Svarų indėlį diskusijoje įnešė ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktorius dr. Remigijus Kinderis, kuris kartu su savo komanda pristatė, kaip KVK turimos kompetencijos ir specialistų rengimas gali prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė akcentavo, kad inovacijų ekosistema yra būtina sąlyga kuriant aukštos pridėtinės vertės technologinius sprendimus, kurie galėtų būti pritaikyti tiek civilinėms, tiek gynybinėms reikmėms.

Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika savo pristatymu priminė apie ambicingą tikslą – Lietuvoje sukurti naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą, įtraukiant ne tik inžinerinius sprendimus, bet ir mokslininkų sukurtas inovacijas.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas kartu su mokslo prorektore doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pasiūlė šią diskusiją perkelti į naują lygmenį – įsteigti nuolat veikiančią darbo grupę, kuri operatyviai identifikuotų esamus išteklius, technologijas ir inovacijas bei nustatytų konkrečius trumpalaikius ir ilgalaikius Lietuvos saugumo poreikius.

„Šis susitikimas aiškiai parodė, kad Baltijos jūros saugumas yra mūsų visų bendras reikalas. Mokslas, verslas ir kariuomenė privalo veikti kaip vieninga jėga, siekiant apsaugoti Lietuvos interesus ir užtikrinti nacionalinį saugumą šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste,“ – pabrėžė prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Susitikimo dalyviai vieningai sutarė – tik suvienijus jėgas, aiškiai įvardijus poreikius ir maksimaliai išnaudojant esamą mokslinį bei technologinį potencialą, galima užtikrinti Baltijos jūros regiono saugumą ir Lietuvos gynybinį atsparumą ateityje.

Lietuva, kaip svarbus Europos gynybos inovacijų centras, kuriame vystomi sprendimai, reikšmingai prisideda prie regiono saugumo. Šį Lietuvos vaidmenį patvirtina jau ketvirtą kartą gynybos sektoriaus lyderius į Vilnių subursianti Inovacijų agentūros ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos organizuojama tarptautinė gynybos technologijų konferencija „Baltic Miltech Summit“, kuri šiemet vyks gegužės 7 dieną.

Konferencijoje, kurią remia Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos ir užsienio gynybos ir saugumo srities atstovai, politikos formuotojai, NATO ir Lietuvos kariuomenės atstovai aptars sektoriaus aktualijas bei svarbiausias gynybos technologijų vystymo kryptis šiandienos geopolitinių iššūkių ir poslinkių kontekste.

„Būdama Europai kylančių grėsmių ir geopolitinių įtampų sūkuryje,  Lietuva privalo demonstruoti lyderystę gynybos inovacijų srityje. Mūsų šalies įmonių ir mokslo pasiekimai vystant technologijas neabejotinai gali pasitarnauti stiprinant regiono gynybos pajėgumus bei kuriant patikimas atgrasymo priemones,. Tai taip pat kuria ir aukštą pridėtinę vertę, prisideda prie mūsų ekonomikos transformavimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Pasak L. Savicko, Lietuvoje vykstantys tokio lygio renginiai, kurie suburia gynybos sektoriaus lyderius, rodo Lietuvos svarbų vaidmenį saugumo užtikrinimui regione.

„Plėtodami gynybos pramonę, stipriname ne tik savo valstybių saugumą, bet ir suteikiame papildomą impulsą ekonomikos augimui bei technologiniam proveržiui. Džiaugiuosi, kad „Baltic Miltech Summit“ tapo susitelkimo vieta visiems – vyriausybių, verslo ir mokslo atstovams iš Europos, JAV bei Indijos-Ramiojo vandenyno regionų. Tik drauge mąstydami, kurdami ir veikdami galime išlaikyti strateginį pranašumą konkurencingame pasaulyje“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Planuojama, kad šiemet „Baltic Miltech Summit“ konferencijoje dalyvaus daugiau nei 650 dalyvių ir virš 200 gynybos bei saugumo įmonių iš daugiau nei 30 šalių nuo JAV iki Didžiosios Britanijos.

Temų spektras platus – kintantis geopolitinis bei gynybosaplinka, kibernetinio saugumo užtikrinimas ir efektyvus atsakas kognityvinio bei hibridinio karo grėsmėms, karyboje didėjanti dirbtinio intelekto svarba, o taip pat kosmoso, kaip vis reikšmingesnio gynybos fronto, iškilimas.

Svarbus tinklaveikos vaidmuo

Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovės Sigutės Stankevičiūtės teigimu, gynybos sektorius gana uždaras, todėl daug dėmesio pirmiausia skiriama tinklaveikos stiprinimui, kadangi iš jos kuriasi ekosistema ir augimą skatinantis bendradarbiavimas.

„Tokio lygio tarptautiniai renginiai yra labai svarbūs – jie padeda mums sukurti progą susitikti geroms idėjoms ir žmonėms. Kontaktai tarp įmonių, gynybos sektoriaus atstovų, investuotojų, mokslininkų ne tik padeda išgirsti apie vienas kito poreikius ir potencialą, bet ir atveria naujas tarptautines kryptis Lietuvos verslams ir jų kuriamoms technologijoms gynybos sektoriui“, – sako S. Stankevičiūtė.

Galimybės gynybos technologijų startuoliams

„Baltic Miltech Summit“ taip pat lydės Lietuvos gynybos technologijų startuolių paroda ir prisistatymo investuotojams renginys. Jo metu bus demonstruojami naujausi vietinėje ekosistemoje vystomi sprendimai gynybai, o dalyviai galės pabendrauti su startuolių įkūrėjais ir aptarti bendradarbiavimo perspektyvas.

Taip pat gegužės 4–6 dienomis vyks „European Defence Tech“ ir „Brave1“ organizuojamas hakatonas, kurio metu IT, inžinierių ir gynybos specialistų komandos ieškos pažangių sprendinių realiems gynybos iššūkiams. Gegužės 6 d. vyks Lietuvos–Vokietijos gynybos pramonės bendradarbiavimui skirtas renginys.

Gegužės 8 d. Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone vyks „Live Firing Show“ – karinės technikos ir ginkluotės renginys, kuriame dalyvaus gynybos industrijos lyderiai, kariuomenės profesionalai ir politikos formuotojai, o realiomis karo lauko sąlygomis bus pristatyta naujausia karinė įranga – radarai, sensoriai, bepilotės skraidyklės, kulkosvaidžiai, prieštankinė ginkluotė.

Registracija į tarptautinę konferenciją „Baltic Miltech Summit“ bei daugiau informacijos – renginio internetinėje svetainėje.

Pasaulinė paroda EXPO 2025 Osakoje – tramplinas naujų rinkų ieškantiems verslams. Nuo balandžio 13 d. iki spalio 13 d. truksianti paroda suburs 160 šalių, beveik 30 mln. lankytojų ir taps vieta, kurioje formuojamos ateities partnerystės. Lietuvos verslams EXPO 2025 siūlomos dvi išskirtinės galimybės – matomumą ir tiesioginius kontaktus su potencialiais partneriais užtikrinantys tiksliniai verslo renginiai ir Baltijos šalių verslo katalogas, pabrėžia Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė Simona Buziliauskienė.

Osakoje vyksianti paroda šiemet telksis į tvarios, įvairialypės, įtraukios, inovacijas kuriančios visuomenės ateitį. Bendras Lietuvos ir Latvijos paviljonas parodoje išryškins Baltijos regiono įmonių kompetencijas šiose srityse.

„Japonai itin vertina kokybę, nuoseklumą ir technologinį pranašumą. Lietuvos verslas gali pasiūlyti visa tai – nuo aukščiausios klasės lazerinių technologijų iki fintech ir gyvybės mokslų sprendimų. EXPO 2025 yra būtent ta vieta, kur galime parodyti savo stiprybes ir užmegzti ryšius, kuriuos sukurti kitu būdu gali užtrukti ir metų metus“, – į Japonijos rinkos specifiką dėmesį atkreipia S. Buziliauskienė.

Japonija yra ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, kurios BVP viršija keturis trilijonus dolerių. Tai viena stabiliausių ir technologiškai pažangiausių rinkų, kurios verslo kultūra remiasi ilgalaikiais santykiais. Lietuvos įmonės, kurios įžengė į šią rinką, pabrėžia, kad sėkmė čia reikalauja kantrybės, bet atsidėkoja stabiliais verslo ryšiais ir augimo galimybėmis.

„Mūsų fintech, IT ir aukštųjų technologijų sektoriai Japonijoje sulaukia vis didesnio dėmesio. Tokios bendrovės kaip „Teltonika“, „NanoAvionics“, „Surfshark“ bei dar daugiau nei 200 kitų jau yra žengusios pirmuosius sėkmingus žingsnius šioje rinkoje arba net gerai joje įsitvirtinusios. EXPO 2025 – tai puiki proga kitiems sektoriams sekti jų pavyzdžiu“, – teigia S. Buziliauskienė.

Lietuvos verslo renginys – tikslinė platforma ryšiams ir plėtrai

Lietuvos įmonės „EXPO 2025“ turės progą dalyvauti specialiai joms skirtame renginyje „Sumanaus miesto sprendimai: bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir partnerių visame pasaulyje“.

Renginys vyks gegužės 15 d., EXPO tematinės savaitės „Bendruomenės ir mobilumo ateitis“ metu, ir pritrauks tarptautinius sprendimų priėmėjus, investuotojus bei miestų plėtros ekspertus.

Prieš tai, gegužės 14 d., Lietuvos verslui skirta tinklaveikos sesija vyks Tokijuje, organizuojama su Japonijos prekybos organizacija (JETRO). Joje dalyviams bus suteikta galimybė užmegzti ryšius su Japonijos įmonėmis ir partneriais.

Renginyje bus skaitomi pranešimai apie sumanių miestų plėtrą bei Lietuvos miestų – Vilniaus ir Tauragės – žaliąsias iniciatyvas ir diskusija atsinaujinančios energetikos tema. Atsinaujinančios energetikos, mobilumo, technologijų įmonės turės galimybę dalyvauti sesijoje, kurioje galės pristatyti savo produktus investuotojams ir partneriams.

Pasak S. Buziliauskienės, šis renginys yra kruopščiai suplanuotas tam, kad įmonės gautų maksimalią naudą: „Japonų verslai labai vertina tiesioginį bendravimą. Mūsų renginys ne tik suteikia matomumą, bet ir sukuria erdvę, kur verslo sprendimai gali būti priimti realiu laiku.“

Norintys dalyvauti Lietuvos verslo renginyje Japonijoje kviečiami registruotis iki kovo 10 d. Daugiau informacijos ir nuoroda registracijai: Lietuvos verslo renginys „EXPO 2025“ parodoje Osakoje.

Baltijos šalių verslo katalogas – tarptautinis matomumas ir naujos rinkos

Papildomą matomumą Lietuvos įmonėms užtikrins ir Baltijos šalių verslo katalogas, kuris veiks visos „EXPO 2025“ parodos metu. Katalogas bus prieinamas Baltijos šalių paviljono išmaniuosiuose ekranuose ir apims B2C produktus bei B2B sprendimus.

„Verslo katalogas – puiki galimybė pristatyti savo produktus ir sprendimus pasauliniu mastu, mat tikimasi, kad Baltijos šalių paviljoną kasdien aplankys virš 6000 lankytojų iš įvairų pasaulio šalių. Kataloge sieksime parodyti inovatyvią ir technologiškai pažangią Lietuvą, siekiant sudominti visų pirma Japonijos ir kitų Azijos šalių rinkas, kur inovacijos ir kokybiški produktai yra itin vertinami“, – sako S. Buziliauskienė.

Baltijos šalių katalogas suteikia ne tik tarptautinį matomumą, bet ir prestižą. Jame pristatomos tik  atrinktos įmonės, todėl dalyvavimas kataloge – kokybės ir patikimumo garantija. Nepriklausomai nuo to ar jau prekiaujate Japonijos rinkoje, ar žengiate pirmuosius žingsnius, o gal tik dairotės galimybių, katalogas – puiki proga įsivertinti ar esate įdomūs šios rinkos dalyviams.

Svarbu tai, kad dalyvavimas Baltijos šalių kataloge yra visiškai nemokamas. Įmonės teikti paraiškas gali iki kovo 1 d. Daugiau informacijos ir nuoroda registracijai: Baltijos šalių verslo katalogas.

EXPO 2025 Osakoje vyks ir daugiau įvairių Lietuvą pristatančių renginių. Balandžio 26 d. vyks Lietuvos turizmo galimybių pristatymas, organizuojamas bendradarbiaujant su „Keliauk Lietuvoje“, liepos 6 d. Lietuvos nacionalinė diena, skirta šalies kultūros, tradicijų ir pasiekimų pristatymui, rugpjūčio 23 d. Baltijos šalių diena – bendras Lietuvos ir Latvijos renginys, kuriame parodos lankytojai galės susipažinti su Baltijos šalių unikalumu ir regiono ypatumais. Baltijos šalių paviljonas atviras naudoti verslo interesams visos parodos metu, tad šią galimybę galima išnaudoti susitikimams su verslo partneriais ar renginių organizavimui.

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) kviečiamos pasinaudoti Europos Sąjungos paramos galimybėmis didinti kibernetinį atsparumą. 

Pagal paskelbtą kvietimą parama teikiama kibernetinio saugumo produktams, procesams ir (ar) paslaugoms įsigyti ir diegti MVĮ tinklų ir informacinės sistemos infrastruktūroje. Taip pat finansuojami pareiškėjo darbuotojų mokymai, susiję su Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų įgyvendinimu.

Kvietimo „Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kibernetinio atsparumo didinimas“ biudžetas siekia 540 tūkst. eurų.

Galima prašyti didžiausia finansinės paramos lėšų suma – 60 000 eurų. Galima prašyti mažiausia finansinės paramos lėšų suma – 30 000 eurų.

Išsamiai susipažinti su kvietimo informacija ir reikalavimais galite paspaudę šią nuorodą: Kvietimas teikti paraiškas „Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kibernetinio atsparumo didinimas“ pagal 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“.

Šių metų kovo 6 d. (10:00-12:00 val.) pareiškėjai kviečiami dalyvauti nuotoliniame informaciniame renginyje, kurio metu ekspertai atsakys į rūpimus klausimus ir suteiks daugiau informacijos apie šią finansavimo priemonę. Registruotis galima iki kovo 3 d.17:00 val., nuoroda registracijai: Nuotolinis renginys Kibernetinio saugumo programos kvietimo Nr. CYBER-K02 pareiškėjams.

Paraiška pildoma ir teikiama lietuvių kalba elektronine forma, naudojantis paraiškų teikimo sistema Submittable.

Paraiškų priėmimo terminas – 2025 m. balandžio 4 d. 

Lietuva įsitvirtino tarp lyderiaujančių pasaulio valstybių verslumo srityje, užimdama 2-ąją vietą pagal Pasaulinį verslumo indeksą, rodo šiandien paskelbti naujausi Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2024/2025 duomenys.

Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė daugelį Vakarų Europos valstybių, įsitvirtindama tarp pažangiausių verslo ekosistemų pasaulyje. Mūsų šalis dabar lenkia tokias ekonomikas kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, taip pat išsiveržė į priekį regione, aplenkdama Lenkiją, Latviją ir Estiją.

Lietuvos verslo aplinka yra viena palankiausių pasaulyje – tai atsispindi tiek investicijų pritraukime, tiek aukštai vertinamose skaitmeninės ekonomikos iniciatyvose. GEM duomenys rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius metus verslo pasitikėjimas augo greičiau nei vidutiniškai ES, mažėjo baimė pradėti verslą, dirbtinio intelekto naudojimas versle išaugo daugiau nei 30 proc., stiprindamas Lietuvos, kaip inovacijų šalies, įvaizdį, o startuolių skaičius auga sparčiau nei daugelyje ES valstybių.

„Tai ne tik mūsų verslo sėkmė ir palankios verslo aplinkos įvertinimas, bet ir aiški žinutė tarptautiniams investuotojams – mūsų rinka yra atvira, moderni ir pasiruošusi augti. Net neabejoju, kad gerindama sąlygas verslui bei mažindama biurokratinę naštą, Lietuva gali užkopti ir į pirmąją reitingo vietą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Globalioje ekonomikoje, kur verslo aplinka keičiasi itin sparčiai, Lietuva sugeba ne tik išlikti konkurencinga, bet ir lyderiauti. Nors pasaulyje vis dar juntamas ekonominis neapibrėžtumas, Lietuva rodo, kad teisingos politikos priemonės, investicijos į inovacijas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sukurti stiprią ir atsparią verslo ekosistemą.
„Stebime didelį Lietuvos verslo susidomėjimą dirbtinio intelekto technologijomis, spartesnį nei kitur startuolių augimą. Technologijų pritaikymas ir kūrimas bei gerėjanti verslo aplinka lemia Lietuvos aukštą poziciją reitinge“, – sako GEM Lietuva vadovė, profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Pasaulio verslumo stebėseną vykdo ir GEM Lietuvoje koordinuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Moody‘s“ Lietuva.

„INVESTech“ projektu siekiama sukurti tarptautinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) profesinio meistriškumo centrų platformą Slovakijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Kipre ir Lietuvoje.

„INVESTech” projekto tikslas – remti inovacijų potencialą bei profesinio rengimo ir mokymo sistemą šalyse partnerėse; taikant penkiašakės spiralės (angl. Quintuple Helix) sistemą stiprinti akademinės bendruomenės, pramonės, viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir gamtinės aplinkos partnerystę.

Projekto tikslas:

• Sukurti CoVE penkiuose Europos regionuose, įtraukiant penkiašakės inovacijų spiralės (Q2IH) sistemą.
• Sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių ugdymui ir inovatyvių technologijų naudojimui.
• Skatinti ekologinį perėjimą ir socialinę įtrauktį.
• Sudaryti tarptautinio bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi galimybių.

Projekte dalyvauja 18 partnerių ir 13 asocijuotų partnerių iš penkių šalių (Slovakijos, Graikijos, Kipro, Bulgarija ir Lietuvos). „INVESTech“ projektas truks 4 metus, projekto koordinatorius – Košicės technikos universitetas (Slovakija). Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ekonomikos fakultetu, Elektros inžinerijos ir informatikos fakultetais.

„INVESTech“ projekto įgyvendinimo metu surengti nacionaliniai seminarai Kipre,Graikijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje, kurių metu buvo aptariama IRT profesinio mokymo ateitis. Šiuose renginiuose dalyvavo švietimo, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios atstovai, kurie bendradarbiavo kuriant profesinio meistriškumo centrus (CoVE). Seminaruose daugiausia dėmesio skirta tokioms svarbiausioms tendencijoms kaip ekologinis perėjimas, pažangūs IRT įgūdžiai ir glaudesni švietimo ir pramonės ryšiai. Šalyse partnerėse buvo parengtos profesinio mokymo modernizavimo strategijos, kuriose akcentuojami skaitmeniniai įgūdžiai, tvarumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams.

 „INVESTech“ konsorciumas aktyviai dirba ties keliais darbo paketais ir ruošiasi pradėti kitą projekto etapą. Šiuo metu partneriai baigia rengti nacionalinio ir Europos lygmens išvadas, gautas atlikus dokumentų analizę, fokus grupių ir ekspertų interviu įvairiose pažangiųjų technologijų pramonės šakose (ATI).

Iki 2025 m. vasario mėn. bus surengtas antrasis nacionalinių seminarų etapas, skirtas profesinio meistriškumo centrams (CoVE) šalyse partnerėse įsteigti.

2025 m. kovo mėn. įvyks projekto susitikimas Sofijoje (Bulgarija), kur partneriai dalyvaus tarptautiniame seminare, skirtame INVESTech CoVE platformai apibrėžti, ir surengs mokomąjį vizitą, skirtą akademinės bendruomenės ir pramonės įmonių bendradarbiavimui.

Šį projektą iš dalies finansuoja Europos Komisija. Šis dokumentas atspindi tik autoriaus požiūrį, ir Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą. Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Vasario 14 d. Klaipėdoje vyks konferencija „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“, kuri strateginei ir nacionalinės svarbos temai suburs aukščiausius valstybės pareigūnus, savivaldybių merus, verslo ir energetikos ekspertus, pajūrio ir Lietuvos verslo atstovus, mokslininkus, vietines bendruomenes.

Pernai Lietuvos buriuotojų sąjungos konferencija „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ tapo atspirties tašku uostų infrastruktūros gerinimui ir plėtrai Lietuvoje. Šiemet drauge su Klaipėdos krašto savivaldybėmis bei pagrindiniais partneriais, tarptautine žaliosios energetikos bendrove „Ignitis renewables“ organizuojama konferencija aprėpia dar didesnes ambicijas ir siekius. Lietuvai ruošiantis įdarbinti didelį jūros potencialą, uostai tarnaus statant bei aptarnaujant jūrinius vėjo elektrinius parkus bei prisidedant prie šalies saugumo. Taigi konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ aukščiausio lygio ekspertai aptars strateginius planus ir vizijas, kaip efektyviai išnaudoti Lietuvos jūrinį potencialą, resursus ir pastangas sutelkiant į jūrinės ekonomikos bei energetikos sektorių stiprinimą, pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą.

Be to, pajūrio uostų infrastruktūros plėtra sustiprintų šalies saugumo potencialą, sudarytų sąlygas gelbėjimo ir pagalbos laivų operacijoms bei užtikrintų sklandžią prieigą prie ekonomiškai reikšmingų objektų, tokių kaip Būtingės terminalas ir planuojami jūrinio vėjo parkai.

Siekiant, kad Lietuva taptų patrauklus ir reikšmingas Baltijos jūros regiono centras, bendras pastangas sujungs ir sprendimų ieškos konferencijos pranešėjai ir diskusijos dalyviai, tarp kurių – Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Lietuvos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. Taip pat ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, aplinkos ministras Povilas Poderskis, Seimo narys ir jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Robertas Kaunas, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, karinių jūrų pajėgų vadas ir flotilės admirolas Giedrius Premeneckas, „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis ir kiti. Renginį moderuos televizijos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Renginio programa ir registracija: https://jurinispotencialas.lt/

Lietuvoje veikiančius informacinių ir ryšių technologijų (IRT) startuolius kviečiame pasinaudoti nauja finansavimo galimybe. Inovacijų agentūra skelbia kvietimą teikti paraiškas ir siūlo iki 62 046,60 Eur finansavimą inovatyvių technologinių sprendimų ar jų prototipų kūrimui. 

„Tai puiki galimybė jauniems technologijų kūrėjams ne tik gauti finansavimą, bet ir paspartinti savo idėjų vystymą. Tikime, kad ši programa padės Lietuvos startuoliams dar greičiau augti ir kurti sprendimus, galinčius konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – sako Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė.

Bendra programos finansavimo suma siekia 310 233 Eur. Ji bus paskirstyta penkiems daugiausiai balų surinkusiems startuoliams – kiekvienas jų gaus fiksuotą finansavimo sumą, priklausomai nuo kuriamo produkto tipo. Kandidatai, kurių paraiškos atitiks reikalavimus, bet negaus finansavimo šiame etape, bus įtraukti į rezervinį sąrašą.

Be finansinės paramos, dalyviai taps „Startup Lithuania“ akceleravimo programos dalimi. Programą, kurią Inovacijų agentūra įgyvendina kartu su VU Tech Hub, sudaro individuali mentorystė, verslo modelio vystymo konsultacijos, praktiniai seminarai bei galimybė prisijungti prie tarptautinio investuotojų tinklo.

„VU Tech Hub siekia skatinti inovacijas ir suteikti startuoliams reikiamas žinias, kad jų idėjos taptų sėkmingais produktais. Ši programa – tai ne tik finansavimas, bet ir stiprus palaikymas verslo augimui“, – teigia VU Tech Hub vadovas Gediminas Rumšas.

Kas gali teikti paraiškas?
Finansavimas skirtas labai mažoms ir mažoms įmonėms, kurios yra registruotos Lietuvoje ne ilgiau kaip penkerius metus ir gali gauti de minimis pagalbą. Paraiškas kviečiamos teikti technologines inovacijas vystančios įmonės, turinčios aiškią verslo plėtros strategiją.

Kaip teikti paraišką?
Paraiškos priimamos iki 2025 m. kovo 6 d. 17:00 val. Startuoliai turi užpildyti nustatytą paraiškos formą ir pateikti ją el. paštu paraiskos@inovacijuagentura.lt. Visą reikiamą informaciją galima rasti oficialioje ES investicijų platformoje.

IRT sektorius yra viena sparčiausiai augančių sričių, apimanti programinės įrangos kūrimą, dirbtinį intelektą, debesijos technologijas, kibernetinį saugumą bei duomenų analizę. Lietuvos startuoliai turi puikias galimybes tapti šios srities lyderiais pasaulinėje rinkoje.

Pagal Europos Komisijos priimtą penktąją metinę Europos gynybos fondo (EGF) darbo programą, bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektams skiriama daugiau kaip 1 mlrd. eurų. 

Europos Komisija skiria didelį papildomą finansavimą tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip sausumos, kosmoso, oro ir jūrų karinės technologijos, taip pat energetinis atsparumas ir žalioji pertvarka.

Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen sakė: „Veikianti Europos gynybos rinka stiprina Europos saugumą ir parengtį. Europos gynybos fondas yra gyvybiškai svarbus siekiant technologinio suverenumo gynybos srityje. 2025 m. darbo programa sustiprinamas Europos gebėjimas veikti nepriklausomai.“

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sakė: „Priimdami penktąją Europos gynybos fondo darbo programą, didiname savo įsipareigojimą stiprinti Europos gynybos pramonę ir plėtoti naujos kartos technologijas bei pajėgumus, kurių reikia mūsų ginkluotosioms pajėgoms, kad europiečiai būtų saugūs. Tolesnės bendros investicijos į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą yra labai svarbios stiprinant Europos gynybos parengtį.“

Pagal 2025 m. EGF darbo programą remiamas ypatingos svarbos gynybos technologijų ir pajėgumų, reikalingų pagal ES pajėgumų prioritetus, dėl kurių susitarė valstybės narės ir kurie išsamiau išdėstyti Strateginiame kelrodyje, plėtojimas.

EGF darbo programoje paskelbti 9 kvietimai teikti pasiūlymus 31 tema: 15 temų, kuriomis remiami mokslinių tyrimų veiksmai, 15 temų, kuriomis remiami plėtros veiksmai, ir 1 tema, kuria remiamas EGF nacionalinių ryšių punktų tinklas. 14 iš siūlomų kvietimo teikti pasiūlymus temų padeda siekti Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslų skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyvaus išteklių naudojimo technologijų ir biotechnologijų srityje. Šio kvietimo reikalavimus atitinkantiems projektams bus suteiktas STEP ženklas. Be to, 2 konkrečiais dotacijų susitarimais bus toliau remiamas Gynybos medicininių atsako priemonių aljansas.

Maždaug po 100 mln. eurų arba daugiau skiriama būsimiems iššūkiams sausumos, kosmoso, oro karinių technologijų, energetinio atsparumo ir žaliosios pertvarkos srityse spręsti. Be to, daugiau kaip 40 mln. eurų skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai svarbiausiose dabartinėse ir būsimose veiklos srityse, pavyzdžiui, kibernetika, jūrų ir povandeninės karinės technologijos, simuliacijų ir mokymo veikla, pažangūs pasyvieji ir aktyvieji jutikliai.

Pagal 2025 m. EGF darbo programą toliau teikiama parama gynybos inovacijoms pagal ES gynybos inovacijų sistemą (EUDIS), teikiant dotacijas ir paslaugas startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijoms, siekiant padėti jiems patekti į gynybos rinką, teikti idėjas rinkai ir prisidėti prie ES saugumo ir gynybos.

Europos gynybos fondas, kurio 2021–2027 m. biudžetas yra apie 7,3 mlrd. eurų, yra Europos Komisijos priemonė bendradarbiavimu grindžiamiems gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai remti.

„Švaraus vandenilio“ (angl. Clean Hydrogen) partnerystė siekia prisidėti prie švarios, tvarios ir vandeniliu pagrįstos ateities kūrimo. Skatindama inovacijas, kurios taps žaliuoju pagrindu Europos transporto, energetikos ir pramonės sektoriams, ši partnerystė paskelbė 2025 m. kvietimą, skirtą pažangiems vandenilio technologijų projektams remti.

Kvietimo biudžetas siekia 184,5 mln. eurų, o šios lėšos paskirstytos įvairioms tyrimų ir inovacijų sritims, atspindinčioms Strateginėje tyrimų darbotvarkėje nustatytus prioritetus.

Šis kvietimas apima 19 temų, kuriose numatytas lėšų paskirstymas:

• 40 mln. eurų atsinaujinančio vandenilio gamybai,
• 16 mln. eurų vandenilio saugojimui ir paskirstymui,
• 17 mln. eurų transporto projektams,
• 5 mln. eurų šilumos ir energijos sprendimams,
• 6,5 mln. eurų tarpsektoriniams sprendimams,
• 80 mln. eurų „Vandenilio slėnių“ (angl. Hydrogen Valleys) iniciatyvoms.

Šis kvietimas ypatingą dėmesį skiria REPowerEU plane numatytiems tikslams – iki 2025 m. padvigubinti vandenilio slėnių skaičių Europos Sąjungoje (ES). Šiuo tikslu biudžete numatyta 80 mln. eurų, kurie bus naudojami finansuoti bent vieną didelio masto ir vieną mažo masto „Vandenilio slėnio“ iniciatyvą. Taip pat biudžetas apima papildomus 20 mln. eurų iš Jungtinės Karalystės lėšų, kurios bus paskirstytos pagal atsarginių paraiškų sąrašą, atsižvelgiant į valdybos strateginius prioritetus.

Kvietimo biudžetas ir temų įvairovė suteikia plačias galimybes kurti inovatyvius sprendimus vandenilio technologijų srityje – taip prisidedant prie tvaresnės ir švaresnės Europos ateities. Jei norite dalyvauti ir siekti progreso, susipažinkite išsamiau su šiuo kvietimu, paspaudę nuorodą.

Paraiškos šiam kvietimui bus priimamos iki 2025 m. balandžio 23 d. 17:00 (CEST). Paraiškų pateikimo sistema bus atidaryta nuo sausio 30 d., o visą procesą reikia vykdyti ES finansavimo ir konkursų portale: EU Funding and Tender portal.

Daugiau informacijos

Akvilė Eglinskaitė
„Europos horizonto“ 5 veiksmų grupės NCP
Tel. +370 675 69 581
El. p. akvile.eglinskaite@lmt.lt