Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Lietuvoje pradedamas 3 mln. eurų vertės ikiprekybinis pirkimas, skirtas pažangių technologinių sprendimų, padėsiančių aptikti, sekti ir neutralizuoti oro erdvėje kylančias grėsmes, kūrimui. Pirkimą įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Inovacijų agentūra.

Šiuo kvietimu siekiama įtraukti Lietuvos verslą ir technologijų kūrėjus į sprendimo, kuris šiuo metu dar nėra prieinamas kaip rinkoje paruoštas produktas, vystymą. Valstybės institucijų ir inovatyvių įmonių bendradarbiavimas turėtų padėti sukurti technologiją, atliepiančią konkrečius Lietuvos saugumo poreikius.

Projektui skiriamas finansavimas siekia 3 mln. eurų. Įvertinus šios iniciatyvos svarbą, biudžetas buvo padidintas nuo iš pradžių planuoto 1 mln. eurų. Tikimasi, kad kuriami sprendimai ne tik sustiprins Lietuvos oro erdvės apsaugą, bet ir suteiks naują impulsą šalies gynybos ir saugumo technologijų ekosistemai.

Planuojama, kad sukurti technologiniai sprendimai padės veiksmingiau reaguoti į oro erdvės pažeidimus, tarp jų – ir atvejus, kai meteorologiniai balionai naudojami kontrabandai gabenti. Tokios inovacijos svarbios ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumo stiprinimui.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia gynybos, saugumo, dualios paskirties ir pažangiųjų technologijų srityse veikiančias įmones bei startuolius susipažinti su kvietimo sąlygomis ir įvertinti galimybę dalyvauti šiame ikiprekybiniame pirkime. Šis kvietimas yra gera proga prisidėti prie Lietuvai reikalingų technologijų kūrimo ir kartu stiprinti šalies inovacijų potencialą. Susisiekite: giedrius.janusauskas@kmtp.lt

Išsamesnę informaciją rasite čia.

Kas yra Tyrėjų Grand Prix: tai lyg jaunųjų mokslininkų X-faktoriaus konkursas, Lietuvoje vykstantis jau penktą kartą. Jį inicijavo ir Lietuvoje pagal Norvegijoje veikiantį panašų konkursą adaptavo investuotoja, mentorė Žaneta Freyer ir komanda savanorių. Konkursą organizuoja VšĮ „Tyrėjų Grand Prix„.  Šio renginio rėmėjai yra Lietuvos Tūkstantmečio Rotary Klubas, Vilniaus investicijų agentūra Go Vilnius, Mariaus Jakulio Jason Fondas, 15min.lt . Konkurso finalinio renginio metu kiekvienas iš 10 finalininkų turi suprantamai ir vaizdžiai pristatyti savo doktorantūros darbą per 4 minutes. Kiekvieną pasirodymą vertina komisija, o renginio pabaigoje auditorija, stebinti renginį, balsuoja mobiliaisiais telefonais nemokamai. Taip išrenkami trys laimėtojai, gaunantys piniginį prizą bei mentorystės pagalbą savo idėjos įgyvendinimui. Renginiu siekiama skirti dėmesį jauniesiems mokslininkams, kurie gali tapti mokslo atradimais grįstų startuolių ar pažangą visuomenėje kuriančių naujovių lyderiais.

Kas gali dalyvauti konkurse ir kaip jame dalyvauti. Tyrėjų Grand Prix konkurse gali dalyvauti tiek Lietuvoje studijuojantys bet kurios tautybės ir pilietybės doktorantai, tiek užsienio mokslo įstaigose doktorantūros darbus vykdantys iš Lietuvos kilusieji. Doktorantūros tyrimus vykdantieji pateikia savo paraišką ir darbo pristatymo video įrašą iki liepos 20 d.

Paraiškos dalyvauti konkurse forma:  https://forms.gle/1DCSUEuz1mXzaSG66

Kavinių etapas ir pirminė atranka. Tyrėjų Grand Prix konkurso dalyviams, pateikusiems paraiškas, organizuojami grupiniai mokymai, kaip pristatyti savo doktorantūros darbą pirminiame Kavinių etape. Jo metu visi paraiškas pateikusieji pristato savo darbą per 4 minutes. 10 laimėtojų dalyvausiančių finale atrenka Tyrėjų Grand Prix organizacinis komitetas.

Kada vyks finalas ir kokia jo eiga. Tyrėjų Grand Prix konkurso finalas šiais metais vyks spalio 29 d., ketvirtadienį AC Hotel by Mariott prie Lukiškių aikštės Vilniuje. 10 finalo dalyvių gauna individualius mentorių mokymus susitikę asmeniškai ar per nuotolį.

Kaip dirba komisija. Tyrėjų Grand Prix komisija vertina finalinio renginio dalyvių pristatymus, kuriuos mato pirmą kartą. Komisiją sudaro trys nariai, dr. Urtė Neniškytė, Vienaragiai LT valdybos pirmininkas, Wargaming vadovas Mantas Katinas, LRT Radijo direktorius Giedrius Masalskis. Kiekvienas turi tam tikrą savo vertinimo sferą – mokslą, komunikaciją, verslą.

Kokia renginio vertė. Tyrėjų Grand Prix komunikuoja visuomenei žinių ir švietimo svarbą šalies pažangai. Jaunieji mokslininkai konkurse įgyja vertingos asmeninės patirties, jiems suteikiami oratorystės, prezentavimo mokymai. Jiems sukuriama terpė savo idėjoms realizuoti, nes finalinio renginio auditorijoje yra daug investuotojų – verslo angelų, rizikos ir privataus kapitalo fondų, startuolių steigėjų, inovacijų bendruomenės narių. Eilė finalo laureatų jau tapo verslo akceleratorių dalyviais, įmonių steigėjais, žinomų kompanijų vadovais, inicijavo pokyčius viešajame sektoriuje.

2024–2026 m. įgyvendintas tarptautinis projektas AIKnowIT, kurio metu sukurta inovatyvi dirbtinio intelekto (DI), informacinių technologijų (IT) ir kibernetinio saugumo žinių dalijimosi bei bendradarbiavimo platforma. Ši platforma skirta universitetams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms efektyviau pritaikyti skaitmeninius sprendimus savo veikloje. Naujoji platforma jau veikia ir yra prieinama naudotojams.

Projektą vykdė tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Klaipėdos universitetas (pagrindinis partneris), Blekingės technologijų institutas (Švedija), Vakarų Pomeranijos technikos universitetas Ščecine (Lenkija), Vizmaro taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija) ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (asocijuotas partneris). Projekto veiklose aktyviai dalyvavo ir įvairių sektorių MVĮ atstovai iš Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Vokietijos.

Kuriant platformą buvo atliekami interviu, apklausos bei organizuojami seminarai su įmonių atstovais. Kiekvienoje šalyje į apklausas įsitraukė ne mažiau kaip 15 MVĮ, kurios pasidalijo savo poreikiais, iššūkiais ir lūkesčiais, susijusiais su DI sprendimų taikymu. Remiantis surinktomis įžvalgomis, projekto komanda išgrynino aktualiausias temas ir parengė aštuonis praktinius naudojimo atvejus (angl. use cases) su konkrečiais įrankiais:

• DI žmogiškųjų išteklių valdyme : darbuotojų atranka naudojant „Workable“;
• DI rinkodaroje: kaip kurti reklamas su „ai“;
• virtualus pokalbių asistentas (pokalbių robotas);
• dokumentų vertimas su lokalizuotu DI;
• efektyvių užklausų DI kūrimas (su pavyzdžiais);
• duomenų analizė naudojant „Google Colab“;
• mokesčių valdymas vykdant individualią veiklą;
• internetinės svetainės kūrimas su „Wix“.

 Su visais įrankiais ir jų pritaikymo pavyzdžiais galima susipažinti platformoje: https://aiknowit.eu/use-cases-for-smes/

Tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo metu DI MVĮ dažniausiai naudojamas veiklos efektyvumui didinti ir laiko sąnaudoms mažinti. Vis dėlto įmonės vis dažniau išreiškia poreikį pažangesniems sprendimams – ypač sprendimų priėmimo ir ekspertinėms sistemoms. Taip pat pabrėžta, kad verslui trūksta praktinių žinių apie DI įrankius bei mokymų, padedančių pasirengti jų diegimui.

Pasak projekto vadovės, Klaipėdos universiteto doc. dr. Dalios Baziukės, sukurta platforma atveria naujas galimybes tiek mokslui, tiek verslui:

„Tai bendradarbiavimo erdvė, kurioje tyrėjai ir įmonės gali dalintis žiniomis, susisiekti dėl bendrų projektų ir kartu ieškoti sprendimų. Taip pat tai aktyvi žinių dalijimosi platforma su forumais ir teminėmis grupėmis, skatinančiomis diskusijas ir gerųjų praktikų mainus.“

Anot jos, ši iniciatyva padeda greičiau identifikuoti aktualius DI, IT ir kibernetinio saugumo sprendimus bei kuria prielaidas tvaresniam akademinio ir verslo sektorių bendradarbiavimui. Tai leidžia įmonėms lengviau pasirengti inovacijų diegimui, o tyrėjams – geriau suprasti realius rinkos poreikius. Platformos veiklą nuolat palaikys ir moderuos projekto komanda, siekdama užtikrinti jos aktualumą ir naudą naudotojams.

Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad AIKnowIT platforma taps nuolat augančiu įrankiu, skatinančiu DI ir IT žinių mainus, inovacijų sklaidą bei naujas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas. Ateityje planuojama plėsti platformos funkcionalumą, įtraukti daugiau partnerių ir integruoti papildomus DI sprendimus.

🔗 Daugiau informacijos:
https://aiknowit.eu/use-cases-for-smes/ 
https://aiknowit.eu/bridging-smes-and-universities/

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.

• Mokymo programos: žaliųjų įgūdžių ir tvarumo principų integravimas į su technologijomis susijusias mokymo programas.

• Infrastruktūra: atliekų mažinimas ir efektyvaus vandens bei energijos išteklių valdymo skatinimas profesinio mokymo įstaigose.
• Tvarus judumas: aplinkai draugiškų transporto pasirinkimų skatinimas.
• Partnerystės: bendrų iniciatyvų su vietos valdžios institucijomis, bendruomenės suinteresuotosiomis šalimis ir verslo atstovais plėtojimas.

Vadovo įgyvendinimas jau remiamas nacionalinėmis veiklomis ir tarptautiniais praktiniais seminarais, kuriuos organizuoja projekto partneriai, įskaitant neseniai Atėnuose vykusį tarptautinį praktinį seminarą. Šiomis iniciatyvomis siekiama palengvinti profesinio mokymo organizacijų veiklos pertvarką, orientuotą į tvarią ir skaitmeninėmis technologijomis grindžiamą ateitį.

Ateities žemėlapis: pažangiųjų technologijų spragų nustatymas

Informacija yra kiekvienos inovacijos pagrindas. INVESTech strategiškai investuoja į realių darbo rinkos poreikių analizę, nustatydamas naujai atsirandančias įgūdžių spragas IRT ir tvarumo srityse.

Per tikslinius interviu su tarptautiniais ekspertais, tokiais kaip specialistas Viktoras Pallikaras, dalyvavęs tinklalaidėje, projektas renka vertingus duomenis apie pažangiąsias technologijas.

Šios žinios leidžia partneriams ir profesinio meistriškumo centrams realiuoju laiku pritaikyti mokymo programas, užtikrinant, kad švietimas ir mokymas veiksmingai atlieptų kintančius skaitmeninės ekonomikos poreikius.

Artimiausios veiklos

• 2026 m. birželio 15–17 d. — hakatonas Kipre
• 2026 m. birželio 19 d. — idėjų pristatymo diena Kipre
• 2026 m. birželio 29 d. – liepos 1 d. — inovacijų dirbtuvės profesinio mokymo srityje, Sofija, Bulgarija
• 2026 m. rugsėjo 14–18 d. — verslumo vasaros mokykla IRT studijuojančioms merginoms, Nikosija, Kipras
• 2026 m. spalio 20–21 d. — CO.FUN laboratorijos: Europos programų bendrakūra, Klaipėda, Lietuva
• 2026 m. lapkritis — INVESTech hakatono įgūdžių konkursas profesinio mokymo srityje, Košicė, Slovakija

SUSISIEKITE
www.investech-cove.eu

LinkedIn
Facebook
Youtube

Šis projektas buvo bendrai finansuotas Europos Komisijos lėšomis. Ši komunikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija nėra atsakinga už bet kokį informacijos, pateiktos joje, panaudojimą.

Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Pastarieji mėnesiai „BePacMan“ projektui atnešė didelę pažangą – nuo ​​naujų suinteresuotųjų šalių renginių ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklos iki naujausios regioninės ataskaitos apie daugkartinio naudojimo popierines pakuočių sistemas paskelbimo. Šiame numeryje dalijamės pagrindiniais naujos „BePacMan“ ataskaitos rezultatais, kviečiame jus į būsimus suinteresuotųjų šalių seminarus ir apžvelgiame naujausią žinių dalijimosi veiklą, skirtą žiedinių pakuočių sprendimams Pietų Baltijos regione. Perėjimas prie daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių spartėja, o bendradarbiavimas tarp įmonių, tyrėjų, politikos formuotojų ir vietos bendruomenių išlieka kaip niekad svarbus.

Tarpvalstybinis dialogas apie žiedines popierines pakuotes

SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ MOKYMOSI SESIJA

2026 m. gegužės 20 d. „BePacMan“ projektas surengė hibridinę suinteresuotųjų šalių mokymosi sesiją, kurioje dalyvavo MVĮ, inovacijų suinteresuotosios šalys ir projekto partneriai iš viso Pietų Baltijos regiono. Sesijos metu ekspertų pranešimai buvo derinami su interaktyvia apskritojo stalo diskusija, skirta daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių sistemoms, logistikai, tvarumui ir praktiniams įgyvendinimo iššūkiams. Dalyviai aptarė: su daugkartinio naudojimo popierinių pakuočių sistemų įgyvendinimu susijusias kliūtis, eksploatavimo ir sąnaudų iššūkius, daugkartinio naudojimo sistemų galimybes ir glaudesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo poreikį. Renginyje taip pat buvo galima dalyvauti internetu per „MS Teams“, padedant išplėsti suinteresuotųjų šalių įsitraukimą įvairiose šalyse ir sektoriuose.

Daugiau skaitykite čia.

Finansuojama Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos ir ES vykdomųjų agentūrų nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją išdavusi institucija negali būti už jas atsakinga.

Maisto gamybos sistemoms tenka vis didesnis spaudimas pagaminti daugiau naudojant kuo mažiau išteklių. Daugelyje regionų, ypač Pietų Europoje, vandens prieinamumas tampa vis didesniu iššūkiu, nes ilgėjantys sausros laikotarpiai, kintančios klimato sąlygos ir augantis spaudimas gėlo vandens ištekliams veikia tradicines maisto gamybos sistemas.

Tuo pačiu dideli kiekiai sūraus ir apysūrio vandens tradiciniame žemės ūkyje lieka nepanaudoti. ProRMAS projektas kelia paprastą klausimą: kas būtų, jeigu šiuos apribojimus paverstume ištekliais? Siekdami atsakyti į šį klausimą, ProRMAS projekte dirbantys mokslininkai kuria ir testuoja recirkuliacinę daugiatrofę akvaponikos sistemą (angl. Recirculating Multi-Trophic Aquaponic System, RMAS), kuri vienoje žiedinės gamybos koncepcijoje sujungia krevečių auginimą, daugiašerių kirmėlių kultivavimą, makrodumblių auginimą, augalininkystę ir maistinių medžiagų panaudojimą.

Pasak Alfred Wegener instituto Akvakultūros tyrimų grupės vadovo Matthew Slater, būtent toks praktinis pritaikomumas yra viena iš priežasčių, dėl ko projektas yra ypač aktualus šiandien:

„Tikimės parodyti realius ir praktiškai pritaikomus RAS sistemų sprendimus, kuriuos būtų galima naudoti vietovėse, kuriose trūksta vandens, siekiant tvarios maisto gamybos. Tai galėtų būti naudinga, pavyzdžiui, mūsų partnerių ūkiams Italijoje, Po lygumoje, kur vandens trūkumas maisto produkcijai tampa vis aktualesne problema.“

Kitoks žvilgsnis į atliekas akvakultūroje

Viena pagrindinių ProRMAS idėjų yra paprasta: vienos sistemos dalies atliekos gali tapti ištekliumi kitai. Dėl to mokslininkai tiria, ar krevečių auginimo metu susidarančios maistinės medžiagos ir šalutiniai produktai galėtų būti panaudojami pakartotinai, o ne išmetami kaip atliekos.

Daugiašerės kirmėlės – jūriniai organizmai, pasižymintys didele maistine verte – auginamos naudojant krevečių ūkiuose susidarantį dumblą. Vėliau jos tiriamos kaip galimas ingredientas krevečių pašaruose. Tuo pačiu, dumblas ir kitos sistemoje susidarančios liekamosios medžiagos tiriamos dėl galimo panaudojimo augalų auginimo sistemose. Taip pat analizuojama jų maistinė ir cheminė sudėtis bei potencialas tapti natūraliomis trąšomis. Šis klausimas ypač svarbus recirkuliacinėms akvakultūros sistemoms, nes kietųjų atliekų valdymas gali tiesiogiai paveikti gamybos efektyvumą ir sąnaudas.

Kaip paaiškina Padujos universiteto mokslininkas Marco Birolo:

„ProRMAS projekte likutinės maistinės medžiagos ir organinė medžiaga nėra tiesiog laikomos atliekomis. Mes ieškome būdų, kaip jas paversti nauja biomase, pašarų ingredientais, maisto produktais ar biologinėmis trąšomis.“

Svarbus žingsnis: idėjų testavimas

Šiuo metu mokslininkai vertina alternatyvius pašarų ingredientus, maistinių medžiagų panaudojimo sprendimus ir skirtingus gamybos metodus kontroliuojamomis sąlygomis savo laboratorijose. Krevečių pašarai, kurių sudėtyje naudojamos daugiašerės kirmėlės ir makrodumblis Ulva lactuca, tiriami kaip alternatyva tradiciniams pašarams. Ir jau pasiektas svarbus etapas. Pasak Alfred Wegener instituto mokslininkės Isabelos Pinheiro:

„Vienas svarbiausių iki šiol pasiektų rezultatų – daugiašerių kirmėlių auginimas naudojant tik krevečių ūkiuose susidarančias atliekas bei sėkmingas daugiašerių kirmėlių miltų panaudojimo kaip alternatyvos žuvų miltams krevečių pašaruose testavimas.“

Eksperimentiniai darbai vyksta ne tik su pašarais, bet ir vystant pačias sistemas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke dirbantys tyrėjai Nerijus Nika ir Gintautas Narvilas tiesiogiai dalyvauja krevečių auginimo eksperimentuose, daugiašerių kirmėlių kultivavimo veiklose bei eksperimentinių sistemų eksploatavime ir pritaikyme praktiniams projekto tikslams.

Matthew Slater išskiria vieną svarbų iki šiol pasiektą techninį rezultatą:

„Svarbiu pasiekimu laikome kietųjų atliekų panaudojimą daugiašerių kirmėlių šėrimui bei naujosios polyrack sistemos įdiegimą.“

Pirminiai stebėjimai rodo didelį krevečių susidomėjimą daugiašerėmis kirmėlėmis, o Ulva lactuca taip pat demonstruoja potencialą kaip pašaro sudedamoji dalis. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad eksperimentai vis dar vyksta ir rezultatams reikalingas tolesnis vertinimas.

Eksperimentinės sistemos ir nauda

Projektas kuria vertę ne tik per mokslinius rezultatus. Demonstracinės sistemos ir pilotinė infrastruktūra padeda kurti technologijas, stiprina kompetencijas recirkuliacinės akvakultūros srityje ir suteikia galimybių studentams bei jauniesiems tyrėjams praktiškai susipažinti su žiedinės gamybos principais. Tokiems partneriams kaip Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas tai taip pat reiškia kompetencijų stiprinimą per praktinį darbą ir mokslinės infrastruktūros vystymą. 

Kaip sako Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tyrėjas Nerijus Nika:

„Dalyvavimas ProRMAS prisideda prie recirkuliacinės akvakultūros kompetencijų stiprinimo ir kartu suteikia galimybių studentams bei jauniesiems tyrėjams praktiškai susipažinti su naujomis gamybos sistemomis ir žiedinės ekonomikos principais.“

Dar vienas svarbus projekto aspektas yra jo daugiadiscipliniškumas. Akvakultūros, pašarų kūrimo, augalininkystės, maistinių medžiagų panaudojimo ir aplinkos vertinimo srityse dirbantys tyrėjai kartu siekia geriau suprasti, kaip tokios integruotos sistemos veiktų už laboratorijos ribų.

Kitas etapas

Kitas ProRMAS etapas jau žengia už atskirų eksperimentų ribų ir artėja prie integruoto sistemos veikimo. Tyrėjai toliau optimizuos gamybos procesus, vertins biomasės kokybę ir vystys demonstracinę infrastruktūrą partnerių šalyse. Tačiau vienas svarbus tikslas dar laukia priešakyje. Kaip sako Matthew Slater:

„Mūsų tikslas – paleisti pilotinį ūkį, kuriame veiktų visos keturios rūšys: daugiašerės kirmėlės, krevetės, Ulva lactuca ir salikornija*.“ 

O štai Isabelai Pinheiro viena įdomiausių projekto dalių išlieka skirtingų sistemos komponentų sąveika:

„Man įdomiausia tai, kaip galima sujungti skirtingus trofinius lygius taip, kad vieno organizmo produktai taptų ištekliais kitam. Būtent čia slypi tikrasis tokių sistemų potencialas.“

Vandens ištekliams tampant vis labiau ribotiems, o maisto poreikiui augant, tokie projektai kaip ProRMAS padeda ieškoti būdų, kaip šiandien nepakankamai naudojami ištekliai galėtų tapti ateities maisto gamybos dalimi.

*Salikornija – druskingoje aplinkoje augantis halofitinis augalas, kuris gali būti naudojamas maistui ir yra laikomas perspektyvia rūšimi tvarioms maisto gamybos sistemoms.

Projektas ProRMAS buvo įgyvendintas „Green ERA-Hub“ iniciatyvos rėmuose. „Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas (CSA), finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101056828.

Šį tarptautinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija bei Italijos Respublikos žemės ūkio, maisto suvereniteto ir miškų ministerija.

Socialinių tinklų kanalai:
GEH X: @GEH_era
GEH LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/green-era-hub/
GEH YouTube: https://www.youtube.com/@GreenERAHub

Europos Komisija patvirtino 2026 m. Europos inovacijų tarybos (EIC) darbo programos pakeitimus, kuriais atveriamos naujos finansavimo galimybės įmonėms, kuriančioms gynybos ir dvejopo naudojimo (dual-use) technologijas.

Šis sprendimas išplečia EIC investicijų kryptis ir suteikia daugiau galimybių technologijoms, kurios gali būti pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos poreikiams. Tai taip pat žymi platesnį pokytį Europos inovacijų politikoje – didesnį dėmesį technologiniam atsparumui, konkurencingumui ir strateginiam savarankiškumui.

Pagal atnaujintą programą, EIC Accelerator ir STEP Scaleup priemonės taps prieinamos startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, vystančioms dvejopo naudojimo sprendimus tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, pažangios medžiagos, robotika ir kitos strateginės technologijos. Galima parama – iki 2,5 mln. eurų dotacijų ir iki 30 mln. eurų investicijų.

Kartu pristatytas ir naujas 100 mln. eurų vertės kvietimas „EIC STEP Defence Scale Up“, skirtas spartinti įmonių augimą ir pramoninių pajėgumų plėtrą tokiose srityse kaip oro ir priešraketinė gynyba, bepiločių sistemų ir jų neutralizavimo sprendimai bei kitos kritinės gynybos technologijos.

Paraiškų teikimas vyks nuo 2026 m. birželio 30 d. iki spalio 28 d., o rezultatai planuojami 2027 m. pradžioje.

Tai pirmasis atvejis, kai ES finansavimo programa numato tiesiogines kapitalo investicijas į gynybos technologijų įmones. Tikimasi, kad ši iniciatyva prisidės prie Europos technologinio savarankiškumo stiprinimo ir spartesnio strateginių inovacijų augimo.

Daugiau informacijos apie finansavimo galimybes anglų kalba – Europos inovacijų tarybos oficialiame interneto puslapyje.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke matome augantį dvejopo naudojimo technologijų potencialą ir esame atviri bendradarbiavimui su startuoliais, MVĮ, mokslo institucijomis, technologijų kūrėjais ir pramonės partneriais.

Jei vystote technologijas, turinčias dvejopo naudojimo potencialą arba ieškote partnerių jų vystymui ir plėtrai – kviečiame susisiekti: giedrius.janusauskas@kmtp.lt

Šiuo metu atviras GreenGrid GrowthBox kvietimas, skirtas Europos startuoliams ir MVĮ, galintiems pasiūlyti sprendimą vienam iš  10 realių energetikos iššūkių tokiose srityse kaip išmanus energijos valdymas, tinklų prognozavimas, energijos kaupimas, bendruomeniniai mikrotinklai, energetinis efektyvumas.

Ekspertų atrinktiems iššūkio sprendėjams skiriama po 50 000 EUR finansavimas technologijos testavimui ir pilotavimui realioje aplinkoje. Paraišką galima pateikti tik vienam iššūkiui.

Tarp iššūkių savininkų yra ir Lietuvos organizacijos:

• Ignitis Groop
• Miesto Gijos
• Klaipėdos LEZ
• plačiau apie šiuos ir kitus iššūkius

📅 Paraiškų teikimo terminas: 2026 m. liepos 7 d. 17:00 val. (Briuselio laiku) Paraiškos forma ir kvietimo taisyklės.
Teikiama anglų k.

📅 GrowthBox informacinė diena: 2026 m. birželio 22 d. 11:00 val. CEST.

Registracija 

Mokslinė idėja pati savaime dar nėra produktas. Net ir perspektyvus išradimas turi nueiti ilgą kelią, kol pasiekia rinką. Pirmieji tyrimai, gamyba, partnerių paieška, tinkamiausio verslo modelio paieška ir tik tada – pasiruošimas komercializacijai.

Būtent šiame etape prie mokslininkės Aistės Andriulės kuriamo ftalatus adsorbuojančio maisto papildo vystymo prisidėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Kartu su verslo konsultantu Arnoldu Jonaičiu buvo įvertintos skirtingos komercializavimo kryptys, sudarytas detalus veiksmų planas, pradėtos partnerių ir gamintojų paieškos, mezgami ryšiai su potencialiais investuotojais.

Mokslininkai puikiai išmano kuriamas technologijas. Tačiau prasidedant naujam etapui – produkto išėjimui į rinką – reikalingos vis didesnės verslo kompetencijos. Todėl Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas padeda įvertinti galimus scenarijus, susidėlioti prioritetus, rasti tinkamus partnerius ir pasiruošti augimui. Šiandien projektas jau pasiekė etapą, kai vyksta pirmosios produkto partijos gamyba, o komanda aktyviai ruošiasi produkto pristatymui rinkoje.

TV3 Žinių reportaže mokslininkė Aistė Andriulė pasakoja apie kuriamą maisto papildą ir ftalatų poveikį žmogaus organizmui, o Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo konsultantas Arnoldas Jonaitis dalijasi įžvalgomis apie produkto komercializavimo procesą.

Kviečiame žiūrėti reportažą:

Inovacijų agentūra organizuoja du nemokamus nuotolinius seminarus apie komercializaciją ir intelektinę nuosavybę, kuriuose kviečiami mokslo ir verslo atstovai iš visų sričių. Šie seminarai skirti stiprinti ryšį tarp inovacijų ir sėkmės rinkoje.

1. Validation of the Commercial Potential

Birželio 22 d., 14:00 (EEST)

Išsami informacija ir registracija 

Sužinosite, kaip įvertinti ir patikrinti savo idėjas prieš investuojant reikšmingą laiką ir išteklius. Sesijoje bus aptariami klientų poreikių identifikavimo (customer discovery), rinkos validavimo metodai bei įrankiai vertės pasiūlymui įvertinti.

Lektorius: Thomas Blekman, vienas iš įkūrėjų, Unknown University of Applied Sciences, Haga, Nyderlandai

2. Intellectual Property Rights and Management Tools

Birželio 23 d., 14:00 (EEST)

Išsami informacija ir registracija

Susipažinsite su praktiniais intelektinės nuosavybės pagrindais: kaip apsaugoti savo inovacijas ir strategiškai taikyti IP versle bei mokslinėje veikloje.

Lektorė: Greta Žėkienė, Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė, Kauno technologijos universitetas, Kaunas, Lietuva

Dalyvavimas: nemokamas

Seminarai vyks nuotoliu ir anglų kalba.