+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Startups Lithuania

Nors 2023-ieji vis dar pasižymėjo ekonomikos neapibrėžtumu ir įtempta geopolitine situacija, „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema su trimis vienaragiais stabiliai stiebiasi toliau ir yra viena lyderiaujančių Vidurio ir Rytų Europoje. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė solidžias investicijas, išlaikė veiklos sektorių dinamiką, taip pat rodė prisitaikymą prie rinkos poreikių.

Naujausia „Dealroom“ apžvalga rodo, kad, vertinant laikotarpį nuo 2018 m. iki 2023 m., Lietuvos startuolių ekosistemos vertė spurtavo kitų Europos regionų atžvilgiu – augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų, ir šiandien sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės. Pagal 2023 m. pritrauktas rizikos kapitalo investicijas Lietuvos startuolių ekosistema kilo net keturiomis pozicijomis. 

„Pagal rizikos kapitalo investicijas Lietuva šiuo metu yra antra Vidurio ir Rytų Europoje. Visi turėtume didžiuotis tokiu milžinišku pasiekimu. Mūsų startuolių bendruomenei noriu pasakyti: ministerija remia jūsų iniciatyvas. Toliau kartu puoselėsime ekosistemą, kurioje klestėtų inovatyvūs verslai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Investuotojų akiratyje – žaliosios ir dirbtinio intelekto technologijos 

„Dealroom“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje įkurti ir įsikūrę startuoliai pritraukė 292,3 mln. eurų investicijų. Tai, perskaičiuotais duomenimis, apie 30 proc. mažiau nei 2022 m., kai startuolių ekosistema pritraukė 414,3 mln. eurų, bet viršija priešpandeminį lygį. „Dealroom“ analitikų teigimu, rizikos kapitalo investicijos Europoje mažėjo vidutiniškai 38 proc. 

Rekordiniais 2021 m. Lietuvos startuolių ekosistemos investicijų iždą smarkiai koregavo įspūdingas 250 mln. eurų vertės „Vinted“ sandoris, o 2022 m. rezultatui įtakos turėjo gimę dar du vienaragiai – „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“. 

„Pagal pritrauktas investicijas 2023-iaisiais Lietuvos startuolių ekosistema rodė savo veiklos dinamiškumą, pagrindiniai praėjusių metų vėliavnešiai – programinės įrangos, kibernetinio saugumo ir energetikos technologijų kūrėjai. Nors pernai Jungtinė Karalystė, Švedija ir Vokietija pirmavo pagal bendrą klimatui draugiškų technologijų rizikos kapitalo investicijų dydį, Islandija, Lietuva ir Bulgarija fiksavo sparčiausią šių technologijų kapitalo augimą“, – sako Gintarė Narakienė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ skyriaus vadovė.  

Prie to didžiąja dalimi prisidėjo Lietuvos pasaulinio saulės parkų projektavimo programinės įrangos kūrėjo, Lietuvos metų startuolio „PVcase“ pernai pritraukta 89 mln. eurų vertės investicija. Savo investicijų portfelius taip pat augino „Nord Security“ ir „Cast AI“, pritraukusios atitinkamai 89 mln. ir 51,6 mln. vertės investicijas. „Dealroom“ prognozuoja, kad vienaragio statusas ateityje gali tekti ne tik „PVcase“ ir „Cast AI“, bet ir tokiems Lietuvos startuoliams kaip „Argyle“, „CityBee“, „TransferGo“, „Kevin.“, „Venice Swap“ ir „ZenithChain“. 

„Lietuvos startuolių ekosistemos sėkmę lemia keli veiksniai: stabili, technologiškai pažangi ir į poreikį orientuota veikla, leidžianti užsitarnauti tarptautinį pripažinimą, talentai ir bendradarbiavimu grindžiama verslo mąstysena, kurią palaiko Lietuvos valdžios institucijos, asociacijos ir akademinė bendruomenė. Gebėjimas veikti pasaulinėje rinkoje ir pritraukti investicijų iš įvairių užsienio investuotojų rodo Lietuvos startuolių ekosistemos gebėjimą veikti globaliai ir įtvirtinti konkurencingo lyderio pozicijas Europos regionuose“, – pažymi G. Narakienė. 

Didžiausios investicijos tenka sostinės startuoliams 

Vilnius yra Lietuvos startuolių ekosistemos epicentras, turintis 890 startuolių, iš kurių – žymūs Lietuvos finansinių (Fintech), informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir žaidimų (GameDev) kūrėjai. Sostinė pernai pritraukė 281 mln. eurų investicijų ir yra visų trijų Lietuvos vienaragių namai. Vien 2023 m. sostinės ekosistemos vertė išaugo nuo 2019 m. turėtų 2,5 mlrd. iki 12,4 mlrd. eurų. Pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmą vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms. 

„Eksponentiškai augant startuolių ir technologijų ekosistemai, kartu auga ir talentų poreikis. Vilniaus pastangos jų pritraukti buvo pripažintos geriausia komunikacijos strategija ekonomikos plėtrai. Naujų talentų pritraukimas, augantis vienaragių skaičius ir aktyvus darbas su „Vilniaus „TechFusion“ ekosistema, jungiančia IRT, Fintech, GameDev, gyvybės mokslų ir lazerių technologijų įmones skatina inovacijas ir padeda formuoti Vilniaus kaip technologijų miesto įvaizdį“, – sako Dovilė Aleksandravičienė, Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė. 

Anot jos, reikšmingų 2023 m. Vilniaus ir Lietuvos startuolių ekosistemos pokyčių sąraše – technologijų miestelio „Cyber City“ atidarymas. Į buvusią „Spartos“ gamyklos teritoriją su bendradarbiavimo erdvėmis, biurais, parduotuvėmis ir laisvalaikio erdvėmis „Cyber City“ įkūrėjas-verslo akceleratorius „Tesonet“ jau perkėlė tokius startuolius kaip „Nord Security“, „Surfshark“, „Oxylabs“, „CyberCare“, „Hostinger“ ir kt. Didelę pažangą padarė ir kitas svarbus ekosistemos projektas – iš senos Vilniaus „Lelijos“ siuvimo gamyklos pažangia technologijų erdve virstantis „Tech Zity“ siekia tapti didžiausiu „Tech Campus“ Europos Sąjungoje. 

Siekdama dar labiau paspartinti Lietuvos verslo augimą aukštųjų technologijų sektoriuose, tokiuose kaip lazerinės technologijos, IRT ir gyvybės mokslai, Lietuva Silicio slėnyje įkūrė „InnoHub Lithuania“. Jis tarnaus kaip platforma Lietuvos technologijų lyderiams su JAV įmonėmis sujungti. 

Įdarbina daugiau nei 18 tūkst. talentų 

Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania” duomenimis, šalyje šiandien aktyviai veikiančiuose startuoliuose dirba per 18 tūkst. talentų. Per 5 metus startuoliuose dirbančių talentų skaičius augo daugiau nei 3 kartus (iki 18 tūkst.), o sumokėtų mokesčių suma didėjo daugiau nei 5 kartus (2023 m. III ketv. – 92,6 mln. eurų).  

„Dealroom“ apžvalgą inicijavo Inovacijų agentūros padalinys „Startup Lithuania“, „Practica Capital“, „Triniti Jurex“, „Go Vilnius“. Visą 2023 m. apžvalgą galima rasti čia

Science society

Europos Komisija skelbia viešąsias konsultacijas dėl galimybių stiprinti dvigubo panaudojimo potencialą turinčių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą. Pilietinė visuomenė, viešojo sektoriaus, pramonės atstovai ir akademinė bendruomenė savo nuomonę pareikšti gali iki balandžio 30 d. ir taip prisidėti formuojant tolesnius Europos Komisijos veiksmus.

Europos Komisija paskelbė Baltąją knygą dėl galimybių stiprinti dvigubo panaudojimo potencialą turinčių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą. Dokumente apžvelgiamos dabartinės ES finansavimo programos, atsižvelgiant į esamus ir kylančius geopolitinius iššūkius, ir įvertinama, ar ši parama yra tinkama technologijoms, turinčioms dvejopo panaudojimo potencialą.

Apibrėžiamos trys tolesnių veiksmų galimybės: (1) tęsti veiklas, remiantis dabartine programų sąranga, (2) atsisakyti po Europos Horizonto būsimoje ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje išskirtinės orientacijos vien į civilinės paskirties tyrimus ir rezultatus arba (3) sukurti specialią priemonę, ypatingą dėmesį skiriant dvejopo panaudojimo potencialą turintiems moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Informaciją apie viešąsias konsultacijas galima rasti čia. Baltoji knyga skelbiama čia.

Startavo Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos platforma

Europos Komisijos iniciatyva pristatyta ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) politikos platforma – speciali vieno langelio sistema, kurioje pateikiama išsami dabartinės EMTE politikos, veiklų ir pasiekimų apžvalga.

Nuo 2000 m. EMTE yra bendras ES valstybių narių ir Europos Komisijos siekis glaudžiai bendradarbiaujant su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosiose programose dalyvaujančiomis šalimis sukurti bendrą Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų rinką.

Ši platforma skirta teikti naujausią informaciją apie EMTE politikos darbotvarkės ir jos bendrų veiksmų įgyvendinimo būklę, pateikti įžvalgų apie ES mastu vykdomas veiklas, prisidedančias prie EMTE pažangos, pateiki EMTE stebėsenos rezultatus, suteikti prieigą visuomenei prie pagrindinių su EMTE susijusių dokumentų ir ataskaitų.

Numatyta, kad tai taps pagrindine visų suinteresuotųjų EMTE dalyvių bendravimo vieta.

Susipažinti su platforma galima čia.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Nuotrauka: Vlad TchompalovUnsplash

Inovacijų agentūra

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skelbia 6 mln. eurų kvietimą.

„Pernai Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų srityje pasiekėme išties puikių rezultatų: patvirtinti 53 projektai, per trejus metus planuojama sukurti daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų ir investuoti apie 207 mln. eurų į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus. Rezultatai rodo, kad einame teisingu keliu augindami tiesiogines užsienio investicijas, kad jos taptų ilgalaike strategine pažangios Lietuvos kryptimi“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus nuo 2021 m. pritraukti 157 investiciniai projektai, kurie, planuojama, sukurs daugiau nei 14 tūkst. darbo vietų. Investicijų skaičius per trejus metus siekia 516 mln. eurų.

„Norėdami būti konkurencingi pasaulyje, turime didinti investicijas į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektorių. Vienas iš būdų tai padaryti – pritraukti užsienio investuotojų, kad jie prisidėtų, mūsų šalyje kurdami inovatyvius produktus ir paslaugas. Todėl šio kvietimo lėšomis skatinsime mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą ir bendradarbiavimą, taip pat didinsime technologijų perdavimą tarp didelių ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, veikiančių technologijų ir inovacijų srityse. Šiam tikslui pasitelksime užsienio investuotojus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Pagal priemonę „TUI Invest“ dėl finansavimo gali kreiptis užsienio investuotojai, kurie yra labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei didelės įmonės, kurios bendradarbiauja su MVĮ.

Didžiausia galima projektui skirta finansavimo lėšų suma yra 2 mln. eurų.

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti VšĮ Inovacijų agentūrai iki 2024 m. gegužės 31 d.

Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.

Šiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja paskelbti kvietimų, kurių suma siektų apie 500 mln. eurų.

2023 metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimų už daugiau kaip 957,5 mln. eurų, dėl kurių kreipėsi beveik 3 tūkst. įmonių ir įstaigų.

2023 metais verslo, inovacijų ir investicijų srityje buvo paskelbta 30 kvietimų, kurių vertė siekia 341,6 mln. eurų.

Priemonė „TUI Invest“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis

LT Game Jam

„Prajuokink mane“ – taip skambėjo šių metų pasaulinio žaidimų kūrybos hakatono „Global Game Jam“ tema, kuris vyko sausio 26-28 d. Ilgametes tradicijas turintis renginys šiemet sulaukė beveik 35 000 po visą pasaulį išsibarsčiusių žaidimų kūrybos profesionalų bei mėgėjų, tarp jų ir daugiau nei 300 dalyvių Lietuvoje.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) rengiamas ir Lietuvos kultūros tarybos kofinansuojamas „LT Game Jam“ renginys jau daugelį metų yra vienas svarbiausių įvykių žaidimų industrijos kalendoriuje, simboliškai pradedantis naujų metų veiklas. Dar 2002-aisiais Lietuvoje surengtas, ir nuo 2009-ųjų kartu su visu pasauliu be pertraukų tęsiamas hakatonas suburia žaidimų kūrybos entuziastus vienam savaitgaliui, kurio tikslas – beveik per dvi paras sukurti veikiantį žaidimo prototipą.

Lietuvos komandos ir pavieniai autoriai per savaitgalį spėjo sukurti beveik šimtą žaidimų prototipų, o tai vienas geriausių rezultatų per kelerius pastaruosius metus. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio lengva ir smagi tema pasirodė ne tokia paprasta, mat humorą kaip reiškinį gan sunku atvaizduoti, krypčių kaip jį pasitelkti atsiveria daug ir įvairių. Dalis kūrėjų kibo į temą tiesiogiai: kūrė žaidimus apie scenos komikus, klounus, juokdarius ir panašius veikėjus. Dalis, tarp jų ir daugiausia kitų dalyvių dėmesio sulaukę darbai, įtraukė žaidėjus į kokią nors humoristinę sceną, pavyzdžiui, plaukimas upe rožine sofa kovojant su kliūtimis ar karsto nešimas tuo pat metu šokant tarsi muzikiniame ritmo žaidime. Keli kūrėjai tradiciškai įtraukė ir dabartines socialines aktualijas, tad šįkart pagrindiniais personažais keliuose žaidimuose tapo traktoriai.

Šiais metais dėl glaudesnio bendradarbiavimo su universitetais, kolegijomis, mokyklomis ir jaunimo organizacijomis pavyko pritraukti daugiau studentų ir moksleivių – jie sudarė daugiau nei trečdalį visų dalyvių. Pasak pagrindinių renginio rėmėjų, žaidimų studijos Nordcurrent, „Game Jam“ formatas atspindi ir vieną iš svarbiausių kompanijos tikslų – skatinti pažinti žaidimų kūrybą jaunesnius žmones, ypač moksleivius. „Savo veikloje vis daugiau bendraujame su jaunimu, organizuojame ekskursijas bei pažintinius užsiėmimus. Bendradarbiaujame ne tik su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, bet ir su „Lietuvos Junior Achievement“. Nenuostabu, kad lengvai pavyko suvesti šias dvi šaunias organizacijas bendram tikslui – verslumas ir kūryba visada yra galingas derinys. Tad džiugu buvo matyti daug verslumo įgūdžius tobulinančių moksleivių, kuriančių žaidimus „Game Jam’e“, – pasakojo Simonas Stūrys, Nordcurrent rinkodaros vadovas.

Nors pasaulinė situacija pastoviai keičiasi ir yra juntamas žaidimų industrijos sulėtėjimo, Lietuva išlieka viena iš „Global Game Jam“ renginio lyderių. „Daugelį metų atsiduriame pasaulinio renginio viršūnėse pagal dalyvių skaičių. Nors šiemet hakatone pirmą kartą dalyvavo žmonių net iš Antarktidos, išlikome tarp dešimties gausiausių vietovių. Tiesa, dėl saugumo ne visos renginio vietos buvo viešai skelbiamos, tarkim, sąraše net nebuvo rodomas Egiptas, kuris paprastai vienas populiariausių pasaulyje“,– pasakojo vienas iš renginio organizatorių Ričardas Jaščemskas.

Gausesnio dalyvių skaičiaus šių metų „LT Game Jam“ sulaukė ir dėl sugrįžimo į nepertraukiamą formatą, kurio teko atsisakyti per kelis pandeminius metus. „Smagu, kad pavyko sutarti su visų penkių miestų lokacijomis, kad leistų mums likti dieną-naktį ir be pertraukų kurti žaidimus. Tiesa, nakvojančių bent jau Vilniaus Nacionalinėje bibliotekoje nebuvo daug, bet nemažai komandų dirbdavo iki paryčių arba jų nariai keisdavo vienas kitą „pamainomis“, – dalijosi viena iš renginio organizatorių, Nora Navardauskaitė.

Visus Lietuvoje pasaulinio hakatono metu sukurtus žaidimų prototipus galima rasti svetainėje globalgamejam.org, paieškojus „LT Game Jam“ lokacijos. O žaidimų vaizdo klipus, kuriuos spėjo paruošti didžioji dalis kūrėjų, galima peržiūrėti LŽKA YouTube kanale.

 

Nuotraukų autorius – Tautvydas Juknevičius.

Lietuvos mokslo taryba kviečia susipažinti su parengtu „Europos horizonto“ programos 5-ai veiksmų grupei (CL5) „Klimatas, energetika, judumas“  2024 m. kvietimų kalendoriumi, kuriame galite viename lape apžvelgti šių metų kvietimų temines kryptis bei terminus, iki kada laukiamos mokslinių tyrimų bei inovacijų paraiškos.

Taip pat viename sąraše visos šių metų CL5 kvietimų temos, kad galėtumėte greičiau peržiūrėti ir atsirinkti, kuri tema(-os) Jums aktualiausia(-os).

Marine technology Klaipėda

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei  AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi  robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, o įgyvendinant šį modernizacijos projektą įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborgini“, „Ferrari“, “ ir kiti inovacijų flagmanai.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Moderniausios įrangos  dėka, 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250-350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Naujos robotizuotos gamybos linijos dėka, įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Rizikoms mažinti

Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, o taip pat apsidrausti  nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.

„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.

Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymi A. Kačinskis.

Sprendimams generuoti – inžinerinis centras

Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.

Technologinis masalas talentams

Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau 10 metų eigoje žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.

Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrengimus, yra labai svarbi dedamoji.  Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. Tuo tarpu atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.

Šuolis į aukštesnes kompetencijas

Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.

Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktarantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.

Ambicingas ateities scenarijus

Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrengimų gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų  dirbti su mūsų produktų masteliais “.

Arūno Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.

Investicijos į automatizaciją ir robotizaciją  yra vienos mažiausių ES

Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrengimus santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc. Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę“.

Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.

„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų, mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.

 

Vizualizacija: Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.

 

Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.
Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.
Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.
Robotizuoto lakštinio ir profilinio plieno jūrinių įrenginių konstrukcijų gamybos koncepcija VLG grupės įmonėje „Marine Technology“ Klaipėdoje.
uAM PlAZZA ACCELERATOR

„UAM Plazza Accelerator” programa ieško perpektyvių besikuriančių miestų oro mobilumo verslų, veikiančių medicinos prekių gabenimo; stebėsenos ir saugumo; antžeminė infrastruktūra srityse.
Šešių mėnesių trukmės programa yra skirta padėti nustatyti produktų rinkos tinkamumą, pademonstruoti savo sprendimus ir pateikti juos rinkai per:

  • Ryšių kūrimą su Europos miestų oro mobilumo ekosistema, pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis, investuotojais ir gyvosiomis laboratorijomis.
  • Seminarus verslo strategijos ir plėtros, pozicionavimo, lėšų rinkimo, reguliacinės aplinkos bei socialinės įtraukties temomis.
  • Renginius su pagrindiniais rinkos žaidėjais, pristatant produktus ir galimybėmis pritraukti lėšas.

Apie programą: „Urban Air Mobility Plazza Accelerator“ finansuoja EIT Urban Mobility. Šia programa siekiama išspręsti dabartinius miesto iššūkius diegiant inovatyvias aeronautikos technologijas mobilumui miestuose didinti. Programą organizuoja tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Toulouse Métropole, kurioje veikia novatoriška aeronautikos inovacijų ekosistema, Aerospace Valley – pirmaujantis Europos aviacijos ir kosmoso sektoriaus klasteris, CARNET – automobilių ir mobilumo inovacijų ir mokslynių tyrimų centras. ir Ferrovial – organizacija, orientuota į naujoviškų ir tvarių transporto sprendimų kūrimą. „UAM Plazza Accelerator programa” jau padeda 10 startuolių, kuriančių miesto oro mobilumo sprendimus, daugiausia dėmesio skiriant aplinką tausojančiai logistikai ir švariai energetikai, siekiant sumažinti spūstis ir užterštumą, taip palengvinant piliečių ir prekių vežimą bei skatinant tvarų, saugų ir patogų judumą.

Paraiškų teikimo terminas: 2024 m. balandžio 15 d. Paraiškos formą, bei daugiau apie programą rasite čia.

Silicio slėnyje (JAV) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Inovacijų agentūros iniciatyva oficialiai atidarytas „InnoHub Lithuania“, kuris padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje. „InnoHub Lithuania“ prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“.

„Įvykdėme dar vieną įsipareigojimą – pagaliau Lietuva įsikūrė Silicio slėnyje. „InnoHub Lithuania“ taps svarbia jungtimi tarp Lietuvos ir JAV startuolių bei inovatorių, padės užmegzti tikslinius kontaktus, suteiks pagalbą lietuviškų aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto į JAV klausimais“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

InnoHub Lithuania“ teiks visapusišką pagalbą Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms, prioritetas bus teikiamas įmonėms, veikiančioms informacinių ir ryšių technologijų, lazerinių technologijų, biotechnologijų srityse. „InnoHub Lithuania“ suburs JAV mentorius, kurie konsultuos inovatyvius Lietuvos verslus – tai verslo plėtros, pardavimų, rinkodaros, verslo teisės, finansų ekspertai. Taip pat organizuos konferencijas, parodas, vykdys verslo misijas, kurių metu pristatys JAV investuotojams Lietuvos verslo potencialą ir šalies inovacijų ekosistemą. Lietuvos inovacijų skatinimo pajėgumai Kalifornijoje bus stiprinami kartu su Lietuvos generalinio konsulato ir komercijos atašė Los Andžele komanda.

„Pasaulyje lyderiaujanti JAV rinka neabejotinai gali atverti plačias galimybes Lietuvos eksportui. Turime nemažai sėkmingų Lietuvos įmonių bendradarbiavimo su JAV pavyzdžių, lėmusių jų spartų augimą, todėl labai svarbu, kad ši rinka būtų prieinama dar didesnei daliai perspektyvių aukštųjų technologijų verslų. Remdamiesi sukaupta darbo su verslo atstovais patirtimi, identifikavome pagrindines plėtros į JAV kliūtis ir baimes. Tai – teisinės ir mokestinės aplinkos bei verslo kultūros skirtumai, iššūkiai rasti ir užmegzti tikslinius verslo kontaktus, didelė konkurencija su kitų šalių verslais. „InnoHUB Lithuania“ turės didelį paslaugų paketą Lietuvos eksportuotojams, kuris padės įveikti šias kliūtis“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.

„InnoHub Lithuania“ įsilies į Silicio slėnyje įtakingos „Nordic Innovation House“ bendruomenę. Tai Lietuvai suteikia galimybę ne tik naudotis „Nordic Innovation House“ per beveik dešimtmetį sukaupta patirtimi ir ryšiais JAV, bet ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių – užmegzti partnerystę su Šiaurės šalių įmonėmis, startuoliais, mokslo institucijomis, verslumą ir inovacijas skatinančiomis agentūromis.

Inovacijų agentūros skyrius „Startup Lithuania“ kartu su garsia JAV įmone „Plug and Play“ nuo šiandien kviečia startuolius teikti paraiškas į pirmąjį akceleravimo programos ciklą Lietuvoje. Jos tikslas – auginti ankstyvosios stadijos technologijų startuolius, padedant jiems pritraukti investicijas ir atveriant tarptautines galimybes.

„Plug and Play“ startuolių akceleravimo programos ciklas vyks 12 savaičių, jo pabaigoje bus organizuojamas idėjų pristatymo renginys. Iki 2026 m. kovo iš viso Lietuvoje bus įgyvendinti 5 akceleravimo ciklai. Perspektyviausi programos startuoliai dalyvaus Pasaulinėje užsienio akceleravimo ir mokymosi programoje (GOAL) Silicio slėnyje ir kituose renginiuose, kurie vyks įvairiuose Europos miestuose.

„Praėjusiais metais Lietuva užėmė antrą vietą pagal rizikos kapitalo investicijas Vidurio ir Rytų Europoje. Bendradarbiavimas su Silicio slėnio akceleratoriumi „Plug and Play“ yra strateginis žingsnis, siekiant dar labiau sustiprinti Lietuvos pozicijas pasauliniame startuolių žemėlapyje. Per beveik trejus metus šis žymus akceleratorius Lietuvoje išaugins 60 inovatyvių verslų. Pasitikime jų ilgamete patirtimi ir linkime sėkmingo akceleravimo programos starto“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Bendradarbiaudami su tarptautine akceleratoriaus komanda, pradedame pirmąjį programos ciklą ir tikimės aktyvaus startuolių dalyvavimo. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį JAV bendrovė planuoja investuoti 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius. Todėl kviečiame juos pasinaudoti šia išskirtine galimybe ir aktyviai teikti paraiškas“, – sako Gintarė Narakienė, laikinai einanti Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovės pareigas.

Programoje dalyvaujantys pradedantieji startuoliai gaus pasaulinių ekspertų mentorystę, dalyvaus idėjų pristatymo kūrybinėse dirbtuvėse, konsultuosis su „Plug and Play“ komanda ir baigiamajame renginyje pristatys savo novatoriškas idėjas potencialiems investuotojams bei tarptautinių kompanijų atstovams.

Viena svarbiausių programos dalių – tai galimybė naudotis plačiu pasauliniu „Plug and Play“ tinklu su didžiausiomis korporacijomis. Jis startuoliams padės užmegzti naudingus ryšius ir atrasti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Be to, atrinkti startuoliai galės prisijungti ir prie kitų jiems naudingų „Plug and Play“ įgyvendinamų programų.

„Startup Lithuania“ ir „Plug and Play“ partnerystė sudarys sąlygas ankstyvosios stadijos technologijų startuoliams gauti reikiamų įgūdžių, ryšių ir resursų, kuriais pasinaudoję jie galės užsitikrinti sėkmingą verslo augimą, – sako Saeedas Amidis, „Plug and Play“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. – Programoje dalyvaujantys startuoliai turės galimybę mokytis, plėstis ir sužibėti tarptautinėse rinkose, todėl nekantriai laukiu, kokių inovacijų bus sukurta šio projekto metu.“

Startuoliai, norintys dalyvauti pirmajame programos akceleravimo cikle, paraiškas gali teikti iki 2024 m. vasario 15 d. „Plug and Play“ komanda atrinks perspektyviausius startuolius, kurių paraiškas vertins ir galutinę atranką įgyvendins „Plug and Play“ investicijų komitetas. Išsamią informaciją apie programą ir paraiškos formą rasite čia.

Apie „Plug and Play“

„Plug and Play“ yra pirmaujanti inovacijų platforma, jungianti startuolius, verslus, rizikos kapitalo fondus, universitetus ir vyriausybines organizacijas. Bendrovės būstinė įsikūrusi Silicio slėnyje, tačiau ji veikia daugiau nei 50 vietų penkiuose pasaulio žemynuose. „Plug and Play“ siūlo įmonių inovacijų programas ir padeda savo partneriams visuose inovacijų kelionės etapuose – nuo švietimo iki įgyvendinimo. Bendrovė taip pat rengia startuolių akceleravimo programas ir yra įsteigusi rizikos kapitalo fondą, siekdama skatinti inovacijas įvairiose pramonės šakose, taip pat ji investavo į daugybę sėkmingų pasaulinių įmonių, įskaitant „Dropbox“, „Guardant Health“, „Honey“, „Lending Club“, „N26“, „PayPal“ ir „Rappi“. Daugiau informacijos rasite https://www.plugandplaytechcenter.com/.

Startuoja nauja suaugusiųjų švietimo platforma: norintiems mokytis – 500 eurų valstybės finansavimas.

Suaugusieji kviečiami mokytis, tobulinti kompetencijas naujoje vieno langelio principu veikiančioje skaitmeninėje švietimo platformoje KURSUOK.lt. Tai pirma tokia suaugusiųjų švietimo platforma Lietuvoje, kurioje galima rinktis norimus mokymus ir gauti valstybės finansavimą. 

„Šiuolaikiniame pasaulyje turime nenustoti mokytis, tai geriausias būdas realizuoti savo potencialą tiek kalbant apie darbo rinką, tiek apie sėkmingą, visavertį įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą. Platforma KURSUOK.lt siekiame sudaryti kuo palankesnes, paprastesnes sąlygas profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, mokymuisi visą gyvenimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, atsižvelgus į sparčius technologinius pokyčius darbo rinkoje ir visuomenėje, viena prioritetinių sričių, kuriai valstybė skirs net 50 proc. programoms plėtoti numatyto valstybės finansavimo, laikomi skaitmeniniai įgūdžiai.

„Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę – „Unicorns Lithuania“ inicijuotas tyrimas parodė, kad dar iki 2025 m. tik 124 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų. Tai yra antra tiek, kiek apklaustose įmonėse dirba šiandien. Tačiau IRT specialistų reikia ne tik IRT įmonėms. Jie daro teigiamą įtaką aukštos pridėtinės vertės ekonomikos šalyje vystymui, kurdami ir augindami verslus, keliančius našumo ir konkurencingumo rodiklius daugelyje prioritetinių ekonomikos sektorių“, – sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Galimybė tobulinti rinkoje paklausiausius įgūdžius 

Platformoje besimokantieji gali turėti savo individualias paskyras, gauti finansavimą mokymuisi pagal valstybės prioritetines sritis.

Valstybės lėšomis bus finansuojamos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, matematines ir gamtos mokslų, technologijų bei inžinerijos kompetencijas, asmenines, socialines ir mokymosi mokytis kompetencijas, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijas. Užbaigusieji mokymus gaus tai patvirtinančius skaitmeninius pažymėjimus.

Šias prioritetines programas pasirinkusiems suaugusiesiems numatyta galimybė gauti mokymosi krepšelį, sieksiantį 500 eurų. Mokymosi krepšeliu galės pasinaudoti 18–65 metų amžiaus dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą.

„Gyventojai sistemoje turės pasirinkimo laisvę – bus galima rinktis programas, leisiančias tobulėti pagal kasdienio gyvenimo poreikius ir pomėgius, taip pat įgyti naujų žinių, reikalingų darbui“, – sako A. Kudarauskienė.

Plačiau apie kursų finansavimą norintiems mokytis skaitykite čia.

Prioritetinės finansuojamų mokymosi programų sritys išvardytos čia.

Skatinamas mokymasis visą gyvenimą 

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, nauja mokymosi visą gyvenimą sistema Lietuvoje yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis įgalina žmones.

„Pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę išsikelti tikslai ir Lietuvai skiriamas finansavimas ne tik leido greitai priimti reikalingus sprendimus ir įdiegti sistemą, bet taip pat leis per artimiausius kelerius metus dešimtims tūkstančių žmonių įgyti kompetencijas, reikalingas aukštos pridėtinės vertės veikloms vykdyti. Sistema užtikrins, kad žmonės galėtų patys pasirinkti iš įvairių kompetencijų ugdymo pasiūlymų, įskaitant skaitmeninei pertvarkai reikalingas kompetencijas. Europos socialinis fondas prisidės prie šių investicijų ir ateityje dar labiau išplės besinaudojančiųjų mokymosi galimybėmis ratą“, – sako M. Vaščega.

Suaugusiųjų neformaliajam švietimui KURSUOK.lt platformoje iki 2030 m. bus skirta iš viso 66 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.

Lietuva įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad mokymosi veikloje kasmet dalyvautų bent 54 proc. 25–64 metų amžiaus žmonių. Iki 2025 m. siekiama gyventojų bazinio kompiuterinio raštingumo lygį pakelti iki 67 proc. (2019 m. jis siekė 56 proc.).

Kuriant KURSUOK.lt remtasi kitų šalių patirtimis – Prancūzijos, Nyderlandų, Singapūro, kur jau keletą metų sėkmingai naudojamasi patogiomis, vieno langelio principu veikiančiomis suaugusiųjų mokymosi platformomis.

KURSUOK.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros informacija