+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Klaipėdos universitete įvyko reikšminga diskusija, kurią inicijavo universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Atsiliepiant į augantį poreikį stiprinti Baltijos jūros hibridinį ir energetinį saugumą, prie bendro stalo susibūrė mokslininkai ir verslo atstovai. Diskusijoje buvo aptartos nūdienai aktualios temos, tokias kaip jūrų infrastruktūros ir laivų apsauga nuo fizinių bei kibernetinių grėsmių, bei kaip mokslas ir verslas galėtų prisidėti prie jų suvaldymo.

KU mokslininkai pristatė universiteto turimas galimybes ir resursus: mokslinių laboratorijų pajėgumus, mokslinio laivo „Mintis“ technologines galimybes tyrinėjant jūros dugną ir patirtį. Taip pat savo patirtį bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra kuriant duomenų apdorojimo programą Baltijos jūros regionui.

KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pažymėjo, kad Klaipėdos universitetas šiuo metu vykdo net 12 „Europos horizontas“ (Horizon Europe) programos projektų, iš kurių 2 – technologijos mokslų srityje. Tai akivaizdžiai parodo KU įdirbį ir tarptautiniu mastu įvertintas KU mokslo atstovų kompetencijas. Be to, buvo pabrėžta mokslininkų patirtis, susijusi su didžiųjų duomenų apdorojimu, stebint neįprastą laivų judėjimą Baltijos jūroje, bei galimybės vaizdus virš Baltijos jūros stebėti pasitelkiant antvandeninius ir povandeninius dronus.

Tarp verslo atstovų, dalyvavusių susitikime, buvo Lietuvos jūrinio klasterio vadovas Andrius Sutnikas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė ir Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Pastarasis pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo sektorių yra itin svarbus, ypač kuriant aukštos pridėtinės vertės sprendimus.

„Tarpsektorinių partnerysčių stiprinimas saugumo užtikrinimo ir gynybos srityje itin svarbus siekiant įveiklinti turimą potencialą, identifikuoti galimų mokslo ir verslo sąveikų taškus. Iš jūrinės inžinerinės pramonės perspektyvos, išsakėme iniciatyvą bendradarbiaujant su mokslu kurti į aukštos pridėtinės vertės sprendimus minėtoje srityje nukreiptą programą. Reikšminga jos dalimi galėtų tapti karinių jūrinių dronų technologijų vystymas, pasitelkiant ir mūsų inžinerines kompetencijas“, – kalbėjo VLG įmonių grupės generalinis direktorius A. Šileika.

KU atstovai su rektoriumi prof. dr. A. Razbadausku priešakyje pritarė, kad glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra kertinis veiksnys, norint pasiekti ilgalaikių tikslų.

„Baltijos jūros regiono saugumas yra visų mūsų bendras tikslas. Klaipėdos universitetas ne tik pasiruošęs, bet ir nori tapti šios svarbios iniciatyvos lyderiu. Suvieniję mokslo ir verslo žinias bei patirtį, galime pasiekti tikrai reikšmingų rezultatų,“ – teigė prof. dr. A. Razbadauskas.

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad partnerystė tarp universiteto ir verslo suteikia didelį potencialą kurti inovatyvius sprendimus, kurie padės užkirsti kelią hibridinėms ir energetinėms grėsmėms jūroje. Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad bendros pastangos ir žinių sinergija yra raktas į sėkmę.

Mieli partneriai, inovatoriai, bendruomenės nariai ir bičiuliai,

 

Šventės jau visai šalia. Kviečiame akimirkai stabtelėti ir švęsti!

Tegul artėjantys metai būna kupini:

Kūrybos – tegu Jūsų žinios tampa impulsu naujoms idėjoms.

Motyvacijos – nepamainomo vidinio variklio, vedančio į sėkmę.

Tobulėjimo – auginkite talentus savyje ir aplink save, telkite komandas, kurios skinasi į priekį.

Pergalių ir klestėjimo Jums ir Jūsų brangiausiems.

Linkime Jums džiaugsmingų Šv. Kalėdų ir įkvepiančių Naujųjų metų!

 

Su šilčiausiais sveikinimais,

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komanda

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) gali kreiptis dėl investicijų nuo 10 iki 30 mln. eurų pagal Europos inovacijų tarybos (angl. European Innovation Council, EIC) STEP „Scale-up“ programą, kuri yra nauja iniciatyva, skirta padėti strateginių technologijų plėtrai ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio šalių. 2025 m. šiai programai numatytas 300 mln. eurų biudžetas, o per laikotarpį nuo 2025 iki 2027 m. jis turėtų augti iki 900 mln. eurų.

Startavusi programa suteikia galimybes MVĮ, besispecializuojančioms skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų (angl. deeptech), švariųjų (angl. cleantech) bei išteklius tausojančiųjų technologijų ir biotechnologijų sektoriuose.

Visiems projektams, kurie įveiks vertinimo slenkstį (nesvarbu, ar bus finansuojami, ar ne), bus suteikiamas STEP ženklas. Šis ženklas palengvins prieigą prie alternatyvių ar papildomų finansavimo šaltinių. Be to, įmonės gaus prieigą prie EIC verslo plėtros paslaugų („EIC Business Acceleration Services“).

Paraiškas gali teikti MVĮ arba mažos vidutinio dydžio įmonės (iki 499 darbuotojų), veikiančios Europos Sąjungos valstybėje narėje arba „Europos horizonto“ asocijuotoje šalyje.

Programa skirta įmonėms, siekiančioms didelių investicinių raundų. Paraiškoje būtina pateikti įrodymą apie pradinį rinkos susidomėjimą iš kvalifikuoto investuotojo, kuris apima bent 20 proc. tikslinio finansavimo.

Paraiškos teikiamos iki 2025 m. gruodžio 16 d. Funding & Tenders portale.

Paraiškos formos pavyzdys.

Paraiškos vertinamos maždaug kas 3 mėnesius. Atitikus tinkamumo kriterijus, kandidatai kviečiami į nuotolinį interviu su komisija, sudarytą iki 6 narių. Interviu rezultatai pateikiami maždaug per 2 savaites.

Daugiau informacijos

Jovita Žėkaitė-Maconko
EIC, EIE NCP
Tel. +370 647 87 365
El. p. jovita.zekaite@lmt.lt

Europos Kosmoso agentūra (EKA) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė naują Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė – 1 mln. eurų. Šios investicijos numatytos tiems, kas veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. Pernai skelbto finansavimo galimybėmis pasinaudojo 8 Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, jos kurs inovacijas, skirtas tiek kosmoso misijoms, tiek pritaikymui Žemėje.

„Tai dar viena galimybė stiprinti šalies pozicijas globalioje kosmoso ekonomikoje ir prisidėti prie technologinių sprendimų, keičiančių ateitį. Investicijos padės mokslui ir verslui palaipsniui įsitraukti į sudėtingą, bet įdomią kosmoso ekosistemą, kur gimsta plačiai taikomos inovacijos – nuo telekomunikacijų ir geoinformacinių paslaugų iki aplinkos stebėjimo ar klimato tyrimų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

EKA finansavimo programa, vadinama „Requesting Party Activities“ (RPA), yra skirta įmonėms, startuoliams ir aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų institucijoms, kurios veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje.

Pasak Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovės Eglės Elenos Šataitės, programos metu gali būti finansuojamos tiriamosios ir parengiamosios veiklos, su skrydžiais ir antžeminiais segmentais susijusi mokslinių tyrimų plėtra bei kosmoso mokslo veikla. Taip pat – kosmoso paslaugos ir edukacinės veiklos, įskaitant doktorantūros studijų finansavimą, kursus, mokymus bei seminarus.

Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma priklauso nuo finansuojamos veiklos – svyruoja nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų. Visoms veikloms, išskyrus kosmoso paslaugas, galimas iki 100 proc. finansavimas.

Kosmoso populiarumas auga 

Pasak E. E. Šataitės, Lietuvos kosmoso ekosistema tampa vis imlesnė investicijoms. Pavyzdžiui, per praėjusius metus paraiškų skaičius augo daugiau kaip du kartus – 2022 m. buvo pateikta 10 paraiškų, 2023 m. – jau 26. Palyginimui 2021 m. kosmoso finansavimui buvo pateiktos vos 3 paraiškos.

„Anksčiau verslus turėjome aktyviai skatinti pretenduoti į finansavimą. Dabar gaunamų paraiškų skaičius gerokai viršija EKA investicijų krepšelį. Taip pat verslai vis dažniau dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose, vykdo bendrus projektus su užsienio parneriais, investicijas pritraukia iš skirtingų šaltinių. Esame įdomūs ir vertingi pasauliui, todėl Lietuvos konkurencingumas nuolat auga“, – sako E. E. Šataitė.

Lietuviškos kosmoso inovacijos yra patrauklios ne tik savo unikaliomis idėjomis, bet ir plačiu pritaikymo potencialu. Pavyzdžiui, su EKA finansavimo sutartį pasirašiusi įmonė „Bioanalizės sistemos“ siekia išplėtoti ateities astronautų sveikatos tyrimus, kurdama biosensorių, kuris realiu laiku matuos raumenų sumažėjimą kosmoso misijų metu. Šis biosensorius gali būti lengvai pritaikytas ir Žemėje, suteikiant naujas galimybes nuotolinei sveikatos priežiūrai, ypač senyvo amžiaus žmonių ar ligotų pacientų priežiūrai, taip padedant stebėti ir valdyti jų sveikatos būklę.

Kita EKA investicijas pritraukusi bendrovė „Geomatrix“ kuria dvi su duomenimis iš kosmoso palydovų susijusias sistemas, jau duodančias naudą žemės ūkiui. Viena jų padeda žemdirbiams ir draudimo įmonėms tiksliai įvertinti žalą po audrų. Kita, GRAMS sistema, skirta pieno pramonei, pasitelkiant „Copernicus“ palydovų duomenis bei pažangius Žemės stebėjimo algoritmus leidžia efektyviau valdyti pievas ir planuoti galvijų ganyklas. Šios platformos didina žemės ūkio efektyvumą ir mažina kaštus, prisideda prie resursų optimizavimo ir poveikio aplinkai mažinimo.

Bendrovė „Geld Baltic“ („Super Garden“), pasinaudojusi EKA finansavimu, kuria naujos kartos kosminius užkandžius iš liofilizuotų komponentų, kurie yra išdžiovinti šaldant vakuume, išsaugant skonį bei struktūrą. Užkandžiai išlaiko aukštos kokybės maistines medžiagas, kurios turėtų užtikrinti subalansuotą mitybą astronautams ilgalaikių kosminių misijų metu. Tokius pačius užkandžius žemėje galėtų naudoti ekstremalių sąlygų darbuotojai, keliautojai į atokias vietas, gamtos mėgėjai, sportininkai, žmonės turintys specialius mitybos poreikius ir humanitarinių pagalbos misijų dalyviai.

Praėjusių metų EKA kvietimo finansavimas buvo paskirstytas 8 Lietuvos verslo ir mokslo projektams, kurių bendra vertė siekė beveik 1 mln. eurų. Be jau anksčiau minėtų įmonių, investicijų taip pat sulaukė bendrovės „Uvireso“, „Adscensus“, Fizinių ir technologijos mokslų centras ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH).

Paraiškas kosmoso projektų finansavimui galima teikti iki 2024 m. gruodžio 11 d. 14 val. Lietuvos laiku. Daugiau informacijos apie kvietimą galima rasti čia: Europos kosmoso agentūros kvietimas Requesting Party Activities.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai dalyvavo INVESTech projekto partnerių, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, inicijuotoje diskusijoje „Pažangiosios technologijos – būtinybė šiuolaikinėje organizacijoje?“.

Renginyje kartu su verslo bei švietimo atstovais IRT (Informacinių ir ryšių technologijų) srityje aiškinomės, kokia yra verslo bei švietimo organizacijų padėtis pažangiųjų technologijų srityje. Susitikimo metu paaiškėjo, su kokiais iššūkiais susiduria organizacijos, integruodamos pažangiąsias technologijas savo veikloje, kartu aptartos pažangiųjų technologijų specialistų kompetencijos ir įgūdžių spragos. Diskusijos dalyviai pristatė švietimo ir pramonės darbo rinkos poreikius pažangiųjų technologijų specialistų atžvilgiu bei aptarė pažangiųjų technologijų perspektyvas ateityje.

Diskusijos metu kalbėta apie tokias pažangiąsias technologijas, kaip: Industry 5.0; Quantum Computing; Blockchain; Internet of Things; Big Data; Artificial Intelligence & Ethics; ICT for sustainability.

INVESTech projekte siekiama skatinti profesinio rengimo ir mokymo potencialą, švietimo, darbo rinkos ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, palengvinti įgūdžių ugdymą ir inovatyvių technologijų naudojimą taip užtikrinant, kad profesinis rengimas ir mokymas galėtų atlikti savo svarbų vaidmenį remiant inovacijas, turimų įgūdžių atnaujinimą.

Plačiau su INVESTech projektu kviečiame susipažinti mūsų puslapyje https://kmtp.lt/project/investech/ bei specialioje projekto interneto svetainėje www.investech-cove.eu/.

Šį projektą bendrai finansavo Europos Komisija. Šis komunikatas atspindi tik autoriaus požiūrį, ir Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą. Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Inovacijų agentūra kartu su „Civitta“ ekspertais atnaujino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų apskaitos vedimo ir MTEP projektų dokumentavimo rekomendacijas.

Kodėl buvo parengtos rekomendacijos?

Tai – praktinis instrumentas, padedantis įgyvendinti nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sričių (toliau – MTI) politiką, kuri yra integrali valstybės socialinės ir ekonominės politikos dalis.

Rekomendacijomis siekiama palengvinti MTEP išlaidų apskaitą ir MTEP projektų dokumentavimą planuojant, vykdant, skatinant bei įsivertinant MTEP veiklas verslo subjektuose. Tai suteikia galimybę  pasinaudoti LR Pelno mokesčio įstatyme įvardintomis mokesčių lengvatomis.

Kam naudinga naudoti rekomendacijas?

Tiesioginiai rekomendacijų naudotojai – įmonės. Netiesioginiai naudotojai – Valstybinė mokesčių inspekcija ir veiklų atitikimą MTEP vertinantys ekspertai. Rekomendacijos, vertinant pagal apimtį ir detalumą, yra skirtos tiems, kurie norėtų atpažinti MTEP ir tinkamai atlikti MTEP veiklų dokumentavimą (išmokti tai daryti nuo A iki Z).

Kas pateikiama rekomendacijose?

Atnaujintame dokumente detalizuojami MTEP etapai nuo žinių įgijimo iki produkto sukūrimo pagal juos atitinkančios veiklos aprašymus ir numatomus veiklos rezultatus. Taip pat akcentuojama, kurie MTEP požymiai atitinkamame MTEP veiklos etape yra esminiai verslo subjektams, atskiriant ribą tarp MTEP ir kitų su ja susijusių veiklų, vykdant MTEP išlaidų apskaitą.

Rekomendacijose rasite:

  • MTEP veiklų požymius;
  • MTEP veiklų dokumentavimo rekomendacijas;
  • MTEP išlaidų apskaitos vedimo rekomendacijas;
  • patikros lapą (angl. check-list) MTEP veiklų ir sąnaudų pagrindžiančių dokumentų identifikavimui;
  • priedus pildymui ir naudojimui.

 

Rekomendacijas rasite čia.

Visus susidomėjusius InoStartas 2 finansavimo kvietimu kviečiame registruotis į Inovacijų agentūros MTEP ekspertines konsultacijas ir rekomendacijas.

Konsultacijos skirtos MTEP klausimams aptarti, dalyvaus ekspertai, kurie galės pakonsultuoti, ar planuojamos veiklos atitinka MTEP ir rekomenduoti, ką galima patobulinti MTEP veiklų pagrindime.

Konsultacijos vyks Microsoft Teams platformoje ir truks po 50 minučių (idėjos pristatymas – 20 minučių, ekspertų įžvalgos ir diskusija – 30 minučių).

Registruotis galite pagal jums aktualią temą:

Informacinės ir ryšių technologijos: https://calendly.com/v-lileika-inovacijuagentura/informacines-ir-rysiu-technologijos

Sveikatos technologijos ir biotechnologijos: https://calendly.com/v-lileika-inovacijuagentura/informacines-ir-rysiu-technologijos-clone

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos: https://calendly.com/v-lileika-inovacijuagentura/informacines-ir-rysiu-technologijos-clone-1

Konsultacijos laikas bus patvirtintas registruojantis ne vėliau kaip prieš 3 d.d. iki norimos registracijos dienos.

 

Galimos konsultacijų datos:

Tema Datos
Informacinės ir ryšių technologijos Lapkričio 11, 18, 25 dienos
Gruodžio 2, 9, 16 dienos
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos Lapkričio 13, 20, 27 dienos
Gruodžio 4, 11, 18 dienos
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos Lapkričio 15, 22, 29 dienos
Gruodžio 6, 23, 20 dienos

 

Visą informaciją apie kvietimą rasite čia: https://inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimai/inostartas-2.html?lang=lt

Daugiau informacijos:

Vaidas Lileika

Ekspertų skyriaus vadovas

v.lileika@inovacijuagentura.lt

+370 620 16 923

Klaipėdos universitetas (KU) kartu su dviem kitais Lietuvos universitetais, ministerijomis, pramonės įmonėmis pasirašė susitarimą dėl CCS/CCUS (Lietuvos anglies dioksido surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo) platformos įkūrimo. Anot Energetikos ministerijos atstovų, siekiama sukurti platformą, kuri veiks kaip nacionalinis CCS technologijų pažangos, pramonės įsitraukimo skatinimo ir Lietuvos CCS pastangų derinimo su Europos ir pasaulinėmis strategijomis centras.

Susitarimu siekiama skatinti kurti anglies dioksido transportavimo infrastruktūrą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip norima užtikrinti tvarų, saugų ir konkurencingą energijos tiekimą valstybei.

„Kalbant apie anglies dioksido surinkimą, transportavimą, saugojimą – Europa ir visas pasaulis susiduria su dideliais iššūkiais. Palaikome siekį kurti vieningą platformą nacionaliniu lygiu. Klaipėdos universitetas yra vienas iš trijų, pakviestų prisijungti vystant šį svarbų projektą. Dėsime visas pastangas ir išnaudosime turimą potencialą – mūsų mokslininkų žinias, turimą įrangą“, – sako susitarimą pasirašęs KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.

Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, Lietuvoje norima užtikrinti perėjimą prie švarios energijos šaltinių ir technologinę pažangą, prisidedant prie aplinkosaugos tikslų.

Susitarimą dėl CCS/CCUS platformos įkūrimo Lietuvoje pasirašė Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, AB „KN Energies“, AB „Ambergrid“, AB „Achema“ ir AB „Akmenės cementas“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kviečia teikti paraiškas jau penkioliktą kartą organizuojamiems Nacionaliniams atsakingo verslo apdovanojimams (NAVA) tas įmones, kurios kasdien atsakingai rūpinasi savo darbuotojų saugumu ir gerove, emocine būsena ir palankia atmosfera kolektyve, skatina įvairovę, tausoja aplinką, užtikrina skaidrumą ir korupcijos prevenciją ar stiprina bendruomenes.

Įmonės skaidrumo ir korupcijos prevencijos nominacija, viešosioms įstaigoms suteikta galimybė tapti Metų darboviete – tai šių metų konkurso naujovės, dar labiau išplečiančios atsakomybės organizacijose sampratą.

Paraiškos gali būti teikiamos iki lapkričio 18 dienos.

Atsakingo verslo samprata plečiasi – kokios naujovės konkurse šiemet?

Nauja nominacija. Šiais metais NAVA nominacijų sąrašą papildė dar viena nauja – „Skaidrumą ir korupcijos prevenciją skatinanti įmonė“. Taip pat laukiame paraiškų nominacijoms „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti darbovietė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“. Be to, įmonė, vykdanti savo veiklą atsakingai ir 2024 metais pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai, bus pagerbta nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“. Primename, kad šiai nominacijai pildyti paraiškos nereikia: apdovanojimas skiriamas įmonei, pateikusiai paraiškas į kelias ar visas nominacijas ir pasiekusiai didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse.

Dalyvauti kviečiamos ir viešosios įstaigos. Dar viena naujovė – nuo šių metų konkurso nominacijoje „Metų darbovietė“ taip pat kviečiamos dalyvauti viešosios įstaigos, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei priklauso ne daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Tikima, kad tai paskatins rastis vis daugiau sektinų pavyzdžių kokybinius pokyčius patiriančiame viešajame sektoriuje.

Kaip teikti paraiškas?

Paraiškų skaičius neribojamas – pareiškėjai gali teikti paraiškas ir pavienėms, ir visoms nominacijoms laimėti.Kiekviena iš šių nominacijų skirstoma į tris kategorijas, atskirai apdovanojant labai mažas ir mažas įmones (iki 49 darbuotojų), vidutines (50–249 darbuotojų) ir dideles įmones (nuo 250 darbuotojų).

Užpildytas paraiškas kviečiame siųsti elektroniniu paštu post@socmin.lt iki lapkričio 18 dienos. Detalesnę informaciją, konkurso nuostatus ir patvirtintas paraiškų formas rasite čia: Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai.

Kontaktas pasiteiravimui – Ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Liudvika Gražulienė, tel. +370 687 29 395, el. p. liudvika.grazuliene@socmin.lt.

Apie NAVA

Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) – tai nuo 2008 metų vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti veikloje socialinės atsakomybės principus. Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Siekiant dar labiau skatinti verslo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas (MTEPI) ILTE paskoloms „Perspektyva“ skirtas papildomas 108 mln. Eur finansavimas. Kartu padidinta maksimali paskolos suma, dotacijos dydis, atsirado tvarumo reikalavimai. 

„Vienos paskolos suma padidėjo nuo 1 mln. Eur iki 10 mln. Eur. Taip pat padidintos dotacijos (subsidijos) dydis vienam paskolos gavėjui – nuo 20% iki 30% išmokėtos paskolos sumos. Skirtu dotacijos dydžiu atitinkama paskolos dalis gali būti nurašoma, t. y. sumažinama paskolos suma. Tikimės, jog šios atnaujintos priemonės „Perspektyva“ sąlygos paskatins verslus dar drąsiau pasiskolinti savo mokslinių tyrimų ir inovacinių veiklų projektams“, – teigia Ausma Bartkutė, ILTE Produktų valdymo departamento direktorė.

Norintiems gauti paskolą pagal priemonę „Perspektyva“ atsirado nauja sąlyga – finansuojami projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo (angl. Do-No-Significant Harm) principo reikalavimus. Šiuo principu siekiama, kad finansuojamas projektas nedarytų didelės žalos aplinkai, t. y. klimato kaitos švelninimui, taršos prevencijai ir kontrolei, bioįvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir kt.

Finansavimas padės pagaminti staklių prototipą

Paskolą dar iki sąlygų atnaujinimo gavusios UAB „Femtika“ vadovas Darius Gadonas atkreipia dėmesį, kad priemonė „Perspektyva“ pasirodė patraukli dėl finansavimo modelio ir paskolos termino. Įmonė kreipėsi finansavimo dėl hibridinių mikroapdirbimo staklių prototipo sukūrimo.

„Suteikiama paskola itin patraukliomis palūkanomis, išdėstoma per 10 metų laikotarpį, o kol projektas įgyvendinamas ir iš jo rezultatų dar nėra uždirbami pinigai, – bendrovei 3 metus taikoma nulinė palūkanų norma, – pasakoja lazerines stakles medžiagų mikroapdirbimui kuriančios ir gaminančios bendrovės vadovas. – Tokiomis sąlygomis mažoms įmonėms itin reikalingo finansavimo nepavyktų gauti nė iš vieno banko ar kredito įstaigos. O ir pats paskolos gavimo procesas buvo santykinai sklandus ir operatyvus. Žinoma, reikia atlikti kelias procedūras, atitikti kelis reikalavimus, tačiau visi jie gana adekvatūs, nepersunkti bereikalinga biurokratija ar popierizmu.“

Pagal projektą suteiktas kiek didesnis nei 0,5 mln. Eur finansavimas padės įmonei atlikti tiriamuosius ir projektavimo darbus bei per 1,5 metų pagaminti staklių prototipą, kuris vėliau turėtų tapti standartiniu įmonės produktu.

„Femtikos“ kuriami produktai leidžia mokslinėms organizacijoms ir pramonės įmonėms savo tyrimuose bei vystomuose projektuose panaudoti femtosekundinių lazerių apdirbimo technologijas. Standartinėje gamyboje grąžtus, frezas ir tekinimo peilius vis dažniau keičia lazeriai, tačiau pastarieji turi vieną esminį skirtumą: intensyvi lazerio spinduliuotė gali ne tik pašalinti medžiagą nuo paruošos, tačiau ją pridėti, tarsi prilipdyti prie detalės.

Anot D. Gadono, „Femtikos“ vystomas produktas išsiskiria tuo, kad, itin tiksliai valdant lazerio spindulį bei jo parametrus, „galime toje pačioje sistemoje pasiūlyti tiek vieną, tiek kitą – hibridinę lazerinio apdirbimo technologiją, santykinai mažiems, tačiau labai preciziniams dariniams gaminti“.

Dvylikti metai veikianti bendrovė 97% savo produkcijos eksportuoja į JAV, Šveicariją, Prancūziją, Vokietiją ir kt. šalis.

Gali kreiptis įvairios įmonės

Priemonei iš viso skirta 150 mln. Eur, iš kurių 107,8 mln. Eur skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų. Sostinės regiono (Vilniaus apskrities) verslui skirta beveik 108 mln. Eur, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių – įmonių paskoloms – 42 mln. Eur.

Kreiptis į ILTE dėl paskolos „Perspektyva“ gali įvairaus dydžio Lietuvos įmonės.

„Jei projektas įgyvendinamas Sostinės regione dėl finansavimo gali kreiptis įmonės, kuriose dirba iki 3.000 darbuotojų, o jei Vidurio ir vakarų regione – visų dydžių įmonės. Svarbus aspektas, jog įgyvendinant projektą ne mažiau kaip 20% projekto turi būti finansuojama privataus finansavimo lėšomis, tarp jų ne mažiau kaip 10% projekto turi sudaryti nuosavos paties paskolos gavėjo lėšos“, – pabrėžia A. Bartkutė.

Maksimali paskolos trukmė – 10 metų.

Verslai, norintys pretenduoti į šių paskolų gavimą, paraiškas gali teikti iki 2029 m. vasario 28 d. per ILTE paraiškų sistemą.

Paskolai taikomos sąlygos

Paskolos pagal priemonę „Perspektyva“ teikiamos taikant fiksuotą metinę palūkanų normą. Paskolai gali būti pritaikytos lengvatinės palūkanos – 0% metinė palūkanų norma laikotarpiui nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos iki paskolos gavėjas pradės gauti pajamas iš projekto, bet ne ilgiau nei 5 m. tiems paskolos gavėjams, kurie veiklą vykdo ne ilgiau kaip 3 m., ir ne ilgiau nei 3 m. tiems paskolos gavėjams, kurie veiklą vykdo ilgiau kaip 3 m. Likusiu paskolos laikotarpiu taikoma 2% metinė palūkanų norma.

Paskolų „Perspektyva“ lėšomis gali būti apmokamos įvairios finansuojamo projekto išlaidos. Pavyzdžiui, personalo, priemonėms, įrenginiams bei pastatams įsigyti, pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams ir įsigyjamiems patentams. Finansavimas gali būti skiriamas ir kitoms papildomoms išlaidos, įskaitant konsultacijas, medžiagas, reikmenis ir kt.

Iš viso pagal finansinę priemonę „Perspektyva“ ILTE jau yra sudariusi 16 sutarčių už 11 mln. Eur, iš kurių išmokėta – 8 mln. Eur.

Paskutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Lietuvoje buvo 1.364 įmonės, kurios turėjo išlaidų MTEP veiklai – tai 22% daugiau nei 2021 m. Verslo įmonės sudarė absoliučią daugumą – 1.300. Jų išlaidos MTEP veiklai 2022 m. sudarė 354,4 mln. Eur ir buvo beveik 16% didesnės nei 2021 m.

Išsamios priemonės sąlygos – paskolos „Perspektyva“.

 

Užsisakykite KMTP naujienlaiškį ir būkite pirmi, kuriuos pasieks svarbiausios naujienos ir renginių anonsai