Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms (MVĮ), planuojančioms kurti inovatyvias ir aplinkai draugiškas technologijas. Priemonei „Žaliasis eksperimentas“ numatyta iki 10 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų.
Finansavimo kvietimas skirtas projektams, kuriuose kuriamos technologijos padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, taupyti išteklius ir gaminti tvaresnius produktus. Įmonės galės investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sukurtų sprendimų patentavimą bei naujų gaminių parengimą rinkai.
Vienam projektui gali būti skiriama nuo 50 tūkst. iki 500 tūkst. eurų. Iki 30 tūkst. eurų taip pat gali būti skiriama sukurtų produktų patentavimui, o iki 50 tūkst. eurų – naujo gaminio parengimui rinkai. Projektų atranka vyks konkurso būdu. Paraiškas gali teikti pramonės MVĮ, o projektus kartu su jomis įgyvendinti – kitos MVĮ, mokslo ir studijų institucijos bei didelės įmonės.
Paraiškos Inovacijų agentūrai teikiamos iki 2027 m. sausio 29 d.
Daugiau informacijos apie finansavimą ir kvietimo sąlygas rasite Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: Regionų pramonės įmonėms – 10 mln. eurų investicijų tvarioms technologijoms kurti.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Verslo inkubatoriuje veiklą plėtojanti Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ žengė svarbų žingsnį technologijos komercializavimo link – čia pradėjo veikti pilotinė „InnoAerogel®“ gamybos linija. Iš perdirbto popieriaus gaminama priemonė skirta naftos produktams sugerti, o joje esantys jūriniai mikroorganizmai prisideda prie jų biologinio skaidymo. Naujoji linija leis technologiją gaminti jau ne laboratoriniais, o šimtais kilogramų siekiančiais kiekiais.
„Inobiostar“ augimo kelią Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas stebi nuo ankstyvųjų įmonės vystymo etapų. Jos įkūrėja dr. Tatjana Paulauskienė čia konsultavosi verslo modelio ir pirmųjų verslo žingsnių klausimais, o šiandien įmonė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Verslo inkubatoriuje jau pereina į kitą etapą – plečia gamybinius pajėgumus ir rengiasi platesniam technologijos naudojimui.
Nuo mokslinės idėjos – iki gamybos
Pilotinė gamybos linija „Inobiostar“ suteiks galimybę toliau optimizuoti gamybos procesą, didinti produkto kiekius ir ruoštis jo taikymui realiomis sąlygomis.
„Giliųjų technologijų (angl. deep tech) kelias nesibaigia laboratorijoje. Tikrasis proveržis prasideda tada, kai mokslinė idėja tampa produktu, o produktas – realiai naudojamu sprendimu. Šiandien pereiname būtent į šį etapą: nuo laboratorijos ir technologijos kūrimo – į gamybą, nuo kontroliuojamų bandymų – į realias operacines sąlygas, nuo prototipo – į rinkai paruoštą produktą. Mūsų ambicija – ne tik pagaminti „InnoAerogel®“, bet sukurti pasauliniu mastu pritaikomą technologiją, kuri keistų tai, kaip sprendžiame naftos taršos problemas jūrose ir vandenynuose“, – sako „Inobiostar“ vadovė, įkūrėja ir išradimo bendraautorė dr. Tatjana Paulauskienė.
Kitas technologijos plėtros etapas vyks Klaipėdos uoste. Gamybos linijos atidarymo metu Klaipėdos universitetas, „Inobiostar“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė susitarimą, pagal kurį bus vertinamas „InnoAerogel®“ tinkamumas naftos taršos prevencijai ir likvidavimui realiomis uosto sąlygomis.
„Europai pereinant prie žaliosios ekonomikos koja kojon žengia bei keičiasi ir Klaipėdos uostas – užtikrintai judame žaliojo kurso ritmu ir vystydami uostą diegiame aplinkosauginius tikslus atitinkančius sprendimus. Pirmieji „Inobiostar“ produktai Klaipėdos uoste išbandyti prieš kelerius metus ir iki pat šiol didžiuojamės sukurtu bendradarbiavimu, kai atverdami galimybes realiomis sąlygomis išbandyti mokslininkų kuriamus naujus sprendimus tampame svarbia jų tobulinimo proceso dalimi. Šiandien žengiame dar vieną žingsnį į priekį – Klaipėdos uoste bus išbandoma naujos kartos gamtai draugiška taršos naftos produktais neutralizavimo technologija. Besitęsiantis bendradarbiavimas ir sutartis, kurią šiandien pasirašome, įrodo, kad verslas, mokslas ir aplinkosauga gali veikti išvien ir drauge kurti švaresnį rytojų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Technologija jau išbandyta užsienyje
„InnoAerogel®“ gaminamas iš perdirbtų popieriaus atliekų. Lengva medžiaga gali sugerti daugiau kaip 20 kartų už savo svorį didesnį naftos produktų kiekį. Joje esantys iš Baltijos jūros aplinkos išskirti mikroorganizmai prisideda prie sugertų teršalų biologinio skaidymo.
Technologija jau išbandyta ir tarptautinėje aplinkoje. Prancūzijos taršos vandens aplinkoje tyrimų centro CEDRE atliktas nepriklausomas vertinimas patvirtino aukštą priemonės naftos produktų sugėrimo efektyvumą, o „InnoAerogel®“ įtrauktas į centro naftos taršos likvidavimo produktų duomenų bazę. Bandymai taip pat vyko Suomijoje ir Graikijoje.
Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, „Inobiostar“ augimas parodo, kokį kelią gali nueiti universitete gimusi mokslinė idėja.
„Inobiostar“ komanda įrodė, kad iš universitete atliekamų tyrimų gali išaugti technologijų įmonė, gebanti pritraukti finansavimą, telkti partnerius ir pradėti gamybą Klaipėdoje. Norime, kad ši patirtis padrąsintų ir kitas mūsų mokslininkų komandas imtis verslo, paremto savo išradimais. Taip universitete sukauptos žinios atveria naujų galimybių visam regionui“, – sako rektorius.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui „Inobiostar“ istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip nuosekliai vystoma mokslinė idėja gali pereiti į verslą, gamybą ir praktinius bandymus. Tokiems augantiems technologiniams verslams svarbi ne tik pati inovacija, bet ir aplinka, kurioje galima gauti verslo vystymo pagalbą, auginti komandą, megzti partnerystes ir pasirengti kitam plėtros etapui.
Apie „Inobiostar“
„Inobiostar“ – 2020 m. įkurta Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė, kurianti aplinkosaugos technologijas. 2024 m. „InnoAerogel®“ plėtrai ji gavo Europos inovacijų tarybos „EIC Accelerator“ programos finansavimą. Įmonė planuoja 2027 m. tęsti produkto bandymus, pradėti pirmuosius komercinius pardavimus ir didinti gamybos apimtis.
Parengta pagal pranešimą spaudai.
Sekmadienį Klaipėdoje finišavo tarptautinis Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei Klaipėdos universiteto organizuotas hakatonas PORTATHON 2026, pritraukęs dalyvių iš daugiau nei 10-ies valstybių. Per 48 valandas 120 dalyvių, susibūrusių į 18 komandų, ieškojo sprendimų aktualiems uostų ir pramonės iššūkiams. Geriausiomis pripažintos idėjos, skirtos mažinti La Rochelle uosto gilinimo poreikį, efektyviau valdyti incidentus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir kurti žaliojo vandenilio paklausą Klaipėdos uoste. Prizinį fondą sudarė 5 000 Eur.
„Didžiuojuosi matydamas, kaip Klaipėdoje telkiasi talentai, verslas, mokslas ir inovacijų bendruomenė. Kasmetinis tarptautinis hakatonas PORTATHON yra renginys, kuriame užgimsta inovacijos, susitikus inovatoriams ir iššūkių teikėjams. Inovatoriai susiburia į komandas, kuria, eksperimentuoja ir ieško sprendimų, galinčių keisti ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.
Jaučiame stiprų palaikymą ir paramą startuolių ekosistemos vystymui iš inovacijų politikos formuotojų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pusės.
Todėl pasibaigus šiam hakatonui jau planuojame dar intensyvesnius ir vertingesnius renginius ateityje biotechnologijų bei dvigubos paskirties srityse. Kviečiu inovatorius, inovatyvių įmonių atstovus susisiekti, nes turime paramos priemones nuo idėjos išvystymo, technologinių partnerių suradimo iki pasirengimo investicijų pritraukimui ir įėjimui į rinką.“ – sako Giedrius Janušauskas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas.
Pirmąją vietą pelnė Klaipėdos universiteto „KU.exe“ komanda, pasirinkusi La Rochelle uosto „BlueSediments“ iššūkį. Komandos pasiūlytą sprendimą sudaro sistema kuri sulaikytų į uosto akvatoriją patenkančias sąnašas, o taip pat kauptų duomenis, kad ateityje būtu galima tiksliau prognozuoti sąnašų kaupimąsi. Toks sprendimas galėtų padėti mažinti nuolatinio ir brangaus uosto gilinimo poreikį, o tai aktualu ir Klaipėdos uostui.
Antrąją vietą užėmusi „FEZ Guard“ komanda Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai sukūrė incidentų pramonės įmonėse ir ekstremalių situacijų suvaldymo platformos prototipą. Sukurtas prototipas pritaikytas veikti ekstremalių situacijų sąlygomis, autonominiu režimu, saugiais komunikavimo protokolais.
Sistema sustiprina pramoninio parko atsparumą ir užtikrina pramonės zonoje veikiančių įmonių veiklos tęstinumą.
Trečiosios vietos laimėtojai – CFDP komanda – sprendė Klaipėdos uosto iššūkį, susijusį su žaliojo vandenilio panaudojimu ir jo paklausos – vertės grandinės kūrimu. Komanda pasiūlė vandeniliu varomo manevrinio lokomotyvo ir vandenilinių sunkvežimių koncepciją, kuri galėtų tapti vienu iš būdų formuoti realią žaliojo vandenilio paklausą transporto sektoriuje.
Aiškių atsakymų hakatone nebūna
Pirmosios vietos laimėtoja KU.exe komanda pasirinko La Rochelle iššūkį dėl sąsajų su Klaipėdos uostu ir galimybės problemą nagrinėti inžineriškai.
„Smagu ir tikrai verta išbandyti – hakatonui reikalingas visai kitoks mąstymo būdas. Jei per paskaitas dažnai sprendi užduotį, kurios atsakymas jau žinomas, čia žinomo atsakymo nėra. Jei randi tai, apie ką kiti dar nepagalvojo, tai gali tapti labai vertinga“, – sako KU.exe komandos narė Saulė.
Jos teigimu, mentoriai savaitgalį labiausiai padėjo nuosekliai gryninti idėją – pradedant pasirinkto sprendimo kryptimi iki jo pristatymo. Ypač vertingos buvo tų mentorių įžvalgos, kurie su nagrinėjamomis problemomis susiduria savo kasdieniame darbe. Pačios komandos vertinimu, La Rochelle uostui pasiūlytą idėją būtų galima vystyti ir toliau, tačiau kitas žingsnis jau turėtų būti tyrimai, simuliacijos ir bendradarbiavimas su pačiu uostu.
Kūrybiški sprendimai kartais nustebina ir iššūkio šeimininkus
PORTATHON užduotis komandoms teikę verslo ir uosto atstovai hakatoną vertina ne tik kaip galimybę per trumpą laiką gauti naujų idėjų.
„Tokiuose renginiuose dalyvaujame, nes tai visų pirma yra bendravimas su miestu, verslu ir mokslo institucijomis. Tarp bendruomenių ir organizacijų tai yra tam tikra partnerystės forma. Kartu yra ir praktinis dėmuo – norime rasti sprendimus. Čia ateina labai kūrybiški žmonės ir kartais gauname visai kitokį sprendimą, nei tikėjomės“, – sako Klaipėdos uosto komercijos projektų vadovė Virginija Ketlerienė.
Pasak jos, tokie renginiai taip pat padeda į Klaipėdą pritraukti mokslininkus, inovatorius, talentus ir jaunuosius specialistus.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos inovacijų projektų vadovas Karlas Impinnisi hakatonų vertę sieja ir su tuo, kokius darbo įpročius tokia patirtis formuoja jauniems žmonėms.
„Hakatonuose verta dalyvauti, nes iš šios bendruomenės užauga talentai, kurie ateityje turės vesti į priekį ne tik mus, bet ir visą Lietuvą. Todėl svarbu turėti vietą, kur jie galėtų praktikuotis ir priprasti prie principo: yra problema – sėdam ir sprendžiam ją“, – sako K. Impinnisi.
48 valandos idėjoms tikrinti ir gryninti
Visą savaitgalį su komandomis dirbo tarptautinė mentorių grupė, padėjusi dalyviams tikrinti idėjas, pastebėti jų silpnąsias vietas ir pasirengti galutiniams pristatymams. Mentoriai akcentavo komandų energiją ir motyvaciją, patobulėjusius viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Komandų progresą stebėjo ir verslo bei investicijų bendruomenės atstovai. PORTATHON aplankė „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel, susipažinusi su kuriamais sprendimais tarpinių pristatymų metu.
PORTATHON 2026 globojo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Renginį organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Klaipėdos universitetu ir EU-CONEXUS ENABLES.
PORTATHON 2026 organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams ir partneriams, kurių parama prisidėjo prie tarptautinio hakatono įgyvendinimo: Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, UAB „Vėjų spektras“, „Octohide VPN“, Lietuvos jūriniam klasteriui, „DEEP Ecosystems“ ir „Schneider Electric“.
PORTATHON į Klaipėdą sugrįš 2027 metais.
Renginio nuotraukų galerijos – mūsų Facebook paskyroje:
Rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje prasideda tarptautinis hakatonas PORTATHON 2026. Šiemet į 48 valandas truksiantį renginį registravosi 120 dalyvių, kurių geografija driekiasi gerokai už Lietuvos ribų. Į PORTATHON atvyksta dalyviai iš Serbijos ir Juodkalnijos, Azerbaidžano, Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Rumunijos, Ispanijos, Airijos, Vokietijos, Kroatijos, Ganos, Lietuvos ir kitų šalių, kurie formavo 18 komandų. Akivaizdu, jog Klaipėdoje keliami uostų ir pramonės klausimai yra aktualūs dirbantiems ir kuriantiems labai skirtinguose pasaulio regionuose.
Per savaitgalį dalyviai bursis į komandas ir dirbs prie keturių iššūkių, kuriuos pateikė uostų ir pramonės atstovai. Šiemet dėmesys bus skiriamas į žaliojo vandenilio panaudojimui krovinių transporto maršrutuose, saugesnei miesto ir uosto sąveikai, duomenimis grįstiems sprendimams tvaresniam dugno gilinimui bei dirbtiniu intelektu paremtai pramonės atsparumo ir ekstremaliųjų situacijų koordinavimo platformai. Komandoms padės gausus tarptautinių mentorių būrys – patirtimi dalinsis uostų, technologijų, energetikos, pramonės, verslo ir mokslo atstovai. Per itin trumpą laiką jų užduotis bus padėti komandoms patikrinti prielaidas, atrasti silpnąsias idėjų vietas ir suprasti, kurie pasiūlymai turi potencialo ne tik hakatone, bet ir realioje aplinkoje.
„Hakatonuose verta dalyvauti, nes iš šitos bendruomenės paskui užauga talentai, kurie ateityje turės vesti mus į priekį, ne tik mus, bet ir visą Lietuvą. Todėl svarbu turėti vietą, kur jie galėtų praktikuotis ir priprasti prie to, kad yra problema, sėdam ir sprendžiam ją.“ – sako Karlas Impinnisi, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos inovacijų projektų vadovas.
Klaipėdos uosto komercijos projektų vadovė Virginija Ketlerienė taip pat įžvelgia hakatonų naudą: „Tokiuose renginiuose dalyvaujame, nes tai visų pirma yra bendravimas su miestu ir verslu, mokslo institucijomis. Tarp bendruomenių ir organizacijų tai yra tam tikra partnerystės forma. Iš kitos pusės, norisi pritraukti į miestą mokslininkus, inovatorius, talentus, jaunuosius specialistus. Yra ir praktinis dėmuo, kad mes norime rasti tam tikrus sprendimus, nes čia ateina labai kūrybiški žmonės ir kartais mes gauname kitokį sprendimą, nei tikėjomės.“
Penktadienio vakarą komandos jau pradeda darbą ir pirmąsias konsultacijas su mentoriais. Šeštadienį jų laukia tarpiniai pristatymai bei ekspertų grįžtamasis ryšys, o sekmadienį – finaliniai pristatymai, kuriuose paaiškės, kaip per 48 valandas pasikeitė pradinės idėjos ir kokius sprendimus komandos siūlo keturiems PORTATHON iššūkiams. PORTATHON 2026 kartu rengia Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Klaipėdos universitetas su EU-CONEXUS ENABLES. Renginį globoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Prie hakatono šiemet prisideda Klaipėdos uostas, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, „Schneider Electric“, „Vėjų spektras“, „Octohide VPN“, Deep Ecosystems, Lietuvos jūrinis klasteris ir kitos organizacijos, kurių parama ir įsitraukimas leidžia šį jau aštuntus metus vykstantį idėjų maratoną paversti erdve darbui su aktualiais uostų ir pramonės klausimais.
Nuotraukas taip pat nuolat keliame į savo Facebook paskyrą:
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke šiandien lankėsi gausus nacionalinių institucijų ir akademinės bendruomenės atstovų būrys. Susitikime dalyvavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos universiteto, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, VšĮ „Inovacijų agentūra“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai.
Su VšĮ „Inovacijų agentūra“ buvo aptartos aktyvesnio bendradarbiavimo galimybės, siekiant stiprinti regiono inovacijų ekosistemą, gerinti verslo prieigą prie inovacijų skatinimo priemonių ir kartu kurti didesnę vertę Vakarų Lietuvos įmonėms.
Pozityviai susitikime buvo vertinama ir ambicinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 3I kryptis – inovacijos, investicijos ir modernios institucijos – bei patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas susitikimo metu pristatė savo įžvalgas, kaip šios kryptys galėtų dar stipriau prisidėti prie Vakarų Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ekosistemos vystymo.
„Svarbu, kad nacionaliniu lygmeniu numatomos kryptys būtų kuo geriau susietos su realiais regionų poreikiais ir galimybėmis. Vakarų Lietuva turi stiprų potencialą, o glaudesnis mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas gali tapti svarbiu jo pagrindu“, – teigia Klaipėdos mokslo ir technologijų parko laikinai einantis direktoriaus pareigas Giedrius Janušauskas.
Ypatingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovo dėmesys pristatyme buvo skirtas svarbiausiems Klaipėdos regiono iššūkiams ir aktualijoms – ekonomikos konkurencingumo stiprinimui, darbo našumo didinimui, talentų ir investicijų pritraukimui, taip pat uostamiesčiui ir visai valstybei reikšmingos kritinės infrastruktūros atsparumui bei apsaugai.
Daugiau nei 20 metų Vakarų Lietuvoje veikiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas pristatė kaip per šį laikotarpį jis tapo svarbia regiono inovacijų ekosistemos dalimi, padedančia žinias, mokslą ir technologijas paversti naujomis verslo bei ekonominėmis galimybėmis. Šios įstaigos veikla yra orientuota į mėlynosios ir žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei kitų aukštos pridėtinės vertės sričių vystymą.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas dėkoja visiems apsilankiusiems už skirtą laiką ir dėmesį Klaipėdos bei Vakarų Lietuvos potencialui. Parkas ir toliau sieks stiprinti ryšius su nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, mokslo bei verslo bendruomene ir prisidėti prie naujų galimybių kūrimo regione.
Nuotraukų autorė: Dovilė Čižaitė
Šią savaitę Austrijos mieste Grace vyko tarptautinis CoVE forumas – renginys, subūręs profesinio meistriškumo centrų (angl. Centres of Vocational Excellence, CoVE) atstovus iš visos Europos, taip pat iš Azijos ir Afrikos. Forumą organizavo FH JOANNEUM taikomųjų mokslų universitetas kartu su Štirijos prekybos rūmais. Šiuo metu Europoje veikia jau 91 tokio pobūdžio centras, o vienas naujausių – kuriamas Klaipėdoje.
Kas yra CoVE ir kodėl jis kuriamas Klaipėdoje
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su partneriais – Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, įgyvendina tarptautinį Erasmu+ programos finansuojamą projektą INVESTech (Innovation Vocational Excellence in Tech). Lietuvos partnerių tikslas – įkurti Klaipėdoje pirmąjį Lietuvoje informacinių ir ryšių technologijų srities profesinio meistriškumo centrą. Centro veikla apima mokymus dirbtinio intelekto ir etikos, didžiųjų duomenų, blokų grandinės technologijų, daiktų interneto, kvantinės kompiuterijos bei pramonės 5.0 temomis. Numatomos vasaros akademijos, hakatonai bei tinklaveikos renginiai.
Svarbu pabrėžti, kad CoVE – tai ne vien mokymo įstaigos, o vietinių ir tarptautinių partnerių bendradarbiavimo tinklai, atliepiantys kintančius besimokančiųjų, verslo ir bendruomenių poreikius. Klaipėdos IRT kompetencijų centro paskirtis – orientacija į praktiką ir gebėjimas itin greitai prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių, veikiant lanksčiai kaip tarpininkui tarp mokslo, verslo ir jaunimo.
Bendradarbiavimas – pagrindinis principas
Grace vykusio forumo diskusijose ne kartą skambėjo ta pati mintis: CoVE sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo. Tai – mokslo, kvalifikuotų verslo specialistų ir studentų partnerystė, grindžiama atvirumu, verslo parama ir bendrų sprendimų paieška. Forume dalyvavo Europos Komisijos, regioninių prekybos rūmų, aukštųjų mokyklų ir pramonės atstovai, kurie dalijosi patirtimi, kaip profesinio mokymo sistemas padaryti atsparesnes ir geriau atliepiančias darbo rinkos pokyčius. Diskutuota apie žaliąją pertvarką, socialinę įtrauktį, dualinį mokymą (angl. dual education) bei tarptautinį bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių centrų.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadovė Erika Zavackienė pažymi, kad telkiant įvairių lygių mokslą, nuo profesinio mokymo iki universitetinių studijų, regionas gali tapti mokslo ir žinių centru (angl. hub), gebančiu darbo rinkai pasiūlyti kvalifikuotus specialistus. Pasak jos, šiandien dar nežinome, kokių specialybių prireiks po dešimties ar dvidešimties metų, tačiau veikdami susitelkę galime ne tik ruošti šios dienos specialistus, bet ir numatyti bei rengtis būsimoms profesijoms.
Klaipėdos indėlis jau matomas
Klaipėdoje CoVE idėja pradėta įgyvendinti ne tik popieriuje. Šių metų kovo mėnesį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke atidaryta i-Lab erdvė – IRT kompetencijų centro dalis, skirta stiprinti informacinių ir ryšių technologijų kompetencijas Vakarų Lietuvos regione. Balandžio mėnesį čia vyko tarptautinis DIGI4all hakatonas, kurio metu jaunimas kūrė skaitmeninius sprendimus socialinei įtraukčiai ir tvarumui skatinti. Taip pat surengtas inovatyvias idėjas kuriančių startuolių prisistatymo renginys bei praktiniai seminarai, diskusijos vietos verslo bendruomenėms.
Vietos ir regiono verslo, mokslo įstaigų bei viešojo sektoriaus organizacijos kviečiamos tapti CoVE centro partneriais – tai suteiktų galimybę dalyvauti formuojant regiono technologijų kompetencijų ateitį ir kartu ruoštis pokyčiams, kurių šiandien dar negalime tiksliai numatyti.
Projektas INVESTech bendrai finansuojamas Europos Komisijos lėšomis (projekto Nr. ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958). Ši publikacija atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija nėra atsakinga už jokį šioje publikacijoje pateiktos informacijos panaudojimą.
Kuopijuje, Suomijoje, įvyko naujo tarptautinio projekto „Baltic Blue Resilience“ (BBR) startinis partnerių susitikimas. Trijų dienų programoje Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui atstovavo Karolina Jasaitytė ir Audronė Liesytė.
Projektas skirtas vis aktualesniam Baltijos jūros regiono miestų iššūkiui – tvaresniam ir klimato kaitai atsparesniam lietaus nuotekų valdymui. Intensyvėjant ekstremalioms liūtims didėja urbanistinių teritorijų užtvindymo rizika, o kartu su lietaus nuotekomis į aplinką gali patekti maistinės medžiagos, sunkieji metalai ir mikroplastikas. Situaciją apsunkina ir tai, kad atsakomybės už vandens valdymą neretai pasidalija tarp kelių institucijų, todėl veiksmingiems sprendimams būtinas glaudesnis jų bendradarbiavimas.
Per artimiausius dvejus metus BBR partneriai analizuos, kaip lietaus nuotekos šiuo metu valdomos skirtinguose regionuose, vertins esamas praktikas, iššūkius ir spragas bei į bendrą darbą įtrauks savivaldybes, infrastruktūros valdytojus, ekspertus ir kitas suinteresuotas organizacijas. Remiantis viso projekto metu surinkta informacija bus sudarytas praktinis gidas, padedantis ir kitiems regionams spręsti savo lietaus nuotekų valdymo iššūkius.
Susitikimo metu partneriai taip pat dalijosi kitų vandens valdymo ir klimato atsparumo iniciatyvų patirtimi. Buvo pristatytos ir aptartos NOAH, WaterMan, Symbioter, CityBlues, ReCircWater, Circular Ocean-bound Plastic, Water Smart Territories Connect ir Baltic Smart Water Hub iniciatyvų pamokos.
Vizito metu dalyviai apsilankė Savonia University of Applied Sciences WaterLAB laboratorijoje ir universiteto miestelyje. Trijų dienų programą papildė ir apsilankymas Puijo bokšte, nuo kurio atsiveria Kuopijo ir aplinkinių ežerų panorama.
„Baltic Blue Resilience“ įgyvendina penki partneriai iš Baltijos jūros regiono:
– Savonia University of Applied Sciences, Suomija – pagrindinis partneris;
– Sustainable Business Hub, Švedija;
– Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuva;
– Gdańsk–Gdynia–Sopot Metropolitan Area Association, Lenkija;
– Clean – Denmark’s Water & Environment Cluster, Danija.
Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga pagal Interreg Baltic Sea Region 2021–2027 programą.
Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Interreg Baltic Sea Region programos poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei finansuojanti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.
Rugsėjo 5 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas jungiasi prie „Savų bangų“ festivalio ir kviečia susitikti Teatro aikštėje, susipažinti su mūsų veikla, vykdomais projektais ir iniciatyvomis, o kartu skirti laiko kūrybiniam eksperimentui.
Mūsų erdvėje vyks menininkės ir baldų dizainerės Indrės Butkų kūrybinės dirbtuvės. Jose festivalio lankytojai iš kartono bei nebenaudojamo popieriaus masės kurs savo „vidinį kompasą“ – nedidelį kūrinį, kurį galės parsinešti namo. Indrė savo kūryboje daug dėmesio skiria medžiagų pernaudojimui ir tam, kaip iš pirmo žvilgsnio vertę praradę daiktai gali įgyti visiškai naują formą. Kartono atliekos jos rankose tampa ne tik kūrybine medžiaga, bet ir būdu kitaip pažvelgti į mūsų vartojimo įpročius.
Dirbtuvės vyks rugsėjo 5 d. Teatro aikštėje. Dalyvauti galės ir maži, ir dideli festivalio lankytojai. Užsukite susitikti, sužinoti, kuo šiandien gyvena Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, ir galbūt iš festivalio išsinešite ne tik naujų idėjų, bet ir savo rankomis sukurtą dekoraciją iš nebenaudojamo kartono pakuočių. Iki susitikimo!
Rugsėjo 17 d. Vilniuje, parodų ir kongresų centre „LITEXPO“, vyks „Startup Fair 2026“ – vienas didžiausių startuolių ekosistemos renginių Lietuvoje.
Renginys suburs startuolių kūrėjus, investuotojus, verslo lyderius ir įvairių inovacijų organizacijų atstovus iš Lietuvos bei užsienio. Programoje – pranešimai ir diskusijos apie verslo augimą, investicijas, tarptautines rinkas ir technologijų ateitį, susitikimai su potencialiais partneriais bei investuotojais. Vienas svarbiausių – „Pitch Battle“ renginys, kuriame atrinkti startuoliai savo sprendimus pristatys tarptautinei investuotojų auditorijai.
„Startup Fair“ verta aplankyti ieškantiems naujų kontaktų, finansavimo galimybių, verslo partnerių ar norintiems geriau pažinti Lietuvos ir tarptautinę startuolių ekosistemą.
Daugiau informacijos ir bilietai: startupfair.lt
Inovacijų agentūra kviečia Lietuvos startuolius pasinaudoti finansavimu dalyvauti tarptautiniuose renginiuose užsienyje. Priemonė skirta padėti startuoliams užmegzti ryšius su investuotojais, potencialiais partneriais ir klientais bei plėstis į tarptautines rinkas.
Vienam pareiškėjui per kalendorinius metus gali būti skirta iki 3 500 Eur finansavimo dalyvauti ne daugiau kaip dviejuose skirtinguose užsienio renginiuose. Vienam renginiui taikoma fiksuota suma priklauso nuo šalies ir siekia nuo 750 iki 2 440 Eur. Finansuojamos kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, finansuojamoji dalis gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. PVM nekompensuojamas.
Finansavimo gali kreiptis Lietuvoje registruoti startuoliai – privatūs juridiniai asmenys, vykdantys aktyvią ekonominę veiklą. Jų pardavimo pajamos turi siekti ne mažiau kaip 2 000 Eur. Renginys turi būti tarptautinis, susijęs su aukštosiomis technologijomis ir (ar) startuoliais bei atitikti pareiškėjo veiklos sritį.
Kvietimas taikomas renginiams, vykstantiems nuo 2026 m. liepos 16 d. iki gruodžio 31 d. Paraiškos priimamos iki 2026 m. lapkričio 11 d. 17 val., tačiau kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei prašoma finansavimo suma viršys kvietimui skirtą 87 500 Eur biudžetą.
Daugiau informacijos ir paraiškos teikimas:
https://www.inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimas/skatinti-lietuvos-startuoliu-dalyvavima-uzsienio-renginiuose-kurie-vyksta-nuo-2026-m-liepos-16-d-iki-2026-m-gruodzio-31-d/
