Gegužės 7 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje saugumo ir gynybos konferencijoje „Baltic Miltech Summit“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl gynybos inovacijų testavimo ir prototipavimo – smėliadėžės – infrastruktūros vystymo.
Prie „Miltech Sandbox“ iš viso prisijungė 18 Lietuvos institucijų ir įstaigų, kurios veikia gynybos, saugumo, mokslo ir inovacijų srityse. KMTP kartu su šiomis organizacijomis prisidės prie gynybos technologijas kuriantiems verslams būtinos infrastruktūros užtikrinimo.
„Miltech Sandbox“ iniciatyva skirta suteikti infrastruktūrą gynybos inovacijų vystymui, testavimui ir demonstravimui. Šis projektas padės sukurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, kuris Lietuvos kariuomenei ir kitoms institucijoms leis greičiau adaptuoti Lietuvoje kuriamas gynybos inovacijas.
Vilniuje jau ketvirtą kartą vyko gynybos sektoriaus lyderius, inovacijų kūrėjus bei politikos formuotojus subūrusi tarptautinė saugumo ir gynybos konferencija „Baltic Miltech Summit“. Inovacijų agentūros ir Gynybos resursų agentūros organizuoto renginio metu ne tik aptartos naujausios gynybos technologijų tendencijos bei iššūkiai, bet ir žengti svarbūs žingsniai, kurie padės sustiprinti Lietuvos gynybos sektorių.
Gynybos sektoriui – naujas postūmis
Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų inicijuotoje konferencijoje šiemet sukvietė daugiau nei 1000 dalyvių ir virš 200 gynybos bei saugumo įmonių iš daugiau nei 30 šalių. Didžiausias dėmesys renginyje skirtas pokyčiams tarptautinėje gynybos politikoje ir technologinėje aplinkoje, gynybos inovacijų skatinimo bei finansavimo temoms, didėjančiai kosmoso technologijų svarbai ir kibernetinio saugumo grėsmėms.
„Gynybos inovacijų vystymas šiandien nebėra pasirinkimas, o gynybos pramonė – ne vien tik ginklai. Tai ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietos. Šis sektorius skatina mokslinius tyrimus, padeda pritraukti ir išlaikyti talentus, kuria ilgalaikį konkurencingumą. Lietuva turi tikslą tapti svarbiu Europos gynybos ekosistemos žaidėju, o prie to prisidės nauja 300 milijonų vertės iniciatyva „Vytis“. Ji skirta atverti Lietuvos gynybos inovacijų potencialą ir paspartinti judėjimą nuo idėjos prie įgyvendinimo ir eksporto”, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Netrūko garbingų svečių
Tarp įžvalgomis konferencijoje pasidalinusių pranešėjų – NATO generalinio inovacijų sekretoriaus asistento pavaduotojas James Appathurai, Ukrainos gynybos inovacijų koordinavimo platformos „Brave1“ vadovė Natalia Kushnerska, Vokietijos saugumo ir gynybos pramonės federalinės asociacijos (BDSV) generalinis direktorius dr. Hans Christoph Atzpodien, JAV aeronautikos ir gynybos technologijų kompanijos „Northrop Grumman Corporation“ viceprezidentas Stephen O’Bryan bei daugelis kitų svečių.
Renginį atidarė ir susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas bei Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasirašyti svarbūs susitarimai
„Baltic Miltech Summit“ konferencijos metu pasirašyti svarbūs tarpusavio supratimo memorandumai: susitarimus dėl bendradarbiavimo pasirašė dronų technologijas vystantis Lietuvos startuolis „Granta Autonomy“ ir Vokietijos kompanija „Rheinmetall Electronics“.
Tarpusavio supratingumo memorandumą taip pat pasirašė Lietuvos lazerių technologijų kūrėjai „Aktyvus Photonics“ ir Vokietijos technologijų kompanija „Quantum Systems“.
Specialioje diskusijoje dalyvavę abiejų įmonių atstovai pabrėžė bepiločių sistemų svarbą šiuolaikiniame mūšio lauke.
Renginio metu pasirašyta ir svarbus bendradarbiavimo susitarimas dėl gynybos inovacijų testavimo ir prototipavimo – smėliadėžės – infrastruktūros vystymo. Šiame projekte iš viso dalyvauja 18 institucijų ir įstaigų, sutikusių prisidėti prie kuriantiems verslams būtinos infrastruktūros užtikrinimo.
„Miltech Sandbox“ – tai iniciatyva, skirta suteikti infrastruktūrą gynybos inovacijų vystymui, testavimui ir demonstravimui. Šio projekto startas yra svarbus žingsnis. Jis padės sukurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, kuris Lietuvos kariuomenei ir kitoms institucijoms leis greičiau adaptuoti Lietuvoje kuriamas gynybos inovacijas“, – sakė Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.
Dėmesio centre – Lietuvos gynybos startuoliai
Pagrindinę „Baltic Miltech Summit“ programą lydėjo industrijos atstovams skirti tinklaveikos bei partnerių renginiai. Gegužės 4–6 dienomis vyko „European Defence Tech“ ir „Brave1“ organizuotas hakatonas, kurio metu IT, inžinierių ir gynybos specialistų komandos ieškojo pažangių sprendinių realiems gynybos iššūkiams. Renginys tapo platforma tarptautiniam bendradarbiavimui ir naujų idėjų paieškoms.
Konferencijos kontekste gegužės 6 dieną taip pat vyko Vilniaus kosmoso dienų renginys. Jo dalyviai galėjo susipažinti su Lietuvos kosmoso inovacijų ekosistema, naujausiais projektais ir finansavimo galimybėmis, taip pat užmegzti naudingus verslo kontaktus.
„Baltic Miltech Summit“ konferenciją pratęsė Lietuvos gynybos technologijų paroda, kurioje pristatyti šalies gynybos startuolių vystomi pažangūs sprendimai. Dalyviai galėjo pabendrauti su jų kūrėjais, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Vėliau vyko ir Lietuvos gynybos startuolių prisistatymo renginys „Lithuanian Defence Tech Pitch Session“, kurio metu inovacijų kūrėjai galėjo pristatyti savo sprendimus investuotojams bei industrijos ekspertams. Taip pat surengtas bendradarbiavimui su NATO Komunikacijos ir informacijos agentūra dedikuotas renginys.
Konferenciją vainikuos gegužės 8 dieną Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone vyksiantis karinės technikos ir ginkluotės renginys „Live Firing Show“. Jame realiomis karo lauko sąlygomis bus pristatyta naujausia karinė įranga – radarai, sensoriai, bepilotės skraidyklės, kulkosvaidžiai, prieštankinė ginkluotė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kartu su Inovacijų agentūra pristato iniciatyvą „Vytis“, skirtą stiprinti šalies gynybos pramonės pajėgumus, skatinti inovacijas ir didinti tarptautinį konkurencingumą. Iniciatyvai įgyvendinti numatytas 300 mln. eurų finansavimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pabrėžia, kad Lietuva siekia tapti regioniniu gynybos ir saugumo pramonės centru.
„Siekiame, kad Lietuva taptų regioniniu gynybos ir saugumo pramonės centru. „Vytis“ leis šalies įmonėms greičiau kurti, testuoti ir diegti naujas technologijas atveriančias kelią į tarptautines rinkas. Iniciatyva skirta suvienyti visas esančias ir kuriamas gynybos pramonės paskatų sistemas, sukurti vieną langelį šiai pramonei bei mažinti biurokratines kliūtis Lietuvai gyvybiškai svarbiam sektoriui “, – sako ministras.
„Vytis“ veiks kaip vieno langelio principu pagrįsta platforma, siūlanti kompleksinę pagalbą verslui nuo idėjos įgyvendinimo iki eksporto skatinimo.
„Verslui siūlysime visapusišką pagalbą: nuo konsultacijų, finansavimo galimybių, technologijų testavimo iki tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo. Užtikrinsime, gynybos pramonės įmonėms bus taikomos kelis kartus trumpesnės procedūros, teikiamos operatyvios konsultacijos ir finansavimas projektams įgyvendinti. Siekiame sukurti vieną langelį visoms gynybos pramonės iniciatyvoms, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir poreikių“, – teigia R. Stragienė.
Šiandien Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje jau veikia beveik 100 įmonių, o jų skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo 18 procentų. Lietuvos įmonės tiekia gynybos sektoriui įvairius produktus, paslaugas ir komponentus, remiasi stipria mokslinių tyrimų baze ir atitinka tiek nacionalinius, tiek tarptautinius inovacijų prioritetus.
Iniciatyva „Vytis“ numato kryptingą investavimą į visus pagrindinius gynybos inovacijų plėtros etapus. Didelė dalis lėšų bus skirta gynybos ir saugumo technologijų vystymui, inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugų plėtrai, technologijų testavimo infrastruktūrai, inovacinių igūdžių ugdymui, įmonių inkubavimui, pre-akceleravimo ir akceleravimo veikloms. Taip pat bus remiamas dalyvavimas tarptautinėse parodose, vykdomos verslo misijos į strategines eksporto rinkas, plėtojami tarptautiniai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, o inovatyvių produktų kūrėjams bus siūlomos finansinės paskatos.
„Vytis“ sprendžia iki šiol ilgus metus pramonės augimą ribojusias problemas: verslo finansavimo trūkumą ankstyvosiose idėjų vystymo stadijose, sertifikavimo ir technologijų testavimo infrastruktūros stoką, ribotą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, inovacijų finansavimo spragas bei eksporto paskatų trūkumą. Vyčio iniciatyva tikslingai kreipia Lietuvos Sumanios specializacijos stiprybes ir kompetencijas atliepti Strateginius Lietuvos gynybos ir saugumo prioritetus per specifinį technologinį taikymą.
Iki 2030 metų siekiama trigubai padidinti Lietuvos gynybos sektoriaus eksporto apimtis, pritraukti bent penkias žinomas užsienio gynybos pramonės įmones ir pasiekti, kad šalies gynybos pramonės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė viršytų 1 mlrd. eurų.
Išsami informacija: Gynybos ir saugumo skatinimo iniciatyva „Vytis“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) kviečia verslo, savivaldybių, viešojo sektoriaus ir mokslo įstaigų atstovus dalyvauti 2025 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. Europos mastu rengiamo konkurso tikslas – įvertinti išskirtines iniciatyvas, skatinančias verslininkystę ir verslo aplinkos gerinimą. Lietuva šiame konkurse dalyvauja jau 20 metų nuo apdovanojimų įsteigimo pradžios – 2005 metų.
„Verslumo skatinimas ir nuolat gerinama verslo aplinka – vienas mūsų prioritetų. Siekiame, kad daugėtų verslininkų, kurie verslą kuria ne tik norėdami įsteigti darbo vietą sau, bet ir matydami galimybes rinkoje. Iniciatyvos, padedančios kurti inovatyvius verslo sprendimus, gali padėti pasiekti tikrąjį verslumo proveržį, ir jomis būtina dalintis tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Tad ačiū verslui, savivaldybėms ir institucijoms, kurios prisideda prie įvairių projektų mūsų šalyje organizavimo. Kviečiu įgyvendintus projektus pristatyti Europai, nes tikrai galime rodyti pavyzdį – naujausi verslumo tyrimo GEM rezultatai rodo, kad Lietuva jau dabar įsitvirtino tarp lyderiaujančių pasaulio valstybių ir užima 2-ąją vietą pagal pasaulinį verslumo indeksą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.
Atranka vyks dviem etapais. Į Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimą gali pretenduoti tik pirmojo etapo atrankos nacionaliniu lygmeniu laimėtojai.
Nacionalinės atrankos nugalėtojų sėkmės istorijos
Pastarųjų metų nacionalinės atrankos nugalėtojų sėkmės istorijos parodė, kad visoje Lietuvoje vystomi tokie projektai, kurie gali garsinti mūsų šalį Europoje. Pernai nacionalinę atranką laimėjęs Rokiškio verslo klubo projektas „Rokiškio inžinerijos klasė“ prisidėjo sprendžiant inžinierių trūkumo regione klausimą – padėjo išlaikyti jaunų rokiškiečių ir į Rokiškio rajono savivaldybę pritraukti talentų iš aplinkinių regionų.
Pasak Rokiškio verslo klubo prezidentės Laimutės Sadauskienės, dalyvavimas 2024 metų Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų finale Budapešte, Vengrijoje, buvo ne tik didžiulis įvertinimas, bet ir neįkainojama patirtis, kuri patvirtino, kad verslas regionuose eina teisingu keliu.
„Turėjome galimybę susipažinti su geriausiomis Europos praktikomis, keistis idėjomis su inovatyvių projektų kūrėjais ir užmegzti vertingų ryšių, kurie gali virsti realia partneryste. Šis pripažinimas – ne tik motyvacija, bet ir stiprus impulsas toliau kurti socialines inovacijas, gerinti darbo rinkos sąlygas ir sudaryti jaunimui dar palankesnes galimybes augti bei siekti karjeros regione“, – sako L. Sadauskienė.
Užpernai (2023 m.) nacionalinėje atrankoje nugalėjęs projektas „Pamokos matuojasi Panevėžį“ suteikė galimybę moksleivių ir mokytojų komandoms spręsti verslo įmonių pateiktus uždavinius.
Pasak Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys Now“ direktorės Monikos Miniotaitės, dalyvavimas šių apdovanojimų renginyje Bilbao mieste, Ispanijoje, buvo ne tik įdomi ir praturtinanti patirtis, bet ir suteikė galimybę pristatyti Panevėžyje įgyvendinamas inovatyvias miesto ekonominei plėtrai skatinti skirtas iniciatyvas tarptautiniu mastu ir sustiprinti Panevėžio, kaip aukštų tikslų turinčio ir verslui palankaus miesto, įvaizdį.
„Tai buvo puiki proga įsivertinti veiklą platesniu – Europos – mastu: pasitikrinti, ar esame konkurencingi ir ar einame tinkama kryptimi. Konkursas taip pat padėjo užmegzti ryšių su kitomis inovatyviomis organizacijomis, suteikė galimybę pasimokyti iš jų gerosios patirties ir pastūmėjo imtis naujų iniciatyvų. Įsitikinome, kad verslumo skatinimo srityje veikiančios organizacijos įvairiose Europos šalyse siekia panašių tikslų ir susiduria su tais pačiais sunkumais, todėl bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja patirtimi yra efektyviausias būdas pasiekti dar geresnių rezultatų“, – sako M. Miniotaitė.
Išskirtinėms Lietuvos verslumo iniciatyvoms pristatyti – 6 nominacijos
Šiais metais Europos verslininkystės konkurso dalyviai gali teikti paraišką pagal vieną iš 6 nominacijų.
Pagal verslo aplinkos gerinimo ir verslumo dvasios skatinimo nominaciją bus vertinamos bendradarbiavimo nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu iniciatyvos, o ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo ir moterų verslumo skatinimui.
Pagal investicijų į verslumo įgūdžius nominaciją išskiriamos nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens bendradarbiavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti verslumo, vadybos ir kitus darbuotojams reikalingus įgūdžius.
Skaitmeninės pertvarkos rėmimo kategorijoje galima teikti iniciatyvas, kuriomis remiama įmonių skaitmeninė pertvarka, suteikianti joms galimybę kurti, parduoti ir naudoti bet kokios rūšies skaitmenines technologijas, produktus ir paslaugas.
Paramos verslo internacionalizacijai kategorijoje bus vertinamos novatoriškos nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens iniciatyvos ar politika, dėl kurių Europa tampa patraukliausia vieta pradėti verslą, jį valdyti, skatinti jo augimą ir plėtrą bendrojoje rinkoje. Ji taip pat apima supaprastintas teisėkūros ir administracines procedūras įmonėms ir padeda įgyvendinti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“.
Tvarios pertvarkos finansavimo kategorijoje vertinama nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens politika ir iniciatyvos, kuriomis remiama tvari pertvarka ir aplinkos aspektai: žiedinė ekonomika, poveikio klimatui neutralumas, švari energija, efektyvus išteklių naudojimas ar biologinė įvairovė.
Apdovanojimas už atsakingą verslą bus skiriamas už nacionalines, regionines ar vietos verslininkystės iniciatyvas, skatinančias bendrąją mažųjų ir vidutinių įmonių socialinę atsakomybę, taip pat verslo plėtrą tarp socialiai pažeidžiamų grupių, pvz., bedarbių, ilgą laiką nedirbusių asmenų, legalių migrantų, neįgaliųjų, etninių mažumų.
Vertinimo komisija taip pat skirs didįjį apdovanojimą už kūrybingiausią ir labiausiai įkvepiančią verslininkystės iniciatyvą Europoje. Ji gali būti iš bet kurios kategorijos.
Konkursą organizuoja Europos Komisija, o nacionalinę atranką atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Paraiškas galima teikti iki šių metų gegužės 30 d. el. paštu Roberta.Ragaisyte@eimin.lt (tel. +370 685 22 726).
Daugiau informacijos apie apdovanojimus rasite Europos Komisijos interneto svetainėje.
Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) atnaujino sutelktinių paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) priemonės „Avietė“ sąlygas. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, jos tampa dar lankstesnės – priemonei EIMIN skiria papildomai 20 mln. eurų, didinama „Avietės“ lėšų suma paskoloje ir ilginama paskolų trukmė.
„Verslui, ypač mažam, gyvybiškai svarbu turėti galimybių gauti paskolas savo plėtrai, kai dėl savo rizikos profilio jos negali to padaryti iš tradicinių finansų įstaigų. Todėl geriname verslui finansavimo prieinamumą per sutelktinio finansavimo platformas, didindami maksimalią „Avietės“ paskolos dalį, ilgindami investicinių paskolų trukmę bei mažindami biurokratinę naštą verslui“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.
Nuo šiol maksimali paskolos dalis didinama nuo 30 iki 50 tūkst. eurų, o investicinės paskolos trukmė ilginama nuo 3 iki 5 metų. Taip pat apyvartinėms paskoloms išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimas nebus reikalingas, o investicinėms reikės pagrįsti bent 51 proc. paskolos sumos.
„SVV segmentas pasižymi dideliu augimo potencialu, tačiau dėl galimai jauno įmonės amžiaus, ribotos kredito istorijos ar rizikingo projekto susiduria su kliūtimis pritraukiant finansavimą rinkoje. Pakeistos „Avietės“ sąlygos suteiks geresnes finansavimo galimybes ir užtikrins didesnį lankstumą. Tokiu būdu verslai galės operatyviau įgyvendinti plėtros planus ir pasinaudoti rinkoje atsiveriančiomis galimybėmis“, – teigia Inga Beiliūnienė, ILTE Veiklos plėtros tarnybos vadovė.
Paskolos teikiamos per sutelktinio finansavimo platformas, kurios vertina tiek verslo projekto, tiek paties pareiškėjo finansavimo riziką. Norinčios pasinaudoti priemone įmonės kviečiamos kreiptis į ILTE finansavimo partnerius – jų sąrašas skelbiamas ILTE interneto svetainėje.
Svarbu pažymėti, kad „Avietė“ paskolos negali būti skirtos finansinių įsipareigojimų refinansavimui, finansinei veiklai ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto projektams.
„Avietė“ – viena iš alternatyvių ILTE finansinių priemonių, leidžianti SVV greičiau ir lanksčiau gauti finansavimą rinkos sąlygomis. 2024 m. buvo pasirašyta 771 paskolos sutartis, kurių bendra suma siekė beveik 7 mln. eurų. Nuo priemonės veiklos pradžios 2018 m. sudaryta daugiau kaip 4 000 paskolų sutarčių, kurių vertė – beveik 79 mln. eurų. Iš jų apie 31 mln. eurų – ILTE lėšos, likusi dalis – pritrauktos privačios investicijos.
Gegužės 29 d. Vilniuje vyks didžiausio startuolių turnyro pasaulyje „Startup World Cup“ renginys Baltijos šalims.
Pasak organizatorių, Saulėtekio technologijų ir mokslo parko, tai puiki galimybė Lietuvos, Latvijos ir Estijos startuoliams sulaukti pasaulinio pripažinimo, laimėti vertingus prizus ir užmegzti ryšius su investuotojais bei mentoriais iš viso pasaulio. Pagrindinis prizas – galimybė prisistatyti pagrindiniams Silicio slėnio investuotojams ir laimėti 1 mln USD investiciją iš Pegasus Tech Ventures.
Dalyvauti labai paprasta:
- Reikia tik apsilankyti puslapyje https://www.startupworldcup.io/lithuania-app-2025 ir užpildyti registracijos formą.
- Pateikti savo unikalų vertės pasiūlymą.
- Pateikti paraišką ir pasiruošti – 10 startuolių bus atrinkti dalyvauti regioniniame finale, kuris vyks gegužės 29 d., LOGIN konferencijos metu Vilniuje, Inovacijų agentūros scenoje.
- Laimėjęs startuolis išvyksta į *San Franciską (JAV), kur dalyvaus didžiausiame pasaulio startuolių konkurse, kurį organizuoja Pegasus Tech Ventures.
Registracijos terminas – balandžio 30 d.
* Lietuvoje registruoti startuoliai turi galimybę dengti kelionės išlaidas pasinaudodami Inovacijų agentūros priemone: https://www.startuplithuania.com/news/startup-travel-funding-is-back-get-up-to-e3-5k-for-global-tech-events/
Praėjusią savaitę Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyko išmaniųjų komandų varžybos, kuriose dalyvavo 9 komandos iš įvairių Klaipėdos ir Šiaulių ugdymo įstaigų. Moksleiviai susirinko pasivaržyti dėl išmaniausios komandos vardo.
Renginio metu dalyviai atliko organizatorių ir kitų komandų parengtas užduotis – sprendė galvosūkius, šifravo užduotis, minė mįsles, dalyvavo protų mūšyje bei demonstravo kūrybiškumą socialinių tinklų konkurse. Įvertinus visus atliktus iššūkius, paaiškėjo rezultatai:
Jaunesniųjų pogrupis:
- I vieta – komanda BSOD, Klaipėdos Gedminų progimnazija
- II vieta – komanda KETURI MUŠKIETININKAI, Klaipėdos Vydūno gimnazija
- III vieta – komanda ZUDERMANO INTERNETAS, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija
Vyresniųjų pogrupis:
- I vieta – komanda VBE, Šiaulių Romuvos gimnazija
- II vieta – komanda KAIP IŠEIT, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija
- III vieta – komanda APGAILESTAUJAME RETURN 1, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Specialiosios nominacijos:
- Linksmiausia komanda – ŠLABADANGAI, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija
- Meniškiausia komanda – PROTO GUZAS, Klaipėdos Vydūno gimnazija
- Išradingiausia komanda – TERMINALAS, Klaipėdos Baltijos gimnazija
Kol vertinimo komisija skaičiavo rezultatus, dalyviai turėjo galimybę išklausyti įkvepiančius pranešimus. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko benduomenės narių OMEGA 365 Lithuania programinės įrangos inžinierius Aidas Gaučas pristatė temą „Ateities technologijos ir kodėl verta rinktis IT studijas“, o Lituanica X KRYPTON komandos nariai Orestas Kotiukas ir Justas Zarauskas papasakojo apie „FTC robotą“.
Dėkojame visiems dalyviams, vertintojams ir savanoriams, prisidėjusiems prie šio renginio!
Renginio organizatoriai:
Ramunė Šimkuvienė ir Leonas Šimkus,
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
Lietuva jau netrukus gali tapti gerokai patrauklesne vieta kurtis giliųjų technologijų (angl. deeptech) startuoliams, kurie savo veiklos modelį grindžia daug metų trunkančiais moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva planuojama ilginti tokių startuolių amžių nuo 5 iki 10 metų. Tai sudarytų galimybę didesniam skaičiui giliųjų technologijų įmonių pretenduoti į valstybės paramą. Tokiam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė.
„Kad parengtų produktą rinkai, giliųjų technologijų startuoliai dažnai užtrunka ilgiau negu 5 metus. Tad numatytas 5 metų terminas apriboja jų galimybes pretenduoti į tokiems startuoliams skirtą valstybės paramą. Tai svarbu, Lietuvai siekiant sparčiau artėti link gyvybės mokslų sektoriui keliamo 5 proc. BVP tikslo ir didinant aukštųjų technologijų sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis.
Giliųjų technologijų startuoliai laikomi aukštos pridėtinės vertės įmonėmis, turinčiomis didelį plėtros potencialą, todėl yra ekonomiškai naudinga skatinti jų plėtrą.
Pailgintas tokių startuolių amžius padėtų jiems išspręsti ir sudėtingus uždavinius, kuriems reikia gilios ekspertizės ir ilgo plėtros laikotarpio. Be to, tai dar labiau padidintų valstybės paramą gavusių startuolių kuriamų produktų ir paslaugų kokybę ir suteiktų proveržį itin aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų plėtrai.
10 metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Inovacijų agentūros pateiktas rekomendacijas.
Giliųjų technologijų startuolių amžių ilginančioms Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatoms dar turės pritarti Seimas.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas tapo devintojo CASSINI hakatono, kurio tematika – „Space for Healthcare“ (liet. „Kosmosas sveikatai“), partneriu. Jau 2025 gegužės 16-18 dienomis, Vilnius Tech vyksiantis renginys kviečia kūrybingus ir novatoriškus specialistus, siekiančius spręsti aktualias sveikatos ir visuomenės gerovės problemas pasitelkiant kosmoso technologijas.
Dalyviai turės galimybę naudoti duomenis iš Copernicus Žemės stebėjimo programos, Galileo globaliosios navigacijos palydovų sistemos (GNSS) ir Europos geostacionarinės navigacijos perdengimo sistemos (EGNOS), kad išspręstų vieną iš šių iššūkių:
Ligų protrūkių ir sveikatos rizikų stebėsena – naudojant kosminius duomenis bus siekiama numatyti ir sumažinti sveikatos grėsmes, tokias kaip ligų plitimas dėl aplinkos pokyčių.
Išmanioji greitosios medicinos pagalbos teikimo sistema – bus kuriami nauji sprendimai, kaip efektyviau reaguoti į neatidėliotinus sveikatos grėsmės atvejus.
Psichikos sveikata ir gerovė – bus kuriami įrankiai, padedantys įvertinti ir gerinti psichikos sveikatą pasinaudojant duomenimis iš kosmoso.
Prizai ir mentorių programa
Renginio dalyviai turės galimybę pristatyti savo sukurtus sprendimus ir varžytis dėl piniginių prizų bei profesionalios mentorystės. Europos mastu trys geriausios komandos pasidalys iš viso 9 000 € piniginių prizų:
- 1 vieta: 5 000 €
- 2 vieta: 3 000 €
- 3 vieta: 1 000 €
Be to, geriausioms komandoms bus suteikta galimybė prisijungti prie CASSINI Mentoring programos – šešių mėnesių trukmės mentorystės iniciatyvos, skirtos paversti hakatono sprendimos sėkmingais verslais.
Registracija ir informacija
Registracijos terminas – 2025 m. gegužės 11 d. Registracija vyksta adresu: https://www.cassini.eu/hackathons/lithuania.
Prisijunkite prie mūsų ir tapkite sveikatos apsaugos revoliucijos dalimi!
Organizatoriai ir partneriai
CASSINI hakatoną Lietuvoje organizuoja Baltic Sandbox – startuolių akseleratorius, siekiantis paversti Lietuvą ir visą Baltijos regioną inovacijų bei startuolių centru.
Prie renginio sėkmės prisideda tokie partneriai kaip: Vilnius Tech, BSV Ventures, Brite, FTMC, Startup Lithuania, Sunrise Tech Park, LSMU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Inovacijų agentūra, ESA BIC Lithuania, University of Latvia, VU Faculty of Medicine, Delta Biosciences ir kiti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) netrukus skelbs kvietimą „Gynybos inovacinių čekių“ finansavimui, kurio tikslas – skatinti karinės ir dvigubos paskirties technologijų kūrimą bei verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Iš viso tam numatyta 1 mln. eurų.
„Gynybos technologijų plėtra yra ne tik nacionalinio saugumo klausimas, bet ir strateginė ekonomikos augimo kryptis. Stiprindami inovatyvių sprendimų kūrimą Lietuvoje prisidedame prie bendrų NATO pajėgumų stiprinimo ir tuo pačiu kuriame aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei eksporto potencialą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Tikimasi, kad kvietimas padės stiprinti gynybos verslo bei mokslo institucijų bendradarbiavimą, skatins naujus inovatyvius produktus, tiesiogiai prisidėsiančius prie Lietuvos kariuomenės iššūkių sprendimo. Finansavimas bus orientuotas į tokias prioritetines sritis kaip integruoti nuotolinio valdymo sprendimai sausumoje, ore ir jūroje, bepiločių sistemų atpažinimo ir neutralizavimo technologijos, karių apsaugos bei taktinių ryšių sprendimai, mobilumo stiprinimas sudėtingomis operacinėmis sąlygomis.
Priemonei įgyvendinti šiemet skirta 1 mln. eurų. Vieno gynybos inovacinio čekio vertė siekia 100 tūkst. eurų, o iš viso planuojama finansuoti 10 projektų. Pirmą kartą priemonė buvo paskelbta 2024 m. ir sulaukė didelio susidomėjimo – tuomet buvo gautos 39 paraiškos.
„Aiškūs ir tęstiniai gynybos inovacijų prioritetai – tai pamatas stipriai gynybos ekosistemai. Kuriame terpę, kurioje Lietuvos verslas, mokslas ir kariuomenė veiktų išvien, ir ne tik atlieptų šiandienos saugumo poreikius, bet ir padėtų mums būti žingsniu priekyje. Siekiame, kad „Gynybos inovacijų čekiai“ pagreitintų gynybos pramonės inovacijų kelią nuo idėjos iki veikiančio rezultato nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.
Paraiškas „Gynybos inovacinių čekių“ kvietimui galima teikti iki 2025 m. gegužės 12 d. 17 val. Kvietimo įgyvendinimą koordinuos Inovacijų agentūra.
Daugiau informacijos apie kvietimą galima rasti čia: Gynybos inovaciniai čekiai 2.
