Inovatyvių verslo idėjų turintys jaunuoliai iki 30 metų amžiaus ir vėl turi puikią galimybę jas įgyvendinti ir išauginti iki perspektyvių startuolių dalyvaudami bendradarbystės centrų „Spiečius“ jau antrą kartą įgyvendinamoje pre-akceleravimo programoje „Kickstart LAB“. Programa šiemet apims ne tik Kauną ir Klaipėdą, bet ir Šiaulius. Dalyviai kviečiami registruotis jau dabar – ateiti su savo idėja, o programos pabaigoje išeiti su augimui pasiruošusiu startuoliu.

Geriausiai įvertintos idėjos pritrauks investicijų

„Nors dažnai gali atrodyti, kad nuo idėjos iki jos įgyvendinimo tėra vienas žingsnis, iš tiesų tam reikia tinkamo pasiruošimo, žinių ir patirties. Būtent jų dažnai pritrūksta jaunimui, kuris daugeliu atvejų turi drąsos, ryžto ir, žinoma, gerų idėjų, tačiau stokoja priemonių jas paversti tvariais verslo modeliais. Dėl to svarbu versliems jauniems žmonėms suteikti reikiamą ekspertinę ir praktinę pagalbą plėtojant perspektyvius verslus. „Kickstart LAB“ programa jau pademonstravo savo aktualumą – 60 proc. praėjusių metų programos dalyvių tęsia savo idėjų vystymą. Šiemet programa ir vėl atvers jaunimui kelius į inovatyvių idėjų išpildymą ir galbūt prisidės prie būsimų vienaragių gimimo“, – sako Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiais metais į programą iš visų pateiktų bus atrinkta 20 inovatyviausių idėjų. Su sėkmingus startuolius atstovaujančiais profesionalais bus įvertintas jų potencialas. Ekspertai padės 18-29 metų jaunuoliams  transformuoti inovatyvią  idėją, kad ji turėtų galimybę tapti sėkmingu verslu, išanalizuoti skirtingus verslo augimo scenarijus, išsigryninti sparčiam augimui pritaikytą rinkodaros strategiją, susiplanuoti finansus ir nusimatyti efektyviausius technologinius sprendimus bei pridėtinę vertę kuriančius e. komercijos sprendimus. Inovatyviausių idėjų autoriai turės galimybę baigiamųjų renginių metu jas pristatyti realiems investuotojams. Dvi finaliniame etape geriausiai įvertintos idėjos pritrauks iki 20 tūkst. eurų siekiančias investicijas.

„Verslaus jaunimo gretos Lietuvoje sparčiai plečiasi – 2024 m. Globalaus verslumo tyrimo duomenimis 18-34 metų amžiaus asmenys dvigubai dažniau kuria verslus Lietuvoje nei vyresnė amžiaus grupė. Jauni žmonės aktyviai ieško galimybių įgyvendinti savo verslo idėjas, lankosi „Spiečių“ organizuojamuose renginiuose, teikia paraiškas ir dalyvauja įgyvendinamose verslo auginimo programose. Pernai „Kickstart LAB“ programoje iš viso sudalyvavo 100 fizinių asmenų su 32 verslo idėjomis. Baigiamuosiuose programos renginiuose Kaune ir Klaipėdoje savo verslo idėjas pristatė 17 komandų. Šiemet programa išsiplėtė, apimdama dar vieną miestą, o taip pat įtraukdama išorės investuotojus.“, – sako Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.

Ruošiasi plėtrai į Skandinavijos rinką

Vienas iš praėjusių metų programos dalyvių, įmonės „Techi“ įkurėjas Mindaugas Juškevičius, su komanda vystantis inovatyvių edukacinių žaislų verslą, sako, kad darbas su „Kickstart LAB“ ekspertais padėjo geriau išsigryninti plėtojamo prekės ženklo tikslinį klientų segmentą, taip pat geriau įsivertinti rinkos dydį ir produkto finansinį potencialą. Visa tai leido sukurti tvaresnę ir realistiškesnę verslo strategiją.

„Į programą atėjome jau turėdami verslą, tačiau praktinio pagrindo idėjos vystymui trūko. Būtent tai padėjo suprasti „Spiečiaus“ ekspertai, kurie suteikė vertingų žinių ir nukreipė tinkama linkme. Kartais tikrai nesunku įtikėti, kad tavo idėja tokia stipri, kad visa kita susidėlios savaime. Visgi iš tiesų reikia įdėti nemažai darbo, kad galėtum idėją sėkmingai realizuoti, paversti ją sėkmingai veikiančiu verslu. Šiuo metu toliau tvirtai siekiame išsikeltų tikslų, toliau vystome savo verslą ir džiaugiamės galėdami kurti šiuolaikiškus edukacinius žaislus ateities kūrėjams. Išsiplėtė mūsų komanda, pritraukėme investicijų ir ruošiamės plėtrai į Skandinavijos rinką. Šioje srityje daug naudos gauname iš į eksporto plėtrą orientuotų Inovacijų agentūros programų“, – pasakoja M. Juškevičius.

Jaunasis verslininkas pastebi, kad vis daugiau jaunų žmonių ryžtasi vystyti savo verslą. Jo teigimu, Kauno „Spiečiaus“ bendruomenėje galima sutikti nuo abiturientų ir studentų iki jaunų mamų, siekiančių išmėginti savo jėgas verslo pasaulyje. M. Juškevičiaus įsitikinimu, su tinkamu palaikymu ir ekspertine pagalba daugelis jų gali išvystyti investicijas pritraukti gebančius, darbo vietas kuriančius ir prie Lietuvos ekonomikos augimo prisidedančius verslus.

Išsami informacija apie bendradarbystės centrų „Spiečius“ jaunimui skirtą „Kickstart LAB“ programą skelbiama „Spiečių“ interneto svetainėje: Pre-akceleravimo programoje „Kickstart Lab“ 20.000 Eur investicijų jaunimo verslo idėjoms.

Registracija vyksta iki spalio 11 d. – registracija į Kickstart Lab pre-akceleratorių.

Programos įgyvendinimo partneriai konsultacijų įmonė „Civitta” ir investavimo į jaunimo startuolius fondas „Jaunaragiai”.

Spalio 1 d. Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK), Klaipėdos mokslo ir technologijų parko partneriai INVESTech projekte, vietos valdžios, užimtumo tarnybos, verslo atstovus bei IT profesionalus įtraukė į praktines dirbtuves apie IT specialistų rengimo iššūkius ir sprendimus.

Parke vykusio renginio metu KVK komanda pristatė INVESTech projektą, kurio tikslas – remti profesinio meistriškumo centrų (CoVE) IT srityje steigimą bei plėtrą Lietuvoje, Slovakijoje, Graikijoje, Bulgarijoje ir Kipre. Šis projektas taip pat skatins švietimo ir darbo rinkos bendradarbiavimą bei padės ugdyti įgūdžius naudojant inovatyvias technologijas.

Pagrindiniai renginio akcentai:

• Švietimo, darbo rinkos ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir įtraukimas į tolimesnes projekto veiklas;
• Projektą pristatė projekto skyriaus vadovė Eglė Brezgytė;
• Profesinių kompetencijų svarbą IT sektoriuje pristatė (Saidas Rafijevas, KVK Verslo administravimo katedros lektorius);
• Vyko diskusija, kurią moderavo KVK direktoriaus pavaduotoja strateginei plėtrai Jurgita Raišytė.

Projekto dirbtuves organizavusi komanda dėkoja visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą ir vertingas įžvalgas! Drauge nekantriai laukiame tolimesnio bendradarbiavimo ir naujų galimybių augti kartu su INVESTech.

Plačiau su INVESTech projektu kviečiame susipažinti mūsų puslapyje https://kmtp.lt/project/investech/ bei specialioje projekto interneto svetainėje www.investech-cove.eu/.

Šį projektą bendrai finansavo Europos Komisija. Šis komunikatas atspindi tik autoriaus požiūrį, ir Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateiktos informacijos panaudojimą. Projekto numeris: ERASMUS-EDU-2023-PEX-COVE-101143958

Komercinės platformos uostams ir jūriniam verslui automatizavimas, alternatyvaus kuro saugojimo ir paskirstymo uostuose ir laivyboje idėjos, skaitmeniniai įrankiai laivų inžinerijos pramonei, jūrinio vėjo jėgainių pritaikymas tiekti energiją elektra varomiems laivams, globali uostų infrastruktūros stebėjimo sistema panaudojant palydovinius vaizdus – šiuos ir kitus iššūkius jau šį savaitgalį spręs tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon 2024“ dalyviai.

Rugsėjo 27-29 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungs studentai, profesionalai, startuoliai, mokslininkai, uostų ir jūrinių verslų atstovai. Kurti technologinius ir skaitmeninius sprendimus moderniems uostams bei jūriniam sektoriui šiemet ruošiasi dalyviai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių.

Postūmis jūriniams startuoliams kurtis

„Hakatonu siekiame stiprinti ne tik Lietuvos jūrinių inovacijų ekosistemą. Kviečiame žvelgti plačiau ir generuoti sprendimus visam Baltijos jūros šalių regionui. Uostai ir jūriniai verslai atviri naujiems sprendimams bei veržliai inovatorių kartai“, – pastebi Roma Stubrienė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė.

Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.

Technologiniams sprendimams skirto hakatono iššūkiai suskirstyti į kelias temines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai. Šiemet dalyviai generuos idėjas 7 iššūkiams. Stipriausius sprendimus pasiūliusios komandos pasidalins 4000 eurų piniginį prizinį fondą.

Jūrinio sektoriaus dėmesys – automatizacijai ir alternatyviai energetikai

Vieni iš iššūkių autorių – ištikimi „Portathon“ partneriai VLG įmonių grupė. Didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje hakatono dalyvius kviečia kurti skaitmeninį ekologinio ir ekonominio poveikio vertinimo įrankį, kuris pasitarnautų laivų savininkams planuojant naujų laivų statybą ar konversijos projektų įgyvendinimą. Sprendimas leistų analizuoti skirtingas tvarias laivyboje taikomas technologijas, pavyzdžiui, CO2 surinkimo ar alternatyvaus kuro diegimo sistemas, ir palyginti, kurios būtų tinkamiausios siekiant sumažinti naudotojų išlaidas ES uostų išduodamiems taršos leidimams.

„Lietuva yra jūrinė valstybė, nestokojanti ne tik pasiekimų jūrinės inžinerijos srityje, bet ir potencialo, kuris tebėra neišnaudotas. Tam, kad sėkmingai konkuruotume su pramonės lyderiais visame pasaulyje, turime veikti ryžtingai. „Portathon“ suteikia unikalią galimybę dalintis novatoriškomis idėjomis, iššūkius paversti pažangiais sprendimais ir tobulinti jūrines technologijas“, – sako Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės generalinis direktorius.

Į partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet meta net du iššūkius. Juos pasirinkę dalyviai kviečiami vystyti ir automatizuoti Klaipėdos uosto direkcijos komercinių paslaugų platformą arba pasiūlyti alternatyvius vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.

„Šio renginio tikslas – skatinti inovacijas, kurios padėtų ne tik tobulinti Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Bendradarbiavimas ir žinių dalijimasis yra esminiai veiksniai, leidžiantys mums ieškoti naujų sprendimų ir didinti mūsų konkurencingumą globalioje rinkoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uostams ir jūriniam transportui intensyviai judant link žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros energijos – naudojimo, Lietuvos jūrinis klasteris dalyvius įtrauks į alternatyvaus kuro gamybos, saugojimo ir paskirstymo uostuose sprendimų paieškas.

Žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ lauks idėjų, kaip jūrinio vėjo jėgaines pritaikyti tiekti energiją elektra varomiems laivams, plaukiojantiems tolimais atstumais. Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas kvies pasitelkti palydovų užfiksuotus vaizdus pasauliniam uostų infrastruktūros stebėjimo įrankiui kurti. Klaipėdos savivaldybė tikisi pasiūlymų kaip skaičiuoti masinių renginių dalyvius ir panaudoti duomenis analitikai.

Komandoms talkins beveik 20 mentorių

Dalyvius visą savaitgalį konsultuos tarptautinė mentorių komanda, prie kurios šiemet prisijungė beveik dvi dešimtys ekspertų, verslo ir mokslo atstovų. Azarto kupiną savaitgalį dalyviams įžvalgas teiks automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą.

Iniciatyva šiemet vyksta po tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliava, kuriam šis hakatonas svarbus kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo platforma siekiant generuoti sprendimus tvariam tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.

Hakatono nugalėtojai paaiškės sekmadienio popietę. Jais taps 4 komandos finalinių pristatymų (pitch‘ų) metu pasiūliusios stipriausius sprendimus.

Išsamūs iššūkių pristatymai, mentorių komanda ir visa dalyviams aktuali informacija – PORTATHON 2024 interneto svetainėje.

REGISTRACIJA 

Dalyvių ir komandų registracija dar vyksta. Komandos, sudarytos iš 3-5 narių, bei pavieniai technologijų entuziastai dar gali suskubti užsiregistruoti: https://bit.ly/Portathon2024Participants. 

PROGRAMA 

Išsami hakatono programa: Portathon 2024 AGENDA.

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono. 

Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.

Projektas „Jūros ambasada“ – finišo tiesiojoje, pasitinkant Pasaulinę jūros dieną, uostamiesčio jaunimas, neabejingas jūrinei kultūrai susirinko varžytis jūrinėse protų kovose. Pusšimčiui jaunuolių iššūkį metė Robertas Petrauskas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parke surengęs jūrai, uostui, jūrininkams dedikuotas protų kovas.

„Projektą „Jūros ambasada“, kuris tęsiasi trejus metus, norėjome užbaigti kartu su jaunimu, todėl pakvietėme juos dalyvauti jūrinėse protų kovose ir pademonstruoti savo žinias apie jūrą, marinistinę kultūrą, jūrinę istoriją, jūrininkus ir uostą. Sulaukėme didžiulio susidomėjimo – renginyje užsiregistravo dalyvauti pusšimtis dalyvių iš Klaipėdos miesto gimnazijų, aukštųjų, profesinių mokyklų ir kolegijų. Esame labai dėkingi jaunuoliams, jų mokytojams, renginio partneriams už tai, kad ši jūrinė šventė buvo kupina azarto ir gerų emocijų“, – sakė „Jūros ambasados“ projekto vadovė Dovilė Ringis. Šią iniciatyvą įgyvendina asociacija „Lietuvos jūrinis klasteris“.

Jūrinėse protų kovose dalyvavo dešimt mokymo įstaigų. Varžėsi jaunuoliai iš Klaipėdos universiteto, Lietuvos jūreivystės akademijos, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro, Klaipėdos turizmo mokyklos, Lietuvos verslo kolegijos, Klaipėdos Baltijos, Varpo, Vytauto Didžiojo gimnazijų,  Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos, Baltijos jūrų skautų organizacijos. Po inirtingos kovos Jūros ambasados taurę ir vertingus rėmėjų prizus iškovojo Baltijos jūrų skautai.

„Dėkojame už šią iniciatyvą, kuri skirta propaguoti jūrinę kultūrą, priartinti jūrines temas arčiau jaunimo. Mūsų organizacijos tikslas – telkti motyvuotus jaunuolius, kurie neabejingi jūrinės valstybės idėjai, skatinti juos rinktis su jūra susijusias specialybes, skleisti kuo daugiau informacijos apie jūros teikiamas galimybes, todėl stengiamės dalyvauti visose su jūriniu sektoriumi susijusiose iniciatyvose. Ši iškovota „Jūros ambasados“ taurė – įrodymas, kad mūsų gretose – jaunuoliai, gyvenantys jūra,  tikintys, kad jūra suteikia neribotas galimybes“, – po iškovotos pergalės kalbėjo Baltijos jūrų skautų organizacijos vadovė Jurgita Paškevičienė.

Antrąją vietą iškovojo Klaipėdos universiteto Jūrų technikos ir gamtos fakulteto pirmakursiai, likę vos per plauką nuo pergalės, trečioji vieta atiteko Lietuvos jūreivystės akademijai. Prizai buvo įsteigti ne tik pirmųjų trijų vietų laimėtojams, apdovanoti buvo visi protų kovų dalyviai. Prizus įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė, AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, AB „KN Energy“, AB „Vakarų laivų gamyklos grupė“, UAB „Ignitis renewables”, UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija BEGA“,  AB „Klaipėdos jūrų krovos kompanija KLASCO“, UAB „Baltnautika“, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Klaipėdos universiteto STEAM centras.

Projektas „Jūros ambasada” yra skirtas paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-оsioms metinėms, jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės. Projektą įgyvendina asociacija „Lietuvos jūrinis klasteris“.

Kviečiame pasinaudoti Lietuvos inovacijų centro vykdomo projekto STAGE atviru kaskadiniu kvietimu įmonėms, siekiančioms tvarių investicijų. Jeigu estate įmonė, kuri planuoja, ruošiasi ar jau pradėjo investuoti į tvarumą, tai puiki galimybė gauti 25000 EUR finansavimą.

Patobulinta STAGE grantų programa siūlo supaprastintą paraiškų teikimo procesą, lengvesnius dalyvavimo kriterijus, platesnį finansuojamos veiklos spektrą ir paramą įvairaus dydžio projektams.

Finansavimas skirtas įmonei kompensuoti specialistų-konsultantų kaštus, kurie suteikia reikalingą paslaugą. Konsultantas turi būti užsiregistravęs www.stagepartners.eu platformoje ir padeda įmonėms eiti tvarumo transformacijos keliu. Platformoje gali registruotis bet kuris konsultantas.

Projektu gali būti finansuojama:

• investicijų projekto tvarumo transformacijai parengimo paslaugos (investicijos į tvarią gamybą, atsinaujinančios energetikos projektai, atliekų perdirbimo projektai ir pan.);
• galimybių studija;
• technologinis auditas;
• due diligence analizė;
• anglies dvideginio vertinimo analizei reikalingų duomenų surinkimas;
• verslo procesų adaptavimas;
• kitos konsultavimo paslaugos, reikalingos investicinio plano parengimui.

Pagrindiniai įmonių tinkamumo kriterijai:

• Įmonė turi būti MVĮ;
• Mininimalus planuojamas investicinis projektas 100 000 Eur (didesnės apimties investiciniai projektai gautų daugiau balų);
• Įmonė turi būti užsiregistravusi STAGE platformoje, atlikusi įsivertinimą, pasirinkusi platformoje registruotą konsultantą, užpildžiusi tvarumo transformacijos planą bei paraišką, ir šiuos dokumentus pateikusi per platformą iki rugsėjo 30d.

Visi dokumentai yra paprastos struktūros ir nesunkiai pildomi. Pasirinkti tvarumo konsultantai-ekspertai visada pagelbės šiuo klausimu.

Pirmasis paraiškų vertinimas rugsėjo 30 d. Pateikus paraiškas iki šios datos, turėsite daugiau galimybių gauti finansavimą. Kvietimas galios iki gruodžio 31 d., jei bus likę lėšų programoje, tačiau konkurencija bus didesnė.

Daugiau informacijos: STAGE Financial Grant Programme | STAGE (stagepartners.eu).

STAGE platformoje taip pat galima rasti nemokamų Mokymo programų tvarumo srityje (sustainable production, technologies, sustainable investment ir kt.), pasinaudoti įvairiais skaitmeniniais įrankiais, skirtais įmonei įsivertinti save, susiskaičiuoti CO2 pėdsaką ir t.t.

Kontaktai konsultacijoms: LIC projekto vadovė Vilma Vilutytė, v.vilutyte@lic.lt, +370 605 67531.

Rudenį startuoja jau trečiasis Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ startuolių akceleravimo programos, įgyvendinamos kartu su pasauline inovacijų platforma „Plug and Play“ ciklas. Pirmuose dviejuose programos etapuose jau sudalyvavo daugiau nei 20 įmonių, o trečiojo ciklo metu tikimasi atrinkti dar 15 ankstyvosios stadijos technologijų startuolių iš Lietuvos ir užsienio. Paraiškas galima teikti iki lapkričio 1 dienos.

Dalyvavimas šioje tarptautinėje programoje garantuos prieigą prie rizikos kapitalo investicijų, mentorystę bei platų bendradarbiavimo tinklą. Iš viso į startuolių augimą per visus akceleravimo ciklus numatoma investuoti ne mažiau nei 5,9 mln. eurų į bemaž 45 įmones.

„Mūsų akceleratorius turi pagrindinį tikslą – sukurti trampliną, kuris padėtų perspektyviems startuoliams sulaukti palaikymo ir žengti į tarptautines rinkas. Norint išplėsti savo veiklą globaliu mastu, startuoliams neužtenka tik geros verslo idėjos. Reikia ir investuotojų dėmesio, ir rizikos kapitalo, ir mentorystės, tą ir siūlo mūsų akceleratorius“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė.

Jos teigimu, vystydamas jau trečiąjį projekto etapą, „Plug and Play“ parodė puikius rezultatus ir pelnė startuolių ekosistemos pripažinimą. Vien į pirmąjį kvietimą sureagavo daugiau kaip 200 startuolių. Programoje jau sudalyvavo technologijų, dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų startuoliai, taip pat įvairūs skaitmeniniai sprendimai, skirti tradiciniams verslams – sveikatai, maisto pramonei, transportui, saugumui ar gyvūnų priežiūrai.

Pasibaigus kvietimui, „Plug and Play“ komanda atliks išsamią gautų idėjų analizę, o perspektyviausius startuolius atrinks specialus investicijų komitetas. Kaip ir pirmaisiais kartais, taip ir šį kartą į trečiąjį akceleratoriaus etapą bus atrinkta iki 15 startuolių.

Inovacijų platformos „Plug and Play“ tinklą sudaro 50 000 startuolių, daugiau nei 500 pasaulyje pirmaujančių kompanijų ir šimtai rizikos kapitalo įmonių, universitetų bei vyriausybinių agentūrų. Kartu su partneriais platforma kuria unikalią ekosistemą rytojaus technologijų vystymui ir diegimui.

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą ir nemokamą seminarą apie tai galima rasti programos interneto svetainėje. 

Naftos produktų išsiliejimai vandenynuose, jūrose, uostų teritorijose – dažnos ir ilgalaikes pasekmes vandens ekosistemose paliekančios nelaimės. Iki šiol šiems teršalams surinkti naudojami sintetiniai sorbentai arba taikomos kitos, aplinkai nedraugiškos priemonės. Tačiau jau po poros metų rinką turėtų pasiekti Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių dr. Tatjanos Paulauskienės ir dr. Marijos Kataržytės sukurta mėlynoji biotechnologija – aplinkai draugiškas sorbentas (aerogelis su naftą skaidančiais mikroorganizmais).

Produkto kūrimas, pirmieji gamybos procesai ir prekyba, tikėtina, prasidės triskart greičiau nei planuota. Tokios galimybės atsirado po to, kai šiai technologijai plėtoti sukurta KU atžalinė įmonė „Inobiostar“ gavo reikšmingą ir solidžią Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ 2,3 milijonų eurų vertės dotaciją. „Inobiostar“ yra pirmoji atžalinė universiteto įmonė Lietuvoje, gavusi šios programos finansavimą.

Dotaciją gauna tik revoliucinį produktą kuriantys startuoliai

Anot Lietuvos mokslo tarybos (LMT), programoje „Europos Horizontas EIC Accelerator“ paramą gali gauti tik tie startuoliai, kurie kuria inovatyvų, revoliucinį produktą, kuris gali sukurti naujas rinkas arba pakeisti esamas Europoje ar net pasauliniu mastu.

Siekiant gauti paramą, mokslininkų komandai (dr. T. Paulauskienei, dr. M. Kataržytei ir idėją vystyti padedančiam KU mokslininkui dr. Jochen Uebe) teko įveikti beveik metus trukusį net trijų etapų vertinimą. Paskutinis jų – interviu su autoritetingais ekspertais Briuselyje.

Iš daugybės teikusiųjų paraiškas, į antrąjį vertinimo etapą pateko beveik tūkstantis, o pokalbiui pakviesta triskart mažiau. Galutinis ekspertų verdiktas – finansavimas skirtas  septynioms dešimtims įmonių, tarp jų ir „Inobiostar“.

„Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo paramos programoje „Europos horizontas“ gauname ne tik finansavimą, bet tampame Europos giliųjų technologijų startuolių ekosistemos dalimi. Tai suteiks mums galimybę gauti įvairių sričių ekspertų paramą ir konsultacijas, mūsų įmonė ir jos produktai atsiras Europos komisijos duomenų bazėje. O tai reiškia, kad prireikus galėsime kur kas lengviau gauti papildomų investicijų. Be to, turėsime galimybę kartu su Europos komisija dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo sukurtą produktą rinkai“, – sako biotechnologijos kūrėja ir įmonės „Inobiostar“ vadovė dr. T. Paulauskienė.

Anot mokslininkės dr. M. Kataržytės, gauta dotacija yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių įvertinimų bei paskatinimų inovacijų kūrėjams.

„Bent mums, kaip Europos mokslininkams, gautas reikšmingas finansavimas „Europos horizonto“ programoje yra aukščiausio lygmens pasiekimas. Tai rodo, kad mūsų atliekami tyrimai ir idėjos yra aktualios ir konkurencingos lyginant su kitų Europos sąjungos tyrėjų idėjomis“, – džiaugiasi biotechnologijos kūrėja dr. M. Kataržytė.

Pirmoji šią paramą gavusi atžalinė universiteto įmonė Lietuvoje

Sėkmingai įveikti visus tris „Europos horizonto“ programos etapus ir 13 komisijos narių vertinimą, KU mokslininkų komandai padėjo konsultacijos su įvairiais ekspertais, tarp jų ir LMT Nacionaliniais kontaktiniais atstovais (angl. National contact point, NCP). Jie biotechnologijos kūrėjams padėjo ne tik administraciniais klausimais, bet ir konsultavo rašant išsamią, programos tikslus atliepiančią paraišką.

„Man asmeniškai džiugu matyti, kaip Lietuvoje gimsta sėkmės istorijos mokslo ir inovacijų srityje.  Laimėti finansavimą vienoje prestižiškiausių Europos inovacijų tarybos programų – tai ne tik didelis įvertinimas, bet ir stiprus signalas, kad talentingi mūsų šalies tyrėjai vis dažniau siūlo moksliniu žinojimu grįstas inovacijų idėjas ir sprendimus, galinčius sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje. Ypač džiugu, kad tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje vis didesnį pagreitį įgauna labai dinamiškai augantis Klaipėdos universitetas. Neabejoju, kad apie šį mūsų šalies pajūrio universitetą besikurianti inovacijų ekosistema taps nauju talentų traukos centru, kuris artimiausioje ateityje džiugins naujais moksliniais atradimais bei didelę pridėtinę vertę kuriančiais technologijų sprendimais.  Norėčiau, kad ši dviejų talentingų KU mokslininkių sėkmės istorija taptų įkvepiančiu  pavyzdžiu ir kitiems jauniems mokslininkams ir studentams, rodančiu, kad mokslo žinios, jaunatviška energija ir atkaklus darbas visada sukuria naujoves pozityviai keičiančias mūsų gyvenimą, užtikrina darnų visuomenės ir gamtos santykį. Pagaliau, KU startuolio pasiekimas yra dar vienas puikus įrodymas, kad Lietuvos universitetuose bręsta milžiniškas mokslo ir inovacijų potencialas, galintis atverti naujas galimybes darniam mūsų šalies ekonomikos bei piliečių gerovės augimui“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

LMT atstovų teigimu, tokių atvejų, kai Lietuvos įmonės gauna programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ – nėra daug. Pavyzdžiui, 2024 metai – tokių keturios. „Inobiostar“ yra pirmoji  atžalinė įmonė Lietuvoje, gavusi šios programos dotaciją.

Planuojama pilotinė gamyba ir svarbūs pokyčiai rinkoje

Gavus finansavimą, numatytas aerogelio su naftą skaidančiais mikroorganizmais pilotinės gamybos linijos įrengimas ir paleidimas. Tokios eksperimentinės gamyklos pagaminta produkcija per metus leis neutralizuoti apie 50 tonų išsiliejusių naftos produktų, tačiau vien tuo apsiriboti neketinama.

„Aerogelis gali būti naudojamas ne tik surenkant išsiliejusius naftos produktus, bet ir vykdant nuotekų valymą, taip pat kaip izoliacinė medžiaga. Aerogelio forma ir sudėtis gali būti pritaikyta konkretaus kliento poreikiams, todėl sieksime panaudoti sukurtą infrastruktūrą kitų inovatyvių produktų kūrimui ir prototipavimui“, – aiškina dr. T. Paulauskienė.

Prie mėlynosios biotechnologijos tolimesnio vystymo ir pirminių prototipų testavimo prisidėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, su kuria Klaipėdos universitetas ir „Inobiostar“ yra pasirašiusios trišalę bendradarbiavimo sutartį. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sveikina mokslininkus ir tikisi, kad gavus finansavimą, šis inovatyvus produktas dienos šviesą išvys greičiau.

„Uosto veikla, kaip įmanoma labiau suderinta su aplinkosauga, yra mūsų prioritetas. Kasdien planuodami ir įgyvendindami uosto modernizavimo projektus, mąstome apie papildomų aplinkai draugiškų sprendimų diegimą. Ne išimtis ir kova su tarša uosto akvatorijoje. Ieškome sprendimų, kurie būtų ne tik inovatyvūs, bet ir tvarūs, tokie, koks yra Klaipėdos universiteto mokslininkų kuriamas produktas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Nors aplinkai draugiško sorbento – aerogelio su naftą skaidančiais mikroorganizmais gamyba dar neprasidėjo, „Inobiostar“ jau pasirašė 14 bendradarbiavimo sutarčių, tarp kurių ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), kurios vienas pagrindinių tikslų yra stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros taršą. Pagal išankstinį susitarimą komisija konsultuos „Inobiostar“ atstovus dėl tinkamo inovacijos naudojimo Baltijos jūroje.

Prie reikšmingos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ paramos gavimo  prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuva iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos į „Europos horizontą“ perkėlė 18,5 milijonų eurų, kurias skiria šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose. Viena jų ir yra KU atžalinė įmonė „Inobiostar“, kurios biotechnologija programoje buvo puikiai įvertinta ir pelnė „Seal of Excellence“ kokybės ženklą.

Apie startuolį „Inobiostar“

Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ įkurta 2020 metais. Sparčiai besivystanti įmonė teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir konsultavimo paslaugas švariųjų technologijų srityje.

2021-2022 metais „Inobiostar“ kartu su Klaipėdos universitetu vykdė „InoBioTech Baltija“ projektą, kurio įgyvendinimo metu pradėjo vystyti naftos teršalų valymo biotechnologiją.

2022 metais „Inobiostar“ tapo Lietuvos švariųjų technologijų klasterio nariu.

2023 metais „Inobiostar“ laimėjo „Europos horizonto“ programos „Women TechEU“ 75 tūkst. eurų vertės dotaciją, o metų pabaigoje biotechnologijai išduotas Europos Sąjungos patentas.

2023 metais KU mokslininkė, įmonės „Inobiostar“ vadovė dr. Tatjana Paulauskienė tapo Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureate.

Daugiau informacijos apie Lietuvos paramą mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose: https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-skiria-18-5-mln-euru-lietuvos-mokslo-ir-verslo-proverziui-europos-horizonte/

Iniciatyvos, keičiančios žmonių keliavimo įpročius į darnų judumą, inovacijos ar technologijos, turinčios įtakos pokyčiams transporto sektoriuje, socialiai atsakingos verslo idėjos, lyderystė renkantis netaršias transporto priemones – tokias idėjas ir iniciatyvas Lietuvos įmonės ir organizacijos kviečiamos teikti „Žaliojo susisiekimo apdovanojimams“. Tradicija tapusius ketvirtuosius apdovanojimus LTG grupė organizuoja kartu su Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo sektorius demonstruoja vis didesnes ambicijas judėti link klimatui neutralios ekonomikos. Tai iliustruoja ir „Žaliojo susisiekimo apdovanojimai“ – kasmet renginyje sutinkame ne tik pažįstamus veidus, bet ir turime galimybę susipažinti su naujai tvarumo kryptį pasirinkusių verslų ir kitų organizacijų atstovais. Mano akimis, tokia ir yra žaliojo susisiekimo lyderystė: veržli, drąsi, inovatyvi ir, svarbiausia, orientuota į galutinį vartotoją“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Žaliojo susisiekimo apdovanojimuose“ didžiausias dėmesys bus skiriamas tvaraus susisiekimo sprendimams. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri Transporto inovacijų forumo metu Lietuvos parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ įvyks jau spalio 10 d.

„LTG grupėje savo sprendimais ir veikla visuomet akcentuojame: nuosekliai siekiame tvarios grąžos mūsų akcininkui – Lietuvai. Traukiniai yra „žaliausia“ transporto priemonė, todėl daug dėmesio skiriame tvariems organizaciniams pokyčiams skatinti aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse, grupės mastu įgyvendiname sprendimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, triukšmo taršą ir taršaus kuro naudojimą veikloje. Tikimės, kad šiuo konkursu galime sutelkti aplinkai draugiškų sprendimų kūrėjus, o jų iniciatyvos bus plačiai išgirstos“, – sakė konkursą organizuojančios LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Kaip ir kasmet, ryškiausiai savo sprendimais prie pokyčių transporto srityje prisidėję konkurso dalyviai bus įvertinti šešiose pagrindinėse nominacijose: savivaldybės, inovacijos, ambasadoriaus, verslo, institucijos ir iniciatyvos. Taip pat konkurse bus vertinamos ir kitos aplinką tausojančios iniciatyvos.

„Žaliojo susisiekimo apdovanojimai“, tapę neatsiejama Transporto inovacijų forumo dalimi, puikiai atspindi vis stiprėjantį dėmesį tvarumo ir dekarbonizacijos siekiams. Naftos suvartojimo mažinimas 39 proc. iki 2030 m. yra būtina priemonė klimato kaitos iššūkiams spręsti bei reikšmingas žingsnis transporto sektoriaus transformacijos link. Didėjantis šio konkurso dalyvių skaičius rodo, kad tiek valstybės ir savivaldos institucijos, tiek verslas supranta šios iniciatyvos svarbą. Skirtingos nominacijos suteikia galimybę įvairiems sektoriams prisidėti prie žaliųjų tikslų įgyvendinimo, ir esu tikra, kad ateityje matysime dar daugiau inovatyvių sprendimų, padedančių siekti tvarumo tikslų bei tampančių reikšmingų technologinių naujovių dalimi“, – pažymi Transporto Inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Paraiškų dalyvauti „Žaliojo susisiekimo apdovanojimų“ atrankoje laukiama iki rugsėjo 18 d. Pretenduoti galima užpildžius anketą. Pateiktas paraiškas vertins komisija, sudaryta iš 19 viešojo ir privataus sektoriaus ekspertų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama inovacijų pasiūlą, skelbia 2,5 mln. eurų vertės kvietimą Lietuvos vidurio ir vakarų regione veikiančiam verslui. Pasinaudojusios finansavimu įmonės galės kurti naujus proveržį rinkoje padėsiančius pasiekti produktus, o tyrėjai turės galimybę dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklose.

„Lietuvos investicijos į MTEP sritį kasmet tolygiai auga: 2022 m. jos siekė  daugiau kaip 690 mln. eurų, ir tai jau atnešė apčiuopiamų rezultatų: vystomi inovatyvūs produktai medicinos, transporto, energetikos ar dirbtinio intelekto sektoriuose. Šios kvietimo investicijos sudarys galimybes Lietuvos regionams auginti inovatyvius verslus ir vystyti rinkos poreikius atitinkančias technologijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pagal priemonę „InoStartas“ galimi pareiškėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) arba didelės įmonės, kai jos bendradarbiauja su MVĮ. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 200 tūkst. eurų.

„Skatiname mūsų šalies verslą kuri naujus aukštos pridėtinės vertės produktus. Taip pat verslas galės įdarbinti tyrėjus, kurie dalyvautų įmonių MTEP veiklose. Kartu bus stiprinama ne tik intelektinė nuosavybė, bet ir ankstyvoji sukurtų naujų produktų bandomoji gamyba bei naujų produktų parengimas rinkai“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė. 

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti Inovacijų agentūrai iki 2024 m. gruodžio 31 d. 

Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje. 

Priemonė „InoStartas“ finansuojama iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų.

Inovacijų agentūros koordinatorė, Skaitmeninės Europos programos NCP Lietuvoje Aurelija Bakutienė sako, jog pastaraisiais metais išaugusios geopolitinės įtampos ir kibernetinės grėsmės paskatino ES skirti išskirtinį dėmesį kibernetiniam saugumui. Ši sritis buvo išgryninta, kaip vienas svarbiausių prioritetų. Todėl naujosios finansavimo priemonės ir yra nukreiptos į ES valstybių institucijų, infrastruktūros, verslų ir visuomenės atsparumo tokioms grėsmėms didinimą.

„Pasinaudodamos šia galimybe, Lietuvos organizacijos gali ne tik patobulinti savo kasdienius procesus, bet ir sustiprinti bei paspartinti mūsų šalies kibernetinio saugumo bei skaitmeninių inovacijų sektoriaus augimą“, – sako A. Bakutienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad investicijos numatytos ne tik kibernetinio saugumo sričiai, bet ir skaitmeninių įgūdžių ugdymui bei naujų technologijų vystymui. Siekdama užtikrinti Lietuvos organizacijoms kuo geresnes galimybes pasinaudoti finansavimu pagal naujuosius kvietimus, Inovacijų agentūra siūlo įmonėms visapusę pagalbą ir konsultacijas rengiant paraiškas.

„Lietuvos verslai bei įstaigos galės pasinaudoti Skaitmeninės Europos programos finansavimu per artimiausius keletą metų. Kad tai padaryti būtų lengviau, organizacijas konsultuojame finansavimo, paraiškų rengimo klausimais bei padedame susirasti partnerius, jungtis į konsorciumus ir taip užsitikrinti geresnes galimybes pritraukti finansavimą“, – teigia Inovacijų agentūros specialistė A. Bakutienė.

Beveik pusė Skaitmeninės Europos programos finansavimo bus skirta kibernetinio saugumo sprendimams. Didžiausia dalis lėšų bus nukreipta didelių pramonės objektų ir kritinės infrastruktūros apsaugai bei projektams, kuriais siekiama diegti pažangias kibernetinio saugumo technologijas ir įrankius. Taip pat planuojama investuoti į nacionalinių ir regioninių kibernetinio saugumo centrų steigimą bei plėtrą. Dalį lėšų numatyta skirti ES teisės aktų, susijusių su kibernetiniu saugumu, ir nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų įgyvendinimui. Organizacijos, norinčios pretenduoti į su kibernetiniu saugumu susijusias investicijas, projektų įgyvendinimo planus gali teikti iki 2025 m. sausio 21 d.

Net 55 mln. eurų bus investuoti į pažangius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus kurti ir įgyvendinti su skaitmeninėmis technologijomis susijusias aukštojo mokslo programas. Papildoma parama taip pat bus skiriama daugiašalių projektų įgyvendinimui, Europos skaitmeninių dvynių – vietos bendruomenių skaitmeninių versijų – projektų plėtojimui bei kovai su dezinformacija skaitmeninėse medijose. Projektų paraiškas pagal šiuos kvietimus galima teikti iki 2024 m. lapkričio 21 d.

Investicijos į informacinių technologijų plėtrą yra ilgalaikės ES strategijos dalis. 2021-2027 metais dirbtinio intelekto, superkompiuterių, kibernetinio saugumo sprendimų kūrimui ir skaitmeninių technologijų panaudojimo skatinimui bus skirta 7,6 mlrd. eurų.

Visą šiuo metu galiojančių Skaitmeninės Europos programos kvietimų sąrašą galima rasti čia.

Jeigu kyla klausimų, kaip kokybiškai parengti paraišką Skaitmeninės Europos programai, Inovacijų agentūra siūlo išskirtinę galimybę: įmonės gali kreiptis dėl individualios konsultacijos su patyrusiu EK finansuojamų programų vertintoju Roger Horam (Cormack Consultancy Group). Jis padeda institucijoms nustatyti, formuoti ir įgyvendinti esminius pokyčius investuojant, finansuojant bei plėtojant inovacijas.

Norinčius pasinaudoti tokia konsultacija Inovacijų agentūra ragina kreiptis šiais kontaktais:

Aurelija Bakutienė
ICT Lab koordinatorė
a.bakutiene@inovacijuagentura.lt
+370 603 89 016