Ambicingas idėjas „nurašyti“ rožinėms svajonėms arba pasirinkti gyvenime pilko pesimizmo atspalvius – kur kas paprasčiau nei imtis konkrečių žingsnių įgyvendinant savo sumanymus. Visgi iššūkių nepabūgę jauni žmonės, pajūryje vystantys savo verslus ir inovatyvius projektus, nestokoja užsispyrimo bei „transliuoja“ daug įkvėpimo tiems, kurie dar tik trypčioja pasirinkimų kryžkelėse.
KAI „IŠTRAUKI“ SAVO POTENCIALĄ IŠ GARAŽO…
Kas: Tomas Vėlius.
Veikla: startuolis/ UAB „Popa LT“ direktorius.
Koordinatės: KMTP gamybinė bazė KU verslo inkubatoriuje/ Universiteto al. 19., Klaipėda.
Šiuos metus Tomas pasitiko aiškiai žinodamas, ko iš jų tikisi ir ką būtina nuveikti tam, kad lūkesčiai išsipildytų. Klaipėdietis šiuo metu baigia gaminti savo sukurto unikalaus pramoginio laivo „PoPa Boat“ prototipą. Pavasarį jis bus nuleistas į Danės upę ir išbandytas autoriaus, jį palaikančių bendraminčių ir smalsuolių, o jau vasarą tikimasi pradėti prekybą šiomis vandens transporto priemonėmis. Tikimasi, kad „PoPa Boat“ išvaizda ir galimybės susidomėjimo sulauks ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Inovatyvi vandens transporto priemonė išsiskirs tiek savo dizainu, tiek valdymu, dovanodama pramogautojams naujų potyrių.
„Pernai išlindau iš garažo ir šauniai įsikūriau Klaipėdos universiteto verslo inkubatoriaus gamybinėse patalpose“, – šypsosi savo dabartines dirbtuves aprodydamas Tomas. Tam, kad galėtų dirbti erdviau ir patogiau, o tuo pat metu ir efektyviau, Tomas atliko reikiamus „namų darbus“. Tomui nepraslydo pro ausis Klaipėdos mokslo ir technologijų parko raginimas dalyvauti konkurse „Ieškomas inovatorius!“ – vaikinas užpildė paraišką, kuri buvo palankiai įvertinta Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA). Tokiu būdu klaipėdiečio įsteigtai įmonei atsivėrė galimybės gauti inkubavimo ir specialistų konsultavimo paslaugas.
„Tomą galima pagirti už drąsą pasidalinti savo idėja ir ieškoti kelių jai įgyvendinti. Jo sumanymu tikime, stengiamės prisidėti, kad jis kuo greičiau įgytų norimą formą ir, žinoma, su nekantrumu laukiame, kuomet „PoPa Boat“ leisis į pirmąją kelionę“, – kalbėjo KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
VERSLUMO GALIMA IŠMOKTI. PAŠAUKIMO – NE.
Kas: Eglė Špučytė
Veikla: veterinarijos gydytoja ir klinikos steigėja/ UAB „Vetema“ direktorė.
Koordinatės: Žalioji g. 11, Ginduliai, Klaipėdos raj.
Vieneri metai nuo idėjos – iki apčiuopiamos jos transformacijos į jaukų medinį namuką, kurio slenkstį viltingai mina keturkojai, lydimi juos mylinčių šeimininkų. Veterinarijos gydytoja Eglė sako, kad laikas iki išsvajoto nuosavos klinikos „Veterinarijos giraitė“ atidarymo spalio mėnesį skriete praskriejo, įsukdamas į biurokratinių ir labai žemiškų rūpesčių verpetą. Su idėją palaikiusiais šeimos nariais bei draugais teko imtis pačių įvairiausių darbų, kurie buvo labai toli tiek nuo veterinarijos, tiek nuo Eglės antrosios pusės profesijos – tiltų inžinerijos.
Savo jėgomis ir lėšomis pavyko pasistatyti klinikai reikalingą nedidelį pastatą ir jį įrengti. Gavus savo pateiktam projektui apie 15 tūkst. Eur finansavimą iš Darbo biržos, pavyko įsigyti brangų morfologinį kraujo tyrimų aparatą, kompiuterį, mikroskopą. Eglės įsitikinimu, ieškant paramos itin svarbu, kad aplinkybės suvestų su specialistais, gebančiais įžvelgti ir įvertinti potencialą, nukreipti energiją tinkama linkme. „Mūsų pavyzdžio įkvėptų draugų rate jau yra tokių, kurie pasiryžę irgi ieškoti galimybių savo verslo startui. Šaunu! Ypač turint omenyje tai, kad Lietuvoje dažnai esame linkę pasiduoti pesimistinėms nuotaikoms, visuomenės spaudimui“, – kalbėjo jauna klinikos vadovė.
Klaipėdietė ir ją entuziastingai palaikantis širdies draugas Mintautas užsibrėžė tikslą įnešti naujų gūsių į veterinarijos paslaugų sferą. Dėmesys savo pacientams ir klientams, dalijimasis aktualia informacija, kuri nėra „atskiesta“ tam tikrų komercinių paskatų, siekis ateityje pasiūlyti gyvūnų augintojams edukacines programas, fizioterapijos paslaugas – jaunai specialistei visa tai itin svarbu.
Turėjusi galimybės profesinės patirties pasisemti ir užsienyje – Vengrijoje, Maltoje, Portugalijoje – klaipėdietė atkreipė dėmesį, kad šiose šalyse jauni specialistai drąsiau kalba ir planuoja nuosavą verslą. „Darbas su gyvūnais mane stipriai traukė nuo pat vaikystės, o štai apie verslumo gyslelę niekad nė nesusimąstydavau. Visgi atėjo metas, kai tenka gaudyti ir kaupti visas reikalingas žinias. Verslo administravimas, buhalterija, rinkodara – sričių, į kurias tapo privalu gilintis, yra daugybė“, – vardijo UAB „Vetema“ vadovė, be savo tiesioginių darbų radusi laiko ir įsitraukimui į Klaipėdos mokslo ir technologijų parko įgyvendinamą projektą „Pasiruošęs verslui!” (ReforB), kurio tikslai pirmiausiai ir nukreipti į reikalingiausių verslo kompetencijų auginimą.
ŽĖRINTIS AMATAS IR AUKSO VERTĖS DRAUGAI
Kas: Justina Liaudanskytė.
Veikla: juvelyrė / MB „Lyrė“ direktorė.
Koordinatės: KMTP Pilies dirbtuvės/ Pilies g. 14, Klaipėda.
„Lyre Jewels“ prekinį ženklą vystanti klaipėdietė Justina neslepia, kad pastaraisiais metais idėjos apie nuosavą verslą kibirkštį vis pakursdavo aplinkiniai – pačiai vis pritrūkdavo ryžto. Artimųjų, kurie drąsino bei talkino tvarkant šūsnis dokumentų, o vėliau pasiraitoję rankoves padėjo įsirengti studiją, palaikymas turėjo lemtingą vaidmenį. „Vietą Pilies dirbtuvėse padėjo surasti gera draugė. Kibę į remontą ėjome va bank, nes tuo metu projektas, kurį pateikiau Darbo biržai, norėdama gauti finansavimą įrangos įsigijimui, dar nebuvo patvirtintas. Visgi viskas susiklostė palankiai. Dabar jau matau ir suvokiu, jog kartais pakanka pajudinti vieną sraigtelį – ir pradeda dėliotis visa įvykių grandinė“, – šypsosi klaipėdietė.
Vilniaus dailės akademiją baigusios juvelyrės nuomone, tiek jai pačiai, tiek jos bendramoksliams būtų labai pravertusios studijų metu įgytos verslo valdymo žinios. Visgi daugelis jaunų žmonių reikalingas kompetencijas kaupia palaipsniui su profesine patirtimi: „Aplinkiniai dabar išties pasidžiaugia išgirdę, kad štai – gavau finansavimą, įsigijau įrangos. Tačiau retas turbūt įsivaizduoja, kokio masto darbas buvo nuveiktas per pusmetį, kai reikėjo parengti visus dokumentus ir susidurti su daugybe skirtingų institucijų“.
Juvelyrei pavyko gauti 13 tūkst. Eur reikalingos įrangos įsigijimui – visa „amunicija“ jau išrikiuota ant studijos darbastalių. Justina svečius kviečia apžiūrėti ir savo kurtų papuošalų: „Daugiausiai kuriu iš aukso, sidabro, gintaro, brangiųjų akmenų. Mane domina ir tokios medžiagos kaip juodasis ąžuolas, ragas ar kriauklė”. Savitą braižą juvelyrė tikina dar gludinanti, tačiau neslepia, kad jai imponuoja modernios klasikos interpretacijos. Jauną autorę įkvepia ir bendradarbiavimas su kitų sričių – drabužių, makiažo, įvaizdžio, floristikos – specialistais, fotografais. Justina su bendraminčiais susibūrė į „Creative Heads“ komandą, kuri vieną savo projektų jau pristatė vestuvių tendencijoms skirtame žurnale, ir toliau generuoja naujus planus.
Klaipėdietės teigimu, jausmas, kad nuo šiol turi savo kūrybinę erdvę – labai geras: „Tam tikra prasme, vienatvė man patinka. Man ji išties reikalinga darbui ir susikaupimui. Kita vertus, vieniša Pilies dirbtuvėse nesijaučiu – visai greta darbuojasi viena geriausių mano draugių, siuvimo paslaugas čia teikia mano teta. Žinojimas, kad visame pastate dūzgia įvairių sričių kūrybinių industrijų atstovai, nuteikia smagiai. Visi būdami po vienu stogu nevengiame kreiptis vieni į kitus pagalbos, kai prireikia – tai irgi vienas Pilies dirbtuvių privalumų“.
DIZAINO LOFTAS: NES DRAUGE TAMPAME STIPRESNI
Kas: Igoris Podoprigora.
Veikla: strateginis dizainas, konsultavimo paslaugos/
prekės ženkloįkūrėjas ir vadovas,
„Baltic Talents Academy“ lektorius.
Koordinatės: KMTP Pilies dirbtuvės/ Pilies g. 14., Klaipėda.
Pernai Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendruomenės nariu tapęs Igoris su entuziazmu pasakoja apie, tikėtina, dar sausį laukiančias įkurtuves: iš savo ankstesniojo biuro jis kraustosi į KMTP Pilies dirbtuvių patalpas. Čia su dviem kitas veiklas vykdančiais klaipėdiečiais (Ilja užsiima stalo žaidimų ir jų aksesuarų kūrimu, Edgaras kuria interneto puslapius ir kitus elektroninius sprendimus) išsinuomotą 70 kv. m. plotą siekiama paversti dizaino loftu.
Be įprastinių darbo vietų jame taip pat numatyta erdvė nedidelei prototipavimo laboratorijai su 3D spausdintuvais, lazerinio pjaustymo ir kita įranga. Ateityje mąstoma apie galimybę šiame dizaino lofte organizuoti dizaino pamokas, pristatymus, pradėti vystyti dizaino tematikai skirtą „Youtube“ kanalą – virti vien „savo sultyse“ klaipėdiečiams neįdomu.
„Dizainas ir dizaino metodologija reikalingi visiems – nesvarbu, ar kalba eitų apie gamybą, ar pardavimą. Man, kaip savo srities specialistui, įdomu dalintis erdve su bet kokia įmone. Jeigu jos veiklos sritys susijusios su naujomis technologijomis, jei nebijoma eksperimentuoti, – išties šaunu. Visgi svarbiausia, kad sutaptų požiūris tam tikrų etinių aspektų atžvilgiu. Dalis žmonių tiesiog nenori dalintis savo taikomais metodais ir praktikomis, itin baiminasi galimos konkurencijos. Ieškau bendraminčių, kurie yra atviri ir suvokia, kad kalbėdami apie savo patirtį jie gali prisidėti prie dizaino ar kitų sektorių tobulėjimo apskritai“, – kalbėjo Pilies dirbtuvių naujakurys.
Igoris apgailestavo kol kas tarp įvairių sričių specialistų Klaipėdoje įžvelgiantis nedaug bendradarbiavimo apraiškų: „Verslą pradedančiam jaunam žmogui susikaupti ir save mobilizuoti neretai būna itin sunku. Juridiniai, organizaciniai, finansavimo klausimai – tapęs atsakingas už labai daug skirtingų sričių, gali net supanikuoti. Savo aplinkoje verslininkų matome mažai, o izoliacija jaunam verslui gali daug kainuoti. Vakare išėjęs į barą vargu, ar sutiksi panašiomis problemomis gyvenantį žmogų ir galėsi su juo rimtai padiskutuoti ar pasitarti. Lieka šeima ir draugai – bet jei ir jiems verslas yra tolima sritis?.. Tokiomis aplinkybėmis panašių į tave asmenybių žvilgsnis iš šono, jų parama ir patarimai yra itin didelės vertės“.
Klaipėdiečio įsitikinimu, tai, kaip palaikome ryšius, kaip ir apie ką bendraujame su aplinkiniais, kokios motyvacijos vedini imamės padėti kitiems, – labai reikšmingi faktoriai klojant sėkmės pamatus šiuolaikiniame pasaulyje, globalioje jo aplinkoje. Kelerius metus dirbęs Londone Igoris pasirinko grįžti į Klaipėdą pirmiausiai vedinas šiltų jausmų savo gimtajam miestui ir suvokimo, kad čia gali pritaikyti turimas žinias, būti ir jaustis reikalingas.
„Co-openhagen“ vadovo nuomone, atsigręžti į Klaipėdą verta ir dėl pragmatinių priežasčių. Gamybos ar kūrybinių studijų išlaikymo kaštai didmiesčiuose dažniausiai būna milžiniški. Klaipėda gi, Igorio nuomone, yra sąlyginai nebrangus miestas, ganėtinai patogus susisiekimo atžvilgiu. „Technologinis verslas čia sulaukia palaikymo, infrastruktūra yra auganti. Nėra čia jokios dramos, atvirkščiai – turime nemažai pliusų“, – įsitikinęs I. Podoprigora.
