Klaipėda ID informacija
Klaipėda išgyvena pakilimo laikotarpį: po ilgos pertraukos pradėjo didėti gyventojų skaičius, auga vidutinis atlyginimas, mažėja nedarbas. Klaipėdos apskrities sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra trečias didžiausias Lietuvoje, pozityviai atrodo ir nuolat augantys tiesioginių užsienio investicijų srautai bei vietos įmonių plėtra ir reinvesticijos. Antrus metus tolygiai auga labiausiai investuotojams reikalingų informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus specialistų skaičius; plečiasi ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų IT studentų ratas.
Toliau sėkmingai įgyvendinant ekonominės plėtros strategiją būtina tęsti ir stiprinti užsienio investicijų pritraukimo iniciatyvas. Užsienio investicijos padės įgyvendinti daugelį strateginių Klaipėdos tikslų. Stambiems investuotojams būtinas didelis specialistų pasirinkimas mieste, todėl svarbu į Klaipėdą pritraukti talentingus jaunus žmones iš visos Lietuvos ir užsienio.
Pirmiausia šioje apžvalgoje trumpai pristatysime Lietuvos ekonomikos rezultatus 2019 metais. Aptarę bendrą Lietuvos situaciją, apžvelgsime, kokie pokyčiai praėjusiais metais vyko Klaipėdos ekonomikoje (visą ekonominę apžvalgą galite parsisiųsti čia).
LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA
Bendrasis Lietuvos vidaus produktas (BVP)
Lietuva – viena greičiausiai besivystančių Europos Sąjungos šalių. Eurostat duomenimis per pastaruosius ketverius metus Lietuvos metinio BVP augimas pasiekė 3,2 proc., o nuo 2000 m. BVP išaugo net 463 proc.
2019 metais Lietuvos nominalusis BVP toliau augo ir palyginti su 2018 m. pasiekė 6,65 proc. prieaugį. Atsižvelgiant į išankstinį 2019 metų infliacijos 2,7 proc. įvertį, realus BVP augimas siekia apie 3,9 proc. Turint omenyje, kad infliacijos lygis nuo 2018 m. beveik nepasikeitė, galima teigti, jog 2019 m. Lietuvoje realusis augimas pamažu lėtėja.
Šalies ekonominio išsivystymo lygį gerai atspindi BVP vienam gyventojui rodiklis. 2016-2019 metais BVP vienam gyventojui pokytis buvo didesnis nei nacionalinio BVP pokytis, tačiau tai susiję ir su demografinėmis tendencijomis.
Gyventojų skaičius, migracija ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI)
Pastaruosius trejus metus emigracija Lietuvoje mažėja, o į šalį atvykstančių gyventojų skaičius auga. 2019 m. atvyko 40 067 asmenys ir tai yra 38,6 proc. daugiau nei 2018 metais. Per tą patį laikotarpį išvyko 29 273 – 9,1 proc. mažiau nei 2018 m. Į Lietuvą per paskutinius metus grįžo apie 20,4 tūkstančių šalies piliečių.
Šių metų pradžioje pirmą kartą nuo 1991 m. fiksuojamas teigiamas nuolatinių Lietuvos gyventojų prieaugis (+0,01 proc.). Augimas dar labai nedidelis, tačiau pirmąsyk per pastaruosius 20 metų jis yra teigiamas.
Lietuva taip pat pritraukia vis daugiau tiesioginių užsienio investicijų. 2019 m. Lietuvoje pradėta beveik 50 naujų projektų, tarp kurių daug garsių įmonių. Auga ir jau Lietuvoje veikiančių įmonių reinvesticijos. EBPO duomenimis Lietuva užima penktą vietą pasaulyje pagal įgijusį aukštąjį išsilavinimą žmonių skaičių, todėl šalis tampa patraukli aukštą pridėtinę vertę kuriantiems užsienio investuotojams.
Lietuva pasauliniuose reitinguose
Spartus šalies vystymasis atsispindi ir pasauliniuose reitinguose. Vienas didžiausių pasiekimų – Lietuvos šuolis Pasaulio banko „Doing business“ reitinge. Per ketverius metus šalis reitinge pakilo per 10 vietų į labai aukštą 11-tąją vietą.
Pasauliniame IMD talentų reitinge Lietuva taip pat yra lentelės priekyje: užima 28-ąją vietą iš 63 reitinge dalyvaujančių pasaulio šalių. Nuo 2018 metų Lietuva pakilo net per 8 pozicijas ir aplenkė Latviją (34 vieta) bei Lenkiją (37 vieta).
Svarbus pasiekimas Lietuvai ir ketvirtoji vieta „Fintech” pasauliniame reitinge kuriame vertinamos 65 šalys. Reitingą sudaro Jungtinės Karalystės bendrovė „Findexable“, kuri vertina šalis pagal srities įmonių skaičių, jų pasiekimus ir sąlygas tokiai veiklai.
Ekonominė situacija Klaipėdoje
Klaipėda visada buvo itin svarbus tranzito taškas, kuriame susijungia prekybos keliai iš Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų. Ir šiandieną Klaipėda išlieka didžiausias Lietuvos transporto mazgas, jungiantis jūros, sausumos bei geležinkelio maršrutus nuo Rytų iki Vakarų. Šioje srityje itin svarbus Klaipėdos uosto vaidmuo – uosto krovinių srautas tapo didžiausias iš visų ES uostų Baltijos jūros Rytų pakrantėje.
Klaipėda taip pat yra pirmasis Baltijos šalių miestas dar 2002-aisiais įsteigęs Laisvosios ekonomikos zoną (LEZ), kurioje savo veiklą pradėjo per šimtą modernių įmonių. Šiandien į Klaipėdos LEZ yra investuota per 600 milijonų eurų.
Greta itin stipraus uosto, Laisvosios ekonominės zonos ir gamybos tradicijų Klaipėda stiprina savo pozicijas ir paslaugų sektoriuje.
Reitingai ir apdovanojimai
2019 metais Klaipėda bei jos įmonės pelnė ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą.
„Energy Globe Award Lithuania 2019“ apdovanojimas skirtas AB „Klaipėdos nafta“ už įmonės koordinuojamą „Blue Baltics“ projektą, kuriantį teigiamą poveikį aplinkai. Tai – vienas garbingiausių aplinkosaugos apdovanojimų pasaulyje, dėl kurio kasmet varžosi net 187 šalys.
Miesto plėtros strategija „Klaipėda 2030“ nominuota „Emerging Europe Awards 2019“ apdovanojimuose. Nominacija „FDI strategy of the year“ miestui skiriama jau antrą kartą. Klaipėda šioje kategorijoje varžysis su Vilniumi, Debrecenu, Krokuva, Poznane ir kitais miestais. Nugalėtojai bus skelbiami 2020 m. birželio 25 d. Briuselyje.
Klaipėdos „Light House“ bendradarbystės erdvėms skirti Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Klaipėdos m. savivaldybės apdovanojimai. „Light House“ verslo ir inovacijų centras buvo LNTPA apdovanotas kaip geriausias 2019 m. komercinis projektas, o 2020 m. pradžioje Klaipėdos m. savivaldybė apdovanojo šį projektą už „Metų darbą“ – inovacijų vystymą, indėlį į startuolių, verslų ir mokslo bendruomenes.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Lietuvos savivaldybių indekse 2019-aisiais Klaipėdos savivaldybei skyrė antrąją vietą. Šiame indekse Klaipėda vos vienu balu atsiliko nuo sostinės, tačiau Klaipėda vis dar pirmauja švietimo bei transporto srityse. LLRI duomenimis uostamiestis pritrauktų investicijų skaičiumi nusileidžia tik Vilniui. Biudžeto ir turto valdymo srityse Klaipėda taip pat yra antroje vietoje
PAGRINDINIAI KLAIPĖDOS EKONOMIKOS RODIKLIAI
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Klaipėdos apskrities BVP augo 3,6 proc. BVP Klaipėda generuoja efektyviau nei dauguma Lietuvos miestų. Klaipėdos apskritis sukuria didesnį BVP vienam gyventojui (15,6 tūkst. EUR) nei kitos septynios iš dešimties apskričių.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI)
Tiesioginių užsienio investicijų srityje Klaipėda stabiliai išlieka trečioje vietoje, tačiau, atsižvelgiant į jau skelbiamus TUI planus, 2020 metais laukiama reikšmingo augimo.
Žvelgiant į TUI rodiklį vienam gyventojui, 2017-2018 metais Klaipėda (3,1 proc.) lenkia Vilnių (1,8 proc.) ir atsilieka tik nuo Kauno (3,8 proc.). Daugiausiai įplaukų Klaipėdoje matoma iš apdirbamosios gamybos (36,9 proc.), transporto ir saugojimo (20,8 proc.) ir profesinės, mokslinės bei techninės veiklos. Didžiausi investicijų srautai 2018 m. buvo iš Kipro (27 proc.), Danijos (17,1 proc.), Šveicarijos (12,08 proc.) ir Vokietijos (10,8 proc.).
Gyventojų skaičius
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičiaus prieaugis pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo yra teigiamas – taip skelbia preliminarūs Lietuvos statistikos departamento duomenys. Klaipėdoje per paskutinius metus gyventojų padaugėjo 0,86 proc. (t. y. 1265 žmonėmis daugiau). Tai yra kone 10 kartų didesnis nei visos Lietuvos prieaugis, kuris sudarė vos 0,01 proc. (145 žmonėmis daugiau).
Klaipėda yra antras jauniausias miestas Lietuvoje – net 16,6 proc. visų miesto gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Tokia gyventojų sudėtis sudaro puikią galimybę miestui ugdyti talentus ir ateityje darbo rinką praturtinti naujais gerai pasirengusiais specialistais.
Nedarbas
Nedarbo lygis Lietuvoje stabiliai mažėja nuo 2010 metų. Klaipėdoje 2019 metais nedarbas mažėjo labiausiai – bedarbių sumažėjo 0,2 proc.
Atskiruose sektoriuose matome, kad didžiausias teigiamas pokytis Klaipėdos apskrityje yra Informacijos ir ryšių sektoriuje (per 2016-2017 m. +11,7 proc. ir per 2017-2018 m.+11,8 proc.), transporte (atitinkamai +5,2 proc. ir +6 proc.), finansinėje ir draudimo veikloje (nuo -0,3 proc. 2016-2017 m. iki +1,6 proc. 2017-2018 m.).
Svarbu toliau telkti miesto iniciatyvas, padėsiančias ne tik į miestą pritraukti, bet ir išsaugoti mieste aukštos pridėtinės vertės sričių darbuotojus.
Darbo užmokestis
Užimtumo tarnybos duomenimis Klaipėdoje vidutinis neto darbo užmokestis pastoviai kilo nuo 2015 metų. 2019 metais pakilo net 12,6 proc. – iki 848,9 eurų per mėnesį. Didžiausią įtaką tam turėjo mokesčių reforma, įvykdyta 2019 m. pradžioje, kuomet bruto darbo užmokestis buvo indeksuotas 1,289 karto.
Iš trijų Lietuvos didmiesčių Klaipėdos vidutinis darbo užmokestis neto vis dar yra patraukliausias investuotojui, kadangi jis 9,5% žemesnis už Vilniaus vidutinio darbo užmokesčio neto (938,9 eurų per mėnesį).
Kaštai Klaipėdoje
Žvelgiant investuotojo akimis kaštai Klaipėdoje šalies mastu išlieka konkurencingiausi. Naujausiais nekilnojamojo turto agentūrų „Inreal” ir „Ober-Haus” duomenimis, biurų nuomos kainos „A“ klasės biurams Klaipėdoje net 36 proc. žemesnės nei Vilniuje ir 25 proc. žemesnės nei Kaune. Pagal vidutinį darbo užmokestį Klaipėda taip pat išlieka konkurencingiausia ir patraukliausia investuotojui.
SVARBIAUSI ĮVYKIAI KLAIPĖDOJE
2019 metais patvirtintas Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto bendrasis planas, ruošiamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas. Šiuose planuose numatomos strateginės miesto ir uosto plėtros kryptys bei erdvinės raidos koncepcijos.
Šių metų pradžioje taip pat buvo paskelbta, kad 2020-2023 m. Klaipėdos uosto direkcija planuoja investuoti 352,4 mln. eurų į uosto krantinių statybą ir rekonstrukciją bei akvatorijos ir krantinių gilinimo darbus.
10 mln. eurų investicijas „Memelio miesto“ teritorijos vystymui šiauriniame Danės upės krante patvirtino UAB „Stemma group“. Čia išsaugant kultūros paveldo objektus planuojama statyti turistų traukos centrą, administracinių pastatų kompleksą stambiems verslo subjektams ir smulkiai komercijai, paslaugų objektus – restoranus, butikus, salonus ir atvirą poilsio ir pramogų zoną.
Klaipėdos universitetas kartu su dar penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis sudarė bendrą „EU-CONEXUS“ konsorciumą, kurio dėmesio centre yra urbanizuotų pakrančių tvarumas, skaitmenizacija ir mėlynasis augimas.
Šie reikšmingi projektai – tik dalis miesto augimą signalizuojančių ateinančių metų iniciatyvų.
STRATEGINĖS KRYPTYS IR GALIMYBĖS
Kaip matome, žvelgiant atgal į 2019 metus, Klaipėda turi kuo didžiuotis. Praėjusiais metais miestas augo ir stiprėjo. Dešimtmečių sandūrą Klaipėda pasitinka augdama: visus Nepriklausomybės metus mažėjęs gyventojų skaičius pagaliau sustojo ir 2019 m. pabaigoje pradėjo augti. Per pastaruosius metus Klaipėdoje augo vidutinis darbo užmokestis, mažėjo nedarbas.
Žvelgiant į ateitį ir miesto strateginių partnerių užsibrėžtas ambicijas naujam dešimtmečiui, didžiausią dėmesį vertėtų sutelkti į aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijų ir talentų pritraukimą, gamybos ir paslaugų sektorių augimą.
Strategiškai svarbiame informacijos ir ryšių sektoriuje darbuotojų skaičius Klaipėdos apskrityje tolygiai ir reikšmingai auga jau antrus metus iš eilės, o kartu vis daugiau studentų renkasi IT studijas Klaipėdos aukštosiose mokyklose. Šie pokyčiai sudaro puikias sąlygas į miestą pritraukti paslaugų centrus, kuriančius patrauklias darbo vietas. Svarbu toliau sistemingai dirbti siekiant šio tikslo: sudaryti puikias sąlygas mieste studijuoti ir gyventi jauniems talentams, gerinti nekilnojamojo turto pasiūlą, tarptautinį susisiekimą, nei investicinę aplinką.
Klaipėdai taip pat svarbu tinkamai išnaudoti jūrinės industrijos galimybes. Vėjo jėgainių jūroje komponentų gamybos projektai Klaipėdoje galėtų sukurti šimtus darbo vietų ne tik klaipėdiečiams, bet ir talentams iš visos Lietuvos.
Siekiant ambicingų miesto tikslų būtinos veiksmingos iniciatyvos pritraukiant užsienio investicijas. Užsienio investicijos padėtų pakelti atlyginimų vidurkį, gerinti žmogiškųjų išteklių kokybę, didinti darbo našumą, padidinti įplaukas į šalies iždą.
Visa ekonomine apžvalga lietuvių kalba čia, anglų kalba čia.
