Nauji ir esami Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investuotojai per 2020 m. atliko 25,4 mln. Eur investicijų, arba 38,9% daugiau nei prieš metus. O per metus LEZ investuotojų sumokėti 64,3 mln. Eur mokesčių yra daugiau nei per visą LEZ istoriją įmonėms suteikta gauta valstybės parama (62,3 mln. Eur).
Nors dėl pandemijos investicinė bei veiklos aplinka buvo sudėtinga, per 2020 m. Klaipėdos LEZ buvo įgyvendinti reikšmingi investiciniai projektai: daugiau kaip 1 mln. Eur į plėtrą faktiškai investavo UAB „Espersen Lietuva“, UAB „Orion Global PET“, UAB „Retal Baltic Films“, UAB „Mestilla“, UAB „Neo Group“, UAB „Glassbel Baltic“, UAB „Fortum Klaipėda“, UAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir UAB „Autoverslas“.
Įsibėgėjo ir nauji bei anksčiau suplanuoti dešimčių milijonų apimties projektai – Vokietijos milžinės „Rehau“ bei Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupės „BLRT Grupp“ gamyklos, taip pat Monako kapitalo inovatyvių statybinių medžiagų kompanijos UAB „GRH LT“ projektas, UAB „Vingės logistika“ bei kitų įmonių plėtra. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos LEZ suplanuotų investicijų suma siekė 79,3 mln. Eur – šios lėšos bus investuotos artimiausiais metais.
Pasak pranešime spaudai cituojamo Eimanto Kiudulo, Klaipėdos LEZ vadovo, praėję metai buvo neeiliniai – įmonės turėjo užtikrinti saugią nepertraukiamą veiklą, dalies darbuotojų nuotolinį darbą, didelė dalis klientų susidūrė su nežinomybe eksporto ir vidaus rinkose ar tiekimo grandinių sutrikimais. Vis dėlto LEZ įmonės pernai nepatyrė esminių veiklos sutrikimų, nebuvo reikšmingų COVID-19 židinių.
„Šiame kontekste LEZ įmonės pasiekė fantastiškus rezultatus, o didelė dalis jų į augimo ir samdymo kelią grįžo dar antroje praėjusių metų pusėje. Be to, tam tikri signalai artimiausiais ketvirčiais rodo tolesnę esamų ir naujų investuotojų plėtrą. Vis dėlto pastarieji metai dar labiau išryškino orientacijos į aukštos pridėtinės vertės gamybos svarbą, o šiuo aspektu LEZ valdymo bendrovė planuoja naujovių: žinių perdavimui, eksperimentinei gamybai ir skaitmenizavimo sprendimų testavimui skirtą industrinių inovacijų kompetencijų centrą, daiktų interneto, įvairių išmaniųjų skaitiklių ir matavimo sistemas bei kitus sprendimus“, – teigia E. Kiudulas.
Bendra Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta pernai siekė 926,7 mln. Eur, arba 19,9% mažiau nei 2019-aisiais.
Vis dėlto tokiam rezultatui daugiausia įtakos turėjo dviejų didelių PET gamintojų apyvarta, tiesiogiai susijusi su pernai rekordiškai kritusiomis naftos kainomis bei vienos didelės komponentų gamintojos pasitraukimo procesai.
Atmetus šių trijų bendrovių efektą, likusios LEZ verslo bendruomenės apyvartos pokytis buvo teigiamas ir siekė beveik 1%.
Bendras Klaipėdos LEZ investuotojų eksportas pernai siekė 477,9 mln. Eur – mažiau nei 2019 m., tačiau visų pirma dėl techninių faktorių.
Per 2020-uosius Klaipėdos LEZ investuotojai gavo 2,5 mln. Eur valstybės pagalbos, o per visą LEZ veiklos istoriją – 62,3 mln. Eur.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės skaičiavimais, visa valstybės parama šiuo metu LEZ veikiančioms įmonėms buvo kiek mažesnė nei per vienerius metus jų sumokami mokesčiai. Pernai LEZ įmonės sumokėjo 64,3 mln. Eur mokesčių („Sodros“, GPM ir PVM), o papildomą teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikai jos davė per 265,9 mln. Eur siekusius pirkimus ir pan.
Iki 2020 m. pabaigos Klaipėdos LEZ įmonės investavo 667 mln. Eur. Dar beveik 80 mln. Eur investicijų šiuo metu yra suplanuotos, dalis kurių šiemet jau įgyvendintos arba įgyvendinamos.
2020 m. pabaigoje LEZ investuotojo statusą turėjo 40 įmonių, pusė jų buvo lietuviško kapitalo.
