+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

A. Armonaitė: „Reikšmingas mokesčių didinimas pakenktų verslams ir ekonomikos augimui“

2023-03-28

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė savo pasiūlymus dėl rengiamos mokesčių reformos. Ministerijos pasiūlymai, juos patvirtinus Seime, pagerintų verslo aplinką, skatintų smulkųjį verslą ir didintų šalies konkurencingumą.

 

„Dauguma Finansų ministerijos parengtos mokesčių reformos pasiūlymų turi teigiamą poveikį valstybės, savivaldybių biudžetams ir bendram tikslui didinti viešuosius finansus. Tačiau visos mokestinės iniciatyvos turi būti įvertintos ne tik jų poveikio biudžeto pajamoms, bet ir poveikio pritraukiant investicijas, talentus į Lietuvą ir kuriant naujas darbo vietas aspektu. Mūsų pasiūlymai leistų šalies ekonomikai didinti konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

 

„Mūsų regione sparčiai didėja konkurencija dėl investicijų, kvalifikuotų darbuotojų, todėl įžvelgiame būtinybę peržiūrėti tam tikrus mokestinius reikalavimus. Teikiame pasiūlymų dėl talentų pritraukimo, taip pat dėl sąlygų gerinimo smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Norime, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti, o mokestinė aplinka joms būtų kuo palankesnė“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

 Šiuo metu smulkiosioms įmonėms, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir kurios turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų, Lietuva taiko lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, taikant tokį modelį stabdomas mažų įmonių augimas, nes joms yra finansiškai naudingiau mokėti lengvatinį tarifą. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tobulinti šią lengvatą – atsisakyti darbuotojų skaičiaus kriterijaus ir taikyti Pasaulio banko pateiktą ribinį modelį. Iki nustatytos ribos – 38,5 tūkst. eurų pelno arba 300 tūkst. eurų pajamų – įmonės mokėtų 5 proc. tarifą, o viršijus ją būtų mokamas 15 proc. tarifas nuo viršijančios dalies.

 

Ministerija taip pat siūlo pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, nes daugelis įmonių pelningos tampa vidutiniškai po dvejų metų veiklos. Tai nesukurtų reikšmingos papildomos naštos valstybės biudžetui, nes įmonių, kurios galėtų pasinaudoti tokia lengvata, būtų nedaug, tačiau pelningoms įmonėmis tai būtų reikšminga paskata augti dar greičiau.

 

„Per pirmuosius dvejus veiklos metus netenkame apie 50 proc. įsikūrusių naujų įmonių. Neapmokestinant pelno pirmuosius dvejus metus padėtume įmonėms įsitvirtinti, augti ir išsilaikyti rinkoje“, – sako A. Armonaitė.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo sudaryti vadinamąjį neapmokestinamąjį krepšelį, į kurį būtų įtrauktos tam tikros darbdavio darbuotojams suteiktos pajamos natūra, kurios nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

 

Siūloma į krepšelį įtraukti nemokamą arba iš dalies kompensuojamą maitinimą darbuotojui, parkavimo vietos ir kelionės į darbą išlaidas, sveikatinimo paslaugas, apgyvendinimą, papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams ir darbo vietos įrengimą namie. Bendra neapmokestinamo krepšelio suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio. Jei lengvata galiotų dabar, vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų apie 1148 eurus.

 

Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo didinti neapmokestinamų dovanų dydį nuo dabartinių 200 eurų iki 574 eurų.

 

Be to, ministerija siekia užtikrinti palankias sąlygas smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir džiaugiasi, kad mokesčių reformoje vietą rado jos kuruojamas Smulkiojo verslininko sąskaitos projektas, kuris leis automatizuoti apskaitą ir paprasčiau mokėti mokesčius.

 

Taip pat laikomasi pozicijos, kad verslo liudijimai, kaip mažesnio apmokestinimo veiklos vykdymo forma, turėtų išlikti. Ministerija siūlo, kad verslo liudijimų riba būtų susieta su kasmet kintančiu dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), – taip būtų išvengta nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo.

 

Veiklos mastui pasiekus tam tikrą ribą, asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, turėtų registruoti individualią veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos siūlymu mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims didėtų reikšmingai: 5 proc. didinamas GPM tarifas bei papildomai mažinamos prezumpcinės išlaidos – nuo 30 proc. iki 20 proc., įvedamos nedarbo draudimo įmokos „Sodrai“. Tai reiškia, kad asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. Eur, reali mokestinė našta padidėtų beveik 10 proc.

 

Todėl ministerija siūlo atsisakyti prezumpcinės išlaidų mažinimo iniciatyvos ir mato rizikų dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą, kadangi tokios sistemos atsiradimas leistų daliai visuomenės tuo piktnaudžiauti. Savarankiškai dirbantis asmuo pats pasirinktų, kada nustoti vykdyti savo veiklą ir tapti bedarbiu, todėl toks asmuo galėtų piktnaudžiauti nedarbo draudimo išmokos suteikimo tvarka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, reikia išspręsti dėl praktinio įgyvendinimo kylančius sunkumus ir pateikti išsamią schemą, kaip tokia sistema veiktų.

 

Pritariama siekiui suvienodinti „Sodros“ lubas savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems taikomos darbo pajamos, tačiau, ministerijos vertinimu, jas reiktų sumažinti iki 43 VDU (vietoje dabar taikomų 60 VDU). Taip būtų užtikrinta, kad būtų taikoma prieš keletą metų nustatyta „Sodros“ viršutinė riba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo priemonių, padėsiančių į Lietuvą pritraukti talentų. Viena jų – sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) penkeriems metams. Aukštos kvalifikacijos specialistai, nebuvę Lietuvos mokesčių rezidentais bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo, mokėtų 8 proc. GPM tarifą.

 

Siūloma, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių sutuoktiniai būtų įtraukiami į privalomojo socialinio draudimo sistemą ir mokėtų mėnesines įmokas. Taip jie įgytų teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Iki šiol maždaug pusė užsieniečių sutuoktinių negauna reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, o daugiausiai užsieniečių įdarbinusios įmonės prognozuoja, kad 20 proc. darbuotojų gali išvykti dėl nepalankių trumpalaikių integracinės sistemos sprendimų, kurie neužtikrina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo jų sutuoktiniams.

 

Tarp kitų ministerijos pasiūlymų – minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio suvienodinimas. Mokesčių reforma reikšmingai padidins valstybės biudžeto pajamas, todėl ministerija laikosi pozicijos, kad tikslinga grįžti prie šio įsipareigojimo įgyvendinimo plano.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija remia Finansų ministerijos pasiūlymus verslui dėl momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymų, investicinio projekto lengvatos pratęsimo, investicinės sąskaitos, mažesnio darbo santykių apmokestinimo GPM.

 

Ministerija taip pat yra pasirengusi Vyriausybėje ir Seime diskutuoti dėl Finansų ministerijos pristatytų mokesčio reformos pasiūlymų. Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo PVM ribą didinti iki 55 tūkst. eurų, tačiau, ministerijos nuomone, ši riba turėtų būti susieta su kasmet kintančiu dydžiu, tarkim, infliacija, kad kiekvienais metais riba būtų automatiškai peržiūrima pagal objektyvius ekonominius rodiklius. Ministerijos vertinimu, PVM ribos didinimas ir susiejimas su infliacija gali teigiamai prisidėti prie smulkių įmonių konkurencingumo didinimo, kainų mažinimo vartotojams ir mažinti paskatas veikti šešėlyje.

 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Klaipėdos universiteto verslo inkubatorius

Universiteto al. 19, LT-92294 Klaipėda

Jūrinio verslo centras

Pilies g. 8, LT-91234, Klaipėda

Užsisakykite KMTP naujienlaiškį ir būkite pirmi, kuriuos pasieks svarbiausios naujienos ir renginių anonsai


VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Telefono nr.: +370 46 310461

El. paštas: info@kmtp.lt

Esame šių organizacijų nariai:

© 2017 – 2023 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas