+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Optimistiškai nuteikiantys ženklai forume Seime: Lietuva žengia jūrinės strategijos kūrimo kryptimi

2023-05-23

Klaipėdoje koncentruojama jūrinės pramonės, prekybos ir energetikos galia, įgyvendinami pažangūs projektai ir galimybė tapti reikšmingais jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviais pasaulyje – įžvalgomis apie tai forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ dalijosi sprendimų priėmėjai, šalies verslo ir mokslo atstovai bei užsienio partneriai.

Seime jau antrąkart organizuotame renginyje vienu svarbiausių akcentų tapo siekis spartinti Lietuvos jūrinės strategijos kūrimą – ji gyvybiškai svarbi stiprinant valstybės pajėgumus tvarių sprendimų generavimo, inžinerinių talentų telkimo, gynybos ir kitose srityse.

Europos jūros dienos proga dvi dešimtys aukščiausio lygio vadovų ir skirtingų sektorių ekspertų kartu su tarptautine jūrine bendruomene susitiko aptarti aktualiausių iššūkių ir pokyčių, išryškėjusių po pernai Seime pristatytos rezoliucijos dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – dokumente buvo išgryninti 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų.

Forumas pristatė svarbiausias jūrinės industrijos temas, tarp jų – jūrinių vėjo parkų bei naujos kartos karo laivo statybos planus, naujas jūrines studijų programas, kuriomis siekiama atliepti tiek esamus verslo poreikius, tiek plėtrą planuojančių kompanijų situaciją bei pasaulyje stebimas tendencijas.

Jūrinių reikalų komisijai – atsakingi uždaviniai
Vienas esminių pastarųjų metų pokyčių, kurio liudininke tapo jūrinė bendruomenė, siekianti didesnio įsiklausymo į šio sektoriaus problemas, – tai Seime susikūrusi Jūrinių reikalų komisija, kuri sutelkė skirtingų politinių jėgų atstovus siekiant gerinti Lietuvos jūrinės pramonės socialinę bei ekonominę aplinką, stiprinti ir auginti jūrinę savimonę.

Komisijos vadovas Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis forume pažymėjo, kad šios idėjos įgyvendinimas sulaukė didelio tiek paties Seimo, tiek Vyriausybės bei kitų institucijų palaikymo. Vienas svarbiausių komisijos uždavinių – sukurti Lietuvos jūrinę strategiją. Tikimasi, kad kitų metų pavasarį šis dokumentas arba bent jau kertinės jo dalys bus parengtos ir pristatytos.

Forume akcentuota, jog strategija reikalinga valstybei siekiant turėti aiškų veiksmų planą ir jam pritaikytus efektyvius įrankius – įskaitant ir finansinius mechanizmus, – kurie skatintų jūrinio verslo ir uosto konkurencingumą, jūrinių startuolių kūrimąsi. Šio plano laukiantys jūrinės ekosistemos dalyviai taip pat viliasi, kad jau artimoje ateityje paraiškų vertinimo tvarka bus orientuota į inovacijų skatinimą, o jūrinio sektoriaus įmonės nebus eliminuojamos iš galimų pareiškėjų rato.

 

Šalies jūrinis verslas kol kas pasigenda galimybės dalyvauti projektuose, kurie motyvuotų aktyviau generuoti pažangius sprendimus, įgalintų spartesnę jų plėtrą ir nuosekliai kurtų sąlygas aukštos pridėtinės vertės produktų eksportui – kol kas dauguma tokio pobūdžio iniciatyvų Klaipėdos uoste vystomos privataus sektoriaus entuziazmo dėka sprendžiant specifines verslo problemas ir auginant tam tikras kompetencijas organizacijų viduje.

Reikšmingas saugumo dėmuo
Lietuvos jūrinės strategijos rengimą planuojama vykdyti keliose grupėse. Forume pažymėta, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos, kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenės gynybos štabu, rengs saugumui dedikuotą strategijos dalį. Saugumo klausimų svarbą esant sudėtingai geopolitinei situacijai išskyrė dauguma forume pasisakiusių pranešėjų.
„Šiuo metu matome, kad be gynybos ir saugumo komponento jūrinė strategija neveiksminga, nes ne tik mūsų laivai ar tam tikros teritorijos patektų į karo veiksmų zoną, bet ir labai daug jūrinės infrastruktūros, kuri kaip tik šiuo metu auga. Tai ne tik uostai, krantinės ar terminalai, bet ir mūsų komunikacijos, jungtys su kitomis valstybėmis, kurių didelė dalis yra jūroje. Kuo daugiau jūroje yra infrastruktūros, tuo labiau ji pažeidžiama, – teigė Jūrinės komisijos vadovas. – Svarbu ir tai, kad mūsų karinis jūrų laivynas gauna naujas funkcijas ir užduotis. Visi išgyvena dėl Suvalkų koridoriaus, kalba apie tai, kaip jį reikia apginti ir kokius tiltus statyti. Bet juk didžioji dalis bendravimo su NATO šalimis vyksta jūra, ne per sausumą. Ir būtent jūrinė infrastruktūra, komunikacijos, jūrinių bazių gynyba, kova su minomis ir jų statymas – visi šie uždaviniai tampa mūsų laivyno kasdieniu reikalu.“

Aktyviai įdarbins jūrinį vėją
Belaukiant Lietuvos jūrinės strategijos, šalies jūrinio klasterio nariai ir partneriai pripažįsta, kad vos per metus jau pavyko nemažai pasiekti – sparčiai vystomi su minėta rezoliucija susiję procesai, siekiant atliepti būtiniausius Klaipėdos uostamiesčio ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, poreikius.

Vėjo energetikos projektams šioje srityje dabar tenka išskirtinis vaidmuo. Anot AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus bei Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininko Arnoldo Šileikos, Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė aktyviai investuoja į žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, kuri aktuali plėtojant jūrinio vėjo parkus Baltijos jūros regione. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas su potencialiais vystytojais formuojant tiekimo grandinę.
Klaipėdos uostas aktyviai rengiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių perkrovimo, sandėliavimo ir gamybos pramonei. Esami pavyzdžiai rodo, kad jūrinio vėjo jėgainių gamybos ir priežiūros veikla dauguma atvejų yra vykdoma uostuose, kurie nuo jūrinio vėjo parko yra nutolę ne didesniu nei 100 km atstumu. Uosto direkcija yra pasirašiusi sutartį dėl teritorijos, skirtos vėjo jėgainių pramonės plėtrai, išvystymo. Tad namų darbai jau aktyviai ruošiami.

 

Akistatoje su transformacija

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste minėta rezoliucija įgyja ir kitų formų – šiuo metu vykdomi svarbūs transformacijos procesai, įtvirtinantys uostą kaip švarios energetikos ir tvarios logistikos HUB‘ą. Klaipėdos uoste veikiančios įmonės uosto direkcijai yra įvardijusios elektros energijos tiekimo poreikius, kurie užtikrintų terminalų ir gamybinių pajėgumų elektrifikaciją, elektros energijos tiekimą laivams. 

Šiuo metu siekiama europinio finansavimo elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros sukūrimui „Ro-ro“ keltams, elektros tiekimo nuo kranto kruiziniams ir konteineriniams laivams stotelių galimybių studijai ir projektavimo darbams, taip pat – vandenilio gamybos bazei Klaipėdos uoste sukurti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad Klaipėdos uostą, kurį nuosekliai vystant per pastaruosius dvidešimt metų, pasiektas aukštas kokybinis lygis, renkasi pasauliniai žaidėjai, o atsirandančios galimybės įsitraukti į energijos gamybą uostui ir valstybei gali atnešti papildomų pajamų. „Jau greitai uosto veikla bus matuojama nebe tonomis, bet kuriama pridėtinė verte. Įsitraukimas į energetinius projektus kartu generuos ir papildomas pajamas valstybei“, – įsitikinęs A. Latakas.
Klaipėda yra vienas daugiausiai stambių krovinių pritraukiančių uostų Baltijos šalyse. Siekiant didinti jo konkurencingumą, buvo pasiekti nauji gyliai, skirti didesniems naujos kartos laivų parametrams. Planuojama pietinės uosto dalies plėtra, tikimasi, taip pat atvers naujas galimybes krovinių gabenimui, jų pritraukimui bei pridėtinės vertės uoste kūrimui.

Užtikrintai – žaliojo uosto kryptimi

Lietuva gali didžiuotis Klaipėdoje sukurtais autonominio elektrinio kelto ir elektrinio stūmiko projektais, kurie bendradarbiavimui sutelkė Lietuvos jūrinio klasterio organizacijas, AB „Smiltynės perkėla“ ir AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ 

Kaip teigė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, ambicija šalyje išplėtoti elektrinį laivyną, įgalinantį gabenti krovinius vidaus vandens keliais ir be CO2 išmetimų pasiekti uostą ar kitus numatytus taškus, pasaulyje neturėtų analogų, nes tiek idėjos išvystymas iki apčiuopiamos formos, tiek jos pritaikymas – visa tai būtų sukurta ir pritaikyta Lietuvoje, pasitelkiant čia sukoncentruotas kompetencijas ir technologinius resursus.
Artimiausiu metu bus pasirašyta ne viena sutartis dėl draugiškesnio aplinkai Klaipėdos uosto direkcijos laivyno. Be to, planuojama įsigyti atliekų surinkimo laivą su elektrine jėgaine bei naujus locmanų katerius su hibridine pavara.

Telkiamos kompetencijos
Į uoste stebimus pokyčius bei poreikius atsižvelgia ne tik verslas, bet ir mokslo įstaigos – Klaipėdoje siekiama koncentruoti jūrinio vėjo parko specialistų rengimą ir jūrų mokslą. 2022 m. gruodį buvo pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos universiteto, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymų centro, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE“ siekiant spartinti jūros vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje.
Klaipėdoje startuoja naujos programomis, orientuotos į jūrinio vėjo energetiką bei jos inžineriją. Uostamiestyje taip pat rengiami specialistai kariniam laivynui, apmokomi VSAT pareigūnai, nuo rudens čia bus apmokomi ir Muitinės departamento pareigūnai.
Klaipėdos savivaldybė taip pat prisideda prie rezoliucijos įgyvendinimo, organizuodama tarptautines konferencijas, skatinančias bendradarbiavimą tarp įvairių jūrinės industrijos sektorių, ir taikydama verslo skatinimo priemones. Šią vasarą pradės veikti „vieno langelio“ principu veikianti įtaiga „International House Klaipėda“, suteiksianti platų paslaugų ir konsultacijų spektrą, skirtą pritraukti tarptautiniams talentams Klaipėdos regione.

Naujos kartos karinio jūrų laivo projektas
Forume aptartas ir dar vienas svarbus rezoliucijos punktas, apimantis Lietuvos karinio laivyno modernizavimą. Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas A. Šileika patvirtino, kad prieš kelis mėnesius tarp Klasterio ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų pasirašytas susitarimas sukurti Lietuvos karo laivo koncepciją taps svariu indėliu į Lietuvos gynybą, o darbas prie šio projekto atvers galimybes apjungti mokslo, verslo, karinių jūrų pajėgų žinias bei patirtį.

Apie Lietuvos karo laivą forume plačiau kalbėjo Karo laivų flotilės vadas Tadas Jablonskis. Jūrų kapitonas pabrėžė, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos puikiai atlieka įvairias operacijas ir šioje srityje nenusileidžia kitoms NATO šalims, o pajėgų tikslas – saugoti valstybinį jūrų uostą ir užtikrinti jo atvirumą ekonominei veiklai. Šiuo metu priimamas ypač atsakingas sprendimas – minėtam multifunkciniam laivui rengiami operaciniai reikalavimai. Toks laivas turės atlikti  platų užduočių spektrą – minavimą bei išminavimą, valdymą ir vadovavimą, jūrines saugumo operacijas, atpažintų jūros paveikslų kūrimą ir gynybos bei kontrolės užtikrinimą.

„Šis laivas bus statomas penkiasdešimčiai metų į priekį ir jis turi gebėti atspindėti pasikeitusią situaciją. Per pastaruosius aštuonerius metus – nuo 2014 m. iki 2022 m.  – geopolitinė situacija pasikeitė kardinaliai. Turime gebėti prisitaikyti, ir, pasirinkdami šalį arba partnerį, su kuriuo eisime, turime būti atsakingi“, – pareiškė jūrų kpt. T. Jablonskis. Forumo metu didelio palaikymo sulaukė išsakyta pozicija, kad bendradarbiavimas Lietuvos jūrine pramone turėtų tapti šio projekto ašimi.
Jis taip pat paminėjo, jog Baltijos šalys sutarė apsikeisti slaptais aplinkos paveikslais ir matyti realų vaizdą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esamu laiku. Šis projektas NATO pristatytas kaip vienas iš sektinų pavyzdžių.

 

RENGINIO FOTOGALERIJA

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Klaipėdos universiteto verslo inkubatorius

Universiteto al. 19, LT-92294 Klaipėda

Jūrinio verslo centras

Pilies g. 8, LT-91234, Klaipėda

Užsisakykite KMTP naujienlaiškį ir būkite pirmi, kuriuos pasieks svarbiausios naujienos ir renginių anonsai


VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Telefono nr.: +370 46 310461

El. paštas: info@kmtp.lt

Esame šių organizacijų nariai:

© 2017 – 2023 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas