+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Ukrainos grūdams – žaliasis Lietuvos vidaus vandens koridorius?

2023-08-10

Rusijai pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų tapti naujais vartais šiam kroviniui. Analizuojant įvairias alternatyvas, kaip grūdai galėtų pasiekti Lietuvos uostamiestį, siūloma įvertinti galimybes tam pasitelkti ir vidaus vandens kelių koridorių.

 

Su uostu sujungia Nemunas

Grūdų išvežimui iš Ukrainos alternatyvų siekiama identifikuoti Baltijos jūroje. Europos Sąjungai ieškant sprendimų, atsiveria galimybės pritraukti investicijų į reikiamą infrastruktūrą.

Klaipėdos uostas jau paskelbė, kad galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris siūlo optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją. Įdirbis analizuojant tokias galimybes jau yra, dedamos didelės pastangos siekiant atgaivinti krovininę upinę laivybą didžiausia šalies upe.  Pirmoji Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo barža, atplukdžiusi krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto, Marvelės uoste Kaune prisišvartavo 2019 m. ir nuo to laiko įgyvendinta visa eilė sėkmingų logistikos projektų, laivybos kanalas nuosekliai modernizuojamas.

Lietuvos jūrinis klasteris drauge su šios asociacijos steigėjais bei nariais Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, AB „Vakarų laivų gamykla”, bendradarbiaujant su Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos universitetu, 2021 m. parengė projektą „Elektrifikacija žaliajam uostui”. Šio projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas skatinti krovinių gabenimą vidaus vandens keliais, išplėsti Klaipėdos uosto paslaugų rinką bei jų prieinamumą, taip pat sumažintų CO2 emisijas transportuojant krovinius tarp Lietuvos regionų ir Klaipėdos jūrų uosto.

Ekonomiškiau ir tvariau

Kompanijos „Bega” generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus teigimu, vertinant galimybes integruoti Lietuvos vidaus vandens kelius į naują logistikos koridorių, kuris sudarytų sąlygas grūdams pasiekti uostą, svarbu atsižvelgti į keletą palankių aplinkybių. „Transportuojant Ukrainos grūdus geležinkeliais ir perkraunant juos Kaune, pakeisti geležinkelių vežę arba perkrauti tarą iš vieno riedmens į kitą reikėtų vieną, o ne du kartus – tai turėtų ženklios įtakos kaštų taupymui. Būtų galima panaudoti patobulinant jau veikiančius „Linas Agro“ grūdų sandėliavimo-perkrovimo pajėgumus Nemuno krantinėse Kaune ir Jurbarke.  Taip pat Europinė patirtis rodo, kad krovinių gabenimas vidaus vandens keliais gali būti 30-40% pigesnis nei sausuma”, – kalbėjo “Begos” vadovas.

Vertindamos ekonominius aspektus ir sklandžių eksporto procesų užtikrinimo svarbą, anot L.Rimkaus, Vakarų šalys taip pat neturėtų pamiršti ir aplinkosauginio faktoriaus. Įgalinus Lietuvoje sukurtą elektrinio baržų stūmiko projektą, žaliasis vidaus vandens kelių koridorius užtikrintų krovinio transportavimą su nulinėmis emisijomis. Pažangias technologijas – elektrinius lokomotyvus, robotizuotas sistemas –  kurių dėka į aplinką nebepatenka CO2 išmetimai, „Bega“ naudoja ir savo terminaluose.

Upės – jūriniam konkurencingumui
Anot L.Rimkaus, europinės geležinkelio vėžės iki Klaipėdos nutiesimas yra strateginis uždavinys, tačiau imlus laikui: „Įtraukdama savo vidaus vandens kelius į transporto grandinę jau dabar, Lietuva Klaipėdos uoste galėtų priimti ne vien Nemunu plukdomus ukrainietiškus grūdus, bet ir kitus krovinius. Atvėrus galimybes krovinius iš geležinkelių vagonų ir konteinerius perkrauti Kaune ir toliau krovinius gabenti upe į Klaipėdą, išaugtų mūsų uosto patrauklumas pietryčių Lenkijos rinkai. Išvystyto vandens kelio dėka priartinę Klaipėdos jūrinės krovos paslaugas prie šio kaimyninės šalies regiono apie 100 kilometrų, taptume alternatyva Gdansko ir Gdynės uostams“.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo, Lietuvos jūrinio klasterio koordinatoriaus Andriaus Sutniko teigimu, išreikšta politinė valia šiuo metu yra svarbiausias veiksnys, kuris atvertų kelią išsamiai analizuoti galimybes Lietuvai integruoti savo vidaus vandens koridorių padedant įveikti Ukrainos grūdų eksporto krizę ir auginti Klaipėdos uosto konkurencingumą.

„Technologijos ir infrastruktūra siekiant žengti reikiamus žingsnius yra labai svarbios, tad verta pabrėžti, kad verslo partnerystės šiose srityse jau egzistuoja ir turime rimtus atspirties taškus. Esame pasiruošę pažangius projektus paversti veikiančiais pavyzdžiais, kurie padėtų Ukrainos kroviniams sklandžiai judėti  bei įtvirtintų Lietuvos kaip svarbaus žaliojo transporto hub‘o pozicijas“, – akcentavo A.Sutnikas.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Klaipėdos universiteto verslo inkubatorius

Universiteto al. 19, LT-92294 Klaipėda

Jūrinio verslo centras

Pilies g. 8, LT-91234, Klaipėda

Užsisakykite KMTP naujienlaiškį ir būkite pirmi, kuriuos pasieks svarbiausios naujienos ir renginių anonsai


VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“

Vilhelmo Berbomo g. 10, LT-92221 Klaipėda

Telefono nr.: +370 46 310461

El. paštas: info@kmtp.lt

Esame šių organizacijų nariai:

© 2017 – 2023 Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Užsisakykite KMTP naujienlaiškį ir būkite pirmi, kuriuos pasieks svarbiausios naujienos ir renginių anonsai