Pereinant prie žaliosios energijos mažų ir vidutinių uostų (MVU) ekosistemose, svarbiausia siekti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, gerinti oro kokybę ir mažinti pramonės poveikį vandens ekosistemoms. Šis pokytis reikalauja ne tik technologinių, bet ir vadybinių sprendimų – pirmasis žingsnis šiame kelyje yra savęs vertinimas.

Šiandien uostai visame pasaulyje tampa ne tik logistikos ir prekybos centrais, bet ir žiedinės ekonomikos, tvarumo bei skaitmenizacijos lyderiais. Atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus ir augančius aplinkosauginius reikalavimus, uostų sektoriui būtina turėti aiškius orientyrus, padedančius kryptingai judėti žaliosios transformacijos link.

Būtent todėl savęs vertinimas tampa esminiu įrankiu siekiant suprasti dabartinę padėtį, įvertinti energijos vartojimo efektyvumą, poveikį aplinkai ir atrasti tobulėjimo galimybes. Tai – atspirties taškas strateginiam tikslui pasiekti: sukurti tvarų, konkurencingą ir klimatui neutralų uostą.

Šiam tikslui įgyvendinti Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ pristato „Žaliojo kompaso“ metodologiją – inovatyvų, struktūruotą ir praktinį įrankį, skirtą uostų tvarumo pažangai įsivertinti bei kryptingai planuoti tolesnius žingsnius.

Europa – link žaliojo kurso: „Fit for 55“ ir „Green Deal“ įpareigojimai

Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ (angl. European Green Deal) iškėlė aiškų tikslą – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vienas iš esminių žingsnių šio tikslo link – priemonių paketas „Fit for 55“, reikalaujantis iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 55 %.

Jūrų transportas įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS), o tai reiškia, kad kiekvienas laivas, kiekvienas uosto terminalas turi įvertinti savo emisijų šaltinius ir imtis priemonių joms mažinti. Tokie pokyčiai neišvengiamai paliečia ir mažesnius uostus – jie turi būti pasirengę ne tik prisitaikyti, bet ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

„DigiTechPort2030“ – žaliasis kelrodis Baltijos uostams

Europos Sąjungos Interreg Pietų Baltijos (angl. Interreg South Baltic) programos projektas „DigiTechPort2030“ tęsia sėkmingą „Connect2SmallPorts“ iniciatyvą ir žengia dar vieną žingsnį link labiau integruotos, duomenimis grįstos ir tvarios uosto ekosistemos. Projekto tikslas – sukurti praktinius įrankius ir gaires, padedančius mažiems bei vidutiniams uostams įgyvendinti žaliąją pertvarką ir pasiruošti 2030–2050 m. ES reikalavimams.

Iki 2026 m. pabaigos projektas, kurio partneriai – universitetai, uostų direkcijos ir kitos uostų įmonės – veikiantys Pietų Baltijos regione, siekia aprūpinti mažus ir vidutinius uostus dviem sprendimais: žaliosios energijos harmonizavimo priemonių rinkiniu bei ES žaliosios politikos atitikties veiksmų planu.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko indėlis

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) – vienas iš pagrindinių „Žaliojo kompaso“ metodologijos kūrėjų projekte. KMTP ekspertai, turintys ilgametę patirtį jūrinės inovacijų ekosistemos plėtros srityje pasitelkę išorės ekspertus, prisidėjo prie metodologijos struktūros, vertinimo kriterijų ir skaitmeninių įrankių kūrimo.

Jų įžvalgos padėjo metodologiją padaryti ne tik moksliniais principais pagrįstu, bet ir praktiškai pritaikomu instrumentu, kuris realiai atliepia uostų poreikius – nuo duomenų rinkimo iki sprendimų priėmimo dėl tvarios infrastruktūros investicijų.

„Žaliasis kompasas“ – kelrodis uostų tvarumo įsivertinimui

KMTP sukurta savęs vertinimo metodologija leidžia kiekvienam uostui sistemingai įsivertinti savo pažangą penkiose srityse:

1. Strategija – ar uosto veiklos planai, dokumentai ir tikslai atspindi ES žaliosios politikos kryptį.
2. Valdymas – ar vadovai ir darbuotojai pasirengę transformacijai, ar yra paskirstyti atsakomybės centrai, mokymų sistema.
3. Infrastruktūra – ar uoste yra ar planuojami atsinaujinančios energijos šaltiniai, ar infrastruktūra pritaikyta elektrifikuotoms transporto priemonėms.
4. Superstruktūra – ar uosto technika, įranga ir krovos procesai vykdomi naudojant žaliąją energiją.
5. Išoriniai dalyviai – kaip į procesą įtraukiami partneriai: vežėjai, terminalų operatoriai, tiekėjai, laivybos kompanijos.

Įrankis padeda matematiškai įvertinti uosto ekologinį pėdsaką – pavyzdžiui, išmetamų CO₂ kiekį, tenkantį vienai krovinių tonai ar keleiviui. Remiantis šiais duomenimis, kiekvienas uostas gauna individualų tvarumo profilį bei rekomendacijas tolesniems žingsniams.

Kvietimas uostams: įsivertinkite ir ženkite pirmyn

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kviečia visus Pietų Baltijos regiono uostus pasinaudoti „Žaliojo kompaso“ metodika ir atlikti savęs vertinimą. Tai – pirmas ir svarbiausias žingsnis link atsakingo, duomenimis pagrįsto tvarumo.

Kiekvienas uostas, įsivertinęs pagal „Žaliojo kompaso“ metodiką, prisideda prie bendro tikslo – švaresnės jūros, sveikesnės aplinkos ir konkurencingesnės Europos. Žalioji transformacija nėra tik ateities vizija – tai procesas, kuris prasideda čia ir dabar.

Uostai, įsivertinę pagal šią sistemą, gauna ne tik savo tvarumo profilį, bet ir galimybę konsultuotis su „DigiTechPort2030“ ekspertų komanda, kuri padeda sukurti veiksmų planą – nuo mažų optimizacijų iki strateginių inovacijų projektų. Taip pat uostai atsiduria skaitmeniniame žemėlapyje, kuriame gali palyginti savo rodiklius su kitų uostų duomenimis. Projekto metu siekiama perduoti uostams gerąsias praktikas ir suteikti kokybiškas ekspertines konsultacijas rodiklių gerinimo ir pasirengimo pokyčiams tematika.

„Už šios publikacijos turinį atsako tik jo autorius (-iai) ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos, vadovaujančiosios institucijos ar jungtinio „Interreg South Baltic“ programos 2021–2027 m. sekretoriato poziciją.“