Europoje vis dar išlieka didelis baltymų importo poreikis tiek maisto, tiek pašarų gamybai. Dėl to vis aktualesnės tampa naujos, tvaresnės maisto gamybos technologijos, paremtos žiedinės ekonomikos ir „Žaliojo kurso“ principais. Vienas iš tokių sprendimų – alternatyvių baltymų šaltinių paieška, galinti sumažinti priklausomybę nuo tradicinių žuvų miltų.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Akvakultūros kompetencijų centre šiuo metu vykdomas vienas iš pagrindinių ProRMAS projekto taikomųjų eksperimentų – testuojamas eksperimentinis pašaras krevetėms. Šis pašaras pagamintas projekto partnerio Alfred Wegener instituto (AWI) mokslininkų ir išsiskiria tuo, kad jo sudėtyje dalis tradicinių ingredientų pakeista tvaresnėmis alternatyvomis. Pašare panaudota žaliųjų makrodumblių (Ulva lactuca) medžiaga, o dalis žuvų miltų baltymų pakeista daugiašerių kirmėlių baltymais.
Testuojami trijų tipų pašarai
Eksperimentas vykdomas 12-oje baseinų. Tyrimo metu testuojami trijų tipų pašarai: kontrolinis pašaras su žuvų miltais, pašaras, kuriame 50 % žuvų miltų kilmės baltymų pakeista daugiašerių kirmėlių baltymais, ir pašaras, kuriame žuvų miltai visiškai pakeisti alternatyviais kirmėlių baltymais. Kiekviena pašaro rūšis testuojama keturiuose baseinuose, o kiekviename baseine laikoma po 50 individualių krevečių.
Eksperimentas truks penkias savaites. Tyrimo pradžioje krevetės sveria vidutiniškai apie 12 gramų, o planuojama, kad bandymo pabaigoje jų vidutinis svoris pasieks apie 25 gramus.
Krevetės ProRMAS projekte pasirinktos neatsitiktinai. Nors šių jūros gėrybių paklausa Europoje išlieka itin didelė, vietinė gamyba yra labai ribota – Europos krevečių produkcija siekia apie 500 tonų per metus, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Italijoje, tiekimas praktiškai visiškai priklauso nuo importo. Tuo tarpu Vokietijoje ir Lietuvoje Litopenaeus vannamei krevečių auginimas recirkuliacinėse akvakultūros sistemose (RAS) tampa augančia pramonės šaka.
Tikslas, kad atliekos tamptų žaliava
Vis dėlto tradicinėse RAS sistemose išlieka viena svarbi problema – ištirpusios ir kietos maistinės medžiagos bei susidarantis dumblas dažnai lieka nepanaudoti. Tai didina sistemos neefektyvumą ir sąnaudas. Todėl ProRMAS projekto tikslas – taikyti žiedinės ekonomikos sprendimus sūriavandenėje krevečių akvakultūroje ir sukurti uždarą ciklą, kuriame atliekos tampa žaliava naujai produkcijai.
Šioje sistemoje iš krevečių išmatų ir nesuvartoto pašaro susidaręs dumblas yra panaudojamas daugiašerių kirmėlių mitybai. Tokiu būdu jos uždarame cikle paverčia organines atliekas į alternatyvų baltymų šaltinį, tinkamą pašarų gamybai.
Pašarų efektyvumas vertinamas sveikatingumo rodikliais
Siekiant įvertinti, ar šie alternatyvūs baltymai yra tinkami krevečių mitybai, atliekami kontroliuojamo šėrimo tyrimai. Jų metu stebimi eksperimentinių gyvūnų augimo ir sveikatingumo rodikliai: išgyvenamumas, svorio ir ilgio pokyčiai, pašaro įsisavinimo efektyvumas, taip pat reakcijos į stresą rodikliai. Visi bandymai ir laboratoriniai tyrimai vykdomi KMTP Akvakultūros kompetencijų centro tyrimų sistemose ir laboratorijose.
Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie tvaresnių pašarų kūrimo ir padės pagrįsti alternatyvių baltymų panaudojimą akvakultūroje, mažinant priklausomybę nuo importuojamų žaliavų bei didinant vietinės, aplinkai draugiškesnės krevečių gamybos potencialą Lietuvoje ir Europoje.
Apie „Green ERA-Hub“ (GEH)
„Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas pagal programą „Horizon Europe“, vienijantis svarbiausius veikiančius ir savarankiškai veikiančius tinklus žemės ūkio maisto (agri-food) ir biotechnologijų sektoriuose. Iniciatyva apima reikšmingą dalį Europos nacionalinių ministerijų, finansuojančių institucijų ir mokslinių tyrimų institutų. Ji skatina tarptautinį nacionalinių mokslinių tyrimų prioritetų ir finansavimo programų koordinavimą, organizuoja bendrus mokslinius tyrimus, žinių panaudojimo (valorisation) veiklas bei mokslo ir politikos dialogą.
Daugiau informacijos apie „Green ERA-Hub“:
www.greenerahub.eu
Projektas ProRMAS buvo įgyvendintas „Green ERA-Hub“ iniciatyvos rėmuose. „Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas (CSA), finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101056828.
Šį tarptautinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija bei Italijos Respublikos žemės ūkio, maisto suvereniteto ir miškų ministerija.
Socialinių tinklų kanalai:
GEH X: @GEH_era
GEH LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/green-era-hub/
GEH YouTube: https://www.youtube.com/@GreenERAHub
