Šių metų vasario viduryje Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) Akvakultūros kompetencijų centre užbaigtas vienas pagrindinių tarptautinio projekto ProRMAS taikomųjų eksperimentų, kuriuo siekta įvertinti alternatyvių baltymų tinkamumą krevečių pašarams. Penkias savaites trukęs tyrimas tapo svarbiu žingsniu kuriant tvaresnes, žiedinės ekonomikos principais paremtas akvakultūros sistemas.
Trys pašarai – vienas tikslas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Verslo inkubatoriuje, eksperimentinėje 30 m3 tūrio uždaroje jūrinėje akvakultūros sistemoje buvo vykdomas blyškiųjų baltakojų krevečių auginimas. Eksperimento metu siekta įvertinti jų augimo ir išgyvenamumo rodiklius, uždaros akvakultūros sistemos (UAS) efektyvumą, bei susidarančio dumblo ir nuotekų rodiklius.
Eksperimento metu buvo testuojami trijų tipų krevečių pašarai, pagaminti projekto partnerių, dirbančių Alfredo Wegenerio institute (Vokietija):
- Kontrolinis pašaras – su įprastais baltymais iš žuvų ir sojos miltų.
- Eksperimentinis pašaras (50 %) – pusė žuvų miltų baltymų pakeista alternatyviais daugiašerių vandens kirmėlių baltymais.
- Eksperimentinis pašaras (100 %) – žuvų miltai visiškai pakeisti kirmėlių baltymais.
Kiekvienas tyrimui skirtas baseinas turėjo primontuotą FIAP Belt Feeder Pro šėryklą. Maistu šėryklos buvo pildomos kiekvieną dieną, ryte bei vakare. Jų veikimo principas – lėtai judantis takelis, ant kurio pabertas pašaras, į baseiną maisto granules barstydavo visą dieną. Atskiruose baseinuose auginamas numatytas skaičius krevečių buvo šeriami tam tikru pašaru atitinkančiu krevečių augimo stadiją. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šėrimą, kad nebūtų maisto tiekimo pertraukų – 6 valandą vakaro jos būdavo užtaisomos iš naujo. Šiam eksperimentui visi pašarai buvo sukurti taip, kad atitiktų intensyviai auginamų krevečių mitybos poreikius.
Žiedinė sistema: atliekos tampa žaliava
Pagrindinis ProRMAS projekto tikslas ir siekiamas rezultatas – sukurti tvarią ir efektyvią jūros gėrybių gamybos sistemą – recirkuliacinę multitrofinę akvakultūros sistemą (RMAS), kuri padėtų uždaryti organinių medžiagų ciklą, gaminti aukščiausios kokybės baltymus ir maksimaliai efektyviai naudoti vandenį bei maistingąsias medžiagas. Be veikiančios užbaigtos RMAS sistemos, kiekvienas technologijos produktas (krevetės, daugiašerės kirmėlės, jūros dumbliai, augalai ir perdirbtas dumblas) taip pat bus išbandytas ir išanalizuotas siekiant užtikrinti tvarumą ir rinkos vertę.
Projekto metu visi partneriai, skirtinga apimtimi, augins blyškiąsias baltakojes krevetes kartu su daugiašerėmis kirmėlėmis ir daugialąsčiais dumbliais. Tokia multitrofinė sistema leis uždaryti maistinių medžiagų ciklą ir sumažinti organinių atliekų kiekį: kirmėlės sunaudos mechaninio filtravimo metu susidarantį dumblą, o dumbliai absorbuos ištirpusias maistines medžiagas. Taip bus gaminamas tvarus maistas ir pašarai. Tokiu būdu:
- sumažinama kietųjų organinių dalelių tarša,
- efektyviau išnaudojamos maistinės medžiagos,
- sukuriamas vertingas alternatyvus baltymų šaltinis pašarams.
Tai leidžia vienu metu spręsti atliekų utilizavimo ir baltymų trūkumo problemą, uždarant tiek taršos, tiek baltymų gamybos grandinę į vieną sistemą.
Augimas ir sveikatingumas – pagrindiniai vertinimo kriterijai
Krevečių (Litopenaeus vannamei) augimo tyrimas buvo vykdomas nuo jauniklio stadijos iki suaugusios rinkos dydžio krevetės (15-25 g). Nuo eksperimento pradžios, dviejų savaičių intervalais buvo daryti svorio (± 0,1 g tikslumu) ir ilgio (± 0,1 cm tikslumu) matavimai, įvertinta krevečių bendroji sveikatingumo būklė, paimti biologiniai mėginiai tolimesniems tyrimams.
Sveikatingumo indeksas buvo skaičiuojamas pagal kompleksą rodiklių: antenų, akių, rostrumo, uodegos, kojų, raumenų, žiaunų ir kiauto būklę, skrandžio užpildymą, kepenų–kasos organo būklę bei kitus parametrus.
Daliai individų paimti kepenų–kasos mėginiai virškinimo fermentų analizei ir perduoti projekto partneriams Vokietijoje detaliems laboratoriniams tyrimams.
Rezultatai – ruošiami analizei
Šiuo metu surinkti duomenys yra sisteminami ir analizuojami. Vertinama, ar alternatyvūs daugiašerių kirmėlių baltymai gali būti tokie pat efektyvūs ar net efektyvesni už tradicinius žuvų ir sojos miltų baltymus, atsižvelgiant į augimo spartą, išgyvenamumą, pašaro įsisavinimo efektyvumą bei bendrą sveikatingumą.
Tyrimo rezultatai bus pristatyti mokslinėse publikacijose ir technologijos vertinimo ataskaitose. Tikimasi, kad jie prisidės prie tvaresnių pašarų kūrimo ir sustiprins vietinės, aplinkai draugiškesnės krevečių gamybos potencialą Lietuvoje ir Europoje.
Vasario 12 d. užbaigtas eksperimentas žymi svarbų etapą ProRMAS projekte – nuo laboratorinių bandymų pereinama prie išsamaus rezultatų vertinimo, kuris parodys, kiek reali yra žiedinės, beveik beatliekės sūriavandenės akvakultūros vizija.
Apie „Green ERA-Hub“ (GEH)
„Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas pagal programą „Horizon Europe“, vienijantis svarbiausius veikiančius ir savarankiškai veikiančius tinklus žemės ūkio maisto (agri-food) ir biotechnologijų sektoriuose. Iniciatyva apima reikšmingą dalį Europos nacionalinių ministerijų, finansuojančių institucijų ir mokslinių tyrimų institutų. Ji skatina tarptautinį nacionalinių mokslinių tyrimų prioritetų ir finansavimo programų koordinavimą, organizuoja bendrus mokslinius tyrimus, žinių panaudojimo (valorisation) veiklas bei mokslo ir politikos dialogą.
Daugiau informacijos apie „Green ERA-Hub“:
www.greenerahub.eu
Projektas ProRMAS buvo įgyvendintas „Green ERA-Hub“ iniciatyvos rėmuose. „Green ERA-Hub“ yra koordinavimo ir paramos veiksmas (CSA), finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101056828.
Šį tarptautinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija bei Italijos Respublikos žemės ūkio, maisto suvereniteto ir miškų ministerija.
Socialinių tinklų kanalai:
GEH X: @GEH_era
GEH LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/green-era-hub/
GEH YouTube: https://www.youtube.com/@GreenERAHub
