Sekmadienį Klaipėdoje finišavo tarptautinis Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei Klaipėdos universiteto organizuotas hakatonas PORTATHON 2026, pritraukęs dalyvių iš daugiau nei 10-ies valstybių. Per 48 valandas 120 dalyvių, susibūrusių į 18 komandų, ieškojo sprendimų aktualiems uostų ir pramonės iššūkiams. Geriausiomis pripažintos idėjos, skirtos mažinti La Rochelle uosto gilinimo poreikį, efektyviau valdyti incidentus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir kurti žaliojo vandenilio paklausą Klaipėdos uoste. Prizinį fondą sudarė 5 000 Eur.
„Didžiuojuosi matydamas, kaip Klaipėdoje telkiasi talentai, verslas, mokslas ir inovacijų bendruomenė. Kasmetinis tarptautinis hakatonas PORTATHON yra renginys, kuriame užgimsta inovacijos, susitikus inovatoriams ir iššūkių teikėjams. Inovatoriai susiburia į komandas, kuria, eksperimentuoja ir ieško sprendimų, galinčių keisti ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.
Jaučiame stiprų palaikymą ir paramą startuolių ekosistemos vystymui iš inovacijų politikos formuotojų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pusės.
Todėl pasibaigus šiam hakatonui jau planuojame dar intensyvesnius ir vertingesnius renginius ateityje biotechnologijų bei dvigubos paskirties srityse. Kviečiu inovatorius, inovatyvių įmonių atstovus susisiekti, nes turime paramos priemones nuo idėjos išvystymo, technologinių partnerių suradimo iki pasirengimo investicijų pritraukimui ir įėjimui į rinką.“ – sako Giedrius Janušauskas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas, laikinai einantis direktoriaus pareigas.
Pirmąją vietą pelnė Klaipėdos universiteto „KU.exe“ komanda, pasirinkusi La Rochelle uosto „BlueSediments“ iššūkį. Komandos pasiūlytą sprendimą sudaro sistema kuri sulaikytų į uosto akvatoriją patenkančias sąnašas, o taip pat kauptų duomenis, kad ateityje būtu galima tiksliau prognozuoti sąnašų kaupimąsi. Toks sprendimas galėtų padėti mažinti nuolatinio ir brangaus uosto gilinimo poreikį, o tai aktualu ir Klaipėdos uostui.
Antrąją vietą užėmusi „FEZ Guard“ komanda Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai sukūrė incidentų pramonės įmonėse ir ekstremalių situacijų suvaldymo platformos prototipą. Sukurtas prototipas pritaikytas veikti ekstremalių situacijų sąlygomis, autonominiu režimu, saugiais komunikavimo protokolais.
Sistema sustiprina pramoninio parko atsparumą ir užtikrina pramonės zonoje veikiančių įmonių veiklos tęstinumą.
Trečiosios vietos laimėtojai – CFDP komanda – sprendė Klaipėdos uosto iššūkį, susijusį su žaliojo vandenilio panaudojimu ir jo paklausos – vertės grandinės kūrimu. Komanda pasiūlė vandeniliu varomo manevrinio lokomotyvo ir vandenilinių sunkvežimių koncepciją, kuri galėtų tapti vienu iš būdų formuoti realią žaliojo vandenilio paklausą transporto sektoriuje.
Aiškių atsakymų hakatone nebūna
Pirmosios vietos laimėtoja KU.exe komanda pasirinko La Rochelle iššūkį dėl sąsajų su Klaipėdos uostu ir galimybės problemą nagrinėti inžineriškai.
„Smagu ir tikrai verta išbandyti – hakatonui reikalingas visai kitoks mąstymo būdas. Jei per paskaitas dažnai sprendi užduotį, kurios atsakymas jau žinomas, čia žinomo atsakymo nėra. Jei randi tai, apie ką kiti dar nepagalvojo, tai gali tapti labai vertinga“, – sako KU.exe komandos narė Saulė.
Jos teigimu, mentoriai savaitgalį labiausiai padėjo nuosekliai gryninti idėją – pradedant pasirinkto sprendimo kryptimi iki jo pristatymo. Ypač vertingos buvo tų mentorių įžvalgos, kurie su nagrinėjamomis problemomis susiduria savo kasdieniame darbe. Pačios komandos vertinimu, La Rochelle uostui pasiūlytą idėją būtų galima vystyti ir toliau, tačiau kitas žingsnis jau turėtų būti tyrimai, simuliacijos ir bendradarbiavimas su pačiu uostu.
Kūrybiški sprendimai kartais nustebina ir iššūkio šeimininkus
PORTATHON užduotis komandoms teikę verslo ir uosto atstovai hakatoną vertina ne tik kaip galimybę per trumpą laiką gauti naujų idėjų.
„Tokiuose renginiuose dalyvaujame, nes tai visų pirma yra bendravimas su miestu, verslu ir mokslo institucijomis. Tarp bendruomenių ir organizacijų tai yra tam tikra partnerystės forma. Kartu yra ir praktinis dėmuo – norime rasti sprendimus. Čia ateina labai kūrybiški žmonės ir kartais gauname visai kitokį sprendimą, nei tikėjomės“, – sako Klaipėdos uosto komercijos projektų vadovė Virginija Ketlerienė.
Pasak jos, tokie renginiai taip pat padeda į Klaipėdą pritraukti mokslininkus, inovatorius, talentus ir jaunuosius specialistus.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos inovacijų projektų vadovas Karlas Impinnisi hakatonų vertę sieja ir su tuo, kokius darbo įpročius tokia patirtis formuoja jauniems žmonėms.
„Hakatonuose verta dalyvauti, nes iš šios bendruomenės užauga talentai, kurie ateityje turės vesti į priekį ne tik mus, bet ir visą Lietuvą. Todėl svarbu turėti vietą, kur jie galėtų praktikuotis ir priprasti prie principo: yra problema – sėdam ir sprendžiam ją“, – sako K. Impinnisi.
48 valandos idėjoms tikrinti ir gryninti
Visą savaitgalį su komandomis dirbo tarptautinė mentorių grupė, padėjusi dalyviams tikrinti idėjas, pastebėti jų silpnąsias vietas ir pasirengti galutiniams pristatymams. Mentoriai akcentavo komandų energiją ir motyvaciją, patobulėjusius viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Komandų progresą stebėjo ir verslo bei investicijų bendruomenės atstovai. PORTATHON aplankė „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel, susipažinusi su kuriamais sprendimais tarpinių pristatymų metu.
PORTATHON 2026 globojo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Renginį organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Klaipėdos universitetu ir EU-CONEXUS ENABLES.
PORTATHON 2026 organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams ir partneriams, kurių parama prisidėjo prie tarptautinio hakatono įgyvendinimo: Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, UAB „Vėjų spektras“, „Octohide VPN“, Lietuvos jūriniam klasteriui, „DEEP Ecosystems“ ir „Schneider Electric“.
PORTATHON į Klaipėdą sugrįš 2027 metais.
Renginio nuotraukų galerijos – mūsų Facebook paskyroje:
