Mažiems ir vidutinio dydžio uostams vienas svarbiausių žaliosios transformacijos klausimų – ką keisti pirmiausia? Įgyvendinant tarptautinį projektą „DigiTechPort2030“ sukurtas nemokamas internetinis įrankis „Green Energy Transition Tool“ padeda ieškoti atsakymo remiantis konkretaus uosto duomenimis: įvertinant energijos suvartojimą, CO₂ emisijas ir pasirengimą pokyčiams.
„Mažesniems uostams sudėtingiau pasirinkti tinkamas technologijas bei nuspręsti, kurios priemonės jų atveju turėtų didžiausią poveikį ir pagrįstų būsimas investicijas. Mūsų sukurtas įrankis leidžia vertinimą pradėti nuo konkretaus uosto duomenų ir palyginti galimus pokyčio scenarijus. Ši žinia ypač svarbi mažesniems uostams, nes bendros sektoriaus tendencijos dažnai pirmiausia atspindi didžiųjų uostų situaciją“, – sako Erika Zavackienė, „DigiTechPort2030“ projekto vadovė, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovė.
Įrankis yra viešai prieinamas mažiems bei vidutinio dydžio uostams. Pateikus uosto informaciją, sistema apskaičiuoja žaliosios transformacijos pasirengimo balą ir leidžia modeliuoti tris žaliojo pokyčio scenarijus – nuo nuosaikesnio iki ambicingesnio. Rezultatuose pateikiamos energijos struktūros ir CO₂ emisijų pokyčio projekcijos, pagrindiniai veiklos rodikliai bei preliminarūs ekonominiai vertinimai.
Darbas su esamais uostų duomenimis
„DigiTechPort2030“ sprendimai buvo kuriami ir tikrinami remiantis tikrais uostų veiklos, energijos vartojimo bei telemetrijos duomenimis. Išsamiai analizuoti keturi praktiniai atvejai: Euro-Terminal Świnoujście Lenkijoje, Karlshamn uostas Švedijoje, Klaipėdos uostas Lietuvoje ir Elbląg uostas Lenkijoje.
Pilotiniai atvejai apėmė skirtingas uostų dekarbonizacijos kryptis. Świnoujście ir Karlshamn uostuose buvo analizuojamas krovos technikos elektrifikavimas ir energijos vartojimas, Klaipėdoje – laivų atvykimo ir uosto procesų skaitmeninio dvynio pritaikymas, o Elbląg uoste – saulės energetikos integracija.
Duomenimis grįsto požiūrio poreikį atskleidė ir ankstesnis projekto tyrimas. Apklausus daugiau nei 80 jūrinio transporto, energetikos, uostų ir susijusių sektorių organizacijų, paaiškėjo, kad ilgalaikę strategiją, apimančią tvaraus vystymosi ir perėjimo prie žaliosios energijos tikslus, turėjo tik kiek daugiau nei pusė respondentų. Tad sprendimų priėmėjams svarbu yra ne tik sužinoti apie galimas technologijas, bet ir turėti būdą įvertinti jų aktualumą kiekvienam uostui atskirai.
Pasirengimo vertinimas ir konkretūs scenarijai
„Green Energy Transition Tool“ leidžia įvertinti uosto pasirengimą penkiose srityse – strategijos, valdymo, infrastruktūros, veiklos ir įrangos pasirengimo bei išorinių dalyvių įsitraukimo. Taip pat galima nagrinėti atskiras transformacijos kryptis: krovos technikos elektrifikavimą, atsinaujinančios energijos integraciją, elektros tiekimą laivams nuo kranto, išmanesnį energijos valdymą ar pasirengimą alternatyviems degalams.
Viešai skelbiama ir įrankio metodika, kurioje paaiškinta, kaip apskaičiuojami emisijų, energijos vartojimo ir pasirengimo rodikliai. Uostai gali anonimiškai palyginti savo rezultatus su kitų sistemoje esančių uostų bendraisiais rodikliais. Įrankio rezultatai skirti galimiems scenarijams įvertinti ir sprendimams pagrįsti, tačiau prieš priimant investicinius sprendimus visada rekomenduojama atlikti išsamesnį vertinimą.
Klaipėdoje – indėlis kuriant sprendimus mažiems ir vidutinio dydžio uostams
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas projekte „DigiTechPort2030“ buvo atsakingas už atskirų projekto veiklų rezultatų sujungimą kuriant „Green Energy Harmonisation Toolbox“ – praktinių priemonių rinkinį mažų ir vidutinio dydžio uostų žaliajai energetikos transformacijai. Projekto metu siekta, kad sukurti metodai būtų pritaikomi ir pilotiniuose uostuose, ir kituose Pietų Baltijos regiono bei Europos uostuose. Viena iš šio rinkinio priemonių – „Green Energy Transition Tool“, leidžianti uostų operatoriams savarankiškai atlikti pirminį vertinimą. Įrankis yra nemokamas ir nereikalauja specialios programinės įrangos.
„Green Energy Transition Tool“, jo metodiką, „DigiTechPort2030“ tyrimų ataskaitas ir kitus projekto rezultatus galima rasti projekto svetainėje smallports.eu.
Projektas „DigiTechPort2030“ įgyvendintas pagal 2021–2027 m. Interreg Pietų Baltijos programą ir bendrai finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Už šios publikacijos turinį atsako tik jos autoriai. Publikacijos turinys jokiu būdu negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos, 2021–2027 m. Interreg Pietų Baltijos programos vadovaujančiosios institucijos ar Jungtinio sekretoriato poziciją.
