+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė svarbiausius 2023-ųjų pasiekimus, tarp kurių – įgyvendinamas 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai planas, sustiprinti prekybos santykiai su partneriais užsienyje, inovacijų ir startuolių ekosistemos plėtra. Taip pat viena iš sričių, kurioje pasiekta reikšmingų rezultatų, – tai tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas.

„Nepaisant daugybės nestabilumų pasaulyje, lėtėjančios ekonomikos, šiais metais Lietuva ir mūsų verslas atlaikė daugelį iššūkių. Galima konstatuoti, kad mūsų ekonomika išliko atspari. Pagrindinis ministerijos uždavinys buvo padėti verslui, sukurti galimybes augti ir stiprėti. Šiemet verslas aktyviai siekė investuoti į ateitį. Tai labai gerai žinia, nes būtent stiprus verslas ir ekonomika yra mūsų pamatas stiprinant valstybę ir jos gynybą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė.  

„Šiais metais pavyko pritraukti net 31 tiesioginių užsienio investicijų projektą, o tai padės sukurti daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų ir į investuoti 110 mln. eurų. „Taip mes kuriame daugiau galimybių tiek Lietuvos gyventojams, tiek investuotojams, prisidedantiems prie Lietuvos ekonominio augimo ir sėkmingo šalies konkuravimo pasaulinėje rinkoje“, – teigė A.Armonaitė.

Taip pat pasirašyta dar viena – jau vienuolikta – stambaus projekto investicijų sutartis. Šiuo metu turimos sutartys padės sukurti daugiau kaip 3,5 tūkst. darbo vietų ir pritraukti 688,88 mln. eurų investicijų. Planuojama, kad artimiausiu metu bus pasirašytos dar bent kelios stambaus projekto sutartys.

Iš beveik 1 milijardo eurų finansinės paramos, numatytos iki šių metų pabaigos Lietuvos ekonomikai stiprinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė kvietimų už daugiau kaip 918,5 mln. eurų. Dėl finansinių priemonių kreipėsi beveik 3 tūkst. verslo atstovų.

„Vieni iš esminių 1 milijardo eurų finansinės paramos tikslų – padėti verslo atstovams šiais metais modernizuoti ir skaitmenizuoti paslaugas, kurti naujus produktus, investuoti į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Šiam tikslui pasiekti iš suplanuotų 59 kvietimų jau esame paskelbę 51, todėl kviečiame įmones bei įstaigas ir toliau investuoti, siekiant prisitaikyti prie kintančių aplinkybių ir prisidėti prie stipresnės Lietuvos kūrimo“, – sakė A. Armonaitė.

Kalbant apie šių metų rezultatus, minėtini ir Lietuvos startuolių pasiekimai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip tūkstantis startuolių, kurių vertė – 9,5 mlrd. eurų. Siekiant dar labiau sustiprinti šalies startuolių ekosistemą, į Lietuvą buvo pritrauktas tarptautinis akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, kuris per trejus metus padės užaugti 60 startuolių. Papildomai planuojami specializuoti akceleratoriai informacinių ryšių, žaidimų industrijos ir švietimo technologijų srityse. Šiuo metu EIMIN yra inicijavusi akceleravimo ir ikiakceleravimo programų už 64 mln. eurų.

Lietuva sėkmingai stiprina santykius su partneriais užsienyje – buvo sustiprintas komercijos atašė ir prekybos atstovų tinklas, kuriame šiuo metu veikia jau 20 asmenų komanda, o netrukus darbą pradės ir komercijos atašė Italijoje.

Taip pat A. Armonaitė kartu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Vilniaus meru Valdu Benkunsku pasirašė istorinį susitarimą dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų skatinimo. Šio susitarimo tikslas – suvienyti ir koordinuoti įvairių institucijų pajėgumus, kad strateginėmis kryptimis būtų užtikrinti tvarūs skrydžiai ir keleivių srautai. Tikimasi greitai turėti dar daugiau skrydžių Lietuvos žmonėms ir turistams svarbiomis kryptimis.

Turizmo sektoriuje taip pat fiksuojamas atsigavimas – tai rodo augantys užsienio turistų srautai. Iki 2023 m. spalio Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,15 mln. užsienio turistų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užsienio turistų skaičius augo 18 proc.

Tarp svarbių metų uždavinių – šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus stiprinimas. Šiuo tikslu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gaires. Ši iniciatyva prisideda prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo, Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.

Siekdama spartesnės Lietuvos gynybos pramonės plėtros, EIMIN taip pat jau įgyvendina rizikos kapitalo priemonę „MILInvest“ (13,5 mln. eurų). Be to, investuojama į proveržio technologijas kuriančius startuolius NATO pasirinktose srityse (1 mlrd. eurų) ir įgyvendinamas NATO gynybos inovacijų akceleratorius DIANA (30 mln. eurų), skirtas proveržio technologijų kūrimui ir akceleravimui skatinti.

Svarbu ir tai, kad EIMIN patvirtino Nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą – siekiant riboti Rusijos ir Baltarusijos technines galimybes vykdyti karo veiksmus Ukrainoje, kurie savo ruožtu kelia grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui, dar labiau apribojamas prekių iš Lietuvos į trečiąsias šalis eksportas ir draudžiama vežti jas per Baltarusijos ir Rusijos teritorijas.

Dar vienas pokytis – šiais metais patvirtinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės veiklą vykdyti LEZ. Įgyvendinus pakeitimus, nuo 2024 metų bus atšaukti draudimai LEZ užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba.

Inicijuoti ir svarbūs pokyčiai, kuriais prisidedama prie tvaresnės Lietuvos kūrimo. Atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas – vietoje suplanuotų 10 mln. 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų. Be to, inicijuotas įstatymas, kuriuo siekiama mažinti maisto švaistymą.

Siekdama sustiprinti šalies verslumą, EIMIN teikė su mokesčių reforma susijusius pakeitimus, kurie gerina verslo ir darbuotojų aplinką bei didina šalies konkurencingumą, o 2024 m. startuos smulkiojo verslininko sąskaita, kuri sumažins mokesčių apskaičiavimo naštą užsiimantiesiems individualia veikla.

Taip pat Lietuva sėkmingai žengia į skaitmeninį etapą – užbaigta valstybės skaitmeninių išteklių pertvarka, kuria įtvirtintas kokybiškai naujas šiuolaikines informacinių technologijų valdymo tendencijas atitinkantis valdysenos modelis. Lietuvos duomenys bus saugomi tiek privačiuose, tiek viešuose tinkluose.

Fiksuoti Lietuvos šuoliai į viršų tarptautiniuose reitinguose. Pasaulio inovacijų indekse iš 39 pakilome į 34 vietą, Europos elektroninės valdžios reitinge – iš 8 į 7 vietą, Pasaulio IMD Talentų reitinge – iš 26 į 23 vietą. Taip pat rekordiškai investuota į MTEP – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos siekia 690,7 mln. eurų.

Šiais metais daug dėmesio buvo skirta siekiant padėti Ukrainai: užbaigta mobilioji gyvenvietė Borodiankoje, atidarytas renovuotas darželis Irpinėje, renovuota mokykla Borodiankoje, modernizuotas elektros tinklas Mykolajive. Taip pat įgyvendinami „Ateities mokykla Ukrainai“ ir skaitmeninio miestų planavimo 3D priemonės projektai.

Ateinančiais metais tarp prioritetinių EIMIN darbų išliks viešųjų ir administracinių paslaugų  skaitmenizavimas, investicijos į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Ir toliau brėžiamas tikslas stiprinti ekonominius interesus pasaulyje, gerinti šalies įvaizdį ir verslo aplinką.

Daugiau informacijos:
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Ryšių su visuomene skyrius
El. p. info@eimin.lt

Uostamiesčio startuolis „Popa Boat“ žiemos sezoną išnaudoja elektrinio vandens transporto sprendimų tobulinimui ir testavimui. Į Danės upę nuleista atnaujinto dizaino katamarano platforma ne tik puikiai įveikė stabilumo bandymus, bet ir išvystė naują maksimalų greitį.

„Su komanda šiuo metu intensyviai dirbame vystydami savo produkto hidrodinamines savybes – siekdami padidinti laivo povandeninės dalies aptakumą pasiekėme gerų rezultatų. Lygiagrečiai giliname žinias apie technologinius elektrifikacijos sprendimus ir siekiame jas pritaikyti praktiškai“, – aiškino startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Vėlius.

Naujausi upėje atlikti bandymai parodė, kad atnaujinto dizaino platforma gali išvystyti 15 km/ val. greitį – šis parametras yra apie 30% didesnis nei vidutinis iki šiol pagamintuose „Popa Boat“ katamaranuose.

Savo hipotezes, nukreiptas į tolimesnį elektrinių katamaranų modernizavimą, komanda pirmiausiai tikrina pasitelkdama įvairias simuliacijas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko gamybinėse patalpose. Nuodugniai parengti brėžiniai čia transformuojami į prototipus, kurie vėliau išbandomi realiomis sąlygomis.

Naujo modelio katamarano sukūrimo ir įvedimo į rinką projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe, kuri plėtoja  iniciatyvą Danės upę aktyviau išnaudoti keleivių pervežimui. Aktyviai įsitraukus viešajam sektoriui, šią vasarą startuolis pristatė pirmąjį Lietuvoje sukurtą elektrinį vandens autobusą, kuris sėkmingai kursavo visą šiltąjį sezoną.

„Popa Boat“ vadovas T.Vėlius teigia, jog įmonės ambicija plėtoti sprendimus viešojo vandens transporto srityje ir noras pasiūlyti patrauklių pramogų ant vandens žengia lygiagrečiai.

Pramoginiams pasiplaukiojimams skirti inovatyvaus dizaino elektriniai katamaranai jau yra tapę įprastu Danės upės atributu – ketvirtus metus teikiama paslauga nestokoja populiarumo tarp klaipėdiečių ir miesto svečių. Atrakcija patraukė ir kitų vandens telkiniais turtingų savivaldybių dėmesį – ateinančią vasarą mažuosius keturviečius „Popa Boat“ katamaranus greičiausiai jau bus galima išvysti ir Trakuose. Komanda žvalgosi ir kitų lokacijų bei nišų verslo plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Analizuodami esamų ir potencialių klientų vertinimus, matome, kad judame teisinga linkme – žmonėms imponuoja galimybė laiką leisti prie vandens ir ant vandens, tam pasitelkiant tvarią, tylią ir itin paprastai valdomą priemonę. Iš atsiliepimų gauname ir vertingų įžvalgų apie potencialo turinčias naujas šių katamaranų pritaikymo galimybes didesnėms besiilsinčiųjų grupėms, įvairaus pobūdžio renginiams ant vandens – tai siekiame atliepti ir patobulintais technologiniais sprendimais“, – pažymėjo T.Vėlius.

Drauge su mūsų KMTP koordinuojamo Lietuvos jūrinio klasterio nariais ir partneriais dirbame siekdami plėtoti technologines kompetencijas gynybos srityje.

Prieš pusmetį klasteris ir Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos pasirašė bendradarbiavimo sutartį siekiant sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą. Gynybos srities ekspertų ir inžinerinio dizaino specialistų įsitraukimo dėka procesai juda pirmyn – jau parengti pirminiai dizaino sprendimai, kuriuos rugpjūčio 22 d. analizavome drauge su nuotoliniu būdu prisijungusiais laivų projektavimo industrijos partneriais iš Danijos.

„Papildydami Klaipėdoje sukauptas technologines žinias ir kitų specialistų įžvalgomis siekiame rezultato, kuris įkūnytų visus moderniam tokio pobūdžio laivui būtinus parametrus. Savaime suprantama, projekto specifika nulemia nemažai apribojimų, tačiau tikimės, kad jau greitai galėsime pasidalinti pirminėmis vizualizacijomis”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Apie Karinių jūrų pajėgų laivo projektą išsamiau: https://bit.ly/3PaDFQk

Vis garsiau pabrėžiant Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą ir strateginę šalies uosto reikšmę, jūrinė inovacijų ekosistema Klaipėdoje taip pat stiprina savo pozicijas. Spalio 6-8 dienomis čia vyks jau penktasis tarptautinis hakatonas „Portathon“ – pažangių technologinių sprendimų ir būsimų jūrinių startuolių „kalvė“.

Šiųmečio renginio partnerių gretose rikiuojasi pasauliniai tvarumo lyderiai, jūriniai partneriai iš Lietuvos ir užsienio bei akseleravimo procesų ekspertai.

Plati šalių ir kompetencijų geografija

Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Komandos Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Hakatono dalyvių geografija pranoksta Europos ribas – jų gretose kasmet galima sutikti ir atstovų iš Azijos, Vidurinių Rytų.

Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.

„Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.

 

Tvarumas ir inovacijos – išvien

Kūrybiškumas ir jį įrėminantis aiškiai apibrėžtas laikas, skirtingos kompetencijos ir tarptautiškumas – hakatonas apjungia visa tai, o taip pat pateikia ir varžybinio adrenalino, nes stipriausių sprendimų autoriai yra apdovanojami piniginiais prizais

Pernai „Portathon“ metu buvo sugeneruota 16 technologinių sprendimų, nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.

Šiemet pirmoji paskatinti technologinius talentus suskubo skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė „Schneider Electric Lietuva“. „Užpernai „Schneider Electric“ buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje, tad  jos palaikymas mums kaip organizatoriams reiškia aiškią vertybinę hakatono orientaciją į sprendimus, kuriais galima būtų mažinti emisijas uoste ir vandens kelių logistikos grandinėse, tausoti aplinką ir resursus. Tvarumas šiandien yra ne vien švaresnio pasaulio sinonimas, jis taip pat yra neatsiejama konkurencingo uosto ir jūrinio verslo dalis, nes dėl Green Deal griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai industrijai aiškiai diktuoja neišvengiamus pokyčius“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Jūrinio klasterio narė „Schneider Electric Lietuva“ ir ir pati aktyviai įsitraukia į tvarius projektus, kurie svarbūs Klaipėdai ir pasaulines tendencijas siekiančiai atliepti jūrinei Lietuvai. Iš pastaruoju metu įgyvendintų vienas svarbiausių buvo uosto elektrifikacijos projektas, kurio metu parengta kranto elektros energijos tiekimo sistemų (Onshore Power Supply/OPS) galimybių studija. Ji grindžiama siekiu mažinti oro taršą ir analizuoja, ko reikia kiek įmanoma platesniam elektrifikacijos diegimui uoste. Atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų, elektra būtų pasitelkiama terminalų įrangoje, ja būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.

 Misija: įgalinti inovacijų ekosistemą

Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, padedantis Europos startuoliams veržliai žengti į pasaulines rinkas. Hakatono partneriai į Klaipėdą atvyksta su konferencija „HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges“, kuri atvers naujų galimybių susitikti  tech kompanijoms, startuoliams, inžinieriams, mokslo centrų ekspertams ir tyrėjams bei potencialiems investuotojams. „Portathon“ bendruomenė šiame renginyje galės pasisemti ekspertinių žinių ir įkvėpimo; be to, turėdami solidų įdirbį hakatonų organizavimo srityje, „Bridgio“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke planuoja pasidalinti savo patirtimi ir naudingais patarimais su hakeriais apie tai, kaip išlaisvinti kūrybiškumo galias, efektyviai dirbti komandoje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Tikime, kad Klaipėda gali būti toji telkianti ašis Baltijos jūros pakrantėje, kur verslas ir inžineriniai talentai  galėtų sujungti savo įgūdžius ir idėjas. Matome Klaipėdą kaip potencialią platformą aukštųjų technologijų ir jomis grįstų produktų kūrimui. Mūsų konferencija skirta sustiprinti bendradarbiavimą technologinės įrangos startuolių srityje, ir, tikimės, prisidės prie visos Baltijos šalių startuolių ekosistemos plėtros. Hakatonas „Portathon“ pirmiausiai susijęs su jūrine industrija, tačiau žvelgiant plačiau – mūsų siekiai yra panašūs, tad dviejų renginių partnerystė išties prasminga ir įgalinanti didesnį poveikį”, – kalbėjo „Bridgio Tech Accelerator“ partneris ir vykdantysis direktorius Leonid Gasan.

 

Pirmoji hakatono ambasada – Osle 

„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs ne vien Klaipėdos, bet ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams – tai atliepia ir naujo hakatono partnerio „Ocean Industry Forum Oslofjord“ įsitraukimas. Ši Norvegijoje įsteigta asociacija telkia vietos ir globaliu mastu veikiantį jūrinį verslą, mokslo ir tyrimų centrus, kuriuose koncentruota daug šios srities ekspertų, talentų bei inovacinio potencialo.  „Ocean Industry Forum Oslofjord” yra viena iš trijų asociacijų, kurios priklauso aljansui “Maritime Oslofjord Alliance”.

Norvegų bendradarbiavimas su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku driekiasi iki 2016 m., kuomet „Shipping and Offshore Network“ – kita aljansui priklausanti organizacija – buvo įsitraukusi į bendrą projektą „Go LNG“. Nuo šių metų organizacijos bendradarbiauja dviejų naujų projektų rėmuose, be to, nuo 2021 m. drauge įsitraukia kaip konferencijos „Klaipėda Manifesto“ partneriai. 

“Klaipėdą ir „Portathon“ organizatorius puikiai pažįstame. Didžiuojamės ir esame laimingi šiemet tapę jūsų hakatono partneriais. Prie šių metų sprendimo prisidėjo ir patirtis atsinešta iš panašios mūsų iniciatyvos, kurią įgyvendinome pernai drauge su trijų universitetų studentais. Norėdami toliau plėtoti hakatono formatą drauge su Klaipėda, tikimės tiek bendradarbiavimo dėka gimsiančių inovatyvių sprendimų, tiek ir šaunios konkurencijos varžantis su kitomis komandomis“, – kalbėjo “Ocean Industry Forum Oslofjord” vykdantysis direktorius Tom O. Kleppestø.

 

Ocean Industry Forum Oslofjord“ hakatoną Klaipėdoje praturtins Norvegijos ekspertų ir dalyvių įžvalgomis. Taip pat partneriai pristatys „Portathon” ambasadą Osle, kurioje dirbs į Klaipėdą negalėsiančios atvykti norvegų komandos. Organizatoriai tikisi, kad panašių ambasadų kituose Europos miestuose bus ir daugiau – inovatoriai jas kviečiami steigti universitetuose ir kitose lokacijose.

 

Hakatono registracijos jau startavo!
Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracijahttps://bit.ly/Portathon2023Challenges
Registracija į konferenciją HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challengeshttps://bit.ly/3Dr85Hj

Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027 

https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

 

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos  finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.

Sveikatos ir grožio receptai – paprastesni nei mano daugelis, ir juos išrašo ne gydytojai. Buvimas gamtoje ir natūraliais ištekliais grįstos procedūros neretai gali atstoti vaistus, o norint pakeisti gyvenseną nebūtina brangioms konsultacijoms išleisti krūvos pinigų – tuo jau spėjo įsitikinti ne tik Lietuvoje atliekamo mokslinio tyrimo komanda, bet ir patys jo dalyviai.

 

Klaipėdos universiteto mokslininkai drauge su partneriais jau pusę metų intensyviai dirba siekdami išsiaiškinti, kaip unikalūs Lietuvos gamtiniai ištekliai gali būti panaudoti gerinant streso paveikto organizmo psichinę ir fizinę sveikatą. Pirminiai duomenys ir pačių žmonių atsiliepimai nuteikia išties optimistiškai. Galutinės išvados jau šį rudenį bus pristatytas ne vien Lietuvos visuomenei, bet ir plačiai tarptautinei bendruomenei.

Gausus procedūrų „arsenalas“ 

Praėjusį savaitgalį mokslinis tyrimas pasiekė reikšmingą finalinį etapą – buvo paskutinįsyk matuojamas žmonių sveikatos parametrų pokytis nuo tyrimo pradžios bei gautų procedūrų. 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriaus duris pravėrė 132 jau pusmetį su mokslininkais bendradarbiaujantys dalyviai – jiems atlikta kūno sudėties analizė, kardiograma, atminties ir dėmesio, pusiausvyros, jėgos bei visa eilė kitų matavimų. Tyrimo tikslais inkubatoriuje buvo sutelkta medicininė įranga, tris dienas su žmonėmis intensyviai dirbo skirtingų sričių specialistų pajėgos. 

Mokslinio tyrimo komandai vadovaujanti doc. dr. Lolita Rapolienė džiaugėsi, kad nuo tyrimo starto jau praėjus šešiems mėnesiams, dauguma kvietimus išsitirti būklę gavusių dalyvių nepatingėjo atvykti. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 346 dalyviai, daugiau nei pusė jų – Klaipėdoje, o likusieji Druskininkuose ir Birštone. Iš viso 251 tyrimo dalyviai gavo reabilitacinių procedūrų kompleksą, kiti buvo kontroliniai ir gaus gydymą po paskutinio ištyrimo.

Mankštos baseine ir mineralų vonios, atsipalaidavimas druskų kambaryje, įvyniojimai į gydomąjį purvą – šį natūraliais ištekliais grįstų procedūrų „arsenalą“ dar papildė ir gamtos terapija. Pasitelkiant specialią metodiką pasivaikščiojimai miške ar pajūryje atstoja ne vien mankštą, bet ir sąmoningumo, atsipalaidavimo praktikas. 

Paskutiniesiems tyrimo dalyviams atidėtos procedūros dar tęsis iki rugsėjo vidurio, po to mokslininkai imsis skaičiuoti visų rodiklių, o galutinius rezultatus pristatys spalio 13-14 d. Klaipėdoje vyksiančioje konferencijoje „Gamta ir sveikata ateičiai“. Dalį rezultatų savaite anksčiau mokslininkai pristatys Čekijoje vyksiančiame Europos SPA asociacijų kongrese.

Komentuodama dalyvių įspūdžius ir subjektyvius vertinimus, dr. L.Rapolienė pažymėjo, kad iškart po procedūrų 97% jų jautė daugybinius teigiamus sveikatos pokyčius. Apklausus tiriamuosius po 3 mėnesių, teigiamą gydymo poveikį jautė 89%. Dažniausiai žmonės minėdavo sumažėjusį ar išnykusį skausmą bei raumenų mėšlungį, taip pat išlikusią geresnę nuotaiką, dažniau aplankančias teigiamas emocijas. Daugiau nei penktadaliui tęsėsi geresnė bendra savijauta, kokybiškesnis miegas, pasitaisiusi odos būklė.

Po šešių mėnesių liekamuoju teigiamu poveikiu pasigyrė 54% dalyvių: beveik 20% džiaugėsi išlikusiu geresniu miegu ir mažesniu skausmu, 15% – geresne bendra savijauta, virš 10% – mažesniu streso ir įtampos pojūčiu, atsipalaidavimu, geresne oda, nuotaika ir dar daugeliu kitų pojūčių. Dalyvių nuomone, stipriausias efektas po gydymo tęsėsi 1–2 mėnesius.

Tyrėjai taip pat įsitikino, kad atsitraukė stresas – tai liudijo ir tirtas streso hormono kortizolio seilėse kiekis bei geresni kiti nervų, kvėpavimo, širdies, kaulų-raumenų sistemos rodikliai. 

Įdomu ir tai, kad sanatorijose gautos procedūros, o taip pat ir pritaikyta gamtos terapija miške ir pajūryje, tapo stimulu žmonėms prisiimti daugiau atsakomybės už savo savijautą. „Net penktadalis tyrimo dalyvių teigė pakeitę savo gyvenseną: tapo daugiau fiziškai aktyvūs, ėmė sveikiau maitintis, skirti laiko sau“, – pasidžiaugė tyrimo komandos vadovė.

Suklusti turėtų ir darbdaviai

Išvadas dėl reikšmingų objektyvių tyrimų pokyčių tyrimo komanda darys po visų rezultatų suvedimo. Neabejojama, kad jos pagrįs teigiamą gydymo natūraliais gamtiniais ištekliais poveikį stresui, nuovargiui, miegui, odai, kvėpavimui, kraujo spaudimui, gyvenimo kokybei, galimai – ir pažintinėms funkcijoms.

 „Panašu, kad pasitelkiant natūralius gamtinius išteklius ir jais grįstas procedūras, išlieka mažesni kraujo spaudimo, pulso, streso intensyvumo parametrai, geresnis streso valdymas ir miegas, drėgnesnė ir elastingesnė oda, mažesnė raumenų įtampa. Duomenų iš įvairių organizmo sistemų veiklos bus tikrai daug“, – kalbėjo dr. L.Rapolienė.

Mokslininkės ir gydytojos teigimu, aukštas žmonių streso lygis ir noras dalyvauti projekte rodo, kad visuomenės narių emocinė ir fizinė būklė, darbingumo atstatymas yra itin aktualios temos, reikalaujančios daugiau dėmesio. Dėl patiriamos įtampos ir vidinio perdegimo, stipriai nukenčia asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybė. 2020 m. nustatyta, kad streso paplitimas bendroje populiacijoje pasaulyje siekė 29,6% (Europoje 31.9%), nerimo – 31,9%, o depresijos – 33,7%. COVID-19 pandemija situaciją dar labiau paaštrino.

„Pasirodo, reikia nors 3-6 dienų procedūrų ir galima atgauti prarastas jėgas ir, gero jausmo lydimam, pakeisti net tolimesnę gyvenseną. Daugumai dalyvių procedūros išsaugojo bent dalinę naudą nuo 1 iki 6 mėnesių, tad verta skirti laiko ir asmeninių ar darbdavio lėšų, kad, panaudojant mūsų lietuviškus gamtinius resursus, atstatyti sveikatą bent porą kartų per metus“,  – dalijosi savo pastebėjimais dr. L. Rapolienė.

Ambicija – Kurortologijos tyrimų centras 

Mokslininkai pozityviai vertina kurortologijos ir balneologijos perspektyvas gamtiniais resursais turtingoje Vakarų Lietuvoje. „Kurortologiniai tyrimai su tam tikromis pertraukomis Klaipėdoje vykdomi jau bene 12 metų, todėl esame įgiję patirties ir matome tiek poreikį gilinti įdirbį šioje srityje, tiek ir plačias galimybes sukauptas žinias panaudoti. Bendradarbiauti su mumis norėtų ir kitos šalys, balneologinės asociacijos entuziastingai sveikina Lietuvą vykdant šios srities tyrimus. Tai mus palaiko siekiant Klaipėdoje įkurti Kurortologijos tyrimų centrą, kuriame sutelktume įvairių sričių mokslininkų jėgas ir protus“, – pažymėjo dr.L.Rapolienė.

Spalio 13-14 d. Klaipėdoje vyksiančioje konferencijoje „Gamta ir sveikata ateičiai“ tikimasi gausaus būrio besidominčių psichikos sveikata, gamtiniais ištekliais, sveikatinimo turizmo, papildomąja medicina konferencijos dalyvių iš Lietuvos, atvykstančių ir nuotolinių svečių iš Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Baltijos ir kitų šalių. „Projektas ir artėjanti konferencija bus didelis postūmis Lietuvos balneologijai, o taip pat ir garbė bei įvertinimas Klaipėdos universitetui ir mūsų regionui. Taip pat renginys taps puikia platforma prisistatyti ir mūsų sanatorijoms, kurios buvo tapusios tyrimo partnerėmis bei talkino mokslininkams“, – teigė pašnekovė.

Aukščiausiuose postuose vadovai vyrai yra vis dar labiau pageidaujami nei moterys. „Sodros“ 2021 m. IV ketvirčio duomenimis tik trečdalio šalies įstaigų, įmonių bei organizacijų aukščiausio lygio vadovės yra moterys. [1]

 

Siekdama padėti moterims verslo pasaulyje, bendradarbiaudama su banku „Luminor“ ir pasauline organizacija ir moterų valdomų verslų ir juos remiančių kompanijų platforma „IFundWomen“ į Lietuvą grįžta stipendijų programa „Visa She’s Next“. Tai iniciatyva, kuri Baltijos šalyse šešioms moterims, vystančioms nuosavą verslą, skirs po 10 tūkst. eurų ir metinę prieigą prie nemokamų „Novatore“ verslo konsultacijų.

Pandemijos metai buvo sunkūs daugumai verslininkių. Mokėjimų tinklo „Visa“ atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. moterų valdomų smulkių verslų išgyveno pandemiją, nes įdėjo daugiau pastangų parduoti savo prekes ar paslaugas internetu. [2]

 

Šiuo metu kai pasaulio ekonomika susiduria su naujais sunkumais, smulkiajam verslui reikia įveikti naujus iššūkius.

 

Siekdama iškelti problemas, su kuriomis susiduria moterys verslo pasaulyje, „Visa“ antrus metus iš eilės inicijuoja stipendijų programą „She’s Next“.

 

„Skaitmeninė įtrauktis ir ekonominis įgalinimas tebėra labai svarbūs siekiant sudaryti sąlygas bendruomenėms prisitaikyti prie pokovidinio pasaulio. „Visa“ siekia sukurti labiau įtraukią ekonomiką, todėl norime sustiprinti moterų valdomus smulkius verslus, nes manome, kad jie atlieka svarbų vaidmenį kuriant ekonomikos augimą. „She‘s Next“ iniciatyva norime pabrėžti moterų verslininkių svarbą ir nukreipti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia, ypač sunkiais ekonominiais laikais. Stipendijų programa skirta moterims verslininkėms, kurioms reikia kapitalo augti, valdyti ar finansuoti savo smulkųjį verslą“, – sako Elena Fadeeva, „Visa“ marketingo vadovė Šiaurės ir Baltijos šalyse.

 

Pretenduojančios į stipendiją įmonės turi būti registruotos Lietuvoje, veikti bent vienerius metus ir turėti savo fizinę arba virtualią atstovybę. Svarbiausia, kad bent 51 proc. įmonės priklausytų moterims.  Paraiškas stipendijai gauti galima teikti nuo rugpjūčio 17 iki rugsėjo 28 dienos.

 

„Visa“ stipendijų programą „She‘s Next“ vykdo visame pasaulyje ir nuo 2020 metų kovo mėnesio per šią stipendijų programą moterų valdomiems verslams suteikė daugiau nei 2,87 milijonų dolerių. Baltijos ir Šiaurės šalyse stipendijos numatytos iš viso 18 moterų valdomų verslų, kuriems bus suteikta po 10 000 eurų ir metinė prieiga prie verslo konsultacijų.

 

Praėjusiais metais „Visa“ iniciatyvos „She’s Next“ stipendija Lietuvoje buvo suteikta „Bosaddo“ baleto šildomos aprangos kūrėjai Simonai Sadauskienei.

 

Daugiau apie 2022-ųjų metų „She‘s Next“ programos laimėtojas ir iniciatyvą skaitykite čia: www.visa.lt/shesnext.

 

 

[1] Sodros informacija: https://www.sodra.lt/lt/naujienos/didziausias-darbo-pajamu-skirtumas-tarp-vyru-ir-moteru-3039-metu-grupeje-maziausiasnuo-50-metu

[2]  „Visa“ grįžimas prie verslo pasaulinė studija 2022“, Moterų istorijos mėnesio leidimas: https://usa.visa.com/content/dam/VCOM/regional/na/us/run-your-business/documents/ccg-visa-back-to-business-womens-infographic-accessible.pdf

Ekonomikos ir inovacijų ministerija į Lietuvą pritraukė vieną žinomiausių pasaulyje įmonių iš JAV „Plug and Play“, kuri Lietuvoje dirbs su pradedančiaisiais inovatyviais verslais. Planuojama, kad per trejus metus JAV kompanija investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius.

 

„Mūsų pradedantiesiems verslams atveriame daugiau galimybių. Norime, kad verslai augtų ir eksportuotų savo produkciją į užsienio rinkas. JAV kompanija padės verslininkams tikslingai užmegzti ryšius su užsienio investuotojais, didžiosiomis pasaulio korporacijomis. Visa tai leis dar sparčiau auginti mūsų startuolių ekosistemą, kurios vertė per pastaruosius keletą metų didėjo daugiau nei 17 kartų, ir sulaukti dar ne vieno vienaragio“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

 

„Plug and Play“ kaip pradedančiųjų verslų akceleratorius veikia jau daugiau nei 20 metų ir vykdo daugiau nei 60 programų per metus keturiuose žemynuose – nuo Silicio slėnio iki Tokijo. Jis padėjo įsitvirtinti rinkoje daugiau nei 30 vienaragių, taip pat daugiau nei 150 įmonių, kurių vertė viršija 100 mln. JAV dolerių.

 Tarptautinio akceleratoriaus paslaugų pirkimą, kurio vertė 9,4 mln. eurų, vykdė ir jo įgyvendinimą kuruos Inovacijų agentūra. Sutartis numato, kad „Plug and Play“ iki 2026 m. kovo mėn. įgyvendins 5 akceleravimo ciklus, kurių kiekviename dalyvaus nuo 10 iki 15 atrinktų startuolių. Apskritai per šį laikotarpį bus išauginta ne mažiau kaip 60 verslų.

 

„Tikime, kad tarptautinis akceleratorius sukurs ne tik didelę pridėtinę vertę Lietuvos startuolių ekosistemai, augindamas Lietuvos verslų kompetencijas bei pritraukdamas tarptautinių investicijų, bet ir didins Lietuvos startuolių ekosistemos žinomumą pasauliniu mastu bei pritrauks į Lietuvą inovatyvius, didelį plėtros potencialą turinčius kaimyninių šalių startuolius“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

 

Numatyta, kad kiekvienas JAV kompanijos „Plug and Play“ įgyvendinamas akceleravimo ciklas truks 12 savaičių, o kiekvieno ciklo pabaigoje bus organizuojamas tarptautinis renginys (angl. Demo Day), kurio metu programos dalyviai savo kuriamą produktą ar paslaugą pristatys tarptautinėse rinkose veikiantiems investuotojams – verslo angelams ar rizikos kapitalų fondų atstovams bei kitiems pasaulinės startuolių ekosistemos dalyviams.

 

Artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį su JAV įmone „Plug and Play“.

Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.
Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla keičiasi iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui. 1986 m. veiklą pradėjusi jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m.
„Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Kad ir kokie ilgalaikiai bei svarbūs tikslai bebūtų, veikiant laikui, aplinkybėms, sąlygoms – jie pasiekti ar ne – tam tikru metu jie tampa beverčiais ir ateina laikas siekti naujų. Vienas iš geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių yra Smeltės pusiasalis Klaipėdos uoste. Neminint istorijos, ro-ro keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją rado naują savo buveinę kitame, labiau tokiems modernesniems poreikiams pritaikytame terminale, o šis, vadintas Tarptautinės jūrų perkėlos vardu, transformuojamas iš esmės tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis“, – sako AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot A. Latako, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.
„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę. Tikiuosi, kad daugelis klaipėdiečių ir šalies gyventojų sukurtose naujose darbo vietose ras puikią savo profesinę ateitį“, – teigia A. Latakas.
AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) yra pasirašę investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.
Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.
„Klasco“ savo ruožtu yra įsipareigojusi įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką. Bendrovės generalinis direktorius Vitalijus Muštuk pasidžiaugė, kad Klaipėdos uostas geba prisitaikyti prie dinamiškos šių dienų geopolitinės situacijos ir laiku priimti svarbius, toli į ateitį nukreiptus sprendimus. Smeltės pusiasalio projektas – puikus to pavyzdys.
„Dar 2022 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uosto nebuvo jūrinio vėjo pramonės žemėlapyje, tuo tarpu šiandien „Klasco“ jau yra asociacijos „Wind Europe“, vienijančios daugiau nei 500 šiame sektoriuje veikiančių organizacijų iš 35 skirtingų pasaulio šalių, narė. Apie mus kalba ir mumis domisi pasaulinio lygio vėjo pramonės milžinės, patenkančios į TOP 10 šio sektoriaus atstovų sąrašą. Tiek pačių jėgainių gamintojai, tiek parkų vystytojai, specialios įrangos nuomos kompanijos ir kiti šios pramonės atstovai – visi jie jau ne kartą lankėsi šiame terminale ir akylai stebi mūsų pažangą“, – sakė „Klasco“ vadovas V. Muštuk.
V. Muštuk teigimu, ne tik „Klasco“ kaip terminalas, bet ir visas Klaipėdos uostas turi puikias galimybes tapti Baltijos jūros jūrinio vėjo centru, tam itin palanki ir strategiškai patogi mūsų geografinė padėtis. Iš Klaipėdos uosto gali būti pasiekiamas ne tik planuojamas Lietuvos jūrų vėjo parkas, bet ir Lenkijos, Latvijos, Estijos, Švedijos, taip pat, esant tam tikroms aplinkybėms, ir Danijos jūrinio vėjo klasteriai.
Jūrinio vėjo pramonė uostui atveria papildomų galimybių, kaip antai jūrinio parko aptarnavimo bazes (centrus), kurios sukuria papildomas darbo vietas, reikalaujančias aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriama vertė laivų statybos ir remonto įmonėms, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriui.
Mokslo įstaigos gali atnaujinti savo studijų programas, įtraukdamos papildomas specializacijas, susijusias su jūriniu vėju.
Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija
Šaltinis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Rusijai pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų tapti naujais vartais šiam kroviniui. Analizuojant įvairias alternatyvas, kaip grūdai galėtų pasiekti Lietuvos uostamiestį, siūloma įvertinti galimybes tam pasitelkti ir vidaus vandens kelių koridorių.

 

Su uostu sujungia Nemunas

Grūdų išvežimui iš Ukrainos alternatyvų siekiama identifikuoti Baltijos jūroje. Europos Sąjungai ieškant sprendimų, atsiveria galimybės pritraukti investicijų į reikiamą infrastruktūrą.

Klaipėdos uostas jau paskelbė, kad galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris siūlo optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją. Įdirbis analizuojant tokias galimybes jau yra, dedamos didelės pastangos siekiant atgaivinti krovininę upinę laivybą didžiausia šalies upe.  Pirmoji Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo barža, atplukdžiusi krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto, Marvelės uoste Kaune prisišvartavo 2019 m. ir nuo to laiko įgyvendinta visa eilė sėkmingų logistikos projektų, laivybos kanalas nuosekliai modernizuojamas.

Lietuvos jūrinis klasteris drauge su šios asociacijos steigėjais bei nariais Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, AB „Vakarų laivų gamykla”, bendradarbiaujant su Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos universitetu, 2021 m. parengė projektą „Elektrifikacija žaliajam uostui”. Šio projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas skatinti krovinių gabenimą vidaus vandens keliais, išplėsti Klaipėdos uosto paslaugų rinką bei jų prieinamumą, taip pat sumažintų CO2 emisijas transportuojant krovinius tarp Lietuvos regionų ir Klaipėdos jūrų uosto.

Ekonomiškiau ir tvariau

Kompanijos „Bega” generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus teigimu, vertinant galimybes integruoti Lietuvos vidaus vandens kelius į naują logistikos koridorių, kuris sudarytų sąlygas grūdams pasiekti uostą, svarbu atsižvelgti į keletą palankių aplinkybių. „Transportuojant Ukrainos grūdus geležinkeliais ir perkraunant juos Kaune, pakeisti geležinkelių vežę arba perkrauti tarą iš vieno riedmens į kitą reikėtų vieną, o ne du kartus – tai turėtų ženklios įtakos kaštų taupymui. Būtų galima panaudoti patobulinant jau veikiančius „Linas Agro“ grūdų sandėliavimo-perkrovimo pajėgumus Nemuno krantinėse Kaune ir Jurbarke.  Taip pat Europinė patirtis rodo, kad krovinių gabenimas vidaus vandens keliais gali būti 30-40% pigesnis nei sausuma”, – kalbėjo “Begos” vadovas.

Vertindamos ekonominius aspektus ir sklandžių eksporto procesų užtikrinimo svarbą, anot L.Rimkaus, Vakarų šalys taip pat neturėtų pamiršti ir aplinkosauginio faktoriaus. Įgalinus Lietuvoje sukurtą elektrinio baržų stūmiko projektą, žaliasis vidaus vandens kelių koridorius užtikrintų krovinio transportavimą su nulinėmis emisijomis. Pažangias technologijas – elektrinius lokomotyvus, robotizuotas sistemas –  kurių dėka į aplinką nebepatenka CO2 išmetimai, „Bega“ naudoja ir savo terminaluose.

Upės – jūriniam konkurencingumui
Anot L.Rimkaus, europinės geležinkelio vėžės iki Klaipėdos nutiesimas yra strateginis uždavinys, tačiau imlus laikui: „Įtraukdama savo vidaus vandens kelius į transporto grandinę jau dabar, Lietuva Klaipėdos uoste galėtų priimti ne vien Nemunu plukdomus ukrainietiškus grūdus, bet ir kitus krovinius. Atvėrus galimybes krovinius iš geležinkelių vagonų ir konteinerius perkrauti Kaune ir toliau krovinius gabenti upe į Klaipėdą, išaugtų mūsų uosto patrauklumas pietryčių Lenkijos rinkai. Išvystyto vandens kelio dėka priartinę Klaipėdos jūrinės krovos paslaugas prie šio kaimyninės šalies regiono apie 100 kilometrų, taptume alternatyva Gdansko ir Gdynės uostams“.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo, Lietuvos jūrinio klasterio koordinatoriaus Andriaus Sutniko teigimu, išreikšta politinė valia šiuo metu yra svarbiausias veiksnys, kuris atvertų kelią išsamiai analizuoti galimybes Lietuvai integruoti savo vidaus vandens koridorių padedant įveikti Ukrainos grūdų eksporto krizę ir auginti Klaipėdos uosto konkurencingumą.

„Technologijos ir infrastruktūra siekiant žengti reikiamus žingsnius yra labai svarbios, tad verta pabrėžti, kad verslo partnerystės šiose srityse jau egzistuoja ir turime rimtus atspirties taškus. Esame pasiruošę pažangius projektus paversti veikiančiais pavyzdžiais, kurie padėtų Ukrainos kroviniams sklandžiai judėti  bei įtvirtintų Lietuvos kaip svarbaus žaliojo transporto hub‘o pozicijas“, – akcentavo A.Sutnikas.

Norime pasidalinti Valstybinio patentų biuro parengtu elektroniniu leidiniu – „Intelektinės nuosavybės atmintinė verslui“. Sužinokite, kokiais 7 svarbiausiais žingsniais Jums pataria vadovautis IN profesionalai, kokią naudą gali gauti Jūsų įmonė apsaugojusi intelektinę nuosavybę? Galiausiai, sužinokite, kur ir kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę?

Peržiūrėkite arba parsisiųskite leidinį paspaudę čia

Jei kilo klausimų, susijusių su intelektine nuosavybe, kreipkitės nemokamos konsultacijos adresu: https://intelektine.lt/konsultacijos/.