Iki 2023. sausio 15 d. galima teikti paraiškas į Baltijos – Amerikos Dialogo programą, renginiams, planuojamiems nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sasio 31 d. Gaukite grantą eksperto iš JAV vizitui. Granto suma iki $10,000.
Baltijos – Amerikos Dialogo programa sukurta 2013 metais, skirta skatinti idėjų tarp Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų mainus ir aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą. Viešosios Baltijos šalių įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir sąjungos kviečiamos teikti paraiškas JAV ekspertų, atvyksiančių į Baltijos šalis, priėmimo išlaidoms padengti. Lėšos skiriamos padengti logistikos išlaidas – tarptautiniai skrydžiai, apgyvendinimas, maitinimas ir kelionės Baltijos regiono viduje. Ypač skatinamos programos, kuriose numatytas Baltijos šalių tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir galimas studentų dalyvavimas.
Paraiškos į Baltijos-Amerikos Dialogo programą bus priimamos iki 2023 m. sausio 15 d. Kitas paraiškų priėmimas, kitos žiemos ir pavasario projektams, vyks 2023 metų vasarą – paraiškos bus priimamos iki 2023 m. rugsėjo 15 d.
Daugiau informacijos apie programą ir konkurso sąlygas rasite: https://balticamericanfreedomfoundation.org/programs-awards-dialogue/
Koncernas „Achemos grupė“ skyrė daugiau nei 50 tūkst. eurų (50 970 Eur) paramą Klaipėdos universiteto (KU) ateities fondui. Lėšos bus panaudotos KU Autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto laboratorijos įrangai nupirkti.
Paramos sutartį, apibrėžiančią tikslingą lėšų panaudojimą, pasirašė koncerno „Achemos grupė“ generalinė direktorė Irmantė Kimienė ir KU ateities paramos fondo vadovas Vytautas Adomaitis. Jo teigimu, ši investicija, leidžianti modernizuoti KU informacinių technologijų specialistų rengimo bazę, reikšminga ne tik Universitetui, bet ir visai regiono verslo bendruomenei.
„Norime aprūpinti laboratoriją naujausia įranga ir stiprinti ją taip, kad per artimiausius keletą metų iš jos išaugtų Robotikos centras, turintis visas galimybes rengti pramonei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus. Asmeniškai dėkoju koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkei Lydai Lubienei už indėlį į Klaipėdos universiteto auginimą“,- po sutarties pasirašymo sakė Fondo vadovas V. Adomaitis.
„Klaipėdos universitetą ir „Achemos grupę“ sieja ilgamečio bendradarbiavimo tradicijos. Šios tikslinės KU investicijos yra glaudžiai susietos su ateities verslo procesais, todėl dėkojame KU už galimybę prisidėti prie šios svarbios ir reikalingos principinės iniciatyvos. Nors 2023 metai Lietuvos pramonei ir verslui galimai bus itin neramūs, bet dažniausiai sunkmetis ir paskatina verslo procesų pokyčius ir progresą. Verslo inovacijai neabejotinai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, tad nuoširdžiai tikime, kad ši inovatyvi įranga paįvairins KU studentų praktinę patirtį ir padės ruošti geriausius ateities technologijų specialistus, kurie užtikrins ilgalaikį Lietuvos pramonės konkurencingumą“,- sakė Koncerno valdybos pirmininkė L. Lubienė.
Įranga, kurią planuojama įsigyti įgyvendinant šią sutartį, bus pritaikyta autonominių robotų, antžeminių transporto priemonių, autonominių laivų, autonominių uostų bei UAV dronų studijoms ir taikomiesiems tyrimams. Laboratorijoje praktinius įgūdžius stiprins technologijų srities – informatikos inžinerijos, informatikos, elektros inžinerijos, mechanikos inžinerijos, iš dalies chemijos inžinerijos bei statybos inžinerijos studijų programų studentai.
Siekiant plėtoti klimatui neutralią ekonomiką suskystintųjų biodujų (SBD) kuras (angl. LBG/ Liquefied Biomethane Gas) vertinamas kaip itin didelio potencialo turinti alternatyva laivybos ir krovinių pervežimo sektoriuose. Šiai tematikai skirtas vebinaras „LBG for Green Transport“ tarptautinę auditoriją suburs jau kovo 8 d.
Renginį organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, jo veiklos koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, dalyvaujantis Europos regioninės plėtros fondo finansuojamame projekte „Liquid Energy“, ir tarptautinė partnerė – organizacija „Shipping & Offshore Network“, atstovaujanti Norvegijos jūrinei industrijai bei palaikanti glaudžius ryšius su šio sektoriaus tarptautine bendruomene.
Vertinant SBD pliusus svarbus ne vien emisijų mažinimo aspektas – kuro gamybai panaudojant atliekas taip pat skatinama žiedinė ekonomika. Technologijų ekspertų teigimu, SBD sprendimais padedama siekti kur kas daugiau nei neutralaus poveikio aplinkai – šis poveikis įvardijamas kaip pozityvus.
Siekiant plataus masto SBD pritaikomumo iššūkių dar esama. Pastarieji neatsiejami nuo ženklių investicijų poreikio, tad verslas labai atidžiai vertina esamas technologijas ir galimybes jas integruoti savo procesuose.
Visgi vis garsiau kalbama apie tai, jog SBD šiandien ir artimoje ateityje turėtų išlikti viena labiausiai prieinamų alternatyvų siekiant ilgalaikių Europos Sąjungos tikslų mažinti CO2 taršą. Technologijos yra pakankamai išvystytos ir jau taikomos praktiškai – sukaupta patirtis ir sėkmės istorijos yra nemažas postūmis naujiems potencialiems šios kuro rūšies naudotojams. Tikimasi, kad pirmosiose jų gretose turėtų atsidurti laivybos ir sunkiasvorio transporto sektoriai, patiriantys vis didesnį spaudimą dėl griežtėjančių reguliavimo mechanizmų, nukreiptų į emisijų mažinimą. Vis stipriau į žaliąsias logistikos grandines besiorientuojančių paslaugų užsakovai irgi diktuoja tam tikras sąlygas – greta greičio ir patikimumo krovinių gabenime vis labiau įsitvirtina poveikio aplinkai aspektai.
Nuotolinio renginio metu savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis SBD technologijų plėtotojai ir šiuos sprendimus jau taikantys skirtingų transporto sektorių atstovai – verslo organizacijos iš Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos.
Renginio laikas: kovo 8 d., antradienis, 10:00 (EET)
Planuojama renginio trukmė: 3 val.
Formatas: nuotolinis (Zoom platforma)
Tikslinė auditorija: laivybos, krovinių pervežimo keliais ir geležinkeliais sektorių atstovai; žemės ūkio industrijos.
Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė REGISTRACIJA: bit.ly/LBGforGreenTransport
Renginio kalba – anglų.
Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 1 681 181 Eur.
Už šios informacijos turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, šis turinys neatspindi Europos Sąjungos, Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos 2014–2020 m. Vadovaujančiosios institucijos ar Jungtinio sekretoriato požiūrio.
