Būsimieji Klaipėdos universiteto informatikos ir informatikos inžinerijos studijų programų pirmakursiai kviečiami teikti paraiškas 3000 eurų „Teltonikos“ metinei stipendijai. 
„Teltonikos“ stipendijų programa „Ateitis priklauso man!“ – tai unikali galimybė abiturientams gauti prestižinį išsilavinimą technologijų srityje, atskleisti savo talentą bei padėti pamatus sėkmingam karjeros keliui.
Pirmakursiai, ypač susidomėję inžinerija bei trokštantys prisidėti prie naujų technologijų vystymo, galės pasinaudoti proga ir gauti metinę 3 000 € (10 mėnesių po 300 €) stipendiją be jokio įsipareigojimo įsidarbinti „Teltonikoje“.
Praėjusiais metais Klaipėdos universiteto studentams buvo įteiktos 4 stipendijos.
Sąlygas ir paraiškos formą rasite čia: https://teltonika-high-tech-hill.com/lt/stipendija. Pretenduoti į stipendiją galite iki rugsėjo 5 d.

Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele tapęs hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau penktus metus iš eilės – šįkart 2023 m. spalio 6-8 d. Iniciatyva kasmet sutelkia plačią tarptautinę inovatorių bendruomenę, kuri pateiktų iššūkių sprendimui dedikuoja azarto nestokojančias 48 valandas.

Išgrynintos tematinės kryptys 
Pagrindiniai renginio organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais draugais iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet hakatonas taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs Klaipėdos ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams. Iššūkiai teikiami ir grupuojami pagal nuosekliai išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, jūrinei industrijai skirti skaitmenizacijos sprendimai.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei kitose fizinėse lokacijose užsienio šalyse, tiek prie ekranų online.

Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties.
IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.

Stipri bendruomenė
Pernai hakatone „Portathon“ užsiregistravo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų. Inovatyvias idėjas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, o taip pat nuotoliniu būdu kituose Lietuvos bei užsienio miestuose kūrė inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai, mišrios jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų komandos, įmonių specialistai.
Nuotoliniu būdu pirmąkart prie šio hakatono prisijungė Pasaulio jūrų universiteto (World Maritime University) komanda. Pernai į „Portathon“ įsiliejus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, jam priklausantis Bukarešto civilinės inžinerijos technikos universitetas (Technical University of Civil Engineering Bucharest) į Klaipėdą delegavo savo komandą sudalyvauti gyvai.

Savaitgalio „derlius“: 16 sprendimų
48 valandų trukmės renginio metu technologijų entuziastai ir skirtingų sričių profesionalai pernai sugeneravo 16 technologinių sprendimų. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Hakatono komandas į pergales vedė tarptautinės mentorių pajėgos – ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkino profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.

REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkams perduota įmonių grupės „Sigmaris Group“ dovana – modernus dronas oro taršai tirti. Įrangą iš dovanotojų perėmė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis.

22 tūkst. eurų vertės bepilotis orlaivis, populiariai vadinamas dronu šios laboratorijos mokslininkų komandai atveria naujas galimybes. „Iš žemės pilotuojamas dronas gali matuoti kietąsias daleles, anglies bei sieros dvideginio koncentracijas bet kuriame aukštyje, tiksliai nurodytos vietose. Su jo pagalba planuojame tęsti tyrimus, susijusius su laivų sukeliama oro tarša. Per nuotolinius matavimus turėsime galimybę nustatyti laivų paliekamo teršalų šleifo koncentraciją, sudėtį bei sklaidą“,– sako dr. Paulius Rapalis. Dronas, pavadintas SIGEYE, nuo piloto gali nutolti iki 15 km, prie jo tvirtinami priedai leis tyrėjams iš norimų vietų paimti oro ar vandens mėginius.

Tam, kad bepilotė oro taršos matavimo skraidyklė, galėtų pradėti darbą Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos komandai tenka įdėti pastangų. Pasak laboratorijos vadovo, ir jis pats, ir dar trys kolegos mokosi dirbti su įranga, laiko kvalifikacinius egzaminus, būtinus tokio tipo bepiločiam orlaiviui pilotuoti. „Mums pasisekė, kad KU Jūros tyrimų institute yra patyrusių bepiločių orlaivių pilotų, su kurių pagalba ir mokymasis, ir šio drono paleidimo procesas yra spartesni“,– teigė mokslininkas.

Dovaną mokslininkams šiandien perdavęs įmonių grupės „Sigmaris Group“ vadovas Jevgenij Petrov akcentavo pagrindinį šio projekto tikslą – kad SIGEYE dronas padėtų ir miestui, ir uostui tapti ekologiškesniu, atitikti naujausius aplinkosauginius standartus ir kad klaipėdiečiai galėtų mėgautis švariu oru. „Galiu su pasididžiavimu pasakyti, jog esame nuoširdūs savo šalies ir miesto patriotai. Ir tai nėra tik žodžiai. Ši vertybinė kryptis užrašyta baziniuose įmonių grupės dokumentuose. Dovana Klaipėdos universitetui, kuri teiks naudą visuomenei, puikiai dera su mūsų veiklos filosofija“,- sakė Jevgenij Petrov.

Pasak įmonių grupės „Sigmaris Group“ administracijos direktorės Kristinos Petkevičiūtės, komandą motyvavo galimybė prisidėti prie C02 emisijų stebėjimo ir suvaldymo. „Visi suvokiame, jog C02 emisijų valdymas priklauso nuo gerai paruoštų naujos kartos specialistų, nuo galimybių ir turimų instrumentų tam darbui atlikti. Esam laimingi, nes naudingi“,- sėkmingai įgyvendintu paramos projektu pasidžiaugė K. Petkevičiūtė.

Pirmieji oro taršą tirsiančio drono skrydžiai užfiksuoti šiame videoklipe: https://www.youtube.com/watch?v=XKWSdRwh8Lg

***

TIK FAKTAI:

KU Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorija veikia nuo 2017 m. Joje dirba 2 mokslininkų ir 5 inžinierių – laborantų komanda. Laboratorijos veiklos kryptys – laivų jėgainių energetinio efektyvumo, laivų hidrodinamikos bei atsinaujinančios energijos panaudojimo, oro užterštumo ir taršos iš energetinių įrenginių tyrimai.

„Sigmaris Group“  – tarptautinė įmonių grupė, teikianti kompleksines inžinerines bei gamybines paslaugas ir produktus tarptautiniuose projektuose energetikos, laivų statybos ir remonto, pramoninės bei civilinės statybos srityse. Pagal savo dizainą gamina aukštos kokybės, patikimus, pažangių technologijų katerius ir katamaranus, pristato juos „iki durų“ savo klientams visame pasaulyje. Įmonių grupė jungia septynias Lietuvos įmones – UAB „Globalita“, UAB „Uolus“, UAB „Sigmaris Projects“, UAB „Sifab“, UAB „Gliseris“, UAB „Twin Boats“ ir UAB „Globalita Projects“. Ambicingai komandai, turinčiai didelius profesinius tikslus, rūpi ir socialiniai bei ekologiniai visuomenės iššūkiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sulaukė jau daugiau nei 800 paraiškų iš verslo atstovų, įstaigų ir organizacijų, norinčių pasinaudoti 1 milijardo eurų finansinėmis priemonėmis, numatytomis Lietuvos ekonomikai stiprinti.
„Paskelbtų kvietimų suma jau dabar siekia 596 mln. eurų. Planuojame paskelbti kvietimų dar už maždaug 357 mln. eurų. Siekiame, kad, sulaukęs šių investicijų, mūsų šalies verslas sustiprėtų, todėl  kviečiame verslo atstovus aktyviai sekti skelbiamus kvietimus ir teikti paraiškas dėl finansinės paramos, kuria naudojantis būtų galima modernizuoti ir skaitmenizuoti paslaugas, kurti naujus produktus, investuoti į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nuo 2022-ųjų rugsėjo vidurio Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė 35 kvietimus, kurių bendra vertė siekia beveik 596 mln. eurų. Inovacijų srityje paskelbta 17 kvietimų, kurių vertė siekia 177,6 mln. eurų. Investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius srityje paskelbti 9 kvietimai už 138,8 mln. eurų, valstybės ir verslo skaitmenizacijos srityje – 9 kvietimai už 279,6 mln. eurų.
Iš viso nuo 2022 m. rugsėjo iki šių metų pabaigos įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, vykdomiems verslo, inovacijų ir investicijų srityje, numatyta paskelbti kvietimų už 365 mln. eurų, 320 mln. eurų numatyta skirti kvietimams valstybės ir verslo skaitmeninimui, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
Šiuo planu siekiama padidinti verslo, inovacijų ir investicijų srities išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, daug dėmesio skirta startuoliams ir veikiantiems verslams.
Žaliosios ekonomikos srityje daugiausia finansinės paramos skiriama investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
Skaitmeninimo srityje daugiausia dėmesio skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti. Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė tiesioginių paskolų priemonę, kuri leis įmonėms ir ūkininkams ne tik įsirengti saulės ar vėjo elektrines, bet ir investuoti į saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymo projektus nuo pradinio etapo iki visiško šių elektrinių įrengimo. Minėtas paskolas jau netrukus galės gauti tie vartotojai, kurie naudos vėjo ar saulės elektrines, siekdami gaminti elektros energiją savo vartojimo reikmėms.

„Turime atverti visas galimybes diegti atsinaujinančią energetiką, kad verslo atstovai galėtų kurti savo prekes ir paslaugas, gamybai naudodami savo pačių sugeneruotą elektrą. Šis žingsnis ypač svarbus, siekiant, kad Lietuva vietoj energijos importuotojos taptų gamintoja, o ateityje – ir energijos eksportuotoja. Tai prisidėtų ne tik prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir didintų verslo konkurencingumą bei mažintų aplinkos taršą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Dėl paskolų visapusiam saulės ar vėjo elektrinių įrengimui vartotojai galės kreiptis jau rugpjūčio pradžioje. Paskolos bus teikiamos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms (MVĮ), taip pat didelėms įmonėms ir ūkininkams.

Paskolos lėšomis verslo atstovai galės sutvarkyti žemės sklypą, įrengti infrastruktūros ir inžinerinius tinklus bei sistemas sklype, vykdyti apsaugos įrengimo darbus, jei saulės ar vėjo elektrinė bus statoma ant žemės. Be to, galės būti finansuojamas saulės ir vėjo elektrinėms funkcionuoti reikalingos elektrotechninės įrangos, konstrukcijų, kabelių įsigijimas ir susiję montavimo ir elektrinių statybos darbai, atliekami pagal rangos sutartį.

Paskolos būtų skiriamos ir elektros kabelio tiesimo darbams iki saulės ir vėjo elektrinės prijungimo vietos, energijos skirstymo operatoriaus tinklo dalies reikalingoms investicijoms padengti pagal prisijungimo sąlygas, taip pat elektros energijos kaupimo įrenginiams įsigyti.

„Lietuvos verslas ypač domisi galimybe įgyvendinti visapusius saulės ar vėjo elektrinių projektus ir naudoti jose sukuriamą energiją savo reikmėms, nes tai padeda sutaupyti tiek energijos išteklių, tiek finansinių sąnaudų. Be to, tai būtų naudinga ir aplinkai, nes būtų pereinama link neutralios klimatui ekonomikos ir atsisakoma taršaus iškastinio kuro“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Maksimali teikiamos paskolos trukmė – 10 metų. Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra paskolų suma negalės būti didesnė nei 10 mln. eurų.

Numatomas palūkanų dydis – 1 procentas, marža + 6 mėn. EURIBOR, kai pareiškėjas sieks statyti ar įsirengti saulės ar vėjo elektrinę, arba 2,5 procento marža + 6 mėn. EURIBOR, kai pareiškėjas investuos į gaminančių vartotojų saulės ar vėjo elektrinių parkų vystymą.

Tiesioginėms paskoloms, skirtoms atsinaujinančių išteklių energijos projektams finansuoti, numatyta 50 mln. eurų. Šią priemonę įgyvendins ir paskolas teiks UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) iš INVEGOS fondo lėšų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Pagal  kvietimą „InoPažanga“, skirtą pažengusiems inovatoriams, planuojama paskirstyti 20 mln. eurų, o pagal kvietimą  „InoBranda“ brandiems inovatoriams – 15 mln. eurų investicijų. Šios priemonės – iš suplanuoto 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.

Inovatoriai vykdys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas ir turės galimybę projekto įgyvendinimo metu sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai.

„Norėdami būti konkurencingi ir inovatyvūs ne vien nacionaliniu mastu, siekiame, kad bendros investicijos į MTEP sudarytų ne mažiau kaip 3 proc. Lietuvos BVP. Vienas iš būdų paspartinti šį procesą – skatinti inovatyvias įmones, finansuojant aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą bei sudarant sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose“,– sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pareiškėjais, atitinkančiais pažengusio arba brandaus inovatoriaus apibrėžimą, gali būti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), taip pat didelės įmonės, kurios bendradarbiauja su MVĮ.

Pažengęs inovatorius projekto įgyvendinimo plano pateikimo metu turi būti vykdęs veiklą ne trumpiau kaip vienerius metus. Jo veiklos pajamos per trejus paskutinius finansinius metus arba nuo įmonės registravimo dienos turi būti ne mažesnės kaip 75 tūkst. eurų. Pažengusio inovatoriaus išlaidos MTEP plėtrai – ne mažesnės kaip 10 tūkst. eurų.

Brandus inovatorius projekto įgyvendinimo plano pateikimo metu turi būti vykdęs veiklą ilgiau kaip 3 metus. Jo veiklos pajamos per trejus paskutinius finansinius metus turi būti ne mažesnės kaip 300 tūkst. eurų. Brandaus inovatoriaus išlaidos MTEP turi sudaryti ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų per paskutinius 3 finansinius metus.

„Tiek pažengusiems, tiek brandiems inovatoriams skirtos priemonės leis Vidurio ir vakarų regiono įmonėms investuoti į inovatyvių produktų kūrimą, kurti gaminių, paslaugų ar procesų prototipus. Jos taip pat sudarys sąlygas stiprinti intelektinę nuosavybę ir ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Didžiausia pažengusiems inovatoriams galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 1,2 mln. eurų, mažiausia – 60 tūkst. eurų. Brandiems inovatoriams didžiausia skirta finansavimo suma – 2 mln. eurų, mažiausia – 60 tūkst. eurų.

Projektų finansavimo atranka vyks konkurso būdu. Projekto įgyvendinimo planus priima Inovacijų agentūra, juos galima teikti iki šių metų lapkričio 13 dienos.

Išsamias kvietimų „InoPažanga“ ir „InoBranda“ sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.

Inovatoriams skirti kvietimai „InoPažanga“ ir „InoBranda“ įgyvendinami 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Klaipėdos uoste išbandomas įvairių šalių mokslininkų sukurtas autonominio drono prototipas. Lietuvos vandenyse tokios inovatyvios sistemos, ateityje galinčios tirti, stebėti jūrų, uostų akvatorijų dugną, demonstruojamos pirmą kartą.

„Inovatyviausios technologijos, galinčios tirti uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, fiksuoti taršą ir kitus dalykus – šiandien Klaipėdos uoste. Didžiulė tarptautinė komanda, vadovaujama mokslininkų, sukūrė autonominį povandeninio drono prototipą ir jį lydintį laivą, kurie gali dirbti net iki 80 parų, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Šie įrengimai varomi ne tik elektra, bet ir vandeniliu, kuris dar visai neseniai buvo laikomas ateities degalais. Klaipėdos uoste, kur planuojame įgyvendinti vandenilio gamybos projektą, šie įrenginiai jau dabar užpildomi vandeniliu ir išbandomi“.

Autonominio drono prototipas ir pagalbinis laivas sukurti dalyvaujant ES finansuojamame mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte ENDURUNS. Jame dalyvauja šešiolika partnerių iš 9 valstybių, taip pat patirtimi projekto metu dalijosi atstovai iš Pietų Korėjos. Projekto partneris – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„ENDURUNS projektas padėjo pagrindą esminiams pokyčiams, kurie ateityje lems, kaip mes vykdysime vandenynų tyrimus ir tikrinsime jūros bei uostų infrastruktūrą. Autonominio povandeninio laivo operacijos buvo derinamos su novatoriško bepiločio antvandeninio, motininio, laivo naudojimu, taip sumažinant veiklos sąnaudas. Abi priemonės gali būti varomos tiek elektra, tiek vandeniliu. Tai pirmas kartas, kai šios novatoriškos sistemos demonstruojamos Lietuvos vandenyse, globojant Klaipėdos uostui, po sėkmingų bandymų Venecijoje ir Šiaurės Adrijos jūroje anksčiau šią vasarą“, – sako Birmingemo universiteto profesorius Mayorkinos Papaelias, ENDURUNS projekto mokslinis koordinatorius.
Pagal veikimo schemą, povandeninis bepilotis dronas tyrimui yra paleidžiamas iš pagalbinio laivo, o tyrimui pasibaigus grįžta atgal. Bepilotis pagalbinis laivas yra sukonstruotas gabenti droną ir teikti geografines žymas ir duomenis į krante esantį centrą.
Sparčiai vystantis pasaulinei laivybai, auga poreikis atlikti povandeninius jūrinių objektų, uosto akvatorijos dugno, jūrinės aplinkos (dugno, landšafto, povandeninių objektų) tyrimus. Povandeniniai tyrinėjimai yra sudėtingi ir brangūs, o šiuo metu pasaulyje naudojamų dronų veikimo trukmė yra ribota.
Šiuo projektu, sutelkus įvairių šalių mokslininkus, sukurtas povandeninio drono prototipas pagal technines specifikacijas gali dirbti net iki 80-ties parų.
Povandeninį droną pagal technines specifikacijas, kurios sudarytos įvertinus visų projekto ENDURUNS partnerių poreikius, kūrė Italijos kompanija „Graal Tech Srl“, projektą koordinavo Graikijos kompanija ALTUS-LSA.
Baigiamasis renginys Klaipėdoje, kuriame bandomi sukurti įrenginiai ir dalyvauja apie 30 projekto dalyvių iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Graikijos, Belgijos ir kitų šalių, vainikavo ketverius metus vykusį bendrą darbą. Klaipėdoje lankosi ir Pietų Korėjos delegacija – šios šalies mokslinių tyrimų centrų ekspertai, kurie dalijasi patirtimi kuriant panašaus pobūdžio įrenginius jų šalyje.
Bendras projekto ENDURUNS biudžetas – 7,9 mln. eurų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inf.

Energetikos ministerija parengė Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas energetinės nepriklausomybės stiprinimui vystant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią energetiką ir pirmenybę teikiant žaliajam vandeniliui.

„Tai pirmasis vandenilio sektoriaus plėtrą reglamentuojantis dokumentas Lietuvoje. Vandenilis gali padėti mažinant pramonės, transporto bei energetikos sektorių sukuriamą žalą mūsų planetai ir pasiekti klimatui neutralią ekonomiką iki 2050 m. Kartu taip pat gali būti ir priemonė Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės. Iki šiol importavusi energetinius išteklius iš kitų šalių, susikūrus vandenilio energetikos sektoriui, Lietuva ne tik turi galimybę pati pasigaminti reikiamus energetinius išteklius, bet net ir tapti jų eksportuotoja“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Gairėse numatytos strateginės kryptys, kaip vandenilio sektorius bus vystomas Lietuvoje ir prisidės prie CO2 emisijų mažinimo pramonės bei transporto sektoriuose, padės jiems pereiti prie klimatui neutralių sprendimų. Taip pat apibrėžtas vandenilio vaidmuo energetikoje, kaip priemone balansuoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos pikus ir panaudoti šią perteklinę energiją gryno vandenilio gamybai arba paversti jį į kitus aukštos vertės energetinius produktus. Vandenilio gamyba elektrolizės būdu bus viena iš esminių priemonių, kuri sukurs sąlygas toliau vystytis AEI pajėgumams Lietuvoje.
Numatoma Lietuvoje steigti du žaliojo vandenilio slėnius, kuriuose bus siekiama vystyti gamybos pajėgumus, integruotus pramonės, transporto, energetikos sektorių projektus, žaliojo vandenilio vertės grandinės komponentų (pavyzdžiui, elektrolizerių) gamybą, kurti palankią investicinę aplinką ir išnaudoti valstybės geografinę situaciją bei tarpsistemines jungtis.
Be bendrų strateginių krypčių, gairėse taip pat numatyti aiškūs tikslai iki 2030 m. Siekiama iki 2030 m. įrengti ne mažiau kaip 350 MW galios elektrolizės arba kitų technologijų, skirtų žaliojo vandenilio gamybai, įrangos ir gaminti ne mažiau kaip 34 000 tonų žaliojo vandenilio per metus. Taip pat penkių Lietuvos miestų viešajame transporte naudoti žaliąjį vandenilį ir turėti bent vieną vandeniliu varomą traukinį. Be to, numatyta, kad 2030 m. 15 procentų amoniako, reikalingo trąšų gamybai, bus pagaminta iš žaliojo vandenilio.
Įgyvendinus gairėse numatytus tikslus, tikimasi sukurti iki 1 200 naujų darbo vietų, susijusių su vandenilio sektoriumi.
Planuojama, kad 2030 m. bendras pagamintas žaliojo vandenilio kiekis Lietuvoje bus 1,16 TWh arba 34,75 tūkst. tonų. Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas.
Vandenilis – tai bespalvės, bekvapės dujos, kurios yra vienas labiausiai paplitusių cheminių elementų pasaulyje. Deginant ar kitaip naudojant vandenilį neišsiskiria joks anglies dioksidas ar kiti teršalai, o naudojant transporte vienintelis šalutinis produktas yra vandens garai. Vandenilis matomas kaip ateities kuras, nes jį galima lengvai gaminti iš vandens, pasinaudojus elektros energija. Pagrindinis prioritetas yra teikiamas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintam vandeniliui, nes tokiu būdu jis yra tvarus.
Su Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2023–2030 m. gairių projektu galima susipažinti čia. Pastabas ir pasiūlymus šiam projektui galima teikti iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Gairių įgyvendinimo planą planuojama parengti iki 2023 m. lapkričio 30 d.

Startuoja kvietimas „InoPažanga”, skirtas ​Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui. Pasinaudoti juo kviečiamos pažengusio inovatoriaus apibrėžimą atitinkančios MVĮ ir didelės įmonės, bendradarbiaujančios su MVĮ.

Finansuojamos veiklos – investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės (toliau – APV) produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas).

Finansavimas bus nukreipiamas naujų APV produktų kūrimui, patentavimui ir produkto parengimui rinkai. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 1 200 000 Eur.

Projektų įgyvendinimo planai  gali būti teikiami iki (galutinis projektų įgyvendinimo planų pateikimo terminas) – iki  2023 m. lapkričio 13 d.

Konsultacijos 
Kontaktinis centras, tel. +370 700 77 055

Mokslo ir inovacijų skyrius, tel. +370 658 53 312

El. paštas: pazangabranda@inovacijuagentura.lt

Spalio 6-8 d. vyksiančio uosto technologijų hakatono PORTATHON bendruomenės dėmesio taip pat lauks ir konferencija HardTech Business in Lithuania and Beyond: Success Stories & Challenges – šį kupiną vertingų pranešimų renginį į uostamiestį atveža Bridgio akseleratorius, padedantis Europos startuoliams veržliai žengti į pasaulines rinkas.

PORTATHON sinergija su Bridgio akseleratoriumi – tai:

• Plati kontaktų geografija – tech kompanijos, startuoliai, inžinieriai, mokslo centrų ekspertai ir tyrėjai bei potencialūs investuotojai
• ekspertinės žinios ir įkvėpimas
• tech ekosistemos plėtra

Hakatono informacija su registracijos nuorodomis komandoms, mentoriams ir iššūkių teikimui: https://bit.ly/3Jf3eMp
Konferencijos informacija: https://bit.ly/3rp7yD0