Pavadinimas: NGI Zero Entrust: Trustworthiness and data sovereignty
Pareiškėjai kviečiami teikti projektus NGI Zero Entrust iniciatyvai, kurie naudodami atvirojo kodo programinę įrangą pasiūlytų naujas privatumą ir pasitikėjimą didinančias technologijas naujos kartos internetui.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Finansuojama suma: nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. eurų
Sritys: kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga, duomenys, programinės įrangos kūrimas, inovacijos
Pareiškėjai: mažos ir vidutinės įmonės
Paraiškos nebepriimamos.
Pavadinimas: NGI Zero Core: Moving the internet forward
Pareiškėjai kviečiami teikti projektus NGI Zero Core iniciatyvai, kurie naudodami atvirojo kodo programinę įrangą pasiūlytų naujas idėjas ir pagrindines ardančias technologijas arba padėtų tobulinti besivystančias ir sparčiai augančias technologijas, kurios turi potencialą naujos kartos internete.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Finansuojama suma: nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. eurų
Sritys: interneto technologijos
Pareiškėjai: mažos ir vidutinės įmonės
Pavadinimas: Reinforcing skills in semiconductors
Konsorciumai kviečiami teikti paraiškas abiem arba vienai iš pasirinktų temų: akademiniai tinklai arba profesinis mokymas:
Akademiniai tinklai – projektas turi sukurti Europos puslaidininkių įgūdžių akademiją: Europos aukštojo mokslo institucijų ir atitinkamų pramonės šakų tinklą, įskaitant startuolius ir MVĮ mikroelektronikos srityje, kad būtų sprendžiamos kvietimo tekste detalizuotos problemos.
Profesinis mokymas – projektas turi sukurti platformą tarp profesinio ir švietimo mokymo centrų, pramonės, ypač startuolių ir MVĮ, akademinės bendruomenės ir socialinių partnerių, kuri užtikrintų tęstinį profesinį mokymą siekiant padidinti įsidarbinimo galimybes. Platforma rems novatoriškus metodus, kuriais siekiama pritraukti talentus ir perkvalifikuoti darbo jėgą puslaidininkių srityje dirbantiems startuoliams ir MVĮ.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugsėjo 26 d.
Finansuojama suma: iki 5 mln. eurų
Sritys: skaitmeniniai įgūdžiai, puslaidininkiai / lustai
Pareiškėjai: konsorciumai sudaryti iš aukštojo mokslo įstaigų bei mažų ir vidutinių įmonių / startuolių (mažiausiai 5 pareiškėjai iš 5 skirtingų šalių).
Pavadinimas: Boosting Digital Skills of young pupils, in particular girls
Projektas turėtų sustiprinti bendradarbiavimą tarp pradinių, vidurinių ir profesinio mokymo mokyklų bei aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų, siekiant padidinti stojančių į skaitmeninės krypties studijas skaičių ir užtikrinant studijuojančių lyčių konvergenciją.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugsėjo 26 d.
Finansuojama suma: iki 6 mln. eurų
Sritys: skaitmeniniai įgūdžiai
Pareiškėjai: konsorciumai sudaryti iš mažiausiai 4 pareiškėjų iš 4 skirtingų šalių, kurių kiekvienas vadovaus vienai iš veiklų: švietimas, pedagogika ir bendruomenės kūrimas; komunikacijos ir socialinės žiniasklaidos kanalai; informacinių sistemų kūrimas ir valdymas; poveikio vertinimas
Pavadinimas: Call for pilot projects on data sharing applications
„Gaia-X“ yra europinis projektas, kurio tikslas – sukurti patikimo ir sąveikaus dalijimosi duomenimis visoje Europoje modelius. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas bandomiesiems projektams, kuriais siekiama surinkti duomenų tarp įmonių keitimosi patirtis ir gerąsias praktikas bei išbandyti siūlomą „Gaia-X“ platformą duomenų dalijimuisi. Taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip sklandžiai gali veikti skirtingi dalijimosi duomenimis sprendimai ir kaip dalijimasis duomenimis gali sukurti naują vertę ir verslus.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugsėjo 29 d.
Finansuojama suma: iki 150 tūkst. eurų
Sritys: duomenys, GAIA-X
Pareiškėjai: konsorciumai sudaryti iš 2-7 mažų ir vidutinių įmonių arba MVĮ ir ekosistemos koordinatorių ir/arba mokslinių tyrimų institucijų. Konsorciume privalo būti įmonės, kurios naudoja ir dalinasi duomenimis savo versle, taip pat nors viena Suomijos įmonė.
Pavadinimas: EIC Accelerator
Europos inovacijų taryba siūlo tiesioginę prie poreikių pritaikytą paramą novatoriams ir kviečia teikti paraiškas pagal priemonę „Akceleratorius“ (angl. EIC Accelerator) vienu iš dviejų būdų:
EIC Accelerator Open – priemonė yra atvira pagal principą „iš apačios į viršų“ (angl. OPEN) visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų ir taikmenų inovacijoms.
EIC Accelerator Challenges – tikslinė parama (angl. CHALLENGES) atsirandančioms proveržio ar revoliucingosioms technologijoms, kurių reikšmė gali būti strateginė.
Finansuojama suma: iki 2,5 mln. dotacijos / iki 15 mln. investicija į kapitalą
Sritys: verslumas, inovacijos, tarptautiškumo skatinimas, technologijos
Pareiškėjai: startuoliai / mažos ir vidutinės įmonės
Pavadinimas: Open Call for Digital Deep Tech Startups and SMEs
Europos inovacijų ir technologijų institutas (angl. European Institute of Innovation & Technology – EIT) kviečia teikti paraiškas EIT Digital inovacijų bendrijos programai „Open Innovation Factory 2023“ , kuri ankstyvojo etapo giliųjų technologijų (angl. deep tech) startuoliams suteikia sparčios plėtros ir investicijų pritraukimo galimybes. Programa skirta naujovių skatinimui Europos skaitmeninėje ekosistemoje penkiose pagrindinėse srityse: skaitmeninės technologijos, skaitmeninė pramonė, skaitmeniniai miestai, skaitmeninė gerovė ir skaitmeniniai finansai. Be finansinės paramos, programa padės dalyviams pritraukti klientus ir investuotojus, siūlys mentorystę ir prieigą prie visos Europos partnerių ekosistemos.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. lapkričio 13 d.
Finansuojama suma: iki 400 tūkst. eurų
Sritys: verslumas, inovacijos, tarptautiškumo skatinimas, technologijos
Pareiškėjai: konsorciumai sudaryti iš 2-4 organizacijų iš ne mažiau kaip 2 skirtingų Europos šalių.
Pavadinimas: The Ideas Powered for business SME Fund
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – ESINT) 2023 metais tęsia projektą „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ (toliau – MVĮ fondo projektas). MVĮ fondo projektas skirtas suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), norinčioms apsaugoti ir efektyviai valdyti savo intelektinę nuosavybę. MVĮ fondo projekto intelektinės nuosavybės veiklos: ČEKIS 1 – Intelektinės nuosavybės išankstinio nustatymo paslauga („IP Scan“), ČEKIS 2 – Prekių ženklai ir dizainai, ČEKIS 3 – Patentai, ČEKIS 4 – Augalų veislės.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. gruodžio 8 d.
Finansuojama suma: iki 3350 eurų
Sritys: intelektinės nuosavybės teisės
Pareiškėjai: mažos ir vidutinės įmonės
Pavadinimas: The METASTARS Open Call for Innovation Services
METASTARS (“METAcluster Support Towards a more resilient AeRospace and defence ecosystem) siekia sustiprinti Europos aviacijos ir gynybos ekosistemos augimą remiant mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsigavimą po COVID-19 pandemijos, didinant atsparumą galimiems būsimiems sukrėtimams ir užtikrinant jų tvarumą bei skatinant tarptautinio verslo plėtros galimybes Japonijoje ir Kanadoje. METASTARS inovacijų paramos mechanizmo tikslinė auditorija yra aeronautikos, kosmoso, gynybos ir IRT sektorių MVĮ, norinčios teikti pasiūlymus, susijusius su aviacija ir gynyba. Šiuo kvietimu remiamos veiklos: žaliųjų technologijų plėtra, skaitmeninimas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, tarptautinių verslo plėtros galimybių Japonijoje ir Kanadoje skatinimas, informacinių sistemų saugumas.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. gruodžio 31 d.
Finansuojama suma: iki 21 tūkst. eurų
Sritys: skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmenizacija, tvarumas, kosmosas ir gynyba, tarptautiškumo skatinimas
Pareiškėjai: mažos ir vidutinės įmonės
Pavadinimas: AIBC EUROCLUSTERS Open Call for Participation to International Events
Kvietimas “Artificial Intelligence & BlockChain for a greener and more digital economy supported by EUROpean CLUSTERS” skirtas finansuoti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei startuolių, kurie kuria dirbtinio intelekto ir (arba) blokų grandinės sprendimus, fizinį dalyvavimą dirbtinio intelekto, blokų grandinės, „žalinimo“, tvarumo, atsparumo tematikos tarptautiniuose renginiuose.
Paraiškų pateikimo terminas: 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2024 m. sausio 16 d.
Finansuojama suma: iki 2 tūkst. eurų
Sritys: “žalinimas”, tvarumas, atsparumas, dirbtinis intelektas, blokų grandinės technologija
Pareiškėjai: mažos ir vidutinės įmonės bei startuoliai
Šaltinis: EEN Lietuva
Siekiant padėti verslui ir gyventojams priimti sprendimus dėl AEI elektrinių statybos, parengtas Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapis. Jame rodoma visa projektui vystyti reikalinga valstybinių institucijų ir sektoriaus įmonių informacija.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių žemėlapį parengė Lietuvos energetikos agentūra. Rengiant žemėlapį bendradarbiauta su Energetikos ministerija, valstybės įmone Registrų centru, elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, elektros skirstymo tinklo operatoriumi „ESO“ ir Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centru.
Per pastaruosius kelerius metus vėjo ir saulės elektrinių statybos tempai Lietuvoje išaugo keleriopai. 2020 m. Lietuvoje buvo 540 MW vėjo ir 164 MW saulės elektrinių. 2022 m. balandžio mėnesį bendra vėjo elektrinių galia buvo 1133 MW, arba 2,1 karto didesnė, saulės elektrinių – 752 MW, arba 4,6 karto didesnė nei prieš dvejus metus. Numatoma, kad artimiausiu metu AEI jėgainių statybos tempai nemažės.
Žemėlapis yra informacinio pobūdžio. Jame pateikiami sluoksniai su informacija apie saugomas teritorijas, kultūros paveldo teritorijas ir objektus, vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio arealus ir panoramų apžvalgos taškus, kur gali būti ribota arba draudžiama AEI elektrinių statyba. Taip pat pažymėtos teritorijos, kuriose vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai yra draudžiami arba turi būti derinami su Lietuvos Kariuomene. Norint, kad žemėlapis būtų kuo naudingesnis, jame pateikiama informacija apie elektros perdavimo ir skirstymo tinklą – laisvus linijų pralaidumus ir galias transformatorių pastotėse.
Vienoje vietoje galima rasti visą reikšmingiausią informaciją apie galimybes numatytoje vietoje pastatyti AEI elektrinę, ar pasitikrinti, kokios yra galimybės bei kokių gali būti ribojimų dėl saugomų teritorijų, kultūros paveldo, krašto saugumo reikalavimų ar elektros infrastruktūros prieinamumo.
Žemėlapio informacija periodiška atnaujinama.
Parengta pagal Lietuvos energetikos agentūros informaciją.
„LIFE“ programa paskelbė projektų šaukimus žiedinės ekonomikos ir gyvenimo kokybės temomis, kurios apima atliekų, oro, vandens, dirvožemio, triukšmo, cheminių medžiagų, „Bauhaus“ iniciatyvos ir aplinkos valdysenos sritis. 38 projektams iš viso skirta 81 mln. eurų. Savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas naujojo europinio bauhauzo projektams.
Naujojo europinio bauhauzo projektai turi būti kompleksiniai, holistiniai, siekiantys subalansuoto socialinės, ekonominės ir supančios aplinkos vystymosi. Didžiausias dėmesys skiriamas tvariai naujai statybai, didesniam organinių medžiagų naudojimui statybose, ekonomikos skatinimui ir bioįvairovės stiprinimui žmonių gyvenamojoje aplinkoje.
Projektai turi būti skirti veikloms, kuriančioms naujus metodus, skatinančioms žinių sklaidą, skleidžiančioms tvarios Europinės politikos įstatyminę ir technologinę pažangą didesniu mastu, įtraukiančioms viešą, privatų, nevyriausybinį sektorius ir visuomenę į sprendimų priėmimą, susietą su projektu. Skatinama skirti prioritetą pilotiniams projektams.
Gali būti finansuojamos šios išlaidos: personalo darbas, susitikimai, išvykos, ekspertų samdymas, įranga, žemės įsigijimas (išskirtiniais atvejais), informavimo priemonės.
Paraiškas gali teikti viešosios institucijos ir privačios įstaigos, registruotos Europos Sąjungoje. Prieš teikiant paraišką, rekomenduojama sudaryti konsorciumą tarp dalyvaujančių partnerių. „Life“ programa suteikia dalinį projekto finansavimą – 60 proc. viso biudžeto. Paraiškų teikimo terminas – iki 2023 m. rugsėjo 6 d.
Kitos aktualios temos, kurioms skirtiems projektams finansuoti savivaldybės gali teikti paraiškas, susijusios su oro, vandens, dirvožemio, triukšmo ir cheminių medžiagų temomis, aktualios regionams, savivaldybėms ir miestams bei miesteliams, kurie susiduria su transporto, pramonės objektų, kita kompleksine tarša.
Žiedinės ekonomikos ir atliekų pakartotinio naudojimo tema yra galimybė savivaldos institucijoms, siekiančioms glaudesnio ryšio su privačiu sektoriumi, gamintojais, atliekų pakartotiniu naudojimu ir organinių medžiagų naudojimu statybose.
Projektai, susieti su vandens tema, aktualūs jūros ir pakrantės sektoriui bei vandens tiekimo užtikrinimui, tyrinėjant ir projektuojant mažiau įtakos jūros ekosistemai turinčius sprendimus. Pavyzdžiui, mažinant povandeninę triukšmo taršą, žemės ūkio atliekų patekimą į upes ir jūrą, žvejybos neigiamas pasekmes.
Daugiau informacijos rasite čia
„LIFE“ programos tikslas – prisidėti prie ES aplinkos ir klimato politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir plėtros kuriant pridėtinę vertę Europai. Programos sritys: aplinka, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, bei klimato politika, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Uostamiestyje veikiančiame Akvakultūros kompetencijų centre, kuris įsteigtas pajėgas sutelkus Klaipėdos universitetui bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui, suprojektuotas naujos technologijos krevečių rezervuaras ir sukurtas veikiantis prototipas.
Šis daugiasluoksnis bakas – krevečių bokštas – išbandytas AquaVIP projekto eksperimentų metu.
Tolimesnei technologijos komercializacijai buvo įkurtas spinoffas AquaQLT, kuris sėkmingai sudalyvavo Lietuvos inovacijų agentūros akceleravimo programoje. Europos patentų tarnybai jau pateikta technologijos patento paraiška.
Daugiasluoksnės krevečių talpyklos savybės:
● Talpykla pritaikyta komerciniam krevečių auginimui. Daigiaskluoksnė sistema padidina bako paviršiaus plotą.
● Bakas yra visiškai uždaras, todėl procesų metu prarandama mažiau šilumos ir vandens.
● Specialaus dizaino daugiasluoksnis rezervuaras įgalina rinkti užaugintas krevetes iš atskirų sluoksnių.
● Esant poreikiui, yra galimybė procesus vykdyti lauko sąlygomis, sumažinant reikalingos infrastruktūros sąnaudas.
● Įdiegta visiškai automatizuota akvakultūros pašarų įpurškimo sistema.
● Talpykla visiškai suderinama su RAS vandens filtravimo sistema. Kelių lygių dizainas ir galimybė naudoti tos pačios talpos filtravimo sistemas – tai padeda sutaupyti kaštus.
Daugiau informacijos: https://aquaqlt.com/
Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad NATO gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) paskelbė kvietimą startuoliams ir inovatoriams teikti paraiškas dalyvauti iššūkių programoje. Šiais metais veiklą pradedančios įmonės ir visi inovatoriai gali dalyvauti trijuose bandomuosiuose iššūkiuose, skirtuose energetiniam atsparumui, saugiam informacijos dalijimuisi ir informacijos rinkimui.
„Tai unikali galimybė startuoliams ne tik gauti finansinę paramą ir prieigą prie ekspertų tinklo, tačiau taip pat didinti šalies matomumą tarptautiniu lygmeniu. Per pastaruosius metus Lietuvos startuolių vertė išaugo 17 kartų ir vien praėjusiais metais jiems pavyko pritraukti 238 mln. eurų investicijų, o bendra vertė pasiekė 10 mlrd. eurų. Todėl neabejoju, kad jaunų Lietuvos įmonių įsitraukimas į programą prisidėtų stiprinant šalies technologinį pažangumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagrindinės 2023 m. NATO DIANA iššūkių sritys yra energetinis atsparumas ir saugus dalijimasis informacija. Trečias programoje įvardytas iššūkis – tai jutimas bei stebėjimas, kurį sudaro geresnis informacijos rinkimas povandeninėje pakrančių zonoje, įskaitant naujus jūros dugno kartografavimo metodus, povandeninės infrastruktūros stebėseną, žmogaus sukurtų objektų ir jūrų gyvūnijos stebėjimą, klimato kaitos poveikio vertinimą.
„Šia programa siekiama ieškoti atsparesnių ir efektyvesnių energetikos sprendimų, galinčių patenkinti energetikos poreikius ir ieškoma būdų, kaip sukurti saugią ir patikimą informacinę aplinką. Pagal kiekvieną iššūkio sritį atrinktiems dešimt startuolių bus skirta po 100 tūkst. eurų vertės paramos paketą, todėl tikiu, kad Lietuvos įmonių dalyvavimas programoje padėtų siekti šių strateginių tikslų“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Įmonės, priimtos į DIANA akceleravimo programą, gauna naujų technologijų plėtrai ir demonstravimui skirtas dotacijas, prieigą prie investuotojų tinklo, taip pat prie daugiau kaip 10 akceleratorių ir daugiau kaip 90 technologinių centrų. Taip pat yra suteikiama ekspertinė pagalba bei užtikrinamos galimybės bandyti technologijas realioje aplinkoje, o vėliau sukurtą produktą teikti NATO.
Paraiškas įmonės gali teikti iki š. m. rugpjūčio 25 d. Išsamiau apie programos kvietimą – https://diana.nato.int.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Transformaciją išgyvenantis energetikos sektorius greitu metu taps naujosiomis informacinėmis technologijomis – ekspertai prognozuoja milžinišką kvalifikuotų specialistų poreikį. Jau dabar žinoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvai papildomai reikės kelių tūkstančių šią sritį išmanančių darbuotojų: jie bus graibstomi, dėl jų konkuruos įmonės, išaugs energetikos studijų populiarumas.
Laukti nėra ko – didžiausia Baltijos šalyse listinguojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ jau dabar pradeda auginti jaunąją kartą ir padeda studentams, pasirinkusiems energetikų specialybę. „Ignitis grupė“ pasirašė sutartis su devyniomis aukštosiomis šalies mokyklomis, kurių elektros ir energetikos inžinerijos studijų kryptis pasirinkusiems studentams per 2023-2024 mokslo metus skirs beveik 300 tūkst. eurų paramą.
„Inžinierių ir technologų paklausa kasmet vis auga – prognozuojama, kad iki 2030 metų Lietuvai papildomai reikės mažiausiai 2500 specialistų. Matydami augantį specialistų poreikį, norime paskatinti jaunuolius rinktis energetikos krypties studijas ir užtikrinti geras sąlygas studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje“, – sako #EnergySmartSTART programos vadovė Giedrė Žlibinienė.
Beveik 300 tūkst. eurų atiteks 9 aukštosioms mokykloms, kurios skirs stipendijas beveik šimtui pirmo ir antro kurso studentų. Tai yra dvigubai daugiau nei pernai – praėjusiais mokslo metais, startavus plataus masto programai #EnergySmartSTART, „Ignitis grupė“ 50 inžinerijos ir elektros inžinerijos studijas pasirinkusių pirmakursių skyrė 150 tūkstančių eurų. Šiemet stipendijos skiriamos ne tik naujai įstojusiems, bet ir pradėtas studijas tęsiantiems antrakursiams. Vienam studentui atiteks 300 eurų mėnesinė stipendija, kuri bus mokama 10 mėnesių.
„Lietuvoje permainos energetikoje tik įsibėgėja, plečiama saulės ir vėjo elektrinių infrastruktūra, investuojame į inovatyvius žaliuosius sprendimus ir kuriame tvarią ateitį. Būtų apmaudu, jei šių tikslų siekti Lietuva negalėtų dėl specialistų trūkumo. Todėl dedame visas pastangas pritraukti jaunus žmones, sudominti juos energetikos temomis ir rinktis šį perspektyvų kelią“, – sako G. Žlibinienė.
Prognozuojama, kad jei gamybos tempai ir toliau augs, Lietuva bus viena pirmųjų šalių, kuri 100 proc. patenkins energijos poreikį tik iš alternatyvių energijos šaltinių.
„Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią dėmesį skiriame žaliosioms ir lanksčiosioms technologijoms, tokioms kaip jūrinio vėjo elektrinės, sausumos vėjo hibridinės elektrinės, svarbus prioritetas – elektros kaupimas, jos konvertavimas, saugojimas. Energetika jau seniai nebėra vamzdžių tinklas, šiandien čia susijungia ir inovacijos, ir informacinės technologijos, ir aplinkosauga. Plataus profilio energetikai yra graibstomi visame pasaulyje“, – sako G. Žlibinienė.
Daugiau informacijos apie programą: #EnergySmartSTART | programa
Klaipėdoje nauja susisiekimo galimybė – nuo šiol nukeliauti iš senamiesčio į šiaurinę miesto dalį galima ir Danės upe. Penktadienį prasidėjo reguliarus elektrinių vandens autobusų kursavimas maršrutu Senamiestis – Tauralaukio tiltas. Tai pirmasis Lietuvoje ekologiškas reguliarus vidaus vandenų maršrutas.
„Vasarą Klaipėda pradeda su naujiena. Tikiu, kad galimybe išbandyti vandens autobuso keliones susidomės ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis maršrutas pasiteisina toks, koks yra dabar, ar dar reikalingos korekcijos, linkiu, kad tai būtų komerciškai sėkmingas projektas. Tuo pat metu siekiame atgaivinti Danės upės pakrantes. Nors plaukimas upe taip pat yra atrakcija, būtina ir krante sukurti kokybiškas erdves, kurios taptų naujais traukos centrais“, – sako meras Arvydas Vaitkus.
Maršruto parengimui jėgas suvienijo savivaldybei priklausančios įmonės – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, UAB „Klaipėdos paslaugos“, vandens autobusus pagamino Klaipėdos startuolis „Popa Boat“.
Vandens autobusas naujame technologiniame lygyje atgaivina gilią istorinę tradiciją. XIX amžiuje kilmingieji iš miesto centro nedideliais garlaiviais keliaudavo į Luizės dvarą atsigerti arbatėlės. O XX a. pradžioje laiveliais miestiečiai nukakdavo ir iki Tauralaukio, kur buvo patogios vietos pramogauti.
Kelionė į vieną pusę L1 maršruto autobusu truks 1 valandą 20 minučių, pakeliui yra 6 stotelės. Per dieną abu autobusai iš viso padarys 8 reisus. Autobuso talpa – 10 keleivių + vieta negalią turinčiam asmeniui vežimėlyje.
Pirmojo vandens autobuso stotelė įkurta senamiestyje, netoli burlaivio Meridianas. Iš viso vandens autobusas sustoja šešiose stotelėse – „Senamiestis“, „Liepų tiltas“, „Danės slėniai“, „Senvagė“, „Botanikos sodas“ ir „Tauralaukio tiltas“.
Pilna bilieto kaina – 3 eurai, su Klaipėdiečio kortele – 2,40 Eur. Vandens autobusų maršrute taip pat galioja Transporto lengvatų įstatyme numatytos lengvatos kelionėms reguliaraus susiekimo laivais. Atsiskaityti už keliones bus galima el. bilieto kortele, bekontakte banko kortele ir kitais elektroniniais būdais, grynaisiais pinigais atsiskaityti galimybė nenumatoma. Išsami informacija apie taikomas lengvatas ir atsiskaitymo būdus skelbiama „Klaipėdos keleivinio transporto“ tinklapyje: https://www.klaipedatransport.lt/lt/naujienos/vandens-autobusu-tvarkarastis-bilietu-kainos-ir-atsiskaitymo-budai-990
Vandens autobuso maršrutas, grafikas ir stotelės: https://www.stops.lt/klaipeda/#aquabus/l1(nuo06.16)/a-b/aqua002/2/map
Daugiau nei 136 km2 ploto Baltijos jūros teritorijos dugno sandara yra tinkama vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką, patvirtino paskutinis geologinių ir geotechninių jūros dugno tyrimų etapas. Konkursą 700 MW leistinos generuoti galios vėjo parko vystytojui atrinkti planuojama paskelbti šių metų rudenį.
Jūros dugno sandaros tyrimai, kuriuos atliko pagal jungtinę sutartį veikianti paslaugų teikėjų grupė „Garant Diving“ ir „Geobaltic“ , yra itin svarbūs, nes atsižvelgiant į jų rezultatus pasirenkami vėjo elektrinių pamatų modeliai, nustatoma jų įrengimo technologija.
Pirmojo ir antrojo geologinių tyrimų etapais nustatyta, kad 30 km iki Palangos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorija pagal geologinę dugno sandarą yra tinkama vystyti vėjo elektrinių parką. Be to, vietovė nepatenka į seismiškai aktyvių tektoninių lūžių zoną ir nepersidengia su potencialiomis naftos struktūromis.
Trečiajame etape tyrimais įvertintos jūros dugno gruntų mechaninės savybes, kurios yra svarbios jūrinio vėjo elektrinių konstrukcijų pasirinkimui, kabelių tiesimui bei susijusios infrastruktūros vystymui.
Tyrimo metu 136 km2 ploto Baltijos jūros teritorijoje buvo išgręžti 22 gręžiniai, iš kurių 20 – iki 3 metrų, o dviejų gręžinių gylis siekė net iki 100 metrų. Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad visos teritorijos jūros dugno geologinė sandara yra nevienalytė. Silpni, purūs ir vandens prisotinti smėlingi gruntai yra paplitę vakarų-pietvakarių kryptimi, o šiaurės rytiniame ploto kampe dominuoja stiprus ir labai stiprus ledyninės kilmės gruntas. Į tai rekomenduojama atkreipti vystytojų dėmesį, planuojant elektros kabelių tiesimo trasas ir parenkant statybos darbams reikalingą infrastruktūrą.
Išskirtinis dėmesys atliekant tyrimus skirtas inžineriniu vertinimu silpnų gruntų paplitimo zonų bei jų storio nustatymui. Gręžinių su labai puriu ir vandens prisotintu smėlingu gruntu teritorijose tyrėjai rekomenduoja vystytojams atlikti detalesnius inžinerinius geologinius tyrimus ir nustatyti šių sluoksnių paplitimo ribas.
Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai Baltijos jūros dugno tyrimai finansuoti jūrinio vėjo elektrinių parko plėtros parengiamiesiems darbams ir susijusios infrastruktūros įrengimui skirtomis ES fondų lėšomis. Iš viso parengiamiesiems darbams numatyta 11,54 mln. eurų, kurie finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Parengiamųjų darbų vėjo elektrinių plėtrai Baltijos jūroje projektą įgyvendina Energetikos ministerija.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno leistina generuoti galia būtų 700 MW. Abu jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.
Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Klaipėdos uoste formuojamas pagrindas visai jūrinei Lietuvai svarbios laivų statybos ir remonto industrijos ateičiai. Trys Lietuvos jūriniam klasteriui priklausančios organizacijos įgalino mechanizmą, kaip pritraukti gyvybiškai reikalingų specialistų.
Startavusi stipendijų programa motyvuoja jaunimą rinktis inžinerines studijas ir daug perspektyvų turintį profesinį kelią. Strategiškai apgalvotų žingsnių dėka regione bus koncentruojami jūriniai talentai ir taip kuriamos sąlygos aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimui.
Investuojami tūkstančiai
Iniciatyvos sprendžiant ne vien jūriniam verslui, bet ir kitiems sektoriams aktualias problemas ėmėsi didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ – į jos skiriamas stipendijas galės pretenduoti Klaipėdos universiteto (KU) ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro jaunuoliai.
Inžinerinių specialybių studentams kiekvieną mėnesį bus mokama 300 Eur stipendija, o laivų korpuso surinkėjo profesiją pasirinkusiems jaunuoliams, kurie jos gali ateiti mokytis jau po 10 klasių, – 200 Eur stipendija kiekvieną mėnesį. Į vieną moksleivį ar studentą priklausomai nuo jo mokslų trukmės bus investuojama iki 12 000 Eur.
„Kalbame apie išties ženklią sumą kaip trampliną ateities specialistams – tikslus investicijos mastas bus aiškus įvertinus, kiek moksleivių ir studentų ja suskubs pasinaudoti. Finansinės paskatos bus nenutrūkstamai teikiamos visų studijų metu. Jaunimui šios stipendijos turėtų signalizuoti ne vien apie tai, kad gilintis į inžineriją ir rinktis jūrines profesijas apsimoka dėl galimybės paprasčiau subalansuoti savo finansinę situaciją čia ir dabar – verslas šiuo žingsniu aiškiai demonstruoja, kad perspektyvos šiose srityse yra labai didelės“, – akcentavo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas“.
Jaunimas – ambicingų projektų priešakyje
Su jūrine industrija susietas profesinis kelias progresyviai mąstančiam jaunimui užtikrina ne vien finansinį stabilumą, bet ir plačias savirealizacijos ir augimo galimybes įsitraukiant į ambicingus projektus, kai dirbama su užsakovais visame pasaulyje. Šią savaitę AB „Vakarų laivų gamykla“ paskelbė apie Baltijos laivų statykloje užbaigtą dar vieną ambicingą projektą – modernaus Klaipėdoje pastatyto laivo korpusas jau nuleistas, ruošiamasi darbų užbaigimo ceremonijai.
„Prie projekto dirbo didelė mūsų specialistų komanda. Didelė jos stiprybė – būtent jauni žmonės, kuriuos įkvepia ir industrijos mastai, ir galimybė savo akimis pamatyti įspūdingus savo darbo ir sukauptų žinių vaisius. Kompleksiškumu laivų statybos pramonė ženkliai pranoksta automobilių ir orlaivių gamybos industrijas. Elektriniai laivai, įvairūs koncepciniai projektai, naujos galimybės, atsiversiančios su jūros vėjo parkų plėtra mūsų uoste – inovatyviai mąstantys ir turintys reikalingų žinių bei įgūdžių gali sklandžiai įsilieti į sau artimą nišą“, – kalbėjo AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinio direktoriaus ir Jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika.
Sėkmės formulė – bendradarbiavimas
Klasterio koordinatoriaus, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, šios platformos rėmuose jau turima nemažai pasiteisinusių bendradarbiavimo pavyzdžių įgyvendinant technologinius projektus, tačiau stipendijų sistemą bendruomenė vertina kaip vieną stipriausių sėkmės istorijų.
„Sugeneruoti solidūs finansiniai resursai, išvystytas dialogas su Klaipėdoje veikiančiais mokslo centrais ir sukurta aiški strategija – visa tai dėl tikslo, kuris pranoksta vienos įmonės poreikių rėmus. Šis tikslas svarbus mums visiems. Šiandien tai – stipendija, kuri vienam jaunuoliui taps papildoma motyvacija, kitam galbūt padės išgyventi. Rytoj – tai technologiniai lyderiai ir kvalifikuota, gerai apmokama darbo jėga, kuri kurs pažangius sprendimus ir teiks konkurencingas paslaugas mūsų uoste. Įsipareigodami nuosekliai finansiškai remti inžinerinį jaunimą, mūsų klasterio partneriai imasi proaktyvaus vaidmens kuriant ateities jūrinę Lietuvą“, – kalbėjo A.Sutnikas.
Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo ceremonija. Premija šiemet buvo įteikta Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkei, išradėjai, profesorei dr. Tatjanai Paulauskienei už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą ir kitus pasiekimus.
Renginyje sveikinimo žodį tarė LR prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas priminė, jog premija pavadinta Valdo Adamkaus vardu neatsitiktinai, pagerbiant jo pasiekimus aplinkosaugos srityje, ir pabrėžė, jog nors aplinka rūpintis šiandien yra madinga, šis rūpestis turėtų išlikti amžinas. „Gerai, kad tai tapo populiaru, bet kartais populiarūs dalykai šiandien prisimenami, o rytoj pamirštami. Aplinka negali būti tokia mada. Mūsų įsipareigojimas aplinkai turi būti amžiams – tai bus nuolatiniai namų darbai, kuriuos turėsime atlikti, kad užtikrintume gyvenimą ne tik sau, bet ir savo palikuonims“, – sakė valstybės vadovas, pastebėjęs, jog išrinktoji laureatė gali tapti puikiu įkvėpimu jaunimui, paskatinti sekti jos pavyzdžiu.
Premijos įteikimo ceremonijoje kalbėjo ir Prezidentas Valdas Adamkus, pasidžiaugęs, kad dėmesys gamtosaugai sukūrė gražią tradiciją teikti kasmetinę premiją. „Saugodami aplinką, visada turės kartu dirbti mokslo centrai ir universitetai, valstybinės įstaigos ir visuomeninės organizacijos. Ir, žinoma, talentingi mokslininkai – tokie, kokią šiandien sveikiname. Profesorė Tatjana Paulauskienė ir jos pastangos padėti pasauliui tapti švaresniam, saugoti mūsų Baltiją, padėti pasauliui spręsti aplinkosaugos klausimus. Daug metų tokie rūpesčiai buvo mano tiesioginis darbas. Todėl kreipiuosi į Tatjaną su nuoširdžia pagarba kaip į pačią tikriausią kolegę: ačiū Jums už tai, ką darote. Ir ačiū visiems, kurie šiuo rūpesčiu dalijasi su Jumis”, – savo kalboje T. Paulauskienei dėkojo V. Adamkus.
Ceremonijoje dalyvavo vienas iš premijos komiteto narių, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jo teigimu, laureatės vizija dėl Baltijos jūros – itin įkvepianti. „Ta vizija apima pirmiausia sukurti švarią ir saugią aplinką – po dvidešimties metų turėti sveiką Baltijos jūrą“,- sakė V. Sinkevičius. Renginyje sveikinimo žodį klaipėdietei mokslininkei tarė ir LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio statulėlę iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų atsiėmusi premijos laureatė padėkos žodyje išreiškė viltį, kad darbai aplinkosaugos srityje atneš didelę naudą visai Europai. „Prieš keletą metų visa Europa, įskaitant ir Lietuvą, pasirinko žaliąją kryptį ir ambicingą siekį iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu kontinentu. Aš tikiu, kad bendromis pastangomis mes sukursime švarią ir saugią aplinką, o Baltijos jūra bus sveika, jungianti regionus ir užtikrinanti žmonių gerovę“,– kalbėjo premijos laureatė, kurią apdovanojimui nominavo Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas. Už palaikymą ji dėkojo ir KU bendruomnei, ir komandos nariams, ir šeimai.
Vienas iš premijos steigėjų, Prezidento V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis, pažymėjo, jog šis įvertinimas yra paremtas Jungtinių Tautų teikiamais apdovanojimais „Champions of the Earth“ („Žemės čempionai“), kurie skiriami asmenims, jų grupėms ir institucijoms, kurios transformuoja ekonomiką kurdamos naujas ir tvarias technologijas, kovoja su neteisingumu aplinkosaugos srityje, gina gamtinius išteklius ir kuria tvaresnę ateitį. „Valdo Adamkaus Premija yra teikiama už asmens nuopelnus Lietuvos aplinkosaugai ir pastangas pagerinti ir atstatyti šalies gamtinę būklę. Kasmet mes laukiame nominacijų mokslo, visuomenės, politikos ir verslo srityse. Šiemet premija skiriama prof. T. Paulauskienei už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalų valymui iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą, bei už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje“, – pabrėžė A. Antanaitis.
Šiemet iš viso buvo nominuota 16 asmenų, o laureatei bus įteikta 5000 eurų bei skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.
Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginę premiją įsteigė Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir JAV esantis Danos Gedvilienės fondas. Jo valdytojas ponas Gabrielius Gedvila ilgesniam premijos gyvavimui paskyrė 100 tūkst. JAV dolerių. D. Gedvilienės fondą globoja Lietuvių fondas.
Laureatą renka premijos komitetas, sudarytas iš autoritetingų aplinkosaugos, mokslo ir kultūros atstovų.
