Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, skatindama jaunimą rinktis su inžinerine pramone susijusias profesijas, įsteigė pinigines stipendijas. Jos skiriamos Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro moksleiviams, norintiems įgyti laivų korpusų surinkėjo profesiją, taip pat Klaipėdos universiteto studentams, pasirinksiantiems inžinerines specialybes.

„Nuoširdžiai dėkojame Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei už tokią skatinamąją priemonę. 200 еurų stipendija bus mokama kiekvieną mėnesį, visų studijų metu. Laivų korpuso surinkėjo profesiją Lindenau centre galima rinktis baigus 10 klasių, mokslų trukmė – 2 metai ir 4 mėnesiai. Yra suteikiama ir tęstinio mokymo galimybė – pasirinkusiems šį profesinio mokymosi būdą, mokslai tęsis 6 mėnesius. Kviečiame mokytis šios profesijos ne tik klaipėdiečius, bet ir gyvenančius tolėliau nuo uostamiesčio – tokiais atvejais, suteikiame bendrabutį“, – apie mokymosi galimybes pasakojo dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.

Besimokantiems Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre, atveriamos plačios galimybės darbinę praktiką atlikti Klaipėdos uoste, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje.  Laivų statybos ir remonto sektorius – itin dinamiškas, čia nuolat trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų, todėl įgijusiems laivų korpusų surinkėjo profesiją atsiveria keliai kaip mat įsilieti į darbo rinką. Skaičiuojama, kad vien Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė sukuria apie 4000 darbo vietų.
„Esame didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, puikiai suprantame, kokia svarbi šio sektoriaus plėtra mūsų šalyje, o tai sunkiai įsivaizduojama be naujų talentų, išugdytų jaunųjų šios srities profesionalų. Tad jau daug metų skiriame didelį dėmesį jūrinės inžinerinės pramonės profesijų populiarinimui, skatiname jaunimą jas rinktis, ne tik sudarydami sąlygas atlikti praktiką, o vėliau įsidarbinti, bet ir prisidėdami prie šios krypties specialybes pasirinkusių studentų gyvenimo kokybės gerinimo studijų metu, kas jiems leidžia skirti dar didesnį dėmesį profesinių žinių gilinimui. Tikimės, kad mūsų įsteigtos stipendijos bus paskata rinktis šį profesinį kelią, tapti unikalios veiklos – laivų projektavimo, statybos ar remonto dalimi, kurti vertę jūrinės inžinerijos srityje“, – tvirtino Arnoldas Šileika, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės gen. direktorius.
Pildyti prašymus mokytis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre galima nuo birželio 1 dienos – prašymai priimami per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Paskutinį mokslo metų mėnesį visos Lietuvos moksleiviai raginami mintimis pasinerti į artėjančių vasaros atostogų nuotaikas ir savo piešiniuose įprasminti vienintelį šalies uostamiestį – Klaipėdą. Edukacinio projekto „Jūros ambasada“ organizuojamas piešinių konkursas „Klaipėda – Lietuvos jūros vartai į pasaulį“ skirtas 5-12 klasių moksleiviams. Geriausių piešinių autoriams įsteigta kelios dešimtys klaipėdietiškų prizų, jauniesiems dailininkams bus pasiūlytos ir patyriminės dovanos – plaukimai burlaiviais Jūros šventės metu, apsilankymai Lietuvos jūrų muziejuje neseniai atidarytame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.

„Šis piešinių konkursas neturi griežtų rėmų, norime, kad jaunimas neribotų savo fantazijos ir savo piešiniuose perteiktų Klaipėdą – tobulą vietą vasaros atostogoms, pramogoms prie jūros, uostamiestį, kuris gali didžiuotis turėdamas sėkmingai veikianti jūrų uostą, miestą, kupiną jūrinių galimybių. Prieš 100 metų Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, taip atverdama galimybę šaliai tapti pilnateise jūrine valstybe, todėl šiuo konkursu norime paskatinti klaipėdiečius didžiuoti savo miestu, o kitų miestų gyventojus paraginti atrasti Klaipėdą, kaip galimybių miestą“, – pasakojo iniciatyvos „Jūros ambasada“ projektų vadovė Dovilė Ringis.
Projekto „Jūros ambasada“ rengiamas piešinių konkursas sutraukė gausų būrį rėmėjų – prizus jauniesiems dailininkams įsteigė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėda ID, VšĮ „Klaipėdos šventės“, AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, AB „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos universitetas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos jūrininkų įdarbinimo agentūrų asociacija. Šį konkursą globoja Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, pažadėjęs specialų priėmimą geriausių piešinių autoriams.
„Klaipėda – unikalus ir išskirtinis Lietuvos miestas, kurio potencialas yra beribis. Mums labai svarbu, kad šis miestas yra atviras jaunimui, kuris ne tik myli jūrą, bet ir įžvelgia jūros kuriamas  perspektyvas. Labai įdomu pamatyti, kaip vienintelį Lietuvos uostamiestį mato jaunimas, todėl noriu paraginti moksleivius išlaisvinti savo kūrybines fantazijas ir piešiniuose atskleisti savo požiūrį į Klaipėdą. Nekantrauju su geriausių darbų autoriais susipažinti asmeniškai, todėl kelis jaunuosius dailininkus pažadu pasikviesti pasisvečiuoti į mero svetainę“, – teigė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Darbai konkursui „Klaipėda – Lietuvos jūros vartai į pasaulį“ laukiami iki birželio 20 d. Skanuotus ar perfotografuotus piešinius galima siųsti el. formatu – media@maritimecluster.lt . Darbus galima pristatyti ir tiesiogiai konkurso rengėjams. Dėl piešinių perdavimo detalių kviečiame susisiekti el. paštu media@maritimecluster.lt arba tel. nr. 8-615-82405.
Projektą „Jūros ambasada” įgyvendina asociacija „Lietuvos jūrinis klasteris”, jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.

Naujausiame pasauliniame startuolių „StartupBlink“ indekse Lietuvos didmiesčiai gerokai šoktelėjo į viršų, o Kaunas ir Vilnius pateko į 200-uką. Lietuva bendrame sąraše užima 17-ą vietą, Europos Sąjungoje – 9-ą vietą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neabejoja, kad šis indeksas tik patvirtina, jog Lietuva turi vieną greičiausiai augančių startuolių ekosistemų.  

„Į pasaulinį 1000-čio startuoliams geriausių miestų sąrašą pateko net trys Lietuvos miestai, taigi tapome vienintele Baltijos šalimi, kurios du miestai patenka į pirmąjį 200-uką. Tai rodo, kad Lietuvos startuolių ekosistema stabiliai kyla ir šalis sparčiai įsitvirtina kaip inovacijų ir verslumo centras. Turėdami kvalifikuotą darbo jėgą, modernią infrastruktūrą ir palankią verslo aplinką, investuotojams kuriame unikalią galimybę tapti dinamiškos ir pažangiai mąstančios startuolių bendruomenės dalimi“, – teigia A. Armonaitė.

Pasauliniame startuolių indekse yra reitinguojama 1000 miestų iš 100 šalių. Vilnius šoktelėjo 7 pozicijomis – užima 73 vietą pasaulyje. Be to, Lietuvos sostinė patenka į 50 geriausių pasaulio miestų pagal elektroninės prekybos ir mažmeninės prekybos sritį (46 vieta).

Kaunas pasaulyje šoktelėjo 13 pozicijų ir užima 178 vietą. Tarp ES šalių Kaunas pakilo 2 pozicijomis ir užima 43 vietą. Įspūdingus pasiekimus pademonstravo ir Klaipėda – savo reitingą miestas pagerino net 195 pozicijomis ir dabar užima 769 vietą.

Prekių ženklų registravimo ir apsaugos pagrindinius aspektus, ES paramą prekių ženklų registravimui bei informacinį projektą apie intelektinę nuosavybę intelektinė.lt pristatys Valstybinio patentų biuro atstovai.

Pasak KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovo Tomo Mackaus, Klaipėdos regiono verslas aktyviai naudoja .lt domeną interneto svetainėms, el. parduotuvėms, el. paštui ir kitoms sistemoms. Iš viso Klaipėdos apskrities įmonės ir fiziniai asmenys yra registravę daugiau kaip 17 tūkst. antro lygio .lt domenų.

Pasak KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovo Tomo Mackaus, Klaipėdos regiono verslas aktyviai naudoja .lt domeną interneto svetainėms, el. parduotuvėms, el. paštui ir kitoms sistemoms. Iš viso Klaipėdos apskrities įmonės ir fiziniai asmenys yra registravę daugiau kaip 17 tūkst. antro lygio .lt domenų.

„Mums svarbu, kad verslas išvengtų klaidų registruodamas ir naudodamas .lt domenus, turėtų kokybiškas interneto svetaines ir el. parduotuves, kurios leistų efektyviai siekti verslo tikslų. Ypatingą dėmesį skiriame smulkiojo ir vidutinio verslo, startuolių ir aukštųjų technologijų įmonių švietimui“, – akcentuoja T. Mackus.

Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorė Irina Urbonė tikina, kad prekių ženklų ir kitos intelektinės nuosavybės registravimas yra viena svarbiausių sričių, į kurias turėtų investuoti verslas.

„Atlikta ES smulkaus ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad apie 15 proc. įmonių, kurioms priklauso registruotos intelektinės nuosavybės teisės, yra patyrusios šių teisių pažeidimų, kuomet buvo bandyta vogti ar klastoti ar kitaip neteisėtai panaudoti joms priklausančius išradimus, prekių ženklus ar gaminius. Šis procentas didesnis tarp inovatyvių, naujoves diegiančių įmonių – 19,4 proc. Lietuvoje tokių tyrimų atlikta nebuvo, tačiau rezultatai, ko gero, būtų panašūs, kadangi intelektinės nuosavybės vagystės yra nusikaltimas, neturintis sienų“, – sako I. Urbonė.

Uostamiestis ir čia veikiantys verslai yra aktyvūs inovacijų ekosistemos dalyviai. Vien Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP)  bendruomenei priklausančios įmonės pernai sukūrė ir rinkai pateikė 36 inovatyvius sprendimus ar produktus.

Bio-LNG Market – Challenges and Opportunities for Technology on the Micro- and Nano-Scale. Join us at Liquid Energy Conference 2023 to discuss future solutions, policy, and technologies.

Details:
When: from 14 to 15 June 2023

Where: Pomeranian Science and Technology Park, Street: Aleja Zwycięstwa 96/98, Gdynia, 81-451

Nowadays the main activities of the LNG business focus on mega projects and big-scale LNG market and the comparatively diminutive market of micro- and nano-scale bio-LNG doesn’t get enough attention. Even if there are many market players, this segment is generally not yet in the focus of the industry participants but taking into consideration the great potential of this market it should be.

 The two-days conference:
The event focuses on using micro- and nano-scale bio-LNG and LNG. We are aiming at creating a platform for exchange experience and define common challenges and discuss existing and / or missing technological and non-technological solutions. The project Liquid Energy under implementation by partners from Germany, Poland and Lithuania focuses on unlocking a new market for bio-LNG and LNG dedicated mainly to remote grid off areas, which are typical challenges for many countries.

Speakers:
Renewable energy sources get more and more attention – even in the developing countries. We expect for instance speakers from Nigeria were appr. 92 million people miss a permanent access to any energy source. We also expect for instance speakers from Sweden, Norway and Lithuania.

The conference and registration:

The conference features political, commercial and technical speakers. They will lead the debate and convey their unique perspectives on the state of the LNG and bio-LNG industry.

Preliminary agenda

Registration form
Project financing from the European Regional Development Fund: 1,681,181.00 EUR

The contents of this publication are the sole responsibility of Klaipeda Science and Technology Park and can in no way be taken to reflect the views of the European Union, the Managing Authority or the Joint Secretariat of the South Baltic Cross-border Cooperation Programme 2014-2020.

Kriogeninio kuro tematika vis dar yra gan nauja. Šie skysčiai, greta įprastinių su degalais susijusių pavojų, turi ir papildomų, kuriuos nulemia žema jų temperatūra.

Tarptautinio projekto „Liquid Energy“ partnerių konsorciumas, kuriam taip pat priklauso Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvoje ir Lenkijoje organizuoja mokymus „Training on LBG handling and applications“, kurie skirti norintiems daugiau sužinoti apie suskystintas biodujas ir susipažinti su tinkamo jų eskploatavimo procedūromis, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.

 Mokymų trukmė ~ 5 val. Kalba – anglų.
Dalyvio mokestis nėra taikomas.
Dalyviams bus išduodami mokymų pažymėjimai.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: https://bit.ly/LiquidEnergyTraining

Pastaba – išsamus mokymų dienos tvarkaraštis kiekvienoje lokacijoje dar bus patikslintas. Išsamesnę informaciją suteiks renginio koordinatoriai (žr. kontaktus žemiau).

Mokymų turinys:
1. LBG – įžanga

Gamybos procesas, statistika, fizinės ir cheminės savybės bei palyginimas su kitomis kuro rūšimis

2. Saugus eksploatavimas

Taisyklės įvairioms transporto priemonėms LGB: ADR, RID, AND, IGC

3. Prevencijos priemonės

Dažniausiai pasitaikančių pavojų, susijusių su kriogeniniais degalais, pristatymas

4. Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo priemonės

Pavojų sveikatai ir apsaugos priemonių bei nelaimingų atsitikimų prevencijos procedūrų pristatymas

5. Gaisro gesinimo operacijos

LBG gaisrų priežastys, įvairių jų gesinimo būdų pristatymas

6. Reagavimas į ekstremalias situacijas ir aplinkos taršos prevencija

Metodų, procedūrų ir priemonių, kurios turi būti naudojamos avariniais atvejais, pvz., avarinio bunkeriavimo arba kuro perpylimo, išsiliejimo ir pan., pristatymas

Lektoriai:

Stefan Jankowski. Ščecino jūrų universiteto, Navigacijos fakulteto, Jūrų modeliavimo katedros docentas. Patirtis navigacijos ir jūrų eismo inžinerijos srityje. Dalyvavo Interreg Pietų Baltijos projekte „Martech LNG“, aktyviai įsitraukė į projekto „Go LNG“ rėmuose įsteigto Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centro veiklą.

Marcin Przywarty. Ščecino jūrų universiteto, Navigacijos fakulteto, Jūrų eismo inžinerijos katedros docentas. Patirtis navigacijos ir jūrų eismo inžinerijos srityje. Dalyvavo Interreg Pietų Baltijos projekte „Martech LNG“, aktyviai įsitraukė į projekto „Go LNG“ rėmuose įsteigto Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centro veiklą.

Tikslinės auditorijos: biodujų pramonė, uostai, transporto sektorius. Taip pat renginyje dalyvauti kviečiami jūrinės inžinerijos, chemijos ir kitų krypčių studentai.

Daugiau informacijos/ LBG mokymų atstovai miestuose, kuriuose vyks renginys:

Ščecinas

Stefan Jankowski, s.jankowski@pm.szczecin.pl, +48 502 577 171

Marcin Przywarty, m.przywarty@pm.szczecin.pl, +48 604 143 747

Klaipėda

Andrius Sutnikas, andrius.sutnikas@kmtp.lt, +370 686 37681

Gdynė

Klaudia Kaźmierczak klaudia.kazmierczak@metropoliagdansk.pl, +48 730 778 218

Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 1 681 181 Eur. Už šios informacijos turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, šis turinys neatspindi Europos Sąjungos, Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos 2014–2020 m. Vadovaujančiosios institucijos ar Jungtinio sekretoriato požiūrio.
https://www.l-energy.org/

Birželio 1-ą dieną Klaipėdoje duris atveria naujas paslaugų centras „International House Klaipėda“ (IHK). Pagrindinė centro veikla – užtikrinti sklandų užsieniečių persikėlimą į uostamiestį, suteikiant pagalbą pradėjus naują gyvenimo, karjeros ar verslo etapą. Tokiam projektui sėkmingai veikiant Vilniuje, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija inicijavo centro atsiradimą ir Klaipėdoje.

Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės bei investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ bendra iniciatyva įkurtas centras lankytojus priims Klaipėdos miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriuje ir bus pajėgus per metus aptarnauti daugiau nei 2000 žmonių anglų ir rusų kalbomis.

„Klaipėda ID“ l.e.p. direktorės ir „International House Klaipėda“ vadovės Kristinos Postornak teigimu toks centras Klaipėdai yra labai reikalingas, siekiant padidinti miesto konkurencingumą, pritraukiant talentus iš kitų šalių bei padedant vietiniams verslams su užsienio specialistų įdarbinimo procesu.

„Centras padės užtikrinti sklandžius ir efektyvius užsienio piliečių įdarbinimo ir integracijos uostamiestyje procesus, kuriant glaudų įvairių institucijų bendradarbiavimą. Aiškus ir efektyvus integracijos procesas yra vienas svarbiausių aspektų, norint į Klaipėdą privilioti aukštos kvalifikacijos specialistų iš kitų šalių“, – teigia K. Postornak.
Paslaugų centras teiks viešąsias paslaugas ir konsultacijas, suteiks bendrą informaciją apie persikėlimą į uostamiestį, konsultuos karjeros, įsidarbinimo ir įdarbinimo klausimais, įgyvendins užsienio studentų darbo praktikos ir įdarbinimo projektus, siūlys nemokamas lietuvių kalbos pamokas bei padės ir su antrų pusių integracija naujame mieste.

Užsieniečių skaičius uostamiestyje auga
Registrų centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį į uostamiestį atvykusių užsieniečių skaičius išaugo beveik 3 kartus. Štai 2013 metais į Klaipėdą atvyko kiek daugiau nei 400 užsieniečių, o 2022 m. – daugiau nei 12 tūkst. Vien šiemet į uostamiestį jau persikėlė gyventi daugiau nei 1300 svetimšalių.
Pasak K. Postornak, prie pernai išaugusio atvykėlių skaičiaus prisidėjo ir karas Ukrainoje. Visgi, net ir be nuo tragedijos bėgančių žmonių, užsieniečių gyvenančių Klaipėdoje skaičius kasmet auga.
„Matome, kad užsienio piliečiai susiduria su tam tikrais iššūkiais norėdami gyventi ir dirbti čia. Tai ir kalbos barjeras, ir sunkumai suprantat įdarbinimo bei leidimų šalyje gyventi suteikimo procesus. Būtent su šiais iššūkiais susidoroti jiems ir padės „International House Klaipėda“. Jau numatytas centro veiklas planuojame vis atnaujinti, gavus Klaipėdoje gyvenančių užsieniečių atsiliepimus bei išgirdus aktualiausias jų problemas“, – pasakoja centro vadovė.
K. Postornak teigimu, kasmet vis didesnę dalį atvykusių užsieniečių sudaro uostamiestyje studijuojantys kitų šalių piliečiai. „Klaipėda ID“ duomenimis šiemet Klaipėdoje studijuoja 1 245 studentai iš 75 pasaulio šalių. Vis dėlto MOSTA duomenimis tik 7 % studentų po studijų lieka Lietuvoje, o tai yra didelis praradimas ir šalies ekonomikai, nes visi išvykstantys studentai yra kvalifikuoti specialistai. Taip pat nemaža dalis Klaipėdoje mokslus baigusių užsienio studentų pasirenka darbą Vilniuje.
„Klaipėdos aukštosiose mokyklose studijuojantys užsieniečiai yra ne iki galo išnaudojamas mūsų miesto potencialas. Jeigu didžioji dalis jų nuspręstų likti Klaipėdoje, tai reikšmingai prisidėtų prie miesto ekonominio augimo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo mažinimo. Viena iš paslaugų centro veiklų būtent ir bus orientuota į užsienio studentų išlaikymą mieste“, – mintimis dalinasi K. Postornak.

Įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu
„Klaipėda ID“ užsakymu atlikta Klaipėdos įmonių apklausa parodė, kad įmonės susiduria su rimtu darbuotojų pritraukimo iššūkiu. Vien gamybos sektoriuje per artimiausiu dvejus metus reikės maždaug 3000 naujų darbuotojų, iš jų – apie 1800 aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų. Dar bent 1200 darbuotojų reikės logistikos ir paslaugų įmonėse.
Kaip pasakoja K. Postornak, gilesnės analizės parodė, kad miestas nėra pajėgus pats užauginti reikiamą specialistų kiekio, todėl ir yra būtina nuosekliai dirbti pritraukiant žmones ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš kitų šalių.
„Nors ir jaučia darbuotojų trūkumą, visgi, „Klaipėda ID“ įvykdyta apklausa parodė, kad Klaipėdos įmonės dar nėra pasiruošusios priimti užsienio specialistus. Uostamiestyje tik 35 % įmonių yra atviros samdyti anglakalbius specialistus. Kitos pripažįsta, kad nesamdo užsienio piliečių būtent dėl kalbos barjero. Paslaugų centras padės ne tik atvykėliams, bet ir įmonėms teikdami konsultacijas apie užsieniečių integraciją ir organizuodami įvairias edukacines programas“, – apie naudą uostamiesčio verslams pasakoja „International House Klaipėda“ vadovė.
Įmonės, kurios yra pasiruošusios įdarbinti užsienio specialistus, tarp užsieniečių ieško aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai siejama su įmonių noru augti ir pritaikyti kitų šalių gerąsias praktikas, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas bei gamybą.

Sėkmingas pavyzdys Vilniuje
Prieš pusantrų metų Lietuvoje jau buvo įkurtas pirmasis toks paslaugų centras – „International House Vilnius“, jau aptarnavęs daugiau nei 22 tūkst. užsienio piliečių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Indijos Vokietijos, Turkijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių.
„International House Vilnius“ vadovės Agnės Camara teigimu tarp centro klientų daugiausia informacinių technologijų specialistų, žaidimų kūrėjų bei finansinių technologijų sektoriuose dirbančių žmonių.
„Vilniuje šiuo metu gyvena beveik 70 tūkst. užsieniečių. Į Lietuvą atvykę žmonės ne tik įsidarbina sostinėje įsikūrusiose įmonėse ar patys kuria verslus, bet čia atsiveža ir savo šeimas. „International House Vilnius“ kas mėnesį vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 1000 užsieniečių – aukštos kvalifikacijos specialistų, startuolių atstovų, verslininkų“, – pasakoja A. Camara.
A. Camara teigimu, „International House Vilnius“ kasmet vykdo sostinėje gyvenančių užsieniečių apklausą, kurioje teiraujasi apie įvairius gyvenimo Vilniuje aspektus. Užsienio piliečiai įvardijo, kad pernai daugiausia iššūkių kilo su integracija į lietuvių bendruomenę, vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūra, paslaugų anglų kalba prieinamumu, galimybe mokytis lietuvių kalbos ir sunkumais ieškant darbo.
„Kasdien bendraudami su užsieniečiais, matome, ko jiems trūksta labiausiai, todėl inicijuojame ir įgyvendiname programas, susitikimus, paskaitas, informacinius seminarus. Pavyzdžiui, organizuojame lietuvių kalbos kursus, kas yra itin aktualu čia gyvenantiems užsieniečiams. Pastebime, kad dažnais atvejais užsieniečiams tiesiog trūksta informacijos, ką ir kaip reikia daryti, o jeigu ta informacija ir pateikta, tai labai biurokratine, sunkiai suprantama forma“, – pagrindines problemas vardija „International House Vilnius“ vadovė.

Svarbiausia – žmogiškumas
A. Camara atskleidžia, kad svarbiausia sprendžiant problemas yra žmogiškumas ir dirbant centre jau ne kartą problemas yra tekę spręsti biurokratiją pastumiant į šoną.
„Prisimenu vieno Prancūzijos piliečio atvejį. Jis turėjo net keturis vardus, tačiau sistemose buvo nustatytas limitas, kiek galima įvesti simbolių. Dėl to vyras patyrė daugybę problemų: jam negalėjo būti išduotas leidimas gyventi, neleista teikti prašymo gauti vaiko išmoką ir buvo sudėtinga pasinaudoti kitomis paslaugomis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo darbuotojų pastangomis problemos, kurios atrodė neišsprendžiamos, atvykus į „International House Vilnius“ buvo išspręstos per vieną dieną“, – sėkmingais pavyzdžiais dalinasi A. Camara.
„International House Vilnius“ atstovės teigimu yra daug dirbama ir su iš užsienio persikėlusiomis įmonėmis, iš kurių taip pat išgirstama nemažai problemų.
„Iš įmonių išgirdome, kad nors jų darbuotojai atvyko su savo darbo vieta, tačiau kartu su jais persikėlusios antrosios pusės darbo neturėjo. Todėl mes labai greitai sukūrėme programą, skirtą būtent talentų antrųjų pusių integracijai, kuri apėmė informacines paskaitas, praktinius seminarus ir viską vainikavusią karjeros mugę. Paraleliai padėjome jų vaikams rasti vietas mokymosi ar ugdymo įstaigose tam, kad tėvai neturėtų kliūčių įsilieti į Lietuvos darbo rinką“, – apibendrina A. Camara.

Klaipėdoje koncentruojama jūrinės pramonės, prekybos ir energetikos galia, įgyvendinami pažangūs projektai ir galimybė tapti reikšmingais jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviais pasaulyje – įžvalgomis apie tai forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ dalijosi sprendimų priėmėjai, šalies verslo ir mokslo atstovai bei užsienio partneriai.

Seime jau antrąkart organizuotame renginyje vienu svarbiausių akcentų tapo siekis spartinti Lietuvos jūrinės strategijos kūrimą – ji gyvybiškai svarbi stiprinant valstybės pajėgumus tvarių sprendimų generavimo, inžinerinių talentų telkimo, gynybos ir kitose srityse.

Europos jūros dienos proga dvi dešimtys aukščiausio lygio vadovų ir skirtingų sektorių ekspertų kartu su tarptautine jūrine bendruomene susitiko aptarti aktualiausių iššūkių ir pokyčių, išryškėjusių po pernai Seime pristatytos rezoliucijos dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – dokumente buvo išgryninti 10 opiausių jūrinio verslo ir mokslo klausimų.

Forumas pristatė svarbiausias jūrinės industrijos temas, tarp jų – jūrinių vėjo parkų bei naujos kartos karo laivo statybos planus, naujas jūrines studijų programas, kuriomis siekiama atliepti tiek esamus verslo poreikius, tiek plėtrą planuojančių kompanijų situaciją bei pasaulyje stebimas tendencijas.

Jūrinių reikalų komisijai – atsakingi uždaviniai
Vienas esminių pastarųjų metų pokyčių, kurio liudininke tapo jūrinė bendruomenė, siekianti didesnio įsiklausymo į šio sektoriaus problemas, – tai Seime susikūrusi Jūrinių reikalų komisija, kuri sutelkė skirtingų politinių jėgų atstovus siekiant gerinti Lietuvos jūrinės pramonės socialinę bei ekonominę aplinką, stiprinti ir auginti jūrinę savimonę.

Šalies jūrinis verslas kol kas pasigenda galimybės dalyvauti projektuose, kurie motyvuotų aktyviau generuoti pažangius sprendimus, įgalintų spartesnę jų plėtrą ir nuosekliai kurtų sąlygas aukštos pridėtinės vertės produktų eksportui – kol kas dauguma tokio pobūdžio iniciatyvų Klaipėdos uoste vystomos privataus sektoriaus entuziazmo dėka sprendžiant specifines verslo problemas ir auginant tam tikras kompetencijas organizacijų viduje.

Reikšmingas saugumo dėmuo
Lietuvos jūrinės strategijos rengimą planuojama vykdyti keliose grupėse. Forume pažymėta, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos, kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenės gynybos štabu, rengs saugumui dedikuotą strategijos dalį. Saugumo klausimų svarbą esant sudėtingai geopolitinei situacijai išskyrė dauguma forume pasisakiusių pranešėjų.
„Šiuo metu matome, kad be gynybos ir saugumo komponento jūrinė strategija neveiksminga, nes ne tik mūsų laivai ar tam tikros teritorijos patektų į karo veiksmų zoną, bet ir labai daug jūrinės infrastruktūros, kuri kaip tik šiuo metu auga. Tai ne tik uostai, krantinės ar terminalai, bet ir mūsų komunikacijos, jungtys su kitomis valstybėmis, kurių didelė dalis yra jūroje. Kuo daugiau jūroje yra infrastruktūros, tuo labiau ji pažeidžiama, – teigė Jūrinės komisijos vadovas. – Svarbu ir tai, kad mūsų karinis jūrų laivynas gauna naujas funkcijas ir užduotis. Visi išgyvena dėl Suvalkų koridoriaus, kalba apie tai, kaip jį reikia apginti ir kokius tiltus statyti. Bet juk didžioji dalis bendravimo su NATO šalimis vyksta jūra, ne per sausumą. Ir būtent jūrinė infrastruktūra, komunikacijos, jūrinių bazių gynyba, kova su minomis ir jų statymas – visi šie uždaviniai tampa mūsų laivyno kasdieniu reikalu.“

Aktyviai įdarbins jūrinį vėją
Belaukiant Lietuvos jūrinės strategijos, šalies jūrinio klasterio nariai ir partneriai pripažįsta, kad vos per metus jau pavyko nemažai pasiekti – sparčiai vystomi su minėta rezoliucija susiję procesai, siekiant atliepti būtiniausius Klaipėdos uostamiesčio ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, poreikius.

Akistatoje su transformacija

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste minėta rezoliucija įgyja ir kitų formų – šiuo metu vykdomi svarbūs transformacijos procesai, įtvirtinantys uostą kaip švarios energetikos ir tvarios logistikos HUB‘ą. Klaipėdos uoste veikiančios įmonės uosto direkcijai yra įvardijusios elektros energijos tiekimo poreikius, kurie užtikrintų terminalų ir gamybinių pajėgumų elektrifikaciją, elektros energijos tiekimą laivams. 

Šiuo metu siekiama europinio finansavimo elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūros sukūrimui „Ro-ro“ keltams, elektros tiekimo nuo kranto kruiziniams ir konteineriniams laivams stotelių galimybių studijai ir projektavimo darbams, taip pat – vandenilio gamybos bazei Klaipėdos uoste sukurti.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad Klaipėdos uostą, kurį nuosekliai vystant per pastaruosius dvidešimt metų, pasiektas aukštas kokybinis lygis, renkasi pasauliniai žaidėjai, o atsirandančios galimybės įsitraukti į energijos gamybą uostui ir valstybei gali atnešti papildomų pajamų. „Jau greitai uosto veikla bus matuojama nebe tonomis, bet kuriama pridėtinė verte. Įsitraukimas į energetinius projektus kartu generuos ir papildomas pajamas valstybei“, – įsitikinęs A. Latakas.
Klaipėda yra vienas daugiausiai stambių krovinių pritraukiančių uostų Baltijos šalyse. Siekiant didinti jo konkurencingumą, buvo pasiekti nauji gyliai, skirti didesniems naujos kartos laivų parametrams. Planuojama pietinės uosto dalies plėtra, tikimasi, taip pat atvers naujas galimybes krovinių gabenimui, jų pritraukimui bei pridėtinės vertės uoste kūrimui.

Užtikrintai – žaliojo uosto kryptimi

Lietuva gali didžiuotis Klaipėdoje sukurtais autonominio elektrinio kelto ir elektrinio stūmiko projektais, kurie bendradarbiavimui sutelkė Lietuvos jūrinio klasterio organizacijas, AB „Smiltynės perkėla“ ir AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ 

Telkiamos kompetencijos
Į uoste stebimus pokyčius bei poreikius atsižvelgia ne tik verslas, bet ir mokslo įstaigos – Klaipėdoje siekiama koncentruoti jūrinio vėjo parko specialistų rengimą ir jūrų mokslą. 2022 m. gruodį buvo pasirašytas memorandumas tarp Klaipėdos universiteto, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymų centro, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE“ siekiant spartinti jūros vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje.
Klaipėdoje startuoja naujos programomis, orientuotos į jūrinio vėjo energetiką bei jos inžineriją. Uostamiestyje taip pat rengiami specialistai kariniam laivynui, apmokomi VSAT pareigūnai, nuo rudens čia bus apmokomi ir Muitinės departamento pareigūnai.
Klaipėdos savivaldybė taip pat prisideda prie rezoliucijos įgyvendinimo, organizuodama tarptautines konferencijas, skatinančias bendradarbiavimą tarp įvairių jūrinės industrijos sektorių, ir taikydama verslo skatinimo priemones. Šią vasarą pradės veikti „vieno langelio“ principu veikianti įtaiga „International House Klaipėda“, suteiksianti platų paslaugų ir konsultacijų spektrą, skirtą pritraukti tarptautiniams talentams Klaipėdos regione.

Naujos kartos karinio jūrų laivo projektas
Forume aptartas ir dar vienas svarbus rezoliucijos punktas, apimantis Lietuvos karinio laivyno modernizavimą. Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas A. Šileika patvirtino, kad prieš kelis mėnesius tarp Klasterio ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų pasirašytas susitarimas sukurti Lietuvos karo laivo koncepciją taps svariu indėliu į Lietuvos gynybą, o darbas prie šio projekto atvers galimybes apjungti mokslo, verslo, karinių jūrų pajėgų žinias bei patirtį.

Apie Lietuvos karo laivą forume plačiau kalbėjo Karo laivų flotilės vadas Tadas Jablonskis. Jūrų kapitonas pabrėžė, kad Lietuvos karinės jūrų pajėgos puikiai atlieka įvairias operacijas ir šioje srityje nenusileidžia kitoms NATO šalims, o pajėgų tikslas – saugoti valstybinį jūrų uostą ir užtikrinti jo atvirumą ekonominei veiklai. Šiuo metu priimamas ypač atsakingas sprendimas – minėtam multifunkciniam laivui rengiami operaciniai reikalavimai. Toks laivas turės atlikti  platų užduočių spektrą – minavimą bei išminavimą, valdymą ir vadovavimą, jūrines saugumo operacijas, atpažintų jūros paveikslų kūrimą ir gynybos bei kontrolės užtikrinimą.

2023 m. gegužės 26 d., penktadienį , Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyks konferencija „Kartu mes galime daugiau: verslo ir NVO bendrystė“. Kviečiame dalyvauti verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir kitus suinteresuotus šia tema asmenis. NVO ir verslo bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis, todėl siekiama plėtoti šią temą mūsų mieste ir sujungti įvairių sričių atstovus diskusijai.
Klausimai, kuriups siekiama aptarti per pranešimus ir diskusijoje:

• Ar verslas linkęs remti NVO?
• Kokiais kriterijais atsirenkama remiama organizacija?
• Ar verslo rėmimo strategija labiau orientuota į žinomas (t.y. nacionalines) organizacijas? O gal tai mitas?
• Ar NVO linkęs bendradarbiauti su verslu?
• NVO prašo paramos ar kviečia atlikti gerą darbą kartu?
• Ką NVO gali duoti verslui mainais?
• Kaip megzti partnerystės, o ne paramos gavėjų–davėjų santykius?

Registracija į konferenciją ir daugiau informacijos: https://dpjc.eventon.lt/