Iki gegužės 19 d. Vilniuje vyksiančio jūrinio verslo ir politikos forumo likus mažiau nei mėnesiui, dalyvių skaičius registracijoje jau perkopė 100. Kviesdami suskubti užsitikrinti vietas LR Seimo salėje, organizatoriai džiaugiasi galimybe pristatyti aktualijų kupiną ir įvairiabriaunę renginio „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ programą, kurią formuos kone dvi dešimtys pranešėjų.

Europos jūros dienos išvakarėse vyksiantis renginys pristatys svarbiausius šioje srityje plėtojamus projektus ir inovacijas, o taip pat kvies aktyviau išnaudoti buvimo jūrine valstybe pranašumus.

Forumo atidarymo dalies svečiai – LR susisiekimo ministras Marius Skuodis, LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, LR energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Taip pat renginio dalyvius pasveikins dvi jūrinės valstybės – Norvegijos Karalystės ambasados nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Ole Terje Horpestad bei Nyderlandų Karalystės ambasados nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Jack Robert Twiss Quarles van Ufford.

Saugumui ir pažangai dedikuotuose tematiniuose blokuose rikiuosis aukščiausio lygio vadovai, atstovausiantys Klaipėdos miestui ir uostui, jūrinei industrija, mokslo centrams, energetikos sektoriui.

 Nuošalyje neliks ir svarbūs jūrinės kultūros ženklai. Forumo metu interaktyvių veiklų atveš „Jūros ambasados“ projektas, kuris skirtas populiarinti jūrinę kultūrą ir plėsti visuomenės akiratį apie Klaipėdos miesto ir jūrinio sektoriaus potencialą, stiprinti Lietuvos, jūrinės valstybės, įvaizdį.

Klaipėda forumo dalyvius ir visą šalies bei tarptautinę jūrinę bendruomenę kvies drauge pasitikti artėjančias prestižines burinių laivų lenktynes The Tall Ships Races 2024 – jos skirtos ugdyti jaunąją kartą, sudarant galimybę pažinti buriavimo meną, skatinti tarptautinę draugystę ir dalintis jūrine kultūra ir paveldu tarp beveik 30 skirtingų šalių, taip stiprinant Lietuvos – jūrinės valstybės – identitetą ir žinomumą.

Kitąmet birželio 27-30 d. į Klaipėdos uostą „The Tall Ships Races” lenktynės grįžta penktą kartą ir miestui skirta garbė būti lenktynių starto uostu.

Lietuvos mokslo tarybos „Europos horizonto“ NCP ir Klaipėdos universitetas organizuoja dviejų dienų trukmės informacinį renginį „Europos horizonto” galimybės Lietuvos pareiškėjams“. Gegužės 25-26 d. Klaipėdos universitete vyksiantis renginys skirtas Klaipėdos regiono mokslo, verslo, savivaldos, NVO, viešojo sektoriaus atstovams siekiant paskatinti Klaipėdos regiono atstovų dalyvavimą „Europos horizonte“.

Renginio metu bus pristatytos trys „Europos horizonto“ veiklos sritys (angl. pillars), „Europos horizonto“ partnerystės ir misijos, horizontalieji  ir teisiniai bei finansiniai klausimai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas būsimiems kvietimams teikti paraiškas, projektų specifikai ir ypatumams.
Renginio programa 
Prašome registruotis: https://forms.gle/7rm5KXoYr3pmpjk47
Registracija vyksta iki 2023 m. gegužės 19 d. 12 val. Dalyvių skaičius ribotas.
Daugiau informacijos: Sigita Auvertin (Bagdonienė) (Lietuvos mokslo taryba), tel. 8 608 90647, e. p. sigita.bagdoniene@lmt.lt

Naudojate elektroninį paštą, turite tinklalapį, mobiliuosius telefonus ir kompiuterius su interneto ryšiu – jau galite tapti programišių taikiniu.
„Google“ ir Inovacijų agentūra Lietuvos įmonėms pradeda saugaus verslo internete mokymų programą.

Kviečiame rinktis iš 6 Jums patogiausių laikų ir 2 val. trukmės nuotoliniuose mokymuose lietuvių kalba sužinoti:

• su kokiomis kibernetinėmis grėsmėmis gali susidurti kiekvienas ir kaip nuo jų apsisaugoti
• kaip veikia sukčiavimo atakos, kaip atpažinti įtartinus el. laiškus ir apie juos pranešti
• kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis siekiant sumažinti saugumo incidento padarytą žalą

Rezervuokite sau vietą: https://bit.ly/3Nfz9PN

Gegužę startuoja šiemetė Klaipėdos universiteto (KU) studijų rinkodaros kampanija „Pamatyk daugiau“. Jos tikslas – pasiekti jauną žmogų ir paskatinti jį skirti laiko fantazijai apie savo ateitį. Spalvinga, simboliais turtinga vizualinė kalba lyg navigatorius į galimus ateities scenarijus humanitarams, „tiksliukams“, gamtos mokslų žinovams.  

 „Šiemetės kampanijos žinutė savojo gyvenimo kelio ieškantiems jauniems žmonėms, jog studijos Klaipėdos universitete – lyg pirmasis laiptelis, atveriantis platų ateities galimybių horizontą. Tai  – pagrindas, kuris leidžia ir pamatyti, ir žengti toliau, nes žinios tai  –  stiprybė, tai – gebėjimas pasirinkti kryptį ir priemones kuriant sėkmingos ateities viziją“,- kampanijos idėją „Pamatyk daugiau“ pristato KU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Petrauskienė. 

Jos teigimu, KU tikslinė auditorija – jauni žmonės, pasižymintys kūrybiškumu, atvirumu pažangai, naujoms idėjoms ir galimybėms, tuo pat metu jie vertina individualumą. Galbūt todėl pasaulis, kuris jaunam žmogui atsiveria palypėjus ant universitetinių studijų laiptelio, toks įvairus, su gausybe simboliuose užkoduotų pasirinkimų, leidžiančių modeliuoti individualią viziją. Taip ateities paveiksluose atkartojamas KU šūkio „Čia esi matomas“ akcentas į galimybę glaudžioje KU bendruomenėje puoselėti savo individualumą, gebėjimus bei talentus.

Įtraukiančias ateities vizualizacijas kampanijai sukūrė profesionalus iliustratorius Rimantas Juškaitis.

Intriguojantys ateities paveikslai jaunus žmones „užklups“ įvairiose gyvenimiškose situacijose – lauko reklamoje, kino salėse, populiariose interneto platformose. Jie skatins ir svajoti, ir veikti, kad taip viliojanti ateitis iš plakato ar vaizdo filmuko taptų realybe.

Studentų priėmimas į Lietuvos universitetus tradiciškai prasidės š. m. birželio 1-ąją. KU šiemet jaunimą kvies rinktis iš 27 pirmosios pakopos ir 31 antrosios pakopos studijų programų. Detalesnė informacija apie galimas studijas skelbiama tinklapyje: www.ku.lt/lt/bakalauro-studijos-2

Iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto 1 mlrd. eurų plano Lietuvos ekonomikai skatinti pradedama investuoti į šalies pramonės transformaciją. Siekiant sumažinti taršą Lietuvos pramonės įmonėse, bus rengiama galimybių studija pramonės įmonių transformacijos klausimais. Skatinant tvarių darbo vietų kūrimą, šį mėnesį jau bus pradėta investuoti ir į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą.

Anot ministrės Aušrinės Armonaitės, Lietuva turi tikslą sumažinti šalies pramonės įmonių keliamą taršą ir stiprinti žaliąją ekonomiką, o kartu ir įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso programą. Iš 1 mlrd. eurų plano ekonomikai, pramonės perėjimui link neutralios klimatui ekonomikos iš Teisingos pertvarkos fondo numatyta 165,2 mln. eurų, o tvarioms darbo vietoms kurti investuojant į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą, investuotojams pritraukti – dar 97,6 mln. eurų. Taip bus sukurta dar daugiau galimybių Lietuvai.

Pramonės įmonių transformacijos galimybių studijoje bus analizuojamas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimo galimybių vertinimas labiausiai taršos paveiktose Lietuvos pramonės įmonėse Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiai studijai atlikti numatyta 500 tūkst. eurų. Numatoma, kad Inovacijų agentūra artimiausiu kelių mėnesių laikotarpiu skelbs viešąjį pirkimą parengti galimybių studiją.

„Galimybių studija nustatys būtinus parengiamuosius veiksmus, kurių reikėtų imtis nacionaliniu lygiu, kad ateityje būtų sėkmingai mažinama tarša ir panaudojamos inovatyvios technologijos taršiausiose Kauno, Šiaulių ir Telšių apskrities pramonės įmonėse. Atliktos galimybių studijos rezultatai padėtų šioms įmonėms transformuotis ir iki 2050 m. pasiekti nacionalinius klimato kaitos švelninimo tikslus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Š. m. gegužės mėn. numatoma paskelbti 30,5 mln. eurų kvietimą Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajono savivaldybėms, siekiant paskatinti jas investuoti į pramoninių teritorijų sukūrimą ir plėtrą.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė beveik 1 mlrd. eurų vertės planą. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

GAMTA IR SVEIKATA  ATEIČIAI – konferencija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas psichinei sveikatai ir gamtos išteklių pasitelkimui stiprinant sveikatą. Tarptautinis renginys Klaipėdos universitete ir pajūryje veikiančiose sanatorijose vyks spalio 13-14 dienomis.

Gyvename amžiuje, kai daugelis žmonių yra nelaimingi, patiria stresą ir jaučiasi atskirti nuo savo aplinkos. Šios konferencijos tikslas – atrasti, kaip natūralių terapijų, tokių kaip balneoterapija, naudojimas gali padėti pagerinti psichinę ir fizinę sveikatą. Gamtos ištekliais paremta terapija siūlo holistinį požiūrį į sveikatingumą, kuris gali būti integruojamas kartu su kitomis tradicinėmis ir papildomosiomis medicinos formomis, paciento sveikatos kūrimui.

Prisijunkite prie GAMTA IR SVEIKATA  ATEIČIAI konferencijos ir sužinokite daugiau apie gamtos išteklių naudojimą ir balneoterapiją kaip įrankius, padedančius pagerinti bendrą savijautą. Nuo informatyvių paskaitų – iki įdomių demonstracijų.

Pasinaudokite unikalia galimybe pabendrauti su sveikatos, gamtos išteklių ir balneoterapijos ekspertais, ieškančiais priemonių žmonių gerovės didinimui ir gamtos išsaugojimui, išmanančiais naujausias natūralios terapijos sritis. Aptarkite strategijas, kaip pagerinti fizinę ir psichinę gerovę naudojant natūralias terapijas, sužinokite, ką reiškia gyventi sveikesnį gyvenimą, susietą su gamta.

GAMTA IR SVEIKATA  ATEIČIAI siekia sukurti atvirą dialogo platformą tarp pirmaujančių ekspertų, tyrėjų, gydytojų ir praktikų.

Dalyviai turės galimybę išgirsti pranešimų įvairiomis temomis:
• Psichinės gerovės svarba bendros savijautos kontekste
• Natūralios aplinkos ir gamtos išteklių vaidmuo skatinant psichinę ir fizinę gerovę
• Įvairių terapinių metodų ir inovatyvių sprendimų vertinimas per gamtos ir sveikatos priežiūros prizmę
• Tradicinės medicinos integravimas su įrodymais pagrįstomis natūraliomis terapijomis
• Aplinkos priežiūros svarba saugant mūsų bendrus gamtos išteklius ir jų atkūrimo strategijos.
Skirta: gydytojams (visos kvalifikacijos), slaugytojams (visos kvalifikacijos), akušeriams, ergoterapeutams (visos kvalifikacijos), masažuotojams (visos kvalifikacijos), kineziterapeutams (visos kvalifikacijos), psichologams, socialiniams darbuotojams, logoterapeutams, visuomenės sveikatos specialistams (visos kvalifikacijos), kosmetologams, rekreacijos ir turizmo specialistams.

Vieta: 2023 m. spalio 13 d. 9-17 val.    KU Aula Magna, PC Studlendas (registracija)

2023 m. spalio 14 d. 9-13  val.  Sanatorija „Gradiali”, Palanga

14-17 val.   „Atostogų parkas”, Kretingos raj.

KONFERENCIJOS TEMATIKA
Spalio 13 d.
9-13 val.     Žmogaus sveikata: psichinės gerovės dimensijos svarba. Human health: the importance of the mental well-being dimension

Temos: psichinės sveikatos svarba bendrame sveikatos kontekste, holistinis požiūris į psichinę ir fizinę gerovę, stresas ir nuovargis bei jų valdymas, dvasinio gamtos ir sveikatos ryšio tyrinėjimas, natūralios aplinkos vaidmuo skatinant psichinę ir fizinę gerovę, reabilitacija per natūralią aplinką, mikrobiomo reikšmė sveikatai, asmenų įgalinimas siekti didesnio rūpinimosi savimi ir sveikatos raštingumo.
14-17 val. Gamtos ištekliai: praeitis, dabartis, ateitis. Natural resources: past, present, future.

Temos: gamtos ištekliai, jų nauda, panaudojimo žmogaus sveikatos gerinimui praktiniai, teisiniai, etiniai iššūkiai, naujos gamtos išteklių valdymo perspektyvos, mokslu, technologijomis ir gamta pagrįstų sprendimų integravimas, žmogaus sveikatos ir jūros gyvybės sankirtos supratimas, gamta paremtos terapijos ir veiklų nauda psichikos sveikatai, balneoterapija, peloidoterapija, klimatoterapija ir kiti būdai protui, kūnui ir dvasiai, mokslu, technologijomis ir gamta pagrįstų sprendimų integravimas, gamtos išteklių išsaugojimas.

Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimo su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas (LUGISES) rezultatų pristatymas. Doc. dr. Lolita Rapolienė.

Natūralių gamtos resursų, fizinio aktyvumo gamtoje ir gyvenimo būdo poveikis kvėpavimo sistemai (BREATH projektas). Doc. dr. Aelita Skarbalienė.

Detali programa ruošiama.

Spalio 14 d.
9-13  val.  Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros (PASP) inovacijos ir integracija. Complementary and Alternative Health Care: Innovation and Integration.

Temos: įvairių terapinių metodų ir inovatyvių sprendimų vertinimas per gamtos ir sveikatos priežiūros prizmę, tradicinės medicinos integravimas su įrodymais pagrįstomis natūraliomis terapijomis. Ajurveda, Akupunktūra, Gyvūnų asistuojama terapija, Hirudoterapija, Fitoterapija, Kūno aromoterapija, Apiterapija.  (Vieta- Sanatorija Gradiali).
Planuojamas praktinis užsiėmimas: „Auksinė gamta“ (gamtos terapija), haloterapija ir kt.
14- 17 val. Sveikatinimo turizmas ir ekosistemų apsauga. Health tourism and protection of ecosystems.
Temos: sveikatinimo, medicininis, terminis turizmas, tvari sveikatos priežiūra ir aplinka, ekologinis požiūris į ligų prevencijos strategijas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę XXI amžiuje, bendruomenių sujungimas su vietinėmis ekosistemomis, aplinkos priežiūros svarba saugant mūsų bendrus gamtos išteklius ir jų atkūrimo strategijos, tvarios miestų plėtros strategijos žmonių ir ekologinei sveikatai stiprinti, klimato kaitos poveikis žmogaus sveikatai.
Planuojami praktiniai užsiėmimai: progresyvi raumenų relaksacija, gintaro pirties, purvo įvyniojimo, mankštos vandenyje demonstracija ir kt.
Išsami programa ruošiama.
*Konferencijos dalyviai turės galimybę gauti LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą 16 val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą.
Konferencija vyks KONTAKTINIU būdu.
Bus galimybė stebėti dalį konferencijos paskaitų ir demonstracijų nuotoliniu būdu (be galimybės gauti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimą). Prieš konferenciją visiems užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsti priminimai ir prisijungimo prie transliacijos nuorodos.

Planuojamas teorinių paskaitų Aula Magna I a sinchroninis vertimas.

Kontaktai pasiteiravimui:

lolita.rapoliene@ku.lt; aelita.skarbaliene@ku.lt, +370 698 24342

Šią savaitę Klaipėdos universiteto (KU)  didžiąsias auditorijas studentai užleido moksleiviams. Beveik pusantro tūkstančio Klaipėdos miesto ir krašto mokyklų vyresniųjų klasių mokinių pasinaudojo KU kvietimu registruotis į pavasarinį, jau 21-ąjį, moksleivių edukavimo projektą „Iškeisk pamoką į paskaitą“.

Drauge su KU dėstytojais moksleiviai ieškojo gyvybės kosmose, mikroplastiko ir farmacinių medžiagų atliekų – vandenyse, domėjosi karjeros planavimo kalnais ir nuokalnėmis, bendravimo psichologija, valstybės politinio gyvenimo užkulisiais, kūrė elektrinius laivus, asmeninį prekės ženklą, drauge su akademiko prof. Sergejaus Olenino komandos nariais tyrinėjo Arktį. Projekto paskaitų formatas įvairus – nuo griežtai akademinės paskaitos ar neformalios diskusijos įsitaisius ant sėdmaišių iki praktinių veiklų laboratorijose.

Į savo valdas, Jūros taršos tyrimų laboratoriją, praktiniams darbams moksleivius įsileido ir KU mokslininkė bei išradėja dr. Tatjana Paulauskienė, drauge su komanda kurianti gamtai draugišką biotechnologiją naftos teršalams neutralizuoti. Mokslininkė praėjusią savaitę paskelbta prestižinės LR prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureate.

Greičiausiai pagavusiems žinią apie planuojamą projektą ir spėjusiems užsiregistruoti trapą nuleido ir pasisvečiuoti pakvietė KU pasididžiavimo – mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ komanda. Laivas – retas svečias Klaipėdos uoste, nes drauge su įvairių šalių mokslininkų komandomis atlieka Baltijos, Šiaurės ar kitų jūrų dugno, vandens tyrimus. Dėl savo galimybių KU laivas neretai vadinamas mokslo laboratorija ant vandens. Naujausias iššūkis „Minčiai“ – Baltijos jūros dugno tyrimai teritorijoje, kurioje numatyti įrengti vėjo jėgainių parkai. Apie darbą ir gyvenimą mokslinių tyrimų laive jaunuoliams papasakos ir „Mintį“ pristatys laivo techninės priežiūros vadovas Tomas Žapnickas.

„Projektas „Iškeisk pamoką į paskaitą“ – galimybė moksleiviams ne tik „pasimatuoti“ studijų auditorijas, bet ir pamatyti Klaipėdos universiteto mokslinių-akademinių veiklų įvairovę bei atrasti joje labiausiai dominančią  studijų kryptį. Pamačius, patyrus, išgirdus, kas yra universitetas, apsispręsti lengviau. Džiugina, kad šia galimybe vis dažniau naudojasi ne tik Klaipėdos miesto, bet ir aplinkinių rajonų mokyklų moksleiviai.“,- sako KU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Inga Petrauskienė.

KU moksleivių edukavimo projektas „Iškeisk pamoką į paskaitą“ rengiamas dukart metuose – pavasarį ir rudenį. 

Balandžio 28 d. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje vyks konferencija “Bendradarbiavimas regiono ekonominiam augimui”. Renginio tikslas – sutelkti Klaipėdos regiono partnerius bendrai diskusijai apie regiono ir šalies švietimo sektoriaus situaciją bei jos daromą įtaką regioninei plėtrai.

Švietimas ir mokslas yra pamatinis veiksnys, siekiant darnaus regiono ekonominio augimo bei Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m. įgyvendinimo sėkmės. Konferencijos metu bus kalbama apie nacionalines švietimo politikos gaires ir aptariami planuojami pokyčiai.
Skirtingų sektorių atstovai kviečiami diskusijai apie švietimo pokyčių įtaką regioninei plėtrai ir Klaipėdos regiono augimui!

Registracija: https://forms.gle/G7X9UFVWNnRNMjDG7

Registracija į konferenciją vyks iki 2023 m. balandžio 24 d.
Programa parsisiuntimui 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parke gegužės 30 d. vyks intelektinės nuosavybės kūrėjams, o taip pat ir kitiems inovacijų ekosistemoms dalyviams aktualus seminaras apie tai, kaip sėkmingai registruoti prekių ženklą ir domeno vardą.
Kokie ginčai gali kilti registruojant prekių ženklus ir domenus?
Kokia finansinė parama teikiama intelektinę nuosavybę kuriančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms?
Atsakymai į šiuos bei kitus klausimus, o taip pat žvilgsnis į domenų ir prekių ženklų istoriją – seminare, kuris organizuojamas bendradarbiaujant su KTU Interneto paslaugų centru DOMREG ir Valstybiniu patentų biuru.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/UFrzYQKyjo8yYPgZA

Programa parsisiuntimui
Renginys Facebook’e: https://www.facebook.com/events/1015706092725672/

Industriniuose procesuose panaudotas vanduo ar energija neretai tiesiog prarandama. Perteklius? Likučiai? Šalutiniai produktai? O galbūt vis dėlto kažkas, ką galėtume panaudoti kitose srityse? 

Startuojantis tarptautinis projektas TETRAS (Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region), kurio lyderis yra Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, siekia atverti daugiau galimybių tvariam ir išmaniam resursų panaudojimui pasitelkiant pažangią akvakultūrą, kuri vertinama kaip viena perspektyviausių mėlynosios bioekonomokos sričių. Jos svarba ir mastai tik augs, nes kokybiškų maisto produktų poreikio kreivė didėjant populiacijai irgi kyla aukštyn.

Inovatyvi recirkuliacinė akvakultūra vystoma sausumoje įrengtose sistemose (RAS), kuriose auginamos žuvys, vėžiagyviai ar kiti organizmai. Modernios RAS sistemos reikalauja didelių investicijų – vandens valymui ir tinkamam paruošimui reikalinga speciali įranga ir medžiagos, nemaži ir energetiniai kaštai.

Visgi jei RAS sistemos įrengiamos pasirenkant gerai apgalvotą strategiją ar ieškant projektų sinergijų su kitais industriniais objektais ir procesais, resursus galima panaudoti tvariai, verslas gali sutaupyti, o vartotojai – nepristigti mėgstamų ir sveikatai naudingų maisto produktų ant savo stalo – šie tikslai ir yra varomoji TETRAS jėga.

Apie inovatyvią akvakultūrą kaip galimą naują ar papildomą veiklos nišą svarstančiam verslui aktualu gauti kuo daugiau duomenų ir apčiuopiamos patirties. Siekiant pademonstruoti ir patikrinti idėjas praktiškai, TETRAS partneriai Lietuvoje, Estijoje ir Danijoje įgyvendins pilotinius projektus.

Vieno pilotų „veiksmo vieta“ bus Klaipėda – drauge su Klaipėdos universiteto mokslininkais bus siekiama išsiaiškinti apie geoterminių resursų, kuriais yra turtingos pajūrio regiono gelmės, panaudojimo galimybes paruošiant akvakultūros produkcijai auginti tinkamos mineralizacijos vandenį, o taip pat aprūpinant tokias sistemas energija. Bus eksperimentuojama su dviem rūšimis – krevetėmis ir vaivorykštiniais upėtakiais. Pastarųjų ikrų siunta Klaipėdą pasieks jau kitą savaitę – iki tam tikro dydžio žuvelės bus užaugintos vandenyje, kuris įprastai naudojamas RAS sistemose, o rudenį upėtakiai bus perkelti tolimesniam stebėjimui į talpas su vandeniu, paruoštu panaudojant geoterminius resursus.
Projekto rezultatai bus apibendrinti specialiame portfolio, kuriuo vėliau galės naudotis verslas ir akvakultūros sektoriui aktualių sprendimų priėmėjai.

Apie TETRAS – keliais skaičiais:

• Projektas telkia 10 partnerių iš 5 šalių (Lietuva, Vokietija, Danija, Lenkija, Estija)
• Partneriai įgyvendins 4 pilotinius projektus
• Į veiklas įsitrauks 14 asocijuotų partnerių iš viso Baltijos jūros šalių regiono, atstovaujančių skirtingoms tiekimo grandinės dalims.

www.interreg-baltic.eu/project/tetras

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Inovatyvi recirkuliacinė akvakultūra vystoma sausumoje įrengtose sistemose (RAS), kuriose auginamos žuvys, vėžiagyviai ar kiti organizmai. Modernios RAS sistemos reikalauja didelių investicijų – vandens valymui ir tinkamam paruošimui reikalinga speciali įranga ir medžiagos, nemaži ir energetiniai kaštai.