Gegužės 19 d. Vilniuje vyksiančiame forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ susitiks šalies jūrinio verslo ir mokslo lyderiai bei sprendimų priėmėjai. LR Seime vyksiantis renginys pristatys svarbiausius šioje srityje plėtojamus projektus ir inovacijas, o taip pat kvies aktyviau išnaudoti buvimo jūrine valstybe pranašumus.

Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuojamas antrus metus iš eilės Lietuvos jūrinio klasterio (LJK) iniciatyva, kurią aktyviai palaiko 2022 m. veiklą LR Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija, telkianti įvairių Seimo frakcijų deleguotus parlamentarus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Lietuvos laivų savininkų ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas – platų temų spektrą užtikrina ir formuojant programą įsitraukia gausi partnerių rikiuotė.

Reikšmingas saugumo dėmuo

Forumas simboliškai įprasmins ne tik gegužę švenčiamą Europos jūros dieną, bet ir iššūkių kupiną mūsų jūrinės valstybės kūrimosi procesą, kurį šiemet ženklina Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio paminėjimas. Istorinė perspektyva, o taip pat ir šiandienos geopolitinės įtampos padiktavo su saugumo tematika susijusį šiųmečio forumo turinio bloką.

„Jeigu anksčiau kalbėdami apie jūrinės pramonės svarbą akcentuodavome ekonominį aspektą, dabar jūrą vertiname kaip įvairių resursų ir galimybių visumą. Šiandien itin aiškiai suvokiame, kad jūrinė pramonė yra gyvybiškai svarbi siekiant stiprinti šalies gynybos pajėgumus, pasitelkiant tam Klaipėdoje sukurtą infrastruktūrą, čia dirbančius specialistus, jų patirtį ir idėjas. Turėdami jūrą, turime vartus į pasaulį, turime prieigą prie jos gelmėse glūdinčių resursų, o taip pat tų, kurie generuojami virš jos. Visa tai sudaro svarbias prielaidas Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo užtikrinimui. Jūrai tapus vienu nacionalinių prioritetų, iš to turėtų gimti kryptinga strategija bei sprendimai, įgalinantys pilnavertiškai išnaudoti visus privalumus, kuriais yra apdovanota kiekviena jūrinė valstybė“, – teigė vienas būsimų forumo pranešėjų LJK valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Uostuose telkiasi energetika

Pažangiausi uostai vystosi ir be įprastos logistikos veiklos tampa svarbiais energetikos sektoriaus žaidėjais – pasaulyje stebimos  tendencijos ir tai, kaip jas atliepia Klaipėda, taps renginyje dalyvausiančio KVJUD generalinio direktoriaus Algio Latako pranešimo ašimi. „Uostų veiklos diversifikaciją lemia žaliojo kurso skatinama uostų elektrifikacija, naujų žaliųjų kuro rūšių plėtra laivyboje, jūrinių vėjo energetikos parkų statyba šalia uostų. Elektros poreikį uostuose didina jūrinės inžinerinės pramonės veiklos plėtra, krovos technologijų pokyčiai. Klaipėdos uostas aktyviai ruošiasi šiai transformacijai. Kaip su kiekvienu pokyčiu, turime neatsakytų klausimų, dėl kurių reikia diskutuoti, bet matome ir daug naujų galimybių uostui“, – įsitikinęs Klaipėdos uosto vadovas.

Pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo parko projekto eiga, Klaipėdos SGD terminalo reikšmė regione ir patirties sklaida kuriant Europos energetinę nepriklausomybę – svarbūs forumo akcentai, padėsiantys susidaryti išsamų ir įvairiapusį paveikslą apie jūrinės energetikos šiandieną ir ateitį Baltijos jūros regione ir už jo ribų.

Inovacijų greitkeliu – verslas ir mokslas

Atveriant naujų galimybių langus inovacijos vertinamos kaip vienos svarbiausių įrankių – jau įgyvendintus ir šiuo metu vystomus projektus pristatys tiek Jūrinio klasterio nariai, tiek ir partneriai, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujama siekiant plėtoti švarią laivybą ir pažangią logistiką uoste, o taip pat ir su juo jungiančiais šalies vidaus vandens keliais.

„Tolesnė technologinė plėtra, inovacijos yra vieni iš faktorių, leidžiančių išlikti konkurencingiems didelius pokyčius išgyvenančioje transporto ir logistikos industrijoje. Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijos, pačios kurdamos ir įgyvendindamos veiklos automatizavimo, skaitmenizavimo projektus imasi lyderystės šioje srityje ir ne tik užtikrina Klaipėdos uosto pažangos tęstinumą, bet ir turi ką pasiūlyti kitiems šios rinkos dalyviams“, -–pabrėžė Laimonas Rimkus, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas.

Žinios apie jūrą, uostus, pakrantes – svarbus atspirties taškas siekiant plėtoti inovacijas ir užsiauginti tam būtinų specialistų, kurie sėkmingai įsilietų į jūrinę inovacijų ekosistemą. Su tuo susijusius klausimus nagrinės du uostamiesčio mokslo ir studijų centrai – Klaipėdos universitetas bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

Forumo dalyvių registracija jau prasidėjo: https://bit.ly/Jurosdiena2023

Renginio programa ruošiama. Kviečia sekti informaciją mūsų tinklalapyje ir www.maritimecluster.lt

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2023 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinės atrankos pradžią. Šiemet pirmą kartą konkurse gali dalyvauti ne tik valstybinės institucijos, mokslo įstaigos, viešojo ir privataus sektorių partneriai, bet ir smulkiojo verslo atstovai, tarp socialiai pažeidžiamų grupių įgyvendinantys verslumą skatinančias iniciatyvas. Paraiškas nacionalinei atrankai galima teikti iki š. m. gegužės 31 d. 

„Tai ne tik konkursas – tai unikali galimybė visai Europai pristatyti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus verslumą skatinančias sėkmės istorijas ir garsinti Lietuvą. Pernai sulaukėme  11 projektų, šiemet tikimės daug platesnio dalyvių rato, kadangi konkurse pirmą kartą laukiame ir smulkiojo verslo įgyvendinamų verslumą tarp socialiai pažeidžiamų grupių skatinančių projektų paraiškų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Tai puiki galimybė dalytis geriausiais verslumo pavyzdžiais bei būti pastebėtiems ir įvertintiems Europoje. Be to, sėkmės pavyzdžiai gali tapti įkvėpimu kitiems būsimiems viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektams tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

  Šių tarptautinių jau 18-tus metus – nuo 2005-ųjų – vyksiančių apdovanojimų tikslas – pripažinti ir apdovanoti išskirtines viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslumas. Šiuo konkursu taip pat siekiama išplėsti verslumo sampratą, skatinti palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir jos įgyvendinimą bei akcentuoti verslo sėkmės istorijas.

Konkurso dalyviai gali teikti paraišką pagal vieną iš 6 nominacijų temų: verslumo dvasios skatinimo, investicijų į verslumo įgūdžius, skaitmeninės pertvarkos rėmimo, verslo aplinkos gerinimo ir verslo tarptautinės plėtros skatinimo, tvarios pertvarkos finansavimo, atsakingo ir įtraukaus verslumo.  Europos vertinimo komisija numato specialų prizą už kūrybiškiausią ir labiausiai įkvepiančią verslininkystės iniciatyvą.

Mažos ir vidutinės įmonės paraiškas šiemet gali teikti atsakingo ir įtraukaus verslumo kategorijoje,  jei jų vykdomas projektas skatina verslumą tarp socialiai pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, bedarbių,  teisėtų migrantų, žmonių su negalia, etninių mažumų, tačiau tai nėra pagrindinė įmonės veikla.

Paraiškose turi būti nurodytos vykdomos arba nesenai baigtos politikos kūrimo, verslumo ar švietimo srities iniciatyvos ir jų įtaka atitinkamam regionui ar vietovei. Taip pat turi būti parodyta laipsniška šių iniciatyvų raida, kuri truktų bent 15 mėnesių.
Paraiškas vertins Nacionalinės atrankos vertinimo komisija, kurią sudaro EIMIN, VšĮ Inovacijų agentūros, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Lapkritį Ispanijoje, Bilbao mieste, vyks finalinis apdovanojimų etapas, kuriame 1 arba 2 nacionalinės atrankos laureatai varžysis su kitų ES valstybių narių nacionalinių atrankų nugalėtojais. Konkurso nugalėtojai atrenkami iš 38 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų 6 kategorijose.

Praėjusių metų nacionalinėje atrankoje nugalėjo „Lietuvos Junior Achievement“ projektas „accelerator_x“ – praktinio verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)  iniciatyva „Sutelktinės paskolos „Avietė“. „Lietuvos Junior Achievement“ projektas suteikia 9–12 klasių moksleiviams galimybę mokykloje įgyti realios verslo patirties, o INVEGOS  finansinė priemonė smulkiajam ir vidutiniam verslui sudaro galimybę greičiau pasiskolinti rizikingesniems verslo projektams per sutelktinio finansavimo platformas.
Daugiau informacijos apie apdovanojimus ir paraiškos formą galite rasti čia.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 3,8 mln. eurų kvietimą, kurio investicijomis bus stiprinamas Lietuvos Vidurio ir vakarų regione veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas. Tai dar viena priemonė iš numatyto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką.

„Siekdami, kad smulkusis ir vidutinis verslas plėstųsi ir kurtų darbo vietas regionuose, turime tam sudaryti sąlygas. Todėl bus teikiamos profesionalios mentorystės ir konsultavimo paslaugos verslo produkto idėjai išgryninti, vystyti ir komercinti bei suteikiama darbo vieta – būtent tai, ko reikia stiprinant verslumą Lietuvos regionuose“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal priemonę „Verslo pradžia“ galimi pareiškėjai – verslo inkubatoriai, verslo centrai, skaitmeninių inovacijų centrai ir Inovacijų agentūrai priklausantys bendradarbystės centrai „Spiečius“. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybės.

„Verslas galės kreiptis į šiuos centrus ir dalyvauti įvairiose verslumo skatinimo programose, gauti pagalbą įgyvendinant produkto ar paslaugos idėją nuo pradinio etapo iki sukūrimo ir pardavimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Didžiausia galima pareiškėjams gauti lėšų suma yra – 800 tūkst. eurų, mažiausia – 170 tūkst. eurų.

Paraiškas galima teikti Inovacijų agentūrai iki š. m. liepos 31 d.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė beveik 1 mlrd. vertės planą. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Išsamias šio kvietimo sąlygas galima rasti tinklalapyje: https://2021.esinvesticijos.lt/kvietimai/verslo-pradzia.

2023 m. gegužės 19 d. LR Seime antrąsyk vyks jūrinio verslo ir politikos forumas. Šiemet jis skelbia: JŪRA – LIETUVOS SAUGUMUI IR PAŽANGAI!

Programa kvies diskutuoti apie jūrą skirtingais pjūviais, kurie svarbūs visuomenei ir sprendimų priėmėjams, pramonei ir mokslui. Forumu LR Seime jau tradiciškai pažymint Europos jūrų dieną, šiemet taip pat minimas ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, kuris ženklina svarbų etapą Lietuvos kaip jūrinės valstybės kelyje.

Nors forumo kryptį šiemet diktuoja ir geopolitinių įtampų keliami iššūkiai, renginio turinys kvies ne tik ieškoti atsakymų į šiuo metu aktualiausius klausimus, bet ir veržliai žvelgti į ateitį.

Ar mes pasiruošę valstybės sprendimų lygmenyje atsigręžti į jūrą, jūrinę pramonę ir įveiklinti jos potencialą? Kokius žingsnius Lietuva jau žengė? Kaip sekasi plėtoti jūrinę inovacijų ekosistemą? Koks vaidmuo čia atitenka mokslui, talentams, klasterizacijai ir skirtingų sektorių bendradarbiavimo kultūrai?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų padės ieškoti pranešėjai ir forumo svečiai, atstovausiantys skirtingoms industrijoms ir mokslui, aukščiausio lygio vadovai, valstybės ir inovacijų plėtros procesų valdymo ekspertai.

Renginys organizuojamas Lietuvos jūrinio klasterio iniciatyva, bendradarbiaujant su LR Seimo Jūrinių reikalų komisija. Įsteigta ir veiklą pradėjusi 2022 m., ši komisija aktyviai kloja Lietuvos jūrinės strategijos pagrindus bei forumo metu pristatys savo veiklą bei užsibrėžtus tikslus.

Renginio partnerių konsorciumas: AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Klaipėda ID“, asociacija „Klaipėdos regionas“, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetas bei Lietuvos jūrinio klasterio veiklos koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Kviečiame pasižymėti forumo datą savo kalendoriuose ir tapti aktualių diskusijų bangos dalimi, kuri Vilnių užlies gegužės 19 dieną!

Dalyvių registracija: https://bit.ly/Jurosdiena2023

Programa ruošiama.

Praėjusiais metais pristatyta finansinė talentų paskata, prisidedanti pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus į Klaipėdą, susilaukė didelio susidomėjimo ir yra pratęsiama 2023 metams. Pernai paskata buvo išmokėta devyniems žmonėms, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius – jau trims žmonėms. 

Ir šiais metais į Klaipėdą nusprendę persikelti specialistai iš kitų šalies miestų ar užsienio galės pretenduoti gauti finansinę 2 000 eurų paskatą būsto nuomai bei 400 eurų paskatą lietuvių kalbos kursams. Į paskatą gali pretenduoti 64 specialybių atstovai, nusprendę gyventi ir dirbti uostamiestyje. Naujakuriams tai pat gali būti suteiktos specialistų konsultacijos ieškant būsto, deklaruojant gyvenamą vietą ar randant ir registruojant vaikus į mokyklą ar darželį.

Paskata padeda į uostamiestį privilioti specialistų, kurių trūkumas lėtina investicijų plėtrą ir Klaipėdos ekonomikos augimą.

Darbo galimybės – labai plačios

„Klaipėda ID“ l.e.p. direktorė Kristina Postornak pasakoja, kad pirmieji metai buvo skirti bendros informacijos apie paskatą sklaidai, siekiant, kad kuo daugiau žmonių apie ją sužinotų ir galėtų pasinaudoti šia galimybe.

„Pernai dėmesį sutelkėme į paskatos viešinimą, kad žmonės, kurie svarsto galimybę persikelti į Klaipėdą, pasinaudotų šia paskata. Gavę grįžtamąjį ryšį iš paskatos gavėjų šiemet dar tobulinsime jos sąlygas ir keisime patį paraiškos teikimo procesą, kad jis būtų kuo sklandesnis ir paprastesnis. Tikimės, kad susidomėjimas šia paskata tik augs ir ja naudosis vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų“, – teigia K. Postornak.
2022-aisiais metais paskata pasinaudojo devyni žmonės – septyni lietuviai ir du ukrainiečiai, kurie į uostamiestį persikėlė ne tik iš aplinkinių miestų Palangos, Plungės ar Telšių, bet ir iš tolimesnių miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus. Persikėlę asmenys darbus Klaipėdoje surado inžinerijos, pardavimų, rinkodaros ir IT srityse.

„Klaipėdoje tikrai reikia įvairių specialistų, yra įmonių kurios nuolat ieško darbuotojų. Taip pat yra verslų, kurie nori persikelti iš Vilniaus, Kauno ar net užsienio, kad galėtų įdarbinti čia gyvenančius žmones, tad darbo galimybių mūsų mieste tikrai yra. Žinoma, kaip ir visur, reikalingi IT specialistai, yra ir nemažai įmonių, kurios ieško aukštos kvalifikacijos inžinierių. Iš tikrųjų, nėra labai specifiškai išsiskiriančių pozicijų, miestui reikia pačių įvairiausių specialistų“, – apie tai, kad Klaipėdoje darbą gali rasti visi, pasakoja K. Postornak.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis Klaipėda yra antras miestas Lietuvoje pagal pritraukiamas tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, o jos uostamiestį pasiekia iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių. Taip pat Klaipėdos mieste vidutinis mėnesio atlyginimas siekia beveik 1,8 tūkst. eurų prieš mokesčius.

„Klaipėda ID“ atstovė atkreipia dėmesį, kad Klaipėdai aktualūs ne tik uosto įmonėse galintys dirbti specialistai. Trečias didžiausias Lietuvos miestas yra įsitvirtinęs tarp lyderių logistikos srityje, tad nuolat ieško šios srities darbuotojų ne tik vietinių, bet ir užsieniečių tarpe.

„Manau, kad bet kuris asmuo, kuris ieško ramesnės atmosferos ir norėtų ar planuotų persikelti į Klaipėdą, gali drąsiai ieškoti darbo ir tikrai pavyks jį surasti“, – apibendrina specialistė.

Didžiausi privalumai – ramybė ir jūra

Būtent ramesnę atmosferą mieste ir lėtesnį gyvenimo ritmą kaip vieną didžiausių privalumų gyvenant Klaipėdoje įvardina ir mechanikos inžinierius Simonas Lygnugaris, prieš pusmetį su žmona atvykęs gyventi į Klaipėdą.

„Mūsų su žmona gyvenimo ritmui Klaipėda labai tinka. Patinka tai, kad pakankamai greitai galime visur nuvažiuoti ir kad miestas yra pakankamai gyvas, nors gal žmonės ir kitaip sako. Visgi didžiausias privalumas man yra jūra. Ypač kai itin vėjuota labai smagu nuvažiuoti ir pažiūrėti kaip bangos daužo molą. Manau, kad kiekvienas sprendžia pagal save, bet man tai idealaus dydžio miestas“, – pasakoja Simonas.

Klaipėda yra unikalus didmiesčio ir kurorto derinys –  karjeros galimybės, patogi didmiesčio infrastruktūra ir gamtos bei jūros artuma. Lietuvoje kalbant apie penkias saulėtas dienas sausio mėnesį sostinėje, puslapio „Meteo“ duomenimis Klaipėdos regione – daugiausia saulėtų dienų visoje šalyje.

Tam, kad Klaipėdoje gyventi gera pritaria ir daugiau nei 10 metų tarptautinių partnerysčių ir Europos Sąjungos projektinės veiklos patirtį į Klaipėdą atsivežusi Evelina Grigaitė. Kauno miesto savivaldybėje, Valstybinėje darbo inspekcijoje bei Centrinėje projektų valdymo agentūroje įgytą patirtį Evelina pritaiko dirbdama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

„Klaipėda yra inovatyvus ir gyvas miestas, pilnas besišypsančių žmonių. Būtent taip jis mane sutiko. Mieste gausu meno, koncertų, teatrų, parodų, įvairiausių renginių bei kūrybinių veiklų tiek gyventojams, tiek miesto svečiams. Jūra, kuri kas kartą vis kitokia – audringa ir švelnumu žavinga įkvepia mane kūrybai. Mano hobiai – juvelyrika ir unikalaus meno džemperių kūryba“, – patirtimi dalinasi Evelina.

Talentų paskatos nauda tiek darbuotojams, tiek darbdaviams

Abu naujakuriai talentų finansine paskata pasinaudojo pernai ir teigia, kad ji buvo naudinga žengiant pirmuosius naujo gyvenimo žingsnius.
„Paskata buvo labai naudinga, pinigus paskirstėme už būsto nuomą ir dar balandžio mėnesio nuomą galėsime padengti iš jos. Tad kas mėnesį lieka keli šimtai eurų, kuriuos galime panaudoti savo reikmėms. Be to, paskatą gavome prieš pat Kalėdas, tai buvo ir puiki dovana“, – šypsosi Simonas.

Nors Evelina sprendimą persikelti į Klaipėdą priėmė anksčiau nei sužinojo apie galimybę gauti paskatą, visgi apie tai sužinojusi net nedvejodama nusprendė ja pasinaudoti.

„Nors paskata finansinė, tačiau moralinė nauda dar didesnė – vertinamos asmens įgytos žinios ir darbinė patirtis, kurias su dideliu džiaugsmu perkėliau į Klaipėdos miestą. Jau turiu ir naujų idėjų, kurias noriu įgyvendinti uostamiestyje. Viena jų – inovatyvaus meno muziejaus mieste įkūrimas“, – paskatos naudą įvardija Evelina.

Pasak „Klaipėda ID“ l.e.p. direktorės K. Postornak paskata parodo verslui, kad miestas juos palaiko pritraukiant itin svarbių specialistų.

„Vienas iš paskatos tikslų yra padėti Klaipėdoje esančioms įmonėms lengviau pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai yra  palengvinimas jiems, nes ne kiekvienas verslas gali skirti papildomą finansinį priedą tam, kad pritrauktų norimą specialistą. Tad būtent dėl to miestas žengia tą žingsnį, kad padėtų verslams privilioti specialistus, kurie gyvena kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, – teigia „Klaipėda ID“ atstovė.

Patarimas – klausyti nuojautos ir nebijoti

Simonas pasakoja, kad pragyvenus Vilniuje tris metus, dirbant gerus darbus, kilo vidinis paraginimas ieškoti kito darbo, tačiau paieškos sostinėje nebuvo sėkmingos – vis kažko trūko tai vienai, tai kitai pusei.

„Kai supratome, kad Vilniuje durys tuo metu uždarytos, pradėjome galvoti apie alternatyvas. Taip atėjo mintis kraustytis į Klaipėdą. Tuo metu tai pasirodė labai drąsus žingsnis, nes Vilniuje turėjome pagrindą, bet abiem ta mintis patiko ir praėjus kelioms dienoms pajautėme, kad tai geras sprendimas ir tada jau pradėjome ieškoti galimybių įsikurti ir gyventi Klaipėdoje, – gyvenimą keičiančio sprendimo motyvais dalinasi Simonas. – Nors darbo pasirinkimas buvo mažesnis nei Vilniuje, visgi darbą Klaipėdoje pavyko rasti nesunkiai. Vietoje, kuri buvo mano pirmas pasirinkimas iš karto ir pavyko gauti darbą.“

O štai Evelina Klaipėda buvo susižavėjusi jau seniai, tad persikėlimas jai tapo natūraliu nauju gyvenimo etapu.

„Dar studijų metais visas kursas pavasario sesiją iš Vilniaus persikėlėme į Klaipėdą. Jau tada susižavėjau Klaipėdos miesto išskirtinumu ir ypač tuo metu vykusiu džiazo festivaliu, tačiau būgštavau dėl taip smarkiai besikeičiančių stipraus vėjo krypčių, kurios dabar tapo ir privalumu, kai norisi praskaidrinti mintis“, – džiaugiasi uostamiesčio gyventoja.

KLAIPĖDA ID inf.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė savo pasiūlymus dėl rengiamos mokesčių reformos. Ministerijos pasiūlymai, juos patvirtinus Seime, pagerintų verslo aplinką, skatintų smulkųjį verslą ir didintų šalies konkurencingumą.

„Dauguma Finansų ministerijos parengtos mokesčių reformos pasiūlymų turi teigiamą poveikį valstybės, savivaldybių biudžetams ir bendram tikslui didinti viešuosius finansus. Tačiau visos mokestinės iniciatyvos turi būti įvertintos ne tik jų poveikio biudžeto pajamoms, bet ir poveikio pritraukiant investicijas, talentus į Lietuvą ir kuriant naujas darbo vietas aspektu. Mūsų pasiūlymai leistų šalies ekonomikai didinti konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Mūsų regione sparčiai didėja konkurencija dėl investicijų, kvalifikuotų darbuotojų, todėl įžvelgiame būtinybę peržiūrėti tam tikrus mokestinius reikalavimus. Teikiame pasiūlymų dėl talentų pritraukimo, taip pat dėl sąlygų gerinimo smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Norime, kad įmonės turėtų pakankamai erdvės plėstis ir augti, o mokestinė aplinka joms būtų kuo palankesnė“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

 Šiuo metu smulkiosioms įmonėms, kurių pajamos neviršija 300 tūkst. eurų ir kurios turi ne daugiau kaip 10 darbuotojų, Lietuva taiko lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, taikant tokį modelį stabdomas mažų įmonių augimas, nes joms yra finansiškai naudingiau mokėti lengvatinį tarifą. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo tobulinti šią lengvatą – atsisakyti darbuotojų skaičiaus kriterijaus ir taikyti Pasaulio banko pateiktą ribinį modelį. Iki nustatytos ribos – 38,5 tūkst. eurų pelno arba 300 tūkst. eurų pajamų – įmonės mokėtų 5 proc. tarifą, o viršijus ją būtų mokamas 15 proc. tarifas nuo viršijančios dalies.

Ministerija taip pat siūlo pirmiems dvejiems veiklos metams taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, nes daugelis įmonių pelningos tampa vidutiniškai po dvejų metų veiklos. Tai nesukurtų reikšmingos papildomos naštos valstybės biudžetui, nes įmonių, kurios galėtų pasinaudoti tokia lengvata, būtų nedaug, tačiau pelningoms įmonėmis tai būtų reikšminga paskata augti dar greičiau.

„Per pirmuosius dvejus veiklos metus netenkame apie 50 proc. įsikūrusių naujų įmonių. Neapmokestinant pelno pirmuosius dvejus metus padėtume įmonėms įsitvirtinti, augti ir išsilaikyti rinkoje“, – sako A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo sudaryti vadinamąjį neapmokestinamąjį krepšelį, į kurį būtų įtrauktos tam tikros darbdavio darbuotojams suteiktos pajamos natūra, kurios nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Siūloma į krepšelį įtraukti nemokamą arba iš dalies kompensuojamą maitinimą darbuotojui, parkavimo vietos ir kelionės į darbą išlaidas, sveikatinimo paslaugas, apgyvendinimą, papildomą sveikatos draudimą šeimos nariams ir darbo vietos įrengimą namie. Bendra neapmokestinamo krepšelio suma, kuri būtų skiriama darbuotojui, galėtų siekti 5 proc. nuo darbuotojui apskaičiuoto bruto darbo užmokesčio. Jei lengvata galiotų dabar, vidutines pajamas gaunančio asmens metinis krepšelis būtų apie 1148 eurus.

Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo didinti neapmokestinamų dovanų dydį nuo dabartinių 200 eurų iki 574 eurų.

Be to, ministerija siekia užtikrinti palankias sąlygas smulkiajam verslui ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir džiaugiasi, kad mokesčių reformoje vietą rado jos kuruojamas Smulkiojo verslininko sąskaitos projektas, kuris leis automatizuoti apskaitą ir paprasčiau mokėti mokesčius.

Taip pat laikomasi pozicijos, kad verslo liudijimai, kaip mažesnio apmokestinimo veiklos vykdymo forma, turėtų išlikti. Ministerija siūlo, kad verslo liudijimų riba būtų susieta su kasmet kintančiu dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), – taip būtų išvengta nuolatinio ribos dydžio peržiūrėjimo ir keitimo.

Veiklos mastui pasiekus tam tikrą ribą, asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, turėtų registruoti individualią veiklą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos siūlymu mokestinė našta pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims didėtų reikšmingai: 5 proc. didinamas GPM tarifas bei papildomai mažinamos prezumpcinės išlaidos – nuo 30 proc. iki 20 proc., įvedamos nedarbo draudimo įmokos „Sodrai“. Tai reiškia, kad asmeniui, uždirbusiam 40 tūkst. Eur, reali mokestinė našta padidėtų beveik 10 proc.

Todėl ministerija siūlo atsisakyti prezumpcinės išlaidų mažinimo iniciatyvos ir mato rizikų dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą, kadangi tokios sistemos atsiradimas leistų daliai visuomenės tuo piktnaudžiauti. Savarankiškai dirbantis asmuo pats pasirinktų, kada nustoti vykdyti savo veiklą ir tapti bedarbiu, todėl toks asmuo galėtų piktnaudžiauti nedarbo draudimo išmokos suteikimo tvarka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, reikia išspręsti dėl praktinio įgyvendinimo kylančius sunkumus ir pateikti išsamią schemą, kaip tokia sistema veiktų.

Pritariama siekiui suvienodinti „Sodros“ lubas savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems taikomos darbo pajamos, tačiau, ministerijos vertinimu, jas reiktų sumažinti iki 43 VDU (vietoje dabar taikomų 60 VDU). Taip būtų užtikrinta, kad būtų taikoma prieš keletą metų nustatyta „Sodros“ viršutinė riba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo priemonių, padėsiančių į Lietuvą pritraukti talentų. Viena jų – sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) penkeriems metams. Aukštos kvalifikacijos specialistai, nebuvę Lietuvos mokesčių rezidentais bent 5 metus iki darbo sutarties pasirašymo, mokėtų 8 proc. GPM tarifą.

Siūloma, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių sutuoktiniai būtų įtraukiami į privalomojo socialinio draudimo sistemą ir mokėtų mėnesines įmokas. Taip jie įgytų teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Iki šiol maždaug pusė užsieniečių sutuoktinių negauna reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, o daugiausiai užsieniečių įdarbinusios įmonės prognozuoja, kad 20 proc. darbuotojų gali išvykti dėl nepalankių trumpalaikių integracinės sistemos sprendimų, kurie neužtikrina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo jų sutuoktiniams.

Tarp kitų ministerijos pasiūlymų – minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio suvienodinimas. Mokesčių reforma reikšmingai padidins valstybės biudžeto pajamas, todėl ministerija laikosi pozicijos, kad tikslinga grįžti prie šio įsipareigojimo įgyvendinimo plano.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija remia Finansų ministerijos pasiūlymus verslui dėl momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymų, investicinio projekto lengvatos pratęsimo, investicinės sąskaitos, mažesnio darbo santykių apmokestinimo GPM.

Ministerija taip pat yra pasirengusi Vyriausybėje ir Seime diskutuoti dėl Finansų ministerijos pristatytų mokesčio reformos pasiūlymų. Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo PVM ribą didinti iki 55 tūkst. eurų, tačiau, ministerijos nuomone, ši riba turėtų būti susieta su kasmet kintančiu dydžiu, tarkim, infliacija, kad kiekvienais metais riba būtų automatiškai peržiūrima pagal objektyvius ekonominius rodiklius. Ministerijos vertinimu, PVM ribos didinimas ir susiejimas su infliacija gali teigiamai prisidėti prie smulkių įmonių konkurencingumo didinimo, kainų mažinimo vartotojams ir mažinti paskatas veikti šešėlyje.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimus, kurie paskatintų akvakultūros pramonės plėtrą Lietuvoje. Taip pat sudarytų galimybes pritraukti naujas investicijas įmonėms ir ūkiams kurti, kurios dirbtinėse vandens sistemose augina žuvis, jūrų gėrybes, dumblius.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išdėstytą gamybos, pramonės paskirties pastatų aprašymą siūloma papildyti vandens organizmams veisti, auginti ir perdirbti skirtais pastatais. Pastaruoju metu mūsų šalis sulaukia nemažai siūlymų investuoti į krevečių auginimo gamybinius pajėgumus, kuriant juos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose.

Tačiau šiose teritorijose ir šios paskirties žemės sklypuose, esančiuose laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose, šiuo metu galiojantys teisės aktai neleidžia plėtoti akvakultūros pramonės, nors juose jau sukurta investuotojams reikalinga infrastruktūra, sukaupta reikalinga bendradarbiavimui patirtis.

Akvakultūra vadinama visame pasaulyje sparčiai besivystanti pramonės ir ūkininkavimo šaka, kuri augina žuvis, krevetes, moliuskus, vėžiagyvius, dumblius, kitus vandens gyvūnus ir augalus. Jų ištekliai vandenynuose dėl augančios taršos ir paklausos senka, todėl ūkiai persikelia į uždaras sistemas, kuriose sukuriamos natūralios vandenyno savybės – auginimo baseinus, įrengiamus pastatuose. Tai padeda išsaugoti laukines jūros organizmų populiacijas.

Atkreipiame dėmesį, kad skirtingai negu žemės ūkio veiklai, šiai veiklai nereikalinga atvira teritorija ar žemė. Be to, jos gamybiniai procesai automatizuoti ir prilygsta standartizuotiems pramoniniams procesams, daro ribotą poveikį aplinkai, todėl neturėtų būti siejama tik su žemės ūkio paskirties naudojimo būdo sklypais.

Kiti siūlomi Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimai leistų paspartinti geležinkelio kelių elektrifikavimą.

Kadastre išdėstytą geležinkelių paskirties aprašymą numatoma papildyti kontaktiniu geležinkelių tinklu ir kitais įrenginiais. Iš kadastre ir minėtame statybos techniniame reglamente esančių elektros tinklų paskirties aprašymų siūloma išbraukti transporto – troleibusų, tramvajų, geležinkelių – kontaktinius tinklus.

Taip pat planuojama nustatyti, kad autobusų, troleibusų, tramvajų, geležinkelių kontaktinis tinklas būtų laikomas kilnojamuoju daiktu. Pakeitus jų teisinį statusą bus galima greičiau juos įrengti ir pradėti eksploatuoti.

Numatoma tikslinti ir geležinkelio kelio apibrėžimą nustatant, kad šį inžinerinį statinį sudaro kontaktinis geležinkelių tinklas ir kiti įrenginiai. Kontaktinis geležinkelių tinklas, kaip įrenginys, būtų laikomas geležinkelio kelio inžinerine sistema, priklausančia šiam keliui, ir būtų  susisiekimo komunikacijų dalis.

Siūlomi pakeitimai paspartins tokių projektų, kaip „Rail Baltica“ įgyvendinimą.

Pastabas ir pasiūlymus Nekilnojamojo turto kadastro ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ pakeitimų projektams suinteresuotos institucijos, organizacijos, verslo atstovai gali teikti iki balandžio 7 d., Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

2023 m. kovo 30 d. 15.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos salėje (Liepų g. 11, III aukštas, Klaipėda) įvyks įvadinis seminaras apie rengiamą Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategiją. 

Vietos plėtros strategijos rengiamos pagal Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos taisykles (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a492ff10569b11edbc04912defe897d1), siekiant numatyti, kaip išnaudojant bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius bus gerinamos vietinės įsidarbinimo galimybės ir didinama socialinė bendruomenių integracija, numatant veiklas, skirtas socialiniai atskirčiai mažinti, užimtumo bei socialinio verslo kūrimosi bendruomenėse skatinimui.

Parengtai Klaipėdos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategijai bus siekiama gauti ES ir valstybės biudžeto finansavimą, kad miesto bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo įmonės ateityje galėtų gauti finansavimą bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektams.

Seminaro metu bus pristatyta planuojama Klaipėdos miesto savivaldybės 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos rengimo eiga, diskutuojama apie galimų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų idėjas.
Seminare kviečiami dalyvauti savivaldybės institucijų atstovai, verslo įmonės, nevyriausybines organizacijos ir kiti suinteresuoti asmenys.

Kai tvarumas, automatizuoti sprendimai ir inovacijos tampa kasdiene sėkmingai veikiančio verslo praktika: drauge su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto atstovais ir kitais mūsų įgyvendinamo projekto AquaVIP partneriais gegužės 13-14 dienomis Nyderlanduose aplankėme tris akvakultūros įmones fiksuodami pažangias idėjas ir informaciją, kuri aktuali ir šią sritį siekiančiai plėtoti Klaipėdai.

Delta Farms – didžiausia gyvo jauko žvejybai, brandinimo pašarų akvakultūros pramonei ir specializuotų gyvūnų pašarų gamintoja. Ūkis gamina Polychaete, Nereis virens kontroliuojamomis akvakultūros sąlygomis. Šeimos verslas turi daugiau nei 30 metų patirtį akvakultūros srityje.

Kingfish Zeeland – Nyderlandų Zelandijos provincijoje įsikūręs ūkis – tiekia aukščiausios kokybės akvakultūros produkciją, kuri užauginta be antibiotikų. Čia auginama olandų geltonuodegė (Seriola Lalandi), gaminamas aukštos kokybės sašimis, rūkyta žuvis. Produkcija Nyderlanduose tiekiama ištisus metus, daug jos eksportuojama ir į kitas ES šalis.
Seafarm Kamperland – žuvų ūkis, orientuotas į moliuskų ir vėžiagyvių perdirbimą, žvejybą ir novatorišką otų akvakultūrą, išlaikant balansą su natūralia gamta. Šis ūkis ne tik labai efektyvus energetiškai, bet ir draugiškas gyvūnams bei aplinkai. Olandijos vyriausybė šį ūkį paskelbė „žaliuoju“ ir jis yra laikomas tarptautiniu pavyzdžiu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija toliau tęsia tikslinių stipendijų programą studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas STEM (informatikos, inžinerijos, matematikos) studijų krypčių programas. Minėtų sričių talentai ypač reikalingi verslui, investuojančiam Lietuvoje ir kuriančiam čia darbo vietas. Šiais metais įstosiantiems studentams numatoma skirti 260 stipendijų.  

„Siekdami pritraukti investicijų į regionus, kuriame vientisą sistemą, kuri padėtų ugdyti talentus ir kurtų verslui palankią aplinką. Tai darome kompleksiškai – nuo mokestinių lengvatų ir kitų priemonių, leidžiančių investuotojams greičiau ir lengviau įsikurti, iki stipendijų būsimiems ir verslui reikalingiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Nuo 2020 metų jau skyrėme 757 stipendijas ir manome, kad tai viena labiausiai pasiteisinusių investicijų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

„Jaunimas, kuris renkasi, kur toliau tęsti mokslus, turėtų įvertinti ne tik tai, kad skiriame tikslines stipendijas apskrityse, kur sėkmingai kuriasi verslai, bet ir tai, kad baigę studijas užsitikrins čia gerai apmokamą darbo vietą“, – sako viceministras Karolis Žemaitis.

Nuo 2020 metų iki 2022 m. III ketvirčio Klaipėdos apskritis preliminariai pritraukė apie 1,96 mlrd. Eur tiesioginių užsienio investicijų, Panevėžio apskritis – 569 mln. Eur, Šiaulių apskritis – 543 mln. Eur, Alytaus apskritis – 247 mln. Eur, Utenos apskritis – 232 mln. Eur ir Marijampolės apskritis – 156 mln. Eur investicijų.

Ir šiais metais STEM studijų programas pradėsiantiems studijuoti studentams šiose apskrityse numatytos 200 eurų dydžio stipendijos pasirinkusiems studijas 10-tyje aukštojo mokslo įstaigų: Alytaus kolegijoje (Alytus), Kauno technologijos universitete (Panevėžys), Klaipėdos universitete (Klaipėda), Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (Klaipėda), Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (Klaipėda), Marijampolės kolegijoje (Marijampolė), Panevėžio kolegijoje (Panevėžys), Vilniaus universitete (Šiauliai), Šiaulių valstybinėje kolegijoje (Šiauliai), Utenos kolegijoje (Utena). Stipendijos bus mokamos kas mėnesį visą bakalauro studijų laikotarpį – 4 metus.

Stipendijos skiriamos studentams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, kurios užtikrina bendradarbiavimą su verslo bendruomene ir studentų integracijos į darbo rinką prielaidas. Taip pat įsipareigoja užmegzti studentų profesinius ryšius su regione veikiančiomis įmonėmis.