Netrukus Klaipėdoje, Danės prieigose, prasidės pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbai – ruošiamasi reguliaraus susisiekimo vandens keliu startui. Planuojama, kad elektriniai autobusai-katamaranai Dangės upe pradės kursuoti šių metų gegužę. 

Pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia Danės upės darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe rangovas UAB „Kesrama“ turės atlikti per tris mėnesius – iki gegužės pabaigos. 

Sutarties kaina – 114  tūkst. Eur. Darbai bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto pagal priemonę „Danės upės pritaikymas laivybai ir vandens autobuso maršruto įdiegimas“. Pagal patvirtintą techninį darbo projektą rangovas turės įrengti 5 pėsčiųjų takus skirtingose Danės upės pakrantės vietose, ruože nuo Liepų g. iki Klaipėdos g. (Nr. 1 „Liepų tiltas“, Nr. 2 „Dangės vingis“, Nr. 3 „Žolynai“, Nr. 4 „Botanikos sodas“, Nr. 5 „Tauralaukio tiltas“), taip pat – įlaipinimo/išlaipinimo aikšteles su apsauginėmis pėsčiųjų tvorelėmis bei atramines sienutes. Dar viena vandens autobuso stotelė atsiras miesto centre (netoli burlaivio „Meridianas“).

Tuo tarpu kita šio projekto dalimi – vandens autobusų pontoninių prieplaukų pagaminimu ir įrengimu – rūpinasi biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“. Penkios pontoninės prieplaukos, skirtos žmonių išlaipinimui/įlaipinimui iš vandens autobusų, bus įrengtos prie anksčiau paminėtų aikštelių, iš kurių keleiviai lieptu pasieks prieplauką arba išlips iš jų. Šešių metrų ilgio pontoninės prieplaukos jau yra pagamintos.

Vandens autobusų maršrutą trejus metus aptarnaus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, laimėjusi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbtą konkursą. 12 vietų elektrinį autobusą sukūrė Klaipėdos elektrinių katamaranų gamybos startuolis „Popa LT“. Danės upe kursuos du tokie vandens autobusai – katamaranai, kelionė iš miesto centro iki Tauralaukio truks apie 50 min. Pilna bilieto kaina 3 Eur (pritaikius nuolaidas 1,50 Eur ir 0,80 Eur).  Susimokėti už kelionę vandens autobusu bus galima „Klaipėdos keleivinio transporto“ e. bilieto kortele bei e. Ticket Klaipeda programėle telefone, e. mokinio pažymėjimu ar fizine „Klaipėdiečio kortele“, prieš tai papildžius jas pinigais. Miesto svečiai už pasiplaukiojimą

Danės upe bilietą galės susimokėti pačiame vandens autobuse – bekontakte mokėjimo kortele.

Vandens autobusas kursuos gegužės-spalio mėnesiais.

Finišavo naujosios Klaipėdos universiteto (KU) tarybos rinkimai, skelbiami jos rezultatai. Naujoji KU taryba oficialiai kadenciją pradės š. m. balandžio 26-ąją.

Penkerių metų kadencijai į Tarybą išrinkti 4 KU akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys skirtingiems padaliniams – prof. dr. Vytautas Juščius, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros vedėjas; prof. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, Jūros tyrimų instituto vyresn. mokslo darbuotoja; prof. dr. Arvydas Martinkėnas, Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros profesorius; doc. dr. Silva Pocytė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto  vyresn. mokslo darbuotoja. Du išrinktieji KU tarybos nariai  – prof. dr. V. Juščius, prof. dr. A. Martinkėnas – priklausė ir kadenciją baigiančiai Tarybai.

 Atstovauti asocijuotoms verslo struktūroms į naująją Tarybą išrinktas Vytautas Lygnugaris – UAB „Limarko“ generalinis direktorius, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas; regiono įstaigoms – Eglė Stonkė, Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė; socialiniams partneriams – Arnoldas Šileika, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius.

KU studentų sąjunga į Tarybą delegavo šios organizacijos prezidentą Aidą Čurovą, alumnų atstovu tapo Andrius Sutnikas, Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius, VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ plėtros vadovas.

Pirmajame posėdyje Tarybos nariai iš savo gretų turės išrinkti pirmininką. Reglamente nustatyta, jog juo negali tapti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas. Pastaruosius penkerius metus dirbusiai KU tarybai vadovavo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kolegialus KU valdymo organas – Taryba – tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą, svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių, nustato Universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, rūpinasi parama Universitetui bei atlieka kitas funkcijas.

Unikalaus Lietuvoje atliekamo mokslinio tyrimo komanda fiksuoja įspūdingas dalyvių savijautos transformacijas – gražesnė oda, daugiau energijos, pasitraukę įvairūs skausmai, o biologinis amžius sumažėjęs keliais ar net keliolika metų. Mokslininkai tiki, kad galutinės išvados tik patvirtins – gamtiniai resursai gali žymiai pagerinti žmonių sveikatos ir emocinę būklę bei kartais atstoti net vaistus.

Sprendimų priėmėjams ir verslui tyrėjų įžvalgos suteikia signalą aktyviau plėtoti balneologiją ir kurortologiją Vakarų Lietuvoje bei kituose šalies regionuose. 

Klaipėdos mokslininkų lyderystė

Trijuose miestuose – Palangoje, Birštone ir Druskininkuose – atliekamo mokslinio tyrimo flagmanas yra Klaipėdos universitetas (KU). Jame dirbanti ir taip pat su pacientais kaip šeimos gydytoja kasdien bendraujanti dr. Lolita Rapolienė bei dar penki kolegos – varomoji iniciatyvos jėga, pritraukusi ir daugiau tyrimo reikalingumu neabejojančių ekspertų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

Mokslininkų parengta paraiška, kurioje daug dėmesio skirta streso problematikai, sulaukė Lietuvos mokslų tarybos palaikymo – tyrimas tapo projekto „Lietuvos unikalių gamtinių išteklių panaudojimo su stresu susijusios organizmo psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui efektyvumas ir saugumas“ dalimi, jo įgyvendinimui skirtas finansavimas.

KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko nuomone,  šiuo metu atliekamą mokslinį tyrimą galima vertinti kaip dar vieną svarbų žingsnį siekiant Klaipėdoje kurti Kurortologijos kompetencijų centrą „Naujai įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė taip pat galėtų tapti svarbia platforma toliau plėtojant mokslinius tyrimus, susijusius su natūralių resursų panaudojimu sveikatinimui. Tam reikiamą pagrindą užtikrina uostamiestyje sutelktas mokslas ir suvienytų medicinos įstaigų potencialas“, – įsitikinęs universiteto  rektorius.

Lėtinis stresas, prie kurio „prisidėjo“ ir COVID-19, yra susijęs su įvairiomis emocinėmis, fizinėmis ir finansinėmis pasekmėmis tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu. Šeimos gydytojai tapo daugelio sudėtingų savo pacientų būklių liudininkais, ne išimtis buvo ir pati dr. L.Rapolienė.
„Jei tik leidžia asmens sveikatos būklė, aš pirmiausiai ieškau natūralių gydymo metodų – vaistai yra jau kitas žingsnis. Balneoterapija, panaudojant mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą, – puikus, ekologiškas, įprastą terapiją papildantis būdas, kuris yra saugus ir malonus, naudojamas jau tūkstančius metų. Todėl kažkada dabartinio KU rektoriaus pasiūlyta idėja imtis geoterminio vandens tyrimų mane iškart suintrigavo.  Balneoterapijos sritimi aktyviai domėtis ėmiau prieš 10 metų. Per tą laiką buvo atlikti trys tyrimai su geoterminiu vandeniu, kuriuo turtinga yra Klaipėda, vienas – su sapropeliu. Naujausias mūsų tyrimas yra anksčiau pradėtų darbų tąsa, tačiau jis išties išskirtinis, sudėtingas ir platus tiek savo apimtimi, tiek taikomų procedūrų aspektu“, – aiškino mokslininkė ir medikė.

Aukštai užkelta tyrimų kartelė

Mokslininkams paskelbus kvietimą, norą dalyvauti tyrime pareiškė apie 1 000 žmonių iš visos Lietuvos. Atlikus atranką, buvo įtraukti 360 žmonės ir sudarytos kelios tiriamosios grupės, kurios gavo skirtingos trukmės procedūras ambulatoriškai ar gyvenant sanatorijose.

Anot dr. L.Rapolienės, dažniausiai tokio pobūdžio tyrimuose būna iki 100 dalyvių, atrenkami tik tam tikra liga sergantys žmonės. KU mokslininkai į šiuo metu atliekamą tyrimą įtraukė stresą patiriančius darbingo amžiaus asmenis be sunkesnių ligų, sukūrė balneoterapinių ir gamtos procedūrų kompleksą intensyvesniam gydymui ir organizmo būklės atstatymui, įvairiapusiam būklės įvertinimui sudarytas didesnis ištyrimo instrumentų spektras. Skirtumo palyginimui pasirinktos kontrolinė (be procedūrų) grupė bei grupė, kuriai taikytos vien gamtos terapijos intervencijos. Mokslininkai taikys ir atidėtą gydymą, kai po šešių mėnesių sekimo periodo kontrolinės grupės gaus balneoterapinių procedūrų kompleksą – tai sudarys galimybes įvertinti šaltojo ir vasaros sezono įtaką gydymo efektyvumui.

Be momentinio terapinio efekto stresui ir įvairioms organizmo sistemoms, bus vertinamas ir naudingas išliekamasis poveikis pusės metų periodu. Greta kūno sudėties, atminties ir dėmesio, jėgos, pusiausvyros ir kitų matavimų prieš ir po procedūrų kurso, dalyviams taip pat tiriamas kortizolio kiekis seilėse siekiant įvertinti organizmo patiriamo streso būklę.

(Ne)atrasti Klaipėdos lobiai

Pajūryje sukoncentruotas didžiausias sausio mėnesį startavusio mokslinio tyrimo dalyvių skaičius – jų yra daugiau nei pusantro šimto. Standartizuoti sveikatos įvertinimo testai šioms žmonių grupėms atliekami Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) verslo inkubatoriuje. Dviejose patalpose įsikūrusiame mokslininkų „štabe“, kuris aprūpintas visa reikiama įranga, įvyksta pirmas specialistų kontaktas su atrinktais žmonėmis, čia toliau atliekami ir tarpiniai bei galutiniai matavimai.

Teikdami paraišką projektui, mokslininkai vylėsi prikalbinti bendradarbiauti bent dvi sanatorijas, naudojančias natūralius gamtinius išteklius teikiant reabilitacines paslaugas. Tačiau buvo nustebinti, kad sutiko net šešios įstaigos: sanatorijos „Eglė“ ir „Draugystė“ Druskininkuose, sanatorija „Gradiali“ ir „Atostogų parkas“ Palangoje, sanatorijos „Versmė“ ir „Tulpė“ Birštone. Tyrėjai dėkingi Nacionalinei sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijai už jos indėlį, kad rastųsi dialogas su verslu ir procesai sėkmingai startuotų.
Paralelinių grupių tyrime visuose trijuose miestuose taikomas tas pats procedūrų kompleksas, nors kiekviena reabilitacijos įstaiga turi ir naudoja savo unikalius gamtinius išteklius, o Klaipėdos krašte naudojamas ir geoterminis vanduo.

Dalyviai – pasikeitę ir pakylėti

Tiriamasis darbas vyks iki rugsėjo mėnesio, tačiau pirmuosius rezultatus, gautus po procedūrų kurso, visuomenei tikimasi pristatyti jau pavasarį. Spalio pabaigoje suplauks gautiniai rezultatai, tuomet bus formuojamos galutinės išvados ir rekomendacijos. Dr. L. Rapolienės teigimu, paruoštų metodikų ir rekomendacijų naudotojais galės būti ne tik medicinos specialistai ir gamtinius išteklius naudojančios reabilitacijos įstaigos, bet ir kiekvienas visuomenės narys. Mokslininkė ir gydytoja yra įsitikinusi, kad, pavyzdžiui, gamtos terapija turėtų būti aiškiai įvardinta kaip sveiką žmogaus gyvenseną papildantis elementas, padedantis mažinti stresą ir gerinti bendrą savijautą.

Kalbėdama apie pirmines įžvalgas vertinant dalyvių anketas, jų atsiliepimus ir objektyvius matavimų duomenis, L.Rapolienė nusiteikusi išties pozityviai: „Visų mūsų pirminis įspūdis buvo džiaugsmas, kad procedūros tikrai „veikia“, nors aš tuo buvau įsitikinusi jau pirmųjų tyrimų metu. Atliekant pakartotinius tyrimus Birštone ir Druskininkuose, geriausi rezultatai buvo stebimi toje žmonių grupėje, kuri lankė procedūras ambulatoriškai, pasitelkė gamtos terapiją arba bent papildomai fiziškai judėjo. Jų biologinis amžius sumažėjo vidutiniškai 5-7 metais. Buvo ir tokių, kurių biologinis amžius sumažėjo 15 ir net 17 metų“.

Klaipėdoje stebėti teigiami pokyčiai visose – tiek trumpo (6 dienos), tiek ilgo periodo (11 dienų) – procedūrų grupėse: atsipalaidavimas, geresnė nuotaika bei darbingumas, pagerėjusi kūno sudėtis, sustiprėję raumenys ir plaučių pajėgumai, pastebimai atsigavusi oda, sumažėję ar išnykę skausmai ir raumenų įtampa, sumažėjęs kraujospūdis. „Tobula“, „pakrauta diena“, „prabudęs dėkingumo jausmas“, „pakilau kaip ant sparnų“, „tapau priklausoma nuo gamtos terapijos“, „pasidarė ramu gyventi“  – tai mūsų tyrimo dalyvių atsiliepimai, kurie įkvepia ir toliau domėtis šia sritimi“, – kalbėjo dr.L.Rapolienė.

Trečiadienį Vyriausybei patvirtinus vietą Baltijos jūroje plėtoti jūrinio vėjo elektrinių parką ir reikalavimus konkurso dalyviams, kovo 30 dieną Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbs konkursą vystytojui atrinkti.

„Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių leidžia mums kryptingai artėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Šalia jau statomų ar planuojamų vystyti saulės ir vėjo elektrinių parkų sausumoje, turime išnaudoti ir jūrinio vėjo potencialą. Vien įgyvendinę du jūrinio vėjo parko projektus pasigaminsime pusę dabar valstybei reikalingos elektros energijos poreikio, kartu ir mažesnes kainas gyventojams”, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika uždengs paskutinę skylę vietinės generacijos trūkume ir sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje beveik 36 km atstumu nuo kranto 700 MW leistinos generuoti galios jūrinio vėjo parkas turėtų atsirasti iki 2028 metų.

Vyriausybė patvirtino reikalavimus dalyvių finansiniam pajėgumui, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai aplinkai apsaugai ir indėlis pajūrio bendruomenei. Šie reikalavimai bus įtraukti į aukciono sąlygas būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams. Konkursą laimės vystytojas, kuris pasiūlys didžiausią vystymo mokestį valstybei.

Vyriausybės sprendimu, būsimųjų aukciono dalyvių vidutinės trejų metų pajamos turės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per metus, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 20 proc. projekto vertės. Be to, vystytojas turės pateikti įrodymų, kad jūroje yra įgyvendinęs ar yra įgijęs teisę plėtoti bent vieną projektą, kurio galia yra ne mažesnė kaip 150 MW.

Patvirtintais reikalavimais numatytas skatinimas jūrinio vėjo elektrinių parko statybų metu mažinti klimato kaitą skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinio dydžio įmonės.
Konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parką, vystytojas bus įpareigotas kasmet šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.

Vystytojas turės atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus reikalingus veiksmus parko vystymui. Taip pat konkurso nugalėtojas bus atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje ir už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą.
Dar vieną konkursą jūrinio vėjo parko vystymui Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga planuojama skelbti šių metų rudenį. Abu jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.

Energetikos ministerijos informacija

 Klaipėdos mokslo ir technologijų parko erdves sugrįžta vaikams ir paaugliams skirtos technologinės stovyklos, kurias organizuoja Robotikos akademija. Kviečiame mūsų bendruomenės narius su savo šeimos nariais jau dabar planuoti vasarą ir leisti ją turiningai!

Robotikos akademija – organizacija, galinti didžiuotis daugiau negu 10 metų stovyklų organizavimo patirtimi, geriausio STEAM būrelio teikėjo apdovanojimais ir daugiau nei 10 000 laimingų vaikų visoje Lietuvoje.

• Vienintelės vasaros stovyklos Lietuvoje vaikams nuo 4 iki 14 metų, kuriose sujungiamos technologijos, šiuolaikinės vertybės ir beribė kūrybinė energija!
•  Patogiausia stovyklos lokacija KMTP bendruomenei – KMTP I aukšte bei šalia esančiame Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete.

Specialus nuolaidos kodas KMTP bendruomenei: prodraugyste (20% nuolaida, kuria galite pasinaudoti iki 2023-05-31 „Mokėjimo” etape).

Robotikos akademijos atstovų teigimu, tinkamai suplanuota  vasara atveria didžiules galimybes vaikų ir jaunimo vertybiniam ugdymui, kuriam gali padėti dienos stovyklos. Be to, kaip rodo užsienio mokslininkų tyrimai, mokymasis vasaros metu gerina ir mokinių pasiekimus.

Neformalusis vaikų švietimas kompensuoja svarbią praktinę patirtį, kurios stinga mokantis tik pagal formaliojo švietimo programas. Neformalaus ugdymo metu vaikas gali gauti daugiau dėmesio, susitelkti į dalykus, kurie jam iš tiesų įdomūs bei veiklą vykdyti su bendraminčiais. Dažnai neformalus ugdymas apima tarpdisciplininius dalykus ir padeda gerinti pasiekimus iš karto keliose srityse. Viena iš jų – robotika.

Ne tik eksporto naujokams, bet ir pardavimų užsienio rinkose lyderiams aktualu žinoti bei sekti savo įmonės eksporto brandą. Inovacijų agentūros Eksporto diagnostikos įrankio dėka laiku pastebėtos silpnybės arba įžvelgtos naujos galimybės padeda verslui priimti sėkmingus eksporto plėtros sprendimus ir išlaikyti konkurencingumą.
Anot Simonos Buziliauskienės, Inovacijų agentūros Eksporto skatinimo ir tikslinių rinkų skyriaus vadovės, eksporto augimas yra daugelio Lietuvos įmonių tikslas, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar pasirinktos eksporto strategijos – nuosavo prekės ženklo ar užsakomosios gamybos vystymo.
„Renkantis eksporto rinką verslo plėtrai būtina įsivertinti, kokiose šalyse yra didžiausia įmonės parduodamo produkto ar paslaugos paklausa, kas yra pagrindiniai dominuojantys konkurentai bei kokie reikalavimai taikomi eksportuojamiems produktams. Atsižvelgiant į tai, kad įėjimas į rinką gali užtrukti ne vienerius metus, esami ir būsimi eksportuotojai  turi galimybę naudotis eksporto diagnostikos įrankiu, kuris ne tik palengvina tikslinės rinkos pasirinkimą, bet ir atsako į ne vieną eksportuotojui aktualų klausimą“, – teigia S.Buziliauskienė.

Pasak S.Buziliauskienės, eksporto diagnostikos įrankis  vertingiausias  mažoms ir vidutinėms įmonėms. Galima išskirti šias pagrindines naudas, kurias įmonė gauna atlikus eksporto diagnostiką: įmonės pasiruošimo eksportuoti įvertinimą, tikslinių rinkų ir segmentų analizę, aiškų produktų bei paslaugų potencialo vaizdą, rinkodaros veiksmų gaires, pardavimo procesų veiksmų eigą ir rezultatą, kuris parodo įmonės pasiruošimą žengti žingsnį eksporto plėtros link.
Pasak Žilvino Gesevičiaus, UAB „Alsteka“ direktoriaus, labai svarbu atlikti namų darbus planuojant verslo plėtrą. Jau dvyliktus metus stabiliai auganti gamybos įmonė puikiai žino, kad ne tik savoje rinkoje reikia vystyti prekinį ženklą, bet ir auginti žinomumą tarptautiniu mastu. „Plėtra į užsienio rinkas jau kuris laikas yra vienas iš mūsų prioritetų. Eksporto diagnostikos paslauga sudomino, nes siekėme pasitikrinti, ar teisingai atlikome namų darbus, taip pat norėjome gauti ir ekspertines rekomendacijas. Galime konstatuoti, jog šis įrankis veikia. Sužinojome, ką nuveikėme teisingai ir kuriuos procesus vertėtų tobulinti.  Eksporto diagnostikos paslauga padėjo mums iš šono pasižiūrėti į mūsų darbų organizavimą, įgyvendinamos reklamos veiksmingumą. Dabar žinome į ką svarbu atkreipti dėmesį planuojant veiksmus, kad kuo platesnis vartotojų ratas sužinotų apie mūsų gaminamus produktus“, – pasakoja Ž.Gesevičius.
Naudingu šį įrankį laiko ir eksporto plėtrą pradedanti gamybinė įmonė UAB „Rebusa“. „Atliekant eksporto diagnostiką gavome nemažai idėjų  savo eksporto veiksmų plano tobulinimui ir minčių, kaip nuosekliai vystyti eksportą. Gautos  išvados ir pasiūlymai įmonei padėjo nusimatyti tikslinę rinką mūsų gaminamiems produktams“, – akcentuoja Enrika Jurkėnienė, UAB „Rebusa“ įmonės vadovė.
Inovacijų agentūros duomenimis, nuo 2018 metų eksporto diagnostiką atliko beveik 500 Lietuvos įmonių. Didžioji dalis (47 proc.) savo eksporto galimybes įsivertinusių įmonių – savo prekių segmento rinkos lyderės, beveik trečdalis (30 proc.) – augančios ir eksporto plėtrą planuojančios įmonės, 22 proc. – pradedantys verslai. Aktualiausia (44 proc.) eksporto diagnostika yra Lietuvos įmonėms, vystančioms verslą su nuosavu prekiniu ženklu. Nemaža dalis (37 proc.) eksporto diagnostiką atlikusių įmonių orientuojasi į užsakomosios gamybos vykdymą.
Šaltinis: Inovacijų agentūra

Lietuvos gynybos ir saugumo srityje veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės jau greitai galės gauti finansinę valstybės pagalbą per rizikos kapitalo finansinę priemonę „MILInvest“. Pagal šią priemonę verslui numatytas 13,5 mln. eurų finansavimas iš Gynybos investicijų fondo lėšų. Tai patvirtinta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įsteigus rizikos kapitalo fondus „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“, kurių valdytojai ir įgyvendins finansinę priemonę „MILInvest“.

Šiuo metu dedamos pastangos į rizikos kapitalo fondus pritraukti privačių lėšų ir atliekamos nacionaliniam saugumui užtikrinti reikalingos procedūros. Joms pasibaigus, fondų valdytojai ketina pristatyti artimiausių savo veiksmų planą ir imtis įgyvendinti priemonę.  

 „Dėl Rusijos keliamos grėsmės ir vykdomo karo Ukrainoje matome didelį poreikį stiprinti mūsų šalies gynybos ir saugumo pramonę. Remdami lietuviškos ginkluotės gamintojus, sustiprinsime Lietuvai ypač svarbų sektorių bei sudarysime sąlygas mūsų šalies verslui kurti naujus ir inovatyvius gynybos pramonės produktus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Siekiame finansuoti dvejopo naudojimo technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, biotechnologijos, viršgarsinės, kosmoso ir kitos reikalingos technologijos. Tikimės, kad, įsteigdami du rizikos kapitalo fondus, pritrauksime ir privačių investuotojų lėšų, o tai leis sukurti ir pagaminti daugiau produktų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Pasak INVEGOS generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno, įsteigti rizikos kapitalo fondai bus orientuoti į produktus ar paslaugas, pasižyminčius eksporto potencialu, atitinkančius Europos gynybos agentūros, NATO poreikius.

„Gynybos rinka yra specifinė, konkurencinga, tačiau Lietuvos įmonėms, startuoliams tai yra išskirtinė galimybė atsidurti tarp svarbiausių globalių šios srities atstovų siūlant inovatyvius sprendimus. Pirmiausia tai pasakytina apie IT ir dirbtinio intelekto, lazerių, optikos, kibernetinio saugumo, virtualios realybės srityse veikiančius verslus, taip pat investuotojai labai lauks inovatyvių idėjų turinčių komandų, mokslininkų. Beje, Ukrainoje jau naudojamos Lietuvoje kurtos naktinio matymo sistemos, dronai“, – sako INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

„MILInvest“ veiks per priešankstyvosios stadijos ir rizikos kapitalo fondus. Priešankstyvosios stadijos fondas „ScaleWolf Accelerator“ vykdys ikiakceleravimo ir akceleravimo programas, apimančias mokymus, konsultavimą, paskaitas įmonės kūrimo, komandos formavimo, teisės, lėšų pritraukimo ir kitais klausimais, bus galima gauti gynybos pramonės ir technologijų ekspertų konsultacijų. Naudojantis šiuo fondu, bus teikiama pagalba ir fiziniams asmenims, ir įmonėms, turinčioms inovatyvių verslo idėjų, taip pat bus investuojama mažomis sumomis.

Rizikos kapitalo fondas „ScaleWolf VC“ investuos į jau veikiančias labai mažas, mažas ir vidutines įmones, kuriančias, gaminančias ar teikiančias gynybos ir (ar) dvejopos paskirties (karinės ir civilinės) produktus ar paslaugas.

Turi inovatyvią idėją ir nori ją paversti startuoliu? Abejoji, ar gali? Trūksta patirties, komandos narių, mentorių? Apie galimybę savo idėją paversti verslu išgirsk #TechHub pre-akceleratoriaus informaciniame renginyje kovo 8 dieną!

Renginio metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas pristatys dalyvavimo pre-akceleratoriuje naudas, mokymų planą, mentorius. Į jūsų klausimus atsakys bei savo patirtimi pasidalins mokymus baigę programos absolventai: startuolio „Affair 212“ bendraįkūrėjas Edvinas Sinkevičius ir „Doohoo“ bendraįkūrėja Dobilė Minkutė.

Renginio kalba – anglų.

Tai bus aštuntasis ir paskutinis startuolių pre-akceleratoriaus ciklas – iki šiol, septynių ciklų metu, sulaukėme daugiau nei 600 dalyvių paraiškų, programą baigė jau 140 startuolių. Pre-akceleratorius apjungė daugiau nei 500 inovatorių.

Startuoliai trijų mėnesių programos metu su asmeniniais mentoriais bei ekspertais iš Lietuvos ir užsienio išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes. To tikslas – padėti startuoliams išvystyti jų idėją iki minimalaus gyvybingo produkto.

 Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusi komanda bus apdovanota vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.

Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) bei pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins bei dalyvius atrinks projekto ekspertai.

Šis ciklas vyks nuotoliniu būdu ir anglų kalba.

Registruokitės iki kovo 12 dienos bit.ly/techhubpreaccelerator

Idėjų turintys asmenys ir startuoliai iš Lietuvos turi puikias galimybes būti atrinkti į tarptautines Europos inovacijų ir technologijų instituto Maisto inovacijų bendruomenės (EIT Food) programas.

SeedBed Incubator

4-6 mėnesių programa, skirta novatoriškos technologijos idėjos autoriams, tikintiems idėjos potencialu komercializuotis. 

Tikslinės grupės: verslo idėjų komandos, mokslo idėjų komandos, neseniai įsteigtos įmonės. Šiai programai užtenka turėti idėją, nėra būtina būti pažengus jos vystyme. 

Programos metu vyks tarptautinė mokymų stovykla, bus priskirti tarptautiniai mentoriai, bus skirta iki 7 000 eurų parama idėjos vystymui ir testavimui. Daugiau informacijos ir registracija į programą paspaudus šią nuorodą.

EIT Food Accelerator Network

3 mėnesių programa remia žemės ūkio ir maisto pramonės startuolius, kurie sprendžia didžiausius Europos maisto sistemos iššūkius.
Tikslinės grupės: programa skirta startuoliams, ieškantiems technologijų validacijos ir verslo pagreičio siekiant sėkmingo įsitvirtinimo rinkoje. Daugiau informacijos ir registracija į programą paspaudus šią nuorodą.

RisingFoodStars

Tikslinė grupė: programa skirta pirmąjį kūrimosi etapą pabaigusiems startuoliams, turintiems pirmuosius klientus ir norintiems plėstis globaliu mastu.

Programos metu startuoliams bus sudaryta galimybė megzti individualias pažintis su potencialiais klientais ir investuotojais, juos palaikys patyrusių mentorių komanda, o finansinė parama idėjos vystymui bus pritaikyta individuali (atsižvelgiant į programoje atrinkto dalyvauti startuolio poreikius). Daugiau informacijos ir registracija į programą paspaudus šią nuorodą.

Bendrai apie vykdomas programas galite skaityti čia.

Registracija į programas vyksta iki š. m. kovo 26 d.

Šaltinis: AgriFood Lithuania

„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė „Europos ateities miestai ir regionai 2023“ reitingą. Šiemet jame pirmą kartą išskirtas ir Lietuvos uostamiestis – Klaipėda įvertinta už tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo strategiją.  

Kasmetė studija skirta aptarti ir išskirti daugiausia potencialo turinčias investicijų kryptis Europoje. Šiais metais ekspertai pastebėjo ir Klaipėdą, jai skirdami 9 vietą kategorijoje „Europos ateities mažieji miestai 2023“. 

„Šis įvertinimas Klaipėdai labai svarbus ir įrodo, kad miesto strateginių partnerių, kurie dalyvauja šių investicijų pritraukime, pasirinkta strategija yra veiksminga“, – sako Diana Manko, „Klaipėda ID“ Investicijų ir Investicinės aplinkos skyriaus vadovė.

D. Manko džiaugėsi, kad toks įvertinimas rodo miesto judėjimą tinkama linkme, o taip pat yra papildoma motyvacija kurti dar patrauklesnę investicinę aplinką Klaipėdoje. „Esame pasiryžę plėsti užsienio partnerių tinklą, kurį galėtume pasiūlyti pagrindiniams mieste veikiantiems ir netrukus prisijungsiantiems strateginiams partneriams“, – tvirtino pašnekovė.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Klaipėda pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, nusileido tik sostinei.  Per pastaruosius penkerius metus, uostamiestis pritraukė 32 TUI projektus – beveik milijardą eurų lėšų – ir taip sukūrė per 2,6 tūkst. darbo vietų.

Tarp didžiausių praėjusių metų investicijų – garsi Norvegijos bendrovė „Dokka Fasteners”, gaminanti pramonines tvirtinimo detales.  Į uostamiestį investicijos plaukia iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių, stambiausios šalys-investuotojos yra Kipras, Danija, Nyderlandai ir Vokietija. Užsienio investuotojus į Klaipėdą vilioja miesto potencialas, auganti ekonomika, lengvatiniai mokesčiai, specialistų konsultacijos, patraukli investicinė grąža ir gausi talentų pasiūla.

Transporto mazgas 
Klaipėdą „pasimatuoti“ nusprendusios įmonės atranda, kad tai itin palankus miestas gamybai ir eksportui, mat jūros, oro, sausumos keliais ir geležinkeliu jie gali patogiai ir palyginti nebrangiai pasiekti didžiąsias Šiaurės Europos, Vakarų Europos, JAV ir Azijos rinkas.

Patogi Klaipėda ir verslo kelionėms – per pusvalandį pasiekiamas Tarptautinis Palangos oro uostas jungia su  Skandinavijos, Londono, Rygos verslo centrais. Be to, kursuoja keltai net 5 tarptautiniais maršrutais – į Kylį, Karlshamną, Treleborgą, Travemiundę ir Rostoką.

Verslo dėmesį patraukia ir tai, kad Klaipėdos jūrų uostas įsitvirtinęs pirmoje vietoje Baltijos šalyse pagal krovą. Neseniai miestas įtrauktas į papildomus maršrutus – Klaipėdą ir JAV Rytinę pakrantę jungia vandens kelias, kuris driekiasi per Gdynę, Geteborgą, Brėmerhafeną, Niujorką ir Filadelfiją.

Praėjusiais metais Klaipėda jūrų keliais sujungta ir su Dominikos respublika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitais uostais.

Investuotojus uostamiestis vilioja ir papildomomis paskatomis, pavyzdžiui, įmonės, sukuriančios bent 6 darbo vietas, gali pretenduoti į finansinę paskatą (https://klaipedaid.lt/lt/verslui/paskata-imonems/) biuro nuomos išlaidų kompensacijai – iki 1800 eurų už vieną naują darbo vietą. Visą aibę paskatų siūlo ir Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Sėkminga LEZ 
Nemažai naujakurių Klaipėdoje renkasi LEZ – pirmąją ir sėkmingiausią LEZ Baltijos šalyse. 2021 m. vien LEZ įmonių eksportas siekė beveik 600 mln. eurų.

Kuo verslą taip masina Klaipėdos Laisvoji ekonominė zona? LEZ teikia prioritetą „modernioms, į aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę orientuotoms, mokslinius tyrimus plėtojančioms ir inovacijas kuriančioms bei taikančioms įmonėms“.

2020 m. apklausa atskleidė, kad LEZ bendruomenė labiausiai vertina šiuolaikines technologijas, pažangumą ir išmanumą.

Įkurti savo tiek gamybos, tiek biurui tinkamas patalpas naujakuriai čia gali vos per tris mėnesius. LEZ veikia daugiau nei 100 įmonių, kurios yra sukūrusios per 5 tūkst. darbo vietų.

Stambiems investuotojams sukuriamas vadinamasis „žaliasis koridorius“, perpus sutrumpinantis statybos leidimų išdavimą ir verslus su 20 mln. eurų ir didesnėmis investicijomis atleidžiantis nuo pelno mokesčio iki 20 metų.

Beje, į Klaipėdos LEZ „Financial Times“ ekspertai dėmesį atkreipė ir 2022 metais į energetinę nepriklausomybę: Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, atsisakiusia Rusijos dujų importo.

Investuotojų žvilgsnį kausto ir 700MW galios elektrinių parko Baltijos jūroje statybos. Parkas, viliamasi, pritrauks mažiausiai 1 mlrd. eurų investicijų ir padės įsteigti dar 1300 naujų darbo vietų.

Talentų traukos centras 
Uostamiestyje gausu švietimo iniciatyvų, sukurtų darbo rinkos problemų sprendimui.  Ne paslaptis, kad Klaipėda siekia tapti talentų kalve, ugdydama įvairius itin paklausių profesijų specialistus – mėlynosios ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, žaidimų industrijos, kibernetinio saugumo ir kitų sričių ekspertus.  Mieste veikia 12 švietimo institucijų, kuriose mokosi per 10 tūkst. studentų. Net 10 studijų programų Klaipėdoje yra įvertintos Investuotojų forumo įsteigtu „Investors’ Spotlight“ ženklu, įrodančiu ugdymo įstaigų lankstumą ir prisitaikymą prie darbo rinkos bei inovatyvumą. Be to, specialistus uostamiesčio švietimo sistema pradeda ugdyti ankstyvame amžiuje – prie informacinių technologijų pratinami jau pradinukai, o vyresni mokiniai turi galimybę ir „pasimatuoti“ patrauklią specialybę.

Tarptautinėms įmonėms taip pat palankus faktorius yra tai, kad trys ketvirtadaliai miesto gyventojų kalba bent viena užsienio kalba ir net 85 % jaunų specialistų yra puikiai įvaldę anglų kalbą.

Pritraukti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų į Klaipėdą iš kitų miestų padeda ir finansinė paskata (https://klaipedaid.lt/lt/gyvenimui/paskata-talentams/), kuri numato 2000 eurų būsto nuomos kaštams padengti ir 400 eurų lietuvių kalbos kursams. Į ją gali pretenduoti net 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.

Klaipėda gali pasigirti ir mažiausių tarp didmiesčių nedarbo lygiu – vos 8,2 %, ir vienu didžiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, siekiančiu 1,8 tūkst. eurų „ant popieriaus“.

„Europos ateities miestai ir regionai 2023“ reitingo ataskaita: https://www.fdiintelligence.com/European-Cities-and-Regions-of-the-Future-report-2023