Praėjusią savaitę Europos Komisija pristatė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriuo siekiama didinti Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumą ir remti spartų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. Planu siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES nulinio poveikio technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia Europos plataus užmojo klimato srities tikslams pasiekti. 

Planas grindžiamas ankstesnėmis iniciatyvomis ir ES bendrosios rinkos privalumais, papildant pagal Europos žaliąjį kursą ir planą „REPowerEU“ dedamas pastangas. Jis grindžiamas keturiais ramsčiais: nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, spartesne prieiga prie finansavimo, įgūdžių gerinimu ir atvira prekyba atsparioms tiekimo grandinėms.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Dabartinė karta turi galimybę rodyti pavyzdį, sparčiai, su užmoju ir prasmingai užtikrinti ES pramonės pirmavimą greitai augančiame nulinio poveikio technologijų sektoriuje. Europa yra pasiryžusi vadovauti švarių technologijų revoliucijai.

 Mūsų įmonėms ir žmonėms tai reiškia, kad taikant paprastesnę ir greitesnę sistemą įgūdžiai paverčiami kokybiškomis darbo vietomis, o inovacijos – masine gamyba. Geresnės galimybės gauti finansavimą leis mūsų pagrindinėms švarių technologijų pramonės šakoms sparčiai plėstis.“

Nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka

Pirmasis plano ramstis – paprastesnė reglamentavimo sistema.

Europos Komisija pasiūlys Neutralaus poveikio klimatui akte nustatyti neutralaus poveikio klimatui pramonės pajėgumų tikslus ir numatyti greitam jų diegimui tinkamą reglamentavimo sistemą, užtikrinant supaprastintą ir greitą leidimų išdavimą, skatinant europinius strateginius projektus ir rengiant standartus, kuriais būtų remiamas technologijų plėtojimas visoje bendrojoje rinkoje.

Sistemą papildys Svarbiausiųjų žaliavų aktas, siekiant užtikrinti pakankamą prieigą prie tų medžiagų (kaip antai retųjų žemių elementų), kurios yra gyvybiškai svarbios pagrindinių technologijų gamybai, ir elektros energijos rinkos modelio reforma, kad vartotojai gautų naudos iš mažesnių atsinaujinančiųjų energijos išteklių sąnaudų.

Greitesnė prieiga prie finansavimo

Antrasis plano ramstis paspartins investicijas į švarių technologijų gamybą Europoje ir jos finansavimą. Viešasis finansavimas kartu su tolesne pažanga kuriant Europos kapitalo rinkų sąjungą gali padėti pritraukti didžiules privačiojo sektoriaus finansavimo sumas, reikalingas žaliajai pertvarkai. Pagal konkurencijos politiką Europos Komisija siekia užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms teikti būtiną pagalbą žaliajai pertvarkai paspartinti. Tuo tikslu, siekdama paspartinti ir supaprastinti pagalbos teikimą, Europos Komisija konsultuosis su valstybėmis narėmis dėl iš dalies pakeistos laikinosios valstybės pagalbos sistemos krizės ir pertvarkos sąlygomis ir peržiūrės Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, atsižvelgdama į žaliąjį kursą, padidindama pranešimo apie paramą žaliosioms investicijoms ribas. Be kita ko, tai padės dar labiau racionalizuoti ir supaprastinti projektų, susijusių su bendriems Europos interesams svarbiais projektais, patvirtinimą.

Europos Komisija taip pat sudarys palankesnes sąlygas naudoti esamas ES lėšas švarių technologijų inovacijoms, gamybai ir diegimui finansuoti. Be to, Europos Komisija ieško būdų pasiekti didesnį bendrą finansavimą ES lygmeniu, kad būtų remiamos investicijos į nulinio poveikio technologijų gamybą, remiantis vykdomu investicijų poreikių vertinimu. Trumpuoju laikotarpiu Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, daugiausia dėmesio skirdama planui „REPowerEU“, programai „InvestEU“ ir Inovacijų fondui, kad būtų rastas tarpinis sprendimas, kuris leistų greitai ir tikslingai teikti paramą. Vidutinės trukmės laikotarpiu Europos Komisija ketina pateikti struktūrinį atsaką į investicijų poreikius, iki 2023 m. vasaros pasiūlydama Europos suverenumo fondą daugiametės finansinės programos peržiūros kontekste.
Siekdama padėti valstybėms narėms pasinaudoti plano „REPowerEU“ lėšomis, šiandien Europos Komisija priėmė naujas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gaires, kuriose paaiškinamas esamų planų keitimo procesas ir plano „REPowerEU“ skyrių rengimo sąlygos.

Įgūdžių gerinimas

Kadangi perėjimas prie žaliosios ekonomikos galėtų paveikti 35–40 proc. visų darbo vietų, Europos įgūdžių metų prioritetas bus ugdyti gerai apmokamoms ir aukštos kokybės darbo vietoms reikalingus įgūdžius, o trečiajame plano ramstyje daugiausia dėmesio bus skiriama šiam tikslui.

Siekdama ugdyti į žmones orientuotos žaliosios pertvarkos įgūdžius, Europos Komisija pasiūlys įsteigti nulinio poveikio klimatui pramonės akademijas, kad strateginėse pramonės šakose būtų įgyvendinamos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos. Ji taip pat svarstys, kaip derinti principą „pirmiausia – įgūdžiai“, pripažįstant faktinius įgūdžius pagal kvalifikaciją, su esamais kvalifikacijomis grindžiamais metodais ir kaip sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams patekti į ES darbo rinkas prioritetiniuose sektoriuose, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinamas ir derinamas viešasis ir privatusis įgūdžių ugdymo finansavimas.

Atvira prekyba atsparioms tiekimo grandinėms

Ketvirtasis ramstis bus susijęs su pasauliniu bendradarbiavimu ir siekiu, kad prekyba būtų naudinga žaliajai pertvarkai, laikantis sąžiningos konkurencijos ir atviros prekybos principų, remiantis įsipareigojimais su ES partneriais ir Pasaulio prekybos organizacijos darbu. Tuo tikslu Europos Komisija toliau plėtos ES laisvosios prekybos susitarimų tinklą ir kitas bendradarbiavimo su partneriais formas, kad paremtų žaliąją pertvarką. Ji taip pat nagrinės galimybę sukurti svarbiausiųjų žaliavų klubą, kuris suburtų žaliavų vartotojus ir daug išteklių turinčias šalis, kad būtų užtikrintas pasaulinis tiekimo saugumas pasitelkiant konkurencingą ir įvairialypę pramoninę bazę, ir švarių technologijų ir nulinio poveikio klimatui pramonės partnerystes.

Europos Komisija taip pat saugos bendrąją rinką nuo nesąžiningos prekybos švarių technologijų sektoriuje ir naudosis savo priemonėmis siekdama užtikrinti, kad užsienio subsidijos neiškraipytų konkurencijos bendrojoje rinkoje, taip pat švarių technologijų sektoriuje.

Pagrindiniai faktai

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos pristatyto Europos žaliojo kurso tikslas – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktu teisiškai įtvirtinamas ES įsipareigojimas neutralizuoti poveikį klimatui ir tarpinis tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti bent 55 proc.

Pereinant prie nulinio poveikio klimatui ekonomikos Europos konkurencingumas labai priklausys nuo jos gebėjimo kurti ir gaminti švarias technologijas, kurios sudarytų sąlygas šiam perėjimui.

Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen savo 2023 m. sausio mėn. kalboje Davose Pasaulio ekonomikos forume paskelbė apie Europos žaliojo kurso pramonės planą, kuris yra ES iniciatyva didinti savo konkurencinį pranašumą investuojant į švarias technologijas ir toliau rodyti pavyzdį siekiant poveikio klimatui neutralumo. Šiuo planu reaguojama į Europos Vadovų Tarybos raginimą Europos Komisijai iki 2023 m. sausio mėn. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl visų atitinkamų nacionalinių ir ES priemonių sutelkimo ir pagrindinių investavimo sąlygų gerinimo, siekiant užtikrinti ES atsparumą ir konkurencingumą.

Šaltinis: EEN Lietuva

Vėjo elektrinių parkų Baltijos jūroje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks tarptautinį viešąjį konkursą laimėjusi tiekėjų grupė UAB „Ardynas“ ir VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“. Energetikos ministerija su tiekėjų grupe pasirašė sutartį, kurios vertė siekia 1 mln. eurų.   

„Nuosekliai įgyvendiname vieną iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų – vėjo elektrinių parkų plėtros Baltijos jūroje projektus. Kuo daugiau pasigaminsime vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, tuo mažiau reikės jos importuoti, o tai reiškia ir mažesnes elektros energijos kainas gyventojams“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.  

Pasak viceministrės, naujai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas svarbus tuo, jog sausumoje ir jūroje nustatys tinklų trasą, kuria elektros energija pasieks Lietuvos energetikos sistemą iš jūros vėjo parko Baltijos jūroje.

Šalies jūrinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai telkia jėgas unikaliame formate – siekiant sukurti konceptualų naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą. Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Klaipėdoje bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl šio inovatyvaus technologinio projekto įgyvendinimo.

Įgyvendinant naujos kartos  karinio laivo projektą bus siekiama, kad jo sprendimai atlieptų Karinių jūrų pajėgų poreikius ir iššūkius, įgalintų efektyviai spręsti nacionaliniu mastu aktualias bei NATO keliamas užduotis“, – kalbėjo Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas.

Šalys įsipareigos bendradarbiauti profesinių žinių ir įgūdžių apsikeitimo srityse, rengs jungtines darbo grupes, gilins kompetencijas specializuotuose renginiuose, dalinsis pasiūlymais.

„Klasterio veikla pirmiausia yra nukreipta į aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimą, tad naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą matome kaip naujų galimybių platformą įveiklinant mūsų jau sukauptas žinias ir patirtį“, –  pabrėžė Andrius Sutnikas, Jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas.

Konsorciumo nariai tikisi, kad projektas „Lietuvos karo laivas 2030“ taip pat prisidės prie naujų perspektyvų jūriniam verslui ir visai jūrinei inovacijų bendruomenei kūrimo, nes konkurencingas projektas įgytų komercializavimo potencialo.

Šiandien prasidėjo Inovacijų agentūros partnerių atranka misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimui, kurioms numatyta skirti net 77,7 mln. eurų. Programų iniciatorės Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokslo ir studijų institucijas bei verslo subjektus burtis į konsorciumus ir kartu spręsti aktualias visuomenės problemas.

Suinteresuoti konsorciumai paraiškas gali teikti atranką įgyvendinančiai Inovacijų agentūrai iki kovo 24 d. Pagal nustatytus kriterijus partneriais tinkami tapti konsorciumai bus atrinkti per mėnesį nuo paraiškų pateikimo pabaigos datos.

„Mokslu ir inovacijomis grįsti verslo sprendimai, dirbtinis intelektas – tai naujas Lietuvos ekonomikos raidos etapas, į kurį sėkmingai įžengėme. Tokia ateities ekonomika, paremta mokslo ir verslo bendradarbiavimu, kuria aukštą pridėtinę vertę, yra atspari neigiamiems išorės veiksniams ir tvari, o šios tikslinės investicijos į mokslą ir inovacijas leis dar labiau padidinti šalies konkurencingumą, kurio naudą pajus kiekvienas šalies pilietis“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

A. Armonaitės teigimu, nors programų tikslai ambicingi, rinkos žaidėjų potencialas yra pasiekęs aukštą lygį, tad galima drąsiai imtis itin didelės apimties projektų.

„Tikiu, kad į konsorciumus telksis stipriausios mokslininkų grupės ir kartu su verslu įgyvendins reikšmingus pokyčius mūsų visuomenėje. Naujasis finansavimo įrankis orientuotas į vienus svarbiausių Lietuvos mokslo siekių: sutelkti lėšas prioritetinėse srityse, sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems tyrėjams įsitraukti į bendrai su verslu vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus bei skatinti mokslo tarptautiškumą. Svarbu, kad ilgalaikės programos leis komercializuoti aukštos pridėtinės vertės žinias, pritraukti talentus, įsteigti reikalingus kompetencijų centrus, užpildyti trūkstamos infrastruktūros reikmes“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Iki 2026 metų beveik 78 mln. eurų finansavimas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bus skirtas Inovacijų agentūros koordinuojamam ambicingam projektui, kuris įgyvendinamas trijose misijų temose: saugi ir įtrauki e. visuomenė, sumani ir klimatui neutrali Lietuva bei inovacijos sveikatai. Misijų programų koncepcija remiasi nauja Europos Komisijos praktika nukreipti mokslo ir inovacijų sritį spręsti visuomenės iššūkius.

Juos kviečiami spręsti mokslas ir verslas, veikiantys prioritetinėse sumaniosios specializacijos srityse: sveikatos technologijos ir biotechnologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos, technologijos bei informacinės ir ryšių technologijos.
Atrankoje dalyvaujančius konsorciumus turi sudaryti bent dvi valstybinės mokslo ir studijų institucijos, turinčios išteklių ir potencialą užtikrinti aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą ir bent dvi nesusijusios verslo įmonės, deklaruojančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas.

Atrankos taisyklės bus pristatomos internetinio renginio metu, kuris bus transliuojamas internetu, „Zoom Webinar“ platformoje, vasario 14 d. 10 val. Visi norintys renginio metu galės užduoti klausimus, į kuriuos atsakys ekspertai. 

Inovatoriai iš viso pasaulio vasario 9 d. susitiks Prancūzijoje, Breste, susikauti didžiajame „Ocean Hackathon“ finale. Hakatono išskirtinumas – iššūkiai, kuriuos diktuoja jūrų ir vandenynų ekologinė situacija, o taip pat problemos, su kuriomis susiduria uostai ir uostamiesčiai. Pirmąsyk savo komandą į šį renginį deleguoja Klaipėda, vienintelė iš visų Baltijos šalių turėsianti jame savo atstovus.

Misija: vanduo miestui be trikdžių
Į „Ocean Hackathon“ finalą vyksianti komanda, vadovaujama Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jovitos Mėžinės, ėmėsi spręsti Lietuvos uostamiesčiui svarbų iššūkį, kurį pateikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įmonė AB „Klaipėdos vanduo“. 

Dėl Klaipėdos geografinės padėties pasitaiko situacijų, kuomet esant tam tikroms gamtinėms sąlygoms, jūrinis vanduo patenka į Vilhelmo kanalą. Druskinga terpė gali pažeisti vandens valymo sistemą, tiekiančią geriamąjį vandenį 60% Klaipėdos miesto gyventojų. Sistemos gedimai apsunkina įmonės darbą bei gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams.

Minėti įtekėjimai į Vilhelmo kanalą yra reti, tačiau jų būtų galima išvengti uždarant šliuzą ties Dreverna. „Nuolat uždarytas jis negali būti, nes čia plaukioja pramoginiai laivai, tad tinkamai reaguoti įmanoma tik turint pažangią perspėjimo sistemą, kuri nuolat analizuotų aktualius duomenis ir realiu laiku informuotų apie nepageidaujamas situacijas“, – aiškino sprendimą kūrusi dr. Jovita Mėžinė.

Hakatone pirmąsyk savo jėgas išbandžiusios dr. J.Mėžinės teigimu, nebuvo lengva išeiti iš tam tikros komforto zonos, tačiau nugalėjo noras renginiu pasinaudoti kaip platforma plačiau pristatyti savo kompetencijas, o tuo  pačiu – ir KU Jūros tyrimų instituto veiklą bei galimybes. „Tai puikus būdas pritaikyti savo žinias ir patirtį, pasidalinti idėjomis su verslo atstovais. Studentams tai ne tik įtraukiantis procesas, bet ir proga geriau suvokti atsiveriančias galimybes po universiteto baigimo“, – kalbėjo dr. J.Mėžinė, kuri greta modeliavimo projektų taip pat dėsto duomenų gavybą ir vizualizavimą Jūrų hidrologijos magistrantams.

Komandos lyderė dr. J.Mėžinė akcentavo, jog siekiant tiksliai sumodeliuoti sistemą ir paruošti prognozę, būtina nepertraukiama ir patikima duomenų eilutė – tai vienas didžiausių iššūkių.  „Su modeliuotojais kartais juokiamės, kad duomenų mums niekada nebus pakankamai. Šiuo atveju naudojome Copernicus.eu CMEMS platformoje pateiktus atviros prieigos duomenis iš operacinio prognostinio Baltijos jūros modelio, vystomo Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institute ir atvirus meteorologinius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis. Apibendrinant, tiek meteorologinių, tiek hidrologinių prognozių duomenys yra iššūkis, kadangi dažniausiai jie nėra atviri“, – aiškino universiteto mokslininkė.

Klaipėdoje rengtą „Ocean Hackathon“ etapą įveikusi ir stipriausia pripažinta komanda įgijo teisę vykti į didįjį finalą, kur susitiks su varžovais iš Prancūzijos, JAV, Meksikos, Čilės, Afrikos šalių, Malaizijos. Nacionalinių atrankų metu sprendimus generavo 80 komandų visame pasaulyje. Iš jų didįjį finalą pasiekė 12.

„Kadangi hakatono sprendimų ašis yra gebėjimas meistriškai panaudoti viešai prieinamus ir specialiai hakatono dalyviams atveriamus duomenis, galima sakyti, kad jis yra pasaulinė duomenų ekspertų susitikimo platforma, kurioje ne tik konkuruojama, bet ir dalijamasi patirtimi, mezgami nauji bendradarbiavimo ryšiai“, – pažymėjo E.Zavackienė.

Galimybė tobulėti, sutikti partnerių ateities projektams – Klaipėdai ir Lietuvai atstovaujanti komanda turi „Ocean Hackathon“ didžiojo finalo sceną pranokstančių lūkesčių. „Produktyvaus verslo, mokslo ir visuomenės bendradarbiavimo srityje dar tikrai yra kur augti. 

Esame įpratę dirbti atskirai, kalbame „skirtingomis kalbomis“, todėl suprantamai ištransliuoti savo žinutes yra gana sudėtinga. Visgi to mokytis yra itin svarbu, nes ateitis, inovacijos ir duomenys – neatsiejami“, – įsitikinusi mokslininkė dr.J.Mėžinė.

Kviečiame tapti „RoboLabs“ produkto/ paslaugos pristatymo dalyviais! Naujos kartos buhalteriją teikianti įmonė rinkoje gyvuoja jau daugiau nei 6 metus ir turi sukaupusi darbo patirties su 1000 įmonių bagažą, kuriems prižiūri ir tvarko buhalteriją. Tarp „RoboLabs” klientų – Mo Muziejus, SuperHow, BiloApp, Omnisend, Dokobit, ConnectPay, Walless, DO Architects ir kitos progresyvios bendrovės.
Įžvalginiame produkto pristatymo seminare įmonės atstovai supažindins ir papasakos apie:

• Išskirtinumą  iš kitų rinkoje esančių buhalterinės apskaitos įmonių;
• Tai, kaip nebijoti buhalterijos ir palengvinti buhalterinius procesus įmonės vadovui taupant laiko kaštus bei atsisakant popieriaus;
• RoboLabs sistemos teikiamus pliusus: darbuotojų apskaita, integracijos, komunikacija su buhalteriu.

Seminaro metu taip pat vyks „RoboLabs” platformos demonstracija.

 Produkto pristatymo seminaras –  vasario 8 d., 11 val. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, 102 posėdžių salėje.

Produkto pristatymo seminaro trukmė –  iki 1 valandos.

Seminaras nemokamas.

Maloniai prašome apie pageidavimą dalyvauti pranešti karolis.cilcius@robolabs.lt

Lietuvai siekiant plėtoti jūrinio vėjo elektrines Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo, Energetikos ministerija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė daugiau nei 11,54 mln. eurų su PVM vertės finansavimo iš ES lėšų sutartį.

ES fondų lėšos skiriamos jūrinio vėjo elektrinių parko plėtros parengiamiesiems darbams ir susijusios infrastruktūros įrengimui. Iš viso parengiamiesiems darbams numatyta 11,54 mln. eurų, kurie finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis (EGADP) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Siekiant išnaudoti atsinaujinančios energetikos plėtros jūroje potencialą, atliekami ir planuojami atlikti teritorijos, skirtos jūrinių vėjo elektrinių parko plėtrai, jūros dugno tyrimai, infrastruktūros įgyvendinimo studija, vėjo greičių ir kitų parametrų matavimai, planuojamų plėtoti vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimas.

 Taip pat, atliekant parengiamuosius darbus, bus nustatoma parko jungiamosios trasos su sausumos tinklu ir pastotės vieta, atliekami parko jungties su sausuma jūros dugno tyrimai, įsigyjamos parko jungties su sausumos tinklu konsultacinės paslaugos, rengiama parko jungties su sausumos tinklu techninė specifikacija ir teritorijų planavimo dokumentai.

Siekiant išspręsti problemą, susijusią su neišnaudojamu atsinaujinančios energetikos plėtros jūroje potencialu ir buvo inicijuotas parengiamųjų darbų vykdymo projektas.

Šio projekto metu suplanuotos veiklos skirtos atlikti parengiamuosius darbus jūrinių vėjo elektrinių plėtrai ir susijusios infrastruktūros įrengimui, kurias įgyvendinus bus prisidėta prie „Naujos kartos Lietuva“ plano B.2 komponento „Žalioji Lietuvos transformacija“, B.1.1. 1 reformos „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ tikslo „skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant verslui ir gyventojams paskatas investuoti“.

Parengiamųjų darbų vėjo elektrinių plėtrai Baltijos jūroje projektą įgyvendina Energetikos ministerija.

Planuojama projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2023 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Metų pradžia žaidimų kūrybos bendruomenei yra svarbi dėl didžiausio kasmetinio festivalio „Global Game Jam“, kuris šiemet prasidės jau kitą savaitę, o pagrindiniai renginiai daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, vyks vasario 3-5 dienomis. Šio renginio tikslas – paskatinti domėtis žaidimų kūryba, išbandyti savo žinias bei įgūdžius ir kartu su šimtais kitų kūrėjų per vieną savaitgalį sukurti žaidimo prototipą.

Lietuvoje „LT Game Jam“ renginiai turi ypatingą istoriją, mat dar 2002 m. buvo surengtas antrasis tokio tipo žaidimų kūrybos hakatonas pasaulyje, o prieš dešimt metų tai buvo pirmasis naujai įsteigtos Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos(LŽKA) organizuotas renginys. 

Pasak asociacijos direktoriaus Gedimino Tarasevičiaus, „Lietuviška Global Game Jam interpretacija kasmet pažymi naujų asociacijos veiklų sezono pradžią, pakviesdama tiek žaidimų kūrybos profesionalus, tiek mėgėjus iš visos Lietuvos susitikti ir kartu kurti žaidimus. Didžiuojamės, kad net ir pasaulinės pandemijos bei kitų globalių sukrėtimų kontekste, mums pavyko nepertraukiamai tęsti šią tradiciją. Lietuvos kultūros tarybos finansavimo ir žaidimų industrijos rėmėjų pagalbos dėka 2022-ųjų metu kalendorius buvo užpildytas įvairiais žaidimų indusrijos renginiais, kuriuos aplankė per 2000 esamų ir būsimų žaidimų kūrėjų. 2023-uosius atidarome vildamiesi, kad į mūsų veiklas ir iniciatyvas įsitrauks dar didesnis būrys ateities kūrėjų – tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek savo potencialo dar neatskleidžiusiuose regionuose.”

Šiais metais „LT Game Jam“ renginiai tradiciškai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Klaipėdoje renginys vyks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, Vilhelmo Berbomo g. 10. Dalyviai laukiami atidarymuose vasario 3 d. vakare, kuomet paskelbiama kasmet nauja pasaulinio „Game Jam“ tema, pasidalinama pirminėmis žaidimų prototipų idėjomis ir formuojamos komandos. Pati kūryba vyksta iki sekmadienio vidurdienio, tuomet sukurti žaidimų prototipai keliami į pasaulinę renginio svetainę, o renginio vietose vyksta žaidimų vaizdo klipų peržiūros bei žaidimų bandymai.

Be žaidimų prototipų kūrimo, „LT Game Jam“ tampa ir erdve daugiau sužinoti apie įvairius žaidimų kūrybos aspektus, reikalingas žinias ir įgūdžius, o savo patirtimi ir patarimais dalijasi profesionalai iš įvairių Lietuvos žaidimų studijų. „Kasmet į programą stengiamės įtraukti su žaidimų kūrybos edukacija susijusias temas, paskatinti labiau patyrusius kūrėjus tapti mentoriais“, – pasakojo LŽKA projektų vadovas ir vienas iš renginio organizatorių Ričardas Jaščemskas. „Šiemet norime šiek tiek praplėsti „LT Game Jam“ formatą ir jau nuo pirmadienio, sausio 30 d. pakviesti jo dalyvius paklausyti virtualių paskaitų. Vakarais renginio „Discord“ serveryje ir LŽKA „YouTube“ kanale trasliuojamuose pranešimuose įvairias temas pristatys „Nordcurrent“, „TutoTOONS“, „Wargaming“, „Estoty“ ir kitų studijų atstovai.“

„LT Game Jam“ renginiuose laukiami ne tik vaizdo žaidimų programuotojai, dizaineriai, grafikos kūrėjai ar šiomis sritimis besidomintys kūrybos entuziastai. Žaidimų kūryba yra itin plati sritis, kuri apima ir scenarijaus, garsų, muzikos kūrybą. Taip pat žaidimų prototipus galima kurti ne tik kompiuteriais, bet ir pasitelkiant popierių ir pieštuką – stalo žaidimų kūryba pastaruoju metu Lietuvoje itin populiarėja.

„LT Game Jam 2023“ organizuoja Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija, kurią finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Prie renginio prisideda didžiausios žaidimų kūrimo bendrovės šalyje: „Nordcurrent“, „Estoty“, „SneakyBox“, „TutoTOONS“ ir „Wargaming“. Visą „LT Game Jam 2023“ festivaliui skirtą informaciją ir patarimų dėl dalyvavimo rasite renginio svetainėje https://www.gamejam.lt.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) tęsia MVĮ fondo projektą skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.

Jau galima teikti paraiškas kompensacijai gauti:
Čekio 1 veikloms (90% intelektinės nuosavybės išankstinio nustatymo paslauga („IP Scan“)
​

Čekio 2 veikloms (prekių ženklo ar dizaino apsauga):

• 75% prekių ženklų ir dizaino mokesčių už prekių ženklo ar dizaino apsaugą nacionaliniu, regioniniu ir ES lygiu;
• 50% už ES ribų taikomų tarptautinių prekių ženklo ir dizaino registravimo mokesčių sumos.

Kompensaciją galima gauti tik už tas išlaidas, kurios patiriamos po prašymo kompensacijai gauti pateikimo ESINT ir tik po teigiamo sprendimo, kad bus skirtas kompensavimas, iš ESINT gavimo.

Daugiau informacijos galite rasti Valstybinio patentų biuro svetainėje.

ESINT svetainėje: https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/online-services/sme-fund
Facebook: https://www.facebook.com/photo/?fbid=487471096902710&set=a.154985623484594

Kilus klausimams, kviečiame kreiptis į MVĮ projekto atstovę Aistę Blaževičienę  +370 5 278 02 97, aiste.blazeviciene@vpb.gov.lt, aiste.blazeviciene-external@capgemini.com arba tiesiogiai į ESINT – information@euipo.europa.eu arba Valstybinį patentų biurą – mviprojektas@vpb.gov.lt

Kviečiame prisijungti prie kasmetinio žaidimų kūrybos renginio LT Game Jam 2023!

LT Game Jam – tai pasaulinio hakatono Global Game Jam dalis, kurio užduotis – per vieną savaitgalį sukurti veikiantį žaidimo prototipą.

LT Game Jam 2023 galėsi pasisemti ne tik neįkainojamos patirties, tačiau ir vertingų pažinčių su bendraminčiais ar net būsimais bendradarbiais!

Uostamiesčio ir Vakarų regiono kūrėjai laukiami Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, Vilhelmo Berbomo g. 10.

Kviečiame nemokamai registruotis Eventbrite platformoje, taip pat prisijungti prie Facebook renginio.
https://www.eventbrite.com/e/lt-game-jam-2023-klaipeda-tickets-519694158217

https://fb.me/e/2tS9JfeH7