Ekonomikos ir inovacijų ministerija nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamai priemonei „Startuok“ papildomai skyrė 5 mln. Eur, atsižvelgdama į tai, kad paskoloms teikti skirta 18,9 mln. Eur suma greitai bus išnaudota.

„Pradėjus įgyvendinti šią priemonę, INVEGOS tikslas buvo padėti jaunam verslui, kuriam sunku prieiti prie tradicinių rinkos finansuotojų paskolų. Priemonės rezultatai puikiai atspindi ir jos naudą – nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. pabaigos „Startuok“ priemone pasinaudojo 51 verslas, kuriems buvo suteikta paskolų už daugiau kaip 14 mln. Eur“, – priemonės naudą pristato INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Agnė Mačiulienė.

Priemonė „Startuok“, kuri finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, skirta iki 3 m. amžiaus veikiantiems verslams, ar socialinio poveikio projektus vykdančioms įmonėms, siekiančioms spręsti visuomenės, socialines ekonomines ir poveikio aplinkai problemas, ir veikiančioms iki 5 metų.

Priemone gali pasinaudoti ir įmonės, kurios ne anksčiau kaip nuo 2022 m. vasario 24 d. yra įsisteigusios Lietuvoje, kurių dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas) ar savininkas yra leidimą gyventi Lietuvoje turintis Ukrainos pilietis ar Ukrainos juridinis asmuo ir veikia ne ilgiau kaip penkerius metus.

Investicijų finansavimo atveju didžiausia galima paskola yra 3 mln. Eur, o paskolos trukmė – 10 m., apyvartinių lėšų papildymo atveju didžiausia galima paskola yra 200 tūkst. Eur, o paskolos trukmė – 3 m.

Šios paskolos teikiamos rinkos sąlygomis, o verslo subjektams, vykdantiems socialinio poveikio projektus ir Ukrainos asmenų įkurtoms įmonėms, yra suteikiama papildoma 30 proc. nuolaida paskolos palūkanoms.

Paraiškos priimamos iki 2023 m. gegužės 19 d. imtinai, o paskolų sutartys gali būti pasirašomos iki 2023 m. birželio 30 d. Su priemonės sąlygomis verslas kviečiamas išsamiau susipažinti INVEGOS internetinėje svetainėje.

Šaltinis: INVEGA

STUDIJŲ REGATA ‘23 – jau aštuntus metus organizuojama studijų mugė Klaipėdos mieste! Tai puiki vieta moksleiviams susipažinti su studijų galimybėmis ir jau dabar pradėti galvoti apie savo ateities planus. 

Šiemet renginys Klaipėdos „Švyturio” arenoje vyks kovo 3 d. nuo 10 iki 15 val.
KAS DALYVAUJA RENGINYJE?

Klaipėdos universitetas

LCC tarptautinis universitetas

Klaipėdos valstybinė kolegija

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

SMK Aukštoji mokykla

Lietuvos verslo kolegija

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas

Klaipėdos turizmo mokykla

Klaipėdos technologijų mokymo centras

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras

Klaipėdos regioninis karjeros centras „Karjeras“

Renginio dalyvių sąrašas bus pildomas. Sekite renginio naujienas!

Klaipėdos universitetas šių metų pirmosiomis sausio dienomis startavo su naujomis ambicijomis ir ryžtu – pradėtas įgyvendinti 15 mėnesių trukmės projektas „Klaipėdos universiteto tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų tinkle EU-CONEXUS“.

Šios iniciatyvos tikslas – stiprinti Klaipėdos universiteto tarptautinį konkurencingumą, gerinti aukštojo mokslo sistemos kokybę ir didinti jos efektyvumą, integruojantis  į Europos universitetų tinklą EU-CONEXUS. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

• Gerinti ir plėsti studijų aplinką ir infrastruktūrą, susijusią su Europos universitetų tinklo EU-CONEXUS veikla;
• Skatinti dėstytojų, studentų ir administracijos darbuotojų mobilumą, studentų dalyvavimą tarptautinėse veiklose, užsienio studentų, dėstytojų bei mokslininkų pritraukimą;

• Stiprinti Klaipėdos universiteto studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijas;
• Diegti ir plėtoti virtualias paslaugas bei informacines sistemas, susijusias su Europos universitetų tinklo EU-CONEXUS veikla;
• Kurti jungtinių magistrantūros studijų programų turinį, plėtoti mikroreditų sistemą, kurti ir išbandyti inovatyvius bendradarbiavimo modelius;
• Užtikrinti kokybišką gerosios patirties ir projekto veiklų sklaidą.

Iniciatyvos tikslas ir uždaviniai atitinka Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano 5 komponento „Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“ reformos „Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos“ tikslą – gerinti Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo sistemos kokybę, didinti jos efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą.
Pagrindinė šiuo projektu sprendžiama problema yra šiuo metu esamas nepakankamas Klaipėdos universiteto tarptautinis konkurencingumas, dalyvaujnt Europos universiteto tinklo EU-CONEXUS iniciatyvose. Pagrindinė problemos priežastis – galimybių, pasiekiamumo laiku ir kokybiškai suteikti paslaugas, dalintis patirtimi, žiniomis, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo ir kt.galimybių trūkumas; atnaujinus infrastruktūrą šios galimybės ir paslaugų kokybė pagerėtų iš esmės. Problemos priežastys kompleksinės, iš esmės susijusios ir su finansinių investicijų stoka infrastruktūrai atnaujinti-modernizuoti-naujai infrastruktūrai sukurti: yra prastos būklės fakultetų patalpų, susidėvėjusių baldų ir įrangos, prasta informacinių sistemų būklė, didelė IT sistemų saugos rizika, mokslinių laboratorijų studijų procesui trūkumas, hibridinių auditorijų trūkumas, studentų ir darbuotojų kompetencijos stoka tam tikrose tematikose, tarptautinės komunikacijos trūkumas ir pan.

Iniciatyvos įgyvendinimo eigoje numatoma įgyvendinti šias veiklas:

1. Modernizuoti informacines technologijas (auditorijų „Studlende“ remontas ir šių auditorijų konferencinės įrangos atnaujinimas; konferencinės įrangos Rektorato įsigijimas; duomenų centro (virtualaus ir fizinio) atnaujinimas; interneto ryšio tinklų infrastruktūros atnaujinimas; tinklų saugumo stebėjimo realizavimas; bevielio interneto ryšio infrastruktūros Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultete S. Nėries g. įrengimas; 5 vnt. hibridinio mokymo / konferencinių pokalbių auditorijų įrengimas; užduočių valdymo ir IT helpdesk paslaugos skaitmenizavimo sprendimas.

2. Stiprinti tarptautinę komunikaciją. Numatoma viešintis tarptautiniuose studijų portaluose: „Keystone“ ir „Studyportals“. Numatomas dalyvavimas parodose kontaktiniu būdu: Sakartvele, Azerbaidžiane, Japonijoje, Kazachstane, Pietų Afrikos Respublikoje ir Nyderlanduose. Viso numatyta 13 komandiruočių. Itin reikalingos studentų kūrybinės savarankiško ugdymo ir hibridinio mokymosi erdvės. Planuojami parengti reklaminiai pristatomieji EU-CONEXUS ir tarptautinių studijų video, planuojamas reprezentacinis leidinys kokybiškai pristatantis EU-CONEXUS tarptautinių studijų galimybes ir tinklaveiką.

3. Gerinti studijas, kelti kvalifikaciją. Numatomi lyčių lygybės ir galimybių mokymai, siekiant įgyvendinti Klaipėdos universiteto lyčių lygybės planą ir sukurti lygias galimybes visose su darbo santykiais susijusiose srityse bei palankią aplinką visiems darbuotojams:

Lyderystės ir bendrųjų įgūdžių ugdymas universitete;

Gender Dimension in Research;

Mokymai apie smurtą lyties pagrindu;

Mokymai apie lyties aspektui jautrią komunikaciją.
Yra numatyta pasirengti mikrokreditų sistemos sukūrimui, apmokant akademinį ir administracinį personalą  bei pasirengti sukurti iššūkiais grįstą mokymąsi.

Numatomas taipogi Jungtinės tarptautinės magistrantūros „Marine Biotechnology“ mokymo medžiagos parengimas (4 dalykai); Jungtinės bakalauro specializacijos (Minor) dalykų, įtrauktų į „Minor“ katalogus (13 vnt.) nuotoliniam arba mišriam mokymui pritaikytos mokymo medžiagos parengimas; Mikrokreditų dalykų aprašymų ir jų mokymo medžiagos kūrimas (5 vnt.).

4. Modernizuoti mokslo sistemą. Numatomi pagrindiniai veiksmai: IT infrastruktūros išplėtimas Mokslo informacinės sistemos pilno funkcionalumo užtikrinimui; Mokslo informacinės sistemos diegimo paslauga; Mokslo informacinės sistemos adaptavimas Klaipėdos universiteto poreikiams (akademinio personalo profilių generavimas, atvirų duomenų saugyklos sukūrimas ir parengimas naudojimui, KU projektų valdymo sistemos ePOVAS integravimas, mokslo publikacijų duomenų iš trečiųjų šalių duomenų apie KU publikacijas nuskaitymas ir išvedimas); Mokslo informacinės sistemos palaikymo paslauga; Povandeninės pozicionavimo įrangos ir PPS signalo šakotuvo įsigijimas.

5. Atlikti Kopgalio mokslo ir studijų patalpų modernizavimą. Numatomi pagrindiniai veiksmai: UAS įrangos modernizavimas (išlaidos susijusios su mažo tūrio baseinų ir jungiamų dalių įsigijimu); akvariumų sistema su „life support“ ir išmanaus valdymo technologija bei esamo baseino pritaikymas jūrinio vandens saugojimo rezervuaro funkcijoms (išlaidos susijusios su rangos darbais atliekant siurblio ir vamzdyno, vandens lygio kontrolės sistemos įrengimą); UAS technologinės įrangos ir auditorijų ventiliacijos sistemos remontas (išlaidos susijusios su rangos darbais); kompiuterinės darbo vietos ir operacinės MS sistemos atnaujinimas bei „Siemens Desigio“ programinės įrangos atnaujinimas mezokosmų sistemai (išlaidos susijusios su kompiuterio ir MS Windows operacinės sistemos įsigijimu); Ichtiologinės laboratorijos įrengimas (išlaidos susijusios su laboratorinių baldų įsigijimu; mokymo klasės (10 vietų) įrengimas (išlaidos susijusios su baldų (stalai, kėdės, spintos, spintelės) ir projektoriaus įsigijimu); ventiliacijos ir oro kondicionavimo įrengimas auditorijoje (rangos darbai); laborantui nešiojamojo kompiuterio įsigijimas; laboratorinės įrangos ir mikrodumblių forobioreaktoriaus komplekto (filtravimo sistema su trim manifoldais, vandens semtuvai 1L, žingsninis dozatorius, vorteksas, stalinė purtyklė,  šviesiniai mikroskopai, binokuliarai, apšvietimo šaltinis binokuliarams, kamera mikroskopui, automatinės pipetės, laminarinis boksas, šaldytuvai, šaldiklis, pH laboratorinis matuoklis, laboratorinis fotobioreaktorius) įsigijimas.

6. Atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą. Numatoma įkurti 5 hibridines auditorijas, planuojamas baldų įsigijimas hibridinėms auditorijoms; hibridinių auditorijų remonto darbai, kompiuterio ir licencijos įsigijimas Jūrų inžinerijos studijoms; Medijų bendradarbystės laboratorijos sukūrimas ir įveiklinimas; Žmogaus motorikos tyrimų laboratorijos pritaikymas hibridiniam mokymuisi.
Įgyvendinus visas numatytas veiklas, reikšmingai būtų pagerinta Klaipėdos universiteto studijų infrastruktūra, sudaromos sąlygos studijų kokybės gerinimui, stiprinamas Klaipėdos universiteto tarptautinis konkurencingumas Europos universitetų tinkle EU-CONEXUS.

Vasario 23-25 vakarais į Klaipėdos senamiesčio gatves ir skverus sugrįžta 8-asis KLAIPĖDOS ŠVIESŲ FESTIVALIS. Operatyviai prisitaikęs prie pasikeitusių pasaulinių realijų, festivalis demonstruoja atsakingą ir tvarų požiūrį į energetinių išteklių naudojimą. Atgimimo aikštėje įsikūrusi ir iš saulės modulių sudaryta instaliacija „Monolitas“, du mėnesius generuos festivaliui reikiamą žalią energiją.

Klaipėdos šviesų festivalis – Tarptautinės šviesos festivalių organizacijos (International Light Festivals Organization) narys, ne tik žengia su pasaulinėmis tendencijomis, bet ir jas generuoja. Anot renginio organizatorių VšĮ „Klaipėdos šventės“, neabejojama, kad 2023 m. Klaipėdos šviesų festivalis taps ĮKVĖPIMU, ATRADIMU IR PAVYZDŽIU kitiems Europos festivaliams.

„Klaipėdos Šviesų festivalis – tai tikėjimo visa nugalinčia šviesos galia ir jėga tradicinis renginys, kurio nenuslopino nei sudėtinga geopolitinė situacija, nei platus jos pasekmių spektras, kurį jaučiame visi ir visur. Esu įsitikinęs, kad būtent tokiu laiku toks festivalis – tai geriausias ir šviesiausias atsakas pesimistams ir visiems tiems iššūkiams kurių visada buvo ir jų bus. Tai tarsi savotiškas šviesios vilties ir tikėjimo ženklas, optimizmo ir jaukumo emocijų kupinas šviesos pliūpsnis, kuris, tikiu ir tikiuosi, sušildys mūsų širdis, praskaidrins vis vėluojančio pavasario laukimo metą, sutelks ir suartins. Esu įsitikinės, kad tai suteiks jaukumo ir drąsos mūsų mieste esantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, jų šeimoms, o ypač vaikučiams, nes jie kaip niekas kitas jaučia ir žino šviesos galią ir jėgą. Tad linkiu, kad Klaipėdos šviesos festivalio aura ir dvasia kiekvienam mūsų ir visiems primintų, kad ne jėga yra šviesa, bet šviesa yra jėga“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Instaliacija – apie paradoksalias pasaulio priklausomybes
„Monolitas“, kurio vertimas galimas ir kaip „šiuolaikinis Dievas“, atspindi dabartinio pasaulio paradoksus, grindžiamus mūsų absoliučia priklausomybe nuo energetinių resursų, šiuolaikinių technologijų, dirbtinio intelekto. Instaliacijos formą ir idėją įkvėpė Stenlio Kubriko 1968-ųjų filmas – „2001 m. Kosminė odisėja“.
Projektu siekiama Lietuvos mastu atkreipti dėmesį į Klaipėdos šviesų festivalį, ne tik kaip regiono lyderį panašių festivalių kontekste, bet ir lygiavertį konkurentą Europos šviesų festivalių lygoje, kuris generuoja tendencija ir jas sėkmingai įgyvendina.

Festivalis – iš savos energijos resursų
Šviesos instaliacija „Monolitas“ – vienas svarbiausių 2023 m. Klaipėdos šviesų festivalio projektų, atliepia šiuo metu itin aktualias – energijos taupymo ir tvarumo temas. „Monolito“ korpusą sudaro 50 saulės modulių (galingumas – 20 KW), kuriuos instaliacijai parūpino saulės elektrinių įrengimo ekspertai – UAB „Laba energija“.

„Nusprendėme prisidėti prie projekto, nes jis skirtas mūsų mylimam miestui, kurio dalimi patys esame. Čia gyvename, čia auga mūsų vaikai, bėga gražiausios mūsų akimirkos su šeima, draugais, komanda ir natūralu, kad norisi drauge kurti miestą, stiprinti bendruomenę ir prisidėti prie miestui svarbių projektų bei renginių. Verslas yra tie patys žmonėms, kuriems smagu kurti pridėtinę vertę, džiaugtis savo indėliu, todėl su visa komanda apsitarę nematėme jokių abejonių ar dvejonių“, – sako „Laba energija“ direktorė Monika Saltonė.

Saulės moduliai du mėnesius, nuo sausio 17-osios iki kovo 15 d., gamins elektros energiją kurią perduos energijos skirstymo operatoriui ESO. Sugeneruotą energiją priskyrus VšĮ „Klaipėdos šventėms“, ji bus naudojama Klaipėdos šviesų festivalio poreikiams.

Konstrukcijos pagrindas – 9 m aukščio, 1,47 m ilgio, 4,75 m pločio pastolinė konstrukcija, kurią surinko ištikimi Klaipėdos miesto renginių draugai – UAB „Globalita“ ir UAB „Layher Baltic“ komanda.

Perpus mažesnis elektros poreikis
2022 m. surengto Klaipėdos šviesų festivalio metu sunaudota – 5288,1 kw elektros energijos, kuri tuometėmis kainomis nesiekė ir 1 proc. festivalio biudžeto. Vertinant 2023-ųjų festivaliui atrinktus ir planuojamus projektus, festivalis sunaudos apie 3000 kw energijos, arba 43 proc.mažiau nei pernai.
Per du veikimo mėnesius, nuo sausio 17-tos iki kovo 15 d., preliminariais skaičiavimais bus pagaminta iki 800-1000 kWh (kilovatvalandžių) elektros energijos, taip sumažinant Šviesų festivalio išlaidas elektrai. Generacija itin priklauso nuo saulėtų dienų skaičiaus. Nors festivalis vyksta tamsiausiu metų laiku, kuris elektros gamybai yra vienas nepalankiausių, tačiau anot projekto sumanytojų – „Klaipėdos šventės“ komandos, visi žingsniai svarbūs.

Veikiant šiai elektrinei ištisus metus būtų galimą pagaminti žalios atsinaujinančios elektros energijos 2 ar net 3 festivalio reikmėms užtikrinti t.y apie 11 000 kWh. Esant kitokiai tokios elektrinės konstrukcijai/ pasvirimo kampams, kitaip orientavus į pietus (jei moduliai guldomi sienos principu, ne ant stogo nėra taip efektyvu) galima generacija ir iki 22 000 Kwh per metus.

Ypatingas apšvietimas ir garso takelis
Vizualiniai projekto sprendimai – šviesos dizainas, patikėtas menininkui Oskarui Stirnai, kuris instaliacijos veikimą sukūrė trimis etapais: prologas-pulsavimas (nuo sausio 17 d. iki vasario 22 d.), kulminacija (Klaipėdos šviesų festivalis) ir grįžimas (po šviesų festivalio iki kovo 15 d.).

Anot šviesos menininko, „Monolitas“ – slėpiningai pulsuojantis saulės monumentas, besikeičiant paros metui įtraukia stebėtojus į vis naują erdvinę audiovizualinę patirtį. Per sijų kompoziciją plūsta į audio liniją reflektuojanti šviesa, o instaliacijos patirtį papildo garso takelis kintantis su paros dinamika, lygiagrečiai pasiekiančio planetą saulės energijos kiekiui. Instaliacijos apšvietimas veiks nuo 17.00 iki 1.00 val.

Instaliacijai apipavidalinti sukurti keturi skirtingi muzikiniai takeliai – rytui, dienai, vakarui, taip siekiant pridėti instaliacijai interaktyvumo. Garso autorius – Pijus Džiugas Meižis.

TVARIOS ŠVIESOS KŪRĖJAI:
IDĖJA – VšĮ „Klaipėdos šventės“

SAULĖS MODULIAI – UAB „Laba energija“

PASTOLINĖ KONSTRUKCIJA – UAB „Globalita“, UAB „Layher Baltic“

ŠVIESOS DIZAINAS – Oskaras Stirna „Spaces Spaces Spaces“

GARSAS – Pijus Džiugas Meižis

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos jūrinis klasteris mezga naujus ryšius su pasauliniais inžinerinių technologijų lyderiais, o pastariesiems Klaipėda itin įdomi dėl uosto ir jūrinės vėjo energetikos plėtros ambicijų.

Sausio 16 d. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute klasterio atstovai susitiko su geo duomenų gavybos, apdorojimo ir analizės srityje besispecializuojančia kompanija FUGRO UK, kuri pristatė pažangius savo atliekamų tyrimų metodus ir infrastruktūrą, kuri pasitelkiama įgyvendinant sudėtingus projektus tiek jūroje, tiek ir sausumoje.

Kompanijos valdomų įrankių arsenalas – inovatyvūs gręžimo įrenginiai, savaeigės mašinos, autonominiai laivai ir skraidyklės, tačiau didžiausia stiprybe įvardijamas gebėjimas surenkamus duomenis transformuoti į tikslų ir patikimą vedlį verslui, padedantį priimti reikiamus sprendimus ir išvengti brangiai galinčių kainuoti klaidų ir rizikų.

Pagrindinius šalies registrus ir informacines sistemas prižiūrintis Registrų centras žengė dar vieną žingsnį įgyvendindamas įmonės atvirų duomenų strategijoje išsikeltus tikslus – šįkart visuomenei neatlygintinam ir pakartotiniam naudojimui iškart atverti net kelių registrų duomenys.

Nuo šiol visi norintys galės detaliau susipažinti su nuasmenintais Įgaliojimų registro, Vedybų sutarčių registro, Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Visų šių registrų valdytojas yra Teisingumo ministerija, tvarkytojas – Registrų centras.

„Džiaugiuosi, kad Registrų centras aktyviai žengia atvirumo keliu ir  visuomenei palaipsniui atveria vis daugiau kaupiamų registrų ir informacinių sistemų duomenų. Kuo daugiau duomenų bus atverta, tuo daugiau  bus galima sukurti visuomenei naudingų paslaugų. 

Atvirų duomenų panaudojimo galimybės yra pačios įvairiausios – nuo naujų produktų ir paslaugų kūrimo, šiuolaikinių technologijų vystymo, iki  analizių, strategijų kūrimo bei aiškių ir visuomenei suprantamų sprendimų priėmimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

„Pamažu artėjame prie įmonės atvirų duomenų strategijoje išsikeltų tikslų įgyvendinimo. Iki šiol visuomenei neatlygintinam ir pakartotiniam naudojimui buvome atvėrę pagrindinių nacionalinių registrų ir informacinių sistemų duomenis, na, o šįkart juos papildome visuomenėje galbūt rečiau girdimų ir matomų, tačiau ne mažiau svarbių registrų duomenų rinkinius. Neabejojame, kad tokiu būdu prisidedame prie valstybės atvirumo ir skaidrumo, o kartu ir suteikiama naudingą įrankį duomenų mokslininkams, startuoliams ir verslui kurti inovatyvias paslaugas ir pažangius sprendimus“, – teigia Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.

Įgaliojimų registre kaupiami notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti įgaliojimai, notarų patvirtintiems įgaliojimams prilyginami įgaliojimai, supaprastinta tvarka tvirtinami įgaliojimai bei elektroniniu būdu sudaryti fizinių ir juridinių asmenų suteikiami įgaliojimai. Testamentų registre registruojami sudaryti testamentai, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktai, tačiau šiame registre nėra duomenų apie patį testamento turinį, testatoriaus išreikštą valią ar paveldėtą turtą.

Vedybų sutarčių registre registruojamos vedybų sutartys, sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo, sutartys dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium pasekmių ir turto padalijimo faktai. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre kaupiami duomenys apie asmenis, kurie teismo pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, taip pat duomenys apie šių asmenų globėjus ir rūpintojus. Antstolių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie antstolių vykdomas išieškojimų bylas.

Ką rodo atverti duomenys

Įgaliojimų registro atviruose duomenyse galima rasti informaciją apie sudarytus ir įregistruotus įgaliojimus. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus Lietuvoje sudaryta ir įregistruota daugiau kaip 65 tūkst. įgaliojimų, iš kurių apie 70 proc. sudaryta pas notarus, o maždaug ketvirtadalis – IT priemonėmis. Nuo šių metų išplėtus IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų galimybes, bus galima stebėti, kaip kinta minėtas įgaliojimų pasiskirstymas. Iš Įgaliojimų registro statistikos galima matyti, kad daugeliu atveju tiek įgaliotojas, tiek įgaliotasis yra fiziniai asmenys.
Analizuojant Vedybų sutarčių registro duomenis, galima matyti, kad šiuo metu registre yra įregistruota per 15 tūkst. vedybų sutarčių, iš kurių du trečdaliai povedybinių, t.y. sudarytų porai jau susituokus, o likęs trečdalis dar iki vedybų sudarytos sutartys. Vien tik per praėjusius metus įregistruota 1,7 tūkst. naujų vedybinių sutarčių, o seniausiai sudaryta ir vis dar neišregistruota sutartis buvo sudaryta 2000-aisiais. Vidutinis vedybų sutartį sudariusio vyro amžius – beveik 41 metai, moters – 38-eri.

Testamentų registro atvirų duomenų rinkiniuose galima sužinoti, kad kiekvienais metais Lietuvoje įregistruojama po daugiau kaip 20 tūkst. naujų testamentų. Dažniau testamentus sudaro moterys – jų sudaromi testamentai sudaro apie du trečdalius visų testamentų. Be to, natūralu, kad didžiąją dalį testamentų sudaro vyresnio amžiaus gyventojai – apie du trečdalius visų testamentų sudarė 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojai. Testamentų registre kasmet įregistruojama apie 45-55 tūkst. faktų apie palikimo priėmimą, taip pat apie 6-7 tūkst. faktų apie palikimo atsisakymą.

Antstolių informacinės sistemos atvirų duomenų rinkiniuose galima rasti įvairios ir naudingos informacijos apie antstolių vykdomas bylas, jų pasiskirstymą pagal išieškojimo dalyką, taip pat nuasmenintus duomenis apie skolininkus bei išieškotojus, informaciją apie elektroninius aukcionus ir varžytynes.

Atvirų duomenų rinkiniai sulaukia susidomėjimo

Registrų centras pirmuosius duomenų rinkinius visuomenei atvėrė 2019 metais. Šiuo metu visi norintys nemokamai gali naudotis Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Adresų registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, Licencijų informacinės sistemos, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos, e. recepto posistemės duomenimis.

Iki šiol Registrų centro atvirais duomenimis pasinaudojo jau daugiau kaip 30 tūkst. unikalių naudotojų, kurie atliko per 700 tūkst. duomenų rinkinių atsisiuntimų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia Adresų registro, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Duomenų atvėrimas yra vienas iš prioritetinių Registrų centro tikslų, kurio įgyvendinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Registrų centro atverti duomenys prisideda prie atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu paremtos visuomenės, suteikia galimybes didinti verslo skaidrumą. Atvirų duomenų nauda valstybei ir jos gyventojams yra akivaizdi, todėl ateityje bus toliau siekiama strateginio tikslo atverti naujus duomenų rinkinius, aktualiais duomenimis pildyti jau atvertus duomenų rinkinius.

Visus Registrų centro atvertus duomenis galima rasti įmonės interneto svetainėje, adresu www.registrucentras.lt/atviri_duomenys ir atsisiųsti juos naudoti patogiais atvirų duomenų formatais.

Apie atvirus duomenis

Atviri duomenys – laisvai prieinami Registrų centro veikloje ar dokumentuose užfiksuoti duomenys, informacija ar jos dalis, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant Registrų centro tvarkomų registrų duomenis, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu teisėtu tikslu, nurodant jų šaltinį, tačiau tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.
Atliktos įvairios ES ir kitų tarptautinių organizacijų studijos vertina, kad valstybinių duomenų atvėrimas gali sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. BVP, Lietuvos atveju tai sudarytų nuo 200 iki 750 mln. eurų.

Tikimasi, kad prieiga prie atvirų Registrų centro duomenų rinkinių ir pakartotinis jų naudojimas gali tiek paspartinti pridėtinės vertės informacijos produktų ir paslaugų atsiradimą, tiek ir leisti Lietuvos valstybės institucijoms, plačiau naudojant atvirus duomenis, efektyviau vykdyti viešąsias užduotis ir duoti daugiau naudos visuomenei.

Internetinėje platformoje norinčio eksportuoti ar jau eksportuojančio verslo Lietuvoje atstovas gali vos per pusvalandį pasitikrinti savo įmonės brandą eksportuojant ir gauti patarimų bei rekomendacijų, kurias eksporto proceso sritis vertėtų stiprinti.

KOKIA NAUDA?
⦾ Nustatomas Jūsų įmonės brandos lygis ir eksporto procesų tobulintinos vietos.
⦾ Jūs iš karto gaunate sugeneruotą dokumentą: Jūsų verslui pritaikytas rekomendacijas.
⦾ Jums pasiūlomos paslaugos ir įrankiai, padėsiantys didinti eksporto efektyvumą.

Registruotis Eksporto diagnostikai galite paspaudus šią nuorodą

Parsisiųsti informacinį bukletą

Startuoja nauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Geresnės neįgaliųjų komunikavimo galimybės pasitelkiant informacines technologijas“. Ji skirta dviem informacinių technologijų sprendimams, kurie skirti neįgaliesiems, sukurti.

Vienas jų – geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms, kitas – aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti. Priemonės finansavimas skirtas jos įgyvendintojui – Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtiems projektams numatyta skirti beveik 2,5 mln. eurų lėšų.

„Skatinant visuomenei naudingus inovatyvius sprendimus ir siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis išmaniomis technologijomis, bus sukurtos tokios skaitmeninės programos, kuriomis negalią turintys žmonės galės lengviau ir paprasčiau bendrauti ir naudotis viešosiomis paslaugomis. 

Tai užtikrintų ne tik didesnę šių žmonių įtrauktį į visuomenę, bet ir palengvintų jų skaitmeninius gebėjimus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Tikimės, kad sukurti informacinių technologijų sprendimai palengvins komunikaciją tiek regėjimo ir klausos negalią turintiems asmenims, tiek juos aptarnaujantiems paslaugų teikėjams, pardavėjams, viešojo sektoriaus atstovams“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

IT sprendimas klausos negalią turintiems asmenims padėtų gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą, t. y. būtų diegiama mobilioji programėlė, kuri užtikrintų kokybiškesnį nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimą. Ši programėlė leistų ne tik skambinti kurčiajam, bet ir klausos negalios neturintis asmuo galėtų paskambinti savo kurčiam draugui ar klientui ir su gestų kalbos vertėjo pagalba bendrauti ar aptarti dalykinius klausimus.

Regos negalią turintiems asmenims IT sprendimas leistų kokybiškiau žiūrėti filmus. Vartotojas turėtų atsisiųsti programėlę, kurios veikimo principas – garso atpažinimo technologija, naudojantis telefono ar planšetės mikrofonu ir atpažįstant filmo garsus. Tai užtikrintų galimybę akliesiems išgirsti garsus kino teatre, taip pat žiūrint per televiziją rodomus filmus.

Projektams įgyvendinti Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuoja pasitelkti partnerius – Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos aklųjų biblioteką.

Finansuojamos veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2026 m. kovo 31 dienos.

Verslo ir mokslo organizacijos sėkmingai telkia jėgas plėtojant jūrinių inovacijų ekosistemą šalyje – šiuo tikslu įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris, kurio veiklą koordinuoja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), jau vienija 12 narių.

„Neabejojame, kad šis skaičius nėra baigtinis. Bendruomenė į platformos veiklą kaip narius ir išorinius partnerius ir toliau sieks įtraukti uosto įmones, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos, viešojo sektorių atstovus, stiprinti ryšius ne vien Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų institucijomis, jūrinius talentus auginančiais centrais taip pat yra itin svarbūs klasteriui”, – teigia klasterio koordinatorius, KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Jūrinė bendruomenė – girdima ir matoma
Atlaisvinus COVID-19 nulemtus ribojimus 2022-ieji metai vėl įsuko renginių ir susitikimų pagreitį. Narių ir partnerių tinklo tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu plėtra tapo vienu pagrindinių praėjusių metų leitmotyvų.

Klasterio tikslai ir veiklos pristatyti plačiai ir aukštu lygmeniu – Klaipėdoje organizuoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus ir jį lydėjusios delegacijos metu, uostamiestyje apsilankiusiems LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovams, Lietuvoje reziduojantiems užsienio šalių ambasadoriams, susitikimuose su Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Suomijos valdžios atstovais ir šių valstybių jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviais.

„Nors daugumą susitikimų inicijavome ar prisidėjome prie jų organizavimo Klaipėdoje, žinią apie jūrinę Klaipėdą, čia vystomus projektus, jūrinės Lietuvos pozicijų stiprinimo svarbą nešėme ir į Vilnių, valstybės sprendimų priėmimo ašį  – LR Seime sėkmingai suorganizuotas jūrinio verslo ir politikos forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“, kuris kaip tikimės, panašiu formatu į sostinę sugrįš ir šiemet. Taip pat atstovavome Klasterio narių interesams jūriniuose renginiuose Norvegijoje, Graikijoje, Prancūzijoje.