+370 46 310461
info@kmtp.lt
Vilhelmo Berbomo str. 10, LT–92221, Klaipėda, Lithuania

Pasauliniu mastu veikianti IT kompanija Omega 365 jungia žalią šviesą savo Lietuvos padalinio augimui. Per ateinančius dvejus metus Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusių programinės įrangos kūrėjų gretos turėtų padvigubėti.

Strateginis žingsnis priimtas patikėjus lietuviams atsakomybę vystyti naują kompanijos produktą, skirtą infrastruktūros ir turto valdymui. Įmonės „Omega 365 Lithuania” atstovų teigimu, tai liudija  aukštas šiame padalinyje dirbančių IT specialistų kompetencijas bei įtvirtina užsienio investuotojų ryžtą čia koncentruoti eksperimentinę sprendimų plėtrą.

Įsitvirtino kaip sprendimų kūrėjai

Norvegijos kapitalo kompanija, kuri veiklos pradžioje daugiausiai orientavosi į naftos ir dujų sektorius, ilgainiui sėkmingai adaptavo bei ėmė kurti efektyvaus planavimo ir valdymo sprendimus ir kitiems segmentams. Šiandien  „Omega 365“ vardas puikiai žinomas atsinaujinančios energijos, statybos, kasybos pramonės, sveikatos priežiūros ir kitose srityse visame pasaulyje.

„Omega 365“ padaliniuose skirtingose šalyse ir kontinentuose dirba virš 2 000 specialistų. Komandą Klaipėdoje sudaro apie 60 darbuotojų. Nors šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti įspūdingai, įmonės direktorius Vadimas Narožnij pažymi, jog visame kompanijos kontekste Lietuvai ir Klaipėdai tenka  išskirtinis vaidmuo. „Mūsų padalinio veikos kryptis ir esminiai šuoliai susiję su gebėjimu ne vien pademonstruoti iniciatyvą, bet ir prisiimti atsakomybę vystant produktus, kurie gali būti sėkmingai pritaikomi ir naudojami visame pasaulyje. Kaip ir pagrindinėje būstinėje Norvegijoje dirbantys mūsų kolegos, esame tie, kurie kuria sprendimus“, –  akcentavo V.Narožnij.

Sėkmę garantuoja imlumas

Nors reikalingų talentų pritraukimas IT sektoriuje kupinas konkurencijos ir iššūkių, „Omega 365 Lithuania“ personalo vadovė Adrijana Pavilionytė teigia, jog įmonė turi jau pasiteisinusį veiksmų planą: „Aukštos kvalifikacijos ir daug patirties sukaupę kolegų vaidmuo yra išties svarbus – jie padeda apmokyti naujus darbuotojus, padeda kandidatams įgyti reikiamą kvalifikaciją. Čia įsijungia ir mūsų speciali „Appframe Certification Program“, kurią sėkmingai užbaigę pretendentai gali sklandžiai įsilieti į įgyvendinamus projektus. Savaime suprantama, toks modelis reikalauja tam tikrų resursų ir turi savo rizikų, tačiau tikime, kad jis tinkamas identifikuojant talentus ir užsiauginant mūsų projektams reikalingus specialistus“.

„Omega 365 Lithuania” atstovai tikina nesyk tapę unikalių sėkmės istorijų liudininkais. „Vienas šviežesnių pavyzdžių – dvejus metus į medicinos studijas gilinęsis jaunas žmogus, kuris mūsų įmonėje per maždaug dvi savaites baigė minėtą programą ir tapo programuotoju. Jo profesinis posūkis puikiai iliustruoja, koks svarbus yra gebėjimas greitai mokytis, adaptuotis, mąstymo aštrumas. Nors žvalgydamiesi talentų domimės jų išsilavinimu ir jau įgyta patirtimi, tuo neapsiribojame.  Šiandien pirmiausiai ieškome naujoms žinioms labai imlių žmonių. Konkretūs specifinių gebėjimų rinkiniai neabejotinai yra raktas į sėkmingą karjerą – tai galioja kalbant ne vien apie IT sferą“, – įsitikinusi A.Pavilionytė.

Justi pasaulio ir verslo pulsą

Programinės įrangos kūrėjai teigia turintys praktinėmis įžvalgomis grįstų pasiūlymų ir kitiems inovacijų ekosistemos dalyviams siekiant Vakarų Lietuvoje kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės. Progresyvaus miesto ir regiono dėlionė, anot V.Narožnij, prasideda nuo gebėjimo žvelgti ta pačia kryptimi ir susitarti, kas yra svarbu. „Studijų turinys ir formatas bei šiandienos kontekstas, kurį veikia milžiniški technologijų šuoliai – tai turėtų būti neatsiejama. Tam reikalingas nuolatinis ir įsiklausymo kupinas mokslo dialogas su verslu“, – pabrėžia V.Narožnij.

„Omega 365 Lithuania” vadovas pastebi, kad darbuotojo portretas drastiškai kinta: „Mūsų padaliniui Lietuvoje prieš 17 metų pradėjus veiklą anuometinį specialistų branduolį sudarė magistro laipsnį turintys universitetų absolventai. Tuo tarpu šiandien stebime visiškai kitokią situaciją. Kita vertus, ji nereiškia, jog žemėja reikalingų įgūdžių kartelė ar kad mažiau vertinamos aplikuojančiųjų žinios. „Ar taip jau reikalingas tas diplomas?“, – iš jauno žmogaus lūpų tai gali nuskambėti gan įžūliai, tačiau toks klausimas šiandien yra pakankamai validus ir skatinantis susimąstyti, ką galima patobulinti norint geriau paruošti specialistus būsimam darbui“.

Anot personalo vadovės  A.Pavilionytės, pozityvias tendencijas siekiant atliepti šiandienos darbo rinkos iššūkius gerai atspindi „Inverstors‘ Spotlight“ įvertinimas sėkmingoms studijų programoms, tačiau labai svarbu, kad šios sinergijos tarp mokslo ir verslo būtų tvarios, skatinančios nuolat dalintis mintimis apie tai, kokių specialistų reikia regiono augimui ir kaip efektyviai juos paruošti.

Klaipėda patraukli mesti šeimos inkarą

Lietuvoje šiuo metu trūkstant bene 13 000 IT sferos specialistų, „Omega 365 Lithuania“ visgi linkę pozityviai vertinti Klaipėdos perspektyvas netgi su pašėlusia spirale atlyginimų augimą įsukusiu Vilniumi.

„Puikiam savo srities specialistui sostinė šiandien turbūt gali pasiūlyti daugiau, tačiau ilgainiui skaičiuojame ne vien, kiek pinigų įkrenta mums į sąskaitą, bet ir kiek kainuoja kokybiškas pragyvenimas, patrauklaus būsto įsigijimas ar nuoma. Galiausiai, laikas irgi turi vertę: yra skirtumas, ar esame priversti jį deginti transporto spūstyse, skubėdami įveikti didelius atstumus iki vaiko būrelių, mokyklos – ar galime valandas po darbo leisti gamtoje, skirti daugiau dėmesio sau ir artimiesiems.

Šiuo atžvilgiu svarstyklės gali išties nusverti Klaipėdos pusėn, nes gyvenimo kokybė čia yra aukšta. Šeimos kūrimą planuojantiems ar mažų vaikų turinčioms šeimoms Klaipėda yra idealus variantas. Būtų išmintinga miesto ir regiono rinkodaros strategijas aktyviau nukreipti į šį visuomenės segmentą“, – siūlo pašnekovai.

Verslo nuomone, Klaipėdai taip pat svarbu kurti glaudesnius ryšius su kitomis Vakarų ir Vidurio Lietuvos savivaldybėmis ir drąsinti ten gyvenančius jaunus gabius žmones rinktis studijas ir karjerą prie jūros, kur konkurencijos mažiau, o galimybių neretai – daugiau.

Verslams vis labiau besivaržant dėl vartotojų dėmesio, galimybė žaibiškai įsikelti į gamybines ar administracines patalpas, jas greitai pritaikius savo reikmėms, tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu. Tokią tendenciją jau prieš kurį laiką pastebėjusi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė netruko pasinaudoti šia įžvalga ir savo dėmesį sutelkė būtent į spartaus įsikėlimo strategiją. Geriausias to įrodymas – šių metų pradžioje užbaigtas „FlexStart 2“ projektas, auginantis ne tik uostamiesčio, bet ir Lietuvos investicinį patrauklumą. Apie tai INVEGA rašo straipsnyje “Verslo žiniose”. 

Pasak Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovo Dariaus Urbono, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė jau bene dešimtmetį vysto greito įsikūrimo strategiją, kurią sudaro sklandžių verslų įsikėlimo procesų į LEZ teritoriją užtikrinimas ir pasirūpinimas atitinkama fizine infrastruktūra.

„Sparčios ir nuoseklios įsikūrimo procedūros yra itin svarbus veiksnys, turintys įtakos verslų sprendimui įsikurti bei plėstis vienoje ar kitoje vietoje. Natūralu, kad klestinčių rinkų metu sutaupyta savaitė ar keletas leidžia vartotojams greičiau pasiūlyti ar išbandyti naujus produktus, o ramesniais laikais – efektyvinti veiklą bei rengtis ateičiai. Todėl dar praėjusio dešimtmečio viduryje pastebėję augantį tokios infrastruktūros poreikį nusprendėme investuoti į iš anksto paruoštas, konkrečiam nuomininkui per trumpą laiko tarpą pritaikomas patalpas“, – sako D. Urbonas. 

Jo teigimu, pirmuoju tokios strateginės krypties rezultatu tapo prieš maždaug penkerius metus užbaigtas pirmasis „FlexStart“ projekto pastatas – 8 tūkst. kv. m. ploto segmentuota infrastruktūra, skirta gamybinei, administracinei ir sandėliavimo veiklai. 

„Šį projektą kone iškart išnuomojus užsienio investuotojams supratome, kad žengiame teisingu keliu, juolab kad susilaukėme ir tarptautinių įvertinimų – „FlexStart“ pelnė pirmąjį pasaulyje „Financial Times“ grupės leidinio „FDI Intelligence“ apdovanojimą už greitą investuotojų įsikūrimą. Tai tik leido išryškinti mūsų į greitį orientuotą strategiją – verslams gerokai sparčiau nei kitur padedame įsikurti net dirbdami prie kitų projektų“, – teigia pašnekovas.

Atliepia ir regiono, ir valstybės ekonominius interesus 

D. Urbonas toliau pasakoja, kad įsitikinus „FlexStart“ svarba pritraukiant reikšmingas investicijas, nedelsiant nuspręsta investuoti ir į antrąjį analogišką projektą. Juolab kad pirmojo projekto sėkmė lėmė, jog nuomininkų interesas buvo jaučiamas dar prieš pradedant „FlexStart 2“ vystymą. 

Anot jo, ieškant potencialių partnerių, kurie padėtų įgyvendinti „FlexStart 2“ viziją, nuspręsta kreiptis į UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), kuri LR Vyriausybės sprendimu kuriant vieningą nacionalinę plėtros įstaigą š. m. rugpjūčio 1 d. buvo prijungta prie UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA), suteikusią Klaipėdos LEZ bene 5 mln. Eur paskolą. 

„Viena iš INVEGA funkcijų – per įvairius finansinius instrumentus stiprinti strategines valstybės raidos kryptis bei didinti Lietuvos konkurencinį pranašumą. Žinoma, „FlexStart“ projektai pasižymi aiškiu verslo modeliu ir aukštu konkurencingumu, tačiau tai, kad INVEGA juos gali vertinti ir per Lietuvai svarbių interesų pusę, padėjo greitai mums rasti bendrą kalbą. Be to, buvo pasiūlytos konkurencingesnes paskolos sąlygas nei rinkoje buvusios alternatyvos“, – teigia D. Urbonas. 

Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto projektų vystymo vadovas pažymi, kad šios paskolos suteikimas tik patvirtino teritoriją valdančios bendrovės prieš bene dešimtmetį pasirinktą strategiją ir tokio tipo projektų finansinį tvarumą. 

„Klaipėdos LEZ investuotojų bendruomenė yra reikšminga pajūrio ir Lietuvos ekonomikos dalis. Vien pernai visų Klaipėdos LEZ investuotojų apyvarta pasiekė 1,76 mlrd. Eur, prekių ir paslaugų pirkimai iš Lietuvos tiekėjų viršijo 500 mln. Eur, o sumokami PVM, GPM ir Sodros mokesčiai peržengė 100 mln. Eur. Tai byloja apie mūsų svarbą ne tik Klaipėdos regione, bet ir visos valstybės lygmeniu“, – tvirtina pašnekovas. 

Pasak Rūtos Mickevičienės, INVEGOS Privačių klientų skyriaus vadovės, Klaipėdos LEZ inicijuojamuose „FlexStart“ projektuose išties slypi didelis potencialas, leidžiantis neabejoti jų sėkme. 

„FlexStart 2“ projektas buvo pirmasis, kurį finansavome pagal priemonę tipinių gamybos paskirties pastatų įrengimui, tai taip pat tapo ir pirmuoju užbaigtu projektu. Esame tikri, kad šis sprendimas prisidės ne tik prie Klaipėdos LEZ klestėjimo, bet ir prie strateginių šalies interesų – didinant Lietuvos patrauklumą investuotojams bei kuriant itin sparčiai verslus integruojančios valstybės įvaizdį. O pirmųjų projektų sėkmė lėmė ir tai, jog finansuoti nusprendėme ir trečiąjį „FlexStart“ pastatą, kuriam skyrėme 5,12 mln. Eur paskolą“, – sako R. Mickevičienė.

„FlexStart 2“ – modernesnis ir efektyvesnis už pirmąjį 

Pasak D. Urbono, „FlexStart 2“ šiandien jau yra įgalinta kaip gamybinė, administracinė, sandėliavimo ir netgi prekybai tinkanti infrastruktūra, kurią galima per kelias savaites ar mėnesius adaptuoti individualiems nuomininko poreikiams. Jo teigimu, natūralu, kad įgijus daugiau nei penkerių metų patirti nuo pirmojo „FlexStart“, antrąjį projektą pavyko patobulinti dar labiau. 

„Paties „FlexStart 2“ vystymas ir įgyvendinimas praėjo ypatingai sklandžiai – prie to prisidėjo ir lygiavertis, profesionalus bei konstruktyvus bendradarbiavimas su INVEGA. Pritaikėme išmoktas pamokas ir antrasis projektas tapo modernesniu, efektyvesniu ir estetiškai patrauklesniu nei pirmasis. Tiesa, jo pagrindinė funkcija ir verslams teikiama vertė nesikeičia – projektas sukuria prielaidas naujiems investuotojams žaibiškai įsilieti į mūsų verslo bendruomenę, o esamiems – plėstis dar greičiau“, – pabrėžia pašnekovas. 

„FlexStart 2“ pastatas jau kurį laiką yra pilnai išnuomotas. Tarp pastatuose įsikūrusių įmonių – nuo 2007 m. Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti Didžiosios Britanijos kapitalo elektros jungiklių gamintoja UAB „Albright Lietuva“, į patalpas perkėlusi visą elektros kontaktų litavimo veiklą bei įkūrė naują štampavimo padalinį. Taip pat į pastatą jau įsikėlė ir pakuočių gamintoja UAB „Retal Baltic Films“, į antrąjį „FlexStart“ perkėlusi dalį butelių kamštelių gamybos linijų, tokiu būdu įgyvendinusi jau anksčiau numatytus plėtros planus. 

Tiesa, „FlexStart 2“ pritraukė ir naujų investuotojų, pavyzdžiui, baldų gamintoją „Pod Furniture“ ar mokslinių tyrimų bei pažangiosios terapijos vaistinių preparatų gamybos srityje besispecializuojančią įmonę „Memel Biotech“. 

„Mes itin džiaugiamės sklandžiai įvykusiais nuomininkų įsikėlimo procesais, o vidinių tyrimų duomenys atskleidžia, kad taip pat jaučiasi ir patys investuotojai. Apklausos rodo, kad Klaipėdos LEZ savo kolegoms ir verslo partneriams rekomenduotų absoliučiai visi čia veikiantys verslai, o bendras rekomendavimo rodiklis prieš kelerius metus surinko 9,4 balo iš 10-ies“, – pažymi D. Urbonas.

Tampa ir užtikrintu tramplinu į rinką 

Sklandų įsikėlimą į Klaipėdos LEZ patvirtina ir vienos iš „FlexStart 2“ patalpose įsikūrusių įmonių – „Memel Biotech“ – direktorė ir Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė. 

„Mūsų sprendimui įsikurti Klaipėdoje įtakos turėjo ne tik puikios Klaipėdos LEZ pasiūlytos sąlygos, bet ir teritoriją valdančios bendrovės požiūris į bendradarbiavimą, gerai išvystyta infrastruktūra bei jos gebėjimas pritraukti užsienio investicijas, nes esame amerikiečių kapitalo bendrovė. Šiuo metu Klaipėdos LEZ jau esame įsirengę ir darbui pritaikę savo administracines patalpas, taip pat jau startavo ir vaistinių preparatų gamyklos įrengimo darbai, kurie turėtų būti užbaigti iki kitų metų vidurio“, – sako A. Vaitkevičienė. 

Anot jos, „Memel Biotech“ – tai pirmoji bendrovė, gaminsianti vaistinius preparatus klinikiniams tyrimams ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Baltijos regione. 

„Matome, kad Klaipėda turi neišnaudotą, biotechnologijų srityje slypintį potencialą – čia veikia Klaipėdos universitetas, galintis ruošti šiai veiklos sričiai reikalingus talentus, be to, Klaipėdos LEZ yra itin patraukli vieta užsienio investicijoms. Jau dabar matome didelį susidomėjimą mūsų įmone, o aktyviai prie sėkmingo mūsų starto siekia prisidėti ne tik Klaipėdos LEZ, bet ir kitos pajūryje veikiančios įmonės bei švietimo įstaigos. Tai leidžia jaustis dar labiau užtikrintiems dėl žingsnio į uostamiestį“, – teigia bendrovės direktorė.

Lapkričio 23-iąją Klaipėdos universitete (KU) įvyko mokslinė–praktinė konferencija „STEAM pamoka – išlaisvintas kūrybiškumas“. Ją organizavo KU metodinio STEAM atviros prieigos centro komanda.

Pedagogų bendruomenei skirto renginio tikslas – dalintis mokslinėmis, metodinėmis įžvalgomis ir praktikomis organizuojant bei plėtojant STEAM ugdymą. Tai, jog ši sritis yra viena aktualiausių mokykloms, rodo gausus į konferenciją užsiregistravusių klausytojų skaičius – 245. Savo patirtimis renginyje sutiko pasidalinti net 47 pedagogai. Anot konferencijos dalyvius sveikinusio KU prorektoriaus dr. Benedikto Petrausko, KU kuria infrastruktūrą, nacionalinių ir tarptautinių partnerių tinklus tam, kad stiprintų STEAM plėtrą mieste, regione ir valstybėje. „Šiandien mes kviečiame bendradarbiauti siekiant, kad šios galimybės būtų išnaudotos bei visi kartu kurtume STEAM kultūrą“, – pabrėžė dr. B. Petrauskas.

Konferencijos pranešėjai dalijosi savo patirtimi, idėjomis, mokymo(si) metodais bei būdais. Renginio pabaigoje klausytojai rinko, jų nuomone, geriausią sekcijos pranešimą bei pasidalino savo refleksijomis apie galimybes pritaikyti kolegų patirtį savo veiklose. 

KU metodinio STEAM atviros prieigos centro komanda veiklą pradėjo š. m. rugsėjo 1 dieną. Centro vadovė doc. dr. Aelita Bredelytė teigia, jog su jaunimu ir pedagogais dirbsiančios komandos tikslas – ne tik moderni STEAM infrastruktūra. „Sienos ir įranga – tai dar ne STEAM. Mūsų tikslas – sukurti erdvę, atvirą mokslinei kūrybai, idėjų plėtojimui ir atradimo džiaugsmui“,–  sako doc. dr. A. Bredelytė. Jos vadovaujama komanda netrukus įsikurs viename iš šiuo metu rekonstruojamų KU miestelio pastatų. 

KU metodinio STEAM atviros prieigos centro erdvėse veiks 4 STEAM laboratorijos – fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, biologijos ir chemijos, o taip pat specializuotos – jūros mokslų ir technologijų. Jose moksleiviai turės galimybę susipažinti su mokslo pagrindais ir išbandyti save įvairialypėse patirtinėse (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų/visų kitų mokslų, matematikos) edukacinėse veiklose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą verslui. Jo lėšomis įmonės galės diegti verslo procesams tobulinti, originaliems dizaino sprendimams ir prekių ženklams kurti ir atnaujinti skirtas inovacijas.

„Lietuvos įmonės, didindamos savo žinomumą ir darbo našumą bei taikydamos tvarius ir integraciją į tarptautines vertės grandines stiprinančius verslo modelius, gali lengviau įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Todėl šio kvietimo lėšomis investuosime į netechnologinių inovacijų kūrimą ir diegimą, nes tai padėtų verslui sustiprinti pozicijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiuo kvietimu gali pasinaudoti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ).

„Lietuvos verslas šiomis investicijomis galės diegti tokias netechnologines inovacijas, kurios leistų patobulinti gamybos ir pateikimo būdus, taikyti technologijų, įrenginių ir programinės įrangos pakeitimus, taip pat kurti naujus organizacinius metodus ir originalius dizaino ir prekės ženklo sprendimus. Taip stiprinsime intelektinę nuosavybę, verslo kūrybiškumą ir sudarysime sąlygas įmonėms tapti dar žinomesnėms“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma proceso ar organizacinėms inovacijoms diegti – 100 tūkst. eurų, originaliems dizaino sprendimams kurti ir diegti – 35 tūkst. eurų, prekės ženklui sukurti, atnaujinti ir jam registruoti – 5 tūkst. eurų.

Paraiškas galima teikti Inovacijų agentūrai iki 2024 m. vasario 29 d.

Išsamios kvietimo sąlygos skelbiamos Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs priemonių kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Priemonė „Skatinti netechnologinių inovacijų plėtrą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Lapkričio 21 d. Vilniuje vyko Vyriausybės kanceliarijos organizuota konferencija „Šalies komunikacija technologijų ir geopolitinių pokyčių kontekste“.

Viešojo sektoriaus atstovai domėjosi naujausiomis komunikacijos tendencijomis, dirbtinio intelekto technologijų panaudojimo galimybėmis, „Lithuania Co-create“ prekės ženklo aktualijomis, santykių su žiniasklaida, krizių valdymo temomis, dalinosi patirtimis ir aptarė aktualiausius sektoriaus komunikacijos iššūkius. 

 

Vertingų žinių kupina diena suteikė galimybę apie 100-ui viešojo sektoriaus atstovų iš platesnės perspektyvos įvertinti savo komunikaciją, tiesiant tiltus tarp mokslo, verslo, medijų ir visuomenės, kuriant jungtis su galimais partneriais, investuotojais ir inovatyvios Lietuvos draugais visame pasaulyje. Institucijų bendradarbiavimas, žiūrėjimas ta pačia kryptimi, pažangių technologijų taikymas, gebėjimas ne tik įveikti krizes, bet ir pasimokyti iš jų – toks derinys užtikrina solidų pamatą turint ambicingų tikslų.

Dėkojame organizatoriams ir pranešėjams už meistriškai sudėliotus programos akcentus ir turiningą renginį.

Džiugu, jog Klaipėdos verslo įmonės prisideda prie KU kuriamo Robotikos centro – už UAB „Pack Klaipėda“ skirtą 2600 EUR paramą Klaipėdos universitetas įsigis roboto ranką Dobot MG400.

Tai keturių ašių roboto ranka, naudojama įvairioms taikomosioms robotikos užduotims vykdyti, įskaitant gamybą, automatizaciją ir mokslinius tyrimus. Pasak KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Informatikos ir statistikos katedros vedėjo doc. dr. Mindaugo Kurmio, šis įrenginys yra reikalingas siekiant užbaigti katedros mokslininkų ir inžinierių kuriamą laboratorinį stendą vizualiniam detalių defektų identifikavimui ir robotų tarpusavio komunikacijos mokymams bei tyrimams. „Kol sistemoje įdiegta viena roboto ranka, negalima užbaigti bendro sistemos ciklo, todėl esame labai dėkingi UAB „Pack Klaipėda“ už paramą, skirtą būtent šios sistemos funkcinėms galimybėms išplėsti“ – sako doc. dr. Mindaugas Kurmis.

Nuotraukoje – įmonės „Pack Klaipėda“ generalinis direktorius Vytautas Butvilas paramos sutarties pasirašymo metu.

Startavęs kaip pilotinis renginys, „Jaunimas jaunimui“ išaugo į kasmetinį ir lapkričio 15 d. Klaipėdos kultūros fabrike įvyko jau ketvirtą kartą. Į moksleivių pristatymus vertinusios komisijos gretas buvo pakviestas įsilieti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

Renginio organizatorės Samantos Simonavičės – lyderystės platformos vadovės, Klaipėdos miesto Jaunimo reikalų tarybos pirmininkės bei Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovės Lietuvos verslo kolegijoje, teigimu, Jaunimas jaunimui” yra skirtas Klaipėdos miesto jaunimo verslumo ir lyderystės ugdymui. Dalyviai iš anksto apmokomi verslo idėjos kūrimo ir jos pristatytmo (angliškas terminas – PITCH) komisijai arba potencialiam investuotojui principų. Renginio metu moksleiviai turi galimybę ugdyti ne tik verslumą ir lyderystės kompetencijas – taip pat jie mokosi viešojo kalbėjimo, analitinio mąstymo ir struktūruoto planavimo.

„Jaunimas jaunimui“ padeda praplėsti žinias apie problemų sprendimo būdus, įvairias marketingo priemones, kurios būtų tinkamos sprendžiant verslo vystymo problemas. Geriausiai pasirodžiusios ir daugiausia balų surinkusios komandos paskatintos vertingais prizais, taip pat apdovanoti buvo ir dalyvius ruošę mokytojai.

Komisijos gretose šiemet dirbo: 

Erika Zavackienė – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadybininkė 

Artur Truš – UAB OJ CREW įkurėjas, tarptautinio įmonių tinklo OJ GROUP vadovas bei savininkas, UAB HANDA Solutions Komercinis vadovas, Lietuvos Jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos vadovas 

Eglė Šerutytė – Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos Apskritasis stalas projektų vadovė, Jaunimo savanoriškos tarnybos mentorė 

Tomas Žemgulys – verslininkas, „Golfo takeliai” įkūrėjas

Jaunimas jaunimui” 2020 m. buvo organizuojamas virtualiai, 2021 m. hibridiniu būdu, o 2022 ir 2023 metais kontaktiniu būdu. Renginio organizatorė Samanta džiaugiasi, jog net ir sudėtingomis sąlygomis renginys išlaikė susidomėjimą ir yra lyg šiol paklausus.

Europos Jaunimo Sostinė 2021 Lyderystės platforma, koordinuojama Lietuvos verslo kolegijos, organizuodama „Jaunimas jaunimui 2023” renginį skatina jaunimo verslumą bei supažindina jaunimą su Klaipėdos jauno verslo ir organizacijų iššūkiais. Taip pat siekiama įkvėpti jaunimą tapti lyderiais bei dalintis lyderystės praktikomis ir patirtimis su bendraminčiais. 

Šiais metais” Jaunimas jaunimui 2023″ renginys organizuotas kartu su Lietuvos Junior Achievement ir Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas”, siekiant sinergizuoti jaunuosius verslininkus ir paskatinti realizuoti savo verslo idėjas.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas plačią auditoriją sutelkė diskusijai apie dirbtinį intelektą. Nuo plataus žvilgsnio į tai, kaip ši technologija  skverbiasi į industrijas, medijas ir mūsų kasdienį gyvenimą iki praktinio taikymo pavyzdžių – lapkričio 9 d. renginys nestokojo aktualumo.

Savo įžvalgomis apie dirbtinį intelektą dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymų specialistas prof. Tomas Krilavičius bei Aušra Pacevičiūtė – prekės ženklų strategė, lektorė, mentorė ir visuomenininkė.

Į dialogą aktyviai įsitraukusią publiką domino įvairūs dirbtinio intelekto aspektai – svarstyta tiek apie jo pritaikymo galimybes viešojo valdymo sektoriuje, tiek ir apie technologijos, kuri yra itin imli energetiniams ištekliams, poveikį aplinkai bei suderinamumą su išsikeltais aplinkosauginiais tikslais. 

Didelio susidomėjimo sulaukė konkrečių įrankių, padedančių generuoti tekstinį ir vizualinį turinį, pritaikomą reklamos kampanijose, vystant prekės ženklą, interjero dizaino ar kitus projektus, apžvalga.

Greta pranešimų publikos laukė ir simuliacinis turinys, kurio atvežė renginio partneriais tapę projektai „Jūros ambasada“ ir „Choose Klaipeda“. Visi norintieji turėjo galimybę pasitelkiant virtualios realybės technologiją panagrinėti socialinės atskirties ir integracijos klausimus, o taip pat geriau pažinti Klaipėdos uosto procesus.

Seminarą moderavusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, dirbtinis intelektas neabejotinai yra didelius pokyčius tarpsektoriniame lygmenyje įgalinanti technologija, tad išties svarbu, kad skirtingos industrijos, platus įvairių sričių specialistų ratas gilintų žinias šioje srityje. „Vertinant stiprų susidomėjimą šiuo renginiu galima justi, kad dirbtinis intelektas visuomenėje kelia įvairias reakcijas – smalsumą, troškimą įvaldžius šią technologiją įgyti konkurencinio pranašumo, o taip pat ir tam tikrą nerimą dėl galimų grėsmių ar savo gebėjimų prisitaikyti ir išlikti darbo rinkoje. Tokio pobūdžio renginiai yra reikalingi siekiant neužsiblokuoti neišvengiamų pokyčių akivaizdoje, o vertinti juos kaip naujas galimybes skleistis kūrybiškumui ir kurti inovacijas“, –  apibendrino A. Sutnikas.

AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos universitetas (KU) ir šešetas studentų, būsimųjų jūrų transporto inžinerijos specialistų, pasirašė sutartis, pagal kurias bendrovė įsipareigojo jaunuoliams skirti vardines stipendijas, o jie, baigę studijas, metus dirbti bendrovėje.

Dauguma studentų – pirmakursiai, į KU atvykę studijuoti iš Klaipėdos ir skirtingų Vakarų Lietuvos regiono vietovių. Būsimieji jūrų transporto inžinieriai, pasirinkę laivų projektavimo ir statybos specializaciją, kas mėnesį gaus 300 Eur stipendiją iki pat studijų pabaigos. Parašais patvirtindami trišalius susitarimus, jaunuoliai įsipareigojo darbinę karjerą pradėti būtent VLG įmonių grupės šeimoje.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika stipendininkus pasveikino pasirinkus teisingai – tiek studijas, tiek karjeros perspektyvą. „Ateitis tikrai priklauso inžinieriams, ypatingai jūrų inžinieriams. Daug metų pats dirbu šioje srityje, nes tai yra įdomu, tai – globalus verslas. 

 Mes projektuojame ir statome laivus, savo darbais konkuruojame pasaulinėje rinkoje. Šiandien ir jūs tapote šio verslo dalimi. Ateities laivus statysime drauge!“, – tvirtino A. Šileika. VLG įmonių grupės generalinis direktorius pažymėjo, jog įmonės vadovų komandos dauguma yra KU alumnai, sėkmingai realizavę save laivų statybos ir remonto srityje.

Anot KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, VLG įmonių grupė yra svarbus Universiteto partneris. „Čia buvo projektuojamas ir pastatytas KU mokslinių tyrimų laivas – plaukiojanti laboratorija „Mintis“, kuri reprezentuoja ne tik Universitetą, bet ir Lietuvą bei jos mokslą. Gamykla palaiko KU, remia inžinerinių profesijų studijas tiek finansiškai, tiek sudarydama galimybes studentams čia įgyti praktinių gebėjimų“,– glaudžiais ryšiais su verslu pasidžiaugė KU vadovas.

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vykdomos Jūrų transporto inžinerijos studijos ir specializacija „Laivų projektavimas ir statyba“ – išskirtinės. Lietuvoje šias kompetencijas galima įgyti tik KU. Programa žymima „Investors’ Spotlight“ („Darbdaviai rekomenduoja“) ženklu, kuris suteikiamas maksimaliai rinkos poreikius atitinkančioms inžinerinės krypties studijų programoms.

Paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (toliau – NAVA) 2023 metų konkursas, kurio metu nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos atsakingai veikiančios įmonės, 2023 m. skyrusios išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai.

Skelbiamo NAVA 2023 metų konkurso nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.

Kiekviena iš šių NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones; vidutines įmones; dideles įmones. Labiausiai pasižymėjusi įmonė pagerbiama pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“. NAVA pretendentais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės.

Pretendentai gali kandidatuoti į vieną, kelias ar visas nominacijas.

Dėl kiekvienos nominacijos pildoma atskira paraiška. Jei nominacijai (-oms) pretendentą teikia ne jis pats, o kitas asmuo, toks siūlymas turi būti su juo iš anksto suderintas, prie paraiškos pridedant tai patvirtinantį (-čius) dokumentą (-us). Nominacijai „Metų socialiai atsakinga įmonė“ atskira paraiška nerengiama, o apdovanojimas skiriamas, atsižvelgiant į įmonių kitose jų teikiamose paraiškose pateiktą informaciją. Įmonių paraiškas (Word formatu ir pasirašytas) prašome pateikti elektroniniu paštu adresu post@socmin.lt iki 2023 m. lapkričio 21 d. imtinai.

Detalesnę informaciją, paraiškų formas ir ankstesnių metų nugalėtojus taip pat galite rasti https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialineatsakomybe-isa/nacionaliniai-atsakingo-verslo-apdovanojimai