Inovacijų agentūra pradeda naują jaunimo verslo idėjų testavimo ir vystymo programą „Come+Test+Grow“. Ši programa tikslingai vyks Klaipėdoje, kur veikia bendradarbystės centras „Spiečius“ ir Kaune, kur netrukus duris atvers naujas jaunimui skirtas „Spiečius“. Tai pirmoji ir išskirtinė tokio pobūdžio programa Lietuvoje, suteikianti galimybę studentams, ar studijas baigusiems jaunuoliams kuo anksčiau pasitikrinti savo verslo idėjų potencialą ir vystyti verslą padedant profesionalams.
Tris mėnesius truksiančioje programoje „Come+Test+Grow“ kviečiami dalyvauti asmenys iki 30 m. – verslo idėjų autoriai, tikintys savo idėjos potencialu ir siekiantys ją paversti sėkmingu verslu. Jaunimas su ekspertų pagalba galės ištestuoti savo idėjas, o mokymų metu jas toliau vystyti, suformuoti reikalingą komandą, užmegzti verslui svarbias pažintis.
Jaunimą stabdo praktinių žinių stygius
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jaunuoliai dar ne taip dažnai ryžtasi kurti nuosavą verslą nei kitose Europos šalyse.
„Norime paskatinti jaunimą kurti savo verslus ir ugdyti tam reikalingus įgūdžius. Tad tokios programos, kurios įtraukia jaunimą ir profesionalius mentorius, leidžia drąsiau įgyvendinti savo idėjas ir ateityje tai gali virsti visame pasaulyje konkurencingais verslais“, – teigia A. Armonaitė.
„Norime paskatinti jaunimą kurti savo verslus ir ugdyti tam reikalingus įgūdžius. Tad tokios programos, kurios įtraukia jaunimą ir profesionalius mentorius, leidžia drąsiau įgyvendinti savo idėjas ir ateityje tai gali virsti visame pasaulyje konkurencingais verslais“, – teigia A. Armonaitė.
Idėjų testavimo programa „Come+Test+Grow“ orientuota į praktinę naudą jauniems žmonėms, turintiems verslo idėjų, tačiau nežinantiems nuo ko pradėti. Programos metu didelis dėmesys bus skiriamas idėjų testavimui. Net 6 savaites idėjų autoriai individualiai bei grupėse konsultuosis su ekspertais ir vertins idėjos potencialą. Ekspertai kiekvienai idėjai pateiks svarbiausias rekomendacijas bei veiksmų planą pirmajam pusmečiui.
Idėjos vystymo etape bus formuojamos komandos, kiekviena jų turės individualų komandos vadovą-mentorių ir gaus net 40 val. mokymų. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas verslo idėjų autoriams stiprinant jų lyderystę bei suteikiant esminius vadovavimo įrankius tikslų kėlimui, užduočių delegavimui, komandos stiprinimui, konfliktų valdymui. Sėkmingai programą baigusios komandos pristatys savo verslo idėjas ekspertų ir investuotojų komisijai, bei galės ne tik gauti vertingų įžvalgų, bet ir finansavimą tolimesniam idėjos auginimui.
Patricija Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė teigia, jog versle geriausias mokymasis vyksta per patyrimą. „Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo (angl. GEM) duomenys rodo sparčiai augantį į verslą įsitraukusių jaunų 18-24 m. amžiaus žmonių skaičių, todėl svarbu atliepti šią tendenciją ir suteikti jaunimui realių, praktika grįstų verslo žinių. Studentams ar asmenims po studijų, turintiems verslo idėjų vien padrąsinimo ar informacijos internete nepakanka – svarbu sukurti tinkamą verslo inkubavimo infrastruktūrą, konsultuoti, padėti atrasti reikiamus kontaktus, rengti mokymus ir į visą tai įtraukti verslo profesionalus, galinčius lydėti ir patarti nuo verslo idėjos testavimo iki realizavimo“, – sako P. Reut.
Programai pasibaigus – inkubavimo paslaugos
Programą baigę idėjų autoriai bei suburtos komandos jau turės svarbiausius įgūdžius tolimesniam savarankiškam darbui: nuo verslo steigimui bei vystymui būtinų teisinių dokumentų parengimo iki reikalingų partnerysčių užmezgimo. Be to, net ir pasibaigus programai dalyviams bus užtikrinama komandiniam darbui reikalinga infrastruktūra, galimybė prireikus konsultuotis, toliau mokytis, kad potencialą turinčios idėjos būtų realizuotos.
Pasak P. Reut, labai svarbu užtikrinti konsultacijų bei kitokios paramos verslą vystantiems jauniems žmonėms tęstinumą. „Pasibaigus programai jos dalyviams dar 18 mėn. bus teikiamos inkubavimo paslaugos. Jie galės naudotis visomis bendradarbystės centrų „Spiečius“ teikiamomis paslaugomis – konsultacijomis, infrastruktūra darbui ir komandos susitikimams, mentoryste, dalyvauti tinklaveikos renginiuose. Tai ne tik sumažins su pradine verslo veikla susijusias išlaidas, bet ir formuos jaunų verslininkų bendruomenę, kurioje jie galės dalintis idėjomis ir skatinti naujoves“, – sako P. Reut.
Apie programą „Come+Test+Grow”
Tai pirmą kartą Lietuvoje organizuojama verslo idėjų testavimo ir vystymo programa, skirta jaunimui iki 30 m. Norint dalyvauti „Come+Test+Grow” programoje užtenka turėti idėją, nebūtina būti pažengus jos vystyme. Prioritetas skiriamas asmenims, dalyvavusiems verslumo ugdymo programose mokykloje ar aukštosiose mokyklose bei idėjoms, susijusioms su inovacijomis arba su skaitmeninių paslaugų bei produktų vystymu.
Iš visų pateiktų idėjų bus atrinkta 30 geriausių, kurių autoriai tęs programą ir kartu su ekspertais testuos, dalyvaus mokymuose bei individualiose konsultacijose, formuos komandas ir toliau vystys idėjas, kurias uždaromajame renginyje pristatys ekspertų bei investuotojų komisijai.
„Come+Test+Grow” startuos šį rugsėjį. Projektui, bei tolimesniam jaunimo verslumo skatinimo palaikymui Lietuvoje plėtojama infrastruktūra: atidaromas naujas bendradarbystės centras „Spiečius“ Kaune, bei plečiamas jau turimas centras Klaipėdoje, jo erdvės pritaikomos darbui komandose.
Registracija į programą: bit.ly/45kv7Lf
Daugiau informacijos: https://bit.ly/48N5FRv
Žaliųjų technologijų klasterių bendruomenė GreenTech 2.0 kviečia į ClusterXchange verslo misijas užmegzti naujus partnerystės kontaktus su Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Estijos partneriais. Misijos vyks: 2023 metų lapkričio mėnesį. Kviečiame pasirinkti Jums aktualiausią vietą ir laiką!
- Verslo vizitai į ES šalis, kelionės išlaidų finansavimas
- 1:1 B2B susitikimai su potencialiais klientais, investuotojais, partneriais
- Verslo aplinkos apžvalga, įsikūrimo naujoje rinkoje pagrindai
Programos kūrėjai kviečia klasterių narius ištirti verslo ir inovacijų potencialą, o atrinktoms įmonėms ir organizacijoms programos mobilumo paketas suteiks vienkartines išmokas dalyvavimo ir kitoms kelionės į verslo misiją užsienyje išlaidoms padengti.
IŠSAMIOS PROGRAMOS PAGAL ŠALIS: https://www.greentech-project.eu/clusterxchange-programme
2023.11.13-15 Talinas, ESTIJA. GreenEst Summit 2023
2023.11.14-16 Dalarna, ŠVEDIJA. Susitikimai su Švedijos klasterių įmonėmis
Prisijunkite ir atraskite naujas rinkas!
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 20 mln. eurų kvietimą kurti išmaniuosius skaitmeninius ir technologinius sprendimus. Tam numatyta po 10 mln. eurų tiek sostinės, tiek ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose veikiantiems valstybės informacinės sistemos ar valstybės registro valdytojams ir tvarkytojams.
„Lietuva – viena iš labiausiai skaitmenizuotų pasaulio valstybių. Daugybę viešųjų paslaugų Lietuvos piliečiai gauna jau dabar, pvz., internetu gali užsiregistruoti pas gydytoją ar įkurti įmonę. Norime stiprinti šį mūsų šalies konkurencingumo kriterijų ir Lietuvos gyventojams pasiūlyti daugiau patogių paslaugų. Ši investicija ir skirta būtent tam, kad sukurtume daugiau galimybių Lietuvos gyventojams naudotis patogiomis ir lengvai prieinamomis paslaugomis“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal Europos Komisijos paskelbtą Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrimą „eGovernment Benchmark 2023“ Lietuva užima 7-ąją vietą ir yra lyderių grupėje tarp labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusių šalių.
Pagal šią priemonę galimi pareiškėjai – valstybės informacinės sistemos ar valstybės registro valdytojai ir tvarkytojai. Projekto partneriai – viešieji juridiniai asmenys. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 1,5 mln. eurų.
„Naujų inovatyvių įrankių ir technologinių sprendimų sukūrimas dar labiau sustiprins Lietuvos, kaip vienos iš skaitmeninių paslaugų lyderės Europoje statusą. Šie įrankiai ir technologijos padės visiems šalies gyventojams ir verslui lengviau jomis pasinaudoti dirbant kompiuteriu ir kitais išmaniaisiais įrenginiais. Taip dar labiau padidinsime turimus skaitmeninius gebėjimus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Projektų įgyvendinimo planus galima teikti VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai iki 2024 m. sausio mėn. 31 d.
Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs finansuojamų veiklų kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.
Priemonė įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.
Startuolių akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, šiandien oficialiai pristatė akceleravimo programą ir planus Lietuvoje. Kaip numato sutartis, per beveik trejus metus žymi Silicio slėnio įmonė Lietuvoje išaugins 60 inovatyvių verslų.
„Stipriname Lietuvos startuolių ekosistemą – įgyvendindami visas akceleravimo programas, iš viso investuosime apie 63 mln. eurų. Sudaryta sutartis su „Plug and Play“ – dar vienas žingsnis į priekį, kuris tiek Lietuvos, tiek šalies verslams padės tapti labiau matomiems ir konkurencingesniems tarptautinėje erdvėje. Ir tai tik pradžia. Užsibrėžėme tikslą per artimiausius metus mūsų startuolių ekosistemą išauginti trigubai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Iki 2026 m. kovo „Plug and Play“ įvykdys 5 akceleravimo ciklus, kurių kiekviename dalyvaus nuo 10 iki 15 atrinktų startuolių. Kiekvienas ciklas truks 12 savaičių. Ciklai baigsis tarptautiniais renginiais, kurių metu programos dalyviai savo kuriamą produktą ar paslaugą pristatys tarptautinėse rinkose veikiantiems investuotojams.
„Į Lietuvą pritraukėme vieną iš pasaulinių lyderių. Tai svarbus pasiekimas, padėsiantis sukurti aukštą pridėtinę vertę visai startuolių ekosistemai ir formuoti Lietuvos, kaip verslo pradžiai ir plėtrai palankios šalies, įvaizdį. Esame viena sparčiausiai augančių ekosistemų Centrinėje ir Vidurio Europoje, o per pastaruosius keletą metų jos vertė padidėjo 17 kartų ir siekia beveik 10 mlrd. eurų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Labai džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Lietuvą prisijungus prie pasaulinės „Plug and Play“ šeimos. Išsiplėtę į daugiau kaip 50 vietovių Azijoje, Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, dabar su dideliu malonumu užmezgame partnerystę su Lietuva. Sieksime prisidėti, kad Lietuva taptų vienu dinamiškiausių Europos startuolių centrų, padėdami startuoliams atrasti finansavimo galimybes ir ryšius su aktyviu mūsų įmonių tinklu“, – sako Saeedas Amidis, „Plug and Play“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.
Tikimasi, kad akceleratorius padidins Lietuvos startuolių tarptautinės plėtros kompetencijas – kiekvieno akceleravimo ciklo metu bus organizuojami mokymai, kaip plėstis į tarptautines rinkas, o žinias perduos didelę patirtį turintys mentoriai iš viso pasaulio.
„Tikiu, kad mūsų inovatyvūs verslai maksimaliai pasinaudos visomis „Plug and Play“ atveriamomis galimybėmis. „Plug and Play“ ne tik išaugins 60 verslų, bet ir perduos šalies startuoliams ekspertines žinias, padės jiems užmegzti ryšius su užsienio investuotojais, rizikos kapitalo atstovais, didžiosiomis korporacijomis“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.
Kasmet „Plug and Play“ vykdo daugiau kaip 60 akceleravimo programų keturiuose žemynuose. JAV kompanijos tinklą sudaro daugiau kaip 50 tūkst. startuolių ir daugiau kaip 500 korporacijų, ji bendradarbiauja su šimtais investuotojų ir rizikos kapitalo fondais.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo spalio 25 d. skelbs konkursą Klaipėdos miesto smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams paramai gauti išlaidų kompensavimo būdu. Konkursas organizuojamas vadovaujantis Paramos teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašu (patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-07-25 sprendimu Nr. T2-224).
Vienas SVV subjektas gali teikti projekto paraišką 3 (trims) skirtingoms finansinės paramos priemonės veikloms. SVV subjektui bus kompensuojama:
- iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 400,00 Eur metinio narystės mokesčio išlaidų Klaipėdos miesto asocijuotose verslo struktūrose
- 50 proc., bet ne daugiau kaip 1500 Eur komercinės paskirties nekilnojamojo turto (išskyrus sandėliavimo) arba darbo vietos Klaipėdos mieste nuomos mokesčio išlaidų (veikla vykdoma pagal EVRK kodus)
- iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 1500,00 Eur išradimų patentavimo ir dizaino registravimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu išlaidų
- iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 1500,00 Eur dalyvavimo Lietuvos mugėse patirtos išlaidos
Vertinant paraiškas, prioritetas bus teikiamas:
- naujiems Klaipėdos miesto savivaldybėje veikiantiems SVV subjektams (įsteigtiems per 36 mėn. nuo paraiškos teikimo dienos)
- pareiškėjams, siekiantiems finansavimo pirmam savo verslui
Paraiškos priimamos iki š. m. lapkričio 17 d. 15 val.
Išsamią informaciją apie paraiškų tvarką galima rasti Savivaldybės administracijos naujienų skiltyje.
Kilus klausimams dėl SVV projektų dalinio finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų konkurso konsultuoja Jūratė Sokolova, Ekonominės plėtros grupės vadovė, tel. (8 46) 39 60 14, el. p. jurate.sokolova@klaipeda.lt
Dirbtinio intelekto technologijų sritis pastaraisiais metais išgyvena milžinišką šuolį. Identifikuojamos vis naujos sritys, kuriose šios technologijos gali būti pritaikomos. Lapkričio 9 d. 11 val. kviečiame apie tai diskutuoti Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vyksiančiame seminare „Dirbtinis intelektas: pažinti, suprasti, naudoti”. Renginio svečiai – prof. Tomas Krilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymų specialistas, bei Aušra Pacevičiūtė, prekės ženklų strategė, lektorė, mentorė ir visuomenininkė.
Ko tikėtis seminaro dalyviams? Nuo plataus žvilgsnio į tai, kaip dirbtinis intelektas skverbiasi į industrijas, medijas ir mūsų kasdienį gyvenimą – iki praktinio taikymo pavyzdžių ir naudingų patarimų, kuriuos verta išgirsti ne vien akademinio pasaulio atstovams, bet ir kūrėjams ar verslui.
Moksliniai tyrimai ir medicina, projektavimas ir gamyba, kibernetinis saugumas – dirbtinis intelektas čia sėkmingai taikomas, tačiau netgi jei jūsų profesinė erdvė yra stipriai nutolusi nuo šių sričių, dirbtinis intelektas kasdien „sveikinasi“ su jumis per suasmenintas rekomendacijas ar kitokį turinį, kuris formuojamas remiantis ankstesnėmis jūsų paieškomis, pirkimais ar kitokiu elgesiu internete.
Visuomenėje su dirbtiniu intelektu siejami dideli lūkesčiai siekiant proveržio gydant įvairias ligas, tobulinant verslo procesus ir kuriant inovacijas, tačiau tuo pat metu ši sritis apipinta įvairiais nuogąstavimais. 2017 m. „Eurobarometro“ duomenys skelbė, kad nors 61 proc. europiečių palankiai vertina dirbtinį intelektą ir robotus, 88 proc. teigia, kad šias technologijas reikia kruopščiai valdyti.
Ar šiandien į dirbtinį intelektą jau žiūrime mažiau įtariai?
Ar šios technologijos jau spėjo tapti mūsų patikimomis partnerėmis ar kelrodėmis, sprendžiant kasdienes užduotis?
Ar dirbtinis intelektas gali pagerinti Jūsų verslo veiklą?
Kokias dirbtinio intelekto tendencijas turime stebėti šiandien, kad išliktume konkurencingi rinkoje?
Kaip dirbtinio intelekto įrankius pasitelkti siekiant padidinti reklamos efektyvumą bei rinkodaros strategijų sėkmę?
Leiskimės ieškoti atsakymų į šiuos bei kitus klausimus jau lapkričio 9 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
PROGRAMA
11:00 – 11:50 Dirbtinis intelektas: draugas, kolega, konkurentas ar tiesiog įrankis?
Prof. Tomas Krilavičius
11:50 – 12:00 Q & A sesija
12:00 – 12:50 Dirbtinio intelekto įrankiai ir jų pritaikymo marketinge galimybės
Aušra Pacevičiūtė
12:50 – 13:00 Q & A sesija
Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/DirbtinisIntelektas2023
Renginio vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda.
Organizatorius – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Išsamiau apie lektorius
Tomas Krilavičius. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Hibridiniai metodai hibridinėms sistemoms” Tventės universitete (Universiteit Twente), Nyderlandų karalystėje. Jis turi darbo patirties verslo įmonėse (UAB Equinox Europe, UAB Elsis, UAB ElitNet), yra kelių startuolių steigėjas (UAB TokenMill, MB Virtualitor, MB Imint), UAB Kevin valdybos narys. VDU dirba nuo 2008 m. Tomas Krilavičius yra Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys, CLARIN ERIC centrų vertinimo komiteto narys.
Tomo Krilavičiaus mokslinių interesų sritys yra dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymai, mokslinės infrastruktūros. Jis aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, universitetais ir institutais. Jis aktyviai dalyvauja NATO STO veiklose, atstovauja Lietuvą Informacinių technologijų sekcijoje.
Aušra Pacevičiūtė. Klaipėdos universiteto dėstytoja, prekės ženklų „10 Tiltų“, „10 Tiltų kiemas“ ir „Tiltų namai“ bendraįkūrėja, projektų „Klaipėdos kūrybiško verslo uostas“ ir „Klaipėda Link“ iniciatorė.
Smulkių verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus valdybos narė, visuomenininkė.
Klaipėdos universitetas ir KU Ateities paramos fondas kviečia Klaipėdos universiteto ir miesto bendruomenę į susitikimą su naujuoju Klaipėdos universiteto ligoninės vadovu dr. Audriumi Šimaičiu. Renginys vyks spalio 24 d. 15:30 val. KU Aula Magna salėje („Studlendas”).
Gydytojo biografijoje – 30-ies metų patirtis kardiologijos srityje, 13 metų užimtos vadovaujančios pareigos Jungtinės Karalystės Karališkoje Kornvalio ligoninėje bei sukaupta pedagoginio darbo patirtis mokant jaunuosius gydytojus ir kardiologijos studentus. Nuo 2009 m. medikas Jungtinėje Karalystėje taip pat dirbo širdies ir kraujagyslių mokslinių tyrimų vadovu bei prisidėjo įgyvendinant daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų.
Nuo 2023 metų spalio 9 d. dr. Audrius Šimaitis stojo prie Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo vairo generalinio direktoriaus pareigose.
Kalbėsimės apie pirmuosius žingsnius, viziją, iššūkius ir galimybes.
Apie savo dalyvavimą organizatoriai maloniai prašo pranešti el. paštu Goda.Sakalauskaite@ku.lt
Mėlynosios ekonomikos tematikai skirtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis uostamiesčio mokslininkų kuriamai ekoinovacijai toliau plėtoti. Naujas produktas, kuris kol kas visapusiškai bandomas laboratorinėmis sąlygomis, spręs jūros industrijai aktualią Baltijos jūros taršos nafta ir jos produktais problemą.
Sutarties partneriai – Klaipėdos universiteto (KU) atžalinė įmonė „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jų vadovai – Tatjana Paulauskienė, Artūras Razbadauskas, Algis Latakas – šiandien savo parašais patvirtino suremiantys pečius, kad mokslininkų idėjos – aerogelio, skirto naftos išsiliejimams neutralizuoti – realizavimo procesas įgautų kuo didesnį pagreitį. „Klaipėda Manifesto“ kontekstą tokios sutarties pasirašymui partneriai vadina logišku, nes jūra ir jūrinės industrijos – mėlynosios ekonomikos pagrindinis dėmuo.
Su nauju produktu dirba KU prof. dr. Tatjanos Paulauskienės suburtas tarptautinis mokslininkų kolektyvas. Mokslininkams sėkmingai pavyko sukurti, išbandyti ir ES patentuoti aplinkai draugišką biotechnologiją naftos teršalams jūroje neutralizuoti, kurios pagrindu tapo nebrangus žemdirbystės verslo produktas – šiaudai. Juos mokslininkai hidrofobizavo ir „praturtino“ iš natūralios Baltijos jūros aplinkos išskirtais mikroorganizmais, galinčiais skaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Antrinės taršos nekurianti technologija jau turi ES patentą ir yra inovacijos komercinimo etape – ieškoma patrauklių jos pateikimo rinkai formų bei potencialių investuotojų.
Pastaraisiais metais mokslininkų komanda laboratorijose paraleliai dirbo ir su kita naftos išsiliejimus galinčia neutralizuoti medžiaga – aerogeliu. Pasak dr. Tatjanos Paulauskienės, tai – multifunkcinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip sorbentas naftos teršalams arba dažams nuo vandens paviršiaus valyti. Aerogelis gaminamas iš popieriaus atliekų ir pasižymi tokiomis savybėmis kaip draugiškumas aplinkai ir klimatui, lengvumas, didelis poringumas ir paviršiaus plotas. Medžiaga gali būti gaminama įvairaus dydžio ir formų. Tiesa, kol kas tai vyksta mokslininkų laboratorijose. Artimiausiu metu planuojami tyrimai, apjungiantys sukurtą biotechnologiją ir aerogelį, sėkmingas jų rezultatas leistų pasiūlyti rinkai išskirtinių savybių produktą.
Dr. T. Paulauskienė sako, jog visi ligšioliniai aerogelių bandymai rodo didelį šios idėjos komercinį potencialą. Pavyzdžiui, aerogelių efektyvumas yra dvigubai didesnis už rinkoje egzistuojančius analogus.
„Mūsų kuriamas produktas yra skirtas verslams, palaikantiems tvarumo bangą ir siekį iki 2050-ųjų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Žinome, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų Europoje. Didesni ar mažesni naftos išsiliejimai prisideda prie jūros būklės prastėjimo. Tikime, kad mūsų kuriamas produktas bus naudingas mažinant rizikas jūros ekosistemoms, žmonių sveikatai bei ekonomikai. Tam ir siekiame suburti strateginių partnerių konsorciumą, kad apjungtume mūsų žinias, patirtį ir resursus išskirtiniam, aplinkai ir klimatui draugiškam produktui kurti, kad drauge siektume tikslo – švaresnės ir sveikesnės Baltijos jūros“,– teigia mokslininkė, įmonės „Inobiostar“ vadovė.
“Inovatyvios biotechnologijos, leidžiančios efektyviau surinkti ar neutralizuoti naftos produktus, nenaudojant cheminių medžiagų – yra mūsų pasirinktos žaliosios krypties dėmuo. Maždaug prieš metus Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą biotechnologiją išbandėme uosto akvatorijoje, ji buvo užpatentuota ir, akivaizdu, projektas yra tobulinamas ir turi tolimesnę eigą. Šiandien, pasirašydami sutartį su Klaipėdos universitetu ir įmone „Inobiostar,“ sutarėme vystyti ir testuoti šį produktą, kuris, tikiu, bus reikšmingas tiek mūsų veikloje, tiek naudojamas kitose valstybėse. Klaipėdos uosto prioritetas – uosto veikla privalo būti draugiška aplinkai“,– sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kokybinį ir vertybinį pokytį naftos išsiliejimų suvaldymo ir neutralizavimo srityje žadančios inovacijos gimsta Klaipėdos universiteto bazėje. Trišalę sutartį pasirašęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog investicijos į mokslinę mintį visuomenei grįžta su kaupu. „Šiandienos pasaulis sprendžia didelius ekologinius rebusus. Džiaugiuosi, kad ir mūsų mokslininkai yra sprendimų paieškų kelyje. Tikiu, kad mūsų ambicija – Baltijos jūrą švarinti saugiai, nekuriant naujų taršos židinių ir išnaudojant pačios gamtos galias, bus sėkminga“,– pažymėjo KU vadovas.
Dr. T. Paulauskienės teigimu, mokslu grįstos technologijos vidutiniškai plėtojamos apie 7 metus. Aerogelio kūrėjų komanda šiuo metu siekia Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ finansinės paramos, kuri paprastai skiriama „lūžio“ inovacijoms skatinti. Garantuoti finansiniai ištekliai leistų atlikti reikiamus eksperimentinius tyrimus bei pradėti mažos apimties aerogelių su naftą skaidančiais mikroorganizmais gamybą Klaipėdoje. Prognozuojama, jog prekyboje šis produktas galėtų pasirodyti po maždaug 5 metų.
Klaipėdoje sekmadienį paskelbti tarptautinio hakatono „Portathon“ nugalėtojai, visą savaitgalį kūrę technologinius sprendimus uostams. Renginio finale savo siūlymus sprendžiant aplinkosauginius, tvarumo ir procesų efektyvumo iššūkius pateikė 14 komandų. Stipriausiais pripažinti sprendimai, kuriuos sugeneravo dvi klaipėdiečių komandos, inovatoriai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Norvegijai atstovavusi komanda.
Prizininke tapusi tarptautinė Klaipėdos universiteto (KU) studentų komanda pateikė sprendimą į Oslo metropoliteno universiteto (OsloMet) mestą iššūkį ir pristatė įrenginio, skirto įvairių aplinkos kokybės parametrų monitoringui, koncepciją. Duomenis renkantis įrenginys būtų tvirtinamas ant uostuose naudojamų bujų, pakraunamas saulės, vėjo ar kinetine energija ir veiktų autonominiu principu.
Hakatono prizais taip pat apdovanotos JAE ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) komandos – joms pergales atnešė inovatyvūs sprendimai, atliepiantys jūrų krovos kompanijos „Bega“ mestą iššūkį. Pasitelkdami hakatoną, Klaipėdos uoste veikiančio verslo atstovai ieškojo technologijos ar sistemos sprendimo, leidžiančio automatiškai skaičiuoti trąšų krovai dažniausiai naudojamas maišų talpas, ir identifikuoti tokiuose maišuose vežamų krovinių rūšį.
Dar viena „Portathon“ prizininke tapusi komanda iš „BI Norwegian Business School“ sprendė Oslo uosto pateiktą iššūkį, kuris buvo nukreiptas į uosto mokesčių apskaičiavimo sistemos modernizavimą. Inovatoriams per 48 valandas pavyko išgryninti idėją, kuri galėtų būti patraukli švartuojant laivus Osle, o taip pat ir kituose uostuose. Skaitmeninė sistema gebėtų įvertinti įvairius parametrus, tokius kaip laivo dydis, buvimo trukmė ir konkrečios uoste naudojamos paslaugos. Supaprastintas mokesčių apskaičiavimas pasitelkiant ir mobiliąją aplikaciją, labiau atlieptų klientų poreikius, taupytų laiką ir didintų procesų skaidrumą.
Savo iššūkius „Portathon“ komandoms šiemet taip pat buvo pateikę „Ignitis Renewables”, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas, „Klaipėda ID“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, partneriai iš Švedijos.
Hakatoną „Portathon“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris organizavo jau penktą kartą. Šių metų naujovė – partnerystė su Norvegijos asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, kurios dėka komandų darbui buvo atvertos ir Oslo uosto erdvės.
„Portathon“ dalyvių ir mentorių geografija šiemet apėmė devynias šalis. Hakatonas išsiskyrė mokslo centrų įsitraukimu ieškant jūriniam verslui ir uostams aktualių sprendimų. Technologinėse varžybose drauge su jau paminėtomis komandomis rungėsi technologijų entuziastai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Bucharešto technologijų universiteto, Blekingės technologijų universiteto. Dvi iš vyresniųjų klasių moksleivių suformuotas komandas į hakatoną atsivedė nuolatinė jo dalyvė Klaipėdos Baltijos gimnazija. Iššūkius paverčiant sprendimais „Portathon“ entuziastams talkino 16 mentorių iš Lietuvos bei užsienio.
Šiemet „Portathon“ buvo organizuotas bendradarbiaujant su tarptautiniu projektu „Blue Supply Chains“, kuris nukreiptas į tvarių tiekimo grandinių kūrimą ir plėtrą Baltijos jūros šalių regione, kompanija „Schneider Electric Lietuva“ bei AB „Vakarų laivų gamykla“. Iniciatyva taip pat sulaukė technologinio akseleratoriaus „Bridgio“ bei EU-CONEXUS universiteto palaikymo.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
Aplinkosauginiams ir ekonominiams iššūkiams atsparesni Pietų Baltijos uostai – drauge su DigiTechPort2030 projektu, kuris atsispiria nuo Lietuvos krantų. Projektu siekiama efektyviausiai pasitelkti skaitmeninius įrankius siekiant uostuose mažinti emisijas ir skatinti jų žaliąją transformaciją.
Į Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) spalio 5-6 dienomis vykusį kick-off susitikimą susirinko projekto partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos, atstovaujantys jūriniam sektoriui, mokslo centrams ir inovacijų paramos organizacijoms. Vedantysis projekto partneris – taikomųjų mokslų universitetas Hochschule Wismar (Vokietija). Lietuvai šiame projekte atstovauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir KMTP. Projekte kaip partneriai taip pat įsitraukia asociacija Motus Foundation, Blekingės technologijų universitetas, Ščešino jūrų universitetas, Elblago jūrų uosto direkcija bei organizacija Euro Terminal Real Estate Swinoujscie. Greta 8 partneių, į projektą DigiTechPort2030 įsitrauks ir 12 asocijuotų partnerių, kurių gretose yra ir Lietuvos jūrinis klasteris.
