Pastaroji teisė yra vadinama prioritetu ir ji reiškia, kad po paraiškos padavimo pareiškėjas turi 12 mėnesių apsispręsti, ar norės išradimo apsaugos ir kitose valstybėse, kur išradimo atitikimas jam keliamiems reikalavimams būtų vertinamas, atsižvelgiant į pirminės paraiškos padavimo datą. Be to, nacionaliniai patentai išduodami itin greitai, nes galioja pareikštinė sistema ir todėl neatliekama esminė ekspertizė, tad apsauga išradimui bus užtikrinta nelaukiant keliolikos metų, o tiek gali trukti regioninių ar tarptautinių patentų išdavimo procesas“, – aiškina V. Kiriliauskaitė.
Skirtingi patentavimo keliai
Padavęs nacionalinę paraišką Lietuvoje, pareiškėjas gali pasinaudoti paieškos Europos patentų tarnyboje (EPT) galimybe ir palankiomis sąlygomis gauti pasaulinį sukurto išradimo naujumo įvertinimą. Anot patentinės patikėtinės Virginijos Draugelienės, ši paieška ypač naudinga, jei pareiškėjas išradimo patentavimą nori tęsti kitose šalyse.
„Iš gautos paieškos ataskaitos išradėjas sužino apie jo išradimo naujumą, išradybinį žingsnį bei kitus paraiškoje esančius netikslumus. Tai žinodamas ir patentuodamas išradimą kitose šalyse, jis gali išradimo aprašymą tikslinti, tobulinti bei daryti pakeitimus. Taip pat pareiškėjas gali įvertinti tolimesnio patentavimo tikslingumą“, – sako V. Draugelienė.
Be to, nusprendus išradimą patentuoti kitose šalyse, paduodant prašymą Europos patentui gauti ir pridėjus jau atliktą EPT paieškos ataskaitą, paieškos mokesčiui Europos patentų tarnyba suteikia didelę nuolaidą, o paduodant Tarptautinę patento paraišką, ir pridėjus gautą EPT paieškos ataskaitą, jeigu išradimo esminiai požymiai nebuvo pakeisti, tarptautinės patento paieškos mokestis grąžinamas 100 procentų.
EPT paieška daugiausiai naudojasi mokslinės įstaigos ir bendrovės, parduodančios savo gaminius užsienyje ir norinčios apsaugoti juos patentais kitose šalyse, pavyzdžiui, lazerius gaminančios įmonės.
„Patarčiau pirmiausia nedvejoti patentavimo nauda, apginant gaminamą produktą nuo kopijuotojų, ir iš pradžių paduoti nacionalinio patento paraišką, o po to atlikti EPT paiešką ir ją įvertinus spręsti apie tolimesnio patentavimo tikslingumą“, – aiškina patentinė patikėtinė.
Pasak VPB atstovės V. Kiriliauskaitės, jei išradimą planuojama komercializuoti užsienyje, būtina jį apsaugoti, patentuojant arba atskirai kiekvienoje šalyje, pasirinkus pavienius nacionalinius kelius, arba vienu metu keliose šalyse, naudojantis tarptautinių ar regioninių susitarimų teikiama galimybe.
Vadovaujantis Patentinės kooperacijos sutartimi, paduodamas vieną tarptautinę paraišką, pareiškėjas gali siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje. Europos patentų konvencija leidžia paduodant vieną paraišką siekti išradimo apsaugos konvenciją pasirašiusiose 39-iose Europos šalyse. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujas bendrojo galiojimo Europos patentas: pareiškėjui Europos patentų tarnybai pateikus prašymą dėl bendrojo galiojimo patento, patentas automatiškai įsigalioja 17-oje prie sistemos prisijungusių Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Lietuvą.
Patentinė patikėtinė V. Draugelienė atkreipia dėmesį, jog dėl išradimo patentavimo užsienyje labai svarbu apsispręsti laiku, nes gali būti per vėlu.
„Pavyzdžiui, pareiškėjas gauna išradimui lietuvišką patentą, o po metų ar daugiau verslui išsiplėtus į kitas šalis, kreipiasi su prašymu, kad šį išradimą nori užpatentuoti ir kitose šalyse. Šiuo atveju turiu nuliūdinti, kad kai išradimas jau paskelbtas ir išduotas patentas, patentavimas kitose šalyse nebegalimas, nes jis nebeturės naujumo dėl paskelbto jo paties išradimo“, – teigia ji.
Pasitikrinti, ar išradimas nėra išrastas anksčiau
Vienas svarbiausių aspektų, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmenys, norintys patentuoti išradimą – visame jo kūrimo procese, nuo idėjos iki galutinio produkto, neatskleisti jokių detalių tretiesiems asmenims, kol nebus pateikta patento paraiška. Atskleidimas apima visus komunikacijos būdus: socialinius tinklus, rašytinius ar garso įrašus, straipsnius, reklamas ir kita.
„Išradimas paduodant patento paraišką turi būti naujas pasauliniu lygiu, o jeigu pats išradėjas iki paraiškos padavimo dienos išradimą atskleidė, laikoma, kad jis nėra naujas. Išimtis taikoma tik jei išradimas ne seniau nei 6 mėn. iki paraiškos padavimo dienos eksponuotas tarptautinėje parodoje. Tokiu atveju, pateikus tarptautinės parodos pažymą laikoma, kad išradimo atskleidimas nepaneigia išradimo naujumo. Su išradimu dirbantys įmonės darbuotojai irgi turi įsipareigoti saugoti darbo metu sužinomą informaciją kaip įmonės komercines paslaptis. Išradimo naujumo išlaikymas labai svarbus ir dėl to, kad konkurentai nepaduotų paraiškos pirmieji“, – sako V. Kiriliauskaitė.
Ne visi objektai yra laikomi išradimais ir ne visi išradimai gali būti patentuojami dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tad būtina išsiaiškinti, ar išradimas gali būti patentuojamas.
Išradimais nėra laikomi atradimai, mokslo teorijos, matematiniai metodai, gaminių išoriniai vaizdai, žaidimų, intelektinės, ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, kompiuterių programos, informacijos teikimo būdai, natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo dalis. Patentai neišduodami gydymo ir chirurginiams būdams, žmogaus ar gyvūno kūnui taikomiems diagnozavimo ir profilaktikos metodams, augalų ir gyvūnų veislėms, biologiniams jų išvedimo būdams ir kt.
Prieš rengiant paraišką išradėjas turėtų viešai prieinamose išradimų patentų duomenų bazėse pasitikrinti, ar nieko identiško dar nėra sukurta, taip pat surasti artimiausius išradimui analogus. Paieškos rezultatai reikalingi paraiškoje aprašant išradimo technikos lygį, išskiriant požymius, kuo sukurtas išradimas skiriasi nuo žinomų analogų. Paieška atliekama nemokamose VPB, EPT, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenų bazėse.
Kilus klausimų dėl išradimo patentavimo tvarkos, ji pataria kreiptis į VPB, teikiančią nuotolines nemokamas konsultacijas, o prireikus teisinių konsultacijų ir pagalbos paduodant patento paraišką – į profesionalius atstovus, patentinius patikėtinius.
„Dažnai manoma, kad su išradimo patentavimu galima palaukti, kad nėra kur skubėti, kartais tenka susidurti su nuomone, kad patentas nėra veiksminga apsauga. Visi šie įsitikinimai yra klaidingi. Visada vertėtų pagalvoti, ar tą patį sakytume apie fizinį turtą, kurį norime apsaugoti, ar paliktume nerakintas namų duris? Išradimas yra lygiai toks pats turtas, kuris dar ir gali tapti pajamų šaltiniu, tik svarbu jį tinkamai apsaugoti“, – reziumuoja V. Kiriliauskaitė.
Apie projektą trumpai
