Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Dusyk Europos vandens formulių F2 čempionu tapęs ir ambicingai naujiems startams besiruošiantis Lietuvos pilotas Edgaras Riabko – įkvėpimas ne vien siekiantiems sportinių aukštumų, bet ir technologijų entuziastams. Šiemet lenktynininkas tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadoriumi ir kviečia dalyvius spalio 6-8 d. išbandyti laiko ir savo galimybių ribas bei garsinti jūrinės Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

100 inovatorių lenktynės

„Portathon“ yra tapęs svarbiu jūrinių technologijų generavimo renginiu ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Hakatonas kasmet sutelkia apie 100 inovatorių, kurių gretose galima sutikti atstovų iš įvairių Europos šalių, o taip pat Azijos, Vidurinių Rytų.

Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu prisijungiantys hakeriai sprendimų generavimui dedikuoja 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Pagrindinės tematinės iššūkių kryptys – logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.

Laukia sugrįžimų į Klaipėdą

Komandiškumo jėga

„Portathon“ jaunimo ambasadoriumi tapęs E.Riabko puikiai žino, kas yra komandinis darbas, kuris itin svarbus tiek hakatonuose, tiek ir siekiant užsibrėžto rezultato sporte ar kuriant įspūdingo renginio patirtį. Klaipėdos Kruizinių laivų terminale vykusį čempionatą aptarnavo ir jo sėkme rūpinosi apie 250 žmonių – trys didelės skirtingų sričių profesionalų komandos. Savo komandą turi ir kiekviena vandens formulė – Edgaro atveju, joje dirba 12 žmonių. Sportininkui talkina du pagrindiniai mechanikai, kurie rūpinasi varikliu, elektrikas atsakingas už visą formulės instaliaciją, vienas specialistas prižiūri variklio darbą nuotoliniu būdu. 2-3 pagalbiniai komandos nariai stumia, laiko formulę ant starto, veža ja į varžybas. „Radiomenas – tai žmogus, kuris būna greta teisėjų ir palaiko radijo ryšį su manimi ir komandos mechanikais, dar yra komandos vadybininkas, trys kolegos, kurie dirba su žiniasklaida, o taip pat mūsų jury atstovas, kuris eina į protestų susirinkimus. 

Visi turi aiškias savo užduotis ir žino darbus, kuriuos turi atlikti prieš varžybas ar jų metu“, –  vardijo E.Riabko.

„Portathon“ hakatonuose komandas sudaro 3-5 dalyviai, kurių gretose galima sutikti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų. Sėkmingai išvairuoti hakatono sprendimų „bolidus“ į finalinių pitch‘ų sesiją padeda su komandomis Klaipėdoje ir nuotoliniu būdu dirbantys mentoriai – skirtingų sričių ekspertai.

Technologijos augina saugumą

„Senais laikais formulės būdavo medinės, pagamintos iš faneros. Dabar gi viskas gaminama iš kevlaro ir anglies pluošto kompozitų. Šiuo metu mūsų sporte vyksta perversmas: dviejų taktų variklius pradedame keisti į keturių taktų. Taip pat yra kuriami elektriniai prototipai“, –  pasakojo E.Riabko.

Skaičiavimų ir bandymų menas 

Tvirtos ir lengvos formulės yra pagamintos taip, kad jos skrieja virš vandens ore, o posūkio metu tiesiog prilimpa tarsi traukinys ant bėgių. Jos negali skristi per lengvai, nes gali apsiversti, taip pat tuomet iškiltų grėsmių ir ant posūkių, todėl yra atliekama daug sudėtingų skaičiavimų ir bandymų, kad formulės būtų ir greitos, ir stabilios.

Anot E.Riabko, formulių variklis palyginus nėra galingas – 200 AG, mažas sraigtas kartais labai stebina žiūrovus. Ypatinga aerodinaminių ir hidrodinaminių savybių visuma leidžia formulės masei net ir su mažu sraigtu skrieti itin greitai. „Be abejo, svarbiausias momentas yra saugumas, todėl formulėse yra įrengtos kapsulės bei crash box ir air bag sistemos, užtikrinančios piloto saugumą įvykus avarijai. Mano formulė pagaminta Italijoje, DAC formulių gamykloje. Visa techninė priežiūra atliekama lietuvių mechanikų Kaune. Kiek leidžia finansiniai ištekliai, stengiamasi atsinaujinti visus viduje esančius įrenginius“, – dėstė E.Riabko.

Daug erdvės inovacijoms 

„Portathon“ jaunimo ambasadorius atviras: jei atsirastų technologijų entuziastų, kurie imtųsi spręsti formulių pilotams aktualius iššūkius, inovatoriams tektų rimtai pasiraitoti rankoves. „Pirmasis sprendimas, kuris būtų dabar reikalingas man pačiam – tai geras, lengvas, nebrangus ir vandeniui atsparus vairo stiprintuvas. Taip pat būtų labai įdomu varikliams pritaikyti vandenilio dujas, užtikrinant saugų jų eksploatavimą.  Norėčiau sukurti eco formules, tokias pat greitas kaip dabar, tik ekologiškas, pavadinimu F0”, – vardijo pilotas.

E.Riabko pažymėjo, kad norėtųsi patobulinti ir laiko nuėmimo sistemą, kurią naudoja varžybų teisėjai: „Formulėms praplaukiant tiesiog spaudžiami mygtukai – tai jau primityvoka. Būtų pats metas sukurti pažangią sistemą su davikliais, kurie nustato kiekvienos formulės laiką, greitį ir kitus parametrus, panašiai kaip varžantis F1 pilotams trasoje”.

Užčiuopti startuolio geną 

Hakatono organizatoriai „Portathon“ iniciatyvą mato kaip svarbų katalizatorių siekiant auginti Lietuvos jūrinę inovacijų ekosistemą. „Čia jauni talentai susitinka su savo sričių ekspertais, čia susilieja mūsų ir užsienio partnerių žinios bei atrandamas bendras vertės vardiklis. Hakatone įgyta patirtis verslą įkvepia neužsidaryti savo specializacijoje, tapti atviresniems.  Studentams hakatonas gali tapti tolimesnės karjeros vartais, o patiems veržliausiems – galimybe užčiuopti inovaciją ir sėkmingo startuolio geną“, – kalbėjo  Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. 

Palaikymą prieš penkerius metus Klaipėdoje gimusiai „Portathon“ iniciatyvai yra  išreiškęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, visa eilė žinomų verslo ir inovacijų ekosistemos atstovų.

„Hakatono jaunimo ambasadorių turime pirmąsyk. Viena vertus, Edgaras atstovauja visai kitai sričiai, tačiau jo pavyzdys įkūnija meistrišką vandens stichijos įvaldymą pasitelkiant savo talentą, žinias, o taip pat ir technologijas. Tokia asmenybė neabejotinai yra sektinas orientyras ir didelis įkvėpimas, kurio mūsų jaunimui šiandien labai reikia“, – įsitikinęs A.Sutnikas.

„Portathon“ formatas uostui ir jūriniam verslui suteikia galimybę patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Iššūkius hakatono organizatoriai kviečia suskubti teikti, dalyvių ir mentorių registracija jau vyksta visu pajėgumu.

Hakatono REGISTRACIJOS

Dalyvių / komandų registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Participants

Mentorių registracija:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors

ššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

Iliustracijų šaltinis – KMTP archyvas ir https://www.facebook.com/EdgarasRiabkoTeam

Įvairiabriaunis iniciatyvos branduolys

Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.

Inovacinį „Portathon“ potencialą šiemet sustiprins prie iniciatyvos prisijungęs „Bridgio“ akseleratorius, asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, piniginį prizą įsteigusi Klasterio narė – skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė – kompanija „Schneider Electric Lietuva“.

Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027

https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos  finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.

Klaipėdos uostą pasiekę sinchroniniai kompensatoriai sausumos ir vandens keliais sklandžiai gabenami į Telšių ir Alytaus pastotes. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vykdomas šalies energetinę nepriklausomybę didinantis projektas yra vienas svarbiausių Lietuvai kryptingai siekiant sinchronizacijos ir integracijos su kontinentinės Europos tinklais. 

„Kertinis sėkmingos sinchronizacijos krovinys jau Lietuvoje ir du kompensatoriai pakeliui į suplanuotas darbo vietas. Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.”, – sakė Energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią. 

Telšių sinchroninio kompensatoriaus kelionė

Po sėkmingų gamyklinių bandymų sinchroniniai kompensatoriai buvo išardyti į atskiras dalis: statorių (generatorių), rotorių, smagratį ir dangtį. Telšių sinchroninio kompensatoriaus rotorius, smagratis ir dangtis iš laivo buvo iškrauti pirmiausia ir dar pirmadienį pasiekė Telšių pastotę.

Pagrindinė sinchroninio kompensatoriaus dalis – statorius, sveriantis 254 tonas, buvo iškrautas iš laivo ant specialios transportavimo platformos ir iš Klaipėdos uosto išvyko vakar vakare, 22 valandą. Transportavimo metu sąstatas su sudvejinta platforma užima dvi eismo juostas.

Praėjusią naktį krovinys be sustojimų, maždaug 40 km/h greičiu, buvo sėkmingai vežamas apie 60 kilometrų iki Salantų miesto. Ties tiltais ir viadukais greitis buvo lėtinamas. Šiandien anksti ryte sinchroninio kompensatoriaus generatorius sėkmingai atvyko į Salantus ir laukia kitos nakties.

Rugpjūčio 31-osios dienos vakare, 19 valandą, statorius bus perkrautas ant siauresnės (užimančio vieną eismo juostą) platformos konfigūracijos. Šis veiksmas būtinas, kad vilkikas neviršytų vienai ašiai tenkančios apkrovos važiuojant per Salanto tiltą ties Salantais.

Pravažiavus tiltą statorius bus perkraunamas ant dvigubos konfigūracijos platformos ir toliau tęs savo kelionę į Telšių pastotę. Planuojama, jog krovinys Telšių pastotę turėtų pasiekti naktį iš rugpjūčio 31 d. į rugsėjo 1 d.

Siekiant sukelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų gyventojams, generatoriaus transportavimas bus vykdomas tik naktį.

Alytaus sinchroninio kompensatoriaus kelionė Nemunu

Alytaus pastotei skirtas sinchroninis kompensatorius užvakar buvo pakrautas į Vidaus vandens kelių direkcijos baržą ir vakar išplaukė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Uostadvarį. Šiandien barža tęs kelionę Nemunu pro Jurbarką iki Vilkijos, o penktadienį vakare turėtų pasiekti Marvelės krovininę prieplauką Kaune. Preliminariai kelionė vandens keliais iš viso truks apie tris paras, tačiau kelionės laikui įtakos gali turėti nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui liūtys ar tirštas rūkas. Maršruto vandens keliais ilgis – apie 265 km.

Kaune daugiau nei 460 tonų sveriantis įrenginys bus iškrautas Marvelės krovininėje prieplaukoje ir saugomas, kol bus užbaigti transportavimui keliais numatyto maršruto paruošimo darbai.

Krovinio plukdymas Nemunu iki Kauno buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių: krovinio svorio bei gabaritų, krovinio pristatymo, greičio, ir ženkliai mažesnio poveikio aplinkai. Tokio svorio ir gabaritų krovinio transportavimas sausumos keliais, dėl poreikio įvertinti ir sustiprinti esamą kelių infrastruktūrą būtų sudėtingesnis ir truktų ilgiau.

Alytaus sinchroninio kompensatoriaus kelionė sausuma

Nuo Marvelės iki Alytaus pastotės sinchroninis kompensatorius bus gabenamas sausuma, specialiai tokio krovinio transportavimui paruoštu maršrutu. Planuojama, jog krovinys pajudės rugsėjo 12 d. ir 93 km atkarpą įveiks per tris naktis, tad Alytaus pastotę turėtų pasiekti rugsėjo 15 dieną.

Ruošiantis kelionei iš Kauno į Alytų, buvo atlikta maršruto studija, įvertinta tiltų, pralaidų būklė, taip pat 181 sankirta su elektros linijomis, pritaikytos 5 žiedinės sankryžos, 20 posūkių ir sustiprintos tilto per Peršekės upę prieigos.
Siekiant sukelti kuo įmanoma mažiau nepatogumų gyventojams, įranga bus transportuojama tik naktį.

Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo bus prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje, į kurią įrenginys bus atvežtas kitąmet.

Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.

Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 7 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas ir Lietuvos izoliuoto darbo bandymas.

Parengta pagal „Litgrid“ informaciją

Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Vakarų Lietuvoje glūdintys geoterminio vandens ištekliai vertingi ne vien šilumos gavybai ar siekiant čia plėtoti sveikatinimo paslaugas. Tikimasi, kad šiuos resursus būtų galima sėkmingai panaudoti ir akvakultūroje. Tai įrodyti mokslininkai sieks eksperimentais, kurie šį rudenį startuos Klaipėdoje veikiančiame Akvakultūros kompetencijų centre.

Tiesia ranką verslui 

Eksperimentų metu bus siekiama užauginti krevetes ir vaivorykštinius upėtakius vandens paruošimui naudojant geoterminį vandenį. Iki šiol Akvakultūros kompetencijų centre įdiegtose sistemose jūrinę aplinką imituojanti vandens mineralizacija būdavo sukuriama į gėlą vandenį įmaišant koralų akvariumuose naudojamos jūros druskos arba atskirus pagrindinių elementų mineralus.

Siekiant auginti akvakultūros produkciją komerciniu mastu – didelės apimties uždarose recirkuliacinėse sistemose (RAS) – toks vandens paruošimas būtų labai brangus. Įmonės atidžiai įsivertina visus faktorius, galimybė sumažinti kaštus joms labai aktuali.  Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) komanda pasiryžusi identifikuoti alternatyvas, kurios sustiprintų investuotojų ryžtą ir atvertų naujas verslo nišas Klaipėdos regione.

Iš viso „TETRAS“ įgyvendins keturis pilotinius projektus. „Pilotą“, kuris bus išbandomas Klaipėdoje, iš viso sudarys penki eksperimentai: bus užauginti trys ciklai blyškiųjų baltakojų  krevečių (Litopenaeus vannamei) ir du ciklai vaivorykštinių upėtakių. Tyrėjų teigimu, tempas nusimato intensyvus, darbai suplanuoti dvejiems metams. 

Mineralais turtingą vandenį dozuos

KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovo dr. Nerijaus Nikos teigimu, šiuo metu jau vyksta pasiruošimo eksperimentams etapas. Jo metu adaptuojamos esamos sistemos, kurios įrengtos Smiltynėje, Kopgalyje ir KMTP verslo inkubatoriuje Klaipėdos miesto centre. Geoterminis vanduo, kuris bus sumaišomas su įprastiniu taip sukuriant tinkamą terpę vėžiagyviams, išgautas iš 1100 m gylio. Šimtus milijonų metų jis buvo „užrakintas“ po žeme ir neturėjęs jokio sąlyčio su oru. Toks vanduo turtingas įvairiais cheminiais elementais, todėl ir domina daugelio sričių mokslininkus. Mūsų geoterminio vandens druskingumas siekia apie 110 promilių. Akvakultūros eksperimentų reikmėms jis bus atskiedžiamas iki 16-30 promilių“, – aiškino dr. N.Nika. 

Mokslininkai analizuos organizmų reakciją į naują druskų šaltinį vandenyje. Bus vertinami krevečių ir upėtakių augimo, mėsos kokybės ir skonio parametrai. Krevečių atveju – taip pat ir kiauto formavimosi ypatumai.

Gerai apgalvoti „ėjimai“
 

Vandens organizmų rūšys eksperimentams Akvakultūros kompetencijų centre pasirenkamos neatsitiktinai – įvertinamos tiek jų maistinės bei skonio savybės, galimybės užauginti, tiek ir rinka, tendencijos. 

„Mūsų mokslininkų darbas su krevetėmis sulaukia didžiausio dėmesio – Lietuvoje šių vėžiagyvių auginimas vis dar yra tam tikra egzotika. Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, siekiant identifikuoti naują nišą, kuri įgalintų mūsų akvakultūros verslą kurti aukštą pridėtinę vertę. Krevetės yra gan brangus produktas, puikus gyvulinės kilmės baltymų šaltinis, o jų auginimas reikalauja specifinių žinių, apimančių tiek biologiją, tiek technologijas, tad jos mums pasirodė labai tinkamos“, – kalbėjo A.Sutnikas. 

Eksperimentuojant su vaivorykštiniais upėtakiais, KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkytės ir akvakultūros laboratorijoje vystoma šių lašišinių žuvų išauginimo (angl. Grow-out) technologija. „Tai svarbu, nes verslas turi ruoštis pokyčiams. Šiuo metu ant mūsų stalo dažniausiai atkeliauja Norvegijos fiorduose užaugintos lašišos, tačiau reikalavimai keičiasi ir akvakultūros plėtra ten stabdoma. Kita vertus, vartojimas nemažėja, netgi atvirkščiai – auga, tad vienintele galimybe verslui patenkinti vartotojų poreikius taps akvakultūros produkcijos auginimo perkėlimas į RAS sistemas“, – aiškino dr. N.Nika.

KU kasmet parengia apie 15 biologijos ir jūros biotechnologijos studentų, kurie galėtų dirbti mėlynosios bioekonomikos, kurios dalis yra ir akvakultūra, sektoriuje. Tikimasi, kad šie skaičiai palaipsniui galėtų dar augti ir per dešimtmetį susiformuotų kritinė masė specialistų, kurie ne tik įsilietų į akvakultūros įmones, bet ir patys galėtų kurti mėlynosios biotechnologijos startuolius, generuoti inovatyvius sprendimus šioje srityje.

Apie projektą trumpai

Projektu TETRAS (Technology transfer for thriving recirculating aquaculture systems in the Baltic Sea Region) sprendžiamas Baltijos jūros regiono regionams bendras uždavinys: kaip suderinti ekonominį vystymąsi su socialiniais ir aplinkos apsaugos tikslais.

Bendras projekto biudžetas 2,955,553 EUR

Partnerio biudžetas 333.524,80 EUR (ERPF kofinansavimas 266.819,84 EUR)

Interreg Baltijos jūros regiono programa 2021-2027

https://interreg-baltic.eu/project/tetras/

Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas TETRAS padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.

Šis straipsnis parengtas naudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Programos nuomonę.

Klaipėdos universitete (KU) naujų akademinių metų pradžia paminėta šventiškai, prisimenant istorinius įvykius, davusius pradžią karinės teritorijos konversijai į taikioms reikmėms, mokslui bei pažangai tarnaujančią akademinę erdvę.

Sukaktis: 30 metų sprendimui karinį miestelį perduoti KU

Prieš 30 metų, 1993 m. rugpjūčio 30 d., buvo pasirašyti dokumentai, kuriais Rusijos kariuomenės karinis miestelis su „raudonosiomis“ kareivinėmis buvo perduoti tuomet pirmąjį gyvavimo penkmetį skaičiavusiam Klaipėdos universitetui. Rugsėjo 17-ąją šis veiksmas įteisintas ir LR Vyriausybės nutarimu. Kariškių nugyventoje teritorijoje pradėjus istorinių pastatų restauravimą vienas po kito čia ėmė kurtis Universiteto padaliniai, teritorija išvalyta nuo menkaverčio sovietų karinio paveldo, iškilo nauji statiniai.

Kareivinių tapsmas šiuolaikine mokslo ir studijų įstaiga vyksta iki šiol. „Žinoma, mums norisi spartesnių permainų, greitesnių statybų, kad ne brėžiniuose, o akademinio miestelio pievose jau stovėtų ir naujas laboratorijų kompleksas, ir dar vienas bendrabutis, ir sporto centras, bet Universitetą Klaipėdoje nuolat tenka įrodinėti besikeičiančioms valdžioms, ministrams. Reikia nuolat kautis dėl investicijų ir apskritai dėl teisės gyvuoti. Tad tai, ką sukūrėme per 30 metų, tai, kad KU miestelyje dirba du tarptautinio lygio mokslo institutai ir du  fakultetai, kad čia verda akademinis gyvenimas, kad jaučiamės patogiai ir saugiai, galime laikyti didele pergale, už kurią verta padėkoti to meto miesto vadovams-vizionieriams, buvusiems bei esamiems Universiteto vadovams“,–  šventiniame renginyje apžvelgdamas karinės teritorijos virsmą į šiuolaikišką akademinę erdvę akcentavo KU Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas.

Priimta daugiau studentų 

2023-24-ųjų akademinius metus KU pradeda dešimtadaliu pagausinęs pirmakursių būrį. Priimtųjų studijuoti skaičiaus didėjimo tendencija stebima jau antrus metus ir tai, pasak KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, nuteikia džiugiai. „Aktyviai plėtojamas tarptautiškumas, stiprus Europos universiteto EU-CONEXUS partnerių užnugaris, nuolat stiprinama materialinė ir studijų aplinka duoda rezultatus. Universitetas išlaiko studijuoti priimtų pirmakursių skaičiaus augimo tendenciją nenusižengdamas universitetams taikomai pažangumo rodiklių kartelei. Šiemet stebime proveržį laisvalaikio sporto studijų programoje, ypač motyvuotas jaunimas renkasi jūrų mokslus, išskirtinio ukrainiečių dėmesio sulaukė Jūrų inžinerijos studijų programa. Dėl valstybės taikomų skatinimo priemonių matome populiarėjant pedagogines studijas“,– prieš startą optimistinės nuotaikos neslėpė KU vadovas.   

Veiklą pradeda metodinis STEAM centras 

Kaip vieną iš svarbiausių prasidedančių akademinių metų naujovių KU rektorius pristatė nuo rugsėjo veiklą pradedantį 1-ąjį Lietuvoje STEAM metodinį centrą. Jo komanda jau suformuota ir pradeda darbą su mokyklomis bei regioniniais STEAM centrais. Centrui vadovaus dr. Aelita Bredelytė. 

Per ateinančius akademinius metus KU vadovai tikisi pradėti įgyvendinti seną svajonę – KU miestelyje suprojektuoti ir pradėti statyti naują sporto kompleksą. Nutarimą, kuriuo pritarta privataus ir viešo kapitalo partnerystei įgyvendinant šį sumanymą, Vyriausybė priėmė šią vasarą.

Pasižymėjusiems studentams – premijos ir vardinė stipendija

KU akademinių metų pradžios šventėje premijomis apdovanoti studentai, kurių baigiamieji darbai buvo pripažinti aktualiais miestui ir turinčiais pritaikomąjį pobūdį. Klaipėdos miesto savivaldybės skirtas premijas E. Brazauskienei, T. Steponavičiui, V. Sokolovui, K. Mažionytei ir A. Žuravskajai įteikė uostamiesčio meras A. Vaitkus. 

Lietuvių fondo Mykolo ir Amalijos Jagučių įsteigta vardinė stipendija įteikta KU ekonomikos nuolatinių studijų programos 3–kursiui Edgarui Garan. 

Akademinę bendruomenę su nauja pradžia sveikino naujasis KU tarybos pirmininkas A. Šileika.

Siekiant paskatinti tolesnę gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, mokslo ir studijų institucijų bei verslo atstovais parengtas ir patvirtintas Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodis. Jame išgryninta ilgalaikė šio sektoriaus vystymo strategija ir numatytos konkrečios priemonės, skirtos talentams, investicijoms pritraukti bei verslo aplinkai ir infrastruktūrai gerinti.

„Gyvybės mokslų sektorius yra vienas prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių, kuriame sukuriama apie 2,6 proc. šalies BVP. Išsikėlėme strateginį tikslą artimiausiu metu pasiekti 5 proc. BVP ir tapti viena pirmaujančių šalių šioje srityje. Todėl kartu su daugiau nei trimis šimtais suinteresuotų pusių atstovų parengėme Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodį, padėsiantį sukurti daugiau galimybių sparčiam šio sektoriaus vystymuisi. Neabejoju, kad Lietuva gali tapti viena palankiausių vietų gyvybės mokslų tyrimams visoje Europoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Kuriant gyvybės mokslų sektoriaus kelrodį, be viešojo sektoriaus atstovų, aktyviai įsitraukė ir verslo bei mokslo atstovai. Asociacijos „LithuaniaBio“ atstovų teigimu, iškeltas tikslas iki 2030 m. pasiekti 5 proc. nuo BVP, sukuriamo gyvybės mokslų pramonėje – ambicingas, bet realus.   

„Džiaugiamės, kad ekonomikos ir inovacijų ministerija aktyviai prisideda prie tarptautinių verslo misijų organizavimo, padeda užmegzti partnerystę ne tik įmonių, bet ir tarptautinių ekosistemų lygmeniu. Parengtas kelrodis yra geras atspindys veiksmų, kurių reikia imtis, norint vystyti sektorių, tačiau akcentuotina, kad valstybės palaikymas yra kritiškai svarbus, siekiant išlaikyti šią lyderystę ir puoselėti tarptautinio lygio gyvybės mokslų kompetencijų centrus genų terapijos ir genų inžinerijos, metabolinės inžinerijos, baltymų dizaino, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, pramoninės biotechnologijos ir kitose srityse. Sektorius yra svarbus Lietuvos ekonomikai. Jis – reikšmingas mokesčių mokėtojas ir ateityje jo svarba tik augs“, – teigia „LithuaniaBio“ prezidentas Tomas Andrejauskas.

Kelrodyje identifikuoti pasiūlymai dėl sektoriaus vystymo yra orientuoti į reguliacinės ir mokestinės aplinkos gerinimą, infrastruktūros kūrimą, plėtrą ir galimybių suteikimą, kvalifikuotų specialistų pasiūlos užtikrinimą bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų skatinimą. 

„Daugelis Europos Sąjungos šalių gali tik pavydėti mums gyvybės mokslų sektoriaus – Lietuva yra bene vienintelė ES narė, kurioje šis sektorius beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Tiesa, turime būti atviri sau ir kitiems – norėdama pasiekti šį tikslą, valstybė turi aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti finansiškai skatinti vieną svarbiausių Lietuvos inovatyvių ekonomikos šakų. Įvairiais verslo ir akademinės srities atstovų skaičiavimais, reikšmingam pokyčiui pasiekti valstybė per artimiausius dešimt metų turėtų investuoti bent po 20 milijonų eurų kasmet“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė. 

Kelrodyje siūloma skatinti gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą, pasitelkiant finansines priemones, skirtas inovacijų infrastruktūros kūrimui ir plėtrai per biotechnologijų inkubatorius, akceleratorius. Juose teikiamos viešosios paslaugos ir pagalba skatintų naujų gyvybės mokslų srities įmonių kūrimąsi, verslą pradedančių įmonių verslo rizikos mažinimą, padėtų joms įsitvirtinti rinkoje ir užmegzti partnerystę su mokslinių tyrimų ir viešojo sektoriaus institucijomis.   

Apie 90 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių. Didžiausios Lietuvos sektoriaus biotechnologijų produkcijos eksporto rinkos yra JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Jungtinė Karalystė (4,7 proc.).

Su Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodžiu galite susipažinti čia.

International port technology hackathon PORTATHON will take place in the port city of Klaipėda for the fifth year in a row – this time on October 6-8. Every year, the initiative gathers a wide international community of innovators, who dedicate 48 hours to unlocking the presented challenges and generating innovative solutions.

4 thematic directions

The main organizers of the event are the Klaipėda Science and Technology Park and the Lithuanian Maritime Cluster, along with long-standing hackathon partners and new supporters from Lithuania and abroad. This year, the hackathon will also stand as the flagman of the international project Blue Supply Chains and will seek to respond to the challenges related to the creation and development of sustainable supply chains in the Baltic Sea Region countries.

PORTATHON challenges represent problems and questions that are extremely relevant for Klaipėda and other ports, businesses operating in them, as well as residents of port cities. Challenges are presented and grouped according to consistently refined thematic directions – these are logistics, energy, sustainable environment of ports, port cities and ecosystems, digital solutions for the maritime industry.

For the second year in a row, the initiative will be implemented in a hybrid format: individual participants and teams will meet in the Klaipėda Science and Technology Park and other physical locations in foreign countries, as well as online.

Registration has already started – it is open to startups, students, teachers and lecturers who want to help young people gain practical experience in the development and implementation of technological ideas.

Representatives of IT, shipbuilding, transport and logistics and other business organizations operating in the port also make up a significant part of the participants every year – for specialists in various fields, whose teams are delegated by companies, this event opens up the opportunity to look at everyday processes, problems in a new way and to look for creative solutions, with the help of and competences and insights of external experts.

A strong community

Last year, more than 100 participants registered in PORTATHON, who were assisted by mentors from Lithuania, Germany, Sweden, Romania and Poland – scientific and business organizations. Innovative ideas were developed in the Klaipėda Science and Technology Park, as well as remotely in other Lithuanian and foreign cities, by students of engineering, IT and other fields of study, mixed teams of young people and teachers and lecturers, and business representatives.

The World Maritime University team has joined this hackathon for the first timeas well as the European university alliance EU-CONEXUS.

The result: 16 solutions

During the 48-hour event, technology enthusiasts and professionals from different fields generated 16 technological solutions last year. The winners of Portathon shared the prize fund of 4,000 EUR.

Hackathon teams were led to victory by an internationalline-up of mentors – experts from Lithuania, Sweden, UAE, Germany. The participants were assisted by professionals from Omega 365, Klaipėdos Nafta, Inobiostar, Klaipėda University, Lithuanian Higher Maritime School, Klaipėda City Municipality, Innovation Agency, Blekinge University of Technology, Hochschule Wismar University of Applied Sciences and other organizations.

REGISTRATIONS

Teams/ Participants:  https://bit.ly/Portathon2023Participants

Mentors:  https://bit.ly/Portathon2023Mentors

Challenges: https://bit.ly/Portathon2023Challenges

Interreg Baltic Sea Region Programme 2021-2027

https://interreg-baltic.eu/project/bluesupplychains/

This article has been produced with the financial assistance of the European Union. The contents of this article are the sole responsibility of Klaipėda Science and Technology Park and can under no circumstances be regarded as reflecting the position of the European Union.