Vakarų Lietuvos inovacijų ekosistemos dalyviams 2023 m. klojo pamatus svarbiems ateities projektams. Geopolitinių įtampų nulemti iššūkiai, Lietuvos jūrinės strategijos rengimas, modernaus karo laivo dizaino koncepcijos išvystymas, jūrinės vėjo energetikos plėtra ir uostų transformacija – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komandos nuomone, šios temos išsiskyrė įvykių nestokojusiame 2023-ųjų kontekste.

Greta aktualijų, kuriose dominavo ar naujų bendradarbiavimo taškų ieškojo stambieji žaidėjai, Klaipėda atkreipė daugelio žvilgsnius pristačiusi pirmąjį čia sukurtą ir pagamintą elektrinį autobusą. Pradėjęs kursuoti reguliariais maršrutais Danės upe, jis ne tik liudija didelį uostamiesčio inovatorių potencialą ir atvertė naują puslapį mūsų viešojo transporto istorijoje – projekto įgyvendinimas taip pat demonstruoja tarpsektorinio bendradarbiavimo teikiamą naudą.

„Pasauliui sparčiai keičiantis ir stojant akistaton su vis naujais iššūkiais, partnerystės yra viena kertinių sąlygų siekiant ne vien prisitaikyti ir išlikti, bet ir bendromis jėgomis kurti aukštą pridėtinę vertę. Atsigręždami į 2023-uosius galime jaustis optimistiški dėl ateities, nes matome, jog partnerysčių svarba jau yra įsitvirtinusi kaip svarbus leitmotyvas įvairiuose sektoriuose“, – pabrėžė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė.

Inžinerinės pramonės akiratyje – ir gynyba

2023 m. vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, KMTP koordinuojamo Lietuvos jūrinio klasterio ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų atstovai Klaipėdoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl inovatyvaus technologinio projekto įgyvendinimo, kurio apimtyje bus siekiama išvystyti modernaus karo laivo dizaino koncepciją. Tai pirmas kartas jūrinės Lietuvos istorijoje, kuomet šalies jūrinė inžinerinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai telkia jėgas tokiame unikaliame formate.

Šalys įsipareigojo bendradarbiauti profesinių žinių ir įgūdžių apsikeitimo srityse, rengti jungtines darbo grupes, gilinti kompetencijas specializuotuose renginiuose, dalintis pasiūlymais. Kadangi klasterio veikla pirmiausiai yra nukreipta į aukštos pridėtinės vertės sprendimų kūrimą, naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektas vertinamas kaip naujų galimybių platforma įveiklinant šalies jūrinės inžinerinės pramonės jau sukauptas žinias ir patirtį.

Jūrinės temos kėlė bures į Vilnių

Antrus metus iš eilės KMTP drauge su Klaipėdos miesto savivaldybe, uostu ir kitais partneriais pluoštą jūrinės ekosistemos dalyviams aktualių temų pristatė šalies sprendimų priėmimo centre. Seime organizuotame jūrinio verslo ir politikos forume, kuris vyko 2023 m. gegužės 19 d., vienu svarbiausių akcentų tapo siekis spartinti Lietuvos jūrinės strategijos kūrimą – ji gyvybiškai svarbi stiprinant valstybės pajėgumus tvarių sprendimų generavimo, inžinerinių talentų telkimo, gynybos ir kitose srityse.

Klaipėdoje koncentruojama jūrinės pramonės, prekybos ir energetikos galia, įgyvendinami pažangūs projektai ir galimybė tapti reikšmingais jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviais pasaulyje – įžvalgomis apie tai forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“ dalijosi sprendimų priėmėjai, šalies verslo ir mokslo atstovai bei užsienio partneriai.

Forumas pristatė svarbiausias jūrinės industrijos temas, tarp jų – jūrinių vėjo parkų bei naujos kartos karo laivo statybos planus, jūrines studijų programas, kuriomis siekiama atliepti tiek esamus verslo poreikius, tiek plėtrą planuojančių kompanijų situaciją bei pasaulyje stebimas tendencijas.

Aktyvūs projektinėje arenoje

Būdamas Klaipėdos regiono inovacinės aplinkos skatinimo centru, KMTP 2023-aisiais aktyviai augino naujas partnerystes per įsitraukimą į tarptautinius projektus.

Per metus kaip lyderis ir partneris KMTP dalyvavo 8 projektinių paraiškų teikime. Greta jau įgyvendinamų, startavo 4 nauji tarptautiniai projektai. Projektų tematikos spektras platus – jūrinės pramonės ir įvairių verslo procesų skaitmenizacija, inovacijų versle kūrimo ir diegimo skatinimas, suskystintųjų biodujų sprendimų integracija ir žaliosios energetikos plėtra, mėlynosios bioekonomikos plėtra.

Nemažai dėmesio viešojoje erdvėje susilaukė naujas tarptautinis projektas „TETRAS“, dedikuotas inovatyvios akvakultūros ir kitų industrijų simbiozei, kurios dėka siekiama tvariau panaudoti vandens ir kitus išteklius bei identifikuoti naujas verslo nišas. Akvakultūros kompetencijų centre Klaipėdoje 2023 m. jau vyko aktyvūs pasiruošimo etapai penkiems moksliniams eksperimentams, kurie bus atlikti „TETRAS“ rėmuose. Uždarose sistemose auginant žuvis ir krevetes numatyta panaudoti daugiau nei 1 km gylyje glūdintį geoterminį vandenį, kurio ištekliais turtingas Vakarų Lietuvos regionas.

2023 m. KMTP taip pat įgyvendino 7 inovacinius projektus bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos verslo įmonėmis. Gvildentos temos apėmė konteinerizuotos propulsijos sistemą, antžeminių energijos aprūpinimo sistemų (angl. OPS) diegimą uoste, jūrinės energetikos vertės grandinės plėtrą, skaitmenizacijos ir automatizacijos technologijų diegimą krovos procesuose, antžeminės akvakultūros technologinius sprendinius, IoT sistemos uostų terminaluose prototipo kūrimą.

Jūrinių startuolių lopšys – technologinis hakatonas

Tarpsektorinis bendradarbiavimas neatsiejamas ir nuo siekio kurti palankias sąlygas startuolių ekosistemai. Jau penktą KMTP ir Lietuvos jūrinis klasteris organizavo technologinį hakatoną „Portathon“. Šių metų naujovė – partnerystė su Norvegijos asociacija „Ocean Industry Forum Oslofjord“, kurios dėka komandų darbui buvo atvertos ir Oslo uosto erdvės.

Palaikymą inovacijas generuojančiai iniciatyvai išreiškė ne vien mokslo ir verslo pasaulio atstovai, LR ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų vadovai, bet ir dusyk F2 Europos čempionas, Pasaulio čempionato bronzos ir sidabro medalius iškovojęs Lietuvos pilotas Edgaras Riabko. 2023 m. lenktynininkas tapo Klaipėdoje rengiamo tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ jaunimo ambasadoriumi.

„Portathon“ dalyvių ir mentorių geografija apėmė net 9 šalis. Renginio finale savo siūlymus sprendžiant aplinkosauginius, tvarumo ir procesų efektyvumo iššūkius pateikė 14 komandų.

Inovacijos tarnauja miestui

Ambicijų nestokojantiems technologijų entuziastams 2023-ieji pateikė puikų sėkmingai Klaipėdoje realizuotos inovatyvios idėjos pavyzdį, kuris nestokoja plėtros potencialo.

2023 m. vasarą KMTP rezidentas ir startuolis „Popa LT“ pagamino ir pristatė naują produktą – elektrinį vandens autobusą, kuris sėkmingai kursavo visą šiltąjį sezoną. Pirmasis tokio pobūdžio maršrutas, kurio atsiradimą inicijavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Danės upe driekiasi 8 km nuo senamiesčio iki Tauralaukio tilto stotelės.

Debiutiniam sezonui baigiantis, savivaldybės atstovai dalijosi pastebėjimais, kad nors paprastai tokioms inovacijoms pasiteisinti prireikia laiko, tačiau vandens autobusas Klaipėdoje viršijo lūkesčius. Vien sezono metu fiksuota, kad šia transporto priemone pasinaudojo beveik 9 tūkst. keleivių, todėl ateityje planuojama plėsti maršrutus bei didinti reisų skaičių.

Klaipėdiečių „Popa LT“ komanda intensyviai dirba toliau vystydama produkto hidrodinamines savybes, gilina žinias apie technologinius elektrifikacijos sprendimus ir siekia jas pritaikyti praktiškai.

Vokiečių investuotojai užtikrinti dėl savo investicijų Lietuvoje

Kalbėdama su vokiečių žurnalistais ministrė pažymėjo, kad kai rusai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-aisiais, investuotojai ir Lietuvoje veiklą vykdančios užsienio įmonės įvertino visas rizikas. Bet pasikeitusi geopolitinė padėtis investuotojų neišgąsdino. „Niekas nepasitraukė ir neplanuoja trauktis. Tai geras ženklas“, – sako ministrė.

Šių metų pavasarį Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atlikta vokiečių investuotojų apklausa parodė, kad, nepaisant pasikeitusios geopolitinės padėties ir dėl karo kilusių ekonominių sunkumų, tokių kaip išaugusios energijos kainos, Vokietijos įmonės buvo visiškai patenkintos Lietuva kaip lokacija savo verslui. 98 proc. apklaustų įmonių tvirtino, kad vėl investuotų Lietuvoje.

Lietuva su Vokietija stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje. A. Armonaitė vokiečių žurnalistams teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko ryšius su Vokietijos gynybos sektoriaus įmonėmis, kurios aktyviai domisi Lietuva kaip regionu plėtoti gynybos pramonę. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose galės kurtis ir gynybos sektoriaus įmonės. Auga susidomėjimas mūsų šalimi ir iš kitų sektorių – Vokietijos biotechnologijų ir informacinių technologijų įmonių. „Dirbame šioje srityje. Šiuo metu tai ypač aktuali tema“, – leidiniui „Baltic Business Quarterly“ teigė A. Armonaitė. Ji taip pat akcentavo glaudų abiejų šalių bendradarbiavimą transporto srityje.

Šį rudenį ministrė lankėsi Vokietijoje ir šios šalies įmonėms pristatė Lietuvos investicinę aplinką. Vokietija išlieka tarp didžiausių investuotojų mūsų šalyje. Lietuvai siekiant transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, pasak ministrės, itin svarbu pritraukti vokiečių investicijų ir į aukštųjų technologijų sektorių. Vizito metu A. Armonaitė kartu su Vokietijos, Latvijos ir Estijos ministrais pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo skaitmenizacijos ir inovacijų srityje. Baltijos šalys ir Vokietija susibūrė į Inovacijų klubą, siekdamos dalytis žiniomis ir gerąja skaitmeninimo srities patirtimi bei bendradarbiauti rengiant pasiūlymus dėl inovacijoms palankios Europos Sąjungos skaitmeninės darbotvarkės.

Vokietijos lyderystė stiprinant Baltijos šalių gynybą

Vokietija išlieka itin svarbi partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Lietuva sustiprino savo karines pajėgas vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „PZH 2000“, kurios yra vienos pažangiausių pasaulyje. Lietuva taip pat įsigijo „Boxer“ platformos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas IVF“, kurias gamina vokiečiai. Šalies kariuomenė iš Vokietijos perka ir kitas transporto priemones – karinius sunkvežimius ir visureigius – bei svarsto galimybę įsigyti modernių vokiečių tankų „Leopard“. Lietuvos kariai taip pat naudoja vokiečių automatinius šautuvus „G-36“. Investuojant į infrastruktūrą, šį rudenį Lietuvoje buvo atidarytos ir didžiausios Baltijos šalyse pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės „Vilkas“.

Vokietija yra svarbi ginkluotės tiekėja ir kitoms Baltijos šalims – Latvijai ir Estijai. Neseniai abi šalys kartu nusprendė įsigyti pažangias vokiečių gamybos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „IRIS-T“. Rugsėjį Baltijos šalyse lankęsis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino, kad jos gali visiškai pasikliauti NATO sąjungininke Vokietija, kurios aktyvus vaidmuo tiek stiprinant Baltijos šalių gynybos pajėgumus, tiek dislokuojant kovai pasirengusią Bundesvero brigadą yra stipri atgrasymo priemonė. „Mes esame su jumis. Vokietija imasi lyderystės stiprinant gynybą Baltijos šalyse. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.

Parengta pagal „Baltic Business Quarterly“ ir Vokietijos spaudą.

Visus metus veikę inovacijų ir technologijų lauke, šiandien kviečiame stabtelti ir atsiverti Stebuklui.

Šis kvietimas mūsų organizacijos atveju gali skambėti kiek egzotiškai, nes jis tarsi nutolęs nuo mokslo, nuo verslo, nuo projektų ir veiklos rodiklių – kitaip tariant, Stebuklas nesusijęs su tuo, ką galime paaiškinti racionaliai.

Ir visgi būtent tie dalykai, kurių neįmanoma įsprausti į racionalumo rėmus, egzistenciją paverčia Gyvenimu. Darbą paverčia Pareiga. Tikslus paverčia Prasme.

Stebuklas – tai kurianti jėga. Tai žmonių bendrystė. Tai išskaičiavimo matematikai atsparios vertybės, kurios, tikime, yra ir išliks nepajudinami poliai per pasaulį ritantis negandų bangoms.

Matome, kaip kasdieniais pasirinkimais mūsų Bendruomenės nariai ir Partneriai Lietuvoje bei už jos ribų kuria įkvepiančius pokyčius. Žengdami toliau nei jų asmeninis ar atstovaujamos organizacijos interesas, įveikdami daugybę vidinių ir išorinių kliūčių.

Darnesnis. Gražesnis. Turtingesnis. Matome, kiek daug nuoširdaus tikėjimo ir energijos nukreipiama tam, kad visi šie siekiai taptų tikrove – savo mieste, krašte ir pasaulyje.

Tai vyksta ir tai įmanoma, nes tai – Stebuklas.

Esame laimingi galėdami tai liudyti ir tiek, kiek leidžia mūsų jėgos – prie to prisidėti savo žiniomis ir patirtimi.

Stebuklingų šv. Kalėdų ir 2024-ųjų visiems!

STAGE dotacijų nauda pramonės įmonėms

Atrinktiems pareiškėjams – pramonės MVĮ – STAGE skirs nuo 5 000 € iki 50 000 € vertės finansavimą ir praktinę konsultacinę paramą, kad šie galėtų parengti investicinių projektų planą, susijusį su  atliekų mažinimo ekonomika ar energijos efektyvumu. Dotacijas įmonės turėtų išleisti tik STAGE ekosistemai priklausančių ir platformoje užsiregistravusių tvarumo ir finansų ekspertų teikiamoms paslaugoms. Įmonė gali pakviesti savo tvarumo konsultantą užsiregistruoti į STAGE platformą. Finansinė pagalba teikiama investicijų projekto parengimui bei šioms papildomoms paslaugoms, jei jos yra susijusios su projektu:

• technologijų auditą;

• anglies pėdsako vertinimo duomenų rinkimą ir analizę;
• deramo patikrinimo analizę;
• prototipų kūrimą;
• prototipų bandymą ir demonstravimą;
• verslo procesų pritaikymą;
• paramą naudojant bandymų įrangą;
• kitas specializuotas konsultavimo ir instruktavimo paslaugas.

Norėdamos pateikti paraišką, įmonės pirmiausia turi užsiregistruoti STAGE platformoje ir atlikti pirmąjį žingsnį – pradinį įsivertinimą, kuriuo analizuojami organizacijos veiklos rezultatai įvairiais ESG aspektais, taip pat jos inovacijų lygis. Atlikus šį žingsnį, įmonės gali susisiekti su tvarumo konsultantu ir pereiti prie paraiškos teikimo etapo, kuris taip pat atliekamas STAGE platformoje, vadovaujantis pateiktomis instrukcijomis.

Galimybės tvarumo ir finansų konsultantams

Investicijų plano parengimas yra svarbus žingsnis siekiant pritraukti reikalingas investicijas, tačiau tam reikia nemažai žinių. Todėl įmonėms, siekiančioms tapti būsimomis Europos ekonomikos lyderėmis, reikalingos papildomos konsultacijos, kurias suteiks STAGE platformoje užsiregistravę tvarumo bei finansų ekspertai. Ekspertai, norintys dalyvauti šioje ekosistemoje, konsultuoti ir surasti savo klientus kviečiami registruotis šioje platformoje: https://stagepartners.eu/call-for-advisors

Kvietimas teikti paraiškas atviras iki 2024 m. vasario 7 d.

Daugiau informacijos: https://stagepartners.eu/financial-grants

UAB „Limarko“, šiemet švenčianti veiklos 30-metį, jubiliejinę sukaktį įprasmins labdaringu veiksmu. Kompanija finansuos Klaipėdos universiteto (KU) valdomos teritorijos išvystymo investicinio projekto parengimą. Tai numatantį Ketinimų protokolą pasirašė AB „Limarko laivininkystės kompanijos“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Dokumento, kuris vadinamas reikšmingu ne tik KU, bet ir viso miesto plėtrai,  pasirašyme dalyvavo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Iniciatyva rengti KU akademinio miestelio investicinį planą gimė KU ateities paramos fonde. „Limarko Grupės“ įmonė, viena iš šio Fondo steigėjų, išreiškė norą padovanoti Universitetui 30 tūkst. vertės dovaną, kuri turėtų išliekamąją vertę bei kurtų ateities perspektyvą.

KU panaudos teise valdo beveik 23 ha žemės sklypą Herkaus Manto g. 84. Daugiau nei prieš dešimtmetį šiai teritorijai buvo parengtas detalusis planas. Pagal jo sprendinius KU miestelyje iškilo Jūros tyrimų institutas, KU verslo inkubatorius, netrukus bus pradėtos jau antrojo bendrabučio statybos. Investicinio plano poreikį padiktavo šiame dokumente numatytos, bet nedetalizuotos KU miestelio galimo užstatymo perspektyvos. Profesionaliai parengta studija turėtų pateikti atsakymus į klausimus, kokie galimi KU akademinio miestelio plėtros scenarijai būtų maksimaliai efektyvūs ir teiktų naudą ne tik Universiteto, bet ir viso miesto bendruomenei.

Pasak KU ateities paramos fondo vadovo Vytauto Adomaičio, drauge su šią studiją Universitetui dovanojančia „Limarko Grupe“ aptarta, jog dokumentas bus parengtas iki ateinančių metų gegužės. Prie jo rengimo pakviesti prisidėti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingi pareigūnai, taip užsitikrinant, jog plane bus atspindėtas miesto interesas, dokumentas derės su esama Klaipėdos ateities vizija.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas dėkojo mecenatams už parodytą iniciatyvą prisidėti prie KU akademinio miestelio perspektyvos kūrimo. „Mums svarbu, kad ši erdvė būtų patraukli ne tik būsimiems studentams iš Klaipėdos ir iš Vakarų Lietuvos. Norime, kad čia atvyktų studijuoti žmonės iš visos Lietuvos ir būtent mūsų mieste sėkmingai realizuotų save, čia kurtų karjerą. Tai, kad prie šių planų rengimo prisideda verslas ir miesto Savivaldybė, rodo bendrą matymą ir gebėjimą dirbti drauge miesto labui“,– po dokumento pasirašymo sakė KU vadovas.

„Limarko Grupės“ vadovas Vytautas Lygnugaris teigė, jog pažymėti įmonės sukaktis darant prasmingus darbus jau tapo kompanijos braižu ir gražia tradicija. „Švęsdami 25–metį Klaipėdos „Medeinės“ mokyklai padovanojome lauko muzikos instrumentus, skirtus vaikams su negalia. Šiuo metu daug bendraujame su Universitetu ir matome poreikį prisidėti prie jo plėtros. Kas daugiau, jei ne mes visi? Aš, kaip klaipėdietis, džiaugiuosi, kad priimate tokią mūsų dovaną“,– pabrėžė iniciatyvos autorius.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pozityviai įvertino Ketinimų protokolą pasirašiusių šalių ketinimus. Jis užtikrino Savivaldybės specialistų pagalbą rengiant studiją. „Savivaldybės specialistai tikrai talkins ir padės įgyvendinant tiek Universiteto, tiek miesto bendruomenėms svarbų projektą. Bendradarbiauti svarbu tam, kad nepadarytume klaidų, dėl kurių būtų prarastas ir laikas, ir pinigai“,– sakė Klaipėdos vadovas.

Į 2024-uosius Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos jūrinis klasteris įžengs su nauja partneryste ir nauja jėga šiemet startavusiam projektui, kuriuo siekiama sukurti modernaus karo laivo koncepciją.

Įmonė „Western Baltic Engineering” – laivų dizaino flagmanai Lietuvoje – ir danų kompanija „OSK Design” naujai suformuoto konsorciumo rėmuose kurs Lietuvos karinių jūrų pajėgų reikalavimus atitinkantį dizaino sprendimą.

Partneriai savo užsibrėžtais tikslais taip pat tikisi prisidėti stiprinant jūrinį saugumą ir kitose Baltijos šalyse bei yra pasiryžę bendradarbiauti su panašiais klasteriais Latvijoje bei Estijoje.

Priminsime, jog šių metų vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, bendradarbiavimo sutartį dėl šio inovatyvaus technologinio projekto įgyvendinimo Klaipėdoje pasirašė Jūrinio klasterio ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų atstovai. Tai pirmas kartas jūrinės Lietuvos istorijoje, kuomet šalies jūrinė inžinerinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai telkia jėgas tokiame unikaliame formate.

Daugiau informacijos – „OSK Design” parengtame pranešime anglų k.

Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą įvertinta „Lietuvos metų gaminio 2023“ aukso medaliu. Lietuvos pramonininkų konfederacija kasmet pagerbia įmones, reikšmingai prisidedančias prie šalies ekonomikos augimo.

Besibaigiant metams už reikšmingiausius pasiekimus įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) aukso ir sidabro medaliai. Apdovanojimus skyrė įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas.

Apdovanojimus įteikusi ir įmonių vadovus sveikinusi Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad daug metų gyvuojanti „Lietuvos metų gaminio“ tradicija rodo vieno svarbiausių valstybės sektorių – pramonės – gebėjimą būti procesų smaigalyje nepaisant tenkančių išbandymų.

„Ypač pastarųjų išbandymų akivaizdoje Lietuvos pramonė geba ne tik rodyti atsparumą, bet ir tikrą, o ne tik viešiesiems ryšiams, skirtą socialinę atsakomybę bei mokėjimą prisitaikyti tiek prie kintančių veiklos sąlygų, tiek prie galimų ateities iššūkių. Matome ne vieną įmonę, kuri plečia gynybai reikalingus komponentus ar gaminius ar kitaip persiorientuoja pagal šiandienos ir rytojaus poreikius“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įvertinta aukščiausiu apdovanojimu – aukso medaliu – už 31 mln. eurų siekusias investicijas į konteinerių krovai svarbią infrastruktūrą Malkų įlankoje.

„Modernus ir gyvas uostas šiandien yra didelis valstybės vertės rodiklis, darantis įtaką jos ekonomikai. Visi investiciniai uosto projektai yra brangūs, bet turi strateginę reikšmę. Kad investicijos ir tinkama strategija atsiperka, rodo ir uosto gebėjimas išsilaikyti ir būti konkurencingu net ir sudėtingu laikotarpiu. Uosto direkcijos investicijos į konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą leidžia priimti didesnius laivus, prisideda prie verslo konkurencingumo.  Šiandien Klaipėdos uostas išlieka pirmaujančiu pagal konteinerių krovą visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Dviem etapais rekonstrukcijos projektą įgyvendino UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“, veikusios pagal jungtinės veiklos sutartį.

Iš viso įgyvendinant projektą rekonstruota 781,32 m krantinių, kuriomis naudojasi UAB Klaipėdos konteinerių terminalas. Iki rekonstrukcijos gylis prie krantinių čia siekė 11 m, o įgyvendinus projektą – 14 m. Šios investicijos atveria naujas konkurencines galimybes, čia galima švartuoti „Post Panamax“ dydžio konteinerinius laivus.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Naujai išrinktuoju rektoriumi tapo prof. dr. Artūras Razbadauskas.

„Galiu paskelbti Klaipėdos universiteto bendruomenei ir miestui džiugią naujieną – Klaipėdos universiteto Tarybos posėdžio metu išrinktas naujasis Universiteto rektorius, kuriuo tapo prof. dr. Artūras Razbadauskas“,– tokiais žodžiais žiniasklaidos atstovus po šiandien vykusio uždaro Klaipėdos universiteto (KU) Tarybos posėdžio pasitiko KU Tarybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Pasak pirmininko, prof. dr. Artūro Razbadausko kandidatūrai į KU rektorius visi 9 Tarybos nariai pritarė vienbalsiai.

Paklaustas, kokie veiklos prioritetai bus aktualūs antrąją kadenciją, prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog kryptis, kurios iki šiol buvo laikytasi, išliks.

„Prioritetas išlieka tas pats – Universitetas turi pritraukti vis daugiau studentų, naujų gyventojų į Klaipėdą, kurie padėtų ją kurti ir jai vystytis. Labai dažnai atvykstančių gyventi į Klaipėdą gyvenimas prasideda būtent nuo akademinio pasaulio. Kiti tikslai taip pat išlieka tie patys – stiprinti mokslinį potencialą, tarptautinį konkurencingumą, plėtoti partnerystę EU-CONEXUS Europos universitetų aljanse“, – sakė naujai išrinktas KU rektorius.

Kalbėdamas apie naujosios komandos sudėtį, prof. dr. Artūras Razbadauskas užsiminė, kad, jo nuomone, pokyčiai reikalingi ir yra numatomi.

***

Primename, jog 2023 m. lapkričio 10-ąją, kuomet baigėsi terminas, iki kurio buvo galima pareikšti norą dalyvauti KU rektoriaus rinkimuose, buvo gauti dviejų kandidatų dokumentai. Su jų pateiktų dokumentų turiniu susipažinę Rektoriaus rinkimų komisijos nariai kandidatais į KU rektoriaus postą registravo prof. habil. dr. Eimutį Juzeliūną, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiąjį mokslo darbuotoją, ir dabartinį KU rektorių prof. dr. Artūrą Razbadauską.

Praėjus 4 dienoms po dokumentų pateikimo, prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas raštu informavo Rektoriaus rinkimų komisijos sekretoriatą atsiimantis savo kandidatūrą ir konkurse nedalyvausiantis, tad jame liko vienas registruotas pretendentas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Pirmoji prof. dr. Artūro Razbadausko kadencija KU rektoriaus pareigose baigiasi 2024 m. kovo 4 d. Antroji kadencija truks 5-erius metus.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo didinamas duomenų prieinamumas ir numatomas platesnis pakartotinių duomenų naudojimas. Tai padėtų didinti viešojo sektoriaus ir savivaldybių valdomų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių efektyvumą bei leistų sutaupyti daugiau nei 4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Įgyvendinus įstatymo pataisas, rezultatų naudą pajaustų tiek valstybė, tiek verslas ir piliečiai. Platesnis duomenų prieinamumas paskatintų verslo plėtrą ir padėtų kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktus skaičiavimus, įgyvendinus įstatymo projektą 2025 m. galėtų būti sutaupyta iki 2,3 mln. eurų, o per 2026 m. – iki 4,2 mln. eurų viešojo sektoriaus išlaidų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Priėmus pataisas, įstatymas būtų taikomas didesniam skaičiui valstybės ir savivaldybių viešųjų paslaugų teikėjų. 2023 metų duomenimis, iš viso yra 274 uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės, kurias valdo valstybė arba savivaldybė.

180-čiai tokių įmonių jau taikomas šis įstatymas, t. y. dujų ir šilumos ūkio, elektros ir energetikos, vandentvarkos, transporto paslaugų, uostų ir oro uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos, anglių ar kito kietojo kuro žvalgymo arba gavybos, viešojo keleivinio transporto, oro susisiekimo paslaugų teikėjams.

Todėl įstatymo pakeitimas aktualus 94 bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso akcijos ir kurios teikia viešąsias paslaugas kitose srityse (pvz., INVEGA).

Priėmus įstatymo pataisas, šių 94 bendrovių turimi duomenys būtų inventorizuojami ir skelbiami pakartotinai naudoti Lietuvos atvirų duomenų portale, o naudotojai galėtų teikti prašymus portale bendrovių duomenų rinkiniams atverti. Taip būtų užtikrinama galimybė naudoti informaciją, kuri yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams ir elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms kurti ir plėtoti.

Šiuo įstatymo projektu taip pat tikslinama nuostata dėl didelės vertės duomenų rinkinių atvėrimo. Pagal Europos Komisijos paskelbtą reglamentą, didelės vertės duomenis Europos Sąjungos valstybės narės turi atverti iki 2024 m. birželio 9 dienos.

„Ministerijos skaičiavimais, atvirų duomenų rinkos dydis Lietuvoje 2025 metais gali siekti 125 mln. eurų, o 2026 metais – 285 mln. eurų. Todėl, atverdami duomenis, suteiktume dar daugiau galimybių verslui augti ir priimti naujų ir kvalifikuotų darbuotojų. Dėl atvirų duomenų poveikio gyventojų užimtumas Lietuvoje 2025 metais padidėtų 0,72 procento, 2026 metais siektų 0,90 procento“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

Didelės vertės duomenys skirstomi į 6 temines kategorijas: geoerdvinių duomenų, žemės stebėjimo ir aplinkos duomenų, meteorologinių duomenų, statistikos, bendrovių ir bendrovių valdymo nuosavybės teise duomenų, judumo duomenų.

Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymui dar turės pritarti Seimas.