Pasauliniu mastu veikianti IT kompanija Omega 365 jungia žalią šviesą savo Lietuvos padalinio augimui. Per ateinančius dvejus metus Klaipėdos mokslo ir technologijų parke įsikūrusių programinės įrangos kūrėjų gretos turėtų padvigubėti.
Strateginis žingsnis priimtas patikėjus lietuviams atsakomybę vystyti naują kompanijos produktą, skirtą infrastruktūros ir turto valdymui. Įmonės „Omega 365 Lithuania” atstovų teigimu, tai liudija aukštas šiame padalinyje dirbančių IT specialistų kompetencijas bei įtvirtina užsienio investuotojų ryžtą čia koncentruoti eksperimentinę sprendimų plėtrą.
Įsitvirtino kaip sprendimų kūrėjai
Norvegijos kapitalo kompanija, kuri veiklos pradžioje daugiausiai orientavosi į naftos ir dujų sektorius, ilgainiui sėkmingai adaptavo bei ėmė kurti efektyvaus planavimo ir valdymo sprendimus ir kitiems segmentams. Šiandien „Omega 365“ vardas puikiai žinomas atsinaujinančios energijos, statybos, kasybos pramonės, sveikatos priežiūros ir kitose srityse visame pasaulyje.
„Omega 365“ padaliniuose skirtingose šalyse ir kontinentuose dirba virš 2 000 specialistų. Komandą Klaipėdoje sudaro apie 60 darbuotojų. Nors šis skaičius iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti įspūdingai, įmonės direktorius Vadimas Narožnij pažymi, jog visame kompanijos kontekste Lietuvai ir Klaipėdai tenka išskirtinis vaidmuo. „Mūsų padalinio veikos kryptis ir esminiai šuoliai susiję su gebėjimu ne vien pademonstruoti iniciatyvą, bet ir prisiimti atsakomybę vystant produktus, kurie gali būti sėkmingai pritaikomi ir naudojami visame pasaulyje. Kaip ir pagrindinėje būstinėje Norvegijoje dirbantys mūsų kolegos, esame tie, kurie kuria sprendimus“, – akcentavo V.Narožnij.
Sėkmę garantuoja imlumas
Nors reikalingų talentų pritraukimas IT sektoriuje kupinas konkurencijos ir iššūkių, „Omega 365 Lithuania“ personalo vadovė Adrijana Pavilionytė teigia, jog įmonė turi jau pasiteisinusį veiksmų planą: „Aukštos kvalifikacijos ir daug patirties sukaupę kolegų vaidmuo yra išties svarbus – jie padeda apmokyti naujus darbuotojus, padeda kandidatams įgyti reikiamą kvalifikaciją. Čia įsijungia ir mūsų speciali „Appframe Certification Program“, kurią sėkmingai užbaigę pretendentai gali sklandžiai įsilieti į įgyvendinamus projektus. Savaime suprantama, toks modelis reikalauja tam tikrų resursų ir turi savo rizikų, tačiau tikime, kad jis tinkamas identifikuojant talentus ir užsiauginant mūsų projektams reikalingus specialistus“.
„Omega 365 Lithuania” atstovai tikina nesyk tapę unikalių sėkmės istorijų liudininkais. „Vienas šviežesnių pavyzdžių – dvejus metus į medicinos studijas gilinęsis jaunas žmogus, kuris mūsų įmonėje per maždaug dvi savaites baigė minėtą programą ir tapo programuotoju. Jo profesinis posūkis puikiai iliustruoja, koks svarbus yra gebėjimas greitai mokytis, adaptuotis, mąstymo aštrumas. Nors žvalgydamiesi talentų domimės jų išsilavinimu ir jau įgyta patirtimi, tuo neapsiribojame. Šiandien pirmiausiai ieškome naujoms žinioms labai imlių žmonių. Konkretūs specifinių gebėjimų rinkiniai neabejotinai yra raktas į sėkmingą karjerą – tai galioja kalbant ne vien apie IT sferą“, – įsitikinusi A.Pavilionytė.
Justi pasaulio ir verslo pulsą
Programinės įrangos kūrėjai teigia turintys praktinėmis įžvalgomis grįstų pasiūlymų ir kitiems inovacijų ekosistemos dalyviams siekiant Vakarų Lietuvoje kurti daugiau aukštos pridėtinės vertės. Progresyvaus miesto ir regiono dėlionė, anot V.Narožnij, prasideda nuo gebėjimo žvelgti ta pačia kryptimi ir susitarti, kas yra svarbu. „Studijų turinys ir formatas bei šiandienos kontekstas, kurį veikia milžiniški technologijų šuoliai – tai turėtų būti neatsiejama. Tam reikalingas nuolatinis ir įsiklausymo kupinas mokslo dialogas su verslu“, – pabrėžia V.Narožnij.
„Omega 365 Lithuania” vadovas pastebi, kad darbuotojo portretas drastiškai kinta: „Mūsų padaliniui Lietuvoje prieš 17 metų pradėjus veiklą anuometinį specialistų branduolį sudarė magistro laipsnį turintys universitetų absolventai. Tuo tarpu šiandien stebime visiškai kitokią situaciją. Kita vertus, ji nereiškia, jog žemėja reikalingų įgūdžių kartelė ar kad mažiau vertinamos aplikuojančiųjų žinios. „Ar taip jau reikalingas tas diplomas?“, – iš jauno žmogaus lūpų tai gali nuskambėti gan įžūliai, tačiau toks klausimas šiandien yra pakankamai validus ir skatinantis susimąstyti, ką galima patobulinti norint geriau paruošti specialistus būsimam darbui“.
Anot personalo vadovės A.Pavilionytės, pozityvias tendencijas siekiant atliepti šiandienos darbo rinkos iššūkius gerai atspindi „Inverstors‘ Spotlight“ įvertinimas sėkmingoms studijų programoms, tačiau labai svarbu, kad šios sinergijos tarp mokslo ir verslo būtų tvarios, skatinančios nuolat dalintis mintimis apie tai, kokių specialistų reikia regiono augimui ir kaip efektyviai juos paruošti.
Klaipėda patraukli mesti šeimos inkarą
Lietuvoje šiuo metu trūkstant bene 13 000 IT sferos specialistų, „Omega 365 Lithuania“ visgi linkę pozityviai vertinti Klaipėdos perspektyvas netgi su pašėlusia spirale atlyginimų augimą įsukusiu Vilniumi.
„Puikiam savo srities specialistui sostinė šiandien turbūt gali pasiūlyti daugiau, tačiau ilgainiui skaičiuojame ne vien, kiek pinigų įkrenta mums į sąskaitą, bet ir kiek kainuoja kokybiškas pragyvenimas, patrauklaus būsto įsigijimas ar nuoma. Galiausiai, laikas irgi turi vertę: yra skirtumas, ar esame priversti jį deginti transporto spūstyse, skubėdami įveikti didelius atstumus iki vaiko būrelių, mokyklos – ar galime valandas po darbo leisti gamtoje, skirti daugiau dėmesio sau ir artimiesiems. Šiuo atžvilgiu svarstyklės gali išties nusverti Klaipėdos pusėn, nes gyvenimo kokybė čia yra aukšta. Šeimos kūrimą planuojantiems ar mažų vaikų turinčioms šeimoms Klaipėda yra idealus variantas. Būtų išmintinga miesto ir regiono rinkodaros strategijas aktyviau nukreipti į šį visuomenės segmentą“, – siūlo pašnekovai.
Verslo nuomone, Klaipėdai taip pat svarbu kurti glaudesnius ryšius su kitomis Vakarų ir Vidurio Lietuvos savivaldybėmis ir drąsinti ten gyvenančius jaunus gabius žmones rinktis studijas ir karjerą prie jūros, kur konkurencijos mažiau, o galimybių neretai – daugiau.
AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, Klaipėdos universitetas (KU) ir šešetas studentų, būsimųjų jūrų transporto inžinerijos specialistų, pasirašė sutartis, pagal kurias bendrovė įsipareigojo jaunuoliams skirti vardines stipendijas, o jie, baigę studijas, metus dirbti bendrovėje.
Dauguma studentų – pirmakursiai, į KU atvykę studijuoti iš Klaipėdos ir skirtingų Vakarų Lietuvos regiono vietovių. Būsimieji jūrų transporto inžinieriai, pasirinkę laivų projektavimo ir statybos specializaciją, kas mėnesį gaus 300 Eur stipendiją iki pat studijų pabaigos. Parašais patvirtindami trišalius susitarimus, jaunuoliai įsipareigojo darbinę karjerą pradėti būtent VLG įmonių grupės šeimoje.
VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika stipendininkus pasveikino pasirinkus teisingai – tiek studijas, tiek karjeros perspektyvą. „Ateitis tikrai priklauso inžinieriams, ypatingai jūrų inžinieriams. Daug metų pats dirbu šioje srityje, nes tai yra įdomu, tai – globalus verslas. Mes projektuojame ir statome laivus, savo darbais konkuruojame pasaulinėje rinkoje. Šiandien ir jūs tapote šio verslo dalimi. Ateities laivus statysime drauge!“, – tvirtino A. Šileika. VLG įmonių grupės generalinis direktorius pažymėjo, jog įmonės vadovų komandos dauguma yra KU alumnai, sėkmingai realizavę save laivų statybos ir remonto srityje.
Anot KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, VLG įmonių grupė yra svarbus Universiteto partneris. „Čia buvo projektuojamas ir pastatytas KU mokslinių tyrimų laivas – plaukiojanti laboratorija „Mintis“, kuri reprezentuoja ne tik Universitetą, bet ir Lietuvą bei jos mokslą. Gamykla palaiko KU, remia inžinerinių profesijų studijas tiek finansiškai, tiek sudarydama galimybes studentams čia įgyti praktinių gebėjimų“,– glaudžiais ryšiais su verslu pasidžiaugė KU vadovas.
KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vykdomos Jūrų transporto inžinerijos studijos ir specializacija „Laivų projektavimas ir statyba“ – išskirtinės. Lietuvoje šias kompetencijas galima įgyti tik KU. Programa žymima „Investors’ Spotlight“ („Darbdaviai rekomenduoja“) ženklu, kuris suteikiamas maksimaliai rinkos poreikius atitinkančioms inžinerinės krypties studijų programoms.
Spalio 6-8 d. vyksiantis jau penktasis tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon“ įgauna vis aukštesnį parengties lygį. Šią savaitę organizatoriai pristatė pirmąjį mentorių dešimtuką ir paskelbė naujieną apie būsimą renginio ambasadą Oslo uosto būstinėje, kurioje komandos galės susitikti, ebndrauti ir ruoštis gyvai – kaip ir pagrindinėje hakatono lokacijoje Klaipėdoje.
Sparčiai besiregistruojančios komandos nekantriai laukia iššūkių, kuriuos tikisi išspręsti per 48 valandas. Iššūkius hakatono dalyviams tradiciškai teikia uostas ir jūrinis verslas, įsitraukia ir savivaldos, kitų sričių atstovai. Iššūkiai pozicionuojami pagal jau išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, skaitmeniniai sprendimai jūrinei industrijai.
Nors iššūkių registracija dar tebėra atidaryta, jau galima susipažinti su 3 užduotimis, kurias pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams – VšĮ „Klaipėda ID”, Lietuvos jūrinio klasterio narė kompanija „Ignitis Renewables” ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas. Iššūkių savininkai komandas kvies sukurti prototipo modulį, kuris pasitarnautų kuriant jūrinio sektoriaus įmonių duomenų bazę, hakeriai bus kviečiami pateikti perspėjimo sistemos sprendimą, kuris aktualus ekstremalaus vėjo ir vandens sporto propaguotojams ir pramoginių laivų savininkams, taip pat tikimasi sugeneruoti sprendimą, įgalinantį sumažinti anglies dioksido (CO2) emisijas įgyvendinant vėjo jėgainių plėtros jūroje projektus, nes kol kas tai yra rimtas iššūkis įvairių elementų transportavimo ir jėgainių įrengimo etapuose. Išsamius šių iššūkių aprašymus (anglų kalba) pateikiame žemiau.
Pagrindiniai hakatono organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais vardais. Šiemet „Portathon“ taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
Šiemet pirmoji paskatinti technologinius talentus suskubo skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderė „Schneider Electric Lietuva“. 2021 m. „Schneider Electric“ buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje.
„Portathon“ kasmet sutelkia apie 100 inovatorių iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Portathon“ formatas uostui ir verslui suteikia galimybę rasti technologinį raktą, kuris atvertų naujų galimybių duris, padėtų patobulinti procesus ar išspręsti konkrečią problemą. Sprendimų kūrėjų gretose kasmet galima išvysti studentų, startuolių ir dėstytojų, IT, laivų statybos, transporto ir logistikos specialistų.
REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
IŠŠŪKIAI/ CHALLENGES
1. Prototype module for data gathering to create a database of companies in the maritime sector
Challenge owner: Klaipeda ID
To implement the strategy of the city of Klaipėda 2030, it is necessary to follow and analyze the changing indicators in the defined sectors: maritime economy, bioeconomy, advanced industrial and creative, and service economies – which all benefit from the seashore.
However, the current Classification of Economic Activities (EVRK) system is not effective in identifying companies’ activities and assigning them to specific sectors, such as marine. So, we cannot objectively evaluate benefits, progress, and challenges in these sectors.
One of the solutions steps is to initially identify companies according to their targeted activities. We are looking for a very clear AI solution where from a given list of companies through their web pages AI is searching by provided service keywords.
So basically, AI solution with web scraping. Ideally, the final company list could be integrated with Sodra’s open data, which would immediately return meaningful economic data on these sectors.
Contact person: Indrė Nazarenko Data Analyst / Klaipeda ID. indre@klaipedaid.lt +370 676 90851.
2. An alarm system for all extreme wind sports enthusiasts and recreational boat owners
Challenge owner: KU Marine Research Institute
Climate change and increasing anthropogenic pressure affect sandy coasts. Both processes and coastal accumulation and erosion can be unfavourable for the socio-economic activities on the seashore. Klaipeda is an example of this process. The Port of Klaipeda, with its jetties, strongly affects coastal processes. In the Port of Klaipeda jetties from 2005 till now, intense coastal erosion was observed in the direct impact zone. The shoreline moved inland by more than 50 m. At the same time, this coastal erosion created a favourable spot for windsurfing at the SE Baltic Sea coast.
The same meteorological conditions, strong (more than 20m/s) westerly winds, with the increased water level, are dangerous for the Port of Klaipeda activities and desirable for the windsurfers. Can you create an alarm system for all extreme wind sports enthusiasts and recreational boat owners to warn them about favourable wind conditions for the wind sports and dangers for the operation boats in the Port of Klaipeda aquatorium? Requirements for the alarm system: collect data on the wind gusts, water level, wave height, predominant wind, and wave direction and analyse available data to prognosis the conditions we are interested.
Contact person: dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė Senior researcher / Marine Research Institute. Loreta.Kelpsaite-Rimkiene@ku.lt +370 606 08772.
3. Reduction of carbon dioxide (CO2) emitted during the construction (transportation and installation) phase of the offshore windfarm development
Challenge owner: Ignitis Renewables
For transportation from the marshalling yard to the site and installation of various offshore wind farm components (WTG, foundations, offshore substation platform, etc.), vessels that are capable of consuming up to 50 tons of fuel per day are used.
By investigating the current industry practices, transportation methods, and installation processes that contribute to CO2 emissions to develop innovative and sustainable alternatives or modifications to existing practices that can significantly reduce CO2 emissions during offshore windfarm construction. Consider aspects such as logistics optimization, renewable energy use, and technology advancements.
The solution providers are asked to estimate the environmental benefits of your proposed solutions in terms of CO2 emissions reduction and calculate the potential reduction in CO2 emissions over the construction phase of offshore windfarm development.
Also, assess the feasibility of implementing your proposed solutions within the existing offshore windfarm construction industry. Consider factors like scalability, regulatory requirements, and industry acceptance.
Contact person: Vaiva Indilaite-Girtze Offshore wind stakeholder’s manager / Ignitis Renewables. vaiva.indilaite-girtze@ignitis.lt +370 699 09076.
Interreg Baltijos jūros regiono programos bendrafinansuojamas projektas Blue Supply Chains padeda paskatinti perėjimą prie žalio ir atsparaus Baltijos jūros regiono.
Šis straipsnis parengtas panaudojant Interreg Baltijos jūros regiono programos finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsakingas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad tai atspindi Programos nuomonę.
„Klaipėda Manifesto“ – svarbiausia Tavo tinklaveikos platforma visais jūrinės ekonomikos klausimais. Siekiame, kad politikos formuotojų ir jūrinės pramonės bendradarbiavimas taptų realybe ir skatintų investicijas. Norime, kad jūrinės regulacijos derėtų su industrijos poreikiais ir užtikrintų tvarų Baltijos jūros regiono augimą.
Jei aktyviai veiki mėlynosios ekonomikos lauke – ši konferencija Tau. Čia sutiksi industrijos profesionalus, inovatorius, politikus ir mokslininkus iš (Šiaurės) Europos, sužinosi naujausias jūrinės ekonomikos aktualijas, technologijas ir galimybes, kurios leis žengti koja kojon su industrijos tendencijomis.
Konferencija suburia vyriausybės pareigūnus, politikos formuotojus ir pramonės lyderius po vienu stogu ir skatina sinergiją. Kurk ryšius su sprendimų priėmėjais, potencialiais partneriais ir investuotojais dedikuotose sesijose bei tinklaveikos pertraukų metu.
Šiais metais gilinamės į jūrinę energetiką, pakrančių turizmą, ieškome būdų mažinti taršą, strateguojame darbuotojų trūkumo sprendimus, atrandame naujausias uosto technologijų galimybes ir jūrines naujoves, dėliojame Lietuvos jūrinės strategijos kursą, o viską užbaigsime tvirtintdami tarptautinę partnerystę.
Daug ko nežinome apie ateitį. Bet viena mums aišku: gyvensime prie jūros, iš jūros ir dėl jūros.
Programa ir registracija: https://klaipedamanifesto.eventify.io/q/#/overview
Pajausk konferencijos atmosferą: https://youtu.be/29egvXyteBA?si=8dSg-ccJhBIbYRnI
Organizatoriai: Klaipėda ID, Norvegijos Karalystės ambasada, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Partneriai: „Shipping & Offshore Network in Oslo“, Klaipėdos universitetas, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Norwegian – Lithuanian Chamber of Commerce“, „Lithuanian Norwegian Chamber of Commerce“, Lietuvos jūrinis klasteris.
Rėmėjai: Ignitis Group, Klaipėdos LEZ, Philip Morris International, Klaipėdos nafta, Lietuvos jūrinis klasteris, Norway Grants
Aukščiausiuose postuose vadovai vyrai yra vis dar labiau pageidaujami nei moterys. „Sodros“ 2021 m. IV ketvirčio duomenimis tik trečdalio šalies įstaigų, įmonių bei organizacijų aukščiausio lygio vadovės yra moterys. [1]
Siekdama padėti moterims verslo pasaulyje, bendradarbiaudama su banku „Luminor“ ir pasauline organizacija ir moterų valdomų verslų ir juos remiančių kompanijų platforma „IFundWomen“ į Lietuvą grįžta stipendijų programa „Visa She’s Next“. Tai iniciatyva, kuri Baltijos šalyse šešioms moterims, vystančioms nuosavą verslą, skirs po 10 tūkst. eurų ir metinę prieigą prie nemokamų „Novatore“ verslo konsultacijų.
Pandemijos metai buvo sunkūs daugumai verslininkių. Mokėjimų tinklo „Visa“ atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. moterų valdomų smulkių verslų išgyveno pandemiją, nes įdėjo daugiau pastangų parduoti savo prekes ar paslaugas internetu. [2]
Šiuo metu kai pasaulio ekonomika susiduria su naujais sunkumais, smulkiajam verslui reikia įveikti naujus iššūkius.
Siekdama iškelti problemas, su kuriomis susiduria moterys verslo pasaulyje, „Visa“ antrus metus iš eilės inicijuoja stipendijų programą „She’s Next“.
„Skaitmeninė įtrauktis ir ekonominis įgalinimas tebėra labai svarbūs siekiant sudaryti sąlygas bendruomenėms prisitaikyti prie pokovidinio pasaulio. „Visa“ siekia sukurti labiau įtraukią ekonomiką, todėl norime sustiprinti moterų valdomus smulkius verslus, nes manome, kad jie atlieka svarbų vaidmenį kuriant ekonomikos augimą. „She‘s Next“ iniciatyva norime pabrėžti moterų verslininkių svarbą ir nukreipti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia, ypač sunkiais ekonominiais laikais. Stipendijų programa skirta moterims verslininkėms, kurioms reikia kapitalo augti, valdyti ar finansuoti savo smulkųjį verslą“, – sako Elena Fadeeva, „Visa“ marketingo vadovė Šiaurės ir Baltijos šalyse.
Pretenduojančios į stipendiją įmonės turi būti registruotos Lietuvoje, veikti bent vienerius metus ir turėti savo fizinę arba virtualią atstovybę. Svarbiausia, kad bent 51 proc. įmonės priklausytų moterims. Paraiškas stipendijai gauti galima teikti nuo rugpjūčio 17 iki rugsėjo 28 dienos.
„Visa“ stipendijų programą „She‘s Next“ vykdo visame pasaulyje ir nuo 2020 metų kovo mėnesio per šią stipendijų programą moterų valdomiems verslams suteikė daugiau nei 2,87 milijonų dolerių. Baltijos ir Šiaurės šalyse stipendijos numatytos iš viso 18 moterų valdomų verslų, kuriems bus suteikta po 10 000 eurų ir metinė prieiga prie verslo konsultacijų.
Praėjusiais metais „Visa“ iniciatyvos „She’s Next“ stipendija Lietuvoje buvo suteikta „Bosaddo“ baleto šildomos aprangos kūrėjai Simonai Sadauskienei.
Daugiau apie 2022-ųjų metų „She‘s Next“ programos laimėtojas ir iniciatyvą skaitykite čia: www.visa.lt/shesnext.
[1] Sodros informacija: https://www.sodra.lt/lt/naujienos/didziausias-darbo-pajamu-skirtumas-tarp-vyru-ir-moteru-3039-metu-grupeje-maziausiasnuo-50-metu
[2] „Visa“ grįžimas prie verslo pasaulinė studija 2022“, Moterų istorijos mėnesio leidimas: https://usa.visa.com/content/dam/VCOM/regional/na/us/run-your-business/documents/ccg-visa-back-to-business-womens-infographic-accessible.pdf
Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele tapęs hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau penktus metus iš eilės – šįkart 2023 m. spalio 6-8 d. Iniciatyva kasmet sutelkia plačią tarptautinę inovatorių bendruomenę, kuri pateiktų iššūkių sprendimui dedikuoja azarto nestokojančias 48 valandas.
Išgrynintos tematinės kryptys
Pagrindiniai renginio organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas ir Lietuvos jūrinis klasteris, drauge su ilgamečiais hakatono partneriais bei kasmet jų gretas papildančiais naujais draugais iš Lietuvos ir užsienio. Šiemet hakatonas taip pat neš tarptautinio projekto Blue Supply Chains vėliavą bei sieks atliepti ir jam aktualius iššūkius, susijusius su tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūros šalių regione.
„Portathon“ iššūkiai reprezentuoja problemas ir klausimus, kurie itin aktualūs Klaipėdos ir kitiems uostams, juose veikiančiam verslui, o taip pat uostamiesčių gyventojams. Iššūkiai teikiami ir grupuojami pagal nuosekliai išgrynintas tematines kryptis – tai logistika, energetika, tvari uostų, uostamiesčių bei ekosistemų aplinka, (kibernetinis) saugumas.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei kitose fizinėse lokacijose užsienio šalyse, tiek prie ekranų online.
Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties.
IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.
Stipri bendruomenė
Pernai hakatone „Portathon“ užsiregistravo daugiau nei 100 dalyvių, kuriems talkino mentoriai iš Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Rumunijos ir Lenkijos – mokslo ir verslo organizacijų. Inovatyvias idėjas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, o taip pat nuotoliniu būdu kituose Lietuvos bei užsienio miestuose kūrė inžinerinės, IT ir kitų studijų krypčių studentai, mišrios jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų komandos, įmonių specialistai.
Nuotoliniu būdu pirmąkart prie šio hakatono prisijungė Pasaulio jūrų universiteto (World Maritime University) komanda. Pernai į „Portathon“ įsiliejus Europos universitetų aljansui EU-CONEXUS, jam priklausantis Bukarešto civilinės inžinerijos technikos universitetas (Technical University of Civil Engineering Bucharest) į Klaipėdą delegavo savo komandą sudalyvauti gyvai.
Savaitgalio „derlius“: 16 sprendimų
48 valandų trukmės renginio metu technologijų entuziastai ir skirtingų sričių profesionalai pernai sugeneravo 16 technologinių sprendimų. „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4 000 Eur prizinį fondą.
Hakatono komandas į pergales vedė tarptautinės mentorių pajėgos – ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, JAE, Vokietijos. Dalyviams talkino profesionalai iš „Omega 365“, „Klaipėdos nafta“, „Inobiostar“, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Inovacijų agentūros, Blekingės technologijų universiteto, taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar ir kitų organizacijų.
REGISTRACIJOS
Dalyvių / komandų registracija: https://bit.ly/Portathon2023Participants
Mentorių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Mentors
Iššūkių registracija: https://bit.ly/Portathon2023Challenges
Kriogeninio kuro tematika vis dar yra gan nauja. Šie skysčiai, greta įprastinių su degalais susijusių pavojų, turi ir papildomų, kuriuos nulemia žema jų temperatūra.
Tarptautinio projekto „Liquid Energy“ partnerių konsorciumas, kuriam taip pat priklauso Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvoje ir Lenkijoje organizuoja mokymus „Training on LBG handling and applications“, kurie skirti norintiems daugiau sužinoti apie suskystintas biodujas ir susipažinti su tinkamo jų eskploatavimo procedūromis, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.
Mokymų trukmė ~ 5 val. Kalba – anglų.
Dalyvio mokestis nėra taikomas.
Dalyviams bus išduodami mokymų pažymėjimai.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: https://bit.ly/LiquidEnergyTraining
Vietos ir datos:
Ščecino jūrų universitetas
Balandžio 28 d.
Szczerbcowa g. 4, 4 auditorija/ Ščecinas
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas
Birželio 2 d.
Vilhelmo Berbomo g. 10, konferencijų salė/ Klaipėda
Pomeranijos mokslo ir technologijų parkas
Birželio 14-15 d
Aleja Zwycięstwa 96/98, 81-451/ Gdynė
Pastaba – išsamus mokymų dienos tvarkaraštis kiekvienoje lokacijoje dar bus patikslintas. Išsamesnę informaciją suteiks renginio koordinatoriai (žr. kontaktus žemiau).
Mokymų turinys:
1. LBG – įžanga
Gamybos procesas, statistika, fizinės ir cheminės savybės bei palyginimas su kitomis kuro rūšimis
2. Saugus eksploatavimas
Taisyklės įvairioms transporto priemonėms LGB: ADR, RID, AND, IGC
3. Prevencijos priemonės
Dažniausiai pasitaikančių pavojų, susijusių su kriogeniniais degalais, pristatymas
4. Darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo priemonės
Pavojų sveikatai ir apsaugos priemonių bei nelaimingų atsitikimų prevencijos procedūrų pristatymas
5. Gaisro gesinimo operacijos
LBG gaisrų priežastys, įvairių jų gesinimo būdų pristatymas
6. Reagavimas į ekstremalias situacijas ir aplinkos taršos prevencija
Metodų, procedūrų ir priemonių, kurios turi būti naudojamos avariniais atvejais, pvz., avarinio bunkeriavimo arba kuro perpylimo, išsiliejimo ir pan., pristatymas
Lektoriai:
Stefan Jankowski. Ščecino jūrų universiteto, Navigacijos fakulteto, Jūrų modeliavimo katedros docentas. Patirtis navigacijos ir jūrų eismo inžinerijos srityje. Dalyvavo Interreg Pietų Baltijos projekte „Martech LNG“, aktyviai įsitraukė į projekto „Go LNG“ rėmuose įsteigto Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centro veiklą.
Marcin Przywarty. Ščecino jūrų universiteto, Navigacijos fakulteto, Jūrų eismo inžinerijos katedros docentas. Patirtis navigacijos ir jūrų eismo inžinerijos srityje. Dalyvavo Interreg Pietų Baltijos projekte „Martech LNG“, aktyviai įsitraukė į projekto „Go LNG“ rėmuose įsteigto Baltijos jūros regiono SGD kompetencijų centro veiklą.
Tikslinės auditorijos: biodujų pramonė, uostai, transporto sektorius. Taip pat renginyje dalyvauti kviečiami jūrinės inžinerijos, chemijos ir kitų krypčių studentai.
Daugiau informacijos/ LBG mokymų atstovai miestuose, kuriuose vyks renginys:
Ščecinas
Stefan Jankowski, s.jankowski@pm.szczecin.pl, +48 502 577 171
Marcin Przywarty, m.przywarty@pm.szczecin.pl, +48 604 143 747
Klaipėda
Andrius Sutnikas, andrius.sutnikas@kmtp.lt, +370 686 37681
Gdynė
Klaudia Kaźmierczak klaudia.kazmierczak@metropoliagdansk.pl, +48 730 778 218
Pavasarėjantys orai ir į pilką žiemos peizažą vis drąsiau įsiliejančios atgimstančios gamtos spalvos skubina Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode vykstančius atnaujinimo darbus.
Dalis darbų, numatytų KU Botanikos sodo infrastruktūros pritaikymo aplinkosauginiam švietimui projekte, prognozuojama, bus baigti iki birželio, kiti, taip pat ir modulinio namo, skirto edukacinėms veikloms, statyba, tikėtina, finišuos tik metų pabaigoje.
Šiuo metu KU Botanikos sodo erdvėse lankytojai nėra laukiami svečiai. Čia intensyviai vyksta dar rudenį prasidėję teritorijos takų atnaujinimo, apšvietimo bei laistymo sistemų įrengimo darbai. Rangovas – UAB „Madaris“ – iki prasidedant birželiui turi sutvarkyti arba naujai išgrįsti 1,3 km takų su aikštelėmis, pastatyti 8 naujus suoliukus, šiukšliadėžes. Drauge turi atsinaujinti ir sodo ženklinimo sistema – stendai, informacinės lentelės, projekte numatytas ir 3-jų interaktyvių stendų įrengimas. Įgyvendinus šį darbų etapą, KU Botanikos sodo erdvė bus draugiška ir prieinama neįgaliems lankytojams.
Planuojama, jog kovą startuos ir kito šio projekto sumanymo įgyvendinimas – bus paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas edukacinėms veikloms skirto namo rangovui parinkti. Vieta būsimam lankytojų centrui paruošta, finansinės problemos, kilusios dėl kainų šuolių statybų rinkoje, išspręstos. „Vieno aukšto medinio karkaso statinys pagal techninį projektą bus 179 kv. metrų ploto, apkaltas medžiu, su vitrininiais langais, šildomas, kad lankytojus būtų galima priimti visus metus. Namelis bus pritaikytas neįgaliesiems, čia bus įrengti tualetai lankytojams. Labai laukiame šio projekto įgyvendinimo, nes jis spręs sodo veiklos sezoniškumo problemą, nebeturėsime nebepatogių klausimų dėl tualetų ar rankų higienos“,- sako projekto vadovė Ana Timonina-Mickevičienė.
Bendra įgyvendinamo projekto vertė – 946 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas LR Aplinkos ministerijos lėšomis.
Infrastruktūros atnaujinimo darbai, nors ir kelia tam tikrų nepatogumų dirbantiesiems bei lankytojams (jie dėl planuojamų darbų ne visada galės patekti į visas norimas zonas), pasak KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, yra tikra dovana pažymint KU Botanikos sodo įkūrimo 30-metį. „Matome, kokiu miesto bendruomenės ir turistų traukos centru pastaraisiais metais tapo mūsų sukurta augmenijos oazė. Čia jau vyksta miesto renginiai, į KU Botanikos sodą nuo ateinančios vasaros kursuos vandens autobusas, gabensiantis čia turistus. Džiaugiuosi, kad turime galimybę sutvarkyti šią erdvę taip, kad žmonės joje patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, o ne nepatogumų“,- sako KU vadovas.
Uostamiestis pakeitė savo rūbą – pripažintas žaliausia savivaldybe, pristatė naują vizualinį identitetą ir reikšmingai pakilo reputacijos reitinge. Įsimintini 2022–ieji buvo ir verslui – patvirtintas pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parkas, Klaipėda įsiveržė į Baltijos uostų lyderių gretas.
„Miestas yra kompleksinis organizmas, susidedantis iš daugybės skirtingų aspektų, todėl ir šiuo atveju, nėra vieno sprendimo ar projekto, kuris būtų svarbesnis ir atlieptų visus miesto gyventojų, verslų, organizacijų bei svečių poreikius. Siekiant kokybiško pokyčio reikalinga visų sričių sinergija“, – taip 2022 metus apibūdino Kristina Postornak, „Klaipėdos ID“ l.e.p. direktorė.
Pokyčiai mieste
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko startuolis „Popa Boat” sukūrė pirmąjį vandens autobusą Lietuvoje ir planuoja plukdyti žmones į darbą ir namo Danės upe.
Būtent ši inovacija lėmė, kad Klaipėdai spalio mėnesį Transporto inovacijų forume buvo skirtas žaliausios savivaldybės titulas už vandens viešojo transporto skatinimą ir plėtros galimybes.
„Džiaugiamės, jog miesto gatvėmis jau daugiau nei dvejus metus kursuoja Klaipėdoje sukurti elektriniai autobusai. Kitą vasarą keleivius jau turėtų vežti dešimt naujų ekologiškų, draugiškų aplinkai, autobusų. Taip pat didžiuojamės, kad kitąmet šiltąjį sezoną pasitiksime su elektra varomais vandens autobusais, kurie neturi lygiaverčių analogų visoje šalyje“, – pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Jūratė Sokolova.
Kad miestas velkasi naują rūbą, liudija ir viešųjų erdvių atnaujinimai bei remontai. Miestiečiams pristatytas renovuotas Danės skveras – įrengti batutai ir žaidimų aikštelė vaikams, muzikinis fontanas, itin džiuginantis šeimas karštomis vasaros popietėmis.
Spalio pabaigoje visuomenei atvertas ir Šiaurinis molas Melnragėje – lankytojai vėl turi galimybę iš arti pajusti jūros jėgą, stebėti praplaukiančius laivus.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau netrukus galės džiaugtis ir patogesniais dviračių takais – pradėtas populiaraus dviračių tako Smiltynė–Juodkrantė maršruto kapitalinis remontas.
2022-aisiais Klaipėda pristatė ir naują vizualinį identitetą, kuriuo pabrėžiama žmogaus ir miesto darna, Klaipėdos kaip judančio ir darniai su gamta sugyvenančio miesto idėja. „Art Directors Club of Europe“ (ADC*E) apdovanojimuose Klaipėdos miesto vizualinis identitetas įvertintas auksu dizaino kategorijoje.
„Šiandien miestų rinkodara tampa vis svarbesniu strateginiu įrankiu. Miesto pozicionavimas ir vizualinis identitetas – vienas nuo kito neatskiriami dalykai, kurie atspindi miesto tapatybę, vertybes ir išskirtinumą. Tikiu, kad vieninga įvaizdžio sistema užtikrins nuoseklų Klaipėdos įvaizdžio formavimą“, – mintimis pasidalino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Didžiajame reputacijos indekse Klaipėda šiemet aplenkė ir Kauną, ir Vilnių. „Nuolatinėje Vilniaus ir Kauno kovoje laimėjo Klaipėda“, – sakė tyrimo autoriai, pabrėžę, kad uostamiestį itin palankiai įvertino vilniečiai.
Balandį, po beveik trijų dešimtmečių užmaršties, duris atvėrė ir iškart nauju traukos objektu tapo „Victoria Hotel Klaipėda“ viešbutis. Pats viešbutis mena dar XVIII a. pabaigą, kai čia buvo įkurta karčiama, o viešbutis įrengtas XIX a. pradžioje ir veikė iki pat 1995 metų.
Jūrinis proveržis
Viena reikšmingiausių Klaipėdos, o ir visos Lietuvos naujienų, – uždegta žalia šviesa vienam iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jau kitais metais bus pradėtos 700 MW galios elektrinių parko Baltijos jūroje statybos. Planuojama, kad 2028 metais pradėsiantis veikti jūrinio vėjo parkas pritrauks daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų.
Kristinos Postornak manymu, Lietuvos sprendimas įgyvendinti vėjo jėgainių projektą Baltijos jūroje yra itin reikšmingas Klaipėdos miestui ir regionui.
„Šis projektas paveiks visą Klaipėdos miesto ekonomiką, sukurs naujas darbo vietas, paskatins verslų augimą. Be to, vėjo jėgainių parko kūrimas Lietuvoje suteiks daugiau galimybių vietiniams mokslininkams, inžinieriams ir kitiems specialistams studijuoti ir kurti inovacijas energetikos srityje“, – kalbėjo K. Postornak.
Devynmyliais žingsniais į priekį juda ir Klaipėdos jūrų uostas. Rekordiniai krovos metai, sprendimas Klaipėdoje priimti didelius krovininius laivus, tinkama infrastruktūra ir rinkliavų pokyčiai lėmė, kad uostas įsitvirtino pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų.
Į priekį Klaipėdos jūrų uostą stumia ir faktas, kad miestas įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus. Pavyzdžiui, Klaipėdą ir JAV Rytinę pakrantę jungia vandens kelias, kuris driekiasi per Gdynę, Geteborgą, Brėmerhaveną, Niujorką ir Filadelfiją.
Kovo viduryje Klaipėda įtraukta ir į NWC TO ECUADOR jūrinį maršrutą, taip sujungiant Lietuvos uostamiestį su Dominikos Respublika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitais uostais.
„Kasmet vis augantis ir tobulėjantis Klaipėdos uostas yra viena svarbiausių Klaipėdos investicinės aplinkos dedamųjų, leidžiančių miestui ir jame veikiantiems verslams būti globalios mėlynosios ekonomikos dalimi”, – pridūrė K. Postornak.
2022-aisiais Klaipėdą aplankė ir pirmosios fintech kregždės – mieste įsikūrė viena pirmųjų fintech įmonių „Paystrax“, uostamiestį pasirinkusi ir dėl pakankamos talentų pasiūlos.
Klaipėdoje savo padalinio duris atvėrė ir skaitmeninės rinkodaros agentūra „What About“, dirbanti su ambicingiausiais prekių ženklais Lietuvoje ir užsienyje.
Sparčiai kuriasi ir daugiau įmonių, garsėjančių ne tik savo inovacijomis, bet ir dėmesiu darbuotojui. Pavyzdžiui, apie plėtrą Klaipėdoje paskelbė sparčiai auganti įmonė ROL. Stalų rėmus ir mažmeninės prekybos įrangą gaminanti bendrovė Lietuvoje jau yra įdarbinusi per 600 žmonių, dar pusšimtį žada įdarbinti Klaipėdoje. ROL – viena didžiausių švedų kapitalo įmonių Lietuvoje.
K. Postornak išskyrė ir mėlynosios ekonomikos proveržį – intensyvėja bendradarbiavimas tarp įmonių, vyriausybinių ir akademinių institucijų, taip pat juntamas išaugęs visuomenės dėmesys mėlynajai ekonomikai.
„Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 gyvuos ir turės tiek potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie jos vystymo, todėl labai svarbus bendradarbiavimas ir tarpusio palaikymas tarp partnerių“, – pridūrė J. Sokolova.
Švietimo iniciatyvos
Klaipėda ir toliau aktyviai imasi įvairių švietimo iniciatyvų, kurių tikslas – spręsti darbo rinkos problemas, padėti verslui rasti talentų, supažindinti moksleivius su įdomiomis ir perspektyviomis specialybėmis.
Pavyzdžiui, uostamiestyje duris atidarė regioninis karjeros centras „Karjeras“, kuriame jaunimui teikiamos individualios konsultacijos, siekiant padėti jiems rasti tinkamą ir mėgstamą darbą. „Karjeras“ taip pat organizuoja pažintinius vizitus įmonėse, tiesia pagalbos ranką ir mokinių tėvams.
Klaipėdos miesto savivaldybė, matydama „Vedlių“ programos naudą, patvirtino jai finansavimą dar trejiems metams. „Vedliai“ („Teachers Lead Tech“) – tai unikali informatikos ir technologinės kūrybos programa, skirta pradinių klasių mokytojams. Pedagogai mokosi kūrybinio programavimo ir netgi virtualios realybės pagrindų, kuriuos vėliau turi galimybę pritaikyti savo pamokose. Nuo šio rudens ši programa vykdoma visose Klaipėdos pradinėse mokyklose, joje dalyvauja per 300 pedagogų.
Dar viena naujiena Klaipėdoje – pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus ruošiami laivų stiuardai. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras įsteigė laivų keleivių aptarnavimo specialistų specialybę, kurią įgyti jaunuoliai galės baigę 10 klasių. Kiek daugiau nei dvejus metus trunkanti programa atvers jos absolventams galimybes įsidarbinti keleiviniuose laivuose visame pasaulyje.
„Klaipėda tikrai išskirtinis miestas, nebandantis konkuruoti su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis. Tai miestas, turintis didelį potencialą. Ir tai pastebime ne tik mes, klaipėdiečiai, bet ir mūsų kaimynai, Lietuvos ir užsienio svečiai, investuotojai bei jaunimas, kuris vis dažniau renkasi uostamiestį dėl galimybės suderinti poilsį ir darbą. Todėl šiemet Klaipėda reputacijos indekso tyrime ir šoktelėjo į pirmą vietą“, – reziumavo J. Sokolova.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 1,8 mln. eurų kvietimą jaunoms įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus Vidurio ir vakarų regione. Tai dar viena priemonė iš suplanuoto 1 mlrd. eurų plano skatinti Lietuvos ekonomiką.
„Šiuo kvietimu finansavimas bus teikiamas naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veikloms, siekiant sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose, skatinant intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą ir parengimą rinkai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Galimi pareiškėjai – pradedantieji inovatoriai, kurie kartu su projekto įgyvendinimo planu turės pateikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros verslo planą. Projektui įgyvendinti galima gauti finansavimą iki 200 tūkst. eurų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Pradedantysis inovatorius – tai įmonė, kuri vykdo veiklą ne ilgiau kaip 1 metus ir kurios veiklos pajamos yra ne mažesnės kaip 3 tūkst. eurų, taip pat įmonė, kuri vykdo veiklą ilgiau kaip 1 metus, bet neturi patirties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje ir kurios metinės veiklos pajamos per paskutinius finansinius metus yra ne mažesnės kaip 3 tūkst. eurų.
Šiuo kvietimu tinkamos finansuoti išlaidos: MTEP paslaugų įsigijimo iš išorės šaltinių, konsultacijų dėl MTEP projekto veiklų, MTEP veikloms naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos, projektą vykdančio personalo darbo užmokestis, komandiruočių išlaidos, taip pat išlaidos patentavimui ir kt.
Projektų veiklų įgyvendinimo trukmė – ne ilgesnė kaip 18 mėnesių.
Priemonę administruoja Inovacijų agentūra. Paraiškas gauti finansavimą galima teikti iki 2023 m. kovo 31 d.
