Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seime pažymėta Europos jūros diena. Lietuvos jūrinio klasterio narių iniciatyva ir pajėgomis čia surengtas pirmasis jūrinio verslo ir politikos forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“.
Renginio fokuse – visi mėlynosios ekonomikos plėtros aspektai: nuo jūrinio identiteto skiepijimo bendrojo lavinimo mokyklose iki aukščiausio lygmens mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų kūrimo, jomis grįstų verslų skatinimo bei nuoseklios valstybės politikos plėtojant jūrinį sektorių. Į pirmąjį tokio pobūdžio forumą Lietuvos įstatymo leidėjų rūmuose išvyko gausios pajūrio regiono mokslo, verslo bei jūrinės kultūros sklaida suinteresuotų institucijų pajėgos. Pranešimą apie Klaipėdos universiteto vaidmenį formuojant jūrinę regiono kultūrą ir kuriant inovacijas forume pristatė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, sveikindamas renginio dalyvius Seime, akcentavo, jog Lietuvos valstybei, keliančiai tvarios plėtros tikslus, jūrinis sektorius ir galimai dar ne visiškai įvertintas Klaipėdos potencialas yra labai svarbūs. „Laukia ateities iššūkiai: pateikti pasauliui reikalingų inovacijų“,- sveikinimo kalboje sakė iš Klaipėdos kilęs politikas.
Forumo pranešimuose aptartos Lietuvos – jūrinės valstybės strategija ir vizija (pranešėjas prof. dr. Valdas Rakutis, Seimo narys), Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės plėtros strategijų tikslai bei jų įgyvendinimas (pranešėja asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė). Žaliojo uosto koncepcijos tikslus pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, SGD terminalo vaidmenį kuriant Lietuvos energetinę nepriklausomybę apžvelgė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos skyriaus vadovė. Pranešimus taip pat pristatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompanijų „Vakarų laivų gamykla“ ir „Bega“ vadovai bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius.
„Mums svarbu Lietuvai nešti žinią apie svarbų galimo jūrinio sektoriaus spurto elementą – mokslą. Jeigu siekiame tvarios plėtros, mums būtina kryptingai plėtoti jūros tyrimus. Jeigu tikimės pažangių technologijų ir jūrinio sektoriaus technologinio atsinaujinimo, turime investuoti į šios srities specialistų rengimą, skatinti ir palaikyti techninę mintį. Šiandien norėjome parodyti, kad jūra – neišsemiamų galimybių klodas, bet tam, kad jas įžvelgtume ir išnaudotume, reikalingi intelektiniai gebėjimai, specifinės kompetencijos. Renginio rezoliucijos punktuose daug dėmesio skiriama pažangių sprendimų diegimo jūrinėje ekonomikoje būtinybei. Pažangą ir inovacijas kuria žmonės, pasinaudodami mokslo suteiktais instrumentais. Regis, daug ta tema kalbame ir visiems viskas aišku, bet Klaipėdos universitetas, vienintelė valstybinė universitetinio mokslo įstaiga, iš valstybės biudžeto asignuojamas mažiau nei 50-ia procentų. Prie vienintelio Lietuvoje mokslinių tyrimų laivo-laboratorijos „Mintis“ išlaikymo valstybė apskritai neprisideda“, – neretai nuviliančius valstybinio požiūrio į pajūrio specifiką pavyzdžius pateikė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Forumo dalyviai parengė 10 punktų rezoliuciją „Dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo“, kuri bus pateikta šalies įstatymų leidėjams bei Vyriausybės struktūroms.
„Jeigu ne Jūs atvažiuojate prie jūros, jūrą atvežame pas Jus!”, – tokiu šūkiu startuoja jūrinis edukacinis projektas „Jūros ambasada“. Tai Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui ir šimtosioms Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukakčiai skirta iniciatyva, kuria siekiama plėsti visuomenės akiratį apie Klaipėdos miesto ir jūrinio sektoriaus potencialą, priartinti jūrines temas prie nutolusių nuo uostamiesčio regionų.
„Simbolinis „Jūros ambasados“ startas bus duotas gegužės 20-ąją, minint Europos jūros dieną, Lietuvos Respublikos Seime organizuojamo jūrinio forumo „Klaipėda jūrinėje Europoje“ metu. Jame apžvelgsime šiandienos jūrines aktualijas ir inovacijas, pažangius sprendimus, padedančius jūriniam sektoriui, uostui, laivybai prisidėti prie mėlynosios ekonomikos augimo. Turime suprasti, kad esame ne valstybė prie jūros, bet senas tradicijas turinti jūrinė valstybė, todėl į jūros teikiamas galimybes būtina žvelgti kur kas plačiau. Jūra yra reikšminga ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu, tad itin svarbu, kad jos vaidmenį suprastų visos šalies gyventojai“, – pasakojo projektą įgyvendinančio Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.
LR Seime vyksiančiame forume „Klaipėda jūrinėje Europoje“ susitiks verslo, mokslo, valdžios atstovai, už inovacijų plėtrą atsakingų organizacijų ekspertai, užsienio šalių ambasadų delegatai. Forumo metu sprendimų priėmėjams bus pristatyta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninti opiausi uosto, jūrinio verslo ir mokslo klausimai, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį. Lietuvos jūrinis klasteris šį forumą rengia kartu su 20-ies metų veiklos sukaktį mininčiu Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Klaipėdos universitetu. Pastarasis yra ir „Jūros ambasados“ partneris.
„Jūra suteikia didžiules galimybes plėtotis ekonomikai, jūriniams verslams, mokslo sektoriui – ir tai svarbu visai šaliai, ne tik Klaipėdos regionui. Klaipėdos universitetas savo dėmesį koncentruoja ne tik į visapusiškus jūros tyrimus, inovatyvių technologijų jūriniam sektoriui kūrimą, bet ir verslui reikalingų specialistų rengimą. Vienas iš mūsų tikslų – į Klaipėdą pritraukti kuo daugiau motyvuotų jaunuolių, kurie prisidėtų kuriant pažangią jūrinę valstybę“, – sakė prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius.
Forumas LR Seime – pirma „Jūros ambasados“ stotelė, pristatant jūros teikiamas galimybes. Vėliau projekto geografija išsiplės per visus didžiuosius Lietuvos miestus. Projekto metu planuojama sukurti kelis virtualios realybės video siužetus, kurie leis Klaipėdos miestą ir uostą pažinti kitu kampu. Rugsėjį, minint Pasaulinę jūrų dieną, Klaipėdos moksleiviams bus organizuojama „Jūros ambasados akademija“, kurioje jaunuoliai kūrybinėse dirbtuvėse galės semtis žinių apie pažangius jūrinius projektus, jūrinę ekonomiką, akvakultūrą, jūrinį paveldą.
Projektas „Jūros ambasada“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
Iliustracijai panaudota KVJUD nuotrauka.
Ukrainos verslams, kurie po šių metų vasario 24 d. nusprendė pradėti veiklą mūsų šalyje, Lietuva mokės subsidijas už įsikūrimą ir darbo vietų kūrimą. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai šios subsidijų priemonės koncepcijai. Iš viso subsidijoms numatoma skirti iki 2 mln. eurų.
Už verslo įsteigimą Lietuvoje numatyta vienkartinė 10 000 eurų, o už vienos naujos darbo vietos įsteigimą – 5 000 eurų subsidija. Vienam pareiškėjui gali būti skiriama subsidija ne daugiau kaip už 10 darbo vietų, skirtų pagrindinei jo ekonominei veiklai vykdyti, įsteigimą.
„Rusijos invazija į Ukrainą tapo dideliu iššūkiu Ukrainos verslams, neigiamai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. Norime padėti atvykusiems žmonėms, kurie turi verslą Ukrainoje, pratęsti savo veiklą iš Lietuvos. Siekdami padėti Ukrainos įmonėms, kurios dabar negali tęsti veiklos savo šalyje ir ieško galimybių išsikelti į kitas valstybes, siūlysime joms subsidijas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal priemonę „Subsidijos Ukrainos verslo subjektų įsteigtoms darbo vietoms Lietuvos Respublikoje“ pareiškėju gali būti juridinis asmuo, kurį ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 24 d. Lietuvoje įregistravo Ukrainos bendrovė.
Šios bendrovės vidutinės metinės pajamos ar turimo turto vertė per paskutinius trejus finansinius metus buvo ne mažesnė nei prašoma subsidijos suma, o darbuotojų skaičius 2021 m. pabaigoje buvo ne mažesnis nei 20.
Pareiškėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki šių metų lapkričio 1 d. įsteigti ne mažiau nei 10 darbo vietų, skirtų pareiškėjo pagrindinei ekonominei veiklai vykdyti.
Į subsidiją gali pretenduoti įmonės, kurių akcininkai ir jų valdybų nariai nėra įtraukti į sąrašus asmenų, kuriems taikomos bet kokios Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Lietuvos, JAV ar kitos sankcijos.
Planuojama, kad priemonė startuos artimiausiu metu po koncepcijos patvirtinimo. Ją administruos VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Virginija Kesminė, VE, virginija@ve.lt
Senkant pasaulio naftos ištekliams mokslininkai ieško alternatyvų iškastiniam kurui. Įvairiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, bandoma kuro gamybai pritaikyti perdirbtas įvairias atliekas. Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko bandymus su naudotomis padangomis ir plastikais, mėgindami sukurti alternatyvą šiuo metu naudojamam jūriniam kurui.
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Inžinerijos katedros docentas dr. Žilvinas Kryževičius „Vakarų ekspresui“ teigė, kad degalai, pagaminti iš plastiko atliekų, gali prilygti ar net viršyti įprasto jūrinio kuro efektyvumą, o ekologiniu požiūriu yra lengviau valdyti teršalų susidarymą.
Tiesa, kol kas savo kaina alternatyvus kuras iš perdirbtų atliekų dar negali konkuruoti su degalais, pagamintais iš žaliavinės naftos. Vis dėlto tikimasi, kad ateityje naujosios technologijos ras savo vietą rinkoje.
Gal galime pradėti nuo paaiškinimo, kuo jūrinis kuras skiriasi nuo įprasto kuro, naudojamo automobiliams?
Pirmiausia jūrinio kuro nenusipirksi įprastoje degalinėje, o kitas skirtumas, kad jūrinio kuro spalva yra tamsesnė nei įprastų automobilinių degalų.
Kalbant moksliškiau, automobiliniai degalai yra žaliavinės naftos distiliacijos produktai (jų mišiniai), sumaišyti su biodegalais.
Jūrinio kuro sąvoka apima bet kokius skystuosius degalus – grynus ir (ar) sumaišytus su biodegalais, kuriuos planuojama naudoti laivuose ar kurie naudojami laivuose.
Tačiau yra keli pagrindiniai skirtumai. Jūrinio kuro tankis ir kinematinė klampa yra didesni nei automobilinių degalų. Taip pat dar vienas svarbus skirtumas yra sieros kiekis degaluose. Automobiliniuose degaluose jis ribojamas iki 10 mg/kg, o jūriniame kure iki 2020 metų galėjo būti iki 3,5 proc.
2020 įsigaliojo taisyklė, žinoma kaip „TJO 2020“, kuri apribojo sieros kiekį degaluose, naudojamuose laivuose, plaukiojantiems už nustatytų išmetamųjų teršalų kontrolės zonų ribų, iki 0,50 proc. m/m (masės pagal masę), o emisijų kontrolės regionuose galioja dar griežtesnė, 0,10 proc. m/m, riba.
TJO yra patvirtinusi keturias tokias zonas – Baltijos jūros zona, Šiaurės jūros regionas, Šiaurės Amerikos zona ir Jungtinių Valstijų Karibų jūros zona.
Kaip mokslininkai pradėjo galvoti apie jūrinio kuro gamybą iš perdirbtų atliekų? Kas tai paskatino?
Tai nulėmė 3 priežastys. Pirma – visiems jau senai yra sakoma, kad žaliavinė nafta baigsis ir mums reikia ieškoti alternatyvų. Antra – tai, kad pasaulyje žmonių skaičius auga, didėja vartojimas, dėl to pagaminama vis daugiau atliekų, o jų deponavimas sąvartyne ar deginimas nėra tinkama išeitis. Be to, atliekos yra „atsinaujinanti“ žaliava naujiems produktams gaminti.
Trečia priežastis buvo pagrindinės problemos, susijusios su klimato kaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, rūgštieji krituliai ir kt. Paskatino ir tai, kad mūsų Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje, kuriame yra labai intensyvi laivyba.
Visa tai nulėmė, kad reikia ieškoti atsinaujinančios ir vietinės žaliavos – susidarančios netoliese ir dideliais kiekiais. Atliekos yra labai tinkama žaliava degalų gamybai, nes atitinka prieš tai išvardintus kriterijus.
Iš kokių atliekų buvo bandoma gaminti kurą? Kokie buvo bandymai? Kokios medžiagos pasitvirtino ar nepasitvirtino?
Pirma atliekų rūšis, kurią pasirinkome tyrinėti gaminant kurą, buvo panaudotos padangos. Tuo laikotarpiu Lietuvoje panaudotos padangos buvo apie 50 proc. deginamos, 30 proc. išvežama.
Kuro gamybai naudojome pirolizės reaktorių (pirolizė – terminis organinių medžiagų skaidymas be deguonies).
Pirmiausia tyrinėjome gamybos produktų išeigą ir nustatėme, kad kuo labiau padangas susmulkiname, tuo didesnę gauname skysto produkto išeigą.
Tačiau pastebėjome ir kitas dvi tendencijas: negalime tiesiogiai pagaminti reikalingų savybių kuro ir pagamintame kure yra labai didelis sieros kiekis. Tai labai apriboja tokio kuro panaudojimą pirmiausia dėl daromo poveikio aplinkai.
Taip pat atlikome keletą tyrimų su katalizatoriais, tačiau rezultatas buvo toks pat. Dėl šių rezultatų teko atsisakyti minties gaminti degalus iš panaudotų padangų.
Kitas mūsų pasirinkimas buvo polipropilenas ir didelio tankio polietilenas. Šitie plastikai labai plačiai naudojami ir po panaudojimo patenka į atliekas.
Degalus gaminome taip pat pirolizės reaktoriuje, naudodami kiek galima žemesnę temperatūrą. Mūsų nuomone, tai yra optimalu vertinant energijos sąnaudas.
Siekdami pagerinti degalų savybes, atlikome tyrimus maišydami pagamintą alyvą su alyva, pagaminta iš Baltijos jūroje augančių dumblių.
Paskatino ir tai, kad mūsų Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje, kuriame yra labai intensyvi laivyba. Kitaip tariant, šiame etape atliekos, biomasė ir kitos žaliavos nesunkiai gali būti perdirbamos į kitą žaliavą, kurią sąlyginai galėtume pavadinti nafta, ir toliau jau iš jos būtų gaminami degalai.
Prieš porą metų grįžome prie panaudotų padangų atliekų perdirbimo. Tyrimų metu buvo kuriami technologiniai principai būtent angliavandenilių mišinio gamybai.
Bendraujant su verslu, vykdant bendrus projektus buvo sukurtas hidrodinaminio kavitatoriaus prototipas, su kurio pagalba buvo sumažintas sieros kiekis alyvoje apie 30 proc.
Kiek laiko trunka iš perdirbtų atliekų pagaminti jūrinį kurą? Koks tai procesas?
Procesas nėra trumpas, nes reikia surinkti atliekas, jas išrūšiuoti, kartais net perrūšiuoti, plauti (bet tai atliekama ne visada), atliekas susmulkinti, tada pasirenkamas perdirbimo būdas.
Jūros dumblius taip pat reikia surinkti, išdžiovinti, susmulkinti. Pagal tai, kokį kurą norime gaminti – skystą, dujinį ar kietąjį, parenkame proceso trukmę, temperatūrą ir kt. parametrus. Pagaminame pirolizės alyvą, kurią reikia toliau apdoroti, kad galėtume panaudoti kaip degalus.
Kiek prie tokio kuro kūrimo prisidėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai?
Klaipėdos universiteto mokslininkai turi nemažą įdirbį šioje srityje. Jau daugiau kaip 10 metų tokiu būdu yra perdirbamas plastikas, biomasė, padangos. Mūsų mokslininkų grupė žino, kaip pagaminti jūrinį kurą, bet šį kurą reikia sunaudoti tuoj pat po pagaminimo, nes jis keičia savo savybes ir nebetenkina keliamų reikalavimų. Dėl to negalima jo tiekti į pardavimo vietas, nes reikia išlaikyti stabilius degalų parametrus.
Ar jūrinis kuras, pagamintas iš perdirbtų atliekų, šiuo metu yra naudojamas?
Mano žiniomis, šiuo metu nėra naudojamas, nes nėra išvystytos technologijos arba yra naudojami labai maži įrenginiai, kurie dažniausiai apsiriboja laboratorinėmis sąlygomis (prototipais). Pasaulyje jau yra statomos kelios gamyklos, kurios gamins jūrinį kurą iš plastiko atliekų, tačiau jų pajėgumai yra labai maži, vertinant viso susidariusio plastiko kiekio atžvilgiu.
Kaip jūrinį kurą iš perdirbtų atliekų galima įvertinti ekonominiu ir ekologiniu požiūriu? Ar tai galima pagrįsti kokiais nors stebėjimais, tyrimais? Ką atskleidžia tokių stebėjimų, tyrimų rezultatai?
Ekologiniu požiūriu kuras, pagamintas iš atliekų, yra gerai. Pirmiausia saugome gamtą, pagaminame mažiau anglies dioksido dujų, kuris sukelia mums žinomas pasekmes. Taupome planetos resursus, mažiau teršiama planeta, nes žaliavų išgavimas sukelia tikrai nemažai ekologinių problemų.
Kokią matytumėte perspektyvą platesniam šio kuro pritaikymui?
Šiuo metu degalams, pagamintiems iš atliekų, sunku konkuruoti dėl kainos su degalais, pagamintais iš žaliavinės naftos. Apskritai jūrinis kuras skirstomas į dvi klases: distiliacinis kuras, sudarytas iš lengvųjų frakcijų, ir sunkusis kuras, susidedantis iš sunkiųjų likutinių frakcijų mišinių. Tai mums pasako, kad reikia orientuotis į kažko panašaus į žaliavinės naftos, iš kurios gaminami degalai, gamybą. Reikia išnaudoti jau esamas gamybos linijas ir technologijas, tik jas truputį pritaikant kitai žaliavai. Sukurti naują visą gamybos technologiją ir ją paleisti gali užtrukti daug laiko ir reikės didelių išlaidų.
Renginys „Klaipėda jūrinėje Europoje“ apžvelgs uosto aktualijas, plėtojamus pažangius sprendimus bei kvies diskutuoti su sprendimų priėmėjais apie mėlynosios ekonomikos plėtros perspektyvas.
Atliepia Žaliąjį kursą
Forumo koncepcija glaudžiai susijusi su ES žaliojo kurso politika. „Manome, jog Europos jūros diena yra tinkama proga garsiau kalbėti apie tai, kaip uostams ir juose veikiantiems verslams sekasi užtikrinti juose vykstančių procesų įtakos klimato kaitai mažėjimą, o taip pat padiskutuoti apie naujai atsiveriančias galimybes. Kurdami ir diegdami inovacijas, įgyvendindami pažangius technologinius projektus galime ne tik atliepti aplinkosauginius standartus, bet ir stiprinti mūsų jūrinio verslo, Klaipėdos uosto bei visos šalies pozicijas globalioje konkurencinėje aplinkoje“, – akcentavo renginį inicijuojančio Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės vadovas Arnoldas Šileika.
Forumo metu sprendimų priėmėjams bus pristatyta rezoliucija dėl Lietuvos jūrinės ekonomikos konkurencingumo didinimo – konkrečių pasiūlymų pakete išgryninti opiausi uosto, jūrinio verslo ir mokslo klausimai, kurių sprendimas suteiktų jūrinės inovacijų ekosistemos plėtrai itin reikalingą postūmį.
Jungiasi 6 partneriai
Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuojamas bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetu bei Klasterio veiklos koordinatoriumi, 20-ies metų veiklos sukaktį šiemet mininčiu Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP).
„Ambicingą ekonominės plėtros strategiją iki 2030 m. užsibrėžęs Klaipėdos miestas, o taip pat visas Vakarų Lietuvos regionas yra tiesiogiai sietini su mėlynosios ekonomikos proveržiu Lietuvoje. Renginio partneriai siekia plėtoti aktyvesnį dialogą su sprendimų priėmėjais – tai ir nulėmė savo esme itin klaipėdietiško renginio pristatymą Vilniuje“, – pažymėjo KMTP direktorė Roma Stubrienė.
Renginio LR Seime organizatoriai tikisi apie 100 dalyvių – verslo, mokslo, valdžios atstovų, už inovacijų plėtrą atsakingų organizacijų ekspertų, užsienio šalių ambasadų vadovų ir delegatų.
Platus temų spektras
Apie tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrą iš europinės perspektyvos forume kalbės Europos Komisijos Generalinio Direktorato politikos pareigūnė jūriniams reikalams ir žuvininkystei Patrizia Busolini. Įžvalgas apie Lietuvos kaip jūrinės valstybės strategiją ir viziją pristatys LR Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis, apie jūrinės valstybės elementus iš karinio laivyno perspektyvos pasisakys karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas. „Žalias uostas – ar būsime pirmi?“ – su šiuo klausimu bei savo įžvalgomis į forumą atvyksta KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas. Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė Eglė Stonkė renginyje apžvelgs Klaipėdos regiono lyderystę Baltijos jūros regione per tvarios jūrinės ekonomikos prizmę.
Uostų transformacija į svarbius energetikos hub‘us buvo akcentuota balandžio 29 d. vykusio Klaipėdos ekonomikos forumo metu – šią temą renginyje Seime atlieps bei energetinės nepriklausomybės rakursą forume užtikrins AB „Klaipėdos nafta“ SGD komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.
Uoste plėtojami inovatyvūs sprendimai ir jų integravimo galimybės į žaliąsias logistikos grandines atsispindės AB „Vakarų laivų gamykla“, jūrų krovos kompanijos „Bega“, Vidaus vandens kelių direkcijos Vadovo Vladimiro Vinokurovo pranešimuose.
Mokslo institucijų vaidmuo itin svarbus formuojant jūrinę regiono kultūrą, vykdant mokslinius tyrimus, kuriant inovacijas, ruošiant jūrinei pramonei bei laivybos sektoriui reikalingus specialistus – šios temos bus gvildenamos Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko bei Klaipėdos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovo Vaclavo Stankevičiaus pranešimuose.
Forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“ duos simbolinį startą projektui „Jūros ambasada“. Projektas skirtas populiarinti jūrinę kultūrą ir plėsti visuomenės akiratį apie Klaipėdos miesto ir jūrinio sektoriaus potencialą, stiprinti Lietuvos, jūrinės valstybės, įvaizdį.
Dalyvių REGISTRACIJA (atvira iki gegužės 18 d. 10:00): https://bit.ly/KlaipedaJurinejeEuropojeRegistracija
PROGRAMA (PDF) parsisiuntimui
Gegužės 10 d. viešoji įstaiga „Klaipėda ID“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija visuomenei pristatė miesto vizualinio identiteto vadovą ir atnaujintą miesto ženklą. Pusantrų metų trukusiu projektu buvo siekiama įgyvendinti strateginiuose miesto dokumentuose keliamus tikslus ir lūkesčius Klaipėdai. Projektą įgyvendino dizaino agentūra „CRITICAL“ ir tyrimus vykdanti supratimo agentūra „Xwhy“.
Remiantis miesto ekonominės plėtros strategija, dar 2019 metais buvo parengta Klaipėdos miesto pozicionavimo strategija, kurią atnaujinus 2020 metais buvo sukurtas ir Klaipėdos ekonominės miesto plėtros rinkodaros veiksmų planas. Pirmas žingsnis įgyvendinant šią strategiją buvo vizualinio identiteto sukūrimas. Miestų tarpusavio konkurencija, siekiant pritraukti investuotojus ir talentus, auga, todėl svarbu išlaikyti vieningą miesto įvaizdį bei užtikrinti, kad žinutės, kuriomis Klaipėda pristatoma skirtinguose kontekstuose, skirtingoms auditorijoms, papildytų viena kitą.
Pusmetį trukusio kūrybinio etapo metu buvo analizuojamas istorinis ir kultūrinis Klaipėdos miesto kontekstas bei vykdomas sėkmingas visuomenės įtraukimas – kokybinėje apklausoje sudalyvavo beveik 1 iš 100 klaipėdiečių. Taip pat daugiau nei 50 verslo, turizmo, švietimo, kultūros, sporto ir bendruomenių atstovų dalyvavo įtraukimo sesijose, kūrybinėse dirbtuvėse.
Naujas vizualinis identitetas atspindi tyrimo metu suformuotą miesto tapatybės naratyvą: „Prisijaukinęs (atsi)kuriančia jūros energiją, žmogus ir miestas kvėpuoja darniu ritmu. O tai – pilnavertiško gyvenimo šiame mieste apibrėžimas.“ Šis naratyvas integruojasi su Klaipėdos, kaip judančio miesto, idėja praturtindamas ją simbolinėmis sąsajomis su ritmingu jūros judėjimu ir gyvybingumu, išreiškiančiomis darnaus, harmoningo gyvenimo šiame mieste galimybę.
Kuriant miesto ženklą, komisija ir išoriniai ekspertai suabejojo, ar visiškai naujas simbolis lengvai prigytų mieste, todėl buvo nuspręsta grįžti prie miesto ištakų ir istorinio Klaipėdos antspaudo. Remiantis juo sukurtas stilizuotas logotipas, atitinkantis šiuolaikinės rinkodaros lūkesčius.
„Tikiuosi, jog kiekvienas klaipėdietis naujoje vizualinio identiteto sistemoje ras bent dalelę savęs. Vieniems svarbiau jūra, kitiems senamiestis, dar kitiems – miestą supanti žaluma. Svarbu, kad sukurta sistema atitinka tiek miesto strateginius dokumentus, tiek ir tyrimo metu suformuluotą naratyvą. Juk miesto simbolika yra tam tikras kompromisas, atspindintis kiekvieno nuotaikas ir lūkesčius“, – pasakojo projekto vadovas Girmantas Neniškis.
Renginio metu taip pat pristatyta internetinė platforma – Klaipėdos miesto vizualinio identiteto generatorius, kurio pagalba kiekvienas, net ir neturintis patirties dizaino srityje, galės susikurti vizualinę medžiagą, atitinkančią miesto identiteto gaires.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija planuoja miesto identiteto įvedimui į rinką ir įgyvendinimui 2022 metais skirti 197 tūkst. eurų. Tačiau tikėtina, kad tikrąją identiteto naudą bus galima įvertinti per trejus-penkerius metus.
KU mokslininkų sukurta inovatyvi ir aplinkai draugiška naftos teršalų neutralizavimo biotechnologija – laboratorinių eksperimentų finišo tiesiojoje. Kitas žingsnis – sukurto produkto bandymai realiomis sąlygomis, neutralizuojant naftos išsiliejimus Baltijos jūroje ar uosto akvatorijoje.
KU mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės kurtos technologijos ypatumas – naftos teršalams surinkti bei skaidyti panaudoti natūralius gamtos išteklius – nebrangias žemės ūkio atliekas bei Baltijos jūros vandenyje ir smėlyje randamus mikroorganizmus.
Projekto „InoBioTech Baltija“ komanda pastaruosius mėnesius laboratorijos sąlygomis testavo įvairias iš vandens ir smėlio išskirtas mikroorganizmų kultūras bei skirtingus natūralios kilmės sorbentus. Iš visų bandytų sorbentų geriausias rezultatas gautas naudojant šiaudus. Mokslininkai šiaudus hidrofobizavo, kad jie netrauktų vandens, tik surinktų naftos teršalus ir kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje. Kitame etape į sorbentus buvo imobilizuojamos ir auginamos tam tikrų mikroorganizmų rūšys – bakterijos ir grybai.
„Mums reikėjo įvertinti, ar mikroorganizmų imobilizavimas į sorbentus neturės poveikio jų plūdrumui vandens paviršiuje bei naftos produktų absorbcijai. Labai svarbu, kad išsklaidžius sorbentus ant naftos dėmės jie kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje, spėtų absorbuoti naftos taršą ir plūduriuotų vandens paviršiuje, kol bus surinkti ir perkelti į specialias naftos utilizavimui skirtas vietas. Laboratorijoje gauti rezultatai džiugina: pasirinktų mikroorganizmų imobilizavimas nemažina sorbentų plūdrumo bei sėkmingai leidžia surinkti naftos taršą laboratorinėmis sąlygomis“,- pasakoja viena iš biotechnologijos kūrėjų dr. Tatjana Paulauskienė.
Anot jos, naftos teršalų valymui vandenyje dažniausiai naudojami mechaniniai, cheminiai ar biologiniai metodai, turintys ir tam tikrų pranašumų, ir trūkumų. Neretas iš jų sukuria kitą problemą – antrinę taršą. KU Jūros valymo laboratorijoje kuriamas biologinis naftos teršalų valymo metodas bus ir draugiškas aplinkai, ir turės gerą naftos skaidymo potencialą.
„Gamtoje randami mikroorganizmai turi gebėjimą skaidyti įvairios kilmės organines medžiagas, tarp jų yra ir tokių, kurie gali skaidyti naftą bei jos produktus. Tokių mikroorganizmų mes radome ir Baltijos jūros aplinkoje. Taip pat mūsų tyrimų rezultatai parodė, kad kai kuriais atvejais į sorbentus imobilizuoti mikroorganizmai, išskiria bioaktyvias medžiagas, taip sumažindami naftos plėvelės paviršiaus įtempimą, dėl ko nafta dar efektyviau gali būti surenkama sorbentų pagalba“ – sako Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Marija Kataržytė.
Eksperimentinio etapo metu pagaminta bandomoji produkto partija (3 kg) lauks patikrinimo realiomis sąlygomis. KU Jūros valymo laboratorijoje lankęsi Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos atstovai neslėpė, jog ši inovacija uosto administratoriams ir įdomi, ir aktuali.
Plėtojant inovaciją dirba 6 mokslininkų komanda – 3 iš technologijų srities ir 3 biologai. Balandį į ją įsiliejo biologė Lyubov Shevchenko iš Černigovo (Ukraina).
Technologija jau yra apsaugota (pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija į Europos patentų biurą), pagal ją pagamintas produktas bus licencijuojamas ir teikiamas rinkai. Susidomėjimas KU mokslininkių darbu – didelis. Jis ypač aktualus Baltijos jūros valstybėms, plėtojančioms jūrinio transporto verslus. Dėl Baltijos jūros uždarumo vandens atsinaujinimo procesai joje labai lėti, todėl taršos suvaldymo ir likvidavimo technologijos čia itin aktualios. Projektas „InoBioTech Baltija“ ir mokslininkų pasiekti rezultatai buvo pristatyti ir šią savaitę Klaipėdoje vykusiame Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdyje.
2022 m. gegužės 20 d. LR Seime vyks jūrinio verslo ir politikos forumas „Klaipėda jūrinėje Europoje“. Renginys organizuojamas Lietuvos jūrinio klasterio iniciatyva, pažymint Europos jūrų dieną.
Renginio partneriai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Klaipėdos universitetas bei Klasterio veiklos koordinatorius, 20-ies metų veiklos sukaktį šiemet minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Politikos formuotojams ir sprendimų priėmėjams forumas pristatys Lietuvos jūrinio verslo ir Klaipėdos uosto aktualijas, kvies diskutuoti apie mėlynosios ekonomikos plėtros perspektyvas identifikuojant esamas stiprybes, įvardijant iššūkius bei ieškant efektyvių sprendimų, padedančių juos įveikti.
Forumo temų spektras atspindės Lietuvos laivų statybos industrijos situaciją, pažangios akvakultūros, biotechnologijų, uosto infrastruktūros elektrifikacijos, vėjo energetikos srityse vystomus projektus, mokslo ir verslo partnerystės pagrindu plėtojamas inovacijas.
Pranešėjai: Lietuvos jūriniam klasteriui priklausančių verslo organizacijų aukščiausio lygio vadovai, mokslininkai, Klaipėdos savivaldos atstovai, už investicijų pritraukimą bei Klaipėdos regiono plėtrą atsakingos organizacijos. Išsamia programa organizatoriai pasidalins artimiausiu metu.
Dalyvių REGISTRACIJA: https://bit.ly/KlaipedaJurinejeEuropojeRegistracija
Registruotis kviečiami Lietuvos jūrinio klasterio narių ir partnerių – verslo, mokslo, viešojo sektoriaus – atstovai, sprendimų priėmėjai, už inovacijų plėtrą atsakingų organizacijų vadovai ir ekspertai.
PRAKTINĖ INFORMACIJA
Data : 2022 m. gegužės 20 d. (penktadienis).
Renginio pradžia: 10:00 val.
Vieta: LR Seimo III rūmų konferencijų salė (2 aukštas), Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius.
Kontaktinis asmuo dėl praktinės informacijos: Erika Zavackienė: erika@kmtp.lt; +370 684 50212.
Renginio kalba: lietuvių.
Dėmesio: tik užsiregistravusiems ir gavusiems el.paštu registracijos patvirtinimą asmenims bus suteiktas dalyvavimo renginyje leidimas. Atvykdami į renginį su savimi turėkite asmens dokumentą.
Informuojame, kad visuomenės informavimo tikslais renginyje bus fiksuojamas vaizdas, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Šio renginio nuotraukos ir vaizdo įrašai bus skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Išsamesnę informaciją apie asmens duomenų tvarkymą gali suteikti organizatoriai.
Viena svarbiausių balandžio 29 d. uostamiestyje vykusio vykstančio Klaipėdos ekonomikos forumo žinučių: uostai jau nėra vien svarbiausių jūrinių ir sausumos logistikos kelių mazgai – ateityje jie taps tvarios energetikos hub’ais ir būtina tam ruošti jau dabar. Energetiniai ištekliai sudaro apie 40% viso to, kas šiandien juda per Europos uostus. Energetikos gamyba ir tiekimas, importas, eksportas, resursų saugojimas – uostų įsitraukimas į šiuos procesus tik augs.
Uostuose itin daug potencialo skaitmenizavimui ir inovacijoms – jos būtinos siekiant optimizuoti procesus, užtikrinti jų saugumą, auginti konkurencingumą. 90% Europos uostų veikia gausiai urbanizuotose lokacijoje, tad emisijų mažinimas, žiedinės ekonomikos principų įgalinimas yra itin svarbūs, kaip ir pastangos užtikrinti tvarų jūrinių resursų panaudojimą. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) atstovai, Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenė apie visa tai diskutavo su Klaipėdos ekonominės plėtros strategais ir įgyvendintojais, Klaipėdoje apsilankiusiais Vyriausybės atstovais, mokslu ir verslu.
Mėlynosios ekonomikos plėtrai ir išmaniems uostams dedikuotoje panelinėje sesijoje, kurią moderavo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas, susitiko žiedinės ekonomikos, žaliųjų ir išmaniųjų uostų koordinatorius Wim Stubbe bei uostų skaitmenizacijos ekspertas Niels Gorm Maly Rytter iš Pietų Danijos universiteto, su kuriuo parkas bendradarbiauja projekte Connect2SmallPorts.
Greta pažangių sprendimų kūrimo ir diegimo įveikiant uostams svarbius iššūkius abu pašnekovai akcentavo jūrinio sektoriaus talentų ir startuolių auginimo būtinybę – į šį procesą svarbu aktyviai įsijungti tiek uostui, tiek verslui ir mokslo institucijoms.
Sesijoje savo plėtojamais projektais elektrifikacijos srityje dalijosi Lietuvos jūrinio klasterio partneriai AB „Vakarų laivų gamykla“ grupės įmonė UAB „Western Baltic Engineering“, Klaipėdos vaidmenį ir įdirbį modernios akvakultūros kontekste pristatė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas.
Renginio partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėda ID, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos LEZ Klaipėdos uostas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Lietuvos jūrinis klasteris ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Kokie ingredientai privalo būti efektyvumo ir, žinoma, pelno augimo siekiančio verslo virtuvėje? Kaip optimizuoti procesus, užtikrinti jų saugumą ir tvarumą gamybos įmonėse? Kokį vaidmenį čia atlieka programinė įranga?
Lietuvos jūrinio klasterio tarptautinis partneris Emerson Automation Solutions kviečia į savo metų įvykį „Innovation Day Lithuania” ir rasti jame visus rūpimus atsakymus bei susipažinti su praktiniais pažangių sprendimų taikymo pavyzdžiais!
Tikslinė auditorija: technologijų trendais, skaitmenine transformacija besidominti verslo bendruomenė, IT ir inžinerijos specialistai.
Renginio vieta: Hotel Vilnius Grand Resort.
Išsami renginio informacija: bit.ly/3klag5B
Būtina dalyvių registracija: bit.ly/36Tqjo0
Renginys nemokamas.
