Balandžio 29 d. Klaipėdos “Kultūros fabrike” vyks “Klaipėdos ekonomikos forumas 2022“. Renginio partnerių gretose – šiemet 20 metų veiklos sukaktį minintis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei KMTP koordinuojamas Lietuvos jūrinis klasteris.
Renginyje:
*Naujausi įtaką darantys veiksniai sprendimų priėmėjams ir politikos formuotojams
*Geopolitiniai iššūkiai – akligatvis ar naujos perspektyvos Lietuvos jūriniam verslui?
*ES priemonės tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrai ir įgyvendintų inovacijų laivybos sektoriuje sėkmės istorijos
*Investicijų pritraukimas ir konkurencingumo didinimas. Kas yra daroma?
*Talentų pritraukimo paskatos ir Europos Universitetų iniciatyvos reikšmė aukštajam mokslui bei verslui
Renginio metu pranešimus skaitys verslo ir mokslo organizacijų, Vyriausybės ir viešojo sektoriaus atstovai. Savo įžvalgas, pažangius Klaipėdoje kuriamus sprendimus pristatys ir Lietuvos jūrinio klasteriui priklausančio Klaipėdos universiteto mokslininkai, AB “Vakarų laivų gamykla” grupės deleguoti ekspertai. Išmaniems uostams ir mėlynųjų biotechnologijų plėtrai dedikuotą panelinę diskusiją moderuos KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Dalyvavimas nemokamas.
Klaipėdos ekonomikos forumas – Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos iki 2030 m. vienas iš veiksmų. Sėkmingas numatytų 4 augimo krypčių (Jūrinė ekonomika; Mėlynosios ekonomikos plėtra; Pažangios pramonės ekonomika; Kūrybinė ir paslaugų ekonomika) bei 3 horizontalių prioritetų (Palankios sąlygos verslui, investuotojams ir talentams; Inovatyvi ir ateities poreikius atitinkanti švietimo ir mokslo sistema; Patrauklus, įtraukiantis ir pasiekiamas regiono centras) įgyvendinimas leis Klaipėdai tapti pasaulyje pripažintu mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu.
20 veiklos metų sukaktį šiemet švenčiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas reikšmingą progą pažymi įsitraukdamas į pasauliniu mastu vykstantį Ocean Hackathon®, kuriame pirmąsyk Klaipėda ir Lietuva pristato savo lokaciją, komandas ir iššūkius.
#OceanHack bendruomenės gretose – visa eilė Prancūzijos miestų, Meksika, Pietų Afrika, JAV, Čilė, Dramblio Kaulo Krantas, Malaizija, Mauricijus.
Ocean Hackathon pirmąsyk buvo organizuotas 2016 m. Breste, tačiau greitai iniciatyva pasklido už Prancūzijos ribų. Šį hakatoną galima įvardinti kaip milžinišką inovacijų lauką, kuriame telkiasi tvaraus jūrinių resursų panaudojimo, ekosistemų išsaugojimo, modernių uostų ir uostamiesčių, tvaraus jūrinio verslo plėtros tematikomis besidomintys entuziastai, skirtingų sričių specialistai ir ekspertai.
Pagrindinis komandų darbo įrankis – duomenys, kuriuos dalyviams atveria ir pateikia skirtingų šalių valstybinės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos.
Prie pasaulinio hakatono šiemet besijungiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas jūrinį sektorių vertina kaip nestokojantį įvairialypių iššūkių – todėl itin imlų inovacijoms. Jūros ir vandenynai yra glaužiai susiję su energetikos ateitimi, maisto tiekimo grandinėmis bei kitomis svarbiomis sritimis, nuo kurių priklauso visuomenių gerovė.
48 valandų trukmės sprendimų ir jų prototipų generavimo maratonas laukia gruodžio 2-4 dienomis, tačiau jau greitai bus paskelbtas kvietimas komandoms teikti iššūkius, kurie būtų susiję su jūra ar vandenynais.
Daugiau informacijos: https://www.campusmer.fr/home-4185-0-0-0.html
„Startup Lithuania“ gegužės 26 d. organizuoja jau dešimtąjį kartą vyksiantį tarptautinį ir didžiausią Lietuvoje startuolių ekosistemos renginį „Startup Fair. Connect 2022“: https://www.startupfair.lt/
Renginio metu vyks diskusija, B2B susitikimai ir „Pitch Battle“ konkursas, kuriame bus renkami perspektyviausi startuoliai!
Renginyje kviečiami nemokamai dalyvauti visi, besidomtys startuolių ekosistema – startuolių įkūrėjai, investuotojai, verslininkai, įvairių sričių profesionalai ir kiti talentai.
Nemokami bilietai yra čia: https://bit.ly/StartupFair2022
O čia visa informacija apie „Pitch Battle“ konkursą, į kurį kviečiame registruotis iki gegužės 9 d.: https://www.startupfair.lt/pitch-battle
„Startup Lithuania“ gegužės 26 d. organizuoja jau dešimtąjį kartą vyksiantį tarptautinį ir didžiausią Lietuvoje startuolių ekosistemos renginį „Startup Fair. Connect 2022“: https://www.startupfair.lt/
Renginio metu vyks diskusija, B2B susitikimai ir „Pitch Battle“ konkursas, kuriame bus renkami perspektyviausi startuoliai!
Renginyje kviečiami nemokamai dalyvauti visi, besidomtys startuolių ekosistema – startuolių įkūrėjai, investuotojai, verslininkai, įvairių sričių profesionalai ir kiti talentai.
Nemokami bilietai yra čia: https://bit.ly/StartupFair2022
O čia visa informacija apie „Pitch Battle“ konkursą, į kurį kviečiame registruotis iki gegužės 9 d.: https://www.startupfair.lt/pitch-battle
Bet kokių sričių startuolius ir norinčius juos įkurti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia registruotis į „TechHub“ pre-akceleratorių. Intensyvių dvylikos savaičių trukmės mokymų metu atrinktos komandos galės paversti savo idėjas realiu produktu bei prisistatyti investuotojams. Šeštasis programos ciklas prasidės gegužės mėnesį ir kol kas numatoma, kad jis bus paskutinis.
„Pre-akceleratorius vykdomas jau pusantrų metų. Džiaugiamės, kad per šį laikotarpį užmezgėme daug naudingų partnerysčių bei nuolat jaučiame paramą ir palaikymą iš Lietuvos inovacijų ekosistemos. Programos absolventai kartu pritraukė jau daugiau nei 4 mln. Eur investicijų ir tai dar tik jų kelio pradžia“,– apie programos rezultatus pasakoja „TechHub“ projekto vadovė Gintarė Narakienė.
„TechHub“ pre-akceleratorius yra intensyviausia ir daugiausiai startuolių paruošianti mokymų programa Lietuvoje. Programą jau baigė 90 startuolių, 25 pre-akceleratoriuje dalyvauja šiuo metu. Iš viso pre-akceleratorius apjungė daugiau nei 300 inovatorių, jiems padeda 10 programos mentorių, gausus būrys partnerių, inovacijų ekspertų ir investuotojų.
Programoje gali dayvauti įvairių sričių startuoliai, tačiau dabar kaip niekad laukiamos idėjos, galinčios prisidėti prie pagalbos Ukrainai ir paramos jos žmonėms. „Prieš kelias savaites organizuotame hakatone „TechHub hack for Ukraine“ sukurta keletas įrankių, efektyvinančių humanitarinę pagalbą ir informacijos sklaidą. Visas komandos pakvietėme pre-akceleratoriuje dalyvauti be atrankos. Labai tikimės, kad šiame cikle išvysime dar daugiau inovacijų šioje srityje“,– pasakoje G. Narakienė.
Programos metu startuoliai su ekspertų pagalba išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie produkto vystymo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo ir kitas verslo subtilybes, kurios padės idėją paversti minimaliu produktu.
Visu pre-akceleratoriaus laikotarpiu kiekviena dalyvaujanti komanda turės individualų mentorių. „Tai didžiausias „TechHub“ išskirtinumas. Nuoseklus bendravimas su mentoriumi visą programos laikotarpį padeda išsigryninti verslo kryptis, išspręsti kylančias problemas. Be to, mentoriai gali nukreipti, suteikti papildomų išteklių ar kontaktų“,– sako G. Narakienė.
Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Penkios geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse. Šia galimybe jau pasinaudota 15 startuolių iš ankstesnių ciklų.
Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti.
Registracija vykdoma iki balandžio 17 dienos. Pre-akceleratorius prasidės gegužės 16 d., atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją programa vyks nuotoliniu ar hibridiniu būdu, anglų kalba. Daugiau apie programą MITA kviečia sužinoti informaciniame renginyje balandžio 12 dieną.
Registracijos anketą rasite čia.
Plečiamas KMTP ir Lietuvos jūrinio klasterio partnerysčių tinklas – balandžio 4 d. Klaipėdoje lankėsi Turku mokslo parko, Turku taikomųjų mokslų universiteto, Pietvakarių Suomijos regioninės Tarybos ir Turku savivaldybės atstovų delegacija.
„European Maritime Hotspots projektas, kuriantis jungtis tarp svarbiausių Europos jūrinės industrijos regionų, apie 600 įmonių telkiančio Suomijos jūrinio klasterio veiklos, galimos Turku ir Klaipėdos uostų bendradarbiavimo kryptys, švaraus bei autonominio vandens transporto sprendimų plėtojimo perspektyvos apjungiant dviejų šalių mokslo ir verslo potencialą – tik dalis temų, kurias spėjome apžvelgti, taip pat skyrę laiko ir vizitui į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto laboratorijas”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas ir Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius Andrius Sutnikas.
Susitikime su suomiais dalyvavo ir naujus bendradarbiavimo ryšius mezgė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, asociacijos „Klaipėdos regionas”, „Kamineros konteinerių terminalo”, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai.
Prasidėjo Gyventojų pajamų mokesčio(GPM) deklaravimas. Kviečiame prisijungti į Klaipėdos universiteto stiprinimo gretas ir skirti 1,2% GPM dalį KU ateities paramos fondui.
Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas yra ne pelno siekianti institucija, kurios pagrindinis tikslas – per sutelktą verslo iniciatyvą ir piliečių įsitraukimą kurti Klaipėdos universiteto palaikymo platformą, skatinančią mokslo pažangą ir aukštųjų technologijų kūrimą.
Skirkite savo 1,2% GMP dalį ateities kartų studijoms, mokslui ir pažangai. Kaip tai padaryti galite sužinoti čia: https://kuf.lt/gpm/
Pasidalinkite šia žinia su savo draugais, bendradarbiais, partneriais!
KU mokslininkai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.
KU vykdomo projekto komanda – prof. dr. Asta Klimienė, prof. Ramutis Klimas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintautas Narvilas 2020-ųjų pabaigoje įrengė 10 eksperimentinių prototipinių akvaponikos sistemų. Jos prižiūrimos, stebimos, čia nuolat atliekami eksperimentai tiek su augalų, tiek su žuvų rūšių parinkimu bei jų gyvavimo sąlygų pokyčiais. Projektas finišuoja kitąmet, o susisteminta jo medžiaga, metodiniai patarimai bus pagrindas, leidžiantis Lietuvos verslui geriau pažinti ir plėtoti akvaponiką.
Akvaponikos sistema – tai technologija ir procesas, kai drauge auginamos žuvys ir augalai. Tai dviejų sistemų simbiozinis veikimas: augalai gyvena ir auga žuvų dėka, o žuvys – dalinai augalų dėka. Didelį vaidmenį šiame procese atlieka bakterijos, kurios suskaido žuvų išskiriamą amonį į nitritus ir augalams prieinamus nitratus. Akvaponikos sistema garantuoja dviejų vertingų ir kokybiškų maisto produktų (tam tikrų žuvų ir daržovių) gavybą vienoje, daug ploto nereikalaujančioje, vietoje.
Klaipėdos rajone Letukų kaime veikiančios bendrovės „Noras LT“, auginančios ir rinkai tiekiančios žuvis, komanda stebi jų valdose vykstantį eksperimentą ir neatmeta, kad netolimoje perspektyvoje akvaponika taps viena iš naujų žuvies auginimo verslo krypčių. „Apie tai galvojam, renkam informaciją. Jau ketvirtus metus auginame ir rinkai tiekiame alpinę šalvį – lašišinių šeimos gėlavandenę žuvį, kuri įprastai gyvena šaltuose ir itin švariuose vandenyse. Jeigu mums pavyktų suderinti šios žuvų rūšies poreikius, rasti su jais derančias augalininkystės kultūras, galima būtų kalbėti apie praktinį akvaponikos diegimą“,- sako UAB „Noras LT“ gamybos vadovas Karolis Dignaitis.
Projekto vadovė prof. dr. Asta Klimienė sako, jog akvaponikos sistema turi daug galimybių. Ji gali būti diegiama uždarose patalpose, tam gali būti pritaikyti ir atviri vandens telkiniai. „Dabar mes atliekame eksperimentus su skirtingų rūšių žuvimi. Čia, Letukų kaime, sukurta eksperimentinė žuvies ir augalų auginimo grandinė uždaroje erdvėje, kurios esminė sąlyga – šaltas vanduo, būtinas alpinei šalviai. Skuodo rajone turime sistemą, kurioje augalams reikalingomis organinėmis medžiagomis vandenį prisotina šiltesnį vandenį mėgstantys eršketai. Užsienio šalių patirtis rodo, jog ši metodika gali būti pritaikyta ir kitoms dirbtinėje aplinkoje auginamoms žuvų rūšims“,- pasakoja projekto vadovė. Anot jos, kol kas didžiausia problema – maistui naudojamų augalų, neturinčių vegetacijos žiemos pauzės, sėklų paieška.
Mokslininkų eksperimentai turėtų parodyti ekonominę metodikos pusę, visus jos pliusus ir minusus. Iš šiuo metu projekte dalyvaujančių verslų dešimtuko diegti naujovę, pasak mokslininkų, rimtai svarsto penktadalis.
Akvaponika – viena iš pažangių biotechnologijų sričių, kurios tyrimuose specializuojasi KU. Mokslu bei inovacijomis grįstų biotechnologijų plėtra laikoma vienu iš galimų Klaipėdos regiono ir miesto ekonominės pažangos variklių.
Lietuvą ir Suomijos jūrinę pramonę sieja glaudūs bendradarbiavimo saitai eksporto srityje, Turku uostas – svarbus strateginis partneris Klaipėdos uostui ir čia veikiančiam verslui. Tad džiaugiamės galimybe pakviesti Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenę į susitikimą su Suomijos jūrinio verslo bei mokslo atstovais, kuris vyks balandžio 4 d. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke.
Renginio dalyviams bus pristatytas European Maritime Hotspots projektas, kurio rėmuose siekiama stiprinti bendradarbiavimą tarp svarbiausių Europos jūrinės industrijos regionų.
Taip pat bus aptartos galimos bendradarbiavimo su Suomija kryptys vykdant mokslinius tyrimus, mokymus, įgyvendinant jungtinius projektus (tarptautinių programų Horizon Europe, Interreg kvietimai, finansavimo pritraukimas iš europinių jūrinių ir žuvininkystės fondų bei kt.).
Suomijos delegacijos narių gretose – jūriniam verslui atstovaujančio Turku mokslo parko, Turku taikomųjų mokslų universiteto, Pietvakarių Suomijos regioninės Tarybos, Turku savivaldybės atstovai.
Renginio data ir laikas: 2022 m. balandžio 4 d. 12:30 – 16:00.
Vieta: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko konferencijų salė, Vilhelmo Berbomo g. 10, Klaipėda.
Būtina išankstinė dalyvių registracija
Sklandžius pagrindinių transporto ir logistikos mazgų procesus užtikrinančių uostų ir laivybos saugumas įtemptų šiandienos geopolitinių įvykių fone tampa itin svarbus. Parengta Pietų Baltijos regiono jūrinei pramonei skirta kibernetinio saugumo strategija pasitarnaus ruošiant teisės aktus ir rekomendacijas, kurie padės užkirsti kelią galimoms išorinėms atakoms.
Į strategijos formavimą drauge su ekspertais iš Švedijos, Danijos, Norvegijos, Lenkijos aktyviai įsitraukė tarptautiniame projekte SECMAR dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP). Jo iniciatyva praėjusių metų rudenį Vilniuje buvo surengtos praktinės dirbtuvės, kurių metu kibernetinio saugumo profesionalai modeliavo įvairias situacijas identifikuodami galimai pažeidžiamiausias jūrinės pramonės sritis ir siūlydami sprendimus, kurie padėtų užsitikrinti patikimą skydą nuo kibernetinių, o taip pat ir fizinių atakų. Šios dvi dienas trukusios sesijos metu pavyko sugeneruoti daug vertingų įžvalgų, panaudotų rengiant strategiją.
„Rizikas labai svarbu įvertinti, nes įvairūs jūrinės pramonės objektai dėl savo specifikos ir reikšmės gali tapti itin pavojingų atakų taikiniais. Techniniai trikdžiai, dėl kurių galimos kritinės žmonių ir infrastruktūros saugumui situacijos, pažeistos tiekimo grandinės – svarbu tam laiku užkardyti kelią“, – akcentavo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Pagrindiniais parengtos strategijos naudotojais turėtų tapti jūrinio verslo organizacijų vadovai ir su kibernetinio saugumo sritimi susijusių sprendimų priėmėjai visame Pietų Baltijos regione. „Akivaizdus yra ne vien aiškios politikos kibernetinio saugumo užtikrinimo klausimais poreikis, bet ir būtinybė aktyviai įsitraukti jūriniam verslui siekiant gilinti šio sektoriaus darbuotojų kompetencijas, stipriau edukuoti net ir nuo IT sferos nutolusį personalą tam, kad būtų išvengiama galimiems įsilaužėliams „patogių“ žmogiškųjų klaidų“, – sakė A. Sutnikas.
Su strategija galima susipažinti ČIA
www.bluesciencepark.se/secmar-eng/
