Kviečiame prisijungti prie nedidelio profesionalaus kolektyvo. Užtikrinsime patogias darbui sąlygas, subalansuotą krūvį, bendradarbių pagalbą ir palaikymą, jaukias kolegų rato tradicijas, galimybę kelti profesinę kvalifikaciją mokymuose, sąžiningą finansinį atlygį už Jūsų darbą.
Užduotys ir atsakomybės
Vykdysite viešojo sektoriaus subjekto viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą FVAIS sistemoje. Išsamiau – susitikimo metu.
Lūkesčiai Jūsų kompetencijai
Tikimės, kad turite sėkmingos buhalterio darbo patirties; finansų, ekonomikos ar buhalterijos srities išsilavinimą; darbo FVAIS arba Navision programa patirties, esate atsakingas, kruopštus ir profesionaliai bendraujantis žmogus, siekiantis pritaikyti savo žinias ir patirtį patikimoje įmonėje.
Jūsų patirtį dirbant su FVAIS sistema laikytume privalumu.
Lauksime Jūsų laiškų, su kvalifikaciją pagrindžiančia informacija elektroniniu paštu ingrida.ramanauskiene@kmtp.lt iki 2022-03-25.
Atlyginimas
600 €/mėn. į rankas, darbas 0,5 etato.
Visam pasauliui reiškiant solidarumą su Ukraina, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas „TechHub“ kartu su Vilniaus universiteto (VU) technologijų uostu, „ChangeMakersON“ ir „StartupBrand DNR“ kviečia komandas, atskirus asmenis ir mentorius prisijungti prie hakatono „TechHub Hack for Ukraine“, kuris vyks kovo 18-20 dienomis nuotoliniu būdu. Registracija į renginį baigiasi ketvirtadienį ryte.
„Šio negailestingo karo akivaizdoje reikia kuo greičiau sukurti įrankius, kurie galėtų padėti Ukrainai ir jos žmonėms. Tad hakatono tikslas – per tris dienas atrasti realius sprendimus, kad ir mažus, tačiau galinčius realiai prisidėti prie įvairių su karo padariniais susijusių problemų sprendimo. Renginio metu komandos galės konsultuotis bei sukurtas priemones pristatyti ir įvairių Ukrainos žmonėms padedančių organizacijų atstovams“,– pasakoja „TechHub“ pre-akceleratoriaus vadovas Gediminas Rumšas.
Komandos kviečiamos vystyti idėjas ir ieškoti pritaikomų sprendimų dviem pagrindinėmis temomis. Pirmoji – informacinis ir komunikacinis karas. Komandos ieškos sprendimų, kurie padėtų kovoti su netikromis naujienomis (angl. fake news) pasaulinėje ir vietinėje žiniasklaidoje, pašalintų netikrų naujienų svetaines Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje bei įrankių, kurie padėtų skleisti patikrintas ir teisingas žinias apie situaciją šiose šalyse.
Antroji tema – administracinės priemonės ir humanitarinė pagalba. Komandos ieškos administracinių sprendimų, kurie pabėgėliams tinkamiausiu ir patogiausiu būdų padėtų gauti išsamius informacinius paketus, taip pat kurs programėles, kurios leistų pabėgėliams rasti būstą, maistą ir kitas būtiniausias prekes, gauti psichologinę pagalbą bei informaciją apie integracijos ir įsidarbinimo galimybes, rasti kitus pabėgėlius. Taip pat bus ieškoma sprendimų siekiant palengvinti informacijos mainus tarp skirtingų organizacijų.
Be pasiūlytų, laukiamos ir kitos idėjos, galinčios padėti Ukrainai. Be to, registruotis kviečiami ir jau egzistuojantys projektai ar iniciatyvos, kuriems reikia papildomų rankų, kad jie veiktų. Taip pat laukiama sprendimų, kurie veikia šiuo metu, tačiau kitame lauke, ir galėtų būti pritaikyti karo Ukrainoje poreikiams, ar integruoti į kitus įrankius.
„Renginyje dalyvaujančioms komandoms idėjas paversti bent minimaliai veikiančiais produktais, kuriuos naudoti būtų galima tuojau pat ar minimaliai patobulinus, padės patyrusių mentorių komanda. Tad atskirą anketą pildyti kviečiame ir įvairių sričių ekspertus, kurie norėtų artėjantį savaitgalį savanoriškai padėti komandoms ir taip prisidėti prie pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms,“– sako G. Rumšas.
Registracija vykdoma iki ketvirtadienio (kovo 17 d.) 9 val. ryto.
Hakatonas prasidės kovo 18 dieną 16 val. ir tęsis iki kovo 20 d. Renginio pabaigoje visos komandos pristatys sukurtus sprendimus. Išsamesnė informacija užsiregistravusiems žmonėms ir komandoms bus išsiųsta asmeniškai ketvirtadienį.
Registracija komandoms ir pavieniams asmenims
Daugiau informacijos apie renginį ir renginys Facebook
Neįtikėtina ukrainiečių drąsa ir kova už laisvę mus suvienijo iš naujo. Tokie ir likime.
Kovo 11-oji – nepalaužiamo tikėjimo laisve diena. Eikime ir švęskime ją.
Nes laisva valstybė – pats didžiausias visų mūsų turtas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia Verslo įgūdžių stiprinimo kvietimą pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo („Norway Grants“) programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“.
Tyrimai rodo, kad apie 60-80% naujų produktų nepavyksta įsitvirtinti rinkoje. Dažniausios to priežastys yra susijusios ne su pačia inovacija, o inovacijų kūrėjo sugebėjimu komercinti produktą. Dažnai nutinka, kad perspektyvios inovacijos nepasiekia savo tikslinės auditorijos dėl verslo įgūdžių trūkumo. Žmogiškasis kapitalas yra esminis ekonominio augimo faktorius, kuris yra reikalingas ne tik žinioms įsisavinti, tačiau jas pritaikyti progresui kuriant inovacijas ir vėliau jas pateikiant rinkai.
„Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Verslo įgūdžių stiprinimo kvietimo tikslas – didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą žalios pramonės inovacijų ir IRT srityse, teikiant finansavimą įmonėms, siekiančioms stiprinti verslo įgūdžius ir skatinti verslo augimą. Kvietimas yra skirtas privačioms MVĮ ir didelėms įmonėms arba pelno nesiekiančioms ar nevyriausybinėms organizacijos, įskaitant verslo asociacijas ar klasterius . Pareiškėjas yra laikomas tinkamu, jeigu jis kuria arba ketina kurti„žaliuosius“ ar IRT produktus, arba ketina pereiti prie „žalesnių“ gamybos procesų ar modernizuoti gamybą (automatizavimo ar skaitmenizavimo pagalba), o jei tai verslo asociacija ar klasteris – tuomet jis turi vienyti narius, kurie kuria „žaliuosius“ ar IRT produktus.
Remiamos veiklos yra mokymai, skirti verslo įgūdžiams ugdyti ir stiprinti juos žaliųjų inovacijų ir (arba) bioekonomikos ir (arba) IRT srityse, kurios yra laikomos prioritetinėmis „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ sritimis. Mokymai gali būti įvairių formų, siekiant įgauti tinkamas žinias ar perimti gerąją praktiką. Tai gali būti mokymai, susiję su verslo plėtra, rinkodaros strategijų kūrimu ir pardavimų skatinimu, darbuotojų potencialo inovacijoms panaudojimu, į augimą orientuotų verslo strategijų kūrimu ir taikymu ir panašiai. Kitas būdas pasisemti verslumui vertingų žinių yra mokomieji vizitai. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės darbuotojų vizitas pas kolegas iš Norvegijos, siekiant sužinoti apie sėkmingai pritaikytas verslo valdymo, rinkodaros, pardavimų ar produktų kūrimo strategijas. Be to, skatinami ugdomasis vadovavimas arba mentorystė, skirti verslo veiklos pertvarkymui, ją skaitmeninant arba „žalinti“, didinant įmonės konkurencingumą.
Bendra kvietimo suma yra 500 000 Eur. Dalyvaujant galima gauti investiciją nuo 5 000 iki 10 000 Eur, jos dydis vienam projektui siekia iki 80% tinkamų finansuoti išlaidų, o projekto įgyvendinimo laikotarpis – iki 6 mėnesių.
Įmonės, norinčios dalyvauti Norway Grants programoje „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ pagal verslo įgūdžių stiprinimo kvietimą, paraiškas gali teikti iki 2022 m. balandžio mėn. 29 d.
Daugiau informacijos – Norway Grants internetiniame puslapyje.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ siekia prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo bei dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Norvegijos skatinimo.
Didelę ukrainiečių studentų bendruomenę vienijantis Klaipėdoje veikiantis LCC tarptautinis universitetas, reaguodamas į Ukrainoje vykstantį karą, inicijuoja akademinę bei finansinę pagalbą ir kviečia prisidėti verslo atstovus.
Šiuo metu LCC universitete mokosi beveik 200 studentų iš Ukrainos, kurie susiduria su emocinėmis ir finansinėmis problemomis. Dėl nuolatinių naujienų, kuriomis dalinasi jų artimieji Ukrainoje, jiems kyla nerimas, panika, o dėl to, kad Ukrainoje vyksta karas, šeimos negali pervesti reikalingų finansų išgyventi Klaipėdoje.
LCC universitetas kviečia darbdavius siūlyti darbus esamiems Ukrainos studentams, kad jie galėtų patys save išlaikyti ir jaustis stabiliau.
Darbdaviai, norėdami kreiptis su darbo pasiūlymais, gali rašyti šiuo el. paštu: cdc@lcc.lt arba kreiptis į Verslo plėtros vadovę Aistę Motekaitienę, el. paštu: amotekaitiene@lcc.lt arba tel.: +370 687 35356.
LCC universiteto inf.
—
2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl nacionalinių vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio registracijos pažymėjimų išdavimo, užsieniečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir sveikatos priežiūros paslaugų“ dėl Ukrainos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, gyvenančių Ukrainoje, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, buvimo, darbo bei sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis šiuo įsakymu, nurodyti užsieniečiai visais atvejais yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir/ar sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl juos įdarbinti ketinantys Lietuvos Respublikos darbdaviai į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir/ar sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo kreiptis neturės.
Darbdaviai, sudarę darbo sutartį su užsieniečiu, privalo pateikti nustatytos formos LDU pranešimą per SODROS informacinę sistemą EDAS. Nurodytas pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą turi būti pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
Užimtumo tarnyba aktyviai bendradarbiauja su vyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, verslo atstovais ir socialiniais partneriais siekdama suteikti pagalbą savo šalį palikusiems Ukrainos gyventojams.
Pirmiausia sprendžiami nuo karo bėgančių žmonių svarbiausi klausimai: sveikata, gyvenimo vieta, vaikų ir jų pačių saugumas, teisiniai rūpesčiai. Kai padėtis taps aiškesnė, ateis eilė ir užimtumo bei darbo klausimams.
Jei turite darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, maloniai prašome Jūsų užpildyti šią anketą: https://forms.gle/ahY8NVpVeenorp9e7
Gavę informaciją, Užimtumo tarnybos specialistai su Jumis susisieks ir plačiau aptars pasiūlymus.
Užimtumo tarnybos informacija
Jauni ir augantys Vakarų Lietuvos verslai, kuriantys sprendimus jūrinių, informacinių ir komunikacijos technologijų srityse, turi galimybę susikauti dėl „Stena Line Propeller Prize 2022” solidaus prizinio fondo su kitomis Baltijos jūros regiono šalių įmonėmis.
Paraiškų laukiama iki kovo 31 dienos. Apdovanojimų ceremonija vyks Karlskronoje organizuojamo renginio „Innovation Day” metu, dalyvaujant plačiam verslo, žiniasklaidos ir kitų organizacijų atstovų ratui.
PRIZAI
2 X 100 000 Švedijos kronų (~ 9500 Eur x 2) dviems jaunoms įmonėms!
ESMINIAI KRITERIJAI NORINČIAI PRETENDUOTI ĮMONEI
- turi būti aktyvi informacinių ir komunikacijos arba jūrų technologijų sprendimų kūrimo srityje
- pageidautina, įsteigta ne seniau nei prieš 5-erius metus
- turinti augimo potencialo ir ambicijų
- turėti dokumentais pagrįstą savo sukurtos sprendimo koncepcijos įrodymą
- būti įsikūrusi Baltijos jūros regiono šalyje
- orientacija į tvarumą
- konkurencingumas tarptautiniu mastu
Išsamesnė informacija apie apdovanojimus bei forma norintiems pretenduoti/ teikti nominantų kandidatūras:
https://www.bluesciencepark.se/innovation-day/stena-line-propeller-prize/
Kadangi eksportas yra neatsiejamas nuo rizikų, kurių negali išvengti nei vienas verslas, kovo 9 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti informaciniame renginyje „Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“.
Atsigaunant išorės paklausai Lietuvos eksportas augo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį–lapkritį prekių eksportuotas už 31,16 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, tai yra 19,9% daugiau.
Eksporto padidėjimą praėjusių sausį–lapkritį lėmė išaugęs naftos produktų, baldų, antžeminio transporto priemonių pardavimai užsienyje. Iš viso Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis išaugo 39,6%. Pagrindinės Lietuvos eksporto šalys pernai buvo Rusija (10,8%), Latvija (9,4%), Vokietija (8,3%), Lenkija (7,7%) ir JAV (6,2%).
Planuojama, kad šiemet ekonomikos plėtrą ir eksporto apimtis ribos sankcijų Baltarusijai poveikis. Bus juntamiįtampos santykiuose su Kinija padariniai.
Kovo 9 d. klasterius ir juose dalyvaujančias eksportuojančias ar eksporto plėtrą planuojančias Lietuvos įmones MITA kviečia dalyvauti Vilniuje vyksiančiame informaciniame renginyje „Eksporto rizikų valdymas ir atsparumo išorės veiksniams didinimas“. Jo metu bus apžvelgta Lietuvos eksporto rinkų situacija, šiuo metu Lietuvos verslams aktualios rizikos ir aspektai, į ką atkreipti dėmesį peržiūrint eksporto strategiją. Taip pat bus pristatyta eksporto plėtros iniciatyvų paramai skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonė „Naujos galimybės LT“.
Renginyje dalyvaus komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Audronė Masandukaitė, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Vyresnysis investicijų analitikas Vytautas Andriuškevičius, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas ir Lietuvos Respublikos komercijos atašė Suomijos Respublikoje Audrius Masiulionis.
Be to, renginio dalyviai turės progą išgirsti panelinę diskusiją, kurios metu apie Pietų Korėjoje atsiveriančias galimybes diskutuos femtosekundinius lazerius ir parametrinius optinius generatorius gaminančios UAB „Light Conversion“vadovas Martynas Barkauskas, genų redagavimo įrankius kuriančio startuolio „CasZyme“ vadovė Monika Paulė, „Teltonika“ įmonių grupės pardavimų plėtros vadovas Tadas Kairys ir „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorė Rasa Uždavinytė. Diskusiją moderuos Komercijos atašė Kinijos Liaudies Respublikoje, Korėjos Respublikai, Mongolijai ir Vietnamo Socialistinei Respublikai Andrius Sankauskas.
Renginys nemokamas, bet registracija būtina. Daugiau informacijos ir renginio programą rasite čia.
Renginys vyks Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko bendradarbystės erdvėje „Work’inn“ (Saulėtekio al. 15, Vilnius). Pasikeitus su pandemija susijusiems ribojimams, renginys gali būti perkeltas į virtualią erdvę. Apie tai visi užsiregistravusieji bus informuoti registracijoje nurodytu el. paštu.
Klasterio narys Klaipėdos universitetas savo bendruomenėje turi 40 studentų iš Ukrainos. Visi galime prisidėti savo laisvanoriška auka, kad jiems šiuo nelengvu metu čia netektų patirti materialinių nepriteklių, kad jie, esant poreikiui, galėtų padėti karo zonoje atsidūrusiems artimiesiems.
Sąskaitos, į kurią jau dabar galima pervesti paramą, numeris LT687300010129229701 (AB Swedbank), mokėjimo paskirtyje įrašyti „Parama ukrainiečiams“, gavėjas KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS.
Esame bendruomenė ir turime ištiesti pagalbos ranką šalia esantiems!
Verslas atidžiai stebi ir reaguoja į padėtį Ukrainoje. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke veikiančios UAB „Industrinės sistemos ir inžinerija“ darbuotojų gretose – daugiau nei 50 šios šalies piliečių.
Įmonės verslo plėtros vadovo Tomo Vainoriaus teigimu, įmonė tęsia darbus projektuose, kurie vystomi Ispanijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Urugvajuje ir Lietuvoje, tačiau neatmetama tikimybė, kad situacija gali bet kurią minutę kardinaliai pasikeisti.
„Su darbuotojais ukrainiečiais palaikome glaudų kontaktą – patikinome juos, kad esant reikalui suteiksime visą įmanomą pagalbą. Kol kas toks poreikis neišreikštas, žmonės nepuola grįžti. Visgi galimai tai tik pirminė reakcija – visi suprantame, kad situacijai toliau aštrėjant ir būnant nežinioje dėl Ukrainoje likusių šeimų, vyrai skubės namo, kad padėtų savo artimiesiems ir savo šaliai“, – kalbėjo T.Vainorius.
Verslininkas patikino, kad įmonė yra pasiruošusi įsitraukti padedant sutvarkyti reikiamus dokumentus tam, kad ukrainiečių darbuotojų šeimų nariai galėtų kirsti sieną, jau svarstoma apie galimybes padėti žmonėms gauti laikiną būstą Lietuvoje ir pan.
Klaipėdiečio Tomo verslo partneris Audrius Mečinskas Ukrainoje, apie 120 km atstumu nuo Kijevo veikiančiame darbuotojų mokymo ir testavimo centre, lankėsi sausio mėnesį: „Tąsyk nuotaikos buvo santūrios. Reikia suprasti, kad karo nuotaikos Ukrainoje tvyro jau aštuonerius metus, žmonės yra jų užgrūdinti“.
Penktadienį iš Ukrainos 8 klaipėdiečių įmonės darbuotojai turėjo išskristi į projektą Urugvajuje – sustojus skrydžiams planus teko atšaukti. „Jau aišku, kad neįvyks ir Ukrainoje turėję vykti darbuotojų mokymai. Esame priversti persijungti į naują režimą, strateguojame, kaip reikėtų suvaldyti verslo krizę ir projektus staiga darbą palikus didelei daliai mūsų specialistų“, – sakė T.Vainorius
UAB „Industrinės sistemos ir inžinerija“ specialistų komandos dirba laivų statybos ir remonto srityse, o taip pat atlieka įvairius darbus pramoniniuose, šilumos paskirstymo ir tiekimo objektuose. Šiuo metu įmonėje dirba apie 90 žmonių – Lietuvos ir Ukrainos piliečių.
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ visuotiniame narių susirinkime savivaldybių merai patvirtino „Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m.“ įgyvendinimo programas 2021–2024 m. laikotarpiui. Tai – svarbus žingsnis visos strategijos kontekste, nes programos konkrečiai įvardija artimiausių metų darbus. Į numatytų veiksmų kūrimą bei įgyvendinimą jau įsitraukė daugybė regiono partnerių: viešojo sektoriaus, verslo, švietimo ir mokslo įstaigų atstovų, planuose – sulaukti ir naujų.
Pirmieji pokyčiai – jau artimiausiais metais
Iki 2030 m. strategijoje bendrai suplanuotos 86 priemonės, tačiau daugiau nei pusė jų, net 49, bus pradėtos įgyvendinti (esant ilgalaikėms priemonės) arba bus įgyvendintos jau per artimiausius metus.
„Programų patvirtinimas simboliškai užbaigia strategijos rengimo procesą, trukusį net ketverius metus, ir pažymi įgyvendinimo dalies pradžią. Tai reikšmingas etapas, kuriame dalyvauja ir iniciatyvą rodo visos institucijos bei struktūros, labai laukiame ir tų, kurie dar tik ketina prisijungti. Tik bendromis pastangomis galime tikėtis didelių bei reikšmingų pokyčių mūsų regione“, – sako Šarūnas Vaitkus, strategijos rengimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras.
Primenama, jog Klaipėdos regioną sudaro septynios savivaldybės (Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonų ir Neringos), jose aktyviai veikia verslo bei švietimo sistemos atstovai. Kuriama Klaipėdos regiono specializacijos strategija – visų šių sektorių partnerystės, idėjų ir bendro darbo pastangų vaisius.
Dėmesys jūros, turizmo, bioekonomikos ir kitoms sritims
Pasak Š. Vaitkaus, regione veikiantys partneriai jau pradėjo įgyvendinti pirmuosius programų darbus. Dar šiemet, t. y. 2022-aisiais jų numatoma įgyvendinti arba pradėti kone pusę šimto. Š. Vaitkus išskiria prioritetines strategijos kryptis – tai jūrinė ekonomika, bioekonomika bei turizmas.
Stiprinant jūrinę ekonomiką norisi įtvirtinti Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais. Pirmenybę numatoma teikti mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijų bei kitų jūrinės ekonomikos veiklų skatinimui.
Bioekonomikos srityje per dešimtmetį planuojama išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Šiuo tikslu iki 2024 m. numatomas Klaipėdos regiono bioekonomikos tarybos, sudarytos iš vietos valdžios, verslo, mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų, įsteigimas ir veiklos užtikrinimas. Taryba garantuos visų suinteresuotųjų šalių tarpinstitucinę sąveiką sprendžiant regiono bioekonomikos strateginės plėtros klausimus.
Kalbant apie biokonomikos sritį, būtina paminėti ir maisto grandines, kurioms strategijoje numatoma daug dėmesio. Dar šiemet planuojama išanalizuoti esamą situaciją regione: įvertinti, kiek ir kokios vietos ūkininkų, žuvininkystės ir akvakultūros įmonių produkcijos turima regione, bei tai, ar šių resursų pakanka, norint sukurti visavertes regiono maisto grandines. Išgryninus situaciją ir vietos gamintojų poreikius, bus imtasi veiksmų: kuriamas modelis, kaip vietos švietimo įstaigoms tiekti regiono ūkininkų produkciją, numatyta, kaip skatinti ūkininkų partnerystę ir bendradarbiavimą su vietos maitinimo sektoriumi. Šie veiksmai ateityje kurs pridėtinę vertę, pavyzdžiui, išvystys patrauklius regiono gastronominio turizmo produktus ir pan.
Trečioji dominuojanti kryptis – darnus, jūrinis ir pakrančių turizmas. Vienas pagrindinių jos uždavinių – vieningo regiono turizmo politikos valdymo modelio sukūrimas ir jam valdyti reikalingo regioninės turizmo organizacijos (RTO) atsiradimas. Šiuo metu, kaip pasakoja Š. Vaitkus, Klaipėdos RTO steigimo ir veiklos sąnaudų-naudos analizė bei veiklos modelis jau yra ruošiami.
„Kalbant apie kitus turizmo darbus mūsų regione, norime tapti daugiausia įrengtų dviračių takų turinčiu regionu Lietuvoje, todėl artimiausiais metais suplanuotos veiklos, susijusios su dviračių turizmo infrastruktūros kūrimu ir bendrai dviračių turizmo populiarinimu. Jei darbai vyks sklandžiai, jau iki 2024 m. galėsime mėgautis atnaujintais dviračių takais ir trasomis, paruoštais turistiniais maršrutais, dviratininkams draugiškomis įstaigomis“, – dėsto asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas.
Inovacijų, įgyvendinant pastarosios krypties darbus, numatoma ir daugiau. Keletas tokių – Danės upės pritaikymas laivybai ir vandens autobuso maršruto įdiegimas, taip pat Šventosios uosto rekonstrukcija bei naujų vandens maršrutų ir objektų sukūrimas.
Permainų sieks bendromis pastangomis
Artimiausiaisi metais bus siekiama stiprinti ir pramonės bei paslaugų ekonomiką – sritis, kurios sujungia ir papildo minėtąsias pagrindines. Pramonės sektoriaus tikslas – tobulinti jame dirbančiųjų technologines ir skaitmenines kompetencijas, gilinti įgūdžius, taip pat sukurti progreso vertinimo ir stebėsenos sistemos mechanizmą pažangios pramonės ekonomikos srityje.
Paslaugų ekonomikos kryptyje prioritetiniais artimiausių metų siekiais laikoma regiono pozicionavimo strategijos parengimas bei prekių ženklo sukūrimas ir įvedimas į rinką.
Eglė Stonkė, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė, antrindama Š. Vaitkui, sako, kad parengti programų tikslai ir siekiai yra ambicingi, tačiau kelti įsiklausant į paties regiono poreikius ir lūkesčius. Dėliojant regiono programas, atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kuriuose išryškinama ne tik specializacijų kūrimo, bet ir partnerysčių svarba.
„Esame nesyk akcentavę ir darkart pakartojame, jog regiono augimui bei progresui itin didelę reikšmę turi bendradarbiavimas ir partnerystės. Norime priminti, jog regionas atviras, tad visi norintieji gali dalyvauti veiklose, na, o jungtis prie iniciatyvų ar siūlyti savo idėjas kviečiami įvairių sričių specialistai“, – sako asociacijos vadovė.
