Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) paskelbė priemonės “Naujos galimybės LT” kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti. Tuo siekiama paskatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) didinti savo produkcijos eksportą, kuo daugiau dėmesio skirti naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų plėtrai.
Paraiškas projektams finansuoti LVPA priims iki kovo 22 d.
Priemonės biudžetas – 5 mln. Eur, didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma – 300 000 Eur, mažiausia – 100 000 Eur. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – iki 90 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių pareiškėjui, iki 70 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių galutiniam naudos gavėjui – MVĮ.
„Pastarieji keli metai daugeliui įmonių buvo kovos už būvį metai, dėl COVID-19 padarinių ypač nukentėjo smulkus verslas, kuriam pastiprinti valstybė skyrė milijonus eurų subsidijų. Šiuo metu nemažai bendrovių susidūrė su eksporto sunkumais – ypač tos, kurių verslas susijęs su Kinijos rinka“, − pabrėžia laikinasis LVPA direktorius Saulius Merkys.
Anot S. Merkio, priemonės lėšos leis įmonėms plačiau pristatyti savo produkciją užsienio šalyse bei Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose, rasti naujų verslo partnerių ir rinkų savo produkcijai, perorientuoti eksporto kryptis.
Priemonės lėšų gali siekti verslo asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai, klasterio koordinatorius, viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra bei „Keliauk Lietuvoje“.
Galutiniai naudos gavėjai yra MVĮ, kurių bendroje pardavimo struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. pajamų sudaro jų pačių pagamintos lietuviškos kilmės produkcijos pardavimas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas projekte turi dalyvauti su ne mažiau nei penkiomis MVĮ“, − sako LVPA Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė.
Ji taip pat vardija, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio, komandiruočių ir transporto išlaidos bei projekto vykdytojo, kaip tarptautinės parodos dalyvio (kai projekto vykdytojas dalyvauja tarptautinėje parodoje kaip galutinis naudos gavėjas), registracijos mokesčiai.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat bus laikomos galutinių naudos gavėjų dalyvavimo tarptautinėse parodose, mugėse išlaidos, išvykstamųjų ir atvykstamųjų verslo misijų bei kitos Apraše išvardytos išlaidos.
Pagal anksčiau LVPA vykdytus priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimus finansuotas 571 projektas. Iš jų 305 projektai yra baigti, jiems buvo skirta beveik 16,2 mln. Eur, tebevykdomi 266, kuriems skirta kiek daugiau nei 13,1 mln. Eur ES investicijų.
Daugiau informacijos apie paskelbtą kvietimą rasite čia.
Šaltinis: LVPA
Vasario 23 d. 10 val. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) įmones kviečia į nuotoliniu formatu vyksiantį renginį, kuriame ekspertai pristatys svarbiausią informaciją apie MTEP pelno mokesčio lengvatas: galimybes jomis pasinaudoti, rekomendacijas dėl MTEP legvatų vertinimo paraiškų pateikimo ir žingsnius, reikalingus inovatyvios įmonės statuso gavimui ar VMI patikrai dėl MTEP lengvatos taikymo.
Lietuva prisijungė prie ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvos paversti Europą technologijų srities talentų žemynu ir pasirašė dvi deklaracijas, kuriomis siekiama paskatinti pasaulinių technologijų vystymąsi Europoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas technologijų startuoliams kurtis ir plėstis. Užsienio talentų pritraukimas išskiriamas kaip pagrindinis prioritetas šiam tikslui pasiekti, todėl iki šių metų pabaigos numatoma įkurti vieningą Europos technologijų talentų aptarnavimo centrą.
„Turime neatsilikti nuo pasaulinių technologijų lenktynių. Suvienydami jėgas visos Europos lygiu būtina visokeriopais būdais skatinti novatoriškų įmonių augimą ir plėtrą, kad Europa taptų trokštama vieta ateities technologijų milžinams kurtis ir augti. Tuo tarpu vieningo visų Europos valstybių informacinio portalo atsiradimas neabejotinai duos daug naudos ir Lietuvai, nes užsieniečiai galės rasti visą reikiamą informaciją apie Lietuvos startuolius ir lengviau įsidarbinti. Tokiu būdu įgysime dar vieną įrankį mūsų šalies startuolių sistemos matomumui bei talentų pritraukimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šis centras ir su juo susijusi interneto svetainė vieno langelio principu suteiks visą reikalingą informaciją tarptautiniams talentams, norintiems dirbti Europoje, ir startuoliams, norintiems samdyti talentus ir iš kitų šalių. Čia bus pateikiama koncentruota informacija apie kiekvienos šalies narės startuolių ekosistemos konkurencinius pranašumus, darbo galimybes, socialines ir mokestines sąlygas ir kita praktinė informacija. Be to, centre bus galima gauti teisines konsultacines paslaugas ir praktinę pagalbą įmonėms perkeliant ar steigiant veiklą kitoje šalyje narėje.
Šia europine iniciatyva taip pat norima pagerinti prieigą prie finansavimo technologijų srities startuoliams ir besiplečiančioms įmonėms. Šiam tikslui numatoma įkurti 10 mlrd. eurų dydžio privačių ir valstybės lėšų iniciatyvą – Europos investicijų fondo valdomą fondų fondą. Tikslios dalyvavimo šioje iniciatyvoje sąlygos dar bus tikslinamos, jos turėtų paaiškėti metų pabaigoje.
Praėjusiais metais Prancūzija pradėjo iniciatyvą „Scale-Up Europe“, siekdama gerokai sustiprinti Europos technologijų sektorių ir skatinti pasaulinių technologijų vystymąsi Europoje. Vizija – iki 2030 metų pasiekti, jog Europoje veiktų 10 technologinių gigantų, kurių vertė viršija 100 mlrd. eurų.
2021 metai Lietuvos startuolių ekosistemai nestokojo investicijų, kelis kartus išaugusių pardavimų, eksporto bei įmonių pardavimo sandorių (angl. exit), tačiau nepaisant to, didelė dalis inovatyvių verslų vis tiek susidūrė su nemenkais iššūkiais. Patys startuoliai pagrindine ir dažniausia priežastimi apsunkinančią verslą vis dar įvardija finansinių resursų trūkumą. Tačiau ne ką mažesne ir sparčiai augančia problema inovatyvių verslų tarpe tampa ir talentų trūkumas. Tai parodė VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ užsakymu atlikta Lietuvos startuolių apklausa.
Apklausos rezultatai parodė, kad startuolių talentų trūkumas tampa viena sparčiausiai augančių problemų. Vos per metus laiko pastebėtas ženklus specialistų poreikio augimas – 2020 m. pabaigoje šią verslo vystymą apsunkinančią problemą įvardijo 24 proc. Lietuvos startuolių, o 2021 m. gruodžio mėnesį atliktoje apklausoje tai pažymėjo net 41 proc. inovatyvių verslų. Darbuotojų poreikis auga nuolat, 78 proc. startuolių nurodė, kad ir 2022 m. planuoja didinti savo komandas.
„Praėjusiais metais Lietuvos startuolių ekosistema parodė iki šiol neregėtus veiklos rezultatus – startuoliai tapo matomi ir patrauklūs aukščiausio lygio rizikos kapitalo fondams bei pritraukė rekordines investicijas, jų augimo tempai buvo įspūdingi. Žinome, kad augimas būtų dar įspūdingesnis, jeigu netrūktų talentų, todėl esame pasiruošę ieškoti sprendimų gerinančių reguliacinę aplinką sukuriant palankesnes talentų pritraukimo iš užsienio sąlygas ir talentų ugdymui išnaudojant vidinį šalies potencialią“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Iššūkiai neapsiriboja tik talentų trūkumų šalies viduje
Remiantis platformos „Unicorns.lt“ duomenimis, per 2021 metus talentų skaičius startuoliuose augo 23 proc. ir šiuo metu siekia daugiau nei 13,3 tūkst. darbuotojų. Panašaus augimo galima tikėtis ir šiais metais. „Startup Lithuania“ atlikta apklausa parodė, kad šiais metais 78 proc. Lietuvos startuolių planuoja didinti savo darbuotojų skaičių. Pastebėta gera tendencija – tokia pat dalis startuolių (78 proc.) paminėjo, jog jų versle personalo kaita yra maža, pasikeičia tik iki 30 proc. darbuotojų.
„2021 metai buvo tikrai išskirtiniai visai Lietuvos startuolių ekosistemai: startuoliai pritraukė rekordines investicijas, įspūdingai augo jų pardavimai ir eksportas. Tikime, kad tai buvo tik augimo spurto pradžia, kuri sukels ir vadinamąjį „sniego gniūžtės“ efektą, kuomet ekosistema vystysis ir augs dar didesniu pagreičiu. Tai patvirtina ir mūsų atliktos Lietuvos startuolių apklausos rezultatai – šiais metais startuoliai planuoja intensyvią plėtrą į naujas rinkas bei dar didesnį komandų augimą. Tačiau būdami startuolių ekosistemos fasilitatoriumi ir betarpiškai bendraudami su jų kūrėjais, neišvengiamai pastebime, kad inovatyviems verslams auginti savo komandas darosi vis sunkiau“, – teigia Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
Pasak R. Rudokienės pakankamai nedidelis šalies gyventojų skaičius didina konkurenciją dėl talentų šalyje, o ganėtinai sudėtingos migracijos procedūros apsunkina talentų pritraukimą iš užsienio. Tai apklausoje išskyrė ir inovatyvūs verslai: net 19 proc. apklaustų startuolių pažymėjo, kad pas juos jau dirba talentai iš ne ES šalių, 12 proc. paminėjo, kad jie šiais metais planuoja įdarbinti darbuotojus iš ne ES šalių, o dar 8 proc. startuolių pažymėjo, kad jie taip pat norėtų juos įdarbinti, tačiau to nedaro dėl sudėtingų užsienio talentų įdarbinimo procedūrų.
Startuolių augimas: ne tik darbuotojų skaičiaus didinimas, bet ir eksporto galimybių
Apklausos duomenimis, 2021 m. startuoliai išnaudojo tinkamai susiklosčiusias sąlygas ir pardavimus vykdė ne tik vietinėje rinkoje, tačiau ir aktyviai eksportavo. Net 55 proc. apklaustų startuolių sėkmingai eksportavo savo produktus ir paslaugas į užsienio rinkas, iš jų net 14 proc. eksportavo 100 proc. savo produkcijos. Apklausa parodė, kad startuoliai renkasi itin plačias eksporto galimybes ir išskyrė net 40 šalių, kur ir vykdo savo pardavimus. Dažniausiai nurodomos rinkos buvo: Jungtinės Amerikos Valstijos (29 proc.), Vokietija (27 proc.), Latvija (20 proc.), Jungtinė Karalystė (15 proc.) ir Estija (14 proc.).
Pasiteiravus Lietuvos startuolių apie 2022 metus bei planuojamas naujas eksporto plėtros rinkas jie nurodė 36 šalis. Inovatyvūs verslai labiausiai buvo suinteresuoti ir dažniausiai nurodė Jungtines Amerikos Valstijas (9 proc.), Vokietiją (7 proc.). Latviją ir Jungtinę Karalystę, kaip savo būsimas eksporto rinkas pažymėjo 5 proc. apklaustų startuolių.
2021 metų pabaigoje „Startup Lithuania“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos startuolių apklausą atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 204 Lietuvoje veiklą vykdantys startuoliai.
Su išsamiais apklausos duomenimis galite susipažinti: ČIA.
Nuotr.: Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
In 2021, the Lithuanian startup ecosystem saw a significant increase in investment and a several-fold growth in sales, exports and exits, but despite this, a large number of innovative businesses faced considerable challenges. Startups still cite lack of financial resources as the main and most common reason for their difficulties. However, talent shortage is no less of a problem for innovative businesses and one that is increasing rapidly. This was demonstrated by a survey of Lithuanian startups conducted by Startup Lithuania, the startup ecosystem development unit of Public Institution Enterprise Lithuania.
The results of the survey showed that talent shortage in startups is becoming one of the fastest-growing challenges. Over just a year, there has been a significant increase in the demand for specialists – at the end of 2020, 24% of Lithuanian startups identified this challenge as a hindrance for business development, while as many as 41% of innovative businesses noted it in the survey conducted in December 2021. The need for employees is growing steadily, with 78% of startups indicating that they plan to expand their teams in 2022.
“Last year, Lithuania’s startup ecosystem recorded unprecedented performance – startups became visible and attractive to top venture capital funds and attracted record investments with impressive growth rates. We know that growth would be even more impressive if there was no talent shortage, so we are ready to look for solutions to improve the regulatory environment by creating more favourable conditions for attracting talent from abroad and by harnessing the country’s internal potential for talent development,” says Aušrinė Armonaitė, Minister of the Economy and Innovation.
Challenges go beyond domestic talent shortage
According to Unicorns.lt, the number of talent in startups grew by 23% in 2021 and currently accounts for over 13 200 employees. Similar growth can be expected this year as well. A survey conducted by Startup Lithuania showed that 78% of Lithuanian startups plan to increase their workforce this year. A good trend has been observed – the same proportion of startups (78%) mentioned that their business has a low staff turnover, with only up to 30% of employees changing.
“The year 2021 was truly exceptional for the entire Lithuanian startup ecosystem: startups attracted record investments and recorded impressive growth in sales and exports. We believe that this was just the beginning of a growth spurt which will cause a snowball effect, where the ecosystem will develop and grow at an even faster pace. This is confirmed by the results of our survey of Lithuanian startups – this year startups are planning an intensive expansion into new markets and even greater team growth. However, as a facilitator of the startup ecosystem and maintaining direct contact with their founders, we inevitably notice that it is becoming more and more difficult for innovative businesses to grow their teams,” says Roberta Rudokienė, Head of Startup Lithuania, the startup ecosystem development division of Public Institution Enterprise Lithuania.
According to Ms. Rudokienė, the country’s relatively small population increases competition for talent in the country, while rather complex migration procedures make it difficult to attract talent from abroad. Innovative businesses also highlighted this in the survey: as many as 19% of the respondents noted that they already employ talent from non-EU countries, 12% mentioned that they plan to recruit employees from non-EU countries this year, and another 8% noted that they would like to recruit them as well, but do not do so due to the complex procedures for employing foreign talent.
Startup growth: increasing not only the number of employees but also export opportunities
According to the survey, in 2021, startups took advantage of the right conditions to sell not only domestically but also to export actively. As many as 55% of the respondents have successfully exported their products and services to foreign markets, with as many as 14% of them exporting 100% of their products. The survey showed that startups choose a very wide range of export opportunities and identified as many as 40 countries in which they sell. The most frequently mentioned markets were: the United States (29%), Germany (27%), Latvia (20%), the United Kingdom (15%), and Estonia (14%).
When Lithuanian startups were asked about 2022 and their planned new markets for export expansion, they identified 36 countries. Innovative businesses were most interested in and most frequently mentioned the United States (9%) and Germany (7%). Latvia and the United Kingdom as future export markets were mentioned by 5% of the respondents.
At the end of 2021, a representative survey of Lithuanian startups commissioned by Startup Lithuania was conducted by the research company Vilmorus. A total of 204 startups operating in Lithuania were surveyed.
The detailed data of the survey are available HERE.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra š. m. sausio – vasario mėn. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovus, mokslininkus, tyrėjus kviečia bendradarbiauti su Europos Komisijos sukurtu nacionalinių atstovų (angl. National Contact Points NCP) tinklu ir dalyvauti nuotoliniuose individualiuose mokymuose (Teams platforma), kurių tikslas – Lietuvos dalyvių teikiamų paraiškų Europos Komisijos kvietimams kokybės užtikrinimas.
NCP pagrindinė funkcija neatlygintinai suteikti praktinę informaciją ir pagalbą visais atstovaujamos tematikos klausimais, ypatingą dėmesį skiriant klientų konsultacijoms pasirenkant tinkamiausią kvietimą ir projekto tipą, mokymui kaip parengti kokybišką paraišką ir paraiškų išankstinio vertinimo (proof reading) paslaugai (kaip patobulinti Lietuvos koordinatoriaus parengtą paraišką prieš pateikiant Europos Komisijos ekspertams).
Išsamią informaciją apie neatlygintinus mokymus, individualias konsultacijas dėl paraiškų rengimo ir tobulinimo, verslo ir mokslo atstovams rasite ČIA.
Apie konkurencingumą galvojančioms įmonėms diegiant naujausias skaitmenines technologijas ir orientuojantis į žiedinę skaitmeninę ekonomiką į pagalbą ateina jau trejus metus Mokslo, inovacijų bei technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „Smart InoTech pramonei“. Jame gali dalyvauti ne tik privataus, bet ir valstybinio sektoriaus įmonės, siekiančios įsivertinti savo inovacinį potencialą ir įgyvendinti pokyčius.
Keleivinio transporto paslaugų bendrovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, viena didžiausių tokios specializacijos įmonių Lietuvoje, teikia reguliarias keleivių pervežimo paslaugas. 134 autobusus turinti bendrovė per metus perveža apie 16 mln. keleivių. Be šios pagrindinės paslaugos ji nuomoja autobusus kelionėms, ekskursijoms, gabena siuntas, teikia transporto techninio aptarnavimo paslaugas.
66 metus skaičiuojančiame „Klaipėdos autobusų parke“ istoriškai inovatyvios veiklos buvo vykdomos labai ribotai, tačiau pasikeitus vadovybei pažangių sprendimų poreikis išaugo. Pasak dabartinio generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, nors inovacijos ir skaitmeninimas – viena strateginių bendrovės krypčių, progresą ribojo IT ir inovacijų vadybos kompetencijų stoka.
„Atliepdami ekologijos reikalavimus jau nuo 2011 m. investuojame į švaresnį kurą naudojančias transporto priemones. Ateityje siekiame vystyti gamtai draugiško ekologiško taksi paslaugas, diegti mobilių miesto taršos matuoklių sistemas, tapti eksperimentine baze transporto inovacijoms diegti bei dalyvauti naujų transporto rūšių vystymo projektuose ir pasinaudoti ES finansavimo instrumentais. Kad pajudėtume iš planavimo etapo, mums reikėjo ekspertų pagalbos“, – teigia bendrovės vadovas.
Apie projektą „Smart InoTech pramonei“ V. Ramanauskas sužinojo iš MITA partnerio „Baltijos skaitmeninių inovacijų centro“. Į pastarąjį jis kreipėsi siekdamas pasikonsultuoti, kokiais inovatyviais sprendimais galima padidinti veiklos efektyvumą ir paslaugų kokybę bei įsivertinti IT vadybos brandą ir skaitmeninių technologijų taikymo plėtros perspektyvas.
Audito metu buvo vertintos inovacijų kriterijus atitinkančios bendrovės veiklos. Pagrindinė veikla atitiko Sumanios specializacijos kryptį „Transportas, logistika ir ryšių technologijos“, o transporto dalių gamybos planai panaudojant 3D spausdinimo technologijas – kryptį „Nauji gamybos procesasi, medžiagos ir technologijos“.
Pagrindinės audito išvadose rekomenduotos darbo kryptys buvo IT srities vadovo pareigybės sukūrimo ir jos alternatyvų keliamų rizikų įsivertinimas, transporto priemonių remonto veiklos skaitmenizavimo sprendimų paieška, verslo valdymo informacinės sistemos diegimo plano sukūrimas, 3D spausdinimo technologijos pritaikymo, kuro lygio stebėjimo sistemos diegimo bei pažangių vadybos metodų diegimo galimybių vertinimas.
Bendrovės vadovo V. Ramanausko teigimu, „Smart InoTech pramonei“ eksperto įžvalgos paskatino ne tik esminius sprendimus, bet ir tolimesnes diskusijas dėl efektyvesnio informacinių technologijų „ūkio“ valdymo bei kompetencijų kėlimo.
Pernai buvo pradėtas verslo valdymo informacinės sistemos transporto priemonių remonto paslaugų modulio diegimas, leisiantis realiu laiku integruoti pervežimų ir remonto veiklas. Jis sukurs pagrindą sklandesniam ir integruotam paslaugų teikimui bei sutarčių vykdymui, padės sumažinti pervežimų veiklos klaidų skaičių tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, turima klaidinga informacija apie parengtas transporto priemones, todėl netinkamai vykdomos sutartys. Be to, kaip nurodoma rekomendacijų ataskaitoje, tai bus įrankis darbo laiko apskaitai ir kontrolei. Remiantis rekomendacijomis, kartu su tiekėju parengtas diegimo planas bei aptartos realizuotinos funkcijos.
Šiemet bus sukurta darbo vieta, skirta eksperto rekomendacijose minimų informacinių technologijų projektų valdymui bei priežiūrai. Daug vilčių siejama ir su pažangių vadybos metodų (pvz. LEAN) diegimu, jau įtrauktu į bendrovės strateginį veiklos planą.
Elektra varomų autobusų plėtra – bendrovės strateginė kryptis, kurią taip pat dalinai paskatino ir audito ataskaita, o šiuo metu jau vykdomi pirkimai bei rengiamasi naujiems. Ryškiausio pokyčio – kuro bei remonto sąnaudų ekonomijos, o ypač aplinkos taršos sumažinimo – įmonė tikisi nuo 2024 m., kai bus baigti įgyvendinti elektra varomų autobusų įsigijimai. Procesas yra imlus laikui, nes elektra varomų autobusų gamyba šiuo metu užtrunka maždaug 12 mėnesių, o paruoštų autobusų gamintojai nesandėliuoja, nes transporto priemonės pritaikomos kiekvieno pirkėjo poreikiams.
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovo teigimu, pasaulinė pandemija keleivių pervežimo sektorių palietė itin stipriai ir finansiniai netekimai bei prisitaikymo prie naujų aplinkybių iššūkiai šiuo metu „paėmę viršų“, tad kelių audito išvadose rekomenduotų veiklos krypčių laikinai nuspręsta nevystyti. Viena iš jų – 3D technologija detalių spausdinimui. Nors panaudojimo perspektyvos labai aiškios – galima spausdinti reikalingas detales, kurių tiekėjai neturi arba tiekimo terminai labai nepalankūs, – tačiau įvertinus ribotą vidinę paklausą ir gaminių pasiūlą rinkoje, investicija į brangią įrangą bei žmogiškųjų išteklių sąnaudos kol kas nelabai apsimoka. Taip pat šiuo metu nutarta nediegti pažangių kuro lygio daviklių ir jiems reikalingos programinės įrangos, o koncentruotis į ekonominio vairavimo įgūdžių gerinimą, nes išbandyta kuro lygio stebėjimo įranga bei jos alternatyvos, nesukūrė lauktos vertės, be to, būtina atkreipti dėmesį, jog mažėja dyzeliniu kuru varomų transporto priemonių, kurioms tai aktualu.
Bendrovė finansine parama audito išvadose minėtų priemonių diegimui nesinaudojo – viską dengė savo lėšomis. „Pagrindiniais mūsų iššūkiais įvardinčiau komplikuotą sprendimų paiešką, nulemtą vidinių kompetencijų stokos, ir abejones dėl investicijų naudos“, – sako generalinis direktorius V. Ramanauskas. Jo manymu, tokiais atvejais labai praverstų valstybės pagalba per paramos mechanizmus.
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dirba beveik 300 darbuotojų, 25 iš jų – administracijoje. Paklaustas apie įmonės darbuotojų požiūrį į inovacijų diegimo procesus, vadovas neslepia, kad, nors komandą sudaro puikūs specialistai, dalis dirbančių daugiau nei 10 metų, suprantantys inovacijų poreikį, tačiau į pokyčius žvelgiama atsargiai. Vis dėlto, anot jo, „skepsis visada skatina geriau analizuoti ruošiamus įgyvendinti ar įgyvendinamus projektus bei rasti atsakymus ne tik abejojantiems, bet ir sau“. Dalyvauti „Smart InoTech pramonei“ jis ypač rekomenduoja patirtį sukaupusioms, tačiau efektyvumo, veržlumo, naujumo stokojančioms įmonėms.
Jei siekiate transformuotis į įmonę, kuriančią aukštąsias ir vidutines technologijas, įsivertinti savo inovacinį potencialą, suformuoti inovacijų kūrimo strategiją bei rasti tinkamas finansavimo programas jums padės projekto „Smart InoTech pramonei“ ekspertai.
Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ tapo Lietuvos švariųjų technologijų klasterio nariu. Tokį sprendimą priėmė „Inobiostar“ įkūrėjos dr. Tatjanos Paulauskienės pristatymą šiandien išklausę klasterio valdybos nariai.
„Tikimės pasinaudoti stipraus klasterio ekspertų tinklu, rasti partnerių jau vystomų ir naujų inovatyvių produktų kūrimui. Savo darbais prisidėsime prie klasterio žinomumo didinimo, veiklų viešinimo Lietuvoje bei užsienyje. Mūsų kuriami produktai, tikiu, prisidės prie to, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos jūros regione“,– sako startuolio „Inobiostar“ įkūrėja dr. Tatjana Paulauskienė.
Sparčiai plėtojamas KU startuolis „Inobiostar“ įkurtas 2020 metais. Įmonė teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, padeda surasti ir įgyvendinti netradicinius sprendimus, vykdo sukurtų produktų komercinimą bei siūlo konsultavimo paslaugas.
Šiuo metu KU drauge su „Inobiostar“ vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) finansuojamą projektą – „InoBioTech Baltija“, kurio tikslas sukurti biotechnologiją, leidžiančią neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius. Kuriama technologija jau yra apsaugota – gautas nacionalinis patentas bei pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija Europos patentų tarnybai. Kuriamos technologijos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti. Išradimo autorės – Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Kataržytė ir Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Paulauskienė.
Kitas inovatyvus produktas, kuriamas drauge su Universitetu, yra aerogelis. Tai – iš celiuliozės atliekų (popieriaus ir/ar cigarečių filtrų) gaminamas ekonomiškas, efektyvus ir aplinkai draugiškas naftos teršalų sorbentas. Kuriamas produktas, lyginant jį su rinkoje egzistuojančiais analogais, yra mažiausiai dvigubai efektyvesnis, lengvesnis, turi didelį poringumą ir gali būti pakartotinai panaudojamas. Inovatyvių produktų verslo idėjos plėtojamos pasitelkus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, MITA „TechHub“ prie-akceleratoriaus, „InterInoLT“ ir „Inospurtas“ programų inovacijų ir verslumo ekspertus.
Lietuvos švariųjų technologijų klasteris vienija netaršių technologijų srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus subjektus, kooperuojančius savo profesines žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius, reputaciją ir patirtį, siekiant bendrų tikslų, susijusių su narių konkurencingumo didinimu bei Lietuvos, kaip švariųjų technologijų valstybės, įvaizdžio stiprinimu.
2021 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė informaciją apie iniciatyvą „Miestų misija“ (toliau – Misija), kviečiančią Europos miestus tapti vienais iš 100 neutralių klimatui Europos miestų. Misijos esmė yra prisidėti prie Žaliojo kurso įgyvendinimo skatinant išmanumą ir klimato neutralumą miestuose, sutelkiant vietos valdžios institucijas, piliečius, įmones, investuotojus ir regioninės bei nacionalinės valdžios institucijas. Misijos tikslas iki 2030 m. Europos Sąjungoje sukurti bent 100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų ir užtikrinti, kad šie miestai taptų eksperimentų ir inovacijų pavyzdiniais centrais visiems Europos miestams.
Klaipėdos miesto tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu, išreikštas miesto pritarimas teikti paraišką (klausimyną) atrankos komisijai, kuri atrinks 100 Europos miestų, dalyvausiančių Miestų Misijoje. Miestų misija – vienos pagrindinių Europos Sąjungos iniciatyvos „Horizontas Europa“ dalis. Iniciatyva „Horizontas Europa“ į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su Miestų misija (pvz., mobilumo, energetikos, miestų planavimo srityse), 2021–2023 m. planuoja investuoti apie 360 mln. Eur.
Norint dalyvauti šioje Misijoje miestams reikėjo užpildyti ir pateikti labai išsamų plačios imties klausimyną. Klausimynui užpildyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė darbo grupę, į kurią deleguoti įvairių sričių atstovai ne tik iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos, bet ir iš Klaipėdos įmonių /įstaigų/ organizacijų, kurie ir padėjo užpildyti klausimyną. Klausimynas pateiktas sausio 27 d. Pagal misijos darbotvarkę 100 ES miestų, kurie bus atrinkti joje dalyvauti, bus skelbiami kovo mėnesį.
Klaipėda – unikalus mėlynosios ekonomikos miestas, kuriame vyksta labai platus ekonominių veiklų susijusių su jūra spektras – tai ir laivyba, logistika, uosto vystymas, žuvininkystė, akvakultūra ir energijos gavyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Miestas unikalus savo lokacija ir gamtiniais ištekliais – teritoriniu požiūriu jis jungia savyje urbanizuotas ir pramonės teritorijas bei UNESCO saugomą nacionalinį parką ir NATURA 2000 teritoriją, šliejasi prie Lietuvos Pajūrio regioninio parko teritorijos, gamtinių išteklių požiūriu- tai miestas, kuriame kertasi vandens arterijos- upės, kanalas, Kuršių marios ir jūra, sudarydamos sąlygas šiai vietai būdingai biologinei įvairovei. Todėl miestui labai svarbi gamtos, žmonių bei verslų tvari ekosistema.
Klaipėdos miesto ambicija – būti miestu, kuriame vystoma mėlynoji ekonomika, palaikoma žiedinės ekonomikos iniciatyva, tvarus transportas, žalia urbanistika, saugoma ir tausojama biologinė įvairovė, ypač akvakultūros plėtojimo ir Baltijos jūros gyvūnų populiacijų saugojimo srityse, kur stiprinamos gamtinio karkaso struktūros, užtikrinta klimato kaitos poveikiui atspari ekosistemų pusiausvyra, išlaikomi ir didinami natūralūs absorbentai darniai naudojant miškų paskirties žemes, kuriant gamtos ir urbanistinių elementų balansą, plačiai taikant gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygas gerinančius žaliosios infrastruktūros ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus stichinių nelaimių žalos prevencijai ir atkūrimo įrenginių plėtrai. Šios ambicijos miestas sieks nepriklausomai nuo to ar bus nominuotas Misijos dalyviu, tačiau Misija labai paspartintų keliamų tikslų įgyvendinimą.
Nepraleiskite progos sudalyvauti TechHub Demo Day #4! Vasario 10 d. vyksiantis renginys skirtas startuoliams, investuotojams ir visiems, besidomintiems verlo vystymo galimybėmis bei inovacijomis.
Renginio metu:
- Pažangiausi 4 ciklo pre-akceleratoriaus startuoliai pristatys savo idėjas investuotojams ir kovos dėl vertingų prizų – išvykų į akceleratorius ir komandiruotes ES šalyse
- Investuotojų ir inovacijų ekspertų komisija dalinsis savo įžvalgomis apie startuolių siūlomus sprendimus
- Reklamos ekspertas ir kūrybingumo konsultantas Jonathanas Howardas skaitys pranešimą apie inovatyvios organizacijos kūrimą
Daugiau informacijos: www.facebook.com/events/458465032551749
Renginys bus tiesiogiai transiuojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agnetūros Facebook paskyroje.
