Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR Krašto apsaugos ministerija kviečia įmones bei mokslo ir studijų institucijas teikti paraiškas projektams ir siūlyti savo sprendimus, skirtus vystyti gynybos technologijas Lietuvoje. Didžiausias galimas finansavimas projektui – 300 tūkst. eurų, paraiškas galima teikti nuo 2022 m. sausio 5 dienos.
Skelbiami trys teminiai kvietimai
Kvietimas teikti paraiškas tema „Lazerinės komunikacijos tarp laivų sistema“. Vykdant operacijas jūroje, labai svarbu yra perduodamos informacijos saugumas ir greitis. Situacijose, kai yra draudžiama elektromagnetinė radijo bangų spinduliuotė, siekiant neatskleisti savo pozicijos, greitam informacijos apsikeitimui tarp laivų, jei operacinėje aplinkoje yra aptinkami radijo bangų trikdžiai, trukdantys perduoti informaciją tradicinėmis priemonėmis, yra naudojamas šviesos srautas ir Morzės abėcėlė. Nors šis metodas ir užtikrina informacijos saugumą, informacijos perdavimo greitis yra sąlyginai lėtas ir įtakojamas žmogiškojo faktoriaus.
Vienas iš būdų, siekiant sumažinti dabar naudojamos sistemos trūkumus ir padidinti informacijos perdavimo efektyvumą, yra sukurti lazerinės komunikacijos tarp laivų sistemą, sugebančią apsikeisti duomenimis tarp laivų, esant radijo tylai (draudžiama elektromagnetinė radijo bangų spinduliuotė) arba radijo bangų trikdymui aplinkoje. Įmonės bei mokslo ir studijų institucijos gali dalyvauti kvietime ir siūlyti savo sprendimus šios sistemos sukūrimui. Finansavimas skiriamas MTEP projektų veikloms, atitinkančioms MTEP projekto įgyvendinimo etapus nuo 2 iki 7. Daugiau apie kvietimą.
Kvietimas teikti paraiškas tema „Radarų elektromagnetinio parašo nuskaitymo ir analizės sistema“. Vykdant operacijas jūroje ir siekiant visapusiškai įvertinti situaciją labai svarbu įvairiais sensoriais susidaryti kuo išsamesnį jūros paveikslą. Vienos iš daugelio priemonių, prisidedančių prie pilno jūrinio paveikslo sukūrimo, yra elektroninės paramos priemonės radarų signalams aptikti, ypač, kai siekiama sumažinti tikimybę būti aptiktiems patiems.
Įmonės bei mokslo ir studijų institucijos gali dalyvauti kvietime ir siūlyti savo sprendimus efektyvios radarų elektromagnetinio parašo nuskaitymo ir analizės sistemos sukūrimui. Finansavimas skiriamas MTEP projektų veikloms, atitinkančioms MTEP projekto įgyvendinimo etapus nuo 2 iki 7. Daugiau apie kvietimą.
Kvietimas teikti paraiškas tema „Autonominių žemės ir oro sistemų vystymas“. Plėtojant sausumos ir oro pajėgumus, atsiranda poreikis diegti ateities technologijas, turinčias autonomines funkcijas – sistema, platforma ar kitas objektas turi gebėti atlikti užduotį, taikant kompiuterinį programavimą ir veikiant be nuolatinės arba su minimalia žmogaus intervencija. Finansavimas skiriamas MTEP projektų veikloms, atitinkančioms MTEP projekto įgyvendinimo etapus nuo 2 iki 6. Šiame kvietime pareiškėjai kviečiami siūlyti galimas plėtoti gynybos paskirties ar dvejopos paskirties inovatyvias autonominių žemės ir oro sistemų technologijas. Daugiau apie kvietimą.
Projektai turi būti įgyvendinti per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, o didžiausias galimas finansavimas – 300 tūkst. eurų.
Daugiau informacijos apie priemonę.
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų nuotr.
Žinoti, kaip parduoti kuriamą produktą, neabejotinai yra vienas svarbiausių startuolių įgūdžių, reikalingų siekiant tiek pritraukti pirmuosius klientus, tiek investicijas. Tačiau, pasak Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės bei verslo konsultantės Monikos Holland, startuolių įkūrėjai retai turi pardavimų ar rinkodaros įgūdžių, tad vystydami startuolį susiduria su nemenkais iššūkiais.
„Nenustebinsiu pasakydama, kad pagrindinė startuolio sėkmingo įėjimo į rinką sąlyga yra greitis. Puiku, jei startuolis pritraukia pardavimų patirties turintį bendraįkūrėją, kuris tiki verslo vizija ir misija bei į jos vystymą yra įsitraukęs nuo startuolio gyvavimo pradžios. Kitu atveju primygtinai siūlyčiau kreiptis pagalbos į išorinius pardavimų ir rinkodaros specialistus, siekiant sumažinti verslo riziką, kuo anksčiau pritraukti pirmuosius klientus, greičiau ir laiku patekti į rinką“, – sako M. Holland.
Nors vystant startuolį be pardavimų patirties ir įgūdžių išsiversti būtų sunku, pasak mentorės, egzistuoja tam tikri veiksmai, kuriuos verslo kūrimosi pradžioje gali atlikti bet kokios srities patirtį turintys startuolio įkūrėjai, pasitelkiantys išorinę profesionalų pagalbą. Šie žingsniai tinkami bet kuriam ankstyvos stadijos verslui, o vėliau taps pardavimų ir rinkodaros strategijos pagrindu.
Sutelkite dėmesį į problemą, o ne į sprendimą
„42 procentai startuolių žlunga dėl rinkos poreikio stokos. Tai reiškia, kad įkūrėjai „užstrigo“ ties, jų manymu, labai svarbios ir daugybei žmonių aktualios problemos sprendimu, prieš išsiaiškindami, ar ši problema iš tikrųjų egzistuoja ir rinkoje yra poreikis ją išspręsti“,– sako M. Holland. Anot jos, problemos, kurią ketinate spręsti, identifikavimas ir visapusis supratimas yra viena pagrindinių startuolio užduočių, kurias atlikus neteisingai, vėliau ištaisyti žalą yra praktiškai nebeįmanoma.
Prieš kurdami produktą atlikite rinkos analizę
„Idealiu atveju, jūsų sprendžiama problema yra aktuali daugybei žmonių, auganti, ją reikia spręsti skubiai, šiandien ji brangiai kainuoja, galbūt yra teisiškai privaloma spręsti. Reikėtų, kad problema atitiktų bent kelis iš šių kriterijų. Jei taip nėra, pasiekti, kad produktas įsitvirtintų rinkoje, gali būti sudėtingiau, nei manėte. Tikrąjį rinkos poreikį startuolio gyvavimo pradžioje suprasite tik jei anksti pradėsite bendrauti su potencialiais klientais ir kartu analizuosite sprendimo aktualumą“,– sako mentorė.
Pasak M. Holland, produkto poreikį rinkoje geriausia tikrinti prieš kuriant patį produktą, ar vos tik sukūrus jo pradinę versiją ar prototipą, kurį jau būtų galima parodyti klientams ar investuotojams. Tokiu b8du galima rinkos poreikį patikrinti prieš investuojant krūvas pinigų finalinės versijos sukūrimui. Jūsų klientai perka sprendimo poveikį ir jo vertę, ne patį sprendimą, ir juolab ne patį produktą, kuris bus tik sprendimo įrankis.
Aiškiai apibrėžkite idealų klientą
Pasak M. Holland, prieš parduodant sprendimą, būtina išsigryninti, kas ir koks bus jūsų klientas: „Kaip tą pačią problemą jis sprendžia šiandien? Ar jis sąmoningai supranta, kad ši problema egzistuoja? Ar klientas nori tą problemą išspręsti ir kaip konkrečiai tai padės padaryti jūsų kuriamas sprendimas? Įsimylėkite savo klientus. Turėsite su jais bendrauti ir bendradarbiauti tol, kol egzistuos jūsų verslas. Idealaus kliento suvokimas nėra vienkartinis, tai procesas, kurį reikia nuolat sekti. Tai, deja, nėra akivaizdu kiekvienam startuoliui.“
Aiškiai apsibrėžkite ir klientui iškomunikuokite vertės pasiūlymą
„Kaip pasikeis jūsų kliento gyvenimas, kai jis pritaikys jūsų siūlomą sprendimą? Koks bus poveikis? Aiškiai jį apsibrėžkite ir išmatuokite. Išmokite apie problemą kalbėti taip, kaip kalba jūsų potencialūs klientai. Skirkite laiko išsiaiškinti, per kokius kanalus jūsų klientai renka informaciją apie potencialų sprendimą jų turimai problemai ir kaip prieina prie sprendimo įsigyti tokį produktą. Gautas žinias panaudokite toliau vystydami pardavimo ir rinkodaros strategiją bei procesus“,– sako mentorė.
Apsibrėžkite, kada verslas taps pelningas
„Kol jūsų verslas taps pelningas, verslo planą, pardavimų bei rinkodaros strategijas koreguosite mažiausiai kelis kartus, tačiau norint pasiekti rezultatų juos turėti būtina. Jie bus tarsi Šiaurinė žvaigždė chaotiškoje startuolio vystymo kelionėje. Jei steigiant startuolį komandoje trūksta patirties ir žinių kokybiškam verslo planui sudaryti, būtinai kreipkitės pagalbos į mentorius ar kitus išorės ekspertus. Patikėkite – padėkosite man vėliau“, – sako M. Holland.
Sužinoti daugiau apie pardavimus ir rinkodarą MITA kviečia „TechHub“ startuolių prie-akceleratoriuje – trijų mėnesių trukmės intensyviuose mokymuose, kurių tikslas – su mentorių ir lektorių pagalba išvysti jūsų idėją iki minimalaus produkto. Pre-akceleratoriuje dalyvauti gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Registracija vykdoma iki sausio 9 dienos.
TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook ir LinkedIn platformose, taip pat internetiniame puslapyje.
Europos Sąjunga yra užsibrėžusi Europos energetikos sistemos dekarbonizavimo iki 2050 metų tikslą. Ambicijų nestokojantis sprendimas atveria naujas galimybes ieškoti pažangių sprendimų, kurti ir diegti inovacijas tam pasitelkiant tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Tam, kad procesą lydėtų sėkmė, itin svarbus visų Europos šalių palaikymas bei įsitraukimas. Siekiant jį sustiprinti bei paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą 2022 m. sausio 19 d. organizuojamas vebinaras “Pan-European Clean Energy Transition: ways to strengthen transnational cooperation”. Renginio metu vyksiančioje diskusijoje savo patirtimi bei įžvalgomis drauge su tarptautine auditorija pasidalinti pakviestas Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, koordinuojančio Lietuvos jūrinio klasterio veiklą, plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Renginio organizatoriai – Deep Geothermal Support Unit įgyvendinimo grupė, SUPEERA ir EERA (European Energy Research Alliance).
Tikslinė auditorija: EU13 šalių (Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija), o taip pat Graikijos ir Portugalijos atstovai, dirbantys akademinėse institucijose, atstovaujantys pramonei; politikos formuotojai, energetikos sektoriaus specialistai.
Renginio dalyviai turės galimybę susipažinti su ES Plėtros iniciatyva, finansinės paramos mechanizmais, EERA organizacija ir jos veikla. Vebinare taip pat bus pristatytos sėkmės istorijos ir teigiami pokyčiai, pasiekti pasitelkiant tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Programa parsisiuntimui
Tarp svarbiausių 2021 metų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbų – pritrauktas beveik 1 mlrd. eurų investicijų, eksporto ir ekonominės diplomatijos stiprinimas, sėkmingas pandemijos valdymas įvedus Galimybių pasą, inovacijų reforma bei verslo perkėlimo iš trečiųjų šalių palengvinimas. Intensyviai buvo dirbama ir prie kitų ministerijos prioritetinių sričių – verslo aplinkos gerinimo, biurokratinės naštos įmonėms mažinimo.
„Šiais metais labai sustiprinome pajėgas medžiodami investicijas, užsienio talentus ir ieškodami naujų eksporto rinkų Lietuvoje pagamintiems produktams. Padėjome pamatus Inovacijų agentūros steigimui. Visa tai kartu sudėjus reiškia atviresnę, inovatyvesnę ir naujas rinkas užkariaujančią Lietuvą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministrė dar viena sėkme laiko drąsų sprendimą Lietuvai vienai pirmųjų Europoje įsivesti Galimybių pasą, kuris tapo viena iš pagrindinių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pasu nuolat ar laikinai naudojasi apie 2 mln. šalies gyventojų.
Ypatingas dėmesys šiais metais skirtas ekonominių santykių stiprinimui visame pasaulyje ir eksporto rinkų diversifikavimui, prioritetas teiktas ne tik Europai, bet ir JAV bei Pietryčių Azijos regionui. Skatinant verslo ryšius buvo organizuotos verslo misijos į JAV, Europos valstybes ir Jungtinius Arabų Emyratus. Jau įsteigtos naujos komercijos atašė pareigybės JAV ir Vokietijoje, o Taivane turėtų atsirasti Lietuvos prekybos atstovybė. Šiuo metu atliekami tolimesni darbai dėl ekonominio atstovavimo stiprinimo Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Italijoje.
„Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiais metais augo beveik ketvirtadaliu. Ir toliau skatinsime šalies eksportą, nes tai yra pagrindinis mūsų ekonomikos variklis“, – sakė ministrė.
Puikių rezultatų pasiekta vykdant inovacijų reformą. Kitų metų pavasarį veiklą pradės Inovacijų agentūra. Ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą – nuo idėjos plėtojimo iki produktų pateikimo rinkai. Ši įstaiga administruos pagrindines inovacinės veiklos skatinimo priemones: ekspertinę ir konsultacinę pagalbą, prieigą prie finansavimo ir paramos priemonių, infrastruktūros kūrimą. Tikimasi, kad tai sudarys prielaidas atsirasti dar daugiau startuolių ir inovacijų, aktyvės mokslo ir verslo bendradarbiavimas, didės įmonių produktyvumas, eksportas.
Šiais metais sudarytos 22 sutartys su stambiais užsienio investuotojais, kurie sukurs daugiau kaip 4,3 tūkst. naujų darbo vietų ir investuos apie 530 mln. eurų. Valstybės parama suteikta 7 stambiems verslo projektams, kurie bendrai sukurs apie 2000 darbo vietų, investicijos sieks 416 mln. eurų. Šalies įmonėms paskirstyta apie 200 mln. eurų ES paramos.
Vadinamuoju darbuotojų relokacijos įstatymų paketu palengvintos galimybės iš Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių perkelti verslus į Lietuvą ir atvykti perkeliamų įmonių darbuotojams bei jų šeimos nariams. Šie pakeitimai jau atvėrė duris į Lietuvą mažiausiai 44 Baltarusijos įmonėms.
Pradėta atvirų duomenų reforma, kuri turėtų paskatinti naujų verslų ir paslaugų kūrimą. Jau dabar visuomenei ir verslui prieinama daugybę metų kauptų valstybės institucijų ir Registrų centro duomenų, o ateityje šių duomenų kiekis vis augs. Taip pat patvirtintas valstybės įmonių veiklos gerinimo ir pertvarkos planas – numatyta, kad iš 47 įmonių turėtų likti ne daugiau kaip 35. Pradėtas kasmetinis verslo priežiūros institucijų darbo vertinimas – jau dabar matoma, kad viešai skelbiami rezultatai paskatino įstaigų pažangą, sumažėjo įmonių išlaidos.
Per šiuos metus daugiau kaip 54 tūkst. nuo karantino suvaržymų nukentėjusių įmonių ir asmenų buvo paskirstyta beveik 300 mln. eurų.
Europos Komisija paskelbė pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – žaliasis smegenų plovimas.
Taksonomijos reglamento aktu nurodoma, kurios investicijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo srityse jau nuo 2022 m. sausio 1 d. bus laikomos žaliosiomis.
„Taksonomijos reglamentas padės investuotojams ir visuomenei aiškiai suprasti, kas laikoma tvaria ir žalia investicija, kartu užkertant kelią naudoti „žaliosios investicijos“ apibrėžimą marketingo tikslais. Kartu tai veiks kaip veiklų sąrašas, leisiantis įmonėms greičiau prisitaikyti mažinant savo poveikį aplinkai, o bankams ir kitoms finansinėms įstaigoms – suprasti, ar jų finansuojama įmonė yra tvari ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
ES taksonomijos reglamentas yra klasifikavimo sistema, kurią sudaro aplinkai draugiškų ekonominių veiklų sąrašas. Šio reglamento įgyvendinimas padės aiškiai identifikuoti, kokia ekonominė veikla Europoje bus laikoma tvaria ir draugiška aplinkai. Tai veiks kaip prevencinis mechanizmas vadinamajam žaliajam smegenų plovimui (anglų k. greenwashing) bei padės įmonėms ir investuotojams greičiau tapti draugiškais klimatui bei sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.
Taksonomijos reglamentas nustato šešis aplinkosaugos tikslus: klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą, tvarų vandenų ir jūrų išteklių vartojimą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę, bioįvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Šio mėnesio pradžioje paskelbtas pirmasis šio reglamento deleguotasis aktas skirtas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo tikslams įgyvendinti.
Paskelbtajame deleguotame akte nustatyti investicijų žalumo kriterijai miškininkystės, pramonės, transporto, energetikos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, atliekų, transporto, statybos informacinių technologijų ir ryšių srityse. Kol kas nepavyko susitarti, ar laikyti tvariomis investicijas, kurios nukreipiamos į gamtinių dujų infrastruktūros ir atominės energetikos vystymą.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Vietos gyventojai, institucijos, verslo bei kitos organizacijos kviečiamos įsitraukti į Klaipėdos miesto vizualinio identiteto kūrimo procesą. Šiuo tikslu sausį organizuojamas kūrybinių dirbtuvių ciklas „Kuriame Klaipėdą“, skirtingų sektorių atstovus sukviesiantis į tris virtualius renginius, kurie suteiks platformą pasidalinti savo įžvalgomis.
Klaipėdos miesto vizualinio identiteto kūrimo procesas ir veiksmų planas buvo pristatytas gruodžio 21 d. „Klaipėda ID“ organizuoto nuotolinio renginio metu. Diskusijoje dalyvavo savivaldybės atstovai, Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 rengėjai Synthesis Consulting Group, Lietuvos marketingo asociacijos atstovai, kiti ekspertai. Naują Klaipėdos miesto vizualinį identitetą kursiančios agentūros Critical ir Xwhy pristatė dalyvaujamojo dizaino koncepciją ir praktikas, jau taikytas kuriant viešųjų subjektų vizualinį identitetą.
Su klaipėdiečiais, norinčiais tapti miesto vizualinio identiteto kūrimo proceso dalimi, agentūrų komandos susitikimus planuoja sausio 11, sausio 13 ir sausio 18 d. Pirmasis virtualus renginys bus skirtas kultūros, švietimo ir sporto sektorių atstovų tikslinei grupei. Kituose susitikimuose bus siekiama atverti verslo ir turizmo sektoriaus atstovų, miesto bendruomenių įžvalgas. Norintieji prisijungti su išsamiu kūrybinių dirbtuvių ciklo „Kuriame Klaipėdą“ tvarkaraščiu gali susipažinti bei užsiregistruoti www.kuriameklaipeda.lt
Miesto vizualinis identitetas – tai daugiau nei logotipas. Tai vizualinė miesto reprezentacija, kurianti jo įvaizdį Lietuvos ir tarptautiniame kontekste. Tik įtraukus, dialogu grįstas miesto įvaizdžio kūrimo procesas gali užtikrinti, kad sukurtas vizualinis identitetas atitiktų vietos bendruomenių lūkesčius ir poreikius. Šio kūrybinių dirbtuvių ciklo tikslas – išgryninti Klaipėdos miesto tapatybę, kurios pagrindu bus kuriamas vizualinis identitetas.
Kokios yra Klaipėdos miesto vertybės? Kokie Klaipėdos tikslai ir vizija? Kokie šio miesto išskirtiniai bruožai Lietuvos ir užsienio kontekste?
Į šiuos ir kitus klausimus klaipėdiečiai ieškos atsakymų žvelgdami iš visuomeninės, kultūrinės, ekonominės ir aplinkos perspektyvos.
Vizualinio identiteto kūrimo darbais užsiima 4 profesionalios komandos:
- Klaipėda iD / daugiafunkcinis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams, šio projekto iniciatorius ir užsakovas.
- Synthesis / konsultacinė grupė, atsakinga už Klaipėdos miesto ekonominės rinkodaros strategijos pozicionavimo atnaujinimą.
- Xwhy / supratimo agentūra projekte atsakinga už suinteresuotųjų šalių įtraukimo sesijas.
- Critical / prekės ženklų ir paslaugų dizaino agentūra, projekte atsakinga už pozicionavimą ir bendruomenės įtraukties įžvalgas atliepiančio:
01. vizualinės identiteto sistemos bei vizualinio identiteto gido sukūrimą;
02. skaitmeninio interaktyvios sąveikos su identitetu įrankio prototipo sukūrimą.
Turi inovatyvią idėją ir nori ją paversti startuoliu? Abejoji, ar gali? Trūksta patirties, komandos narių, mentorių? Apie galimybę savo idėją paversti verslu išgirsk #TechHub pre-akceleratoriaus informaciniame renginyje sausio 5 d.
Renginio metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas pristatys dalyvavimo pre-akceleratoriuje naudas, mokymų planą, papasakos, kaip bus vykdoma startuolių atranka bei kas laukia baigus programą. Tai pat į jūsų klausimus atsakys bei savo patirtimi ir sėkmės istorijomis pasidalins mokymus baigę programos absolventai: Nyuance“ įkūrėja Ramunė Gvozdaitė bei „Gen4Gen” bendraįkūrėja Irma Lukoševičienė.
Tai bus jau penktasis startuolių pre-akceleratoriaus ciklas – iki šiol, keturių ciklų metu, TechHub sulaukė daugiau nei 400 dalyvių paraiškų, programą baigė jau 70 startuolių, šiuo metu dalyvauja dar 20 komandų. Pre-akceleratorius apjungė daugiau nei 250 inovatorių, 3 dalyviai jau sulaukė privačių investuotojų investicijų, 8-iems buvo suteikta MITA finansinė parama, 10 jų jau akceleravosi užsienyje.
Startuoliai trijų mėnesių programos metu su asmeniniais mentoriais bei ekspertais iš Lietuvos ir užsienio išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.
Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.
Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) bei pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins bei dalyvius atrinks projekto ekspertai.
Registracija į pre-akceleravimo programos penktąjį ciklą bus vykdoma gruodžio 27 – sausio 9 dienomis.
Renginys Facebook: www.facebook.com/events/416442410212661/
Prisijunkite prie susitikimo sausio 5 d. 16 val: https://zoom.us/j/97388672945
Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama didinti uostamiesčio patrauklumą investuotojams, patvirtino finansinę paskatą aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.
Nuo šiol į Klaipėdą persikelti nusprendę specialistai iš kitų šalies miestų ir užsienio valstybių galės pretenduoti į finansinę paskatą būsto nuomai, kalbos kursams, taip pat pasinaudoti gyvenamosios vietos paieškos paslauga ir konsultuotis kitais su persikėlimu į uostamiestį susijusiais klausimais.
Paskata pritraukti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus į Klaipėdos miesto savivaldybę numato 2000 eurų būsto nuomos kaštams padengti ir 400 eurų lietuvių kalbos kursams. Į motyvacinę paskatą galės pretenduoti 64 specialybių atstovai, nusprendę apsigyventi ir dirbti Klaipėdoje.
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ specialistai taip pat padės naujakuriams ieškoti tinkamo būsto, deklaruoti gyvenamąją vietą, rasti jų vaikams mokyklą ar darželį bei į jį užsiregistruoti.
Šia paskata uostamiestis siekia prisivilioti specialistų, kurių trūkumas lėtina investicijų plėtrą ir Klaipėdos regiono ekonomikos augimą. Naujų aukštos kvalifikacijos specialistų paieška ir talentų motyvacija yra itin svarbi siekiant, kad augtų mieste jau veikiančios įmonės, o nauji investuotojai plėtrai pasirinktų būtent uostamiestį, o ne kitus Lietuvos miestus.
„Klaipėda ID“ darbo platformos duomenimis, kas mėnesį miesto įmonės paruošia apie 60 darbo pasiūlymų aukštos kvalifikacijos specialistams ir siūlo ne mažesnį nei 1000 eurų atlygį „į rankas“. Tuo metu vidutinis atlyginimas IT sektoriuje, nuolatos ieškančiame aukštos kvalifikacijos specialistų, siekia 2000 eurų „į rankas“.
Nedarbo lygis Klaipėdoje yra vienas mažiausių Lietuvoje ir siekia vos 9.8 proc. Tuo tarpu darbuotojų skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje pernai sumažėjo 1.84% (1498 darbuotojais).
Reda Švelniūtė, Klaipėdos miesto savivaldybės ekonominės plėtros grupės vadovė, tvirtina, kad specialistų trūkumas jaučiamas tiek viešajame, tiek privačiame paslaugų sektoriuose.
„Kalbant apie savivaldybės viešąjį sektorių, jaučiame specialistų trūkumą sveikatos, švietimo, kultūros ir net sporto srityse. Tai yra labai svarbu pritraukiant ir skatinant plėstis verslus Klaipėdoje. Juk su verslu ateina žmonės, o jiems reikia įvairių paslaugų,“ – dėstė pašnekovė.
R. Švelniūtė pabrėžė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama didinti miesto patrauklumą tikslinių sričių verslams ir talentams, suformavo kelių paskatų paketą.
„Paketą jau sudaro veikianti „Žaliojo koridoriaus“ paskata stambiam investuotojui ir lapkričio mėnesio taryboje patvirtintos bei naujai formuojamos dar dvi paskatos. Viena skirta organizuoti konferencinio turizmo renginius Klaipėdoje, kita – kurti naujas darbo vietas prioritetinėse verslo srityse,” – sakė R. Švelniūtė.
Kristina Postornak, „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovė ir naujos paskatos autorė, atkreipė dėmesį, kad skatinamieji paskatų paketai yra vienas iš patikrintų ir veikiančių būdų norint pritraukti naujus investuotojus į miestą.
„Į Klaipėdą besižvalgantiems investuotojams dažniausiai vienas svarbiausių aspektų yra aukštos kvalifikacijos specialistai: kokių talentų galės pritraukti naujame mieste, kaip greitai ir kiek. Žinoma, konkurencija yra didelė ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl turime imtis papildomų priemonių, norėdami sėkmingai konkuruoti, pavyzdžiui, su Vilniumi ar Kaunu, kur šiuo metu talentų pasiūla yra didesnė. Negalėdami užtikrinti pakankamai talentų, rizikuojame netekti potencialių naujų investicijų ir pristabdyti mieste jau veikiančių įmonių plėtrą,“ – teigė pašnekovė.
Finansinė paskata būstui ir integracijos paslauga, tikino ji, solidų atlyginimą uždirbantiems talentams veikiausiai nebus pagrindinis motyvas persikelti į Klaipėdą, tačiau tikrai padės žengti pirmuosius žingsnius uostamiestyje ir jaustis laukiamiems.
„Talentams, atvykusiems gyventi į naują miestą, kyla daug klausimų ir neaiškumų. Kartu su paskata siūlysime ir pagalbą renkantis tinkamiausią rajoną, ieškant būsto, darželių, mokyklų, deklaruojant gyvenamąją vietą. Tai bus dalis „minkštojo nusileidimo“ paslaugos – pagrindiniai žingsniai, reikalingi norint įsitvirtinti Klaipėdoje,“ – sakė K. Postornak.
Patvirtinta paskata papildys šiuo metu „Klaipėda ID“ jau įgyvendinamas aukštos kvalifikacijos specialistams skirtas priemones: „minkštojo nusileidimo“ paslaugos, profesinių bendruomenių būrimas, persikeliančiųjų konsultavimas, Klaipėdos ambasadorių tinklo telkimas.
Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti rapsų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamybos įmonė UAB „MESTILLA“ planuoja 2023 metais pradėti naują plėtros ir modernizacijos etapą: statyti naują modernią aliejinių sėklų giluminio perdirbimo liniją, kartu diegiant moderniausius aplinkosauginius sprendimus. Pirminiame etape į šiuos projektus planuojama investuoti apie 30 mln. Eur.
„Sprendimą investuoti padiktavo Europos žaliasis kursas, kasmet didėjantys užauginamų Lietuvoje rapsų kiekiai ir mūsų siekis gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Matome, kaip auga pašarams skirtų koncentruotų baltymų paklausa Lietuvoje bei kitose ES šalyse, didėja ir biodegalų poreikis. Modernizavę gamyklą, galėsime perdirbti 500 tūkst. tonų aliejinių sėklų ir vystysime žiedinę ekonomiką; pati gamykla bus energetiškai efektyvesnė ir mažins anglies dvideginio pėdsaką. O svarbiausia, kad bus eliminuota galimybė susidaryti juntamiems kvapams prie gyvenamųjų rajonų, taigi atliepsime kaimyninių bendruomenių lūkesčius,“ – sako UAB „MESTILLA“ generalinis direktorius Arūnas Zubas.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia visiškai palaikantis šį projektą.
„Projektas iš esmės bus rekonstrukcija, kurios metu bus uždaroma dalis senųjų gamybos linijų ir atidaromos naujos. Džiaugiuosi, kad „MESTILLA“ verslo plėtrą derins su esminėmis investicijomis į kvapų mažinimo priemones, kurios gamybos pėdsaką padarys praktiškai neužuodžiamu. Taigi projektas bus modernesnis, kokybiškesnis ir labiau atliepiantis bendruomenių bei kaimynystės poreikius. Kartu „MESTILLA“ investicija kurs papildomą pridėtinę vertę Lietuvoje, bus perdirbamos vietinės žaliavos, kurios iki šiol eksportuojamos neperdirbtos, ir toliau stiprins vis aktualesnį Klaipėdos LEZ investicijų portfelį žiedinės ekonomikos, inovacijų, eksporto ir atsinaujinančios energetikos srityse“, – sako E. Kiudulas.
„Lietuvoje kasmet didėja užauginamų rapsų kiekiai, ši kultūra ne tik ekonomiškai patraukli ūkininkams, tačiau dėl savo savybių ypač naudinga dirvožemiui, sėjomainai, ekosistemai ir mažina bendrą trąšų poreikį dirvožemiui bei paskesnėms auginamoms kultūroms. Todėl labai svarbu ir sveikintina, kad kuo daugiau Lietuvoje užaugintų rapsų bus perdirbama vietoje, kuriama pridėtinė vertė, nes tai ir papildomos pajamos, ir darbo vietos visoje tiekimo grandinėje, taip pat papildomos pajamos Lietuvos biudžetui. Be to, išvengiama ilgų logistikos grandinių, todėl šitaip prisidedama prie taršos mažinimo ir aplinkosaugos gerinimo. Vykdant giluminį rapsų perdirbimą bus pagaminami inovatyvūs, baltyminiai produktai, kurių iki šiol Baltijos šalyse nebuvo gaminama, kurie ypač patrauklūs ir paklausūs nūdienos bei ateities maisto produktų ir pašarų pramonėje. O pažangių biodegalų gamyba padės pasiekti transporto taršos mažinimo, atsinaujinančios energijos direktyvos bei žiedinės ekonomikos keliamus tikslus“, – teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.
„MESTILLA“ kartu su projektavimo kompanija „Sweco Lietuva“ dar šių metų gruodį planuoja pradėti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą.
„MESTILLA“ gamykla Klaipėdos LEZ veikia nuo 2007 metų. Pagrindinė bendrovės produkcija yra biodyzelinas (riebiųjų rūgščių metilo esteris) ir baltyminiai pašarai iš rapsų sėklų. Įmonė, kartu su aptarnaujančiomis ir paslaugas įmonei teikiančiomis bendrovėmis, tiesiogiai sukuria apie 120 darbo vietų. 2020-2021 m. sezono bendrovės pajamos siekė 148,5 mln. Eur. Produkciją įmonė realizuoja vietos rinkoje bei eksportuoja į aplinkines ES rinkas.
Paskutiniajame šiemet KU Ateities paramos fondo valdybos posėdyje, kuris vyko gruodžio 15 d., priimti svarbūs sprendimai, atveriantys kelią pagrindinio tikslo link – Neliečiamo kapitalo fondo įsteigimo.
Kitų metų sausio 20 dieną įvyks neeilinis KU ateities paramos fondo dalininkų susirinkimas, kuris duos pradžią Neliečiamojo kapitalo fondo suformavimui. Patvirtintos fondo lėšų paskirstymo Universitetui sritys ir tvarka. KU Ateities paramos fondas numato būti aktyviu KU akademinio ir mokslinio gyvenimo dalyviu bei rėmėju. Aiškia apsibrėžta, kad lėšos bus naudojamos: projektų, skatinančių pasirinkti studijas Klaipėdos universitete, rėmimui; aktualių studijų programų skatinimui; talentingiausių dėstytojų pritraukimui ir išlaikymui; parama mokslinei veiklai finansavimui; gabiausių studentų skatinimui; studentų iniciatyvų palaikymui; startuolių auginimui; įrangos studijų ir mokslo laboratorijoms finansavimui.
Pasidžiaugta, jog tik šiemet veiklą pradėjusio KU Ateities paramos fondo veikla buvo aktyvi ir sėkminga. Valdybos nario, KU rektoriaus prof. dr. A. Razbadausko teigimu, Fondo atsiradimas Universitetui yra labai svarbus reputacine prasme. Tokį verslo palaikymą iki šiol Lietuvoje turėjo tik Vilniaus universitetas.
KU Ateities paramos fondo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris linkėjo ir ateityje išlaikyti „gerus norus ir nepaleisti iniciatyvos“.
Klaipėdos universiteto inf.
