Gruodžio 21 dieną 13:00 val. Klaipėdos kultūros fabriko kino salėje „Klaipėda ID“ organizuoja diskusiją apie vizualinį identitetą. Renginio metu bus pristatyta Klaipėdos miesto pozicionavimo strategija, sukurta įgyvendinant Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030.
Diskusijoje apie strateginę regionų raidą dalyvaus strategijos rengėjai Synthesis Consulting Group, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvos marketingo asociacijos atstovai ir kiti ekspertai.
Naują Klaipėdos miesto vizualinį identitetą kursiančios agentūros Critical ir Xwhy pristatys dalyvaujamojo dizaino koncepciją ir praktikas, taikytas kuriant viešųjų subjektų vizualinį identitetą. Taipogi bus pristatytas naujai kuriamo Klaipėdos miesto vizualinio identiteto procesas ir veiksmų planas, supažindinta su veiklos principais ir keliamais uždaviniais.
Renginyje dalyvauti kviečiami visi besidomintys miestų rinkodara ir neabejingi Klaipėdos įvaizdžiui.
Dalyvių registracija (būtina): https://forms.gle/7vt6j3XfQXPkccxt5
Nors skambinant pavojaus varpais dėl plastiku užtvindytų vandenynų prožektoriai pirmiausiai nukreipiami į Aziją ir Afriką, mokslininkai kviečia plačiau atmerkti akis įvertinat ekologines problemas ir mūsų pajūryje. Šiukšlių, kurios randamos pakrantės ruože Lietuvoje, kiekis net 7 kartus viršija europinę normą, apibrėžiančią gerą paplūdimio būklę. Latvijos pajūryje situacija dar aštresnė, o pastaraisiais metais stebimos taršos didėjimo tendencijos neprideda optimizmo.
Poreikis – bendra monitoringo sistema
„Siekiant objektyviai įvertinti padėtį, svarbus ir kontekstas. Palyginti su kitais kontinentais esame geroje situacijoje, bet žvelgiant iš europinės perspektyvos, mūsų pajūrio aplinkoje jau dega raudonos šviesos“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.
100 metrų Baltijos jūros pakrantės ruože Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 146 vnt. įvairių šiukšlių – tuo tarpu nustatyta europinė siekiamybė būtų neviršyti 20-ies vienetų. Latvijoje minėtas rodiklis siekia net 245 vnt.
Įvertinę, kad Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje nėra bendros jūrinių šiukšlių monitoringo sistemos, mokslininkai šių metų pradžioje ėmėsi ieškoti sprendimų drauge – tam pasitelktas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas „ESMIC“ (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising). Projektas bus vykdomas iki 2022 m. spalio. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas siekia 382 100 Eur.
Į veiklas drauge su KU įsitraukė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, Aplinkos švietimo fondas Latvijoje (FEE Latvia).
Tyrimai – keliais „frontais“
Projekto „ESMIC“ dėmesio centre yra plastikas, kurį organinės kilmės sąnašos, išmetamos į pakrantę, pritraukia tarsi gaudyklės, tad mokslininkai yra nusiteikę ateityje ieškoti sprendimų, kaip pajūryje būtų galima pašalinti dumblius, o su jais – ir dalį šiukšlių.
Rinkdami smėlio ir dumblių mėginius Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimiuose, laboratorijose aiškindamiesi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, koks kiekis jose susikaupia jūrinių šiukšlių, Klaipėdos mokslininkai dirbo visą vasarą. Siekiant gauti daugiau objektyvių duomenų taip pat buvo pasitelkti dronai ir iš palydovų gaunama informacija.
Stebėjimus savo šalies pakrantėje atliko ir projekto partneriai iš Latvijos, vykdantys tęstinę „My Sea“ kampaniją, kurios metu pajūryje renkamos šiukšlės, analizuojamos jų rūšys. Per 10 metų latviai yra atlikę 395 išvykstamuosius tyrimus, kurių metu surinkta apie 83 tūkst. įvairių šiukšlių.
Šiemet latviai pajūryje surinko apie 11 tūkst. vienetų šiukšlių. Kaimynams itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad šis skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo 15 proc., nors pajūrio savivaldybės deda nemažai pastangų plėtojant atliekų tvarkymo sistemą, edukuojant visuomenę. Šiemet 100 m Latvijos pajūrio ruože vidutiniškai buvo aptikta 266 vnt. šiukšlių, o visoje randamų objektų mozaikoje plastikas užima iki 59 proc. Plastiko randama kiekvienos ekspedicijos metu – dažniausiai tai būna įvairių objektų fragmentai, plastiko maišeliai.
Ženklią dalį Latvijos pajūrio šiukšlių „juodojo dešimtuko“ sudaro nuorūkos. Situacija Lietuvoje – panaši. Mokslininkai pastebi, kad dar nemaža dalis visuomenės apskritai nežino, kad nuorūkose yra plastiko. Dar viena problema – tokiose šiukšlėse aptinkamos toksiškos organizmams medžiagos, kurios paskleidžiamos smėlyje ar vandenyje.
Stebi plastiko migraciją
„Šiukšlės sienų neturi – neatsakingai numestos jos labai lengvai gali būti pernešamos iš vienos šalies į kitą. Tai itin akivaizdu aptinkant pajūryje švenčių atributikos pėdsakus – akimirkos džiaugsmą dovanojantys ir į dangų paleisti balionai labai greitai atsiduria vandenyje ir smėlyje. Akis bado ne tik šiukšlių vaizdas – taip pat kyla ir įvairių grėsmių tiek gyvūnijai, tiek žmogui“, – kalbėjo dr. A. Balčiūnas.
Mokslininko teigimu, netgi namų renovacija, kai tinkamai neapsaugomos statybos darbų aikštelės, tampa vienu iš taršos šaltinių – izoliacinių medžiagų dalelės aptinkamos ir pajūryje. Vykstant irimo procesams stambesni plastiko objektai virsta mikroplastiku, kurio eliminuoti iš aplinkos šiuo metų neturima efektyvių būdų. Tad projekto „ESMIC“ partneriai akcentuoja, jog prevencinės priemonės, visuomenės sąmoningumo didinimas, į tvaresnį vartojimą nukreiptų verslo modelių generavimas ir tokių iniciatyvų palaikymas yra itin svarbūs.
Dėmesys ES direktyvai
Mokslininkai savo įžvalgų neuždaro laboratorijose ir siekia skatinti tarpsektorinį dialogą. „ESMIC“ projekto partneriai jau inicijavo du teminius renginius, kuriuose dalyvavo savivalda, už paplūdimių priežiūrą ir visuomenės sveikatą atsakingos tarnybos, plastiko gamintojai, maitinimo įmonės ir kitos organizacijos.
Spalio mėnesį įvykusio susitikimo metu dėmesio centre buvo vasarą mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai, o gruodžio 3 d. organizuotas forumas „Vienkartinis plastikas Lietuvos ir Latvijos pakrantėse: iššūkiai ir sprendimai“ sukvietė platesnei diskusijai, prie kurios prisijungė virš 50 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos.
Į vandenynus iš Europos patenkanti plastiko šiukšlių dalis 2019 m. duomenimis siekė 0,6 % – visgi Senajame žemyne siekiama demonstruoti reikiamą pavyzdį ir imamasi griežtų priemonių suvaldant situaciją. 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusios ES direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo dėka plastikinius puodelius ir kitus vienkartinius indus, šiaudelius, ausų krapštukus keičia tvaresnės alternatyvos. Svarbiausius direktyvos aspektus forumo metu pristačiusi LR Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės atstovė Saulė Deveikytė atkreipė dėmesį, kad nuo 2023 m. plastiko ir tabako industrijų atstovai turės užtikrinti ženklų finansinį indėlį drauge su savivaldybėmis tvarkant atliekas ir šviečiant visuomenę. Griežtėjantys reikalavimai keis technologinius procesus – 2030 m. gaminant plastikinius gėrimų butelius turės būti panaudota mažiausiai 30 proc. perdirbto plastiko.
Anot forume pasisakiusios Kauno technologijos universiteto prof. dr. Žanetos Stasiškienės, 2050 m. apie du trečdaliai pasaulio gyventojų telksis pajūrio megamiestuose. Ekonominis augimas neatsiejamas nuo kylančių vartojimo mastų, tarp jų – ir vienkartinio plastiko, tad tokie miestai bus „karštaisiais taškais“, kuriuose atliekų tvarkymas taps itin dideliu iššūkiu.
Greta didelių – ir mažos iniciatyvos
Lietuva yra viena nedaugelio šalių ir viena pirmųjų ES įdiegusi perdirbamos taros depozito sistemą, kurios paskatinti pozityvūs pokyčiai mažinant netvarkomų atliekų kiekius yra labai akivaizdūs. Matoma teigiamų ženklų ir kitose srityse siekiant integruoti tvaresnius vartojimo modelius.
Klaipėdoje vykusiame forume savo istorija pasidalijo „Cup Cup“ iniciatyvą plėtojanti Valdonė Daugėlaitė-Šuškevičė, pristačiusi sprendimą viešojo maitinimo įstaigomis, festivaliams ir kitiems renginiams, kurie siekia pereiti prie vienkartinio plastiko taršos mažinimo. Iniciatyva gimė matant grėsmingus skaičius – anot V. Daugėlaitės-Šuškevičės, daugiau nei 40 mln. vienkartinių kavos puodelių Lietuvoje tampa šiukšlėmis. Siūloma vienkartiniams plastikiniams puodeliams alternatyva – popierinis puodelis. Visgi tokios taros tvarumo įspūdis apgaulingas, nes jo gamybos technologijai reikalingas ir plastikas. Tad vos 1 proc. popierinių puodelių yra perdirbami.
„Cup Cup“ įkūrėja neslėpė, kad pirmieji metai siekiant įtikinti potencialius klientus, buvo nelengvi, tačiau dabar renginių ir viešojo maitinimo organizatorių požiūryje jau stebimas lūžis – daugkartinio naudojimo bokalai ir puodeliai tampa madingi, lanksti sistema užsakovams leidžia pasirinkti optimaliausią paslaugos modelį. „Cup Cup“ skaičiavimu, jų siūlomas sprendimas šią vasarą vykusių festivalių metu padėjo išvengti 1 077 kg plastiko, nes buvo atsisakyta iš jo pagamintos vienkartinės gėrimų taros.
Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas su forumo dalyviais pasidalijo šią vasarą organizuoto žygio, kurio metu buvo renkamos šiukšlės rezultatais. Projektas apėmė visą Lietuvą, tačiau vien keliaudami per Kuršių neriją, kuri yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, buvo surinkta apie 75 kg šiukšlių. „Greitai gyvename, greitai vartojame. Valgymo kultūra yra stipriai pakitusi – maisto galima įsigyti kone ant kiekvieno kampo, o pavalgę, žinoma, norėtume be didesnių rūpesčių tas pakuotes išmesti. Kyla nepasitenkinimas, jei tokių sąlygų nėra čia ir dabar“, – pastebėjo G. Bučas. Visuomenininko nuomone, diskutuojant apie plastiko vartojimo reglamentavimo mechanizmus, atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemos tobulinimą negalima iš akiračio pamesti piliečių sąmoningumo skatinimo. „Pokytis, kurio visi tikimės, pirmiausia prasideda savyje ir savo aplinkoje“, – įsitikinęs G. Bučas.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.
Daugiau informacijos:
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas
tel. + 370 46 39 87 36, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt
https://latlit.eu/esmic/ www.europa.eu
Šiandienos uostai yra ekonomikai itin svarbūs mazgai, kuriuose susikerta nenutrūkstamu tempu pulsuojantys logistikos maršrutai ir skirtingos transporto rūšys, tad uostų elektrifikavimas galėtų stipriai prisidėti siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Sėkmingiems elektrifikavimo procesams reikalingas toliaregiškas požiūris, vieninga skirtingų uosto ekosistemos dalyvių strategija šiuo klausimu bei sutelktas veikimas, nes infrastruktūros atnaujinimas bei adaptavimas susijęs su ženkliomis investicijomis, inovatyvių sprendimų generavimu ir diegimu.
Lietuvos jūrinis klasteris bei jo veiklą koordinuojantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas gruodžio 21 d., antradienį, kviečia į nuotolinį renginį „Electrification for Ports“, kurio metu bus siekiama apžvelgti uostų elektrifikavimo temą, ypatingą dėmesį skiriant Klaipėdos uostui – jo pasirengimą ir potencialą įgyvendinant elektrifikavimo projektus, kurie neatsiejami nuo pasirinktos žaliojo uosto krypties.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai pristatys neseniai atlikto uosto elektros tiekimo stotelių laivams poreikio vertinimo rezultatus, atspindinčius esamą situaciją bei krantinių operatorių planus. Renginys sudarys galimybę susipažinti su klasterio partnerių – kompanijos „Bega“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inovatyviais elektrifikavimo projektais. Vertingų technologinių įžvalgų pateiks tarptautiniai klasterio partneriai „Schneider Electric Lietuva“, besispecializuojantys energijos valdymo, skaitmeninio transformavimo ir automatizavimo srityse ir dirbantys su skirtingais infrastruktūros bei pramonės objektais.
Renginys organizuojamas tarptautinio projekto „Connect2Small Ports“ rėmuose.
Renginio laikas: 2021 gruodžio 21 d. 11 val. Trukmė: 1,5 val.
REGISTRACIJA: bit.ly/ElectrificationPortsRegistration
Nuotolinio renginio kalba – anglų. Renginys nemokamas.
Renginio programa parsisiuntimui
PROGRAM/ Time Zone – EET (UTC+3)
11:00 – 11:05 Introduction
Andrius Sutnikas, Development Manager / Klaipėda Science and Technology Park
11:05 – 11:20 Onshore Power Supply
Andrius Šablinskas, Sales Director Lithuania / Schneider Electric
11:20 – 11:35 Electrification at Klaipeda Port
Aleksandras Kaupas, Environmental Protection Coordinator/ Klaipėda State Steaport Authority
Andrius Sutnikas, Development Manager / Klaipėda Science and Technology Park
11:35 – 11:50 Electrification of Shunting Locomotives for port terminals
Gediminas Gudavičius, Head of Communications / Klaipeda Stevedoring Company BEGA
11:50 – 12:05 Electric Barge Pusher
Eglė Mikalauskienė, Head of Sales and Marketing/ Western Baltic Engineering
12:05 – 12:20 Electrification for port equipment
Niels Gorm Malý Rytter, Head of Section, University of Southern Denmark
Philip Baxter, Head of Business Development, Banke ApS
12:20 – 12:30 Final conclusions. End of the Event
Modern ports are vital hubs for the economy where active logistics routes cross and different modes of transport meet, so electrification of ports could make a significant contribution to reducing greenhouse gas emissions.
Successful electrification processes require a forward-looking approach, a unified strategy between different actors in the port ecosystem on this issue, and focused action, as infrastructure upgrades and adaptations involve significant investment, the development and implementation of innovative solutions.
The Lithuanian Maritime Cluster and the Klaipėda Science and Technology Park, which coordinates its activities, invite you to an online event “Electrification for Ports” on Tuesday, December 21, during which the topic of port electrification will be reviewed, paying special attention to Klaipėda seaport – its readiness and potential for projects that are inseparable from the chosen direction of the green port.
Representatives of Klaipeda State Seaport Authority will present the results of the recent assessment of the need for electricity supply stations for ships in the port, reflecting the current situation and plans of quay operators. The event will provide an opportunity to get acquainted with the innovative electrification projects of the cluster partners BEGA and JSC Western Baltic Engineering – part of the Western Shipyard group. Valuable technological insights will be provided by the international cluster partners Schneider Electric Lietuva, which specialize in energy management, digital transformation and automation and work with different infrastructure and industrial facilities.
The event is organized within the framework of the international project „Connect2Small Ports”.
Event time: December 21, 2021. 11:00 AM (EET). Duration: 1.5 hours.
The language of the online event: English. The event is free of charge.
REGISTRATION: bit.ly/ElectrificationPortsRegistration
PROGRAM/ Time Zone – EET (UTC+3)
11:00 – 11:05 Introduction
Andrius Sutnikas, Development Manager / Klaipėda Science and Technology Park
11:05 – 11:20 Onshore Power Supply
Andrius Šablinskas, Sales Director Lithuania / Schneider Electric
11:20 – 11:35 Electrification at Klaipeda Port
Aleksandras Kaupas, Environmental Protection Coordinator/ Klaipėda State Steaport Authority
Andrius Sutnikas, Development Manager / Klaipėda Science and Technology Park
11:35 – 11:50 Electrification of Shunting Locomotives for port terminals
Gediminas Gudavičius, Head of Communications / Klaipeda Stevedoring Company BEGA
11:50 – 12:05 Electric Barge Pusher
Eglė Mikalauskienė, Head of Sales and Marketing/ Western Baltic Engineering
12:05 – 12:20 Electrification for port equipment
Niels Gorm Malý Rytter, Head of Section, University of Southern Denmark
12:20 – 12:30 Final conclusions. End of the Event
While the focus on plastic-flooded oceans is primarily aimed at Asia and Africa, scientists encourage to realize the environmental issues on our seaside as well. The amount of rubbish found in the coastal zone of Lithuania is 7 times higher than the European norm, which defines the good condition of the coastline. The situation on the Latvian coast is even more acute, and the upward trend in pollution observed in recent years does not spark optimism.
The need – a common monitoring system
“In order to assess the situation objectively, the context is also important. Compared to other continents, our coastline is in a good state, but from a European perspective, our coastal environment is comparatively not great,” – said Dr. Arūnas Balčiūnas, a researcher at the Marine Research Institute, Klaipeda University (KU).
In the 100-meter stretch of the Baltic Sea coast, an average of 146 pieces of various trash is detected in Lithuania, while the European target would not exceed 20 pieces. In Latvia, the mentioned indicator reaches as much as 245 pieces.
Evaluating the lack of a common marine waste monitoring system in Lithuania and neighboring Latvia, researchers began to look for solutions together earlier this year using the Interreg V-A Latvia-Lithuania Programme 2014-2020 project “ESMIC” (LLI-525 Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in the Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness). The project will run until October 2022. European Regional Development Fund co-funding is 382 100 EUR.
Together with KU, Klaipėda Science and Technology Park, Latvian Institute of Aquatic Ecology at Daugavpils University, Foundation for Environmental Education Latvia also got involved in the activities.
Research on multiple “fronts”
The focus of the “ESMIC” project is on plastics, which are trapped by organic sediments thrown ashore, so scientists are set to find solutions in the future to remove algae and with it – some of the trash from the coast.
While collecting samples of sand and algae on the beaches of Klaipėda, Klaipėda district, and Palanga municipalities, scientists from Klaipėda worked all summer to find out what constitutes sediment on the beaches and how much marine litter accumulates in them. More objective data was obtained by the use of drones and satellite information.
Observations on the coast of their country were also carried out by project partners from Latvia, who are carrying out an ongoing “My Sea” campaign, during which garbage is collected at the seaside and its types are analyzed. In 10 years, Latvians have carried out 395 outbound research expeditions, in which about 83 000 pieces of various trash were collected.
This year, Latvians collected about 11 000 pieces of trash at the seaside. Of particular concern to the neighboring country is the fact that this number has risen by 15% in the last 4 years, although coastal municipalities are putting a lot of effort into developing a waste management system and educating the public. This year, an average of 266 pieces of trash were found in the 100-meter stretch of the Latvian coast, and up to 59 percent of the total amount of found objects consists of plastic waste. Plastic is found during each expedition – it is usually fragments of various objects, plastic bags.
Cigarette butts are also a significant part of the top 10 most common coastal rubbish found on the Latvian coastline. Lithuania is no exception. Researchers note that a significant part of the public is still unaware that there is plastic in cigarettes. Another problem is that such trash contains toxic substances that are released into the sand or water.
Monitors plastic migration
“Garbage knows no borders – it can easily travel from one country to another if tossed away irresponsibly. This is especially evident when you find traces of party supplies on the seashore – balloons released into the sky during celebrations very quickly find themselves in the water and sand. The image of trash isn’t the only thing raising concerns – trash also poses various threats to both animals and humans,” – said dr. A. Balčiūnas.
According to the scientist, even the renovation of houses, when construction sites are not properly protected, becomes one of the sources of pollution – particles of insulating materials are found at the seaside. During decomposition processes, larger plastic objects are transformed into microplastics. There are no effective ways to eliminate them from the environment at this time. Therefore, the partners of the “ESMIC” project partners emphasize the importance of preventive measures, raising public awareness, generating more sustainable business models and supporting such initiatives.
Focus on the EU directive
Researchers do not close their insights in laboratories and seek to promote intersectoral dialogue. The partners of the “ESMIC” project have already initiated two thematic events with the participation of municipalities, beach care, and public health services, plastics producers, catering companies, and other organizations.
The meeting, which took place in October, focused on the results of research conducted by researchers in the summer, and the forum “Single-use plastics in Lithuanian and Latvian coastal areas: challenges and solutions” organized on 3 December invited for a more extensive discussion with over 50 organizations from Lithuania and Latvia participating.
The percentage of plastic waste entering the oceans from Europe according to 2019 data reached 0,6%. However, the Old Continent is aiming to set an example and is taking strong action to manage the situation. The EU directive on reducing the environmental impact of certain plastic products, which entered into force on 3 July 2021, is aiming to help replace plastic cups and other disposable tableware, straws, and cotton ear swabs with more sustainable alternatives. Saulė Deveikytė, a representative of the Waste Policy Group of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, who presented the most important aspects of the directive during the forum, pointed out that from 2023, the plastics and tobacco industries will have to make a significant financial contribution, together with municipalities, to waste management and public education. Strict requirements will change technological processes – by 2030, at least 30% of recycled plastic will have to be used in the production of plastic beverage bottles.
According to Kaunas University of Technology professor dr. Žaneta Stasiškienė, in 2050, about two-thirds of the world’s population will be concentrated in coastal megacities. Economic growth is integrally linked to rising consumption, including disposable plastics, that is why these cities will be “hot spots” where waste management will be a major challenge.
Large and small initiatives
Lithuania is one of the few countries and one of the first in the EU to introduce a deposit system for recyclable beverage containers, the positive changes in reducing the amount of unmanaged waste are very obvious. Positive signs are also being seen in other areas where more sustainable consumption patterns are being integrated.
Valdonė Daugėlaitė-Šuškevičė, a founder of the “Cup Cup” initiative, shared her story at the forum in Klaipėda, presenting the solution to public catering establishments, festivals, and other events that aim to move towards the reduction of single-use plastic pollution. The initiative was born out of observed threatening numbers – according to V. Daugėlaitė-Šuškevičė, more than 40 million disposable coffee cups in Lithuania are being thrown out. An alternative to disposable plastic cups is the paper cup. However, the impression of the sustainability of such packaging is misleading, as its production technology also requires plastic. So only 1 percent of paper cups are recyclable.
The founder of the “Cup Cup” initiative did not hide the fact that the first year trying to convince potential customers was not easy, but now event and catering organizers are slowly reaching the breaking point – reusable mugs and cups are becoming fashionable and a flexible system allows customers to choose the optimal service model. According to “Cup Cup”, their proposed solution helped to avoid 1 077 kg of plastic waste during festivals this summer, because fewer disposable containers of beverages made from it were used by festival participants.
Giedrius Bučas, the founder of the social initiative “Kūrybos kampas 360°”, shared with the participants of the forum the results of a march, which was organized this summer, during which garbage was collected. The project covered all of Lithuania, and while traveling through the Curonian Spit, which is included in the UNESCO World Heritage List, about 75kg of garbage was collected. “Live fast – consume fast. The culture of eating has changed dramatically – food can be bought on almost every corner, and after eating, of course, we would like to throw away those packages without worry. There is dissatisfaction if such conditions do not exist” – G. Bučas noted. According to him, when discussing the mechanisms for regulating the use of plastics, the promotion of citizens’ awareness is an important part of waste management and sorting system improvement. “The change we all hope to see begins first with ourselves and our environment,” – G. Bučas is certain.
More information:
Dr. Arūnas Balčiūnas
Researcher
Marine Research Institute of Klaipeda University
tel. + 370 46 39 87 36, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt
https://latlit.eu/esmic/ www.europa.eu
This article has been produced with the financial assistance of the European Union (EU). Klaipeda Science and Technology Park is responsible for the content of the article. Under no circumstances can it be considered to reflect the views of the EU.
Kokia pergalė yra šauniausia? Ta, kuri yra apie prasmingus dalykus! Tuo įsitikino jungtinė Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto komanda ESMIC, tapusi Tvarių protų mūšio prizininke.
„Įveikėme du sudėtingų klausimų kupinus etapus ir patekome tarp trijų geriausiųjų. Tvarumas yra toji ašis, apie kurią sukasi nemaža dalis mūsų veiklų. Tvarumo aspektas itin svarbus ir projekte ESMIC (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising). Įsitraukimas į tokio pobūdžio projektus ne tik pateikia įvairių iššūkių, bet ir stipriai praplečia akiratį – manau, jog Tvarių protų mūšyje ši aplinkybė mums suteikė svarų konkurencinį pranašumą”, – šypsojosi KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Gruodžio 3 d. prizininkai susirinko MO muziejuje Vilniuje, kur juos pasveikino organizatoriai – Žaliosios politikos institutas – bei renginio partnerė Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje. Renginio dalyviai turėjo išskirtinę progą susipažinti su šios šalies ambasadore Bonny Pascalle Evelyne Horbach ir kitų komandų atstovais, kuriems nešė žinutę ir apie ESMIC bei šio projekto siekį mažinti taršą plastiku Baltijos pakrantėje.
Lietuvos jūrinio klasterio partneriai 2021-uosius palydi pristatydami įgyvendintą ambicingą projektą, liudijantį, kad Klaipėda tampa svarbiu žaliojo transporto technologijų plėtojimo centru. Čia sukurtas elektrinis baržų stūmikas įgalina pasiekti nulines CO2 emisijas, o taip pat yra itin svarbus siekiant atgaivinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines.
Nuo Kauno iki uostamiesčio – vienu įkrovimu
Prie Lietuvos jūrinio klasterio inicijuoto projekto, kuris skirtas Vidaus vandens kelių direkcijos nesavaeigės baržos stūmimui Nemunu, maršrutu Kaunas – Klaipėda – Kaunas, dirbo AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda. Technologinio sprendimo kūrimas truko apie pusmetį.
„Džiaugiamės galėdami plėsti savo žalių laivų portfelį. „Western Baltic Engineering“ inžinierių ir projektuotojų kompetencijos, patirtis, gebėjimas ją adaptuoti, o taip pat glaudus bendradarbiavimas su Jūrinio klasterio partneriais bei moderniausių technologijų tiekėjais viso proceso metu mus galiausiai atvedė į rezultatą, kuriuo išties galime didžiuotis: Klaipėdoje gimė naujas elektrinis laivas. Tikimės, kad iš brėžinių ir skaitmeninio formato jis jau greitai bus perkeltas į realią aplinką“, – kalbėjo UAB „Western Baltic Engineering“ direktorius Marius Arkušauskas.
Stūmiko projektas išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima naudojamą švarią energiją, propulsijai pritaikytus sprendimus bei dizainą.
20–26 m ilgio baržų stūmikas turi 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse.
Pasroviui stumdamas krovinį esant 85% variklio apkrovai laivas galės išvystyti apie 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti apie 18 km/ h greičiu.
Propulsijai naudojama tik elektros energija gaunama iš baterijų, todėl toks laivas visiškai neteršia aplinkos. Naujos kartos stūmikas bus varomas dvejomis azimutinėmis kolonėlėmis, kurių elektros variklius ir visą reikiamą įrangą numatyta sumontuoti specialiuose konteineriuose bei išdėstyti laivo denyje.
Baterijų krovimas planuojamas dviejose stotelėse, kurios turėtų būti įrengtos Kaune ir Klaipėdoje.
Mažiau sunkvežimių ir taršos
Planuojama, kad elektrinių stūmikų plukdomomis baržomis Nemunu Lietuvoje būtų galima gabenti apie 200 tūkst. tonų krovinių per metus. Vienas toks laivas pritaikytas stumti iki 2 000 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą.
Įvertinat, kad vandens kelio Kaunas – Klaipėda – Kaunas atstumas yra apie 450 km, pasitelkus tokį žaliąjį transportą būtų eliminuota 5 580 tonų CO2 per metus, nes greitkeliai nebebūtų taip stipriai apkrauti sunkiasvoriu transportu. Skaičiuojama, kad krovinius perkėlus ant baržų Nemune, greitkelyje sunkvežimių sumažėtų 10-čia tūkstančių.
Svarbus klasterizacijos vaidmuo
„Projektą inicijavome suprasdami Žaliojo kurso diktuojamų tikslų svarbą ir atliepdami Klaipėdos uosto brėžiamą žaliąją kryptį. Šio elektrinio laivo sukūrimas išties liudija aukštą mūsų verslo technologinį potencialą ir gebėjimus, tačiau vienu ar dviem inovatyviais sprendimais neapsiribojama. Drauge su klasterio nariais ir partneriais siekiame sukurti vieną pirmųjų žalių logistikos grandinių visoje Europoje“, – pažymėjo klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Ambicingas siekis neatsiejamas nuo stiprių partnerysčių formavimo. Lietuvos jūriniam klasteriui pavyko užtikrinti, kad elektrinio baržos stūmiko projekte jėgas sutelktų skirtingų industrijų bei sferų atstovai – laivų statytojai, sklandžius laivybos procesus Nemune siekianti užtikrinti Vidaus vandens kelių direkcija ir kompanija „Bega“, besispecializuojanti krovos srityje.
Tvarūs = konkurencingi
„Tai, ar kroviniai keliauja atsižvelgiant į Žaliojo kurso diktuojamus tikslus, mūsų klientams yra išties svarbu. Manevrinių geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, pagal kurią dyzeliniai šilumvežiai yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais, vykdome jau nuo 2016-ųjų, tačiau įsitraukimas į pastarąjį projektą mūsų įmonę įgalina pasiekti dar ženklesnių rezultatų taršos mažinimo srityje. Logistikos grandinei tapus tvaresne, mes tampame labiau konkurencingi“, – akcentavo „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Pernai specializuotas inžinerinis krovos kompanijos „Bega“ padalinys sukūrė autonominį elektrinį robotą-lokomotyvą, varomą įkraunama ličio-jonų baterija ir turintį nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas, baterijos įkrovimo laikas – iki 2 valandų. Elektrinio variklio galia – 80 kW, jo pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų, arba per 2 tūkst. tonų.
Jūrinio klasterio narių pastangomis pažangūs sprendimai jungiami į vientisą grandinę tam, kad neštų maksimalią naudą. „Panašu, kad mums su partneriais sekasi šito siekti – jau egzistuojančios inovacijos užtikrintų, kad Nemunu į Klaipėdą atkeliavę kroviniai logistikos grandine toliau judėtų ir būtų perkraunami tvariu būdu. Tas pats pasakytina ir apie krovinius, kurie iš Klaipėdos uosto keliautų vidaus vandenų gilyn į Lietuvą. Elektrinis laivas ir elektrinis lokomotyvas – tai tvaraus transporto simbiozė, kol kas neturinti pasaulyje analogų ir sukurta mūsų šalies inžinierių“, – kalbėjo L. Rimkus.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriais jau penktą kartą skelbia idėjų atrankos konkursą „Ieškomas inovatorius!“, skirtą visiems, turintiems idėjų dėl verslo, grindžiamo inovacijomis ir naujausiomis technologijomis, kūrimo. Perspektyviausi dalyviai turės galimybę įsteigti technologines įmones, gauti MITA projekto „InoSpurtas“ ekspertų paslaugas, užtikrinančias spartesnį produktų patekimą į rinką, o dviejų geriausių idėjų autoriai – galimybę dalyvauti Europos Sąjungos tematiniuose akceleratoriuose pagal savo veiklos sritį.
„Laukiame visų, turinčių idėjų, nepraleisti galimybės ir su ekspertų pagalba sukurti visiškai naują arba iš esmės patobulinti jau egzistuojantį produktą, sprendžiantį visuomenės, mokslo ar verslo problemas ir taip gerinantį mūsų kasdienybę“,- dalyvauti ragina MITA projekto „InoSpurtas“ vadovė Jolita Razumienė. Konkurso dėka sėkmingai įsteigta jau 60 technologinių įmonių, kuriančių inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus.
Idėjų skaičius neribojamas
Konkursas orientuojasi į jaunus žmones su inovatyviomis idėjomis, mokslininkus, siekiančius komercializuoti išradimus ir inovacijas, bei smulkųjį ar vidutinį verslą, kuriam būtų aktualu plėtoti technologijas.
Paraiškų skaičius neribotas, tad jų galima pateikti tiek, kiek dalyvis turi idėjų, o dalyvauti kviečiami visi, kurie turi įdomių verslo sumanymų, kurių iki šiol nedrįso realizuoti. Paraiškas galima pateikti ČIA iki 2022 m. sausio 3 d. Pateiktas idėjas vertins ne mažiau kaip 3 kompetentingi ekspertai pagal šiuos kriterijus: idėjos inovatyvumą ir išskirtinumą, jos galimą naują pritaikymą; mokslinių rezultatų naudojimą; vartotojų poreikių tenkinimą; naujų vartotojų, rinkų sukūrimą; technologijos konkurencinį pranašumą; produkto gamybos kaštų racionalumą; finansinį pagrindimą; galimybę patentuoti ar registruoti produkto dizainą. Teikiamos idėjos turi atitikti Sumanios specializacijos teminius prioritetus.
Galimybės perspektyviausiems dalyviams
Atrinktų idėjų autoriai galės įsteigti įmonę, kuri gaus MITA projekto „InoSpurtas“ konsultacines paslaugas apie verslo plano parengimą, technologijos vystymo, rinkodaros, intelektinės nuosavybės valdymo klausimais. Idėjų autoriai turės galimybę prisistatyti agentūros renginių metu bei pasinaudoti ir kitomis MITA inovacijų paramos priemonėmis, konsultuotis dėl finansavimo gavimo inovatyvioms idėjoms įgyvendinti.
Atrinkti dviejų perspektyviausių idėjų autoriai turės išskirtinę galimybę dalyvauti ES tematiniuose akceleratoriuose pagal savo veiklos sritį, kuriuose įmonėms bus teikiamos konsultavimo, mokymo, verslo vystymo pagalbos ir patarimų teikimo, partnerių paieškos paslaugos užsienyje.
Daugiau informacijos apie konkursą.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su procesų skaitmenizavimo ekspertais sukūrė procesų skaitmenizacijos įsivertinimo (audito) įrankį. Jį pasitelkdamos verslo organizacijos sužinos tiek bendrą įmonės pagrindinio verslo proceso, tiek atskirų šio proceso etapų skaitmenizacijos lygio balą – tokiu būdu verslas galės lengviau pasirinkti procesus, kuriuos galėtų robotizuoti ir transformuoti į efektyvesnius.
Gamyba, prekyba, paslaugos, transportas ir logistika, kitos sferos – auditą prasminga atlikti bet kurioje srityje veiklą plėtojančiam verslui.
Įrankis nemokamas ir puikiai pritaikytas įmonėms, norinčioms objektyviai įvertinti esamą situaciją, sėkmingai įveikti šiandienos iššūkius bei pasiruošti tiems, kurie dar laukia ateityje.
Skaitmenizacijos lygio vertinimas atliekamas tokiais etapais:
Klausimynas – jo užpildymas (pildo aukščiausio lygio ar vidurinės grandies vadovai) neužims daugiau nei 10 min. jūsų laiko.
Ataskaita – ataskaitą su jūsų įmonės procesų skaitmenizacijos balais gausite per kelias minutes elektroniniu paštu.
Konsultacija – sutarsite tinkamą laiką 1 val. konsultacijai su procesų skaitmenizavimo ekspertais. Aptarsite gautus rezultatus bei galimas automatizacijos kryptis.
Įrankį paruošę ekspertai specializuojasi “minkštųjų” procesų skaitmenizacijos srityje arba RPA (angl. Robotic Process Automation). RPA technologijos įrankiais galima greitai skaitmenizuoti įmonių rutininius procesus. Taip taupomas darbuotojų laikas, mažinamas žmogiškų klaidų kiekis, pagreitinami procesai ir pan.
Įrankio parengimas finansuojamas ES lėšomis. Konsultacijų metu su įmonėmis bus pasirašoma konsultacijų teikimo/bendradarbiavimo sutartis.
Norinčias pasinaudoti įrankiu įmones kviečiame susisiekti su skaitmenizacijos ekspertu:
Vaidas Velykis vaidas@erobot.ai +370 655 21021. Įrankio nuoroda įmonėms bus atsiųsta el. paštu.
Klaipėdoje įsikūręs elektrinių katamaranų gamintojas UAB „Popa LT“ siūlo naudotojams suderinti gamtai draugišką keliavimo būdą ir atsipalaiduoti leidžiančią laisvalaikio pramogą. Pasak ekologiškos vandens transporto priemonės kūrėjų, naudotojų atsiliepimai išskirtinai teigiami, ir nors įgyvendinant originalią idėją netrūksta iššūkių, tačiau jie yra neatsiejama pasirinkto kūrybinio kelio dalis.
Idėja gimė stebint aplinką
Pasakodamas apie tai, kaip kilo idėja sukonstruoti elektrinį katamaraną, jo sumanytojas Tomas Vėlius sako, kad prieš tai panašiomis vandens transporto priemonėmis nesidomėjo. Pasak jo, poreikis sukonstruoti tokį laivelį kilo mąstant apie malonius laisvalaikio praleidimo būdus. „Vaikščiodamas upės krantine pastebėjau pramogoms skirtus vandens dviračius. Tačiau, mano nuomone, tam, kad jie būtų patogūs, trūko tam tikrų techninių elementų, leidžiančių labiau atsipalaiduoti ir sumažinti fizinį aktyvumą.
Alternatyvių vandens transporto priemonių nebuvo, nebent kateris, kuriam reikėjo laivavedžio pažymėjimo, arba valtelės. Tuo tarpu priemonės, kuri plauktų tyliai, neminant pedalų ir turėtų nuo blogo oro saugantį stogą, nebuvo. Prieš šešerius metus, kai gimė katamarano idėja, ekologinės problemos dar nebuvo taip plačiai aptariamos. Žaliojo judėjimo apraiškos dar tik plito. Taip ir kilo mintis sukurti elektra varomą vandens transporto priemonę.“
T. Vėlius pasakoja, kad pradėjus įgyvendinti savo idėją, daug žinių neturėjo, todėl dirbo vedinas didelio noro domėtis ir kaupti reikalingą informaciją. Pašnekovas džiaugiasi, kad palaipsniui pavyko suburti bendraminčių komandą, kurios dėka buvo pagaminti ir pirmieji elektrinio katamarano prototipai. Nuolatinis UAB „Popa LT“ kolektyvas vertina bendradarbiavimą su laivų inžinieriais, Klaipėdos technologijų parku, Klaipėdos universiteto dėstytojais, mokslininkais. „Popa boat“ sumanytojo teigimu, komanda ir toliau nestokoja minčių, kaip galėtų tobulinti savo produktą.
„Pirmiausiai orientavomės į katamarano gamybą. Tačiau augant prie komandos prisijungiančių, savus pasiūlymus atsinešančių žmonių skaičiui, kito ir mūsų idėja. Tad dabar siekiame vystyti ir elektrinių katamaranų nuomos paslaugą su specialiai „Popa boat“ katamaranams sukurta prieplaukų infrastruktūra. Tobulybei ribų nėra“, – pasakoja T. Vėlius.
Katamaranas – draugiškas aplinkai
Norintieji išbandyti UAB „Popa LT“ gaminamus elektrinius katamaranus ir įsimintinai praleisti laiką, jau gali rezervuoti pasiplaukiojimus Danės upe ar Laukžemių ežeru. „Popa boat“ katamaranai išsiskiria iš kitų panašių vandens transporto priemonių. Laivelis varomas elektros energija, jame pritaikytas inovatyvus, naudotojui patrauklus valdymo būdas, taip pat naudojama nuotolinio aptarnavimo sistema.
„Elektrinis katamaranas gali plaukti naudodamas tik švarią saulės energiją, jam nereikalingos baterijos. Ši transporto priemonė valdoma pasitelkiant tam tikrus algoritmus, kurie mums padeda sinchronizuoti variklių darbą taip, kad katamaraną valdyti būtų paprasta visiems žmonėms. Naudotojams tereikia lenkti svirtelę į norimą pusę ir laivelis plauks.
Be šių inovacijų taip pat esame sukūrę ir nuotolinio aptarnavimo sistemą, kuri analizuoja katamarano darbą. Tokiu būdų mes gauname pranešimus į kompiuterį tuomet, kai mūsų produktui kažkas nutinka ar pastebimas tam tikras gedimas. Siekiame sklandaus „Popa boat“ darbo, kad jam sutrikus iškart sužinotume, kas nutiko“, – apie taikomus technologinius sprendimus pasakoja T. Vėlius.
UAB „Popa LT“ savo produktą tikrino atsižvelgdami ir į klientų, kuriems nuomojo pasiplaukiojimo katamaranu paslaugas, atsiliepimus, ir dalyvaudami tarptautiniuose konkursuose bei projektuose. „Žmonių, kurie naudojosi katamaranu, atsiliepimai buvo teigiami. Kai kuriems jų įvardijus, kokių smulkių detalių trūksta, jas pakoreguodavome. Taip atsižvelgiant į naudotojų pageidavimą sudarėme galimybę katamarane pasidėti kavą.
Tuo pat metu dalyvavome įvairiuose konkursuose ir projektuose, kur sulaukėme palankaus įvertinimo. Patekome į verslo idėjų akseleratorių, kurio pagalba tobulinome tarptautinio verslo vystymo supratimą, toliau plėtojome savo idėją ir dirbome ją įgyvendinant. Sulaukėme pripažinimo, buvome paskatinti ne tik liaupsėmis, bet ir materialiai. Šis dėmesys ir įvertinimas lemia dar didesnį mūsų užsidegimą siekti aukštesnių tikslų bei dar labiau augti“, – jau pasiektais įvertinimais dalijasi „Popa boat“ kūrėjas.
Ateities planuose – infrastruktūros plėtra
Kalbėdamas apie ateities planus, elektrinio katamarano sumanytojas sako, kad UAB „Popa LT“ ir toliau stengiasi žingsniuoti į priekį. „Mūsų tikslas – vystyti inovatyvias vandenyje naudojamas technologijas, kurios palengvintų mūsų gyvenimą ir tiktų tiek norintiems poilsiauti, tiek dirbti. Siekiame augti savo masteliu, didinti mažiausių laivelių skaičių. Taip pat norime pradėti gaminti didesnius katamaranus, galinčius gabenti daugiau žmonių ar net tam tikrus krovinius.“
„Popa boat“ kūrėjas prasitaria, kad įmonė turi planų veiklą vystyti ir užsienyje. Tarp pagrindinių tikslų T. Vėlius mini ne tik inovatyvesnį klientų aptarnavimą, bet ir ekologiškų transporto priemonių naudojimo bei tvaraus judėjimo skatinimą. „Siekiame tobulinti katamaranų naudojimo procesą, tam, kad jis neštų džiaugsmą nuo paslaugos įsigijimo iki pat kelionės pabaigos. Mums svarbus ir žaliasis judėjimas, skatiname žmones keliauti žaliomis transporto priemonėmis ir žaliais keliais. Vandens kelias yra pats tvariausias, o juo keliauti galime naudodami ekologiškas transporto priemones, kurios neišskiria didele problema tapusio anglies dioksido.“
T. Vėlius sako, kad kuriant elektrinį katamaraną susidūrė ne su vienu iššūkiu, tačiau patirtos problemos šiandien nebeatrodo tokios reikšmingos. „Sunkumų buvo daug, kartais tiesiog atrodydavo, kad kelio toliau nebėra. Tačiau dabar iššūkiai neatrodo tokie rimti, jog būtų galėję mus palaužti. Kaip ir visi startuoliai susidūrėme su finansinėmis problemomis. Kurdami produktą atliekame keletą bandymų, tad kol randame tinkamą sprendimą, naudojame papildomus resursus.
Iššūkiai mus lydi kiekvieną dieną, tačiau be jų negalime žengti pasirinktu keliu. Sunkumai grūdina. Visuomet turime klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Kartais toks darbas vargina, tačiau surastas atsakymas nuteikia maloniai“, – ryžtingai kalba T. Vėlius.
Finansinė parama tarsi tramplinas
Įgyvendindami savo idėja, UAB „Popa LT“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama priemone „Inostartas“. Ši priemonė skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. „Inostarto“ pagalba smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
Pasak elektrinio katamarano gamintojo, priemonė „Inostartas“ suveikė tarsi tramplinas, leidęs pakilti į aukštesnį idėjos realizavimo lygį. T. Vėlius sako, kad parama suteikė ne vieną teigiamą paskatą ir buvo ypač svarbi veiklos pradžioje.
„Pastebėjau, kad kartais kūrybininkai turi daug aistros, užsidegimo kažką daryti, bet stokoja verslumo dvasios, kuri leistų apmąstyti tolimesnes finansines veiklos galimybes. Tuo tarpu „Inostartas“ padėjo kuriant veiklos planus, nes teikdami projekto paraišką turėjome atlikti tam tikrus skaičiavimus ir numatyti keletą žingsnių į priekį.
Tam, kad galėtume realizuoti savo idėjas ne tik jas projektuodami, bet ir kurdami realiomis sąlygomis galintį veikti produktą, ne mažiau svarbi yra suteikiama materialinė pagalba. Gauti resursai sudarė galimybę ištirti rinką, atlikti reikalingus eksperimentus, pasitelkti inžinierių komandą, bei taip pasirinkti, kurie sprendimai yra tinkamiausi mūsų idėjos vystymui.“
Anot MITA vadovės Birutės Bukauskaitės, mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra efektyviausia sėkmės formulė. „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo kuriant naujus produktus bei paslaugas yra ypač svarbus. Tai gali tapti ir verslu – vos tik startavo, „Inostartas“ sulaukė didelio susidomėjimo ir sėkmės. Ši priemonė padėjo realizuoti ne vieną progresyvią idėją, o UAB „Popa LT“ pavyzdys – viena jų“, – sakė B. Bukauskaitė.
Startuoliams, turintiems originalių idėjų, tačiau nedrįstantiems jų realizuoti, T. Vėlius pataria nebijoti pradėti veikti, užsibrėžti norimą pasiekti tikslą ir nepamiršti stebėti kelionės jo link. „Jei žmonės turi idėją, tai vienaip ar kitaip pradeda link jos eiti. Kartais jie nesupranta, kad yra didesni nei patys gali įsivaizduoti. Jei turite idėją ir šiek tiek ryžto jai įgyvendinti – drąsinkite save, domėkitės, įgyvendinkite reikalingus darbus bei įsivaizduokite proceso pabaigą. Stebėkite veiklos etapus, nes dažnai jie savaime yra tikslas.“
