Veikiame greitai, nestokojame lankstumo – šios Lietuvos stiprybės nuskambėjo lapkričio 29-30 d. Klaipėdoje vykusioje konferencijoje OFFSHORE INDUSTRY IN THE EASTERN PART OF THE BALTIC SEA: GET READY FOR BUSINESS.
Renginį savo pranešimu atidariusi LR energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė jūrinę vėjo energetiką įvardijo kaip mūsų šalies šalies „silver bullet“: 700 MW parkas Baltijos jūroje, kurio veiklos starto tikimasi 2028 m., dar 700 MW – antru etapu, o iš viso Lietuvos offshore potencialas siekia 3,35 GW.
Ar šį potencialą gebėsime įveiklinti drauge su Klaipėdos uostu ir mūsų verslu? Kaip galėtume pasitelkti Danijos pavyzdį ir jau įgyvendintas praktikas? Šie klausimai vedė į priekį aktualias antrosios renginio dienos diskusijas, kurias moderavo Klaipėdos mokslo ir tecchnologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Baigiamąją konferencijos dieną pranešimą skaitė LR Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, savo transformacijų kupina kelione nuo žvejybos uosto iki svarbaus offshore industrijai objekto pasidalijo Danijos Esbjerg uostas, kuris buvo pasitelktas vystant net 55 offshore projektus ir kuriame iškrauta > 4 000 turbinų. Sektoriaus skaitmenizacija, aktualūs technologiniai ir dizaino sprendimai buvo nagrinėjami kompanijų OSK Group, Lautec ir Deck1 pranešimuose. Visgi raktinis žodis buvo Klaipėda – uosto, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai pristatė savo matymą ir Klaipėdos potencialą įsitraukiant į jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimą.
Renginį organizavo Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje kartu su partneriais – LR Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamu Lietuvos jūriniu klasteriu.
Vartotojiškos tendencijos ir taršos plastiku problema – susijusios glaudžiais saitais, keliančiais įtampą ir susirūpinimą. Reaguojant į sudėtingą aplinkosauginę situaciją reguliavimo mechanizmai tampa griežtesni. 2021 m. liepos 3 d. įsigaliojusi ES direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, diktuoja politinės valios nulemtą būtinybę pereiti prie tvarių sprendimų.
Kaip sekasi naujuosius reikalavimus atliepti savivaldai ir verslui?
Kokios alternatyvos diegiamos siekiant mažinti vienkartinio plastiko naudojimą?
Kokių pokyčių vienkartinio plastiko (ne)naudojimas įneša į partnerių/ rangovų atrankos procesą?
Kaip mokslo, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimas galėtų prisidėti ieškant efektyvių sprendimų, prisidedančių prie tvaresnės šiandienos ir rytojaus?
Atsakymų ieškos gruodžio 3 d. vyksiantis forumas „Vienkartinis plastikas Lietuvos ir Latvijos pakrantėse: iššūkiai ir sprendimai“ („Single-use plastic in Lithuanian and Latvian coastal areas: challenges and solutions”). Greta aktualių klausimų – galimybė aktyviai dalintis gerosiomis praktikomis, atvirai įvardinti sunkumus, kurie išryškėjo įgyvendinant ES direktyvą, ir diskutuoti apie tai, kaip juos įveikti.
Platų situacijos matymo kampą užtikrins skirtingų sektorių atstovus įtrauksianti forumo programa – renginyje pranešimus skaitys LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos ir Nidos savivaldybių bei verslo organizacijų atstovai, Aplinkos švietimo fondo Latvijoje (FEE Latvia) ekspertai. Kviečiame prisijungti visus, kuriems aktuali renginio tematika! Išsami programa bus paskelbta jau greitai.
Tikslinė auditorija: verslo, savivaldos, už pajūrio zonų aplinkos priežiūrą bei atliekų tvarkymą atsakingų įmonių, visuomeninių organizacijų atstovai.
Renginio laikas: gruodžio 3 d., penktadienis, 10:00 – 13:00 (EET laiku)
Renginio vieta: hibridinis renginys vyks Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute (Universiteto al. 17, Klaipėda) ir nuotoliniu būdu.
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems dalyviams gruodžio 2 d.
Registracija: https://forms.gle/vxjo2AssDBWWcEYW7
Renginio kalba – anglų.
Renginys organizuojamas tarptautinio projekto „LLI-525 Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising (ESMIC)“ rėmuose.
Daugiau informacijos apie projektą: https://latlit.eu/esmic/
Projekto Facebook paskyra: https://www.facebook.com/Esmicproject/
Klaipėdos jaunimo apdovanojimai, kuriuos inicijuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų taryba kartu su projektu „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021”, kviečia balsuoti už nominantus bei išrinkti stipriausius ir verčiausius! Hakatonas „Portathon 2021” nominuotas METŲ JAUNIMO PROJEKTO/ YOUTH PROJECT OF THE YEAR kategorijoje – kviečiame jį palaikyti! Atiduoti savo balsą galima iki gruodžio 2 d.
Technologinių sprendimų generavimo maraononas „Portathon 2021“ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei nuotoliniu būdu dar 9 šalyse šiemet sutelkė daugiau nei 100 dalyvių – daugiausia studentų, moksleivių ir savo profesinį kelią dar tik pradedančių technologinių sričių specialistų. Pasibaigus 48 valandų trukmės sprendimų generavimo maratonui savo idėjas pristatė 19 komandų – nestigo ir netikėtų sprendimų.
Pagrindinės tematinės „Portathon 2021“ kategorijos buvo logistika, energetika, tvari aplinka bei kibernetinis saugumas. Hakatonui iššūkius teikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenei priklausanti kompanija „Bega“, Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos, tarptautinių projektų partneriai.
Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele jau spėjusio tapti „Portathon“ nugalėtojai pasidalijo 4000 Eur prizinį fondą, kurio pagrindiniu steigėju tapo Klaipėdos uostas.
Drauge su „Portathon 2021” Klaipėdos jaunimo apdovanojimų balsavimuose rungiasi projektai „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021/ Klaipeda – European Youth capital 2021” ir „Protmūšio lyga/ The Battle of the Minds League”
SAVO BALSĄ GALIMA ATIDUOTI ČIA
Siekiant užtikrinti tvarius energijos išteklius ir mažinti aplinkos taršą, jūrinės vėjo energetikos sektorius auga visame pasaulyje. Rytinėje Baltijos jūros dalyje taip pat laukiama tokio pobūdžio projektų spurto. Lapkričio 29-30 d. vyksianti konferencija „Offshore Industry in the Eastern Part of the Baltic Sea: Get Ready for Business“ apžvelgs regiono verslui atsiveriančias naujas galimybes, Klaipėdos uosto ir verslo stiprybes bei vertingas užsienio praktikas.
Resursų ir kompetencijų platforma
Renginys, kurį organizuoja Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, kartu su partneriais – LR Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamu Lietuvos jūriniu klasteriu – vyks Klaipėdoje, dalyviai taip pat galės prisijungti ir nuotoliniu būdu.
Fizinė renginio lokacija pasirinkta neatsitiktinai: ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 MW vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, jūrinę pramonę bei technologijas plėtojanti Klaipėda turėtų tapti itin svarbia šiam ambicingam projektui reikalingų resursų ir kompetencijų platforma.
Jūrinė vėjo energetika pasitarnautų ne tik siekiant energijos šaltinių diversifikavimo bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, bet ir sprendžiant lokalius iššūkius – prisidėtų prie naujų aukštos specializacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimo Vakarų Lietuvoje, jūrinių technologijų kompetencijų plėtojimo Klaipėdos universitete.
Stiprina dvišalę partnerystę
Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Brasko teigimu, Lietuva ir Klaipėda galėtų tapti jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo flagmanėmis rytinės Baltijos jūros dalies regione. „Buvimo pirmosiose gretose privalumai apimtų ne tik naudą vietos pramonei, bet ir visai tiekimo grandinei. Klaipėda turi potencialo tapti jūrinės vėjo energetikos pramonės logistikos centru, o sėkmingai veikiantis Danijos Esbjergo uostas yra puikus tokios specializacijos pavyzdys“, – pažymėjo ambasadorius H. Braskas.
Ambasadorius įsitikinęs, kad jūrinės vėjo energetikos sektorius gali stipriai suartinti Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikos srityje. „Ši konferencija Klaipėdoje – pirmasis tokio pobūdžio dvišalis renginys, liudijantis viešojo ir privataus sektorių norą dalintis savo patirtimi ir ieškoti galimybių veikti kartu. Esame tam pasiruošę“, – kalbėjo H. Braskas.
Uostas imasi proaktyvaus vaidmens
Renginyje dalyvaus Danijos ir Lietuvos vyriausybių, verslo organizacijų, mokslo institucijų atstovai, pakrančių tyrimų ir planavimo ekspertai. Konferencija apžvelgs jūrinės vėjo energetikos projektų vystymui aktualius sprendimus, o taip pat ir verslo patirtis. Savo sėkmės istorija pasidalins Esbjerg uosto atstovai, pranešėjai, atstovausiantys kompanijoms „European Energy”, „Lautec”, „Deck1″, „OSK Group“.
Pirmoji renginio diena bus skirta vėjo energetikos plėtrai rytinėje Baltijos jūros dalyje aptarti, antrosios dienos pranešimų ir diskusijų ašis – uosto ir verslo potencialas įgyvendinant jūrinės vėjo energetikos projektus.
„Šiandien jau nebekeliame klausimų ar vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje yra reikalinga. Pasauliui vis sparčiau žengiant į atsinaujinančių išteklių energetikos amžių, šiuo keliu, kartu atliepdami ir keliamus žaliojo kurso tikslus, privalome eiti ir mes. Tačiau rengiantis įgyvendinti jūrinės vėjo energetikos projektą greta Lietuvos krantų, itin svarbu konsultuotis su ekspertais, nagrinėti gerąją patirtį, reguliariai dalintis informacija. Ši konferencija, tikiu, būtent tai ir suteiks“, – sako KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas.
Toliaregiško požiūrio būtinybė
Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
„Jūrinės vėjo energetikos plėtra jungia žalią šviesą verslui įgalinti savo potencialą ir atsispiriant nuo jau įgyvendintų technologinių projektų žengti naują žingsnį, kuris būtų reikšmingas ne tik Klaipėdos regiono augimui, bet ir visai šalies ekonomikai. Tad toliaregiškas valstybės požiūris į visą procesą yra itin svarbus – reikalingas ir palaikymas, ir investicijos, kurios padėtų vietos verslui telkti kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Pastarieji aspektai yra kertiniai Klaipėdai siekiant tapti konkurencinga jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo ir aptarnavimo srityje“, – akcentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Dalyviai kviečiami registruotis
Su renginio programa galima susipažinti čia Renginys nemokamas. Kalba – anglų.
Latvijos informacinių ir komunikacijos technologijų asociacija (LIKTA), bendradarbiaudama su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu Vilniuje, taip pat su Lietuvos įdarbinimo tarnyba, įgyvendina Baltijos šalių skaitmeninių įgūdžių ugdymo programą.
Tai galimybė visiems besidomintiems nemokamai tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius keturių dalių kursų metu. Mokymai vyksta lietuvių kalba. Kiekvienas, išlaikęs baigiamąjį testą, turės galimybę dalyvauti virtualioje stažuotėje – mėnesio (32 val.) trukmės praktikoje technologinėje įmonėje bei išbandyti naujus įgytus įgūdžius praktiškai.
Kursų temos:
!!! Python programavimas: lapkričio 30 – gruodžio 28 d.
Šio kurso metu įgysite žinių apie programavimo kalbą „Python“ ir išmoksite ją naudoti. Sužinosite, kaip rašyti „Python“ kodą, atpažinti „Phyton“ palaikomus duomenų tipus ir sukurti „Python“ kodą, kuris logiškai išsprendžia konkrečią problemą.
„Python“ yra puikus įrankis, kurį galima naudoti įvairiuose mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto projektuose, juo galima kurti programėles ir internetinius puslapius, taip pat nesudėtingus interaktyvius žaidimus. „Python“ yra vis plačiau naudojama kaip duomenų analizės ir duomenų vizualizavimo įrankis.
Kursas organizuojamas lietuvių kalba. Mokymų medžiaga yra anglų kalba.
Verslas ir duomenys: gruodžio 1 – 29 d.
Šio kurso metu išmoksite vizualizuoti ir analizuoti duomenis, susipažinsite su debesijos kompiuterijos pagrindais, įgysite darbo platformoje „Microsoft BI“ įgūdžių bei kitų žinių, kurios padės jums efektyviai naudoti duomenis. Baigę kursą žinosite, kaip importuoti ir išvalyti duomenis bei modeliuoti. O svarbiausia – galėsite atlikti dinaminę analizę ir scenarijų analizę, kurios yra ypač svarios verslo aplinkoje.
Kursas organizuojamas lietuvių kalba. Mokymų medžiaga yra anglų kalba.
Low code/ No Code programavimas: gruodžio 2 – gruodžio 30 d.
Šio kurso metu sužinosite, kaip kurti programas ir taikomąsias programas, kurios supaprastina ir palengvina kasdienius verslo procesus ir užtikrina efektyvesnį bei sėkmingesnį įmonės darbą. Sužinosite, kaip naudoti procesų automatizavimo įrankį „Power Automate“ ir programėlių kūrimo įrankį „Power Apps“, išmoksite dirbti su robotinės pokalbių programos ( angl. Chabot) kūrimo įrankiu „Power Virtual Agents“.
Kursas organizuojamas lietuvių kalba. Mokymų medžiaga yra anglų kalba.
„Microsoft 365“ administravimas: gruodžio 3 – gruodžio 30 d.
Šio kurso metu išmoksite dirbti su „Microsoft 365“ produktais, įskaitant „Exchange Online“, „SharePoint Online“, „Microsoft Teams“, „Microsoft Power Platform“ ir susipažinsite su įvairių įrenginių valdymo galimybėmis, išmoksite planuoti ir įdiegti „Azure AD Connect“, valdyti sinchronizuotas tapatybes ir įdiegti slaptažodžių valdymą.
Šie kursai yra puikus pasirinkimas įmonėms, kurios neturi galimybių samdyti IT specialisto, tačiau nori kuo geriau išnaudoti „Microsoft 365“ paskyrą bei funkcijas. Kai darbuotojai baigs kursus, galės ne tik palengvinti verslo operacijas ir užtikrinti jų sklandumą, bet ir panaudoti įgytus svarbius įgūdžius bei sustiprinti savo pozicijas įmonėje.
Kursas organizuojamas lietuvių kalba. Mokymų medžiaga yra anglų kalba.
Daugiau informacijos, tvarkaraštis bei REGISTRACIJA
BalticInternships dalyvio anketa
Lapkričio 29-30 d. Danijos ambasada Lietuvoje, kartu su partneriais – LR Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) bei Lietuvos jūriniu klasteriu – Klaipėdoje organizuoja konferenciją Offshore Industry in the Eastern Part of the Baltic Sea: Get Ready for Business.
Renginyje dalyvaus Danijos ir Lietuvos vyriausybių, verslo organizacijų, mokslo institucijų atstovai, pakrančių tyrimų ir planavimo ekspertai. Konferencija apžvelgs jūrinės vėjo energetikos projektų vystymui aktualius sprendimus, atveriančius naujas galimybes tiek verslui, tiek Lietuvos energetinės nepriklausomybės sustiprinimui.
Ar nestokojama ryžto, ar egzistuoja reikiama bazė siekiant šį potencialą paversti nauda verslui ir valstybei? Ko moko užsienio šalių patirtys, ar jos galėtų tapti kryptingo tarptautinio bendradarbiavimo pamatu?
Pirmoji renginio diena bus skirta vėjo energetikos plėtrai rytinėje Baltijos jūros dalyje aptarti, antrosios dienos pranešimų ir diskusijų ašis – uosto ir verslo potencialas įgyvendinant jūrinės vėjo energetikos projektus.
Renginio lokacija pasirinkta neatsitiktinai: ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, jūrinę pramonę ir technologijas plėtojanti Klaipėda turėtų tapti itin svarbia šiam ambicingam projektui reikalingų resursų ir kompetencijų platforma – apie tai konferencijos metu kalbės KVJUD ir AB „Vakarų laivų gamykla” įmonių grupės pranešėjai.
Patirties jūrinės vėjo energetikos plėtojimo srityje nestokojanti Danija konferencijoje dalinsis savo įžvalgomis ir sėkmės istorijomis. Pranešimus skaitys Esbjerg uosto, kuris yra vienas didžiausių jūrinės vėjo energetikos objektus aptarnaujančių uostų pasaulyje, delegatai, verslo organizacijos, kurių gretose – „European Energy”, „Lautec”, „Deck1”.
Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
Uostamiestis jau nebe pirmąsyk taps diskusijų apie jūrinės vėjo energetikos plėtrą centru – praėjusių metų lapkritį Lietuvos jūrinio klasterio bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko organizuotas renginys „Offshore Klaipėda“ sutraukė gausią tarptautinę auditoriją bei tapo įrodymu, kad tematika yra itin aktuali bei stipriai atliepia Vakarų Lietuvos verslo ir mokslo ekosistemos dalyvių interesus.
Renginio PROGRAMA parsisiuntimui
Konferencija jau kviečia REGISTRUOTIS
Dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija yra būtina.
Renginio vieta: Mercure Klaipeda City viešbutis, Šaulių g. 28, LT-92231 Klaipėda.
Dalijamės pasakojimu apie MB „Artrūna“ direktoriaus Artūrio Šorio, kurį verslo pradžioje konsultavo ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko ekspertai, siekį sukurti išskirtinėmis savybėmis pasižymintį ledo obuolių actą. Galbūt ši istorija taps įkvėpimu ir kitiems turintiems išskirtinių idėjų? Juk „Oksos” kelionė prasidėjo nuo sudalyvavimo konkurse „Ieškomas inovatorius” – idėja buvo atrinkta, jos autorius įsteigė įmonę ir toliau žingsnis po žingsnio siekia užsibrėžtų tikslų. Tad kviečiame nepraleisti galimybės sukurti visiškai naują arba iš esmės patobulinti jau egzistuojantį produktą ir šturmuoti su juo rinką – suskubkite teikti paraiškas minėtam konkursui ČIA
Išskirtinio ledo obuolių acto sumanytojas teigia, kad Lietuvoje sudėtinga įsigyti netgi tradicinio obuolių acto, teikiančio naudą fizinei ir emocinei sveikatai. Tuo tarpu sėkmingai patobulintas produktas pasižymėtų dar stipresnėmis naudingosiomis savybėmis. Nors ledo obuolių acto gamybos technologija dar tebevystoma, idėjos autorius tikina, kad vartotojų susidomėjimas ir geri atsiliepimai motyvuoja ir toliau įgyvendinti savo sumanymą.
Idėją padiktavo pomėgis
MB „Artrūna“ direktorius Artūras Šorys pasakoja, kad idėją gaminti obuolių actą parsivežė iš Kanados. Pradėjęs ieškoti panašių produktų Lietuvoje, jis suprato, kad jų pasiūla mūsų šalyje labai maža. Todėl nors iš pradžių pašnekovas nusprendė obuolių actą gaminti savo reikmėms, vėliau jo veikla išsiplėtė.
„Tuo metu dirbau kitoje srityje, jaučiausi labai pavargęs. Vienoje knygoje perskaičiau, kad geriausias vaistas nuo chroniško nuovargio yra nefiltruotas obuolių actas ir natūralus medus. Ekologiškų prekių parduotuvėje įsigijau obuolių acto iš Prancūzijos, kurį greitai suvartojau. Todėl pradėjau ieškoti, kur dar galėčiau jo įsigyti, o neradęs, nusprendžiau pasigaminti pats.
Kitais metais savo pagamintą obuolių actą nusprendžiau padovanoti draugams per Kalėdas. Po mėnesio jie pradėjo skambinti prašydami parduoti daugiau acto. Stebėjausi, kas nutiko, pradėjau klausinėti, kodėl jiems taip prireikė šio produkto. Draugai papasakojo, kad pradėję vartoti mano pagamintą actą ėmė geriau miegoti, susitvarkė jų virškinimas, nuotaika ir savijauta tapo geresnės“, – prisimena pašnekovas.
MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad paskatintas draugų ir pažįstamų susidomėjimo jo produktu, kasmet pradėjo gaminti vis didesnį obuolių acto kiekį. Galiausiai savo produkciją nusprendė išbandyti ir prekiaudamas mugėje, kur jo gaminiai sulaukė didelio pasisekimo ir palankių įvertinimų. Taip A. Šorys ir padėjo plėtoti obuolių acto gamybą.
Kol kas ledo obuolių acto technologija tebevystoma. MB „Artrūna“ direktorius sako, kad pirmą kartą šį actą pagamino atsitiktinai, kai actui ruošti skirti obuoliai užšalo, tačiau vis tiek buvo panaudoti. Tąkart jis buvo nustebintas spontaniško bandymo sėkme. Dabar šį rezultatą bando atkartoti su mokslininkų pagalba.
Didesnė produkto pridėtinė vertė
MB „Artrūna“ gaminama produkcija pavadinta „Oksos“ vardu, senąja žemaičių kalba reiškiančiu „actą“. Kaip pasakoja A. Šorys, šį pavadinimą įkvėpė jo senelė, kuri taip pat gamino obuolių actą. Be tradicinio obuolių acto ir siekiamo pagaminti ledo obuolių acto, MB „Artrūna“ ruošia produktus su tokiais ingredientais kaip rožių žiedlapiai, avietės, žemuogės. Todėl kai pavyks ištobulinti gamybos technologiją, inovatyvaus produkto sumanytojas žada pats gaminti ir klientams siūlyti ledo obuolių actą.
MB „Artrūna“ direktorius teigia, kad nors ledo obuolių acto vartojimas nesiskirtų nuo tradicinio obuolių acto, inovatyvus produktas turėtų pasižymėti kitokia vidine sudėtimi, nes naujausių tyrimų duomenimis nustatyta, kad šaldytuose obuoliuose yra daug daugiau naudingųjų savybių. Todėl šis gaminys turėtų būti plačiau panaudojamas medicinoje ir jos profilaktikoje, grožio industrijoje, SPA procedūrose, kulinarijoje.
„Obuoliai, kurių sudėtyje yra 80% vandens, jam užšalus virsta ledo kristalais. Todėl spausdami jų sultis gauname tirpsmo vandenį. Tolimesnės fermentacijos ir brandinimo metu visos organinės rūgštys, vitaminai ir mineraliniai elementai sąsajoje su atsiradusiu tirpsmo vandeniu pasiekia maksimalius koncentracijos sluoksnius, tampa labiau subalansuoti.
Todėl ledo obuolių actas turėtų turėti 12 kartų didesnę rūgščių koncentraciją ir 30% daugiau vitaminų bei atsiradusių naujų mikroelementų lyginant su įprastomis obuolių sulčių technologijomis. Taip pat naujas produktas turėtų pasižymėti geresnėmis maistinėmis, skonio ir aromato savybėmis, didesniu kaloringumu ir energetine verte, būti lengviau įsisavinamas lyginant su įprastu obuolių actu“, – teigia inovatyvaus produkto sumanytojas.
Iššūkiai kuriant sudėtingą produkto technologiją
MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad paruošti ledo obuolių actą bando jau penkerius metus. Įgyvendindamas savo idėją jis susiduria su nemažai sunkumų, iškylančių dėl sudėtingos acto gamybos technologijos. Tačiau rankų nenuleidžia ir toliau siekia savo tikslo. „Eksperimentinis darbas sudėtingas. Tam, kad sužinotume, ar produktas pavyko, turime laukti metus laiko – tiek laiko užtrunka pagaminti obuolių actą“, – pasakoja pašnekovas.
A. Šorys bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, dirba su skirtingais mokslininkais ir laboratorijomis. Pagamintą produktą jam yrą tekę siųsti ir į Vokietijos laboratorijas. Eksperimentai atliekami su skirtingomis obuolių veislėmis, išbandoma skirtinga jų užšaldymo temperatūra, siekiant nustatyti, kada obuoliai geriausiai tinka tolimesniam perdirbimui.
Obuolių acto gamintojas pasakoja, kad kai prieš kelerius metus pradėjo ieškoti mokslininkų, su kuriais galėtų pasidalinti savo idėja ir bendradarbiauti ją įgyvendindamas, iš pradžių bendraminčius surasti buvo sudėtinga. Tačiau galiausiai jo atkaklumas davė rezultatų. „Pas kokius mokslininkus beatvažiuodavau, visi turėdavo daugiau klausimų nei atsakymų. Galiausiai suradau profesorių, kuris galėjo suteikti man reikiamus atsakymus. Tačiau jis buvo labai užsiėmęs, todėl man reikėjo jį sudominti. Metus visus kozirius, jis sutiko bendradarbiauti ir dabar bendromis pastangomis judame į priekį“, – teigia pašnekovas.
Vystant veiklą svarbu parama ir palaikymas
Įgyvendindami savo idėja, MB „Artrūna“ pasinaudojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojama Europos Sąjungos fondų investicijų priemone „Inostartas“. Ši priemonė skirta skatinti naujų, inovatyvių įmonių savarankiškumą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. „Inostarto“ pagalba smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai gali gauti paramą idėjos, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Mokslo ir verslo sintezės dėka gimsta inovatyvūs produktai ir paslaugos, kurie palengvina mūsų gyvenimus bei padeda spręsti kasdienius iššūkius. Daug dėmesio sulaukusi „Inostarto“ priemonė padeda veiklą vystyti būtent tokias progresyvias idėjas generuojantiems startuoliams ir įmonėms, tarp kurių ir MB „Artrūna“, – teigia MITA vadovė Birutė Bukauskaitė.
MB „Artrūna“ direktorius pasakoja, kad šiuo metu dalyvauja antrajame paramos etape. Pirmojo etapo metu jis turėjo tikslą teoriškai patikrinti, ar įmanoma įgyvendinti turimą idėją, taip pat pagaminti pirmąjį produkto prototipą. Dabar A. Šorys siekia pagaminti produktą, pateikti jį vartotojams ir sulaukti jų atsiliepimų. Jis teigia, kad priemonės „Inostartas“ dėka gauta finansinė parama leido atlikti reikiamus mokslinius tyrimus, o suteiktos specialistų konsultacijos padėjo gauti informaciją, svarbią tolimesniam veiklos vystymui.
Kalbėdamas apie kitus startuolius, norinčius įgyvendinti savo idėją, A. Šorys sako, kad svarbiausia tiesiog pradėti veikti. Jis tikina, kad pradedantiesiems vystyti veiklą labai svarbi išorės parama ir palaikymas. „Kai esi vienas, sunku eiti pirmyn. Gaminant actą susiduriu su iššūkiais, reikalaujančiais daug investicijų ir laiko. Ne sykį norėjau savo veiklą mesti ir daugiau obuolių acto nebegaminti. Tačiau ir toliau dirbau dėl to, jog tai buvo reikalinga žmonėms, kurie prašydavo mano pagaminto acto ir papasakodavo, kaip jis padėjo“, – nenuleisti rankų įgyvendinant savo idėją ragina MB „Artrūna“ direktorius A. Šorys.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.mita.lrv.lt
Efektyvumo auginimo receptų įmonės ieško drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP), kurio ekspertai šį rudenį verslui pristatė skaitmenizacijos lygio nustatymo įrankį. Naujove noriai naudojasi tiek gamybos, tiek įvairias paslaugas teikiančios Vakarų Lietuvos įmonės.
Nors procesų skaitmenizavimo kryptimi žengiantis verslas kartais įvardija kiek skirtingus motyvus, dėl vieno visiškai sutariama – norint išlikti, alternatyvus kelias tiesiog neegzistuoja.
Rutina paliekama robotams
„Mūsų patirtis byloja, kad vienas didesnių įmonių skaitmenizacijos stabdžių – manymas, kad tai labai sudėtinga ir brangu. Kitas kliuvinys – nežinojimas nuo ko pradėti. Todėl drauge su KMTP sukūrėme nemokamą audito įrankį, kuris padeda verslui labai greitai nustatyti pagrindinių įmonės procesų skaitmenizacijos lygį ir drauge su ekspertais identifikuoti procesus, kuriuos skaitmenizuoti būtų paprasčiausia“, – kalbėjo įmonės „Erobotai“ vadovas Vaidas Velykis.
Skaitmenizacijos pagrindu įmonėse įdiegti pokyčiai svarbūs ne vien ekonominiu aspektu. Anot V.Velykio, procesų automatizavimas kelia ir darbuotojų motyvaciją, įgalina juos nukreipti savo energiją nuo nuobodžių rutininių užduočių į veiklas, kurios kuria didesnę vertę, išlaisvina kūrybiškumą. „Automatizuoti procesai sumažina netyčinių žmogiškų klaidų skaičių, o tuo pat metu – ir darbuotojų patiriamą stresą. Tad įmonės skaitmenizacijos lygio kėlimas turėtų tapti ne vien aukščiausio lygio vadovų diktuojama siekiamybe, bet vienu prioritetų visai komandai“, – pažymėjo procesų robotizavimo ekspertas.
Pokyčiai – neišvengiamybė
Kadangi pagrindinė audito įrankio paskirtis – identifikuoti galimus „minkštuosius“ procesus automatizacijai – pastebima, kad juo domisi skirtingose srityse veiklą vykdančios įmonės. Visgi glaudus KMTP santykis su Lietuvos jūrinio klasterio bendruomene, daugelio verslų sąsajos su uostu nulemia, kad laivyba, transportas ir logistika yra tie sektoriai, kurie kol kas demonstruoja didžiausią susidomėjimą galimybe atlikti skaitmenizacijos lygio auditą ir jo pagrindu susidėlioti tolimesnių veiksmų planą.
„Galbūt vakar dar buvo galima kalbėti, kad siekti skaitmenizacijos yra modernu ar pozityvu – šiandien tiesiog suvokiame, kad tuos žingsnius atlikti privalome. Skaitmenizacija yra neišvengiamybė. Kol dar nebuvome susipažinę su šiuo audito įrankiu, mūsų įmonė ėjo savo paieškų keliu. Turime nemažą įdirbį skaitmenizuojant savo procesus, tačiau suprantame, kad dar yra ką optimizuoti – pavyzdžiui, pasitelkiant machine learning ir dirbtinio intelekto technologijas“, – kalbėjo UAB „Baltijos pervežimai“ generalinis direktorius Arūnas Jankauskas.
Vadovo teigimu, skaitmenizacija atneša naujus produktyvumo ir kokybės standartus į įmonių buhalterijos ir apskaitos sritis, palengvina vadybos specialistų darbą analizuojant gaunamus pasiūlymus. „Nors dar matome pavienių pavyzdžių, kai dirbama jau senstelėjusiais metodais, rankiniu principu, ateitis neabejotinai priklausys tiems, kurie sugebės užtikrinti tokį procesų lygį ir standartus, kurie verslui, klientams, subrangovams leis bendrauti ir dalintis duomenimis be jokių nereikalingų trikdžių“, – įsitikinęs A. Jankauskas.
Pažaboti duomenų jūrą
Audito įrankis buvo pritaikytas įvertinant skaitmenizacijos lygį ir AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančioje jūrinio sektoriaus įmonėje UAB „Vakarų laivų agentai“.
„Visa mūsų organizacija inovacijoms skiria didelį dėmesį. Pasauliui sparčiai keičiantis, jūrinis sektorius, žinoma, nėra išimtis. Skaitmenizacijos potencialas čia išties didelis. Grūdai, metalas ir dujos, sandėliai ir konteineriai – per uostą keliaujantys kroviniai, jame vykstantys procesai yra labai skirtingi, išsiskiria savo mastais, kompleksiškumu. Duomenų srautai čia yra itin didelės apimties ir nenutrūkstami. Skaitmeninio srauto analizė ir įrankių tobulinimas atveria galimybes šiuos duomenis struktūrizuoti ir verslui gauti didesnę naudą“, – kalbėjo UAB „Vakarų laivų agentai“ vadovas Mindaugas Beresnevičius.
KMTP pasiūlytas įrankis įmonei padėjo gauti gaires, kaip būtų galima tobulinti proceso skaitmenizavimą, įskaitant užklausų gavimą ir apdorojimą, dokumentų valdymą. Taip pat jis atvėrė galimybes aiškiau įvertinti klientų poreikius, įtvirtino dokumentų nuskaitymo robotizavimo svarbą siekiant taupyti laiką ir kitus resursus.
Audito įrankis ir įžvalgos, raginančios verslą veikti, M.Beresnevičius nuomone, reikšmingai prisideda prie konkurencingumo stiprinimo: „Viena vertus, kiekviena įmonė turi savo situaciją, iššūkius ir tikslus. Iš kitos pusės – Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimas turėtų būti mūsų visų bendra misija. Šiandien turime ir priemones, ir žmonių, kurie gali padėti siekti skaitmenizacijos didinimo, tad reikia užtikrintai judėti pirmyn, suvokiant, kad ir mūsų kaimynai nestovi vietoje“.
Audituos visą lapkritį
Ekspertų konsultacijų tvarkaraštis jau sparčiai pildosi, tad KMTP kviečia įmones suskubti atlikti skaitmenizacijos lygio nustatymo auditą iki lapkričio mėnesio pabaigos.
Tarptautinio projekto „INforM“ rėmuose sukurtas nemokamas įrankis veikia trimis etapais. Pirmajame užpildomas klausimynas – tai užtunka iki 10-ies minučių. Antrajame etape automatiškai suformuojama ataskaita su įmonės procesų skaitmenizacijos balais, kurią audito užsakovas gauna į savo elektroninį paštą. Galutiniame etape įvyksta konsultacija gautų rezultatų aptarimui.
Skaitmenizacijos ekspertai gyvo ar nuotolinio susitikimo su įmone metu ne tik įvardina galimas kryptis siekiant įgyvendinti reikalingus pokyčius – verslui taip pat suteikiama žinių apie galimus procesų automatizacijos įrankius, kurie veikia „Low Code / No Code“ principu, todėl tokio pobūdžio projektai būna greitai užbaigiami ir greitai atsiperka.
Daugiau informacijos:
Vaidas Velykis vaidas@erobot.ai +370 655 21021
Startuolių ekosistemoje šiais metais toliau fiksuojamos rekordinės pritrauktų investicijų apimtys ir pardavimų augimas. Per šiuos metus Lietuvos startuoliai jau pritraukė daugiau nei 420 mln. Eur investicijų, o apibendrinti pusmečio pardavimų rezultatai yra beveik tris kartus didesni nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Išskirtiniai šių metų startuolių pasiekimai bus plačiai apžvelgti renginyje „Wrap up of 2021 & Startup Awards“ gruodžio 9 d.
„Šie metai neabejotinai yra išskirtiniai visai Lietuvos startuolių ekosistemai. Atrodo, vos spėjame fiksuoti startuolių investicijų sandorius – jų šiuo metu turime daugiau nei 50, o bendrai per šiuos metus startuoliai sugebėjo pritraukti daugiau nei 420 mln. Eur investicijų. Tai yra absoliutus rekordas lyginant su ankstesniais metais, kai prieš tai rekordiniais laikytais 2019 metais buvo pritraukta apie 170 mln. Eur. Svarbu paminėti, kad skaičiuojami tik viešai paskelbti sandoriai, dalis jų neskelbiami dėl konfidencialumo susitarimų, tad į statistiką nepatenka. Džiugina ir kitas svarbus ekosistemos pasiekimas – startuolių įmonių pardavimai (angl. „exit“). Jei ankstesniais metais pardavimų pasitaikydavo tik vienas ar du per metus, šiemet jų skaičius taip pat yra rekordinis – vadinamus „exit‘us“ atliko startuoliai „Paysolut“, „Marguard“, „Deeper“, „Dokobit“ ir „Aggredium Finance“, o metai dar nesibaigė“, – pasakoja Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
Anot jos, Lietuvos startuoliai sugebėjo greitai išspręsti pandemijos metu atsiradusius iššūkius ir atrasti bei pasinaudoti naujomis galimybėmis. Daugeliui veiklų ir bendravimui persikėlus į skaitmeninę erdvę, startuolių kuriamos technologijos tapo dar paklausesnės, o nuotoliniai susitikimai palengvino galimybę pasiekti užsienio investuotojus bei sutarti dėl investicijų.
„Startup Lithuania“ vadovė sako, kad šių metų startuolių veiklos rezultatuose matomas ir rekordinis pardavimų, eksporto bei darbuotojų skaičiaus augimas: pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos startuolių pardavimų ir eksporto rodikliai buvo beveik 3 kartus didesni nei praėjusiais metais, o darbuotojų skaičius augo 15 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 tūkst. talentų.
„Versli Lietuva“ duomenimis, per 2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos startuolių bendri pardavimai siekė 1,33 mlrd. Eur ir lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 162 procentus, t.y. 2,6 karto. O Lietuvos startuolių kuriamų aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas pirmąjį šių metų pusmetį parodė dar geresnius rezultatus bei pasiekė 966,8 mln. eurų ribą, kuri yra 192 proc., t.y. 2,9 karto didesnė nei 2020 m. pirmąjį pusmetį.
Startuolių ekosistema pasiekė džiuginantį spurto etapą ir tikėtina, kad artimiausiu metu ji augs dar labiau ir dar šiais metais išgirsime apie naujus investicinius sandorius, o ateityje laukia ir nauji rekordai, nauji startuolių įmonių pardavimų sandoriai (angl. „exit“) bei nauji vienaragiai.
Bus pristatyta startuolių pasiekimų apžvalga
„Startup Lithuania“ kartu su partneriu „Go Vilnius“, kviečia pažymėti išskirtinius šių metų visos startuolių ekosistemos pasiekimus renginyje „Wrap Up of 2021 & Startup Awards”. Renginyje bus pristatyta Lietuvos startuolių veiklos pasiekimų apžvalga, aptarti startuolių laimėjimai ir nuveikti darbai, startuolių ekosistemos iniciatyvos, taip pat bus apdovanoti 6-iose karegorijose nominuoti Vilniaus startuoliai.
Dalyvauti ir registruotis į „Wrap Up of 2021 & Startup Awards“ renginį galite čia.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti hakatone „INNOVATION HACK. SOCIETY GOES GREEN!“, vyksiančiame 2021 m. lapkričio 19-21 d. mokslo ir inovacijų centre – KTU „Santakos“ slėnis.
Šio 3 dienų hakatono tikslas – ieškoti novatoriškų sprendimų tvarumo ir aplinkosaugos klausimais, padėti spręsti opias visuomenės problemas įgalinant naujausius technologijos sprendimus ir galimybes. „INNOVATION HACK“ metu bus ieškoma būdų efektyviai naudoti ir perdirbti žaliavas, užtikrinti laukinės gyvūnijos saugumą ir komfortą, mažinti taršą ir efektyviai fiksuoti pažeidėjus, keisti miestų infrastruktūrą siekiant taršos mažinimo ir dar daug kitų sprendimų kurie pasitarnautų žmonijos ekologinio pėdsako mažinime.
Turi idėją kurią norėtum įgyvendinti? Šiam hakatonui iššūkius kviečiame siūlyti ir Jus! Užpildykite tam skirtą formą atsakydami į klausimus apie savo idėją ir galbūt būtent Jūsų pasiūlytas iššūkis bus sprendžiamas hakatono „INNOVATION HACK. SOCIETY GOES GREEN!“ metu.
Hakatone gali dalyvauti komandos nuo 4 iki 6 žmonių, kiekvienas komandos narys turi užpildyti atskirą registracijos formą ir joje įvardinti savo komandos pavadinimą.
Hakatono „INNOVATION HACK. SOCIETY GOES GREEN!“ iššūkiai:
1. Kaip ir kokias žaliavas galėtume panaudoti efektyviau, kad mažėtų toksiškų žaliavų naudojimas?
Ieškomas sprendimas: efektyvus toksiškų žaliavų keitimas netoksiškomis taip siekiant pašalinti toksiškų žaliavų reikalingumą.
2. Kaip panaudoti ir pritaikyti naujas technologijas tam, kad jomis būtų galima užtikrinti valstybės sienos saugumą ir nelegalios veiklos pasienio ruože fiksavimą tvariai, bei mažinant kišimąsi į natūralų pasienio ruožo gyvūnijos gyvenimą (natūralių migracijos takų išsaugojimas, jauniklių saugumas, gyvūnus baidančių/gąsdinančių garsų vengimas)?
Ieškomas sprendimas: įrankis/priemonė, leidžianti užtikrinti pasienio ruožo saugumą ir pažeidimų fiksavimą tvariais būdais užtikrinant pasienio ruožo gyvūnijos saugumą ir komfortą.
3. Kokiomis technologiškai pažangiomis priemonėmis galima užtikrinti aplinkos teršimo mažinimą ir taršos pažeidėjų fiksavimą iš oro?
Ieškomas sprendimas: technologiškai pažangi priemonė padedanti mažinti aplinkos taršą ir galinti fiksuoti pažeidimus nuotoliniu būdu iš oro.
4. Kaip turėtų keistis miestų infrastruktūra bei kokius naujus energijos šaltinius ir (ar) priemones galėtume pradėti naudoti, kad transporto eismas taptų efektyvesnis, o tarša miestuose mažėtų?
Ieškomas sprendimas: miestų infrastruktūros pokyčiai kurie padėtų miestuose transportui judėti efektyviau taip mažinant taršą.
5. Kaip įtraukti daugiau žmonių į atliekų surinkimą bei rūšiavimą ir sėkmingai integruoti technologines naujoves šioje srityje?
Ieškomas sprendimas: Mobilių aplikacijų kūrimas atliekų surinkimo geimifikacijai, SMART funkcijų diegimas į atliekų konteinerius.
6. Iššūkis – PASIŪLYK PATS!
REGISTRUOKIS DALYVAUTI HAKATONE IKI LAPKRIČIO 10 D. :
https://forms.gle/ykohpLh5ohACXzfv7
REGISTRUOK SAVO IDĖJĄ IKI LAPKRIČIO 3 D. :
https://forms.gle/qFvxuukytLJAHtPC8
Dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas!
