Nors šiuo metu netrūksta verslo finansavimo galimybių, tačiau finansinių lėšų trūkumas inovatyvaus verslo vystymui – viena pagrindinių viso pasaulio startuolių problemų, kuri neaplenkia ir Lietuvos. Siekiant padėti atrasti finansavimo galimybes ir visą reikiamą informaciją finansavimo klausimais, „Startup Lithuania“ sukūrė interaktyvią platformą „Funding Guide“, kuri skirta padėti inovatyvių verslų kūrėjams atrasti jiems tinkamas lėšų pritraukimo galimybes.
 

„Kaip rodo „Startup Lithuania“ 2020 m. pabaigoje atliktos reprezentatyvios Lietuvos startuolių apklausos duomenys, net 39 proc. šalies startuolių susiduria su finansinių lėšų trūkumu, kas itin apsunkina jų verslo vystymąsi. Konsultuojant startuolius pastebime, kad dažniausiai užduodami klausimai taipogi susiję su verslo finansavimu. Pirmą kartą kuriantiems inovatyvius verslus asmenims trūksta žinių apie investicijų pritraukimą, rizikos kapitalo fondų lūkesčius ar koks finansų pritraukimo būdas jiems tinkamiausias pagal verslo vystymo stadiją. Būtent todėl ir sukūrėme finansavimo gidą, kurio pagalba siekiame padėti startuoliams atrasti jiems tinkamas finansavimo galimybes ir informaciją apie tai. Tikimės, kad ši platforma prisidės prie dar spartesnio startuolių augimo ir jų inovatyvų verslą perkels į kitą lygį“, – teigia Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
 

Interaktyvioje virtualioje platformoje startuoliai, išskirdami savo verslo stadiją, galės išsigryninti, kuriomis finansavimo galimybėmis jie gali pasinaudoti bei atrasti šiuo metu jiems pateiktus pasiūlymus ar priemones. Startuolių kūrėjai šioje platformoje turės galimybę nuolat pasitikrinti kokias finansavimo galimybes jiems siūlo akseleratoriai, verslo angelai, rizikos kapitalo fondo dalyviai, atrasti valstybės paramą ir pasiūlymus bei kitas startuolių ekosistemos dalyvių viešai skelbiamas galimybes gauti lėšų. Platformą galima rasti svetainėje: www.startuplithuania.com
 

Gytenis Galkis, akseleravimo fondo „70V“ partneris, bendraudamas su startuoliais taip pat mato tokių įrankių poreikį, todėl tiki, kad „Funding Guide“ kurs didelę vertę startuoliams ir padės jiems susigaudyti painiame kelyje.
 

„Kartu su visa „70V“ komanda labai džiaugiamės „Startup Lithuania“ iniciatyva sukurti interaktyvų startuolių finansavimo gidą. Vis daugiau žmonių domisi nuosavo verslo steigimu, turi puikių įžvalgų ir idėjų, kaip pagerinti pasaulį, Lietuvos vyriausybė prisideda prie to sparčiai gerindama verslo vystymo aplinką bei kurdama puikias finansavimo galimybes vystantiems verslą Lietuvoje. Tačiau tikime, kad yra labai lengva pasiklysti tarp visų priemonių ir organizacijų suteikiančių paramą, paskolas, finansavimą ir panašią pagalbą, todėl turėti viską vienoje interaktyvioje svetainėje yra be galo patogu”, – sako Gytenis Galkis.
 

Jam antrina ir Rokas Pečiulaitis, rizikos kapitalo fondo „Contrarian Ventures” vykdantys partneris, kuris teigia, kad „Funding Guide“ palengvins startuolių kelionę kuriant verslą, nes daugelis jų vis dar susiduria su finansinių lėšų pritraukimo sunkumais.
 

„Džiugu, kad „Startup Lithuania” startavo su šia iniciatyva ir tikiu, kad ji bus itin aktuali ankstyvosios stadijos startuoliams. Žinoma, internetinėje erdvėje informacijos apie finansavimą yra pateikta gausiai, tačiau tinkamą informaciją atsirinkti reikia daug laiko, todėl tokie pagalbiniai įrankiai, kaip finansavimo gidas bus puiki priemonė jaunam verslui. Visgi, patys matome, kokių sunkumų patiria startuoliai ir kad jiems tokios pagalbos reikia”, – tikina Rokas Pečiulaitis.

Apie Lietuvos startuolių ekosistemą:
 

„Startup Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1080 startuolių. Per 2021 metų pirmąjį pusmetį inovatyvūs verslai pritraukė daugiau nei 310 mln. Eur investicijų iš vietos ir užsienio investuotojų. Pagal duomenų platformos „Unicorns.lt“ pateikiamą informaciją, juridinį statusą turintys lietuviški startuoliai 2021 metų pirmąjį pusmetį sumokėjo 87,6 mln. Eur mokesčių valstybei, o vidutinis atlyginimas startuolių įmonėse siekė 2,7 tūkst. Eur.

Startuojančios „SMARTINVEST LT+“ priemonės tikslas –  pritraukti į Lietuvos Respubliką mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) srities užsienio investicijų pagal Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo programoje numatytus MTEPI prioritetus.

Kvietimo pradžia: 2021 m. rugsėjo 27 d.

Kvietimo pabaiga: 2021 m. spalio 27 d.

Planuojama kvietimo finansavimo suma – 20 000 000 Eur.

Remiama veikla:

1) tiesioginės užsienio investicijos į mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklas;

2) tiesioginės užsienio investicijos, kuriomis kuriama naujos arba plečiama esamos įmonės MTEPI infrastruktūra.

Tinkami pareiškėjai  –  užsienio investuotojo (juridinio (-ių) ir (ar) fizinio (-ių) asmens (-ų) Lietuvos Respublikoje įsteigtas (įsigytas) privatusis juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas (juridinis (-iai) ir (ar) fizinis (-iai) asmuo (-enys)) daro lemiamą įtaką, arba užsienio investuotojas (įmonė), arba užsienio investuotojo (įmonės) įsteigtas filialas Lietuvos Respublikoje.

Partneriai:

– Aprašo 10.1 papunktyje nurodytai veiklai partneriais gali būti privatieji juridiniai asmenys ir (ar) mokslo ir studijų institucijos;

– Aprašo 10.2 papunktyje nurodytai veiklai partneriai negalimi.

Didžiausia galima finansavimo suma:

Aprašo 10.1 papunktyje nurodytai veiklai – 3 000 000 Eur (trys milijonai eurų);

Aprašo 10.2 papunktyje nurodytai veiklai – 4 500 000 Eur (keturi milijonai penki šimtai tūkstančių eurų).

Paraiškų teikimo tvarka: Paraiška kartu su Aprašo 83 punkte nurodytais priedais teikiama įgyvendinančiajai institucijai per DMS.

Jei laikinai bus neužtikrinamos DMS funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negalės pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, LVPA paraiškų pateikimo terminą pratęs 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudarys galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti kitu būdu ir apie tai paskelbs svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Paraiškos per DMS turi būti pateiktos LVPA iki 2021-10-27, 24:00 val.

Konsultuojama dėl paraiškų teikimo per DMS iki 2021-10-27 17:00 val.

IŠSAMI INFORMACIJA IR AKTUALŪS DOKUMENTAI

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pelnė pagrindinius titulus tiesioginių užsienio investicijų analizės leidinio „Investment Monitor“ laisvųjų zonų apdovanojimų skaitmenizacijos ir biurokratijos mažinimo kategorijose bei papildomus įvertinimus Pramonės 4.0 bei teigiamos įtakos miestui srityse. Apdovanojimai trečiadienį bus įteikti skaitmeninės konferencijos „Barcelona New Economy Week“ metu.

Pagrindinį apdovanojimą (angl. „winner overall“) skaitmenizacijos kategorijoje Klaipėdos LEZ pelnė už nuolatinį progresą skaitmenizuojant teritoriją vystant tvarios, išmanios ir žalios pramonės zonos modelį pagal bendrąją ES viziją. Šiuo metu LEZ vykdomi ar jau įgyvendinti projektai tokiose srityse kaip išmanusis automobilių statymas, eismo srautų stebėjimas, daiktų internetas gamybai, žalioji energetika ir kt.

Kitas pagrindinis apdovanojimas skirtas biurokratijos mažinimo kategorijoje, tad nuopelnai yra bendro Klaipėdos LEZ, miesto savivaldybės bei „Klaipėda ID“ darbo rezultatas. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį į Klaipėdoje pernai įgyvendintą ir su nauju investuotoju REHAU praktikoje išbandytą „žaliąjį koridorių“, numatantį spartesnį statybų dokumentų išdavimą daugiau kaip 3 mln. EUR investuojančioms ir bent 20 darbo vietų sukuriančioms kompanijoms.

Apdovanojimuose taip buvo įvertinti Klaipėdos LEZ ryšiai su miestu ir bendruomenėmis – LEZ įmonių parama ir savanorystė pandemijos įkarštyje, bendras su gyventojais kvapų stebėsenos projektas ir kt. Papildomai organizatoriai atkreipė dėmesį į LEZ plėtojamų iniciatyvų reikšmę Pramonės 4.0 kontekste.

Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, šie „Investment Monitor“ įvertinimai yra tęstinės LEZ strategijos orientuotis į aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklą ir tvarumą atspindys.

„Kartais užmirštame, kad mažose šalyse ir bendruomenėse galime greičiau ir lanksčiau priimti toliaregiškus sprendimus, kuriančius ilgalaikę vertę. Šis pripažinimas turėtų prisidėti prie Lietuvos ir Klaipėdos kaip novatoriškos, verslui ir inovacijoms draugiškos šalies vardo garsinimo pasaulyje. Tikrai nesustosime inovacijų skatinimo ir biurokratijos mažinimo srityse, o kartu su Klaipėdos LEZ verslo ir miesto akademinėmis bendruomenėmis sieksime papildomai stiprinti talentų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo sritis“, – sako E. Kiudulas.

„Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė tvirtina, kad organizacija jau tobulina ir plečia „žaliojo koridoriaus“ programą.

„Praktikoje jau išmėgintas „žaliasis koridorius“ sulaukia augančio investuotojų bei tarpininkų susidomėjimo ir toliau bus tik tobulinamas. Kitas mūsų žingsnis – pilno statybos proceso optimizavimas susijusiose miesto ir nacionalinėse institucijose. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie vis sklandesnio verslo ir viešojo sektoriaus atstovų susikalbėjimo, o dar labiau džiugina šio sklandaus bendradarbiavimo rezultatai – nauji investuotojai ir darbo vietos“, – teigia E. Songailienė.

O pasak Vidos Staskonienės, „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorės, visos Lietuvos laisvosios ekonominės zonos prisideda tiek prie naujų investicinių projektų pritraukimo, tiek prie šalies patrauklumo gerinimo.

„Džiaugiamės Klaipėdos LEZ įvertinimu ir rodomu progresyviu pavyzdžiu. Tikimės, kad ir toliau kartu garsinsime Lietuvą, kaip novatorišką ir progresyvią šalį“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

„Investment Monitor“ apdovanojimai šiemet buvo skiriami iš viso 8 pagrindinėse kategorijose – skaitmenizacijos, jau įsikūrusių investuotojų palaikymo, Covid padarinių švelninimo, biurokratijos mažinimo, naujų investicijų pritraukimo, tvarumo, teigiamos įtakos miestui/regionui ir atsigavimo po Covid strategijos kategorijose.

Klaipėdos LEZ yra ilgiausiai veikianti ir pirmaujanti laisvoji zona Lietuvoje. 412 ha teritorijoje veiklą vykdo 45 įmonės, kurių bendra apyvarta 2020-aisiais sudarė 927 mln. EUR, o eksportas – beveik 478 mln. EUR.

Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios zonoje investuota 747 mln. EUR, didžioji šios sumos dalis yra tiesioginės užsienio investicijos. Teritorijoje iš viso dirba per 100 įmonių ir beveik 6000 darbuotojų. Klaipėdos LEZ investuotojai daugiausia specializuojasi PET, elektrinio transporto bei komponentų, maisto pramonės, pramoninių įrenginių ir kitose srityse. Dalis Klaipėdos LEZ įmonių vykdo ne tik gamybinę, bet ir intensyvią mokslinę, tiriamąją bei inovacinę veiklą.

„Investment Monitor“ yra privatus tiesiogines užsienio investicijas bei jų duomenis analizuojantis leidinys, įsikūręs Londone. Bendrovė priklauso duomenų analitikos, tyrimų ir konsultacijų grupei „GlobalData“, kurios padaliniuose 25-ose pasaulio valstybėse dirba daugiau kaip 3.500 profesionalų.

Daugiau informacijos apie apdovanojimus galima rasti „Investment Monitor“ tinklalapyje.

Lietuvos įmonės, viešojo sektoriaus, kūrybinės ir visuomeninės organizacijos, pasirinkusios žaliąjį kursą, neliks nepastebėtos. Kuriantieji žalesnes žmonių ir prekių judėjimo ar paslaugų teikimo grandines kviečiami jas pristatyti konkurse „Žaliojo susisiekimo link“, kurio finalas vyks Tarptautiniame transporto inovacijų forume jau spalio mėnesį.
 

Konkurse didžiausias dėmesys bus skirtas susisiekimo sprendimams. Transportas yra vienas labiausiai prisidedančių prie klimato atšilimo, tad pokyčiai šioje srityje gali atnešti apčiuopiamą rezultatą. Taip pat konkurse bus vertinamos ir kitos aplinką tausojančios iniciatyvos.
 

„Jei norime pakeisti situaciją, turime skatinti konkrečius darbus, iniciatyvas. Kviesdami dalyvauti konkurse, norime atkreipti dėmesį į žaliojo kurso potencialą susisiekimo srityje. Mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skaitmeniniai sprendimai, energijos tausojimas, visos susisiekimo sistemos tvarumas. Visa tai reikalinga tam, kad sparčiau pereitume prie klimatui neutralios ekonomikos“, – sako konkursą organizuojančios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
 

Konkurso „Žaliojo susisiekimo link“ paraiškų laukiama iki spalio 6 d. el. paštu nominacijos@ltg.lt arba https://www.litrail.lt/zaliojo-susisiekimo-link.

Pateiktas paraiškas vertins iš viešojo ir privataus sektoriaus ekspertų sudaryta komisija. Nominantai ir laimėtojai visuomenei bus pristatyti š. m. spalio 21-22 dienomis vyksiančiame Tarptautiniame transporto inovacijų forume, kurį organizuoja Transporto Inovacijų Asociacija (TIA) ir Susisiekimo ministerija.
 

„Šių metų Forume pagrindinis dėmesys bus skiriamas transporto ir logistikos sektoriaus transformacijoms ir skaitmenizavimui per artimiausius 10 metų bei tolesnei šio sektoriaus ateičiai. Žalieji sprendimai ir aplinką tausojančios iniciatyvos neabejotinai bus vienos iš esminių proveržio sąlygų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje“, – pažymi TIA direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
 

Žalieji apdovanojimai Forumo metu bus teikiami šešiose kategorijose: „Žaliausia savivaldybė“, „Žaliausias judumo startuolis“, „Žaliasis eksportas“, „Dizaino sprendimai geresniam susisiekimui ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui“, „Tvarių judumo priemonių skatinimas“ ir „Sprendimas transporto ir logistikos skaitmeninimo srityje“.
 

Žaliausia savivaldybė bus renkama atsižvelgiant į renovuotų daugiabučių, nutiestų ar rekonstruotų pėsčiųjų, dviračių takų, atsinaujinančią elektros energiją gaminančių vartotojų, elektromobilių ir jų įkrovimo prieigų skaičių, taip pat gatvių apšvietimą, viešąjį netaršų transportą. Žaliojo eksporto kategorijoje bus vertinami produkto ar paslaugos eksporto rinkos, inovatyvumas, unikalumas, įtaka žaliajam susisiekimui.
 

Taip pat bus renkamas žaliausias judumo startuolis. Juos komisija vertins pagal inovatyvumą, proveržį vykdant žaliojo kurso tikslus, pritaikomumą rinkoje, plėtros galimybes, sprendžiamo iššūkio aktualumą.
 

Kitos kategorijos skirtos tvaraus judumo priemonėms skatinimui (nuosavą automobilį pakeičiančių tvarių priemonių naudojimui, įmonės indėliui mažinant ŠESD kiekį), inovatyviems, pritaikomiems ir ekonomiškai naudingiems sprendimams transporto ir logistikos skaitmeninimo srityje bei originaliems, sukurtiems laikantis draugiškumo aplinkai dizaino sprendimams geresniam susisiekimui ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui.
 

Konkurso partneriai yra Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Vidaus reikalų, Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Transporto Inovacijų Asociacija.  
 

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti https://www.litrail.lt/zaliojo-susisiekimo-link arba teirautis el. paštu. nominacijos@ltg.lt.

Uostamiestyje apsilankius aukštiems Europos Komisijos pareigūnams Klaipėdos universitetas bei Klaipėdoos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) siunčia stiprią žinią į Briuselį apie čia įgyvendinamus tarptautinius „Interreg” programos projektus.

„Idėjos kelionė nuo dokumento – iki realaus, apčiuopiamo prototipo, sukurtos infrastruktūros, suformuotų partnerysčių – kupina įvairių iššūkių, tačiau nestinga sėkmės pavyzdžių, kuriais išties galime didžiuotis čia, Klaipėdoje. Alliance Mėlynųjų biotechnologijų akseleratorius, neseniai su daugiau nei šimtu dalyvių praūžęs Portathon2021 hakatonas, AquaVIP vasaros mokykla ir būsimi Master FishFarmer Class mokymai akvakultūros specialistams, Lietuvos jūrinio klasterio veikla – tik keli esminiai akcentai, kuriuos pristatėme Jean-Pierre’ui Halkinui, Slavomirui Tokarskiui ir Petri Koistinenui iš Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO)”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas. 

Svečiai aplankė KU Jūros tyrimų institutą, eksperimentinę krevečių auginimo bazę, susitiko su mokslo, savivaldos, verslo paramos institucijų atstovais. 

„Akivaizdu, jog Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas yra išties aktyvūs „Interreg“ partneriai. Baltijos jūros forumo metu daug kalbėjome apie tai, kaip jaunimas gali pasitelkti įvairius „Interreg“ projektus ir juos panaudoti savo kūrybiškumo ir idėjų auginimui. Tai, ką išgirdome ir pamatėme Klaipėdoje, mus išties nudžiugino. Susipažinome su išties įdomiais projektais, kurie yra tokie skirtingi – nuo krevečių auginimo iki elektrinio transporto plėtojimo.  Esame sužavėti, įgavę įkvėpimo ir linkime jums viso ko geriausio”, – kalbėjo S.Tokarskis.

Anot J. Pierre’o Halkino, gyvas santykis su projektus įgyvendinančiais žmonėmis skirtingose šalyse ir proga savo akimis išvysti tai, ką pavyko nuveikti, – stipriai motyvuoja. „Buvo labai įdomu pamatyti, kaip Klaipėdoje su inovatorių bendruomene dirbantys žmonės geba pasitelkti skirtingus finansavimo šaltinius ir pasiekti labai puikių rezultatų. Dirbant Briuselyje kartais sudėtinga juos geriau pažinti, tad šis vizitas tapo puikia proga tai padaryti”, – sakė EK pareigūnas.

Siekiant palengvinti skolinimosi naštą Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), Europos garantijų fondas (EGF) garantuos INVEGOS finansinės priemonės „Startuok“ paskolas. Visas galimas paskolų portfelis sudarys net 57 mln. Eur.

Garantijų sutartį ketvirtadienį pasirašė ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, INVEGA direktorius Kęstutis Motiejūnas, Europos investicijų fondo įgaliotinis Hubertas Cottogni ir Europos investicijų banko viceprezidentas Thomas Ostrosas.

„Jaunas verslas ypač jaučia finansavimo trūkumą,  nes neturint kredito istorijos ar kreipusis dėl paskolos inovatyviai verslo idėjai įgyvendinti iš bankų dažnai sulaukiama neigiamo atsakymo. Todėl siekiame, kad pradedantieji verslą turėtų kuo geresnes ir platesnes skolinimosi galimybes ir galėtų sparčiau plėtoti veiklą ir augti. Skaičiuojama, kad šiomis garantijomis galės pasinaudoti daugiau kaip  500 Lietuvos įmonių“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

„Europos investicijų bankas kartu su valstybėmis narėmis įsteigė Europos garantijų fondą, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms būtų prieinamas kuo platesnis finansavimas. Smulkusis ir vidutinis verslas yra mūsų ekonomikos varikliai ir jiems reikia suteikti galimybę gauti finansavimą, kad šis variklis veiktų. Būtent to mes ir siekiame“, – sako Europos investicijų banko viceprezidentas Thomas Ostrosas.

Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis naujomis tiesioginėmis paskolomis „Startuok“, kurios teikiamos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Ši priemonė skirta ne ilgiau kaip 3 metus veikiantiems verslams ar socialinio poveikio projektus vykdančioms įmonėms, veikiančioms iki 5 metų. Kriterijus atitinkančio verslo atstovai gali pretenduoti gauti iki 3 mln. eurų dydžio paskolas.

„Labai norime, kad šios paskolos būtų itin patrauklios ir naudingos verslui, todėl radome būdų, kaip skolinimąsi padaryti labiau prieinamą. Iš Europos garantijų fondo teikiama garantija šių paskolų portfeliui puikiai išpildys mūsų siekius padėti verslui, ypač tada, kai trūksta užstato“, – sako INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.  

70 proc. dydžio EGF garantija galės būti taikoma investicinėms ir apyvartinio kapitalo paskoloms. Pačios paskolos su EGF garantija smulkiajam ir vidutiniam verslui bus teikiamos palankesnėmis sąlygomis: bus finansuojami pareiškėjai, kurie neturės pakankamai paskolos užtikrinimo priemonių, paskolai bus taikoma sumažinta palūkanų norma, taip pat bus finansuojami ir rizikingesni projektai.

Anot K. Motiejūno, paskolų gavėjams nereikės papildomai kreiptis dėl garantijų suteikimo į INVEGĄ. INVEGA, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją dėl paskolos suteikimo, pati nustatys, ar paskola tinkama įtraukti į EGF garantijų portfelį. Paskoloms EGF garantija bus  teikiama iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Europos garantijų fondas yra įsteigtas Europos investicijų banko grupės ir ES valstybių narių, finansiškai prisidedančių prie šio fondo. INVEGAI paramą pagal EGF garantijų priemonę teikia Europos investicijų fondas.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ –  Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti Lietuvos verslui gauti reikiamą finansavimą. Institucijos misija – skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos ir tiesiogiai teikiamos lengvatinės paskolos, subsidijų ir rizikos kapitalo priemonės palengvina sąlygas gauti finansavimą.

Lietuvos inovacijų centras kartu su tarptuatinio konsorciumo 200SMEchallenge kviečia į konferenciją „Open Innovation Contests for SMEs: a Deep Dive. How to design and launch initiatives supporting user-centered open innovations in SMEs” apie atvirų inovacijų konkursus ir kaip jie gali padėti įmonėms diegti inovacijas.

Renginys vyks spalio 7 d. 10-14 val. Lietuvos laiku.

Konferencija skirta inovacijų agentūroms, universitetams, verslo paramos institucijoms, mokslo ir technologijų parkams – institucijoms, kurios dirba su įmonėmis. 

Visą informaciją apie renginį rasite čia (anglų kalba).

Programa parsisiuntimui

Kviečiame į Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) organizuojamą Technologinės plėtros seminarą, kuriame bus apžvelgtos Lietuvos mokslininkų kuriamos lazerinės technologijos ir produktai, skirti lazerinio apdirbimo ir 3D spausdinimo industrijai.
 

Šio renginio metu bus aptariamas Lietuvoje sukurtų technologijų diegimas pramonėje, galimas bendradarbiavimas, bus galimybė susipažinti su kitais Lietuvos industrijos atstovais, diegiančiais inovatyvias technologijas.
 

Pranešėjai:
 

P. Mackonis – lazerių kūrimas Lietuvoje (FTMC Kieto Kūno Lazerių laboratorijos tyrėjas)

E. Zopelis – lazerinis metalinių paviršių apdirbimas pramonėje: lazerinis valymas, suvirinimas bei grūdinimas (įmonės Diodela tyrėjas)
 

Renginio moderatorius: Karolis Stašys, FTMC Inovacijų ir technologijų tarnyba

 
Renginio programa:

10:00 renginio pradžia

10:05-11:05 pranešimai

11:10-14:00 susipažinimas ir bendradarbiavimo aptarimas prie kavos
 

Seminaro data: 2021 m. spalio 12 (antradienis)
 
Seminaro vieta: konferencijų salė A101 (Saulėtekio al. 3, Vilnius)
 
Būtina registracija: https://forms.gle/6mq9pU6ZUzqGsG6B7 ir Galimybių pasas.
 
 

Į Klaipėdos universitetą (KU) rudenį sugrįžta „Blue Growth Leaders Academy“ programa, kviečianti įvairių sričių specialistus semtis mėlynosios ekonomikos žinių, kuriomis dalinsis tarptautiniu mastu vertinami mokslininkai bei verslo praktikai iš visos Europos. Šiemet priėmimo geografija taps platesnė – virtualiose auditorijose susitiks ne vien lietuviai, bet ir dalyviai iš kitų Europos šalių.

37 sertifikuoti lyderiai
 

Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su KU pernai ėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) koordinuojamas Jūrinis klasteris. Iniciatyva taip pat sulaukė Norvegijos ambasados Lietuvoje palaikymo.

Reikšmingu postūmiu „Blue Growth Leaders Academy“ atsiradimui tapo partnerių siekis sukurti žinių ir kompetencijų platformą, telkiančią  uostamiesčio proveržiui itin svarbią profesionalų bendruomenę, kuri ateityje imtųsi su mėlynąja ekonomika susijusių projektų vystymo, plėtotų mokslo ir verslo sinergijas šioje srityje.
 

Nuo 2020 m. spalio iki šių metų birželio pabaigos akademijos auditorija nuotoliniu būdu dalyvavo paskaitose apie laivybą ir uostus, pakrančių turizmą, daiktų internetą ir blockchain technologijas, jūrines biotechnologijas, akvakultūrą, konteinerių terminalus. „Blue Growth Leaders Academy“ taip pat sustiprino dalyvių kompetencijas naujų produktų kūrimo, inovacijų vadybos, intelektinės nuosavybės apsaugos, pokyčių valdymo srityse.
 

Žiniomis dalijęsi lektoriai atstovavo  Vokietijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje bei Skandinavijos šalyse veikiančias mokslo institucijas bei verslo organizacijas, kurių rikiuotėje – tarptautiniuose reitinguose aukštai vertinama Norvegijos verslo mokykla, Afredo Vegenerio institutas (AWI), Pietų Danijos universitetas, kompanijos „cloudyBoss“, „International Development Ireland” ir kt.
 

Dauguma pirmojo kurso klausytojų prisijungė iš Vakarų Lietuvoj veikiančių įmonių, savivaldos ir kitų institucijų. „Blue Growth Leaders Academy“ šiemet užbaigė 37 dalyviai.

Tarptautinę bendruomenę telkianti ašis
 

Pažangiam Europos aukštųjų mokyklų konsorciumui „EU-CONEXUS“ (angl. European University for Smart Urban Coastal Sustainability) priklausantis KU ir kiti „Blue Growth Leaders Academy“ partneriai šiemet pasitelks savo plačiai išvystytus kontaktų tinklus siekdami per programą dar plačiau paskleisti žinią apie Klaipėdą bei didelį jos potencialą plėtojant mėlynąją ekonomiką, kuriant ir diegiant inovacijas šioje srityje.
 

„Veikiame globalioje aplinkoje, kuri ne tik diktuoja sudėtingų iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių. Universitetas aktyviai imasi lyderystės pritraukiant organizacijų vadovus, įvairių sričių specialistus ir talentus, kad bendrą jų augimą paverstų nauda Klaipėdai, Lietuvai ir visam Baltijos jūros šalių regionui“, – akcentavo – kalbėjo KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

Unikali programa suteikia galimybę kiekvienam profesionalui tobulėti ir individualiai – pažvelgiant ir įvertinant įprastinius procesus iš platesnės perspektyvos, bet tuo pat metu nestabdant savo tiesioginės profesinės veiklos.
 

Galimybė susipažinti ir betarpiškai bendrauti su vienais stipriausių Europoje akademinio bei verslo pasaulio protų, besispecializuojančių skirtingose mėlynosios ekonomikos sferose, – taip pat reikšmingas impulsas tapti „Blue Growth Leaders Academy“ bendruomenės dalimi.

Skelbia atrankos pradžią
 

Planuojama, kad 2021-2022 m. „Blue Growth Leaders Academy“ kurso moduliai ir lektoriai, palyginti su praėjusiais metais, keisis nežymiai.  Nors programa šiemet atvers priėmimą ir pretendentams iš kitų šalių, visiems teks įveikti atranką, kurios metu bus atsižvelgta ne vien į norinčiųjų dalyvauti jau įgytą išsilavinimą, profesinę patirtį, bet ir motyvaciją plėsti turimas kompetencijas, kurti ir įsilieti į naujus bendradarbiavimo tinklus.
 

Priėmimas į „Blue Growth Leaders Academy“ jau startavo – pretendentai gali teikti paraiškas iki spalio 22 d.

Po vertinimo procedūros programos organizatoriai susisieks su atrinktais dalyviais. Nuotolinės paskaitos startuos lapkričio mėnesį.
 

Programa skirta verslo ir kitų organizacijų atstovams, įvairių sričių specialistams, dirbantiems ar ketinantiems plėtoti veiklą mėlynojo augimo sektoriuje. Taip pat kviečiami Klaipėdos universiteto baigiamųjų kursų bakalauro studentai, magistrantai, doktorantai, besidomintys šia tema ar vykdantys tyrimus mėlynojo augimo tematikoje.
 

8 skirtingų modulių kursą planuojama užbaigti 2022 m. birželį. Finaliniu „Blue Growth Leaders Academy“ akcentu taps dalyvių vasaros stovykla Klaipėdos universitete – jos metu bus generuojami baigiamieji projektai, kuriuos grupės pristatys vertinimo komisijai bei turės juos apginti.
 

Išsami informacija apie kurso struktūrą ir dėstytojus: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/lt/home/

The international port technology hackathon “Portathon 2021”, which took place over the weekend in Klaipėda Science and Technology Park and remotely, gathered more than 100 participants in 9 other countries. At the end of the 48-hour solution generation marathon, 19 teams presented their ideas – and there was no shortage of unexpected solutions.
 

The main thematic categories of “Portathon 2021” this year were logistics, energy, sustainable environment and cyber security. Challenges to the Hackathon were presented by the Klaipeda State Seaport Authority, the company “Bega”, which belongs to the Lithuanian maritime cluster community, the Lithuanian Armed Forces and partners of international projects.

Lithuanian triumph
 

“The largest transport routes and logistics routes meet in the port, different modes of transport and technologies interact here. Considering the complexity of such objects and the scale of the processes taking place in them, there is no doubt that there is a lot of space here for progressive ideas and a qualitative leap. Greater economic and ecological efficiency, which is becoming an increasingly important guide for ports, can be achieved only by implementing innovations and developing innovative solutions,” – emphasized Marius Skuodis, Minister of Transport and Communications, who congratulated the Hackathon.
 

The commission that evaluated the solutions generated during “Portathon 2021”, which consisted of representatives from science and business organizations, institutions contributing to the development of innovations, as well as military officers, named the solutions submitted by 3 teams from Lithuania as the strongest. 
 

The gathered team of specialists of AB “Vakarų laivų gamykla” group of companies “WSY” was awarded for the solution of the application of a virtual twin yard created with the help of 3D scanning technology in the management of production processes. The latter would enable complex, large-scale projects to be carried out much more efficiently. The team estimated that adapting the solution to business could save around € 750 per day, however, alongside this aspect they emphasized the added value created for customers and the opportunity for businesses to thus strengthen their positions in a challenging competitive environment.

National motifs in ship interiors
 

Representatives of the Navy, which became the partners of the hackathon for the first time this year, were glad that the challenges presented by this organization were solved by as many as 6 teams. Two of them became winners of the contest.
 

The Lithuanian team “CyberUnit” was awarded for the technological solution of naval personnel skills and training planning.

Success also accompanied the team „VTDK Horizontas”, where students and lecturers of Vilnius College of Technology and Design joined forces. As the Navy is planning the construction of new single-class warships, the development of the warship concept is currently underway, and future design specialists have not missed a unique opportunity to contribute to this process by offering Lithuanian warships an adapted interior solution.
 

Naval Forces currently use three different classes of warships, most of which were designed and built more than 30 years ago in Great Britain, Norway, and Denmark. In the vision of Vilnius College of Technology and Design students, the new Lithuanian ships are modern, providing more convenience, representing the country’s national identity.
 

The students’ presentation emphasized not only functionality, space-saving solutions that make it easy to transform it – also integrated visual elements, repeating traditional Lithuanian motifs, seen in ancient fabrics, carvings, etc. The integration of oak, amber elements and linen in the interior of the ships would also remind the soldiers of home. 

Waste – for the production of advanced material
 

A joint team of representatives from different countries “Sweep & Storm”, awarded in the Hackathon, provided highly unexpected insights into possible pollution monitoring and management in ports. The innovators not only offered a solution for smart autonomous aircraft, but also drew attention to the possibility of creating a unique material with extremely good absorbent properties from human or animal hair and nylon waste. According to the innovators, by integrating it into special drone containers, it would be possible to efficiently manage spills in the port.
 

The team noted that many of the pollution abatement measures currently in place are designed to combat large-scale ecological disasters, but for small spills, it would make sense to look for other innovative tools.
 

“Why hair? 1 kilogram of hair can absorb up to 8 liters of oil products. Hair is keratin with a non-yielding strength to steel. Currently, 90% of this type of waste goes to landfill, but it could be turned into something that would be beneficial and not have side effects on the environment. The innovative material would be extremely light, corrosion-resistant and cheaper than carbon fiber, so its application could cover more areas in ports” – The Sweep & Storm team named the advantages in their presentation.

Large group of experts
 

20 mentors – experts from different fields – from Lithuania and abroad helped the hackathon participants to strive for victories. The teams were consulted by representatives from Klaipeda Port, Naval Forces, Klaipeda University, Lithuanian Higher Maritime School, Lithuanian Innovation Center, digitization solution experts from “Schneider Electric Lithuania”, “Omega 365 Lithuania”, “cloudyBoss”, “Visinator”, “DP World’s” “Cargoes” division, Blekinge University of Technology, “Ignitis Group”, “Open Circle Capital”, “Ontarget Ventures”.
 

This year, four international projects – “Secmar”, “Connect 2 Small Ports”, “Liquid Energy” and “Exoprodigi” – helped Klaipėda to carry the “Portathon” flag.

The winners of the Portathon, which has already managed to become the business card of technological events in Klaipėda, shared a prize fund of EUR 4 000, the main founder of which was Klaipėda Port.