Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, dovanų sulaukė keliasdešimt pajūrio moksleivių, dalyvavusių edukacinio projekto „Jūros ambasada“ konkurse „Ateities jūra“.
Rugsėjo pabaigoje, per Pasaulinę jūros dieną su jūrinėmis inovacijomis ir uosto specifika, jūrine kultūra, aplinkosauginiais sprendimais, galinčiais prisidėti prie jūros ekosistemos išsaugojimo, supažindinti jaunuoliai buvo pakviesti pasitelkti savo fantaziją ir dalyvauti asociacijos „Lietuvos jūrinis klasteris” rengiamame konkurse – į jį įsiliejo apie šimtas moksleivių iš Palangos ir Klaipėdos.
„Daug žinių apie jūros teikiamas galimybes jaunuoliai rudenį pasisėmė konferencijoje „Ateities jūra“, kur pranešimus skaitė keliolika mokslininkų, verslininkų, inžinierių, inovatorių, jūrinės ekonomikos ir inžinerijos specialistų. Moksleiviams suteikėme visišką laisvę fantazuoti ir svajoti apie ateities jūrą, buvo įdomu išvysti, kokią ją jie įsivaizduoja po kelių ar keliasdešimties metų, itin daug dėmesio jaunuoliai skyrė ekologinėms temoms. Esame sužavėti, koks jaunimas kūrybingas ir išradingas – moksleiviai piešė, rašė, kūrė prezentacijas, programavo. Išrinkti geriausius buvo išties nelengva“, – apie konkursą pasakojo projekto „Jūros ambasada“ projekto vadovė Dovilė Ringis.
Apdovanoti išradingiausius konkurso dalyvius padėjo gausus būrys projekto „Jūros ambasada“ įgyvendinančios asociacijos „Lietuvos jūrinis klasteris” partnerių – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėda ID ir AB „Vakarų laivų gamykla“. Visi konkurso dalyviai sulaukė projekto organizatoriaus, Lietuvos jūrinio klasterio, dovanų. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos antrokai, kūrę animuotas jūrines istorijas programa „Scratch“ apdovanoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prizais. Klaipėda ID įsteigė dovanas Klaipėdos „Vėtrungės” gimnazijos gimnazistams, kurie kūrė prezentacijas „Ateities jūra“ ir taip atkreipė dėmesį į opias aplinkosaugines problemas, kurios buvo paliestos ir šį rudenį, Klaipėda ID rengtoje, tarptautinėje mėlynosios ekonomikos konferencijoje „Klaipėda Manifesto“.
Aktyviausiai konkurse dalyvavę Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos moksleiviai pateikė kelias dešimtis piešinių – geriausiųjų autoriai sulaukė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėda ID dovanų. Specialų prizą laivo modelį sukūrusiems aštuntokams įsteigė AB „Vakarų laivų gamykla“ – būtent jų atstovo pranešimas apie statomus ateities laivus įkvėpė paauglius pabandyti sukurti savitą laivo modelį.
Projektas „Jūros ambasada” – tai iniciatyva, kuri yra skirta atskleisti jūros teikiamas galimybes, supažindinti jaunąją kartą su perspektyvomis įgyti su jūra susijusias profesijas, papasakoti apie naujausius išradimus ir inovacijas, aplinkosauginius sprendimus. Projektas, kuris pristato Klaipėdos, kaip jūrinio miesto išskirtinumą, iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.
2022 metais projektui “Jūros ambasada“ startas duotas Vilniuje, LR Seime vykusioje konferencijoje „Klaipėda jūrinėje Europoje“. Itin daug jūrinių veiklų, tarp jų, ir per projektą sukurti virtualios realybės vaizdo klipai apie jūros teikiamas galimybes, pristatyti Jūros šventėje, visuomenei atvertame „Jūrininkų skvere“, kurio iniciatorė – Lietuvos jūrininkų sąjunga. Didžiausias „Jūros ambasados“ renginys įvyko rugsėjo pabaigoje Klaipėdos universitete – jis buvo dedikuotas Pasaulinie jūros dienai. Konferencija „Jūros ambasados akademija: ateities jūra“ pritraukė apie pustrečio šimto moksleivių.
2023 metais, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, „Jūros ambasados“ veiklos bus vykdomos ir kituose šalies miestuose, taip siekiant jūrines žinias skleisti ir nuo jūros nutolusiuose regionuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šalies mokykloms ir moksleiviams, kurie ateityje Klaipėdoje galėtų siekti įgyti unikalias ir perspektyvias, su jūra susijusias profesijas.
Teksto autorė – Emilija Radavičiūtė
Programavimo sritis kurį laiką susiduria su ženkliu programuotojų stygiumi darbo rinkoje. Viena to priežasčių – ypač didelė programinę įrangą naudojančių technologijų gausa. Pavyzdžiui, paprastus šaldytuvus, kartu su televizoriais ir laikrodžiais, keičia išmanieji, netgi dulkių siurbliai-robotai naudoja atsikrą programinę įrangą.
Ne ką mažesnis poreikis yra ir informacinių technologijų (IT) pasaulyje. Ypatingai paklausūs yra vyresnieji programuotojai, sistemų architektai, kibernetinio saugumo žinovai. Greta jų, mažiau paklausios, bet gerai apmokamos yra kompiuterinių žaidimų ir internetinių svetainių kūrėjų specialybės, daug darbo pasiūlymų sulaukia sistemų administratoriai.
Pasirinkę programavimo kelią galite tikėtis reguliarių ir pelningų darbo pasiūlymų. Vis dėlto, dažnai susiduriama su reikiamų žinių stoka. Netgi patyrę programuotojai susiduria su iššūkiais mokantis naujos programavimo kalbos. Štai keli patarimai, jeigu nusprendėte išbandyti savo jėgas dvejetainės sistemos reguliuojamoje darbovietėje.
Ar aš galiu programuoti?
Visų pirma, reikėtų išsklaidyti kelis mitus, susijusius su programavimu. Dauguma žmonių yra įsitikinę, jog programuotojai privalo turėti išsamias tiksliųjų mokslų ir matematikos žinias. Žinoma, tam tikrų bazinių matematikos gebėjimų reikia kiekvienam programuotojui. Tačiau jie yra žymiai paprastesni, negu įprasta mąstyti. Didieji IT darbdaviai kaip Google ar Microsoft savo darbuotojus atrenka pagal jų bendravimo, komandinio darbo, bei darbo etikos įgūdžius. Neabejotinai svarbios techninės žinios vis dėlto yra antroje vietoje. Darbdaviai ypač vertina tuos darbuotojus, kurie sugeba greitai įsisavinti naują informaciją. Asmenys, turintys puikius kolegų atsiliepimus kitose srityse, gali nebijoti darbo pokalbių IT įmonėse. Jų turimos kompetencijos bus įvertintos, o žinių stygius ištaisytas reguliarių apmokymų metu.
Verta turėti galvoje, jog skirtingos programavimo specialybės reikalauja skirtingų kompetencijų. Pavyzdžiui, internetinių svetainių kūrėjai retai susiduria su sudėtingomis matematinėmis funkcijomis, kuomet duomenų analitikai privalo turėti išsamias matematikos žinias.
Ne ką mažiau svarbios nei tikslieji mokslai yra anglų kalbos žinios. Programuotojai, susidūrę su problema, didelę dalį laiko praleidžia sprendimo ieškodami Google paieškos sistemoje. Deja, dažniausiai atsakymą galima rasti tik anglų kalba. Anglų kalba taip pat būtina mokantis savarankiškai arba dalyvaujant įvairiuose mokamuose ar nemokamuose kursuose internete. Be bazinių anglų kalbos žinių tapti visaverčiu programuotoju yra labai sunku, todėl efektyviausia visų pirma išmokti ją, ir tik po to įsikibti į programavimo kursus.
Trys būdai išmokti programuoti
Lietuvoje yra įprasta iškart po mokyklos baigimo tęsti studijas aukštojoje mokykloje. Renkantis savo kelią svarbu suvokti, jog programavimas yra itin dinamiška profesija. Programavimo kalbos nuolat keičiasi, tobulėja, prisitaiko prie naujų technologijų. Nuolat nesimokant ir nesidomint, net ir patyręs programuotojas per kelerius metus gali tapti nepaklausus. Palyginus su kitomis lavinimo platformomis, aukštosios mokyklos skiria nemažą dėmesį teorijai. Lietuvoje su programavimu susijusias studijų programas siūlo Vilniaus bei Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Kauno technologijų universitetas, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, bei Šiaulių universitetai.
Yra ir kitų būdų, kaip sėkmingai įgyti programavimui reikiamų įgūdžių. Pasaulyje sparčiai populiarėja programavimo kursai internetu. Interneto vartotojai gali rasti neįkainojamos informacijos Skillshare, YouTube, Udemy, ir panašiose platformose. Jos yra nepamainomos siekiant susipažinti su programavimo pagrindais, išsirinkti dominančią programavimo kalbą bei karjeros kelią. Turint bazinių žinių pagrindą, mokslą galima tęsti tam specializuotuose interneto portaluose. Pavyzdžiui, lietuvių įkurta globali Turing College mokykla siūlo mokytis iš geriausių savo srities ekspertų. Dalyviai gali užmegzti santykius su Google, IBM, Unity, ar kitų globalių prekės ženklų atstovais.
Šios programos suteikia specialybei naudingų praktinių žinių bei aprūpina aktualiausia mokymo medžiaga. Dažniausiai yra susilaikoma nuo nuodugnesnių teorinių paskaitų, vietoje to dalyvius supažindinant su tikrąja vidine IT „virtuve”. Tokių kursų populiarumą lemia jų praktinė nauda, praversianti darbo pokalbio metu. Verta prisiminti, jog čia taip pat būtinos anglų kalbos žinios, kadangi tikrai teks dirbti išvien su užsienio ekspertais.
Reikiamų programavimui įgūdžių galima išmokti ir savarankiškai. Interneto plėtra atvėrė daug naujų galimybių savarankiškam mokymuisi, tačiau tai reikalauja kruopštumo ir disciplinos. Padarius klaidą ją reikia savarankiškai identifikuoti bei rasti sprendimo būdų. Jeigu norima įgyti praktinės darbo patirties imantis realių projektų (tokių, kaip, pavyzdžiui, svetainės kūrimas) tai greičiausiai teks daryti pačiam, be niekieno pagalbos.
Savarankiškas mokymasis turi du privalumus. Visų pirma, tai nieko nekainuoja, reikia tik darbo kompiuterio ir interneto ryšio. Antra, programuotojai, norintys išlikti konkurencingais, savarankiškai mokosi visą gyvenimą. Programuotojas, gebantis savarankiškai perkąsti naujausių technologijų kodą ir jį patobulinti, gali tikėtis pastovių, gerai apmokamų darbo pasiūlymų.
Nebūtina rinktis tik vieną iš šių kelių. Pavyzdžiui, savarankiškai pasidėjus programavimo pagrindus, toliau savo kompetencijas plėsti galima naudojantis interneto kursais. Juos baigus ir įgavus praktinės darbo patirties, galima gilinti žinias aukštosiose mokyklose. Verta nepamiršti, kad programavimo specialistai mokosi visą gyvenimą. Jei pasižymite smalsumu ir žingeidumu, tik laiko klausimas, kada didžiausių įmonių durys prasivers ir jums.
Šalčio sukaustyto pajūrio vaizdai akina baltumu, tačiau po sniego ir ledo sluoksniu „miega“ tamsioji šio reginio pusė – užsilikusios ar bangų išplautos šiukšlės. Jų kiekis Lietuvos paplūdimiuose europinę normą, kuri apibrėžia gerą paplūdimių būklę, viršija nuo keliolikos iki keliasdešimties kartų. Situacija ne geresnė ir Latvijoje.
Akistatoje su plastiko problema pirmąsyk jėgas sutelkę kaimyninių šalių mokslininkai ne tik garsiai kalba apie pastaruosius dvejus metus pajūryje vykdytų tyrimų rezultatus, bet ir parengė konkrečias gaires savivaldai, maitinimo ir turizmo verslui bei kitiems sektoriams, kurios padėtų siekti pozityvių pokyčių.
Suvienodino monitoringą
Į taršos plastiku problemą tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos tyrėjai buvo atkreipę dėmesį ir tam tikrus tyrimus bei skaičiavimus vykdė jau apie dešimtmetį – tai, kad pajūrio ruožuose randamose šiukšlėse dominuoja vienkartinio plastiko gaminiai ir jų fragmentai, o mikroplastikas „pirmauja“ mikrošiukšlių kategorijoje, jiems seniai žinoma. „Visgi nebuvo bendros monitoringo sistemos, kuri sudarytų galimybes turėti daugiau aiškumo, lyginti duomenis ir atsispiriant nuo jų ieškoti tinkamiausių problemos sprendimų“, – pažymėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto dr. Arūnas Balčiūnas.
2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektas „ESMIC“ (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising) atvėrė galimybes kaimyninių šalių tyrėjams dirbti drauge. Į veiklas drauge su KU įsitraukė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, Aplinkos švietimo fondas Latvijoje (FEE Latvia).
Inovatyvūs požiūris ir metodai
Mokslininkams atkreipus dėmesį, kad dumbliai šiukšles ir jų fragmentus pritraukia tarsi gaudyklės, jų sankaupų ir išmetimų krante stebėjimas tapo itin reikšminga projekto veikla, kurią įgyvendinant pasitelkti inovatyvūs metodai – paplūdimių apžvalgos dronais, taip pat analizuoti Žemės palydovinių sistemų renkami duomenys. Juos apdorodami tyrėjai integravo ir dirbtinio intelekto technologijas, padedančias modeliuoti ir atvaizduoti dumblių išmetimus. „Žengėme, sakyčiau, pionierinius žingsnius, nes Europoje ryškesnių bandymų dirbti tokios tematikos projekte apjungiant visus šiuos įrankius iki šiol nebūta“, – atkreipė dėmesį KU JTI mokslininkas.
Nuoseklūs stebėjimai buvo atliekami dvejus metus – per šį laiką pavyko identifikuoti pakrančių ruožus, kuriuose dumblių išmetimų ir sankaupų pasitaiko dažniausiai. Lietuvoje šiuo atžvilgiu išskirtinės yra teritorijos Klaipėdoje ties šiauriniu molu, o taip pat Šventosios šiaurinis paplūdimys, Latvijoje dažniausiai išmetimai buvo fiksuojami tarp Papės ir Jūrmalciems, taip pat šiauriau Venspilio molo bei ruože tarp Jūrmalos ir Bigaunciems.
Anot dr. A. Balčiūno, bene pirmąsyk taip atidžiai tyrinėta minėtų sankaupų sudėtis: „Į dumblius įsipainiojusių šiukšlių tyrimai iki šiol buvo savotiška „pilkoji zona“, nes juos atlikti yra gan sudėtinga“.
Mikroplastikas – makro problema
Tyrimai atskleidė, kad šiukšlių dumblių sankaupose esti žymiai daugiau nei netoliese slūgsančiame paplūdimio smėlyje – tirtuose ruožuose šis skaičius siekė nuo 2,7 iki 6,4 karto. Mikroplastikas šiame kontekste – tikra ekologinė bomba. Šių dalelių, kurios mažesnės nei 5mm, jūros dumbliuose aptinkamas itin didelis kiekis: 1m³ augalinių sąnašų gali glūdėti nuo kelių dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių mikroplastiko fragmentų. Būdamos labai atsparios ir dėl įvairiausių cheminių junginių, jos kelia labai didelę grėsmę gyviems organizmams.
Anot mokslininkų, visuomenėje jau neblogai orientuojamasi apie esminius plastiko taršos šaltinius – tai vienkartiniai indai, pakuotės ir dekoracijos, mikroplastiku „turtinga” tam tikra kosmetika, sintetinė tekstilė. „Visgi kartais net nesusimąstome apie kitas formas, kaip plastikas juda mieste ir ekosistemose. Pavyzdžiui, nuo gatvių nuvalyto sniego kalnai „sugeria” ir automobilių taršą, ir šiukšles, ir mikroplastiką, kuris tirpdamas srūva į jūras ir vandenynus“, – atkreipė dėmesį mokslininkas.
Dilemos dėl dumblių tvarkymo
Turint omenyje Lietuvoje ir Latvijoje atliktų tyrimų metu gautus duomenis, peršasi išvada, kad surenkant dumblius būtų galima eliminuoti gan ženklius kiekius plastiko ir kitų šiukšlių iš jūrinės aplinkos. Visgi vienareikšmiško atsakymo nėra – dumbliai tam tikroms gyvūnų rūšims yra ir maistas, ir prieglobstis.
Priėmus sprendimą dumblius pašalinti nuo kranto, vėlgi iškyla tam tikrų dilemų. Kai kuriose valstybėse taikoma praktika šiuos jūrinius augalus naudoti kaip trašą arba kopų sutvirtinimo medžiagą, tačiau žinojimas apie tokiose sankaupose glūdintį plastiką ir mikroplastiką greičiausiai nuo to atgrasytų.
Visgi mokslininkai linkę siūlyti išvežti į specialias aikšteles ar deginimui dumblius, kurie šiltuoju sezonu paplūdimiuose užsibūna ilgesnį laiką. Anot tyrėjų, netvarkomi dumbliai gali pasitarnauti kaip tam tikras inkubatorius, kuriame išbujoja žmonių sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Nustatyta, kad trys dienos yra toji riba, kuomet dumblius reikėtų išvežti iš poilsiautojų lankomų paplūdimių – kitu atveju galimi ligų protrūkiai. Procesai itin įsisiūbuoja šiltu oru – apie tai liudija ir nosį riečiantis dvokas, tačiau net ir rudenį, kai po stipresnių vėjų žmonės puola sąnašose ieškoti gintaro, pavojų irgi išlieka, tad būtina paisyti rankų higienos, atidžiau stebėti aplinką tyrinėjančius vaikus.
Drausmės ir skatinimo balansas
Nors ir pabrėždami būtinybę tinkamai reaguoti į dumblių išmetimus, tyrėjai akcentuoja prevencinių veiksmų svarbą siekiant vaduoti jūrą ir paplūdimius nuo plastiko. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai gruodį pristatė projekto „Esmic“ rėmuose parengtą veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti vienkartinio plastiko gaminių naudojimą buityje, versle ar rekreacinių veiklų metu.
Rengdami šį priemonių paketą, kuris išliks nuolat prieinamas internetinėje erdvėje, mokslininkai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad būtinas skirtingų visuomenės grupių įsitraukimas siekiant apčiuopiamo pokyčio. „Vienkartinės paplūdimių švarinimo akcijos yra puikus dalykas, tačiau turime būti nuoseklūs. Pamatei šiukšlę – pakelk, susimąstyk pirkdamas ir parduodamas vienaip ar kitaip įpakuotą gaminį, suvenyrą. Veiksmų planas identifikuoja labai konkrečias sritis ir situacijas, kuriose galime ir turime būti proaktyvūs integruodami alternatyvas vienkartiniam plastikui“, – kalbėjo dr. Arūnas Balčiūnas.
Pajūrio savivaldybės vienkartinio plastiko vartojimą į griežtesnius rėmus gali sprausti per leidimų ir licencijų išdavimo mechanizmus maitinimo ir prekybos sektoriams, didžiųjų renginių organizatoriams. Indų depozito sistemos diegimas ir skatinimas baruose, festivaliuose, daugiau geriamojo vandens fontanėlių ar čiaupų – tai irgi ženkliai prisidėtų mažinant vienkartinio plastiko kiekius.
Visgi apribojimai nėra vienintelis kelias – taip pat svarbu pastebėti tuos, kurie savo iniciatyva neša teigiamus pokyčius. Savo ruožtu projektas „Esmic“ inicijavo „Concious Choice“ apdovanojimus organizacijoms ir asmenims, kurie prisideda prie vienkartinio plastiko mažinimo ir savo aktyvumu bei pavyzdžiu edukuoja visuomenę – šių metų pabaigoje buvo pagerbti latviai „Tiamo Grupa“, VšĮ Žemupite, Nidoje veikianti kavinė-baras „Kuršis“, Šventosios miestelio gyventoja Bronislava Butkutė.
Nušvietė ir „Euronews“
„Esmic“ komanda pastebi, kad savivalda, verslas ir visuomenė plastiko problemos neignoruoja – tą viso projekto metu liudijo organizacijų įsitraukimas į įvairius renginius, kurių metu dalintasi aktualia informacija, gerosiomis praktikomis, vyko tarpsektorinis bendradarbiavimas įgyvendinant švietėjiškas iniciatyvas, parodas.
Šį rudenį Lietuvoje pirmąsyk organizuota „My Sea Campaign“ žmones kvietė drauge su mokslininkais ne tik rinkti ir skaičiuoti šiukšles Karklės, Melnragės, Šventosios ir Palangos paplūdimiuose, bet ir diskutuoti apie aplinkosauginius iššūkius ir galimus jų sprendimo būdus.
Tai, jog „Esmic“ atliepė išties aktualią problemą, liudijo ne vien nacionalinių žiniasklaidos priemonių dėmesys, bet ir projekto svarbos įvertinimas tarptautiniu mastun – „Euronews TV“ atvyko užfiksuoti „My Sea Campaign“ eigos bei domėjosi tyrėjų darbu. „Smart Regions“ laida sudarė galimybes Lietuvos ir Latvijos mokslininkus pasidalinti savo įžvalgomis su 155 šalių auditorija septyniomis kalbomis.
2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa
Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 382 138,64 Eur.
Projekto partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, FEE Latvia (Aplinkos švietimo fondas).
Daugiau informacijos:
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas
tel. + 370 46 39 87 36, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt
https://latlit.eu/esmic/ www.europa.eu
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.
Finansinių sunkumų 2019-2021 m. laikotarpiu patyrusios įmonės aktyviai domisi Inovacijų agentūros paskelbta finansine dotacija, kuri turėtų padėti išlaikyti verslo pajamas ir konkurencingumą. Finansinė pagalba skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, verslą vykdančioms Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.
„Visų pirma norime padėti pajamas praradusioms įmonėms atkurti mokumą trumpuoju laikotarpiu ir susigrąžinti finansinį stabilumą. Bendrovės galės įsigyti ekspertines konsultacijas: planus, kurie padėtų optimizuoti veiklos kaštus ir tokiu būdu atkurtų įmonės mokumą. Jei įmonės vadovai vis pagalvoja, kad reikia išorės verslo konsultanto, finansų rizikos valdymo ar kito eksperto konsultacijos ir įžvalgų, kaip pagerinti įmonės veiklą, mokumą, kaip optimizuoti kaštus, tai puiki priemonė iš dalies finansuoti šias konsultacijas”, – sako Agnė Vaitkūnienė, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento direktorė.
Pasak jos, būsimi projekto įgyvendintojai galės įsigyti konsultacijų paslaugas, kurios siektų optimizuoti veiklos kaštus, tokius kaip tiesioginės parduotos produkcijos sąnaudos, darbo užmokesčio, žaliavų ir įrangos priežiūros, administracinės išlaidos. Priemonė labai paprasta, projekto įgyvendinimo planą (PĮP) parengti ir administruoti nesunkiai gali pati įmonė. Atsiskaitymas taip pat paprastas, reikės tik rezultato, t.y. pateikti verslo konsultanto ar eksperto parengtą ataskaitą, kurios išvadoje būtų nurodyti priemonės ir būdai, kaip pagerinti įmonės veiklą (antikrizinis veiklos valdymo planas, veiklos kaštų optimizavimo planas ir pan.).
Įmonės projektus turės įgyvendinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione per 12 mėnesių. Šis regionas apima visą Lietuvą, išskyrus Vilniaus apskritį. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma antikrizinės veiklos valdymo paslaugoms įsigyti – 10 tūkst. Eur, o veiklos kaštų optimizavimo paslaugoms įsigyti – 5 tūkst. eurų. Bendrai įmonių projektams įgyvendinti numatyta 2,5 mln. eurų.
Pretenduoti į finansavimą gali bendrovės veikiančios ne mažiau nei 3 metus. Vertinant pajamų kritimą atsižvelgiama į pajamas gaunamas už pačių pagamintą produkciją ar teikiamas paslaugas, į pajamas už perpardavimą – neatsižvelgiama.
„Vertindami paraiškas atsižvelgiame į keletą finansinių rodiklių. Finansavimą gali gauti įmonės, kurių metinės pajamos 2019 m. buvo didesnės nei 200 tūkst. Eur ir daugiau nei pusė metinių pajamų gautos už savo pagamintą produkciją. Taip pat vertiname kiek 2020 m. ir 2021 m. krito pajamos lyginant su 2019 metais. Kuo didesnis kritimas – tuo aukštesnis konkursinis balas skiriamas. Raginame pajamas praradusius verslus kreiptis į Inovacijų agentūros ekspertus, konsultuotis, teikti paraiškas ir atkurti įmonių finansinį stabilumą“, – sako A. Vaitkūnienė.
Išsamiai kvietimo sąlygos pristatomos Inovacijų agentūros tinklalapyje. Paraiškas projektui įgyvendinti galima teikti iki 2023 m. vasario 20 d.
Norintiems gauti finansavimą pagal šią priemonę Inovacijų agentūros specialistai gruodžio 15 d. organizuoja specialius mokymus internetu, būtina registracija.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja įgyvendinti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.
Nuo 50 iki 500 tūkst. eurų dydžio investicijos padės Lietuvos startuoliams, mažiesiems verslams, jau ankstyvojoje veiklos stadijoje kur kas paprasčiau pritraukti rizikos kapitalo investicijų, reikalingų verslo plėtrai. Pritraukę investicijų, startuoliai galės daugiausia dėmesio skirti naujoms idėjoms plėtoti, produktams ar paslaugoms kurti.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri yra Inovacijų skatinimo fondo valdytoja, pasirašė sutartis su dviem atrinktomis fondų valdymo bendrovėmis FIRSPICK ir „Baltic Sandbox“ dėl dalyvavimo priemonės „Akceleratorius 2“ veikloje. Numatoma FIRSTPICK fondų veiklos trukmė – 8 metai, o „Baltic Sandbox“ – 10 metų, turint galimybę šį terminą pratęsti 2 metams.
„Nuo 2021 m. Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau kaip 420 mln. eurų investicijų, o bendra inovatyvių verslų vertė pasiekė daugiau kaip 7 mlrd. eurų. Šiemet dar vienas Lietuvos startuolis tapo vienaragiu. Norime toliau auginti aktyvią Lietuvos startuolių bendruomenę. Jų verslų plėtrą paskatins papildomos priemonės, kurios padės steigti startuolius, juos auginti ir tikiu – sulauksime dar ne vieno vienaragio“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
„Akceleratorius 2“ – tai Inovacijų skatinimo fondo priemonė, kuria siekiama skatinti inovacinę veiklą, investuojant į besikuriančias perspektyvias labai mažas ir mažas įmones. Svarbiausias jos taikymo tikslas – skatinti startuolių ekosistemos plėtrą ir verslumą.
Valstybės lėšomis finansuojamas Inovacijų skatinimo fondas įsteigtas 2020 m. pabaigoje. Jo steigėjai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija ir INVEGA. „Akceleratoriui 2“ įgyvendinti skiriama 18 mln. eurų valstybės lėšų. INVEGOS atrinkti du finansų tarpininkai taip pat pritrauks nepriklausomų privačių investuotojų lėšų.
Numatyta, kad kiekvienas iš atrinktų finansų tarpininkų įsteigs po du rizikos kapitalo fondus – priešankstyvosios stadijos fondą (angl. „Pre-seed Fund“), kuris bus naudojamas preakceleravimo ir akceleravimo programoms vykdyti bei pradinėms rizikos kapitalo investicijoms, ir ankstyvosios stadijos fondą (angl. „Seed Fund“), kuris bus naudojamas rizikos kapitalo investicijoms.
Lietuvos jūrinio klasterio nare šiemet tapusi kompanija RWE suvienijo jėgas su pirmaujančiomis Vakarų Lietuvos švietimo institucijomis, kad paspartintų jūros vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje, paremtą švietimu, tyrimais ir žinių perdavimu. Pasirašyti atitinkami ketinimų protokolai su Klaipėdos universitetu, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.
Ceremonija įvyko gruodžio 8 d. vykusio forumo „Pokyčių vėjas” metu – renginį organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas, asociacija „Klaipėdos regionas” ir Lietuvos jūrinis klasteris.
„Jūros vėjo energetika yra labai svarbi siekiant patenkinti didėjantį atsinaujinančios energijos poreikį ir kurti naujas, perspektyvias darbo vietas. Stiprus ryšys tarp Baltijos šalių ir kaimyninių šiaurės ir vakarų regionų atveria galimybes energijos eksportui. Taigi Baltijos jūra gali tapti ateities energetikos centru Europoje. „RWE“ siekia, kad tai taptų realybe“, – per vakarykštę sutarties pasirašymo ceremoniją sakė Andreas Hammar, „RWE Renewables“ jūrinės vėjo energetikos plėtros viceprezidentas Baltijos, Skandinavijos regionui ir Lenkijai.
Baltijos šalys turi ambicingų klimato tikslų, o jūros vėjo energetikos plėtra dažnai yra šių planų pagrindas. Lietuva 2023 metų pabaigoje organizuos pirmąjį konkursą 700 megavatų vėjo jėgainių parkui jūrinėje teritorijoje. Tikimasi, kad visoje Baltijos jūroje iki 2030 m. bendra jūros vėjo jėgainių galia sieks 20 gigavatų.
„Norint įgyvendinti ambicingus statybos Baltijos jūroje tikslus, reikės darbuotojų, turinčių skirtingas kvalifikacijas projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapuose. Kartu su keturiomis pirmaujančiomis švietimo institucijomis šiandien dedame pamatus būsimai jūros vėjo jėgainių sėkmei Lietuvoje ir Baltijos regione“, – pridūrė Anu Eslas, „RWE Renewables“ jūrinės energetikos plėtros viceprezidentė Baltijos šalims.
Planuojame dalytis žiniomis ir patirtimi bei nustatyti galimybes bendriems tyrimams jūros vėjo energetikos srityje. Turi būti parengtos edukacinės programos, kuriose būtų ugdomos žinios ir kompetencijos, reikalingos darbui jūros vėjo energetikos sektoriuje.
Klaipėdos universitetas
Atsinaujinanti energija ir tvarumas yra viena iš pagrindinių Klaipėdos universiteto (KU) strateginių krypčių. Šiose srityse aktyviai dirba KU mokslininkai; su partneriais iš Europos universiteto aljanso EU-CONEXUS plėtojamos bendros studijų ir mokslo programos. „Susitarimai su atsinaujinančios energetikos srityje dirbančiais pramonės partneriais – jų patirtis, poreikiai ir perspektyvos – mums yra svarbūs ir naudingi, nes atveria galimybes naujiems tyrimams, bendriems projektams ir inovatyviems sprendimams“, – sakė KU rektorius profesorius dr. Artūras Razbadauskas.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
„Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla džiaugiasi šia nauja partneryste su RWE. Tikime, kad aukštųjų mokyklų ir pramonės bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant atliepti visuomenės ir darbo rinkos poreikius, greitai reaguoti ir rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius prisitaikyti prie pokyčių“, – teigė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič. „Manome, kad studijų plėtra ir įvairovė bus labai svarbi Lietuvai, ir tai atsispindi šiame bendradarbiavime ir naujai kuriamose galimybėse mūsų studentams įsidarbinti jūros vėjo jėgainių srityje.“
Klaipėdos valstybinė kolegija
Klaipėdos valstybinė kolegija – moderni aukštoji mokykla, prisidedanti prie tvaraus gamtos išteklių valdymo ir siekio efektyviai juos panaudoti, stiprinanti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei mokslo ir technologijų teikiamų laimėjimų panaudojimo galimybes. „Lietuva pasiryžusi žengti į priekį su Žaliuoju kursu ir stiprinti energetinę nepriklausomybę. Plėtojamas pirmasis vėjo jėgainių parkas jūroje, kuris ne tik užtikrins darnesnę aplinką ateities kartoms, bet ir pajūrio regiono augimą bei naujų darbo vietų kūrimąsi“, – teigė Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovė Gražina Markvaldienė . „Turime ilgametę patirtį rengiant elektrotechnikos specialistus. Bendradarbiavimą su RWE matome kaip būdą modernizuoti ir tobulinti studijų programą bei prisidėti prie jūros vėjo specialistų rengimo.
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras – vienintelė specializuota profesinė mokykla Lietuvoje, teikianti jūrų, uostų, laivybos, inžinerinės pramonės, taip pat energetikos ir technologijų, susijusių su laivų statyba ir transportavimu, profesinį mokymą. „Mes kuriame energetikos sinergiją. Pagrindinės sėkmingo verslo plėtros prielaidos yra technologijos ir kvalifikuoti specialistai. RWE puikiai išmano naujas technologijas ir turi šioje srityje reikalingų kompetencijų. Mūsų misija – ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. Mūsų veikla yra nukreipta į inžinerinę pramonę, energetiką ir laivininkystę, nes turime šiose srityse žinių, patirties ir infrastruktūros. Tikimės, kad mūsų partnerystės su RWE sinergija padės plėtoti atsinaujinančios energijos sektorių jūroje“, – sakė dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.
RWE turi didelę patirtį visoje jūros vėjo energetikos vertės grandinėje
RWE yra pirmaujanti pasaulyje atsinaujinančių energijos šaltinių žaidėja ir antra didžiausia jūrinės vėjo energetikos vystytoja pasaulyje. RWE valdo 18 jūrinių vėjo jėgainių parkų penkiose šalyse, įskaitant 3 jėgaines Baltijos jūroje – „Kårehamn“ (48 MW) prie Švedijos krantų, Danijos vėjo jėgainių parką „Rødsand 2“ (207 MW, RWE dalis: 20 %) ir „Arkona“, kurios 385 MW galia yra viena didžiausių jūros vėjo jėgainių Vokietijos Baltijos jūros dalyje (RWE dalis: 50 %). Iki 2030 m. RWE ketina padidinti savo jūros vėjo jėgainių pajėgumus nuo dabartinių 3 GW iki 8 GW (tai tik RWE dalies pajėgumų padidėjimas). Daugiausia dėmesio skiriama Šiaurės Amerikai, Azijos Ramiojo vandenyno regionui ir patrauklioms Europos rinkoms, įskaitant Baltijos šalis.
Baigiamosios projekto „Esmic” baigiamosios konferencijos dėmesio centre – Baltijos jūros ir pakrančių sveikata, ypatingą dėmesį skiriant vienkartinio plastiko ir kitokių šiukšlių problematikai.
Tarptautinė mokslininkų ir jiems talkinusių kitų sričių specialistų komanda pristatys dvejus metus vykdytų tyrimų ir švietėjiškų iniciatyvų rezultatus, dalinsis įžvalgomis apie tai, kokie žingsniai būtų reikalingi norint mažinti taršą ir sparčiau žengti tvarumo bei ekologinio sąmoningumo keliu.
Konferencija „TOWARDS A HEALTHIER SEA: MARINE LITTER ISSUE” vyks Klaipėdos universitete gruodžio 13 d. Natūralūs gamtos resursai ir jų išsaugojimas svarbūs tiek vietos gyventojų gerovei, tiek turizmui, tad į renginį aktyviai kviečiami įsitraukti verslo, savivaldos, visuomenės sveikatos atstovai. Kviečiame registruotis visus, kuriems rūpi mūsų jūros ir pakrančių būklė!
Dėmesio: renginio metu taip pat bus apdovanotos geriausios verslo ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, prisidėjusios mažinant vienkartinio plastiko naudojimą įgyvendintos Lietuvoje ir Latvijoje. Nominantus CONCIOUS CHOICE apdovanojimams galite teikti iki gruodžio 10 d. el. p. erika@kmtp.lt (pateikite 5-10 sakinių iniciatyvos aprašymą, susijusias nuorodas ar iliustracijas bei nominanto kontaktinę informaciją)
„TOWARDS A HEALTHIER SEA: MARINE LITTER ISSUE” programoje:
- Projekto „Esmic“ etapų apžvalga ir rezultatai
- „My Sea Campaign“ ir kitų paplūdimiuose vykdytų iniciatyvų patirtys
- Tyrėjai – apie vienkartinio plastiko gaminių bei kitokių šiukšlių kaupimosi paplūdimiuose bei į krantą išmestuose dumbliuose problemą
- Pažintis su nuotoliniais tyrimo metodais, kurie sudaro galimybes pasitelkiant kosmoso palydovus ir dronus stebėti Baltijos jūros dumblių žydėjimą bei išmetimą į pakrantę
- Dėmesys galimoms mikrobiologinėms grėsmėms, kurias nulemia ilgą laiką krante besikaupiantys dumbliai
- Tarpsektorinis dialogas apie visuomenei aktualių problemų sprendimą
- CONCIOUS CHOICE/ („Sąmoningas pasirinkimas“) apdovanojimai
Išsami programa bus paskelbta artimiausiu metu. Renginio kalba – anglų.
Renginys organizuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projekto „ESMIC“ rėmuose (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising).
Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 382 138,64 Eur.
Projekto ESMIC partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, FEE Latvia (Aplinkos švietimo fondas)
https://latlit.eu/esmic/ www.europa.eu
48-os intensyvios „Ocean Hackathon” valandos į pasauliniu mastu organizuojamo hakatono finalą šį savaitgalį atvedė komandą „Salt”, kurioje AB „Klaipėdos vanduo” pateiktą iššūkį sprendė jungtinės Klaipėdos universiteto ir Socialinių mokslų kolegijos atstovų pajėgos.
Komanda pasiūlė sprendimą, kuris realiu laiku informuotų įmonę, kilus grėsmei, kad sūrus vanduo per Drevernos šliuzą patenka į Vilhelmo kanalą, iš kurio imamas vanduo Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams – tai įgalintų operatyviai reaguoti blokuojant sūraus vandens patekimą į vandens tiekimo sistemą.
Apdovanota ir KU bei SMK komanda „Išplaukę”, pristačiusi sistemos, įspėjančios apie galimą Danės upės pakrantės teritorijų užliejimą, sprendimą, kuris aktualus savivaldybeės gyventojams, uostui ir verslui. Šį iššūkį hakatone kvietė spręsti KU Jūros tyrimų institutas.
Globaliu mastu organizuojamo hakatono ambasadą uostamiestyje gruodžio 2-4 dienomis įsteigęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas sveikina laimėtojus, kurie kitąmet vyks į „Ocean Hackathon” didįjį finalą Bresto mieste Prancūzijoje pirmąsyk atstovauti Lietuvai ir Klaipėdai! Sveikiname VISUS – dalyvius, iššūkių teikėjus, mentorius ir komisijos narius – kurie per hakatono savaitgalį stipriai ūgtelėjo žiniomis, pasitikėjimu ir naujais ryšiais!
Šiemet „Ocean Hackathon” maratonas, kvietęs generuoti duomenimis grįstus sprendimus, kurie svarbūs pakrančių miestams ir visuomenei, kurie aktualūs siekiant apsaugoti ir tvariai naudoti gamtinius resursus, apėmė kone visus žemynus – Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos bei Azijos miestus. Klaipėda hakatone dalyvavo pirmąsyk – drauge su komandomis iš Boulogne-sur-Mer (Prancūzija), Keiptauno (Pietų Afrika), Champs-sur-Marne (Prancūzija), Fort-de-France (Prancūzija), La Rochelle (Prancūzija), Meksiko (Meksika), Nouméa (Prancūzija), San Fransisko (JAV), Santiago (Čilė), Toulon (Prancūzija), Brest, Abidjan (Dramblio Kaulo Krantas), Kuala Lumpuro (Malaizija), Rose Hill (Mauricijus).
Daugiau nei 100 dalyvių gruodžio 7 d. susitiks Klaipėdoje diskutuoti apie jūrinės vėjo energetikos atveriamas galimybes pajūrio miestams ir regionui. Forumas „Pokyčių vėjas“ išskirtinai svarbus pasitinkant jau kitąmet planuojamą pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo parko vystytojo konkursą.
Bendras vardiklis – regiono augimas
Forumą organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. „Skirtingos „Pokyčių vėjo“ partnerių veiklos kryptys padeda užtikrinti šio renginio įvairiapusiškumą ir įžvalgų įvairovę. Forumu siekiame inicijuoti aktyvesnį dialogą tarp valdžios ir savivaldos institucijų, mokslo centrų bei industrijos atstovų pasitinkant pirmojo jūrinio parko statybą Lietuvoje ir identifikuojant šio projekto vertes skirtingiems sektoriams. Nors pranešimų temų spektras labai platus, bendras visų jų vardiklis – Klaipėdos regiono augimas“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Forumą Klaipėdos universitete atidarys Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas drauge su renginio šeimininku rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku. Jūrinio vėjo energetika besidominčiai auditorijai pirmąkart prisistatys šį rudenį veiklą LR Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija, vadovaujama Seimo nario prof. Valdo Rakučio.
Pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko statybos pasiruošimo etapus nušvies Lietuvos energetikos agentūros Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas Roman Bykov, Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto projektų vadovas Nerijus Blažauskas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vaidmenį šio projekto kontekste identifikuos Džiugas Šaulys, o „Klaipėda ID“ investicinės aplinkos projektų vadovė Virginija Ketlerienė forume kalbės apie miesto pasiruošimą.
Dalyvaus atsinaujinančios energetikos lyderiai
Svarbus forumo dėmuo – verslas, siekiantis įsitraukti į projektą ir jo kuriamas vertės grandines. Klaipėdoje veikiančioms industrijoms atstovaus AB „Vakarų laivų gamykla“ Vėjo energetikos grupės vadovas Mindaugas Beresnevičius ir AB „Klaipėdos nafta“ SGD Komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, pristatysianti šiandienos energetikos iššūkių kupiną situaciją ir verslo žingsnius siekiant transformuoti juos į naujas galimybes.
Pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parkas pradės veikti 2028 m. ir dabartiniame etape nemažai visuomenės daliai greičiausiai dar sunku įsivaizduoti, kaip toks projektas paveiks mus, mūsų verslo ir socialinę aplinką. Tad čia itin vertingos patirtys tų, kurie jau eilę metų eina vėjo energetikos projektų įgyvendinimo keliu“, – pažymi A. Sutnikas.
Lietuvai vertingų įžvalgų iš tarptautinio vystytojo perspektyvos į forumą atveš atsinaujinančios energetikos įmonė „RWE Renewables“, šiemet tapusi ir Lietuvos jūrinio klasterio nare. Vokietijoje įkurta bendrovė yra pirmaujanti atsinaujinančios energetikos srityje bei antroje vietoje pagal valdomų jūros vėjo parkų skaičių pasaulyje, kurių šiandien yra net 18-ka. Iki 2030 m. „RWE Renewables“ siekia padidinti jai globaliu mastu priklausančius jūrinės energetikos pajėgumus nuo 3 GW iki 8 GW.
„RWE Renewables“ viceprezidentė jūrinės vėjo energetikos plėtrai Baltijos šalyse Anu Eslas įsitikinusi, kad jūrinė vėjo energetika Lietuvai – tai ne tik kelias į energetinę nepriklausomybę, bet ir galimybė tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi. „Negana to, tai svarbus žingsnis sudarantis prielaidas mažinti elektros energijos kainas vartotojams, tuo pačiu sukuriantis galimybes vystytis vietiniams verslams ir visai industrijai. Visa tai atveria potencialą reikšmingam ekonomikos skatinimui ir patrauklių darbo vietų kūrimui Baltijos šalyse“, – kalbėjo „Pokyčių vėjo“ forumo viešnia A.Eslas.
Apie įsitraukimą į vertės grandines ir galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui forume kalbės Lenkijoje veikianti įmonė „Janicki“, viena „RWE Renewables“ partnerių. Platesnę perspektyvą apie kaimyninėje šalyje vykstančius procesus pateiks Pamario vaivadijos Ekonominės plėtros departamento ir šiame regione veikiančios vėjo energetikos Baltijos jūroje platformos atstovė dr. Karolina Lipinska.
Įtvirtins partnerystę su mokslo centrais
Mokslui šis itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projektas taip pat svarbus, atveriantis naujų galimybių, nes vystytojams bus aktualūs įvairaus pobūdžio tyrimai, reikės tinkamai paruoštų specialistų – planuojama, kad parko atsiradimas sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. Verslas tam jau ruošia palankią dirvą, stiprindamas ryšius su mokslo ir būsimų darbuotojų ruošimo centrais Klaipėdoje.
Reikšmingu forumo „Pokyčių vėjas“ akcentu taps „RWE Renewables“ partnerystės dokumento su keturiomis mokslo ir švietimo institucijomis pasirašymas, įtvirtinsiantis bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.
Į renginį jau užsiregistravo 120 dalyvių. Norinčiuosius prisijungti organizatoriai kviečia suskubti užsitikrinti vietas Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ salėje.
Registracija: https://bit.ly/3gRHFGD
Renginys nemokamas.
—
Dėmesio: kviečiame žiniasklaidos atstovus dalyvauti partnerystės dokumento pasirašymo ceremonijoje gruodžio 7 d. Renginio pradžia: 09:30 val., planuojamas dokumento pasirašymas 11:55 – 12:15 val. Išsamią renginio programą pridedame.
Vieta: Klaipėdos universiteto Aula Magna salėje/ H.Manto g. 90., Klaipėda (Studlendas)
Maloniai prašome apie planuojamą dalyvavimą pranešti el. p. jurga@kmtp.lt iki gruodžio 6 dienos.
