„Robotikos akademija” – neformaliojo technologinio ugdymo vaikams organizacija, įkurta siekiant ugdyti kūrėjus ir ruošti juos ateičiai – turi specialų rudens pasiūlymą KMTP bendruomenės nariams.

Mūsų rezidentai kviečiami supažindinti savo atžalas su robotikos pagrindais. Naudingos žinios ir įdomios praktinės užduotys, turiningas laikas su bendraamžiais – kviečiame nepraleisti galimybės!

10% nuolaidos pasiūlymas galioja pagrindiniame KMTP pastate, Verslo inkubatoriuje bei Jūrinio verslo centre įsikūrusių įmonių darbuotojams su kodu ateitiskartu10

Robotikos akademijos būrelis:

● Darželinukams – ketvirtokams (4-10 m.)

● 1 kartą per savaitę

● Būrelio trukmė – 1 val. – 1 val. 30min.

● Grupė: iki 14 vaikų

● Papildo formaliojo švietimo programą

● Galimybė gauti NVŠ krepšelį (15-20€)

Registracija vyksta internetu https://bureliai.robotikosakademija.lt

Kilus klausimams susisiekite telefonu (8-5) 252 5713 arba el. paštu klaipeda@robotikosakademija.lt
 

Vėjuoti rudens orai suteikia gerų progų valyti paplūdimius. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų nuomone, pajūrio savivaldybėms šiuo sezonu būtų itin prasminga inicijuoti dumblių išvežimą – kartu su gausiomis organinės kilmės sąnašomis pašalinant ir jose glūdintį plastiką. Tuo tarpu vasarą dumbliams negalima leisti užsistovėti paplūdimiuose pirmiausiai dėl grėsmės vasarotojų sveikatai.

Du „karštieji taškai“

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projekte „LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą“ (ESMIC) dalyvaujančių mokslininkų maršrutai per Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimius driekėsi visą vasarą. Gerai koordinuota komanda rinko smėlio ir dumblių mėginius, laboratorijose aiškinosi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, tyrė vandens kokybę. Nors projekto dėmesio centre yra plastikas, kurį tarsi magnetas pritraukia organinės kilmės sąnašos, tačiau mokslininkai turi ir daugiau su dumbliais susijusių pastebėjimų.

Sąnašos šią vasarą itin ilgai laikėsi Šventosios ir Melnragės paplūdimiuose – juos mokslininkai įvardijo kaip „karštuosius taškus“. Pradėję pūti dumbliai apkartino poilsį: žmonės vengė bristi į drumzliną vandenį, atgrasus kvapas erzino ir ant kranto. Mokslininkams ištyrus deguonies kiekį šiose sąnašose, rezultatai privertė sunerimti – minėtas parametras buvo pasiekęs kritinį lygį, įvardijamą kaip  anoksija. „Bedeguonė aplinka reiškia labai intensyvią bakterijų veiklą. Vandenyje, kuriame ar šalia kurio yra daug tokių sąnašų, maudytis vienareikšmiškai nesaugu, tai gali grėsti įvairiais sveikatos sutrikimais“, – perspėjo KU Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė.

Situaciją būtina įvertinti

Dideli kiekiai pūvančios organikos susidarė nusistovėjus labai karštiems ir mažai vėjuotiems orams, kurie tęsėsi visą liepą. „Jei dumbliai paplūdimiuose vasarą lieka slūgsoti kelias dienas ar net savaites, savivaldybės ir paplūdimių tvarkytojai neabejotinai turėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimiems susirgimams. Deja, patys įsitikinome, jog sureaguojama ne visais atvejais ir dažniausiai tik tuomet, kai neapsikentę žmonės užverčia įstaigas savo skundais dėl nepakeliamos smarvės ar atstumiančio vaizdo“, – apgailestavo dr. D.Vaičiūtė.

Pastebėjimus, jog Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose dumblių išvežimas išvis negalimas – esą čia turi „susitvarkyti“ pati gamta, mokslininkai atremia akcentuodami būtinybę įvertinti konkrečią situaciją ir jos keliamą pavojų. „Pulti išvežinėti dumblių vos jiems pasirodžius tikrai nereikėtų – pasikeitus vėjo krypčiai jie gali jau po vienos ar poros dienų dingti. Taip, juos galima vertinti kaip trąšą skurdžiai smėlynų ekosistemai, tačiau kai kalbame apie žmonių sveikatą ir saugumo užtikrinimą, negalima užmerkti akių ir paleisti situacijos savieigai. Mūsų atlikti tyrimai taip pat parodė, jog fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra minėtų sąnašų“, ­– atkreipė dėmesį vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Kataržytė.

Palydint vasarą – „namų darbai“

Lietuvos pakrantėje, 100 metrų ruože, vidutiniškai aptinkami 146 vienetai įvairių šiukšlių. Jų rūšys priklauso ir nuo sezono, ir nuo globalių veiksnių.

Mokslininkai teigia pastebintys pandemijos pėdsaką smėlyje – besimėtančias kaukes. Visgi vasarą didžioji paplūdimiuose matomų šiukšlių dalis būna susijusi su rekreacija – puodeliai ir kitos talpos gėrimams, užkandžių pakuotės. „Pastebėjome, kad  šią vasarą sugriežtinus plastiko naudojimą tai jau atsispindi mūsų aptinkamose šiukšlėse – vietoje plastikinių puodelių ir šiaudelių jau dažniau tenka išvysti tokių produktų analogų, pagamintų iš popieriaus ar kitokių aplikai draugiškesnių medžiagų”, – aiškino mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Rudenį ir pavasarį, kai įsisiautėję vėjai nurauna ir pakelia dumblius iš jūros gelmių, mokslininkai dažniau sąnašose aptinka tinklų ir kitų žvejyboje naudojamų priemonių likučių, ilgiau dugne gulėjusių plastiko pakuočių ir jų fragmentų. „Aiškiai matome tendenciją – ten, kur yra dumblių, plastiko kiekis yra žymiai didesnis. Pasitvirtina mūsų prielaida, kad jie veikia kaip savotiška gaudyklė vandenyje esančioms šiukšlėms. Pavasarį ir rudenį laiku pastebėti dumblių išmetimai dovanoja itin gerą progą išimti didesnį plastiko kiekį iš jūrinės aplinkos išvežant šias organinės kilmės sąnašas. Tad jeigu vasarą didžiausias akcentas tenka visuomenės sveikatos aspektui, šaltasis sezonas yra tas metas, kai turėtume atlikti savo „namų darbus“ visos ekosistemos labui“,  – kalbėjo dr. A. Balčiūnas.

Akcentuoja dronų ir palydovų privalumus

Mokslininkų nuomone, objektyviau įvertinti situaciją paplūdimiuose ir operatyviau reaguoti savivaldos, Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir kitoms institucijoms sunku dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių resursų. „Vienas mūsų įgyvendinamo projekto tikslų – pasiūlyti alternatyvią stebėjimo metodiką, kuri efektyviai pasitarnautų tiems, kurie rūpinasi paplūdimių švara ir visuomenės sveikata“, – akcentuoja „Esmic“ komanda, pati savo darbe aktyviai pasitelkianti inovatyvias technologijas.

Anot KU mokslininkų, jų analizuojama palydovinė informacija galėtų būti naudinga ir kitų sričių specialistams bei padėtų geriau suvokti vykstančius procesus, jų mastą, tendencijas. Suinteresuotoms organizacijoms instituto darbuotojai yra pasiruošę suteikti žinių apie prieigą prie palydovinių duomenų, pakonsultuoti.

Dronai, kurie sudaro sąlygas dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant dumblių išmetimus, – irgi yra jau pasiteisinęs mokslininkų darbo įrankis. Nuo balandžio mėnesio iki rugsėjo vidurio dronus Melnragėje, Karklėje, Palangoje ir Šventojoje mokslininkai kėlė apie 80 kartų ir šiuos darbus tęs iki rudens pabaigos. „Dronų technologija yra sąlyginai nebrangi, o jos pritaikymas atveria plačių galimybių tiek mokslui, tiek kitose srityse. Institucijoms būtų prasminga dalintis vaizdine informacija, užfiksuota tokių dronų skrydžių metu, drauge aptariant tarpinius rezultatus ir ieškant sprendimų, kai konkreti situacija to reikalauja“, – kalbėjo dr. D. Vaičiūtė.

Aktyviai skenavo ir „raportavo“

Rinkti informaciją apie situaciją paplūdimiuose mokslininkams padeda ne tik moderni įranga, bet ir patys pajūrio gyventojai bei vasarotojai. Birželį drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku buvo inicijuota interaktyvi akcija septyniuose gausiai lankomuose paplūdimiuose – žmonės kviesti skenuoti specialų QR kodą ir užpildyti anketą su klausimais apie paplūdimių ir vandens būklę, pastebimas šiukšles, dumblius, taip pat pranešti apie galimai su buvimu paplūdimyje susijusius negalavimus.

QR kodas per vasarą buvo nuskenuotas kone 400 kartų. „Manome, kad tai gera pradžia įtraukiant visuomenę į mokslininkų atliekamą darbą, skatinant žmonių pastabumą, sąmoningumą. Esame dėkingi visiems, nepagailėjusiems laiko keliems telefono paspaudimams ir tokiu būdu tapusiems mokslininkais mėgėjais. Tikimės šį formatą pritaikyti ir kitą vasarą“, – kalbėjo KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Greta Gyraitė.

Siekiant spręsti taršos plastiku problemą, mokslininkai itin pabrėžia dialogo su savivalda, verslu ir visuomene svarbą. Būtent jo metu gimstančios įžvalgos drauge su moksliniais duomenimis gali tapti vertingu atspirties tašku ieškant naujų efektyvių būdų, kaip būtų galima pašalinti plastiką iš aplinkos, kur jam ne vieta. Artimiausia galimybė įsilieti į tokią diskusiją laukia spalio 20-22 d. vyksiančios „Jūros ir krantų tyrimai“ konferencijos metu – mokslininkai pakvies į specialų projektui „Esmic“ dedikuotą seminarą, prie kurio bus galima prisijungti KU Jūros tyrimų institute arba nuotoliniu formatu.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programa

Europos regioninės plėtros fondo finansavimas projektui: 382 138,64 Eur.

Projekto partneriai: Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Latvijos vandens ekologijos institutas prie Daugpilio universiteto, FEE Latvia (Aplinkos švietimo fondas).

Daugiau informacijos:

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas

tel. + 370 46 39 87 36, el. p. arunas.balciunas@apc.ku.lt

https://latlit.eu/esmic/   www.europa.eu

Kasmetinėse Tarptautinėse pneumobilių varžybose („International AVENTICS Pneumobile Competition”), tradiciškai vykstančiose Vengrijoje, dalyvavusi Klaipėdos universiteto komanda „Lithuanian Spirit“ ir jų sukonstruotas lenktyninis bolidas net trejose kategorijose pelnė prizines vietas.

KU mechanikos inžineriją studijuojančių studentų komanda „Lithuanian Spirit”, vadovaujama dėstytojo dr. Prano Mažeikos, jau antrus metus susiduria su dėl viruso Covid-19 pakitusio pasaulio realybe – azartiškos varžybos praėjusiais metais apskritai neįvyko, o šiemet jos organizuotos nuotoliniu būdu.  Jų dalyviai gavo užduotis su atlikimo taisyklėmis, privalėjo jas įgyvendinti ir nufilmuoti. Rezultatas buvo nustatytas pagal pateiktą vaizdo medžiagą. Tokiu būdu šiemetinėse varžybose rungtyniavo daugiau nei 40 komandų iš įvairių Europos valstybių.

Susumavus varžybų rezultatus paskelbta, jog KU komanda prizines vietas pelnė net trejose rungtyse: 50 m „Drag” rungtyje užimta 2-oji vieta, „Arcade & Efficiency” kategorijoje – 3-ioji, taip pat 3-ioji vieta pelnyta Technikos kategorijoje.

„Mums šios varžybos buvo labai sėkmingos ir džiaugiamės, kad pagaliau pavyko užimti prizines vietas. Sėkmę lėmė visos sudedamosios dalys – ir komandos narių meistriškumas, ir pneumobilio techninės savybės, ir jau turima patirtis“,- šiemetiniu pasiekimu džiaugėsi komandos vadovas dr. Pranas Mažeika.

Pirmasis pneumobilis Klaipėdos universitete sukurtas 2015 metais. Su šia, suspaustu oru varoma transporto priemone, KU mokslininkai susirungė tarptautinėse varžybose „International Aventics Pneumobile Competition“. Varžybose pneumobilio galimybės dažniausiai yra vertinamos trimis aspektais: nuvažiuoto didžiausio atstumo, slalomo ir traukos.

Nauja inžinierių komanda 2017 metais sukūrė „American Chopper“ stiliaus pneumobilį. Vėliau, pasikeitus varžybų taisyklėms, 2018 metais – „Car“ tipo pneumobilį. Šių metų varžyboms buvo parengtas naujo tipo pneumobilis, kurio masė – apie 100 kilogramų. Laikantis varžybų taisyklių, bandymų metu maksimalus su juo pasiektas greitis buvo 58 km/h, su vienu 10 litrų talpos suspausto oro balionu (200 bar) ilgiausias nuvažiuotas atstumas viršijo 10 kilometrų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su  Europos Komisijos bei vietos ir užsienio ekspertų pagalba parengė Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines planą, siūlantį konkrečius žingsnius, kaip stiprinti šalies konkurencingumą bei ekonominį ir technologinį nepriklausomumą.

„Konkurencija su kitais globaliais žaidėjais šiandien darosi vis atkaklesnė, o  visos stipriausios pasaulio ekonomikos stengiasi užsitikrinti, kad esminės  technologijos ir žaliavos būtų lengvai prieinamos šalies viduje.  Jei Lietuvos pramonė nori konkuruoti globalioje rinkoje, ji privalo integruotis į strategines Europos vertės grandines. Šiandien kalbame ir apie naujausiomis technologijomis grįstas vertės grandines, tokias kaip autonominius automobilius, išmaniąją mediciną ar didelio našumo kompiuteriją.  Lietuva turi padaryti viską, kad taptų jų dalimi“,  – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Elgė Markevičiūtė.
 

Pasak viceministrės, tarptautinių ekspertų parengtas planas siūlo konkrečius būdus ir praktinius sprendimus, kaip šį tikslą paversti realybe – plane pateikiamos septynios pagrindinės rekomendacijos Lietuvai, kurių įgyvendinimo šaliai reikia imtis.  E. Markevičiūtės teigimu,  įgyvendinant šiuos  uždavinius viešasis sektorius ir  verslas privalo dirbti išvien.  
 

Pirmadienį šis „Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines kelrodis“ pristatytas tarptautinėje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo Europos Komisijos atstovai, planą rengę ekspertai bei verslo atstovai.
 

Šiame plane siūlomi mechanizmai, padėsiantys Lietuvos pramonės įmonėms ir jų asociacijoms prisijungti prie ES lygmens pramonės tinklų ir plėtoti ES pramonės aljansus. Taip pat pabrėžiama tikslingesnių tiesioginių užsienio investicijų, galinčių sukurti didelę pridėtinę vertę, suteikti strateginių technologijų ir įgūdžių bei paremti regionų vystymąsi, pritraukimo svarba.

Lietuvai siūloma stiprinti ekonominės ir technologinės diplomatijos vaidmenį, kad Lietuvos įmonės galėtų  susirasti partnerių ir steigti dukterines įmones kitose šalyse, raginama kurti daugiau verslo akseleratorių ir inkubatorių, skirtų pramonės pradžiai ir plėtrai. Be to, pabrėžiama inovacijų skatinimo ir pramonei reikalingų kompetencijų ugdymo svarba. Taip pat  rekomenduojama padedant ES kurti skaitmeninius inovacijų centrus,  kurie padėtų pramonės įmonės sparčiau skaitmenizuotis.

Šio plano parengimą finansavo Europos Komisija, parengė viešosios politikos tyrimų instituto PPMI, „Earnst and Young Lietuva“,  Kauno technologijos universiteto ir  Londono universiteto koledžo ekspertai.   
 

2021 gegužės mėnesį Europos Komisija  atnaujino 2020 metais skelbtą Naująją Europos pramonės strategiją,  kuria siekiama trijų pagrindinių tikslų: išlaikyti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą, ją visiškai skaitmenizuoti ir iki 2050 m. padaryti Europos pramonę neutralią klimato pokyčiams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija išsikėlusi atitinkamus tikslus siekia sisteminės pramonės transformacijos.
 

Ministerija su Europos Komisijos pagalba jau yra parengusi „Lietuvos pramonės skaitmenizavimo kelrodį 2019–2030 metams“, o šių metų rudenį ketiną pristatyti „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodį 2019–2030 metams“. Visi šie planai sudaro pagrindą sisteminei pramonės transformacijos politikai: padaryti pramonę konkurencingesnę, labiau paremtą žiedinės ekonomikos principais ir labiau suskaitmenintą.

Rugsėjo 23-24 dienomis tarptautinė konferencija „Klaipėdos – Šiaurės Manifestas: Mėlynosios ekonomikos galimybės Baltijos regione“ suburs pažangiausius Lietuvos ir Norvegijos mokslininkus, politikus ir verslininkus diskusijai apie didžiausius mėlynosios ekonomikos iššūkius ir inovacijas.

Daugiau nei 20 kviestinių svečių Klaipėdoje, Smiltynės Jachtklube, skaitys pranešimus apie akvakultūrą, atsinaujinančią energetiką, investicijas, informacijos ir komunikacijos technologijas bei mėlynąją ekonomiką kaip neatsiejamą Europos žaliojo kurso dalį.

Konferencija suteikia galimybę mokslininkams, praktikams ir švietimo specialistams susipažinti ir aptarti inovacijas bei didžiausius mėlynosios ekonomikos bei mėlynojo augimo iššūkius, taip pat padiskutuoti apie praktinius jų sprendimus.

Pagrindiniai mėlynosios ekonomikos sektoriai – laivyba, žvejyba, uostų veikla, akvakultūra ir pakrančių turizmas – vien Europos Sąjungoje yra sukūrę 4,5 milijono darbo vietų, o jų metinė apyvarta siekia 650 milijardų eurų.

Mėlynoji ekonomika, VšĮ „Klaipėda ID“ vadovės Eglės Songailienės teigimu, yra dinamiška ir siūlo neaprėpiamas inovacijos galimybes.

„Kartu su Klaipėdos akademine bei verslo bendruomene ir partneriais Baltijos regione turime visas galimybes kurti novatoriškas technologijas mėlynosios ekonomikos srityse ir taip kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas,“ – kalbėjo pašnekovė.

Gilios Klaipėdos jūrinės tradicijos, kokybiškas uostamiesčio aukštųjų mokyklų siūlomas išsilavinimas ir kuriamos inovacijos padeda Klaipėdai veržtis į Europos mėlynosios ekonomikos miestų-lyderių gretas.

Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas vystant mėlynosios ekonomikos sritis, pašnekovės teigimu, yra būtinas siekiant išlikti konkurencingiems tarptautinėje rinkoje.

„Esame nedidelės šalys ir galime pasiekti daug daugiau sutelkdami savo finansinius, žmogiškuosius resursus, kompetencijas bei patirtis,“ – pridūrė pašnekovė.

Norvegijos ambasadoriaus Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad teigimu, Klaipėda yra patraukli Norvegijos laivybos, energetikos ir žuvininkystės kompanijoms. Norvegijos įmonės nuolat ieško verslo galimybių ir sričių, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir patirtį, o taip pat partnerių pažangių technologijų vystymui.

Tinkamas vandenynų išteklių panaudojimas, ambasadoriaus teigimu, yra būtinas siekiant ne tik patenkinti mūsų pagrindinius poreikius ir užtikrinti ekonominę sėkmę, bet ir gyvybiškai svarbus sprendžiant klimato kaitos, maisto trūkumo, biologinės įvairovės nykimo iššūkius bei rūpinantis planetos sveikata.

„Pasauliniai demografijos, klimato ir aplinkos, ekonomikos ir prekybos pokyčiai, didėjantis pajamų lygis ir naujos technologijos yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys sparčiai plėsti veiklą, susijusią su mėlynąja ekonomika,“ – sakė Ole T. Horpestad.

Daug dėmesio konferencijoje bus skiriama ir opiausiems akvakultūros iššūkiams aptarti. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kai kurių tradicinių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje yra itin prasta. Menkių žvejybos stabdymas lemia ekonominius nuostolius ir jų produktų trūkumą.

Be to, Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas pagautos žuvies perdirbimas, dėl to didžioji dalis žuvies iškeliauja į kaimynines valstybes ir Lietuvos gyventojai neturi galimybės įsigyti šviežiai pagautos žuvies. Dauguma Lietuvoje, kaip ir visoje ES, suvartojamų žuvų produktų yra importuojami, o jų kokybė ne visada atitinka lūkesčius.

Iššūkių yra ir daugiau. „Pavyzdžiui, užtikrinti, kad maisto grandinė, apimanti akvakultūros gamybą, transportavimą, paskirstymą, pardavimą ir vartojimą, darytų neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai,“ – kalbėjo ministras.

Taip pat būtina užtikrinti, kad kiekvienas galėtų pagal savo mitybos poreikius ir prioritetus įsigyti pakankamą kiekį maistingų ir tvarių maisto akvakultūros produktų, atitinkančių aukštus saugos ir kokybės, sveikatos ir gerovės standartus. K. Navicko teigimu, svarbu, kad tvariausiai pagaminti maisto produktai taptų ir labiausiai įperkami.

Tom Kleppesto, 28 Norvergijos laivybos kompanijas vienijančios asociacijos vadovas, tikisi, kad konferencija padės dar labiau atskleisti Klaipėdos patrauklumą norvegams.

„Norvegijoje gyvena ir dirba daug lietuvių, tarp šių dviejų valstybių susiformavęs glaudus ryšys. Aš siekiu, kad Klaipėda susidomėtų dar daugiau žmonių – tiek verslininkų, tiek turistų,“ – sakė jis.

Lietuvoje, T. Kleppesto teigimu, veikia stiprios suskystintų gamtinių dujų bei informacinių ir komunikacinių technologijų bendruomenės, jūrinių žinių centras Klaipėdoje. Būtent dėl to uostamiestis yra patrauklus Norvegijos investuotojams. Lietuvoje jau veikia apie 350 norvegiškų kompanijų, o tai liudija apie sklandų tarpvalstybinį verslo bendradarbiavimą.

„Klaipėda, būdama Lietuvos uostu, yra deimantas, kurį dar reikia šiek tiek nugludinti. Klaipėdos istorija – labai įdomi. Ji turi tapti dar labiau atvira visam pasauliui,“ – kalbėjo T. Kleppesto.

Renginį organizuoja VšĮ „Klaipėda ID“ ir Norvegijos Karalystės ambasada Vilniuje kartu su partneriais: VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parku“, Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmais ir Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais. Konferencija vyks Smiltynės Jachtklube, taip pat galėsite stebėti ją internetu.

Renginio programą rasite čia: https://klaipedaid.lt/klaipeda-manifesto
 

Registruotis galite čia: https://www.accelevents.com/e/klaipeda-manifesto

International conference “Klaipėda Manifesto: Nordic-Baltic Blue Economy Opportunities” invites to explore the partnership between the Scandinavian and Baltic regions and provides a networking platform for investors and businesses within the field.

The conference, which will take place on 23-24 September 2021, aims to bring together leading policy-makers, scientists, and businesses to share their knowledge and experience in the blue economy. More than 20 guest speakers will talk about aquaculture, renewable energy, information and communication technology, investment opportunities and the European Green Deal and blue economy.

The conference provides a unique interdisciplinary platform for researchers, practitioners, and educators to present and discuss the most recent innovations, trends, and concerns and discuss practical challenges and solutions in the fields of blue economy and blue growth.

According to the European Union (EU) Blue Economy Report 2020, maritime industry, transport, port activities, phishing, aquaculture, and coastal tourism account for 4.5 million direct jobs in the EU and generate more than EUR 650 billion in turnover.

“Klaipėda’s academic and business community, as well as partners in the Baltic region, have every opportunity to build top-notch technologies and create high value-added jobs in every sector of the blue economy,” Eglė Songailienė, general manager at Klaipėda ID, said.

Klaipėda’s deep maritime traditions and universities cultivating young professionals and creating top-notch technologies allow Klaipėda to enter the ranks of the leading European blue economy cities. The collaboration between Norway and Lithuania is crucial for becoming a competitive player in the global market.

 
“We are small countries, and we can achieve much more by mobilizing our financial, human resources, competencies, and experience,” Songailienė said.

Norwegian companies working in maritime, energy, and seafood certainly consider Klaipėda as a business destination. “I am sure they keep their finger on the pulse of the investment opportunities,” said Norwegian ambassador to Lithuania and Belarus, Ole T. Horpestad.

But there’s more to the collaboration between two countries than just business. The global community will not achieve its sustainability goals unless we utilize the oceans and take better care of them.

“The ocean’s incredible resources are essential in meeting our basic needs and ensuring our welfare, economic success, and livelihoods. Developments in global demography, climate and environment, economy and trade, rising income levels, and new technology are the primary drivers of the rapid expansion of the activity related to the blue economy. It will be impossible to feed the world’s population without making better use of the ocean’s living resources than we do today,” he said.

At the same time, he continued, we need immediate help from the ocean to ensure the health of our planet suffering from climate change, biodiversity, and plastic litter.

“We stand at the crossroads. I think this may become the century of the blue economy,” said Ole T. Horpestad.

The conference will also shine a light on the biggest challenges in aquaculture. According to the Lithuanian minister of agriculture Kęstutis Navickas, some of the traditional fish stocks in the Baltic Sea are relatively poor, and the cessation of cod fishing leads to economic losses and a shortage of cod products.

In addition, the fish processing industry is underdeveloped in Lithuania. As a result, most fish caught in Lithuania is exported to neighboring countries, leaving local customers without any freshly caught fish to buy. Most of the seafood consumed in Lithuania is imported, and its quality does not always meet the expectations.

Developing technologies, the implementation of innovations, and changing consumer behavior only add up to the challenge. According to Navickas, we need to ensure that the seafood chain has a positive or at least neutral impact on the environment.

It is also crucial that everyone has a sufficient supply of nutritious and sustainable food and aquaculture products that meet high safety and quality standards.

Navickas hopes that the most sustainable seafood will also become the most affordable one.

Tom O. Kleppesto, general manager at Shipping and Offshore Network, claims that the upcoming conference is an attempt to make Norwegians more aware of Klaipėda.

“There are many Lithuanians in Norway, and we have solid ties between the two countries. My goal is to make more people aware of Klaipėda in addition to Vilnius, which many people know for other reasons, and that goes both for business and tourism,” he said.

Lithuania has robust information and communication technologies (ICT) and LNG (liquified natural gas) communities and a maritime knowledge hub in Klaipėda, making it exceptionally attractive for Norwegian maritime businesses. Around 350 Norwegian companies present in Lithuania speak of very smooth business collaboration between Norway and Lithuania.

“Klaipėda, being the port of Lithuania, is, the way I see it, a diamond that still needs to be shaped a little bit for Norwegian companies. Klaipėda has a good story to tell. It has to become even more open to the outside world,” he said.

The event is organized by Klaipėda ID and Royal Norwegian Embassy in Vilnius, in partnership with Klaipeda Science and Technology Park, Lithuanian-Norwegian Chamber of Commerce, and Norwegian-Lithuanian Chamber of Commerce. This is a hybrid event. You are welcome to join the conference at Smiltynės Jachtklubas, Klaipėda, as well as online.

Register here: https://www.accelevents.com/e/klaipeda-manifesto

Agenda: https://klaipedaid.lt/klaipeda-manifesto

Tai, kad Klaipėdoje jau ne pirmus metus kursuoja ir keleivius veža uostamiestyje sukurti ir pagaminti elektriniai autobusai, jau nebestebina. Na, o prieš porą savaičių į vandenį nuleistas ir pirmuosius bandomuosius plaukimus atliekantis elektrinis laivas – dar karšta naujiena. Ir tokia, kuria verta pasidžiaugti ir didžiuotis, nes elektrinio laivo idėja gimė ir buvo realizuota čia, Klaipėdoje.
 

Jo sumanytojai ir statytojai (nuo elektrinės sistemos iki dizaino) – KU laivų inžinerijos magistrantai: Tomas Žapnickas, jis ir KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ techninės priežiūros inžinierius, ir Evaldas Narušis, laivų elektronikos specialistas, hidrografas. Laivas buvo statomas KU Jūros tyrimų instituto patalpose. „Mūsų tikslas buvo sukurti elektra varomą laivą ir parodyti, kad galima maloniai leisti laiką ant vandens – plaukioti be triukšmo, be naftos produktais varomiems laivams būdingo kvapo ir dūmų, be tepalų ir rizikos jais užteršti aplinką“,- taip dueto pusketvirtų metų darbą pristato Tomas Žapnickas.
 

Laivas pastatytas ant buvusios gelbėjimo valties korpuso, ją restauravus, sukūrus elektrinę valdymo sistemą bei dizainą. Jo ilgis – 8,5 m, korpuso plotis – 2,93 m, grimzlė – 0,65 m, elektrinio motoro galia 15 kW nuolatinė (30 kW trumpalaikė), baterijų talpa – 60 kWh. Laivas vienu metu gali plukdyti 12 keleivių, su viena įkrova nuplaukia 92 km.
 

Laivo statytojai jį jau išbandė plaukimuose  Danės upėje. „Laivo paskirtis – trumpi pasiplaukiojimai nedideliais atstumais. Žinoma, su juo galime plaukti ir iki Juodkrantės, ir iki Nidos, atstumą jis kuo puikiausiai įveiktų, bet ilgesnėje kelionėje žmonėms čia tiesiog stigtų patogumų.“,- pasakoja Evaldas Narušis.
 

Laivo kūrėjai sako, jog po žiemos laivo vaizdas dar keisis. Po bandymų, iškėlus jį iš vandens, bus įrengiamos vidaus patalpos. Idėjų, kaip dar patobulinti savo kūrinį, komanda nestokoja.
 

Klaipėdietiškas elektrinis laivas, beje, dar neturintis oficialaus pavadinimo – vienas iš Klaipėdos universiteto ir dar 10 partnerių Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje vykdyto bendro projekto ELMAR veiklos rezultatų. Šio projekto tikslas – padėti Pietų Baltijos mažoms ir vidutinėms įmonėms patekti į tarptautines elektra varomų laivų rinkas. Klaipėdiečiai, jau įveikę kelią nuo idėjos iki galutinio produkto, džiaugiasi įkėlę koją į aplinkai draugiškesnio elektrinio vandens transporto kūrėjų pasaulį.
 

„KU yra EU-CONEXUS (Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai) dalis ir mokslininkų ieškojimai kuriant aplinkai draugiškas inovacijas yra  vienas iš Universiteto prioritetų. KU išauginti specialistai kūrė elektrinį autobusą, pas mus gimė elektra varomas laivas. Didžiuojuosi, jog einam koja kojon su pasauliu ir pažanga“,- sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, šiandien drauge su žiniasklaidininkais apžiūrėjęs ir įvertinęs elektrinio laivo pranašumus. 

Rugsėjo 24-26 d. vyksiančio uosto technologijų hakatono „Portathon 2021“ dalyvių skaičius jau perkopė 50. Gyvai ir virtualiai susitiks komandos iš viso Baltijos jūros šalių regiono, nuotoliniu būdu taip pat prisijungs dalyviai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Tailando.

Iniciatyvai – solidus palaikymas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas tikisi, jog „Portathon“ prisidės suartinant plėtojamą uosto viziją ir inovatorius, kurie prisidėtų ją realizuojant. „Atviras ir įtraukiantis hakatono formatas yra puiki platforma pažangiems sprendimams kurti, todėl džiaugiamės galėdami būti šios iniciatyvos partneriais. Mūsų vizija – turėti uostą, kuris būtų vienodai patrauklus tiek jūrinės pramonės atstovams, tiek bendruomenėms, su kuriomis puoselėjame tas pačias vertybes. Inovacijos, dėmesys ekologiniam aspektui, saugumas, optimalios sąlygos veikti verslui – visa tai itin svarbu”, – akcentavo KVJUD vadovas.
 

Jau trečiąsyk Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) organizuojamas hakatoną palaiko tiek Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenė ir jūrinis verslas, tiek užsienio partneriai. „Portathon“ vėliavą Klaipėdai šiemet padeda nešti keturi tarptautiniai projektai – „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“, „Liquid Energy“ ir „Exoprodigi“ .

Trys fizinės lokacijos
 

Išbandyti savo jėgas 48 valandų trukmės technologinių sprendimų generavimo maratone jau pareiškė norą 10 komandų. Keliolika inovatorių, atstovaujančių skirtingoms šalims ir organizacijoms, pateikė individualias paraiškas – organizatoriai juos suskirstys į grupes pagal pageidaujamus spręsti iššūkius bei turimas kompetencijas. Registracija tebėra atvira, norintieji dalyvauti dar gali suskubti.
 

„Dėl pandemijos nulemtos situacijos Klaipėdos mokslo ir technologijų parke priimsime išimtinai dalyvius iš Lietuvos, tačiau hibridinis renginio formatas, kuris mums išties pasiteisino jau pernai, užtikrins renginio tarptautiškumą. Susitikimai ir darbas nuotoliniu būdu neišvengiamai tapo daugelio mūsų kasdienybe – visgi jausdami, kad potenciali hakatono auditorija yra išsiilgusi ir gyvo bendravimo bei interakcijų, šiemet įtraukėme partnerius užsienyje bei pasiūlėme dar dvi fizines lokacijas Vismare ir Karlskronoje“, – pasakojo KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Išvien – akademinė ir verslo bendruomenė
 

Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele jau spėjęs tapti „Portathon“ nestokos veržlumo, kurį užtikrins aktyvus akademinio jaunimo dalyvavimas. Greta Klaipėdos universiteto studentų – bendraminčiai iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Amity universiteto Dubajuje, Blekingės universiteto Švedijoje. Vieni ištikimiausių „Portathon“ dalyvių – Kauno kolegijos studentai.
 

Drauge su jaunimu bus ir technologinius sprendimus generuosiančių įmonių bei jų padalinių vadovų, dėstytojų. Atskirą komandą suformavo lenkų organizacijos „Baltic Sea & Space Cluster” atstovai.
 

Hakatono dalyviai nepristigs mentorių dėmesio – jų sąraše jau yra 14. Komandas konsultuos atstovai iš Klaipėdos uosto, Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos universiteto, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos inovacijų centro, skaitmenizacijos sprendimų ekspertai iš „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, kompanijos „DP World“ padalinio „Cargoes“, Blekingės technologijų instituto, Vokietijos taikomųjų mokslų universiteto Hochschule Wismar, kitų verslo ir mokslo organizacijų.
 

Pagrindinės tematinės „Portathon 2021“ kategorijos – logistika, energetika, tvari aplinka bei kibernetinis saugumas. Hakatonui iššūkius teikė KVJUD, Lietuvos jūrinio klasterio bendruomenei priklausanti kompanija „Bega“, Lietuvos karinės jūrų pajėgos, projektų „Secmar“ ir „Connect2Small Ports“ partneriai.
 

Dalyviai kviečiami pasirinkti iššūkį iš pateikto sąrašo arba galės spręsti savo iššūkį, kuris aktualus uostams bei atitinka bent vieną iš hakatono tematinių krypčių. „Portathon“ prizinis fondas šiemet sieks 4 000 Eur.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pradeda įgyvendinti naują paskolų finansinę priemonę „Startuok“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Ši priemonė skirta iki 3 metų veikiantiems verslams ar socialinio poveikio projektus vykdančioms įmonėms, veikiančioms iki 5 metų. Šiems verslo projektams INVEGA teiks iki 3 mln. eurų paskolas. Tikimasi, kad priemonė „Startuok“ padės didinti šalies konkurencingumą ir spręsti visuomenės, socialines, ekonomines ir poveikio aplinkai problemas.

„Šiuo metu rinkoje finansavimo trūkumą ypač jaučia veiklą pradedančios įmonės, dar neturinčios pakankamų apyvartinio kapitalo rodiklių ir kreditingumo istorijos, kurių reikalauja bankai. Todėl, norėdami padėti jaunam verslui, sukūrėme priemonę, pagal kurią INVEGA pradės teikti tiesiogines paskolas. Tai sudarys sąlygas verslininkams daug sparčiau plėtoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Paskolos pagal priemonę „Startuok“ skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), veikiančiam ne ilgiau kaip 3 metus, bei SVV subjektams, vykdantiems socialinio poveikio projektus ir veikiantiems ne ilgiau kaip 5 metus. Socialinio poveikio projektus vykdančiomis įmonėmis bus laikomos tos bendrovės, kuriose ne mažiau kaip 30 proc. įdarbintų darbuotojų bus iš socialiai pažeidžiamų grupių arba kurių socialinio poveikio projektų įgyvendinimo metu ne mažiau kaip 30 proc. verslo metinių pajamų bus gautos iš ekonominės veiklos, kuria sprendžiamos socialinės problemos. Socialinio poveikio projektams paskolų teikimo kainai (palūkanoms) bus taikoma ir 30 proc. nuolaida.

„Džiaugiamės galėdami pasiūlyti mūsų šalyje veikiantiems verslams naujas tiesiogines INVEGOS paskolas „Startuok“. INVEGOS lėšos – visų mūsų mokesčių mokėtojų lėšos, todėl siekiame, kad jos būtų tikslingai panaudotos efektyviai skatinant verslų kūrimąsi bei augimą ir veiklų, kuriančių visos šalies gerovę, vykdymą“, – teigia INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Priemonės lėšomis gali būti teikiamos investicinės arba apyvartinių lėšų paskolos, skirtos naujoms arba vykdomoms veikloms stiprinti ar plėsti. Vienam paskolos gavėjui išduodamų paskolų skaičius neribojamas. Investicines paskolas INVEGA teiks iki 120 mėn. terminui, o maksimali suma, kurią vienas pareiškėjas galės gauti, sieks 3 mln. eurų. Apyvartinių lėšų paskolos bus teikiamos iki 36 mėn. laikotarpiui, o maksimali vienam pareiškėjui galima suteikti suma sieks 200 000 eurų.

Siekiant, kad ši finansinė priemonė būtų veiksminga, o finansuojami verslai skolintųsi atsakingai, numatoma, kad prie projekto finansavimo turės prisidėti ir pats paskolos gavėjas, prireikus – ir su kitais privačiais finansuotojais. Privačios investicijos į kiekvieną INVEGOS finansuojamą projektą turės sudaryti ne mažiau kaip 20 proc., iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės turės sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos.  

Atsižvelgiant į poreikį išvengti dubliavimo su esamomis valstybės finansavimo priemonėmis, paskolos „Startuok“ negalės būti panaudotos labai mažoms ir mažoms įmonėms, veiklą vykdančioms iki 1 metų ir siekiančioms gauti finansavimą iki 25 000 eurų, finansuoti. Šiems pareiškėjams INVEGA ir toliau siūlys lengvatines paskolas pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Verslai, veikiantys iki 1 metų, tačiau norintys gauti didesnį nei  25 000 eurų finansavimą, galės kreiptis dėl paskolos „Startuok“.
 

Verslai, norintys gauti „Startuok“ paskolą, jau dabar gali pateikti paraišką INVEGAI adresu: https://startuokpaskolos.invega.lt. Paskolos sutartys dėl priemonės „Startuok“ finansavimo gali būti pasirašytos iki 2023 m. birželio 30 dienos. Iš viso finansinei priemonei „Startuok“ skirta 20 mln. eurų iš fondų fondo „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“. Planuojama, kad, jei paskolos bus itin paklausios, priemonei skirtų lėšų suma bus didinama.

Rugsėjo 15 dieną (trečiadienį) Lietuvos inovacijų centras ir asociacija “Klaipėdos regionas” visus, kuriems rūpi Klaipėdos regionas bei jo kelias žaliosios transformacijos link, kviečia į konferenciją “Klaipėdos regiono žalioji transformacija”.
 

Jūsų lauks trys išsamūs ir informatyvūs pranešimai bei aktuali diskusija. Konferencijos metu taip pat bus pristatomi Lietuvos inovacijų centro parengtos Klaipėdos regiono analizės rezultatai, apžvelgsiantys regiono žaliosios transformacijos galimybes. Analizė parengta konsultuojantis su regiono privataus sektoriaus atstovais, mokslo bei viešojo sektoriaus ekspertais. Viena iš identifikuotų Klaipėdos regiono žaliosios transformacijos krypčių – maisto ir gėrimų sektoriaus perėjimas link žiedinės ekonomikos, apimant visą vertės grandinę nuo žemės ūkyje užaugintų žaliavų iki maisto pakuočių bei galutinio produktų transportavimo. Analizėje taip pat apžvelgiama Klaipėdos regiono sumani specializacija, svarbiausios nacionalinės ir Europos Sąjungos politikos kryptys bei pateikiamas regiono ekosistemos vertinimas, apimantis gamtinių bei socioekonominių išteklių nagrinėjimą.
 

Remiantis šia analize, Lietuvos inovacijų centras visus kviečia į bendrą diskusiją, skirtą aptarti Klaipėdos regiono galimybes tapti žaliosios transformacijos lyderiu ir įgyvendini sumanią regiono specializaciją. Svarbiausios diskusijos įžvalgos pavirs į regioninės bei nacionalinės politikos formuotojams skirtas rekomendacijas.
 

KONFERENCIJA “KLAIPĖDOS REGIONO ŽALIOJI TRANSFORMACIJA”
 

LAIKAS: Rugsėjo 15 d. (trečiadienis), 10:00 – 13:00 val.
 

VIETA: Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda)
 

PROGRAMA
 

10:00-10:15 Registracija
 

10:15-10:45 „Klaipėdos regiono specializacija 2030: tvarios jūrinės ekonomikos lyderystė” – asociacijos„Klaipėdos regionas“ projektų vadovė Raimonda McGeever.
 

10:45-11:15 „Kaip ES taksonomija paveiksfinansavimo galimybes?“ – Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
 

11:15-11:30 Kavos pertrauka
 

11:30-12:00 „Žalioji Klaipėdos regiono transformacija:kur slypi potencialas?“ – Lietuvos inovacijų centrokonsultantė Karolina Kužmarskytė.
 

12:00-13:00 Diskusija „Žingsniai įgyvendinant regiono specializaciją“ – moderuoja Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė Giedrė Ramanauskienė.
 

SVARBU! Konferencija nemokama, bet būtina išankstinė registracija. Dalyvavimas tik su galimybių pasu.