Naujus produktus bei paslaugas kuriantys startuoliai, augti norinčios įmonės, perspektyvias veiklos nišas siekiantis identifikuoti verslas nestokoja įvairaus pobūdžio klausimų bei iššūkių, kuriuos norint sėkmingai įveikti, vidinių organizacijos resursų dažnai nebepakanka – tampa aktuali išorės ekspertų pagalba bei įžvalgos.
Siekiant atliepti verslo – pirmiausiai technologinių startuolių ir įmonių – poreikius, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) imasi iniciatyvos telkiant ekspertų komandą (“Think Tank”).
“Įprasta praktika, jog didelės ir žinomos kompanijos glaudžiai bendradarbiauja su pažangiausiomis laboratorijomis ir mokslo institucijomis bei turi savo R&D padalinius. Turėti ranka pasiekiamas žinias ir kompetencijas – reiškia turėti galimybę savo idėjas patikrinti ir įgyvendinti greičiau, išvengiant brangiai kainuojančių klaidų. Startuoliams, mažesnėms įmonėms įgyti tokį konkurencinį pranašumą gali būti sudėtinga dėl ribotų išteklių. Didelės įmonės taip pat gali atsidurti įvairiose kryžkelėse, kai reikalinga kompetentinga nuomonė itin specifiniu klausimu ir žvilgsnis “iš šalies”. “Think Tank” kuriame tam, kad verslo kelias į sėkmę padedant savo sričių ekspertams taptų greitkeliu“, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Prie „Think Tank“ pirmasis prisijungė verslo strategijos vystymo ekspertas Matthew Spaniol. Eksperto šaknys yra JAV, tačiau nuo 2005 m. jis reziduoja Danijoje, yra Aarhus universiteto mokslinis bendradarbis.
Matthew Spaniol specializacija – verslo tyrimai ir prognozavimo metodai, nukreipti į ateities tendencijas, inovacijų modeliavimą, verslo scenarijų ir strategijos formavimą, taip pat Business War Gaming metodikos taikymas praktikoje.
Ekspertinės konsultacijos verslo strategijos vystymo klausimais neatsitiktinai buvo įtrauktos į „Think Tank“ paslaugų paketą pirmiausiai – pastarieji metai labai aiškiai pademonstravo situacijas, kai verslo aplinka gali iš esmės pasikeisti, kai tenka žaibiškai susivokti naujoje realybėje, adaptuotis.
Nors ekspertinės Matthew Spaniol žinios gali būti pritaikytos skirtinguose verslo sektoriuose, turint omenyje jo ankstesnį glaudų bendradarbiavimą su jūrų pramonei atstovaujančia Danijos organizacija „Danske Maritime“, technologinės įmonės ir jūrinis verslas – vienos pagrindinių tikslinių auditorijų, kurioms konsultacijos ir bendradarbiavimas su šiuo „Think Tank“ komandos nariu galėtų atnešti daugiausiai naudos.
Dėl konsultacijos su „Think Tank“ ekspertu Matthew Spaniol suorganizavimo užklausą siųskite el. p. andrius.sutnikas@kmtp.lt trumpai pristatydami savo startuolį/ įmonę bei ekspertui skirto klausimo esmę.
Susipažinkite išsamiau su Matthew Spaniol darbais akademinėje srityje: https://scholar.google.dk/citations?user=K4ca0AMAAAAJ&hl=en
Matthew Spaniol Youtube platformoje: https://www.youtube.com/channel/UC3U-_vPT-hKwy_h2tz_JVLg
Turi inovatyvią idėją ir nori ją paversti startuoliu? Abejoji, ar gali? Trūksta patirties, komandos narių, mentorių? Apie galimybę savo idėją paversti verslu išgirsk TechHub pre-akceleratoriaus informaciniame renginyje!
Renginio metu programos vadovas dr. Gediminas Rumšas pristatys dalyvavimo pre-akceleratoriuje naudas, mokymų planą, papasakos, kaip bus vykdoma startuolių atranka bei kas laukia baigus programą. Į klausimus taip pat atsakys bei savo patirtimi programoje pasidalins mokymus baigę programos absolventai.
Startuoliai trijų mėnesių programos metu su asmeniniais mentoriais bei ekspertais iš Lietuvos ir užsienio išnagrinės 12 mokymų temų: išsigrynins tikslinį klientą, atliks rinkos ir konkurentų analizę, sukurs įėjimo į rinką strategiją, sužinos apie verslo steigimo, produkto vystymo, pozicionavimo, prekės ženklo kūrimo, komandos stiprinimo, finansavimo, intelektinės nuosavybės ir kitas verslo subtilybes.
Programą sėkmingai baigę startuoliai turės galimybę prisistatyti (angl. pitch) investuotojų komisijai baigiamajame „Demo Day“ renginyje. Be to, geriausiai pasirodžiusios komandos bus apdovanotos vertingais prizais – bilietais į akceleratorius užsienyje bei kelionėmis į startuoliams reikalingus susitikimus su partneriais ar renginius ES valstybėse.
Teikti paraiškas dalyvauti pre-akceleratoriuje gali visi startuoliai (didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinčios labai mažos ar mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau nei 5 metus) ar planuojantys juos įkurti. Kiekviena pretenduojanti komanda pagal parengtą pavyzdinę formą turi pateikti informaciją apie startuolį, komandą, paslaugą (produktą) bei pagrįsti jos inovatyvumą. Gautas paraiškas įvertins bei dalyvius atrinks projekto ekspertai.
Registracija į pre-akceleravimo programą prasidės rugsėjo 13 dieną!
Informacinė diena vyks rugsėjo 21 d. 16 val. ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie renginį: www.facebook.com/events/233400842046786/
Daugiau informacijos apie TechHub pre-akceleratorių: mita.lrv.lt/techhub/pre-akceleratorius
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš Aplinkos ministerijos, kuri administruoja Europos Sąjungos įsteigtą Modernizavimo fondą, iki kitų metų pabaigos ketina gauti 40 mln. eurų pramonės bendrovėms, ketinančioms mažinti žalingų gamtai technologijų kiekį ir pereiti prie aplinkai neutralių gamybos būdų.
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021–2022 metams, projektų paraiškas turi vertinti ir patvirtinti Europos investicijų bankas bei Europos Komisijos investicijų komitetas. Šiais ir kitais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti įmonėms, dalyvaujančioms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.
„Tai – dar vienas įrankis skatinti švaresnės gamybos technologijų diegimą pramonės įmonėse. Tokiu būdu įmonės bus paskatintos diegti technologines ekoinovacijas ir sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes. Tikimės ir esame gavę pažadą iš kitų ministerijų, kad galėsime ir toliau skatinti įmones mažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes, ieškodami kitų šaltinių“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Skaičiuojama, kad taršių aplinkai technologijų pakeitimas mažiau taršesnėmis vien per artimiausią dešimtmetį maždaug 2,7 mln. tonų leistų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Bendra Modernizavimo fondo Lietuvai skirta suma 2021–2022 m. – kiek daugiau nei 200 mln. eurų. O šiemet Lietuva iš šio fondo planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos.
Numatoma, kad ne mažiau kaip 70 proc. Lietuvai skirtų lėšų turi būti skiriama prioritetinėms investicijoms: energetikos sistemoms modernizuoti (atsinaujinantys energijos ištekliai, energetikos tinklai, tarpsisteminės jungtys, energijos kaupimas) ir energijos vartojimo efektyvumui didinti (energijos gamyba, išskyrus kietąjį iškastinį kurą, transportas, pastatai, žemės ūkis, atliekos).
Viešosios įstaigos „Tavo Robotas“ vardu robotikos entuziastus, technologinių krypčių studentus Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas rugsėjo 3 d. kviečia į renginį, kuris žada įdomios informacijos apie šios srities aktualijas bei procesus Vakarų Lietuvoje, o taip pat ir išskirtinę galimybę gyvai išvysti naujos kartos keturkojį robotą!
PROGRAMA
13:00 – 14:50 Eksperimentinių mechatronikos mokslo tyrimų laboratorijos ir jos vykdomo projekto „Pažangioji specializacija: robotika“ pristatymas studentams ir/ arba besidomintiems robotikos mokslu
Aptarsime robotikos industrijos plėtros perspektyvas ir potencialą Lietuvoje. Susipažinsite su intelektinių robotinių sistemų inžinerijos ypatybėmis ir iššūkiais, moksliniais tyrimais.
15:20 – 17:00 Naujos kartos keturkojo roboto pristatymas
Renginio metu svečius supažindinsime su roboto veikimo principais, sistemos architektūros ypatybėmis bei pritaikymo galimybėmis pramonės ir MSI reikmėms.
Renginys vyks: 2021 m. rugsėjo 3 d., penktadienį.
Adresas: Klaipėdos mokslų ir technologijų parkas, Vilhelmo Berbomo g. 10, konferencijų salė (1 a. 101 kab.)
——————————————————————————
Dalyvių skaičius ribotas. Registracija internete: vyksta iki rugsėjo 2 d.
Nuoroda: https://forms.gle/s73AyoTLK1C6iXd36
——————————————————————————
Papildoma informacija: 8 657 54683, el. paštu: hello@tavorobotas.lt
Labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės kviečiamos teikti paraiškas finansavimui gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Priemonės tikslas – paskatinti įmones diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu, siekiant padidinti pajamų augimą. Kvietimas galioja iki 2021 m. rugsėjo 20 d.
Didžiausia galima finansavimo suma 50 000 Eur.
Remiamos veiklos – E. komercijos modelių diegimas labai mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse (toliau – MVĮ), perorientuojant procesus ir juos skaitmeninant per:
1. klientų savitarnos sprendimus gaminių ir paslaugų elektroninėse prekybos platformose, įskaitant gamybos ir paslaugų užsakymų valdymo sprendimus, ir (arba)
2. išteklių valdymo sistemos integravimo į gaminių ir paslaugų elektroninės prekybos platformas sprendimus.
Visa su kvietimu susijusi informacija ir paraiškos pateikimui reikalingi dokumentai čia: https://lvpa.lt/lt/paraiskos/e.-komercijos-modelis-covid-19-nr.-1-1551
!!!! 2021 rugsėjo 2 d. LVPA organizuoja nuotolinį renginį pareiškėjams pagal priemonę „E.komercijos modelis COVID-19“. Renginio pradžia – 10.00 val. Nuoroda registracijai čia.
Kaip Klaipėda galėtų išnaudoti planuojamas reformas inovacijų srityje, kokie finansiniai instrumentai padėtų dar labiau paskatinti mokslo ir verslo bendrystę – apie tai diskutuota su Klaipėdoje viešėjusia LR Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite ir jos komanda. Ministerijos atstovams ne tik pristatyta, kuo gyvena šalyje unikalus Lietuvos jūrinis klasteris, jie supažindinti ir su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto veikla.
“Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pagrindinė misija – užtikrinti, kad mokslas ir verslas surastų dar glaudesnių bendradarbiavimo galimybių. Vienas iš gerosios praktikos pavyzdžių – Lietuvos jūrinis klasteris, kuris dirba tam, kad augtų mūsų šalies jūrinio sektoriaus konkurencingumas, kad būtent Lietuvoje gimtų ir čia sėkmingai būtų įgyvendinti naujausi inovaciniai ir technologiniai sprendimai, atliepiantys ir aplinkosauginius principus”, – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklą pristatė jo plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Klaipėdos potencialas yra didelis, todėl būtina išnaudoti visas galimybes jį auginti pasinaudojant ir planuojama inovacijų reforma, ir tarptautinėmis finansinėmis injekcijomis, kurios galėtų būti skirtos mėlynųjų technologijų proveržiui skatinti.
“Vienas iš pamatinių inovacijų reformos žingsnių turėtų būti vieningos Inovacijų agentūros steigimas, kuris leistų konsoliduoti skirtingose įstaigose vykdomas funkcijas. Turime puikių pavyzdžių, kad toks modelis sėkmingai yra pritaikomas Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje. Proveržio galimybėmis kuo puikiausiai galėtų pasinaudoti ir uostamiestis bei čia veikiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, jo sėkmingai buriami mokslo ir verslo atstovai. Juolab, kad yra numatyta ir nemažai finansinių instrumentų mokslo ir verslo bendrystei skatinti. Svarbu, kad lėšos būtų įsisavintos tikslingai, sukurti taikomieji dalykai būtų komercializuoti ir pritaikyti praktiškai”, – sakė LR Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Susitikime su jūrinio verslo ir mokslo atstovais aptartos jūrinės pramonės perspektyvos ir laukiantys iššūkiai. Atkreiptas dėmesys į būtinus viešųjų pirkimų pokyčius ir poreikius, vystant valstybei reikšmingus transporto infrastruktūros ir jūrinės inžinerijos projektus – kad būtų orientuojamasi ne į pigiausią kainą, o inovacinį potencialą ir kuriamas technologijas.
“Ne veltui yra sakoma, kad būtent jūrai priklauso ateitis. Tačiau šiandien mūsų šalyje jūros potencialas yra išnaudojamas ne itin efektyviai, uosto veikla suprantama tik kaip krovos segmentas. Einant koja kojon su naujausiomis technologijomis ir atsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje globalinio atšilimo kontekste, į uostų veiklą vertėtų žiūrėti kur kas plačiau, skirti daugiau dėmesio jūrinės inžinerijos, energetikos bei mėlynųjų technologijų skatinimui. Pritariame, kad reforma inovacijų srityje yra būtina ir tikimės, kad Klaipėda šią reformą išnaudos augimui ir konkurencingumo didinimui, pridėtinės vertės kūrimui čia, Lietuvoje”, – teigė Lietuvos jūrinio klasterio valdybos pirmininkas Arnoldas Šileika, vadovaujantis vienai daugiausiai darbo vietų Klaipėdos uoste sukuriančiai bendrovei “Vakarų laivų gamykla”. Jam antrino ir kitas Lietuvos jūrinio klasterio valdybos narys, LKAB “Bega” generalinis direktorius Laimonas Rimkus. Būtent ši bendrovė tapo pirmąja Klaipėdos uosto kompanija, kurios inžinieriai sukūrė unikalius, aplinkai draugiškus robotizuotus elektrinius šilumvežius.
“Kad inovacijos uostamiestyje ir Klaipėdos uoste įgautų augimo pagreitį, būtinas tarpusavio bendradarbiavimas – šiuo atveju, reikalingas darnus dialogas tarp LR Ekonomikos ir inovacijų bei LR Susisiekimo ministerijų. Tai leistų pasiekti, kad uoste gimtų inovatyvūs technologiniai sprendimai, kurie ne tik didintų Klaipėdos uosto konkurencingumą, tačiau ir sukurtų pridėtinės vertės produktus, kurie būtų reikalingi ir vietinėje, ir tarptautinėje rinkose”, – teigė Laimonas Rimkus.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inicijuoto Lietuvos jūrinio klasterio veikloje dalyvauja 17 partnerių -– Lietuvos bei tarptautinių verslo organizacijų, mokslo institucijų.
Gyvybės mokslų ir IT entuziastus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) rugsėjo 17-19 d. kviečia dalyvauti 3 dienų iššūkyje – „BioHakatonas | Sveikatos kodas 2021“! Tai puiki galimybė profesionalams ir mėgėjams susiburti ir ieškoti inovatyvių sprendimų sveiko senėjimo srityje. Dalyvių registracija jau prasidėjo!
Renginio metu dalyviai turės galimybę pademonstruoti savo įgūdžius sprendžiant problemas šiomis temomis:
- Skaitmeniniai sprendimai senatvinėms ligoms palengvinti.
- Ankstyva senatvinių ligų diagnostika, telemedicinos sprendimai, duomenų, padedančių nustatyti ligų tendencijas, apdorojimas.
- Senyvo amžiaus žmonių sveikatą lemiančių gyvenimo įpročių formavimas ir motyvacija pokyčiams.
- Individualizuoti sprendimai priežiūrai (asmens namuose, globos namuose ar slaugos ligoninėje) ar kt.
Idėja turi būti nauja – dar nepristatyta hakatonuose, kūrybinėse dirbtuvėse ar panašiuose idėjos vystymui skirtuose renginiuose.
Intensyvaus darbo metu komandoms pagalbą bei konsultacijas teiks mentoriai – savo sričių profesionalai, lauks atviros Lietuvos bei užsienio lektorių paskaitos.
Geriausi biohakatono metu sukurti sprendimai bus apdovanoti piniginiais prizais.
Dėmesio! Dalyvių skaičius ribotas, todėl nedelskite ir registruokitės: https://mita.lrv.lt/…/biohakatonas-i-sveikatos-kodas-2021.
„BioHakatonas | Sveikatos kodas 2021“ laukia Jūsų!
Informacija apie renginį FB https://fb.me/e/11kD4dvbg
Daugiau info:
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankėsi Klaipėdoje, kur su vietos verslininkais aptarė planus pritraukti naujų investuotojų į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir patį uostamiestį.
Ministrė susitiko su Klaipėdos LEZ, įmonės „Neo Group“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovais, taip pat su uostamiesčio verslo bendruomene.
„Siekiame įsiklausyti į verslo lūkesčius bei pasiūlyti tinkamiausią pagalbą jo augimui ir plėtrai užtikrinti. Klaipėda turi didelį potencialą pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Tai regionas, kuris domina užsienio investuotojus“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Šiuo metu vyksta pasiruošimas steigiant dar vieną didelę įmonę Klaipėdos LEZ, kurioje galėtų dirbti keli šimtai žmonių. Iš viso ministerijai pavaldi agentūra „Investuok Lietuvoje“ veda derybas su 49 potencialiais investuotojais, kurie svarsto galimybes steigti naujas įmones Lietuvoje.
Pasak ministrės, Klaipėdos LEZ pagal poreikį gali pasinaudoti net keliomis priemonėmis gauti valstybės paramą ekonominės zonos plėtrai ir naujų verslų pritraukimui.
Klaipėdos LEZ infrastruktūrai įrengti šiais metais skirta 1,84 mln. eurų. Jau netrukus bus galima pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis gamybos paskirties pastatų statybai. Tai priemonė, skirta iš anksto, dar neturint investuotojo, skatinti universalių pastatų statybą, siekiant pritraukti gamybos sektoriaus investuotojus. Taip pat stambių projektų plėtotojai, kurių planuojamos investicijos siekia 20 mln. eurų ir planuojama sukurti ne mažiau kaip 150 vietų, gali pasinaudoti vadinamuoju Žaliuoju koridoriumi. Tokiu atveju stambaus projekto plėtotojai iki 20 metų atleidžiami nuo pelno mokesčio.
Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios čia veikiančių įmonių investicijos sudarė daugiau nei 667 mln. eurų, veikia 40 įmonių, dirba 2693 darbuotojai.
A. Armonaitė taip pat lankėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (MTP), kurio dalininkė kartu su Klaipėdos universitetu yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Su MTP vadovybe ministrė aptarė parko augimo galimybes, kylančius iššūkius ir konkrečias priemones jiems spręsti.
2002 m. įsteigtas Klaipėdos MTP – tai Klaipėdos regiono inovacinės aplinkos skatinimo centras, kuris siekia kryptingo mokslo bei verslo bendradarbiavimo, kuria palankias sąlygas startuolių ekosistemai.
Gegužės pabaigoje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbtas kvietimas gauti finansavimą GovTech sprendimo įsigijimui sulaukė didelio susidomėjimo iš Lietuvos viešojo sektoriaus atstovų. Paraiškas teikę dalyviai siekė gauti iki 53 tūkst. eurų prototipo sukūrimui, kuris leistų ištestuoti konkrečios viešojo sektoriaus problemos sprendimo galimybes inovatyviu būdu. Šie iššūkiai – tai nauja galimybė inovacijų kūrėjams. Visas sprendimui skirtas finansavimas bus skiriamas GovTech rinkos dalyviams, kurie pasiūlys geriausius sprendimo būdus atrinktiems iššūkiams ir sukurs bandomąsias jų versijas.
Eksperimentavimas su technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence) ar blokų grandinė (angl. blockchain) nėra įprasta viešojo sektoriaus veikla, tai dažniau pasireiškia kaip išimtis iš kasdienybės. Tam dažnai trukdo nusistovėjusios taisyklės, kompetencijų stoka ar žema tolerancija eksperimentavimo keliamoms rizikoms. Nepaisant to, šį barjerą yra bandoma įveikti kuriant smėlio dėžę (angl. sandbox) primenančias programas, kuriose dalyviai turi saugesnę aplinką eksperimentuoti, dalinasi gerąja praktika bei sėkmės istorijomis, taip sumažindami kylančių rizikų dydį. Šių metų viduryje paskelbtas kvietimas spręsti viešojo sektoriaus problemas inovatyviu būdu tapo naujosios Lietuvos GovTech smėlio dėžės pradžia, o jai pagreitį suteiks viešojo sektoriausinstitucijos iš visos Lietuvos.
Finansavimas GovTech prototipo sukūrimui suteiktas 47-iems inovatyviems Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų projektams. Atrinktus projektus galite rasti čia. Šių projektų unikalumas – ne tik įdomūs bei pasauliniu mastu aktualūs technologiniai iššūkiai, bet ir būdas, kaip juos siekiama išspręsti. Sprendimų bus ieškoma atviresnėmis viešųjų pirkimų procedūromis, o veikla susidės iš dviejų etapų. Inovacijų kūrėjai, norintys dalyvauti ir kurti prototipą, galės dalyvauti pasirinktuose projekto konkursuose. Pirmajame etape konkurso laimėtojams bus suteikiamos piniginės premijos už geriausias pasiūlytas sprendimo koncepcijas. Antrajame etape su konkurso laimėtojais bus vykdomos derybos dėl prototipo sukūrimo. Prototipų kūrimui į pagalba ateis ir GovTech laboratorijos komanda – institucijos ir atrinkti inovacijų kūrėjai galės dalyvauti akceleratoriaus programoje, kuris padės per trumpą laiką sukurti produktą ir jį ištestuoti.
Dalyvauti ir pateikti sprendimą, kaip spręsti viešojo sektoriaus iššūkius rinkos dalyviai galės jau netrukus. Šiuo metu yra ruošiami projektų viešųjų pirkimų dokumentai, kurių dalis dienos šviesą pamatys jau rugpjūčio pabaigoje ir tęsis rugsėjį. Projekto konkurse galės dalyvauti visi: startuoliai, inovatyvios įmonės, aukštųjų mokyklų atstovai ar net fiziniai asmenys, kurie domisi ir nori kurti GovTech sprendimus. Norėdami nepraleisti inovatyvių viešųjų pirkimų paskelbimo dienos, sekite MITA ir projekto „GovTech laboratorija“ naujienas.
Šis finansavimas – tai naujausia galimybė Lietuvos GovTech ekosistemoje, kurios augimu paskutiniuosius du metus rūpinasi „GovTech laboratorija”. MITA veikianti komanda siekia paskatinti inovatyvių, naujų technologinių sprendimų kūrimą bei pritaikymą viešajame sektoriuje, taip užtikrinant didžiausią naudą ir teigiamą socialinį pokytį visuomenėje bei aktyviai viešina įvairias GovTech galimybes Lietuvoje ir užsienyje.
Tarptautinis hakatonas „Portathon 2021“ šiemet pateiks iššūkių ne vien technologijų entuziastams – laukiami ir kūrybinių sričių atstovai, siekiantys generuoti dizaino inovacijas. Šios srities užduotį pirmą kartą hakatono istorijoje pateikė Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.
Kariuomenė vysto koncepciją
Lietuvos kariuomenės karinėms jūrų pajėgoms planuojant naujų vienos klasės karo laivų statybą šiuo metu pradedamas karo laivo koncepcijos vystymas. „Portathon 2021“ hakatono dalyviai turės unikalią galimybę prisidėti prie šio proceso.
„Iki šiol visi Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai buvo įsigyti svetur, aksčiau įrengti pagal tų šalių standartus. Statant lietuviškus karo laivus reikalingas būtent jiems adaptuotas interjero sprendimas. Tikimės, kad hakatonas, sutelkdamas skirtingų sričių specialistus bei kompetencijas, suteiks tinkamą platformą ne tik dalintis kūrybiškomis idėjomis, bet ir stipriai išanalizuoti praktinius aspektus bei galiausiai rasti tokią išraiškos formą, kuri būtų realiai įgyvendinta“, – komentavo Karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Remigijus Zabiela.
Tikimasi, kad karo laivo interjero sprendimas kels personalo motyvaciją, suteiks ramybės ir poilsio atmosferą karininkų, puskarininkių ir jūreivių kajutkompanijose, kajutėse – namų pojūtį, o koviniuose postuose pasitarnaus palaikant kovinę dvasią.
Karinėse jūrų pajėgose šiuo metu naudojami trijų skirtingų klasių karo laivai, kurių dauguma projektuoti ir pastatyti prieš daugiau nei 30 metų Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje. „Visų klasių laivų interjerai yra labai skirtingi ir neturi vientisumo. Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms nustatyto interjero standarto nėra, tad hakatonas galėtų prisidėti tokį standartą formuojant“, – pažymėjo kmdr. ltn. R.Zabiela.
Skirtingos kompetencijos – stiprybė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, kiekvienas hakatonas suteikia galimybę augti tiek jo dalyviams, tiek iššūkius teikiančioms organizacijoms: „Tai proga naujoje šviesoje išvysti kasdienius procesus ir problemas. Uostas ir jūrinis verslas, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose, jau trečius metus aktyviai pasitelkia šį renginį kaip technologinių sprendimų vystymo katalizatorių. Pastebime, kad tiek verslo bendruomenėje, tiek visuomenėje apskritai randasi daugiau atvirumo ir ryžto klausti, ieškoti, megzti naujus ryšius“.
Rugsėjo 24-26 d. vyksiančio hakatono iššūkių išsamus sąrašas jau greitai bus paskelbtas. Pagrindinės kategorijos jau aiškios – logistika, energetika, tvari aplinka bei kibernetinis saugumas. „Kone automatiškai manoma, kad šios temos yra išimtinai IT asų bei inžinierių veiklos laukas. Visgi inovacijų samprata yra kur kas platesnė ir šiuo hakatonu sieksime integruoti daugiau įvairių sričių specialistų bei studentų, kurių kompetencijos ar domėjimosi sritys taip pat apima dizainą, rinkodarą, edukacinius procesus“, – pažymėjo A. Sutnikas.
Komandos pasidalins 4 000 Eur
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos jūrinis klasteris ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip ir pernai, išlieka „Portathon“ bendruomenę bei prizinį fondą, kuris šiemet sieks 4 000 Eur, telkiančiu branduoliu. Komandoms varžantis dėl prizų organizatoriai kviečia žvelgti ir plačiau: startuoliai turi puikią galimybę inovatyvias idėjas su potencialiais investuotojais vystyti ir toliau, jau už šio renginio rėmų.
Tarptautinis uosto technologijų hakatonas taip pat užsitikrino 4 tarptautinių projektų – „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“, „Liquid Energy“ ir „Exoprodigi“ – palaikymą.
Dalyvių Registracija jau įsibėgėjo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai, verslo atstovai, dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties. Komandoms talkinsiančių mentorių gretose jau rikiuojasi ekspertai iš kompanijų „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, Blekingės technologijų instituto, kitų verslo ir mokslo organizacijų.
Šią savaitę patvirtinta, jog „Portathon 2021“ partneriu tapo ir Hamburgo uostas, kuris aktyviai padeda skleidžiant žinią apie hakatoną bei pritraukiant tarptautinę inovatorių bendruomenę.
Su Vokietija Klaipėdoje inicijuotą hakatoną sujungs ir dar viena jo fizinė lokacija taikomųjų mokslų universitete Hochschule Wismar.
Kaip ir pernai, bus užtikrintas hibridinis renginio formatas: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks tiek gyvai, tiek ir nuotoliniu būdu.
