Tarptautinis hakatonas „Portathon 2021“ šiemet pateiks iššūkių ne vien technologijų entuziastams – laukiami ir kūrybinių sričių atstovai, siekiantys generuoti dizaino inovacijas. Šios srities užduotį pirmą kartą hakatono istorijoje pateikė Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos.
Kariuomenė vysto koncepciją
Lietuvos kariuomenės karinėms jūrų pajėgoms planuojant naujų vienos klasės karo laivų statybą šiuo metu pradedamas karo laivo koncepcijos vystymas. „Portathon 2021“ hakatono dalyviai turės unikalią galimybę prisidėti prie šio proceso.
„Iki šiol visi Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai buvo įsigyti svetur, aksčiau įrengti pagal tų šalių standartus. Statant lietuviškus karo laivus reikalingas būtent jiems adaptuotas interjero sprendimas. Tikimės, kad hakatonas, sutelkdamas skirtingų sričių specialistus bei kompetencijas, suteiks tinkamą platformą ne tik dalintis kūrybiškomis idėjomis, bet ir stipriai išanalizuoti praktinius aspektus bei galiausiai rasti tokią išraiškos formą, kuri būtų realiai įgyvendinta“, – komentavo Karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Remigijus Zabiela.
Tikimasi, kad karo laivo interjero sprendimas kels personalo motyvaciją, suteiks ramybės ir poilsio atmosferą karininkų, puskarininkių ir jūreivių kajutkompanijose, kajutėse – namų pojūtį, o koviniuose postuose pasitarnaus palaikant kovinę dvasią.
Karinėse jūrų pajėgose šiuo metu naudojami trijų skirtingų klasių karo laivai, kurių dauguma projektuoti ir pastatyti prieš daugiau nei 30 metų Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Danijoje. „Visų klasių laivų interjerai yra labai skirtingi ir neturi vientisumo. Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms nustatyto interjero standarto nėra, tad hakatonas galėtų prisidėti tokį standartą formuojant“, – pažymėjo kmdr. ltn. R.Zabiela.
Skirtingos kompetencijos – stiprybė
Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovo Andriaus Sutniko teigimu, kiekvienas hakatonas suteikia galimybę augti tiek jo dalyviams, tiek iššūkius teikiančioms organizacijoms: „Tai proga naujoje šviesoje išvysti kasdienius procesus ir problemas. Uostas ir jūrinis verslas, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame Lietuvos jūrinio klasterio rėmuose, jau trečius metus aktyviai pasitelkia šį renginį kaip technologinių sprendimų vystymo katalizatorių. Pastebime, kad tiek verslo bendruomenėje, tiek visuomenėje apskritai randasi daugiau atvirumo ir ryžto klausti, ieškoti, megzti naujus ryšius“.
Rugsėjo 24-26 d. vyksiančio hakatono iššūkių išsamus sąrašas jau greitai bus paskelbtas. Pagrindinės kategorijos jau aiškios – logistika, energetika, tvari aplinka bei kibernetinis saugumas. „Kone automatiškai manoma, kad šios temos yra išimtinai IT asų bei inžinierių veiklos laukas. Visgi inovacijų samprata yra kur kas platesnė ir šiuo hakatonu sieksime integruoti daugiau įvairių sričių specialistų bei studentų, kurių kompetencijos ar domėjimosi sritys taip pat apima dizainą, rinkodarą, edukacinius procesus“, – pažymėjo A. Sutnikas.
Komandos pasidalins 4 000 Eur
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos jūrinis klasteris ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip ir pernai, išlieka „Portathon“ bendruomenę bei prizinį fondą, kuris šiemet sieks 4 000 Eur, telkiančiu branduoliu. Komandoms varžantis dėl prizų organizatoriai kviečia žvelgti ir plačiau: startuoliai turi puikią galimybę inovatyvias idėjas su potencialiais investuotojais vystyti ir toliau, jau už šio renginio rėmų.
Tarptautinis uosto technologijų hakatonas taip pat užsitikrino 4 tarptautinių projektų – „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“, „Liquid Energy“ ir „Exoprodigi“ – palaikymą.
Dalyvių Registracija jau įsibėgėjo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai, verslo atstovai, dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties. Komandoms talkinsiančių mentorių gretose jau rikiuojasi ekspertai iš kompanijų „Schneider Electric Lietuva“, „Omega 365 Lietuva“, „cloudyBoss“, Blekingės technologijų instituto, kitų verslo ir mokslo organizacijų.
Šią savaitę patvirtinta, jog „Portathon 2021“ partneriu tapo ir Hamburgo uostas, kuris aktyviai padeda skleidžiant žinią apie hakatoną bei pritraukiant tarptautinę inovatorių bendruomenę.
Su Vokietija Klaipėdoje inicijuotą hakatoną sujungs ir dar viena jo fizinė lokacija taikomųjų mokslų universitete Hochschule Wismar.
Kaip ir pernai, bus užtikrintas hibridinis renginio formatas: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks tiek gyvai, tiek ir nuotoliniu būdu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14 šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams įgyvendinti. Už šias lėšas Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose bus įrengiama bei tobulinama infrastruktūra, reikalinga investicijoms pritraukti.
„Norėdami pritraukti investicijų, kurti darbo vietas ir auginti ekonomiką, privalome gerinti tiek verslo aplinką, tiek investicijoms tinkamų teritorijų infrastruktūrą, nes investuotojams rūpi ne tik mokesčių lengvatos, talentai, bet ir kokybiškai įrengta būsimų investicijų vieta. Tikiuosi, kad skirtas finansavimas leis šalies savivaldybėms prisitraukti naųjų investuotojų, o kartu bus sukurta ir naujų darbo vietų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
24,58 mln. eurų skirti 14-oje šalies savivaldybių įgyvendinamiems infrastruktūros projektams laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitose teritorijose, kuriose skatinamos gamybos ir mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijos. Finansavimą gavo Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Akmenės, Jonavos, Skuodo, Plungės, Joniškio ir Ukmergės rajonų savivaldybės.
Savivaldybės gautomis lėšomis galės padengti inžinerinės infrastruktūros ir su jomis susijusias išlaidas, statybos darbus, statybos sklypo tvarkymo ir vienkartinio prisijungimo mokesčio išlaidas. Tikimasi, kad visiškai užbaigus įgyvendinti infrastruktūros projektus per artimiausius kelerius metus galėtų būti pritraukta daugiau kaip 1 mlrd. tiesioginių ir netiesioginių investicijų bei sukurta apie 8 tūkst. naujų darbo vietų.
Prioritetas buvo skiriamas ne mažesniems kaip 10 ha sklypams, jau turintiems potencialius investuotojus arba didžiausią potencialą jų pritraukti. Tokio dydžio teritorijų vystymas labiausiai atsiperka, kadangi pritraukiami stambesni investuotojai, kurie sukuria daugiau darbo vietų.
Labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės iki rugpjūčio 31 d. kviečiamos teikti projektus ES paramai gauti pagal priemonę „KŪRYBINIAI ČEKIAI COVID-19“ NR. 1. Didžiausia galima finansavimo suma – 70 000 Eur.
Priemonė remia originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimą ir diegimą.
Priemonės tikslas – paskatinti įmones naudoti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų teikiamas inovatyvias paslaugas ir kurti bei diegti dizaino ir rinkodaros inovacijas.
Paraiškos per DMS turi būti pateiktos LVPA iki 2021–08–31 24:00 val.
Konsultuojama dėl paraiškų teikimo per Duomenų mainų sistemą iki 2021-08–31 16:00 val.
Išsamesnė informacija ir susiję dokumentai
Kas negali būti finansuojama pagal „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ priemonę?
1. Interneto svetainės, kurioje pristatoma įmonė, jos teikiamos paslaugos ar gaminama produkcija, dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
2. Elektroninės parduotuvės dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
3. Programėlių, kompiuterinių programų, programinės įrangos dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
4. Infrastruktūrinių objektų, interjero, eksterjero dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
5. Įmonės gamybos ar verslo valdymo sistemų dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
6. Įmonės įvaizdžio dizaino, logotipo, prekės ženklo dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
8. Vienetinių gaminių, pritaikytų konkrečiam vartotojui, dizaino sukūrimas ar pakeitimas;
9. Televizijos, radijo, lauko, spaudos reklama ir jos sprendimai
10. Organizacinės ir verslo modelio netechnologinės inovacijos
Ar gali būti finansuojamas ne tik gaminio, bet ir jo pakuotės dizaino sukūrimas?
Taip, projektu gali būti kuriamas ir (arba) diegiamas dizaino sprendimas tiek gaminiui, tiek jo pakuotei.
Ar vienoje paraiškoje galima prašyti finansavimo keliems gaminio arba paslaugų dizaino sprendimams sukurti?
Taip, galima.
Tarptautinis uosto technologijų hakatonas „Portathon 2021” jau rikiuoja pirmuosius iššūkius. Prie renginio besijungiančių naujų partnerių – Lietuvos karinių jūrų pajėgų – dėka šiemet jame asiras ir naujų tematinių akcentų, apimsiančių karinę pramonę bei inovacijas šioje srityje.
Susipažinkite su 2 startiniais iššūkiais, burkite komandas ir registruokitės 48 valandų trukmės sprendimų generavimo maratonui, kuriame susitiks Lietuvos ir užsienio startuoliai, inovatoriai, įvairių sričių specialistai iš verslo organizacijų bei technologijų ekspertai!
1 – KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ PERSONALO ĮGŪDŽIŲ IR RENGIMO PLANAVIMO ĮRANKIS
Išvystyti sprendinį, kuris įgalintų efektyviai planuoti personalo įgūdžių ir kompetencijų administravimą ir rengimą per jo tarnybos laikotarpį nuo L-1 iki L-4 (nuo leitenanto iki admirolo)
2 – LIETUVIŠKO KARO LAIVO VIDAUS INTERJERO SPRENDIMAS
Karinės jūrų pajėgos planuoja naujų vienos klasės karo laivų statybą ir šiuo metu pradeda karo laivo koncepcijos vystymą. Iki šiol visi Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai buvo įsigyti iš kitų užsienio šalių jau įrengti, pagal tų šalių standartus. Statant lietuviškus karo laivus reikalingas lietuviškas interjero sprendimas.
Dalyvių/ komandų registracija: bit.ly/Portathon2021Participants
Telkiame ir mentorius: bit.ly/Portathon2021Mentors
Hakatonas ‘Portathon” organizuojamas jau trečius metus – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūriniu klasteriu, verslo ir kitomis organizacijomis. Šiųmetis tarptautinis partneris – Vismaro universitetas/ Hochschule Wismar, University of Applied Sciences: Technology, Business and Design
Išsamiau apie renginį – 15min.lt portale
Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pasiskiepijus nuo Covid-19 infekcijos.
Šiuolaikinis mokslas sukūrė efektyvias vakcinas, pasinaudokime jomis ir grįžkime į įprastą akademinį gyvenimą. Tik pasiskiepiję užtikrinsime visavertį bendravimą ir kokybiškas studijas.
Informacijos apie artimiausią vakcinavimo punktą ieškokite savo savivaldybių tinklalapiuose. Mobilūs skiepijimo punktai budės ir prie aukštųjų mokyklų. Stebėkite informaciją aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.
Pasaulio kovoje su pandemija svarbus kiekvieno žmogaus apsisprendimas: įveikime abejones ir baimes, skiepykimės visaverčio gyvenimo vardan!
Lietuvos universitetų rektorių konferencija
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
Lietuvos studentų sąjunga
Siekdama identifikuoti realią verslumo situaciją šalyje ir paskatinti startuolių plėtrą, po kelerių metų pertraukos Lietuva vėl dalyvaus globalaus verslumo stebėsenos tyrime (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM)).
„Mūsų siekiamybė – kad sprendimai butų priimami, vadovaujantis mokslu grįstais tyrimais. Todėl, norint paskatinti naujų ir inovatyvių verslų kūrimąsi, labai svarbu žinoti, su kokiomis kliūtimis galima susidurti pradedant verslą – būtinos įžvalgos ir duomenys, kad galėtumėme galvoti apie konkrečias verslumo skatinimo priemones, tinkančias būtent Lietuvai. Džiaugiamės, kad po kelerių metų pertraukos Lietuvoje atnaujinamas GEM tyrimas, kuris kasmet nuosekliai padės identifikuoti pagrindinius šalies verslo rinkos pokyčius ir brėžti gaires tolesnei startuolių ir verslumo plėtrai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Šis tyrimas suteikia galimybę ne tik įvertinti vidinę kiekvienos šalies situaciją, bet ir palyginti savo bei kitų valstybių pozicijas. Be to, tai būdas tapti konkurencingesniems pasauliniu mastu priimant strateginius sprendimus tiek instituciniu, tiek nacionaliniu lygiu“, – sako „GEM Lietuva“ komandos ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos verslumo ir inovacijų plėtros vadovė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Pamatus Lietuvai vėl dalyvauti GEM tyrime padėjo pernai tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Vilniaus universiteto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl mokslu paremto verslumo tyrimų plėtojimo ir sklaidos Lietuvoje. Vilniaus universitetas įsipareigojo GEM pagrindu atlikti gilesnius verslumo tyrimus ir teikti rekomendacijas dėl Lietuvos verslumo skatinimo, stebėsenos ir reglamentavimo tobulinimo. Lietuvoje stebėseną atliks Lietuvos GEM tyrėjų grupė, sudaryta iš Vilniaus universiteto verslo mokyklos ir „Enterprise Lithuania“ profesionalų. Darbai jau vyksta, tyrimo duomenis tikimasi paskelbti 2022 metų pradžioje.
GEM – nuo 1999 m. atliekamas didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas. Jam pasitelkiama pasaulinius standartus atitinkanti ir viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių pripažįstama GEM metodologija verslumui tirti. Esminė stebėsenos užduotis – įvertinti verslumo įtaką valstybės ekonominiam augimui, atskleisti konkrečias nacionalines verslo sektoriaus charakteristikas ir galimybes skatinti verslumą.
GEM analizuoja įvairius verslumo aspektus: nuo priežasčių, skatinančių imtis nuosavo verslo ar kliūčių jį pradėti iki sprendimams įtaką darančių kultūrinių ir socialinių veiksnių, infrastruktūros tinkamumo naujo verslo pradžiai, švietimo suteikiamų žinių kokybės ir kt. Gaunami labai visapusiški ir išsamūs rezultatai leidžia įvertinti vidinę šalies situaciją, tendencijas, palyginti ne tik įvairius vietos regionus, bet ir savo šalies poziciją kitų šalių atžvilgiu. Duomenys padeda numatyti verslo veiklas ir tendencijas visame pasaulyje. Jie pristatomi pasaulio ekonomikos forumuose, Jungtinių Tautų, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Lietuva GEM tyrime dalyvavo 2011–2014 metais. Tuomet globaliu mastu ji išsiskyrė kaip šalis, turinti daugiausiai jaunų – iki 24 metų – verslininkų ir pasižyminti naujai pradėtų verslų gausa.
GEM tyrimas svarbus ir tuo, kad suteikia galimybę būti sureitinguotiems pagal globalaus verslumo ir plėtros indeksą – GEDI (angl. „Global Entrepreneurship and Development Index“). Šis indeksas leidžia palyginti šalis, išryškinti jų silpnuosius aspektus ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes, pritaikyti rezultatus formuojant vidinę šalių politiką ir rengiant reikiamas programas.
“Lithuanian Startup Tribe” – tai nauja startuolių bendruomenės iniciatyva, siekianti vienyti startuolių įkūrėjus ir patyrusius verslininkus žinių ir kitų resursų dalinimuisi bei naujų bendradarbiavimo būdų paieškai ir visos ekosistemos Lietuvoje stiprinimui.
Pirmoji projekto iniciatyva yra mentorystės bei žinių dalijimosi programa startuolių įkūrėjams, kurie siekia patarimų verslo vystymui ir auginimui iš industrijos profesionalų ir patyrusių startuolių kūrėjų.
Jeigu Tu motyvuotas pradedantysis verslininkas ar startuolio įkūrėjas, kuris siekia patarimų verslo vystymui ir auginimui – prisijunk prie LT Startup Tribe mentorystės ir žinių dalijimosi programos!
Atrinkti mentees turės galimybę mokykis iš industrijos profesionalų ir patyrusių startuolių kūrėjų iš Omnisend, CGTrader, Interactio, Mindspace, Emoti Group, H&M ir daug daugiau.
Komunikacija su mentoriais vyksta per Qoorio platformą už simbolinį 5 EUR mokestį, o aukos bus paaukotos atrinktoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Ši LT Startup Tribe iniciatyva bus tęsiama iki 2021 m. rugsėjo mėn., todėl skubėk aplikuoti čia: https://bit.ly/3hiBfho.
Daugiau apie LT Startup Tribe skaitykite čia: https://www.startuptribe.lt/
OMEGA 365 saugumo, atomatizuotų ir debesijos specialistų vebinaras kibernetinio saugumo tema, kuris buvo pristatytas Klaipėdos universiteto studentams, neabejotinai aktualus ir platesniam auditorijos ratui, tad kviečiame nepraleisti galimybės ir peržiūrėti šią video medžiagą.
Vebinaro moderatorius – kompanijos ekspertas, technologijų ir verslo konsultantas bei kompanijos cloudyBoss vadovas Giovanni di Noto.
UAB „Omega 365 Lietuva“ yra Norvegijos IT koncerno „Omega AS“ dukterinė įmonė. „Omega AS“ specializacija yra projektų įgyvendinimui skirta programinė įranga bei paslaugos. Kompanija jas teikia energetikos, išteklių gavybos, sveikatos priežiūros bei kitose srityse dirbančioms įmonėms.
Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Omega 365 Lithuania“ daugiausiai dėmesio skiria programinės įrangos produktų kūrimui ir priežiūrai, bendradarbiauja su klientais visame pasaulyje.
Tarptautinė inovatorių bendruomenė ir 48 valandos, skirtos sprendimų generavimui, – Klaipėdos technologinių renginių vizitine kortele spėjęs tapti hakatonas „Portathon” švartuosis uostamiestyje jau trečiąsyk rugsėjo 24-26 dienomis.
Papildoma lokacija – Vokietijoje
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos jūrinis klasteris ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip ir pernai, išlieka „Portathon“ bendruomenę telkiančiu branduoliu. Tarptautinis uosto technologijų hakatonas taip pat užsitikrino 4 tarptautinių projektų – „Secmar“, „Connect 2 Small Ports“, „Liquid Energy“ ir „Exoprodigi“ – palaikymą.
Iniciatyva antrus metus iš eilės bus įgyvendinama hibridiniu formatu: pavieniai dalyviai ir komandos susitiks tiek fizinėje lokacijoje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, tiek prie ekranų online. Registracija jau startavo – vietas hakatone užsitikrinti turėtų suskubti iššūkiams atviri startuoliai, studentai ir dėstytojai, norintys padėti jaunimui įgyti praktinės idėjų išvystymo ir įgyvendinimo patirties.
IT, laivų statybos, transporto ir logistikos, kitų uoste veikiančių verslo organizacijų atstovai taip pat kasmet sudaro nemažą dalyvių dalį – įvairių sričių specialistams, kurių komandas deleguoja įmonės, šis renginys atveria galimybę naujai pažvelgti į kasdienius procesus, problemas bei ieškoti kūrybiškų sprendimų, pasitelkiant ir išorinių ekspertų kompetencijas bei įžvalgas.
Hakatonas grįžta ne vien su ankstesnių metų įdirbiu ir bičiuliais, bet ir naujais partneriais. Hochschule Wismar (Vokietija) prie “Portathon 2021” jungiasi telkdamas uostų technologiniams iššūkiams savo akademinį jaunimą – šis taikomųjų mokslų universitetas, apimantis technologijų, verslo ir dizaino kryptis, taps dar viena fizine hakatono lokacija bei idėjine ambasada.
Jungiasi Karinės jūrų pajėgos
Skaitmenizacija logistikos sektoriuje, automatizuota uostų įranga, uosto terminalų skaitmenizacija, išmanios transporto ekosistemos, kibernetinis saugumas – pagrindinės hakatono kryptys išlieka, tačiau besijungiančių naujų partnerių dėka atsiras ir naujų akcentų, apimsiančių karinę pramonę bei inovacijas šioje srityje.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės Karinių jūrų pajėgų palaikymu mūsų renginiui. Šis žingsnis, manau, demonstruoja išties modernų minėtos organizacijos požiūrį į kryptingo bendradarbiavimo atveriamas galimybes plėtoti reikalingas technologijas čia, Lietuvoje. Karo pramonė neabejotinai žengia išvien su technologiniu proveržiu ir jį stimuliuoja, nes iššūkiai, su kuriais susiduria karinės struktūros yra itin sudėtingi bei kompleksiški – tad reikalaujantys specifinių žinių, aukštų kompetencijų. Galiausiai, ekonominis potencialas irgi yra labai reikšmingas aspektas, kuomet kalbame apie karinei pramonei svarbių sprendimų generavimą“, – akcentavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Pergalių bendražygiai – mentoriai
Pernai greta dalyvių iš Lietuvos, taip pat rikiavosi atstovai iš Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Jungtinių Arabų Emyratų. Dalyvauti renginyje pareiškė norą per 80 technologijų entuziastų iš Lietuvos bei užsienio mokslo institucijų, verslo atstovai, startuoliai.
Stipriausiomis po 12 finalinių pristatymų pernai hakatone buvo pripažintos komandos iš Kauno kolegijos, Vokietijos bei JAE. Lietuviai apdovanoti už sugeneruotą krantinių būklės monitoringo, pasitelkiant sensorius, sprendimą. Komanda iš Rostoko ir Vismaro universitetų komanda – už išsiliejusių teršalų stebėsenos ir utilizavimo sistemos pasitelkiant dronus sprendimą, Amity universiteto Dubajuje komanda – už inovatyvų konteinerių monitoringo sprendimą.
48 valandų trukmės lenktynėse su laiku komandoms talkino 14 mentorių iš Vilniaus, Klaipėdos universitetų, „Vilnius Tech“ , Fizinių ir technologijos mokslų centro bei kitų institucijų, ekspertai iš Lenkijos, Švedijos „Blue Science Park“, Blekingės technologijų universiteto. Dalyvius taip pat konsultavo verslo organizacijų – „Schneider Electric“, „Omega Technology“ – atstovai.
Prie šių metų „Portathon“ norintys prisijungti mentoriai registruotis taip pat jau gali čia.
Įmones, mokslininkus ir tyrėjus kuriančius ar siekiančius kurti inovacijas, liepos 27 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia į naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ informacinę dieną.
Programos „Europos horizontas“ tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Programos biudžetas – 95,5 mlrd. eurų. Lietuvos mokslas ir verslas turi išskirtinę galimybę pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis ir tinkamai pasiruošti paraiškų rengimui – informacinės dienos metu bus apžvelgiami „Europos horizonto“ paskelbti kvietimai ir jų siekiami tikslai, galimybės Lietuvos įmonėms juose dalyvauti bei pagrindiniai reikalavimai paraiškoms, o tinkamai pasiruošti padės pristatytos pagalbos priemonės.
MITA specialistai yra trijų antrojo programos ramsčio „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas” sričių nacionaliniai kontaktiniai atstovai (NCP), padedantys nepasiklysti „Europos horizonto“ programos labirintuose, todėl informacinėje dienoje bus pristatyti šie sektoriai: Visuomenės civilinė sauga (Klasteris 3),Skaitmeninės technologijos, pramonė ir kosmosas (Klasteris 4), Klimatas, energetika ir judumas (Klasteris 5). Dalyviai taip pat bus supažindinti su Euratomo darbo programa bei MITA ir partnerių įgyvendinama iniciatyva InterIno LT.
„Dalyvavimas šioje programoje – tai ne tik išskirtinė galimybė Lietuvai tapti vienos ambicingiausių iki šiol egzistavusių programų Europoje dalimi, šansas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, spręsti visai Europai ir pasauliui aktualius iššūkius, bet ir neabejotinai didelis iššūkis tiek verslo, tiek mokslo organizacijoms, kadangi dėl gaunamo finansavimo konkuruoja geriausios pasaulio idėjos. Nepaisant įsigalėjusio mito – šis iššūkis yra įveikiamas, todėl kviečiame dalyvauti informacinėje dienoje, bendradarbiauti su NCP ir kuo anksčiau pradėti domėtis programos galimybėmis. Siekiame, kad per naują finansavimo laikotarpį Lietuvos atstovai būtų pasiruošę iš beveik 100 mlrd. programos biudžeto savo mokslinei veiklai įgyvendinti gauti kuo didesnę dalį“,- teigia MITA MTEPI programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja dr. Lina Kisielė.
„Europos horizontas“ programa Europos Sąjungos valstybės narės ir institucijos siekia kovoti su klimato kaita, prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų ir didinti ES konkurencingumą ir augimą. Programa stiprina mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį kuriant, remiant ir įgyvendinant ES politiką, kuria naujas darbo vietas, visapusiškai įtraukia ES talentų fondą, palaiko aukšto lygio žinių ir technologijų kūrimą ir geresnę jų sklaidą, skatina ekonomikos augimą, pramonės konkurencingumą ir optimizuoja investicijų poveikį sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
