Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Tomos Dabulevičienės komentaras pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač padažnėjusiems klausimams: kodėl jūros vanduo toks šiltas, kodėl jis staiga taip atvėso? Mokslininkė sako, jog laikas visuomenei plačiau pažinti staigią vandens temperatūros kaitą lemiantį gamtos reiškinį – apvelingą.
Jūros pokyčiai: vakar – šilta, šiandien – šalta
Pirmoji vasaros pusė buvo kaip niekad gera poilsiaujantiems Baltijos pajūryje. Oro temperatūra siekė 30 °C ir daugiau, o vandens temperatūra buvo pakilusi net kiek daugiau nei 24 °C, kas nėra itin būdinga Lietuvos Baltijos jūros vandenims. Tačiau ne vienas poilsiautojas šiomis dienomis susimąstė, kodėl taip staiga atvėso Baltijos jūros vanduo? Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis vandens temperatūra ties Palanga pastarosiomis dienomis siekė 23-24 °C, o liepos 19 d. pažemėjo iki ~20 °C. „Klaipėdos paplūdimiai” savo „Facebook“ paskyroje skelbė, kad liepos 19 d. 9.30 val. vandens temperatūra siekė vos 15 laipsnių. Tad kas gi lemia tokius staigius vandens temperatūros pokyčius?
Apvelingo priežastis – šiaurės krypčių vėjai
Anot Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Tomos Dabulevičienės, staigų vandens temperatūros pažemėjimą gali nulemti apvelingo reiškinys, arba, paprastai tariant – šaltų giluminių vandens masių iškėlimas į paviršių. Šis reiškinys yra vėjo bei Žemės sukimosi sąveikos rezultatas ir yra gana dažnai pastebimas dideliuose ežeruose, jūrose bei vandenynuose. Ne išimtis yra ir Baltijos jūra. Mūsų priekrantėje apvelingas formuojasi kurį laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams. Šiltuoju metų laiku, kuomet paviršiniai priekrantės vandenys yra nustumiami toliau nuo kranto, juos pakeičia šaltesni vandenys, pakelti iš gilesnių sluoksnių į paviršių, tad apvelingai yra charakterizuojami tam tikru temperatūros pažemėjimu. Nesant dideliam debesuotumui vandens paviršiaus temperatūros (ang. Sea Surface Temperature, SST) pažemėjimas yra lengvai fiksuojamas palydoviniais infraraudonųjų spindulių jutikliais, kuriuos pasitelkę į pagalbą KU mokslininkai stebi bei analizuoja erdvinius jūros paviršiaus temperatūros pokyčius.
Šiauriau Klaipėdos uosto vartų temperatūra yra gerokai žemesnė, nei piečiau jo esančiuose vandenyse ir siekia apie 16°C, tuo tarpu ties Kuršių nerija vanduo vis dar įšilęs virš 20 °C. Tai nulemia krantų konfigūracija, t.y., šiauriau esantys krantai yra išsidėstę šiek tiek kitaip, nei pietiniai, tad vyravę vėjai buvo palankesni apvelingo formavimuisi ties šiauriau esančiais krantais. Tačiau ilgą laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams apvelingas yra pastebimas visoje pietryčių (PR) Baltijos pakrantėje.
Įspūdingiausias apvelingas fiksuotas 2006-aisiais
Anot dr. Tomos Dabulevičienės, ilgamečių palydovinių duomenų analizė parodė, kad apvelingo trukmė Pietryčių Baltijos jūros priekrantėje yra nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir priklauso nuo vyraujančios vėjo krypties. Jei šiaurės krypčių vėjai laikysis ilgiau, kurį laiką galima tikėtis žemesnės vandens temperatūros. Tipinis vandens temperatūros pažemėjimas apvelingų metu siekia 2–6 °C, tačiau itin intensyvių apvelingų metu gali siekti ir 10–14 °C. Bene įspūdingiausias apvelingas ties mūsų krantais buvo užfiksuotas 2006 liepos mėn., kuomet vandens temperatūra priekrantėje per kelias dienas nukrito nuo ~23 iki žemiau nei 10 °C.
Taip pat pastebima, kad vandens temperatūros pokyčiai atliepia ir oro temperatūrą, tad apvelingo sukelti vandens ir oro temperatūros pažemėjimai vasaros sezono metu gali turėti neigiamos įtakos turizmui pajūrio regionuose, kuriuose apvelingų būna gana dažnai.
Tačiau, nepaisant galimo neigiamo poveikio poilsiaujantiems prie jūros, reikia nepamiršti, kad apvelingo formavimasis yra svarbus procesas, ypač pakrančių regionams, nes sukelia vertikalų vandens maišymąsi ir atsinaujinimą. Apvelingo sukelti staigūs jūros temperatūros, druskingumo ir maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiai yra glaudžiai susiję su jūros priekrantės ekosistemos funkcionavimu ir gali daryti įtaką žuvų gausumui, pasiskirstymui ir rūšinei sudėčiai. Egzistuojančių funkcinių ryšių tarp žuvų ir aplinkos veiksnių supratimas apvelingų metu pagerintų žinias, naudingas vertinant žuvų išteklius ir siekiant palaikyti tvarią žuvininkystę. Išsamesni apvelingo tyrimai yra atliekami ecoUP podoktorantūros projekto metu, kurio tikslas – atlikti detalią priekrantės apvelingo poveikio maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiams pietryčių Baltijos jūroje analizę ir įvertinti apvelingo poveikį Baltijos jūros ekosistemos produktyvumui ir žuvų bendrijoms.
Liepos 15 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patenkino pirmojo investicinio projekto paraišką, kuris bus įgyvendinamas pasinaudojus ministerijos iniciatyva atvertu Žaliuoju koridoriumi stambiems investuotojams. Projektą įgyvendins SBA grupė, kuri per pustrečių metų planuoja investuoti 91,7 mln. eurų į naują baldų gamyklą Klaipėdos rajone ir sukurti daugiau nei 153 naujas darbo vietas.
„Žaliasis koridorius parodo, kad galime priimti ir įgyvendinti sprendimus, kurie naudingi verslui, ekonomikai ir visiems žmonėms pačiose įvairiausiose Lietuvos vietovėse. Jis leidžia pritraukti daug darbo vietų sukuriančias ir stambius investicinius projektus gebančias įgyvendinti bendroves. Skaičiuojame, kad pakeitus investicijų reguliavimą ir kitų teisės aktų paketą, Žaliasis koridorius vien per artimiausius 5 metus leis sukurti apie 2000 naujų darbo vietų ir prisidės prie tolygaus Lietuvos augimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Naujojo projekto tikslas – SBA technologijų ir inovacijų parke Klaipėdos rajone pastatyti naujas A++ energinės naudingumo klasės gamybos ir sandėliavimo patalpas. Šiame SBA grupės gamybiniame komplekse numatoma vilktų baldų gamyba modernioje baldų gamykloje, o dauguma baldų bus eksportuojama. Ketinama įdarbinti daugiau kaip 153 naujus darbuotojus.
Įmonė gamins korpusinius, dekoratyvinėmis plėvelėmis dengtus baldus. Jų gamybai numatoma įsigyti modernią, našią, inovatyvią įrangą, kuri leis robotizuoti ir automatizuoti gamybos procesus. Kai kurie nauji įrenginiai bus bene patys greičiausi ir moderniausi rinkoje, kas leis būti vienais iš konkurencingiausių baldų gamintojų. Projekto įgyvendinimo trukmė – 54 mėnesiai, o planuojamų privačių kapitalo investicijų suma sieks 91,7 mln. eurų.
Praėjusių metų birželio mėnesio pabaigoje priimtame teisės aktų pakete, vadinamame Žaliuoju koridoriumi stambiems investiciniams projektams, numatytos kur kas greitesnės ir paprastesnės investuotojo įsikūrimo procedūros bei paskatos investuotojus priimančioms savivaldybėms. Tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti naujų darbo vietų kūrimą, mažinti administracinę naštą verslui ir suteikti konkurencingesnes mokestines paskatas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta ir įgyvendinta Žaliojo koridoriaus iniciatyva numato, kad verslui, investuojančiam ne mažiau nei 20 mln. eurų (Vilniuje – 30 mln. eurų) į ilgalaikį kapitalą ir įsipareigojančiam sukurti ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų), suteikiamas stambaus investicinio projekto statusas, leidžiantis kur kas lengviau ir greičiau įsikurti. Kartu suteikiamas ir valstybei svarbaus projekto statusas bei iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Prieš mėnesį vykusiame investuotojų renginyje „Baltic Investors Forum“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įteiktas apdovanojimas už Metų sprendimą verslo aplinkai gerinti – priemonių paketą, skirtą stambioms vietos ir užsienio kapitalo investicijoms pritraukti – Žaliąjį koridorių.
Europos Komisija patvirtino 2021-2022 m. Euratomo darbo programą ir liepos 7 dieną paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal 16 tematikų skirtų sintezės tyrimams remti ir skatinti pažangą įvairiose srityse, pradedant tolesniu branduolinės saugos bei radiacinės saugos gerinimu ir baigiant branduolinių technologijų taikymu ne elektros energijai. Programai vykdyti skiriamas 300 mln. eurų finansavimas.
Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa – tai „Europos Horizonto“ finansavimo programa, apimanti branduolinius tyrimus ir inovacijas. Šia darbo programa yra prisidedama prie Europos Sąjungos pastangų toliau plėtoti lyderystę technologijų srityje ir skatinti branduolinių tyrimų ir inovacijų kompetenciją, o ypatingas dėmesys skiriamas medicinos sričiai, tiesiogiai remiant ES kovos su vėžiu ir Medicinos jonizuojančiosios spinduliuotės taikymo strateginės darbotvarkės (angl. Strategic Agenda for Medical Ionising Radiation Applications – SAMIRA) veiksmų planų prioritetus.
Švietimo ir mokymo srityje naujojoje darbo programoje imamasi ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES išlaikytų branduolinę kompetenciją dvejomis svarbiomis švietimo ir mokymų temomis. Be to, branduolinės energetikos mokslininkai kviečiami teikti paraiškas „Europos horizonto“ Marie Skłodowska-Curie podoktorantūros stipendijų kvietimuose.
Liepos 16 d. Europos Komisija organizuoja Euratomo darbo programos informacinę dieną, kurios metu bus pristatoma bendra informacija apie „Europos horizonto“ programą ir išsamiai pristatoma 2021–2022 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymų programa bei pateikiami atsakymai į pareiškėjams iškylančius klausimus. Daugiau informacijos apie renginį.
Euratomo darbo programa apima dvi tyrimų sritis – sintezę ir skilimą. Sintezės tyrimų srityje ši programa nustato aiškią EUROfusion (Europos sintezės energijos plėtros konsorciumo) strategiją. Ja siekiama užtikrinti sėkmingą tarptautinio sintezės tyrimų ir investicinio projekto ITER įgyvendinimą, kurio tikslas yra atkartoti saulės sintezės procesus, siekiant sukurti energiją žemėje ir skatinti demonstracinių jėgainių paruošimą.
Skilimo tyrimų srityje Euratomo darbo programa užtikrins aukščiausius elektrinių, mokslinių tyrimų reaktorių, medžiagų ir kuro branduolinės saugos standartus. Ši veikla taip pat apima radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir eksploatavimo nutraukimą, pavyzdžiui, Europos bendrą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą – EURAD ir Europos radiacinės saugos partnerystę.
Kvietimas teikti paraiškas Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymų programai.
Daugiau informacijos apie paskelbtą kvietimą teikti paraiškas.
Kontaktai pasiteirauti:
Birutė Bukauskaitė, „Europos horizonto“ MITA NCP Sintezės ir skilimo teminėse srityse
Tel. Nr. +370 685 48898, El. p. birute.bukauskaite@mita.lt
Tarptautinis uosto technologijų hakatonas Portathon jau 3 kartą švartuojasi Klaipėdoje, kviesdamas startuolius, technologijų entuziastus bei specialistus generuoti technologinius sprendimus šiandienos ir ateities uostams!
Lietuva, Švedija, Vokietija, Olandija, Junginiai Arabų Emyratai – renginio geografija pernai buvo išties plati, tad ir šiemet tikimasi aktyvaus tarptautinės inovatorių bendruomenės įsitraukimo.
Pagrindinės Portathon kryptys: skaitmenizacija logistikos sektoriuje, automatizuota uostų įranga, uosto terminalų skaitmenizacija, išmanios transporto ekosistemos, kibernetinis saugumas.
Renginio organizatoriai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei jo koordinuojamas Lietuvos jūrinis klasteris, bendradarbiaujant su tarptautinių projektų partneriais, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kitomis organizacijomis.
Prisijungti gali tiek pavieniai entuziastai, tiek inovatorių ar įmonių specialistų komandos.
Kviečiame savo žiniomis ir patirtimi dalintis bei vesti dalyvius į pergalę įvairių sričių ekspertus.
Mums itin aktualios šios ekspertinės sritys/ tematikos: IT solutions and cyber security, IoT, digitalization solutions, automation solutions, business model, communication and marketing, finance management, engineering, military defense, bio-resources, logistics and transportation, shipyards and naval architecture.
Dėmesio: jau greitai skelbsime kvietimą uostui ir verslui teikti savo iššūkius!
Kodėl verta tai daryti? Būtent iššūkiai nulems būsimų sprendimų, kuriuos sudeneruos hakatono dalyviai, pobūdį. Hakatonas suteikia unikalią galimybę naujais rakursais įvertinti verslui aktualias problemas ir procesus – visa tai paverčiant naujomis galimybėmis.
Birželio 30 d. su Klaipėdos universitetu atsisveikino jubiliejinė, jau 30-oji KU absolventų laida. Kuo tiesesnio kelio į sėkmę palinkėta daugiau nei 600 2021-ųjų metų absolventų. Jų būryje – 26 užsienio šalių piliečiai.
Džiugus absolventų ir jų pasveikinti atėjusių artimųjų klegesys KU aikštėje pakeitė dėl karantino užsitęsusią tylą. Diplomų įteikimo šventėje, žmonių saugumo sumetimais išdalintoje į dvi dalis, dalyvavo ne tik akademinės bendruomenės nariai, bet ir uostamiesčio verslo įmonių vadovai, stipendijų ar premijų pažangiausiems studentams steigėjai, garbūs visuomenės atstovai. „Tai svarbi diena mums – drauge su absolventais turime galimybę pasidžiaugti bendro darbo rezultatu. Ir svarbiausia, kad galime tai padaryti gyvai. Po visų virtualaus bendravimo mėnesių, nuotolinių paskaitų ir egzaminų, pagaliau galime sueiti į vieną būrį, įteikti diplomus bei pelnytas padėkas, paspausti rankas ir palinkėti sėkmės kuriant ateities Lietuvą“,- teigė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Net 18 šios laidos absolventų įteikti baigimo diplomai su pagyrimu. Visi jie apdovanoti sidabriniais KU ženkleliais ir šiemet pradėjusio veikti KU Ateities fondo premijomis. Socialiai atsakingų verslo kompanijų įkurtas fondas sau kelia tikslą augti iki neliečiamo kapitalo fondo ir generuoti pajamas regionui reikšmingiems mokslo tyrimams finansuoti, talentingiems mokslininkams ir studentams remti. „Pirmasis mūsų prisistatymas bendruomenei – premijos puikiai baigiamuosius darbus parengusiems magistrams. Tegul jiems tai bus paskata nenutraukti sąsajų su mokslo pasauliu ir tęsti studijas toliau. Mokslui reikalingi nauji protai ir energija“,- sakė KU ateities fondo direktorius Vytautas Adomaitis.
Vienkartinėmis stipendijomis Klaipėdos pramonininkų asociacija paskatino 2 KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto magistrus, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tarybos stipendija įteikta Baltijos šalių istorijos studijų programą baigusiam Edvardui Vasiliauskui.
Diplomų įteikimo šventėje pagerbti ir 3 doktorantūros studijų absolventai, nuo šiol jau mokslų daktarai: Arnoldas Petrulis, parengęs ir apsigynęs daktaro disertaciją tema „Etiško vadovavimo vertinimas transakciniame, transformaciniame ir tarnaujančiajame vadovavimo stiliuose“; Edita Baranskaitė, apsigynusi daktaro disertaciją tema „Turizmo inovatyvumo ekonominio poveikio vertinimas“, bei Jelena Galinienė, apsigynusi daktaro disertaciją tema: „Change in land use and land cover of coastal zone: classification methods comparison and assessment“ („Žemėnauda ir žemės paviršiaus kaita pajūrio krašte: klasifikacijos metodų palyginimas ir vertinimas“).
Šventėje pasidžiaugta sėkmingai finišavusiu išskirtiniu KU bei partnerių – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Jūrinio klasterio ir Klaipėda ID – įgyvendintu projektu Blue Growth Leaders Academy (BGA).
Rudenį startavusios studijos į studentų gretas sugrąžino 37 krašto verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus atstovus. Paskaitas jiems skaitė Europoje ir pasaulyje pripažinti mokslo autoritetai. KU vadovų teigimu, „Blue Growth Leaders Academy“ yra praktinis Universiteto indėlis į taip laukiamą Klaipėdos miesto ir viso regiono ekonominį proveržį.
Žinios, kurias stengtąsi perteikti akademijos klausytojams – dabartiniams verslo, mokslo bei viešojo administravimo sektoriaus lyderiams, fokusuotos į mėlynosios ekonomikos potencialą. Diplomuotų BGA klausytojų ratas turėtų tapti nauju impulsu krašto gerovės auginimui.
Šiandien išlydėti absolventai papildė solidų beveik 38 tūkstančių alumnų būrį, kurį per 30 gyvavimo metų išugdė Klaipėdos universitetas. „Esam turtingi išauginę tokį didžiulį Universiteto ambasadorių būrį“,- sveikindamas KU absolventus džiaugėsi Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Klaipėda – dar vienu žingsniu arčiau mėlynosios ekonomikos proveržio, mat birželio pabaigoje mokslus baigė pirmoji „Blue Growth Leaders Academy“ laida. 37 verslo, savivaldos bei visuomeninių organizacijų atstovai, netrukus laikysiantys pažymėjimus savo rankose po 9 mėnesių nuotolinio mokymosi, nekantrauja, kada įgytas žinias ir kontaktus galės panaudoti praktikoje.
Tačiau prieš iškilmes dalyvių dar laukia vienas svarbus ir jaudinantis darbas – grupių baigiamųjų projektų pristatymas. Nors šie darbai, pasak jų vadovo Vaidoto Levickio, yra inovatyvūs ir kuriantys ateitį, tačiau geriausiu bus paskelbtas tik vienas. Darbus vertins ne, kaip įprasta, akademikų ir praktikų komisija, bet kolegos – kiti kurso dalyviai. Laimėtoju bus pripažintas projektas, sulaukęs daugiausia dalyvių–investuotojų palaikymo.
Nuo praėjusių metų spalio pradžios iki šių metų birželio pabaigos akademijos dalyviai Klaipėdos universitete (KU) klausėsi tarptautiniu mastu vertinamų mokslininkų ir praktikų žinių apie laivybą, uostus, biotechnologijas, akvakultūrą ir kitas perspektyvias sritis. Uostamiestis viliasi, kad ši programa suteiks pagreitį mėlynosios ekonomikos augimui.
Strategijoje „Klaipėda 2030“ įvardintas siekis tvariai naudoti jūrinius išteklius ir paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą. KU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Jūrinio klasterio bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ inicijuotas „Blue Growth Leaders Academy“ projektas – svarbus įrankis siekiant strategijoje užsibrėžtų tikslų.
Baigiamuosius darbus pristatys ir baigimo pažymėjimus savo rankose spaus 37 jūrinio, energetikos sektorių, skaitmenizacijos ir kitus technologinius sprendimus kuriančių įmonių atstovai, viešojo sektoriaus pareigūnai.
Akademijos dalyviai neabejoja, kad įgytas žinias ir profesinius kontaktus pritaikys savo kasdieniame darbe. Tai turėtų būti reikšmingas postūmis ne tik jiems, bet ir Klaipėdai, siekiančiai tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu.
Įdomios paskaitos ir naudingi profesiniai kontaktai
Į mėlynojo sektoriaus subtilybes visus šiuos 9 mėnesius gilinosi ir KU mokslininkė, KU atžalinės įmonės „Inobiostar“ įkūrėja Tatjana Paulauskienė. Studijomis moteris liko labai patenkinta ne tik dėl įdomios, naujausios informacijos ir profesionalių lektorių, bet ir užmegztų naudingų kontaktų su vietos kolegomis.
„Šiais metais Klaipėdos universiteto išorinio vertinimo metu tarptautinės ekspertų grupės vadovas prof. dr. Jethro Newton pasakė „Blue Growth Leaders Academy is example of excellence of Klaipeda University“ (liet. – „Blue Growth Leaders Academy” yra Klaipėdos universiteto pranašumo pavyzdys“). Manau, kad tai yra reikšmingas įvertinimas ir šios programos pripažinimas. Asmeniškai sutinku su tokiu aukštu vertinimu. Kai kuriuos lektorius jau pažinojau, todėl net neabejojau, kad išgirsiu naujausią informaciją. Taip pat tikėjausi vertingų diskusijų, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Mano lūkesčiai buvo pilnai patenkinti,“ – mintimis dalijosi pašnekovė.
Paskaitų metu tarptautiniai ekspertai–praktikai pristatė mėlynojo augimo sektorių apžvalgą, tendencijas ir naujoves. Programos dalyviai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Tai padėjo labiau pažinti mėlynojo augimo subtilybes.
„Ne mažiau svarbi yra ir profesinių kontaktų tinklo plėtra. Džiaugiuosi turėdama galimybę dalyvauti šioje unikalioje programoje ir pažinti įdomius žmones – savo srities ekspertus. Neabejoju, kad ateityje turėsime bendrų projektų ir iniciatyvų,“ – kalbėjo T. Paulauskienė.
Mėlynasis augimas, paaiškino ji, yra tvarus jūros išteklių panaudojimas spartesniam ekonomikos augimui ir klestėjimui. Mėlynoji ekonomika apima penkias sritis: jūrų, pakrančių ir kruizų turizmą, mėlynąją energiją, jūrų mineralinius išteklius, akvakultūrą ir mėlynąsias biotechnologijas.
„Mėlynasis augimas turi didelį tvaraus verslo ir inovacijų potencialą ir gali padėti Klaipėdai tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu, kaip yra numatyta Klaipėdos ekonominio proveržio strategijoje,“ – sakė KU mokslininkė.
Rudenį prie programos ji rekomenduoja prisijungti visiems, kurie turi ambicijų ir noro prisidėti prie mėlynojo augimo Baltijos jūros regione.
T. Paulauskienė planuoja programos metu įgytas žinias pritaikyti dėstydama, taip pat kurdama inovacijas mėlynojo augimo srityje.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su atžaline įmone „Inobiostar“, kuriai vadovauju, vysto du inovatyvius produktus – („InnoAerogel“ – iš popieriaus atliekų pagamintą naftos teršalų sorbentą bei biologinę naftos teršalų valymo technologiją), kurie yra priskiriami prie mėlynųjų biotechnologijų, kuomet vandens organizmai panaudojami naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje,“ – sakė pašnekovė.
Darbai, kuriantys ateitį
Baigiamųjų darbų ir projektų vadovas Vaidotas Levickis tikino, kad programos lektoriai ir svečiai siekė parodyti jos dalyviams, kad neišnaudotų galimybių yra visa jūra. O projekto tikslas – rasti toje jūroje vieną auksinę idėją, išbandyti ją su profesionalais.
„Ta patirtis – labai praturtinanti“, – sakė jis. Tad pirmiausia programos dalyviai turėjo sudaryti idėjų knygą, kitaip tariant, prisiminti visas įdomiausias paskaitų metu išgirstas mintis ir įvardinti, kokias tendencijas mato.
„Kitas žingsnis – paėmus tendenciją, pabandyti įvardinti nors vieną problemą, atsakant į klausimą, kam tai rūpi, ir ar galima tuos žmones, tą grupę suskaičiuoti,“ – sakė darbų vadovas.
Vien gražios idėjos, tikino jis, neužtenka. Kaskart būtina labai tiksliai apibrėžti, kam ta idėja naudinga, kam ji rūpi: „Kitas žingsnis – bandome tą idėją pateikti kiek įmanoma vizualiau, per verslo modelį, ir jį pristatyti.“
Iš šešių baigiamųjų darbų bus renkamas vienas laimėtojas. Įdomu tai, kad darbus vertins ne lektoriai, bet kiti programos dalyviai – jie kaip investuotojai galės atiduoti savo balsą ir menamus pinigus labiausiai patikusios idėjos autoriams. Už save balsuoti nebus galima.
Pasirinkta vertinimo metodika, pasak jo, geriausiai atspindi rinkos situaciją – resursai yra riboti, ir laimi ne gražiausios prezentacijos autorius ar įdomiausiai kalbantis žmogus. Laimi pasiūlęs naudingiausią ir aktualiausią idėją. O baigiamieji darbai, V. Levickio teigimu, iš tiesų gali virsti kūnu ateityje, jei tik jų autoriams užteks drąsos.
„Žiūrint į geriausius darbus, jų pradžias, mano nuomone, tai yra idėjos, kuriančios ateitį, ir kuriančios gerbūvį ne tik tai mažai grupei, bet ir platesnei grupei žmonių, ir tai labai džiugina. Jeigu užteks drąsos, tai iš tikrųjų bus labai gražūs dalykai,“ – apibendrino pašnekovas.
Galimybių – labai daug
Viena iš strateginių uostamiesčio krypčių yra mėlynoji ekonomika, pabrėžė programos dalyvis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.
Jis džiaugėsi, kad programoje dalyvavo ir įvairių įmonių vadovai, turėję progą dar giliau susipažinti su įvairiais mėlynosios ekonomikos pjūviais.
„Buvo dėstomos įvairios temos – ir inovacijos mėlynoje ekonomikoje, ir konteinerinių uostų valdymas, ekologinės temos, biochemijos temos, kibernetinis saugumas, blockchain (liet. – blokų grandinė) tematika. Visos paskaitos labai į naudą,“ – tikino jis.
O mėlynoji ekonomika iš tiesų yra labai plati ir daug galimybių turinti sritis. Ji apima uostus, laivybą, priekrantės žvejybą ir akvakultūrų plėtrą, dumblių auginimą, panaudojimą mecinininiams ir biokuro tikslams, bei galybę kitų įdomių aspektų.
„70 proc. pasaulio sudaro jūros ir vandenynai. Kyla klausimas, kaip, nepažeidžiant ekosistemos balanso, eksploatuoti jūrinius resursus,“ – kalbėjo pašnekovas.
Jūrinė energetika, moderni laivyba, bepiločiai laivai, augalų auginimas jūroje sprendžiant maisto trūkumo pasaulyje problemą, jūrinių resursų panaudojimas sveikatingumui – tai dar kelios mėlynosios ekonomikos kryptys, galinčios sudominti tiek verslo, tiek savivaldos ar visuomeninių organizacijų atstovus.
„Galimybių yra labai daug,“ – apibendrino R. Zulcas.
„Klaipėda ID” informacija
Europos aukštųjų mokyklų aljansas EU-CONEXUS suburs diskusijai mokslo ir uostų atstovus iš Prancūzijos, Kroatijos, Lietuvos, Ispanijos bei kitų šalių. Renginys “Universities’ relations with ports: status, best practices and further development” vyks birželio 29 d. Renginį moderuos Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Renginio metu savo pranešimus pristatys ir bendradarbiavimo su mokslo institucijomis patirtimis dalinsis La Rochelle, Valensijos, Zadaro, Konstantos, o taip pat ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai.
Tikslinė auditorija: tarptautinė akademinė bendruomenė, verslas, uostų organizacijos.
Reikalinga išankstinė registracija: https://survey.univ-lr.fr/index.php/236173?lang=en
Programa (CEST laiko zona):
11:00 – 11:05 Welcome
Jean-Marc Ogier, Chair of the EU-CONEXUS Governing Board, President of La Rochelle Université
11:05 – 11:10 Presentation of the European University
Isabella Baer-Eiselt, EU-CONEXUS Director
11:10 – 12:00 Presentation of Ports
Mrs. Hélène Voiland, Head of Human Resources, Atlantic Port of La Rochelle (France)
Mr. Artūras Drungilas, Marketing and Corporate Affairs Director, Klaipeda State Seaport Authority (Lithuania)
Mr.Juan Manuel Díez Orejas, Strategic Planning and Innovation Director, Valencia Port Authority (Spain)
Mr. Djoni Stambuk, Assistant to General Manager for commercial affairs, port operations and marketing of Port of Zadar Authority (Croatia)
Mr. Florin Laurențiu Chirilă, Technical Director, Port of Constanta (Romania)
12:00 – 12:30 Discussion and questions
Specialistų rengimas bei pritraukimas į akvakultūros įmones tampa vis aktualesnis – ši industrija įvardijama kaip viena perspektyviausių mėlynosios ekonomikos sričių. Klaipėda imasi iniciatyvos siekiant patenkinti augantį kompetencijų poreikį ir jau birželio 28 – liepos 2 dienomis pakvies semtis žinių apie inovatyvią akvakultūrą drauge su tarptautine ekspertų komanda.
Hibridinį renginį organizuoja Klaipėdos universitetas (KU) bei projekto „AquaVIP“ vedantysis partneris Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), bendradarbiaujant su Lietuvos biotechnologų asociacija, krevečių ūkiu „Local Ocean“, mokslininkais ir verslo praktikais iš Gdansko, Rostoko, Valensijos Saint Vincent Martyr universitetų, Belgijoje veikiančios akvakultūros įmonės „Tomalgae CVBA“. Gyvai ir virtualiai prisijungsiančių dalyvių geografija apima Lietuvą, Vokietiją, Lenkiją, Kroatiją bei kitas šalis.
„Uostamiesčio strategijos „Klaipėda 2030“ nubrėžtas siekis orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą mums aktualus ir kaip Lietuvos jūrinio klasterio koordinatoriams, – akcentavo KMTP plėtros vadovas A.Sutnikas. – Inovatyvios akvakultūros plėtra teigiamai paveiktų ir laivų statybos bei kitas industrijas, atvertų naujų galimybių lauką mūsų mokslui. Procesų pagreitis ir sėkmė įmanoma tik turint kritinę masę kompetentingų specialistų ir pastariesiems tobulėjant, perimant užsienio akvakultūros verslų ir mokslo centrų patirtį“.
„AquaVIP“ vasaros mokykla skirta studentams bei akvakultūros sektoriuje jau dirbantiems specialistams. Mokymai sustiprins įgytas žinias bei įgūdžius, tuo pat metu praplėsdami ir šių tikslinių grupių karjeros galimybes. Penkių dienų trukmės kursas dalyvius ne tik supažindins su teorija, bet ir suteiks praktinių žinių apie šiuolaikines akvakultūros technologijas.
„Nuotoliniu būdu vyksiančias paskaitas papildys vietos dalyviams skirti užsiėmimai KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje Kopgalyje bei eksperimentinėje akvakultūros bazėje Verslo inkubatoriuje. Dalyviams iš užsienio nesant galimybės fiziškai prisijungti, pakviesime juos į virtualius turus. Kurso metu daugiausiai dėmesio bus skiriama dalyvių supažindinimui su recirkuliacinėmis akvakultūros sistemomis ir tokioms temoms kaip probiotikai, mikrodumblių biomasė, vėžiagyviai, biotechnologijos“, – vardijo KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr.Nerijus Nika.
Penkių dienų trukmės interaktyvus kursas – nemokamas. Dalyviams bus išduodami sertifikatai.
Besidomintieji dar gali suskubti užsiregistruoti iki birželio 23 d.: bit.ly/AquaVIPKlaipeda
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 21 d. iš viso yra patvirtinusi 160,5 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 121 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 31,8 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,15 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,6 mln. eurų subsidijų.
Daugiausiai subsidijų (29,1 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 35,2 mln. eurų. Antroje vietoje (28,1 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 34 mln. eurų. Trečioje vietoje (7,6 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 9,2 mln. eurų.
Daugiausiai (25,6 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 8 mln. eurų, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta paskolų už 6,4 mln. eurų (20,4 proc.). Trečioje vietoje – statybos sektoriaus įmonės, kurioms suteikta 3,8 mln. (arba 12 proc.) paskolų.
Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, pretenduojančioms gauti subsidiją, paraiškas reikia pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje „Mano VMI“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su Statistikos departamentu ir paramą teikiančiomis institucijomis, atveria dar daugiau paramos verslui statistinių duomenų – taip pat UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Užimtumo tarnybos ir „Sodros“.
Klaipėdos uoste dirbančios krovos, laivų statybos, logistikos, ekspedijavimo ir kitos įmonės kviečiamos pristatyti kuriamas naujausias technologijas ir sprendimus. Trisdešimties metų veiklos jubiliejų mininti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia konkursą „Inovatyvus sprendimas“.
„Prisimenant uostą prieš 30 metų, jo varomoji jėga buvo fizinis darbas – ne tik prie dažno krovinio turėjo tiesiogiai prisiliesti dokininko rankos, bet ir dokumentą ar informaciją turėjo lydėti žmogus. Krovos, laivų statybos procesai, laivų eismas didžiąja dalimi buvo valdomi rankiniu būdu. Per šį sąlyginai trumpą laikotarpį uostas yra pasikeitęs iš esmės – labiausiai dėl jame dirbančių žmonių išradingumo, galvotumo, akiračio plėtros ir smalsumo. Tuo didžiuodamiesi ir tai skatindami norime ištraukti į žinomumo šviesą pačius geriausius inovatyvius sprendimus ir jų kūrėjus apdovanoti“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto įmonėse yra diegiama nemažai naujovių, ne tik efektyvinančių veiklą, bet ir prisidedančių prie darnos su aplinka. Esama pažangių idėjų, kurios inspiruoja tvaraus verslo plėtrą ir gali būti puikiu pavyzdžiu kitiems verslams.
Tad vienas iš konkurso tikslų yra parodyti uoste kuriamas naujausias technologijas ir paskatinti pažangių idėjų generavimą, inovatyvių produktų ir paslaugų vystymą.
Konkursui pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal idėjos išskirtinumą, jos galimą naują pritaikymą, technologijos konkurencinį pranašumą. Taip pat bus atsižvelgiama, kaip pritaikomi moksliniai rezultatai, ar naujas sprendimas skatina naujų rinkų kūrimąsi ir kt. kriterijus.
Kviečiame paraiškas konkursui teikti elektroniniu būdu arba el. p. marketing@port.lt iki šių metų liepos 4 d. Laimėtojas bus skelbiamas ir apdovanojamas liepos 16 d.
