Klaipėdos universiteto partneris – AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įsteigė solidžias stipendijas pasirinkusiesiems Jūrų transporto inžinerijos bakalauro studijas.

Nuo rugsėjo 1-osios galimas dvi šios studijų programos specializacijas – „Laivų projektavimas ir statyba“ ar „Išmanioji jūrų transporto inžinerija“ – studijuosiantys jaunuoliai galės pretenduoti į kasmėnesinę 300 eurų stipendiją. Ji būsimiesiems jūrų transporto inžinieriams bus mokama iki pat studijų pabaigos. Stipendininkams „Vakarų laivų gamykla“ siūlo praktikos vietas bei galimybes dalyvauti bendrovės Talentų akademijos programoje, įsidarbinus VLG grupės įmonėse. Būtina sąlyga – po studijų stipendijas gavę jaunuoliai turės 3 metus dirbti vienoje iš VLG grupės įmonių.

„VLG įmonių grupė, stebėdama rinkoje vyraujančias tendencijas bei augantį jūrinės inžinerinės pramonės specialistų poreikį, iki šiol siekė ir toliau sieks aktyviai prisidėti prie šios krypties studijų ir profesijų populiarinimo Lietuvoje. Norėdami jaunuolius motyvuoti ir paskatinti studijuoti šias specialybes, įsteigėme stipendijas, kurios, tikimės, bus naudingos žinių siekiančiam, karjeros planus su inžinerine pramone siejančiam jaunam žmogui. Taip pat stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas jiems augti bei tobulinti, praktiškai pritaikyti Universitete įgytas žinias. VLG įmonių grupėje jau dabar sėkmingai dirba antro, trečio kurso jūrinės inžinerinės pramonės specialybių studentai. Didėjant bendrovės pajėgumams, remontui atplaukia didesnis skaičius laivų, o užsakovų kompanijos pateikia įgyvendinti daugiau laivų korpusų ir laivų „iki rakto“ statybos projektų. Puikiai suprantame, kad jauni, talentingi, veržlūs, kompetentingi, profesionalūs specialistai yra Lietuvos jūrinės inžinerinės pramonės ateitis ir visi kartu turime padėti jiems užaugti“, − teigė VLG Personalo direktorė Ala Minkevičienė.

Inžinerinės krypties specialistus rengiančios aukštosios mokyklos bei darbdavių interesams atstovaujančios organizacijos jau ne pirmus metus skelbia pavojaus signalą, jog Lietuvoje stinga kvalifikuotų inžinierių, ypač regionuose. Jaunimas ne itin noriai renkasi šias studijų programas, nors darbo rinkoje šie specialistai itin paklausūs.

Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto, turinčio daugiau nei 60 metų inžinierių rengimo tradiciją, dekanė dr. Rima Mickevičienė su nerimu stebi šias tendencijas ir sako besidžiaugianti kiekviena iniciatyva, kuri skatina jaunus žmones rinktis darbo rinkai aktualias studijas. „Atsakingai apie ateitį mąstantiems abiturientams bei jų tėvams šis darbdavių pasiūlymas turėtų būti itin įdomus. Turėti solidžias pajamas per studijas, o po jų – garantuotą darbo vietą bei finansines garantijas, manyčiau, didelė privilegija jauniems žmonėms, gyvenantiems tokiais permainingais laikais“,- sako dr. Rima Mickevičienė.

Praėjusį rudenį inžinerinės, informacinių technologijų bei matematikos krypties studijas regionų universitetuose pasirinkę jaunuoliai, kurių abitūros egzaminų vidurkiai buvo aukšti, buvo paskatinti Ekonomikos ir inovacijos ministerijos įsteigtomis stipendijomis. 200 eurų kasmėnesinės išmokos buvo skirtos 42 KU pirmakursiams, dar 16 stipendijų šių studijų krypčių atstovams skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūrų transporto inžinerijos studijų programa š.m. birželio pradžioje buvo įvertinta „Investor‘s Spotlight“ ženklu, liudijančiu programos aktualumą darbdaviams bei verslo lūkesčius atitinkantį studijų turinį.

Klaipėdos universiteto mokslininkų įkurtas startuolis „Inobiostar“, dalyvavęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) TechHub startuolių pre-akceleratoriuje, sukūrė aerogelį – medžiagą, kuri leidžia greitai, efektyviai ir ekologišku būdu pašalinti naftos teršalus iš aplinkos. Lyginant su rinkoje egzistuojančiais analogiškais produktais naftos teršalams surinkti, „InnoAerogel“ yra tvarus, dvigubai lengvesnis ir efektyvesnis bei gali būti pakartotinai panaudojamas iki 5 kartų.
 

„Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji yra gan uždara, vanduo keičiausi labai lėtai – apie 3% per metus, todėl visa patiriama tarša akumuliuojama ir lieka ilgam. Dėl didelio ir vis augančio naftą gabenančių laivų srauto manoma, kad per ateinantį dešimtmetį ženkliai padidės nelaimingų atsitikimų tikimybė ir pavojus ekosistemų gyviems organizmams bei žmogaus sveikatai“,– sako technologijos mokslų krypties daktarė, Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės „Inobiostar“ įkūrėja Tatjana Paulauskienė. 
 

Pasak mokslininkės, aerogelis pasižymi mažu tankiu bei ypač dideliu poringumu ir paviršiaus plotu, todėl puikiai sugeria naftą ir gali būti naudojamas vykdant naftos išsiliejimų valymą jūroje ir uosto akvatorijoje. Medžiaga taip pat galėtų būti naudojama laivuose, laivų remonto, gamybinėse įmonėse, degalinėse ir net garažuose remontuojant automobilį. Be to, mokslininkai šiuo metu dirba stengdamiesi į aerogelio struktūrą integruoti iš Baltijos jūros išskirtus mikroorganizmus, kurių panaudojimas leistų dar labiau pagreitinti išsiliejusios naftos likvidavimą bei išspręsti panaudotos aerogelio medžiagos utilizavimo klausimą.
 

Medžiaga pagaminta mokslininkams tiriant antrinio popieriaus panaudojimo galimybes. „Pasidalinę rezultatais su tarptautine bendruomene, sulaukėme didelio dėmesio, raginimo idėją komercializuoti. Europos komisijos „Intellectual Property Booster“ programos Intelektinės nuosavybės patarėjų komanda iš Anglijos (ClearViewIP) porą mėnesių dirbo su mūsų inovacija ir ataskaitoje pateikė išvadą, kad šią idėją kuo skubiau turime apsaugoti patentu“,– pasakoja Tatjana Paulauskienė.
 

Įmonė kartu su Klaipėdos universitetu pasinaudojo MITA administruojama priemone „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ ir projekto metu vystomą technologiją panaudos „InnoAerogel“ produkto vystumui. Inovacija jau sulaukė dėmesio iš Lietuvos bei užsienio gamintojų, vartotojų ir investuotojų. Planuojama „InnoAerogel“ technologiją nuo 2022 metų licencijuoti Baltijos jūros regiono rinkoje. 
 

Licencijavimui pasirengti startuoliui padeda MITA projektų „InterInoLT“ ir „Inospurtas“ inovacijų ir verslumo ekspertai, „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentoriai. „Intensyvi programa ir profesionalios kassavaitinės individualios konsultacijos su MITA mentoriais bei lektoriais padėjo mums pažinti kuriamą inovaciją iš verslo pusės, suprasti ir patirti idėjos komercinimo kelią: išgryninti unikalų vertės pasiūlymą, identifikuoti potencialų klientą ir rinkos dydį, išanalizuoti konkurencinę aplinką, teisingai pozicionuoti produktą tikslinėje rinkoje bei tinkamai jį pristatyti investuotojams. Atsakę sau į šiuos klausimus jaučiamės pasirengė InnoAerogel ir kitų, galvoje dar tik gimstančių, inovacijų komercinimui“,- MITA projekto „TechHub“ pre-akceleratoriaus nauda džiaugiasi Tatjana.
 

Technologija yra patentuojama Europos patentų biure, o išradimo panaudojimas neabejotinai leis įgyti konkurencinį pranašumą sorbentų (naftą sugeriančių produktų) gamyboje. Pasaulinė pramoninių sorbentų rinka 2020 metais siekė 4 milijardus dolerių. Rinkos tyrimų bendrovės „Makets and Markets“ duomenimis,  per ateinančius 6 metus ji turėtų išaugti iki 5,7 milijardų dolerių. 2020 metais tvarių ir aplinkai draugiškų sorbentų rinka Europoje siekė 157 milijonus dolerių. Prognozuojama, kad 2027 metais ši rinka išaugs daugiau nei dvigubai ir sieks 351 milijoną dolerių.
 

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Automobilių gamybos ir kitose industrijose jau plačiai taikomas 3D skenavimas užtikrintai skinasi kelius ir jūrinėje pramonėje. Ši technologija pasitelkiama kuriant apie 30 tūkst. kv. m plotą užimančios „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ virtualųjį dvynį.
 

Ambicingą projektą, kurį įgyvendina „Vakarų laivų gamyklos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) bei projekto „Exoprodigi“ partneriai iš Švedijos ir Suomijos, tikimasi užbaigti iki šių metų rudens.
 

Šią savaitę laivų statykloje jau startavo pirmieji 3D skenavimo darbai, kuriuos buvo sudarytos sąlygos stebėti ir kviestiniams specialistams iš „LT Cargo“, „Garant Group“ bei kitų verslo organizacijų.

„Su pernai įsteigtu Lietuvos jūrinio klasteriu organizuojame daug skaitmenizacijai skirtų renginių, bendruomenę nuolat supažindiname su inovatyviais sprendimais bei įrankiais. Akivaizdu, jog galimybė juos integruoti į kasdienius procesus ir tokiu būdu auginti efektyvumą bei stiprinti savo pozicijas konkurencinėje aplinkoje verslui yra išties aktuali, tad džiaugiamės galėdami ne tik kalbėti apie pažangias technologijas bet ir pademonstruoti, kaip jos veikia praktiškai“, – kalbėjo klasterio veiklą koordinuojančio KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

3D skenavimo technologija atveria galimybę surinkti itin daug duomenų, kurie panaudojami labai tiksliam pasirinkto objekto atvaizdavimui. “Virtualus dvynys tampa patikimu pagalbininku siekiant verslui optimizuoti dideliu kompleksiškumu pasižyminčią gamybą. Skaitmeniniai sprendimai padeda geriau įvertinti ir suvokti visą procesą ir valdyti rizikas, kurių kaina laivų remonto ir statybos industrijoje gali būti itin didelė“, – akcentavo A.Sutnikas.

Nauji ir esami Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) investuotojai per 2020 m. atliko 25,4 mln. Eur investicijų, arba 38,9% daugiau nei prieš metus. O per metus LEZ investuotojų sumokėti 64,3 mln. Eur mokesčių yra daugiau nei per visą LEZ istoriją įmonėms suteikta gauta valstybės parama (62,3 mln. Eur).
 

Nors dėl pandemijos investicinė bei veiklos aplinka buvo sudėtinga, per 2020 m. Klaipėdos LEZ buvo įgyvendinti reikšmingi investiciniai projektai: daugiau kaip 1 mln. Eur į plėtrą faktiškai investavo UAB „Espersen Lietuva“, UAB „Orion Global PET“, UAB „Retal Baltic Films“, UAB „Mestilla“, UAB „Neo Group“, UAB „Glassbel Baltic“, UAB „Fortum Klaipėda“, UAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir UAB „Autoverslas“.
 

Įsibėgėjo ir nauji bei anksčiau suplanuoti dešimčių milijonų apimties projektai – Vokietijos milžinės „Rehau“ bei Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupės „BLRT Grupp“ gamyklos, taip pat Monako kapitalo inovatyvių statybinių medžiagų kompanijos UAB „GRH LT“ projektas, UAB „Vingės logistika“ bei kitų įmonių plėtra. Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos LEZ suplanuotų investicijų suma siekė 79,3 mln. Eur – šios lėšos bus investuotos artimiausiais metais.
 

Pasak pranešime spaudai cituojamo Eimanto Kiudulo, Klaipėdos LEZ vadovo, praėję metai buvo neeiliniai – įmonės turėjo užtikrinti saugią nepertraukiamą veiklą, dalies darbuotojų nuotolinį darbą, didelė dalis klientų susidūrė su nežinomybe eksporto ir vidaus rinkose ar tiekimo grandinių sutrikimais. Vis dėlto LEZ įmonės pernai nepatyrė esminių veiklos sutrikimų, nebuvo reikšmingų COVID-19 židinių.
 

„Šiame kontekste LEZ įmonės pasiekė fantastiškus rezultatus, o didelė dalis jų į augimo ir samdymo kelią grįžo dar antroje praėjusių metų pusėje. Be to, tam tikri signalai artimiausiais ketvirčiais rodo tolesnę esamų ir naujų investuotojų plėtrą. Vis dėlto pastarieji metai dar labiau išryškino orientacijos į aukštos pridėtinės vertės gamybos svarbą, o šiuo aspektu LEZ valdymo bendrovė planuoja naujovių: žinių perdavimui, eksperimentinei gamybai ir skaitmenizavimo sprendimų testavimui skirtą industrinių inovacijų kompetencijų centrą, daiktų interneto, įvairių išmaniųjų skaitiklių ir matavimo sistemas bei kitus sprendimus“, – teigia E. Kiudulas.
 

Bendra Klaipėdos LEZ investuotojo statusą turinčių įmonių apyvarta pernai siekė 926,7 mln. Eur, arba 19,9% mažiau nei 2019-aisiais.
 

Vis dėlto tokiam rezultatui daugiausia įtakos turėjo dviejų didelių PET gamintojų apyvarta, tiesiogiai susijusi su pernai rekordiškai kritusiomis naftos kainomis bei vienos didelės komponentų gamintojos pasitraukimo procesai.
 

Atmetus šių trijų bendrovių efektą, likusios LEZ verslo bendruomenės apyvartos pokytis buvo teigiamas ir siekė beveik 1%.
 

Bendras Klaipėdos LEZ investuotojų eksportas pernai siekė 477,9 mln. Eur – mažiau nei 2019 m., tačiau visų pirma dėl techninių faktorių.
 

Per 2020-uosius Klaipėdos LEZ investuotojai gavo 2,5 mln. Eur valstybės pagalbos, o per visą LEZ veiklos istoriją – 62,3 mln. Eur.
 

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės skaičiavimais, visa valstybės parama šiuo metu LEZ veikiančioms įmonėms buvo kiek mažesnė nei per vienerius metus jų sumokami mokesčiai. Pernai LEZ įmonės sumokėjo 64,3 mln. Eur mokesčių („Sodros“, GPM ir PVM), o papildomą teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikai jos davė per 265,9 mln. Eur siekusius pirkimus ir pan.
 

Iki 2020 m. pabaigos Klaipėdos LEZ įmonės investavo 667 mln. Eur. Dar beveik 80 mln. Eur investicijų šiuo metu yra suplanuotos, dalis kurių šiemet jau įgyvendintos arba įgyvendinamos.
 

2020 m. pabaigoje LEZ investuotojo statusą turėjo 40 įmonių, pusė jų buvo lietuviško kapitalo.

Klaipėdos miesto savivaldybė kvietė smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus teikti paraiškas dalinio finansavimo konkursui. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, veikiantys socialinėje, ekonominėje ir kūrybinėje srityse, turintys socialinę ir (ar) ekonominę vertę kuriančių idėjų ir siekiantys reprezentuoti Klaipėdos miestą, pateikė 25 paraiškas. Po administracinio vertinimo projektai perduoti naudingumo vertinimą atliekančiai komisijai.
 

Projektų paraiškos teiktos šioms veikloms:
 

Rinkos veiklos plėtra – gautos 5 paraiškos, bendra projektų vertė – 108 740,00 Eur., pateiktų paraiškų poreikis – 68 765,25 Eur.

Paslaugų teikimo būdų plėtra – gautos 5 paraiškos, bendra projektų vertė – 100 760,14 Eur., pateiktų paraiškų poreikis – 61 451,91 Eur.

Investicijos į inovacijas – gautos 9 paraiškos, bendra projektų vertė – 146 273,80 Eur., pateiktų paraiškų poreikis – 111 475,00 Eur.

Miesto viešųjų erdvių įveiklinimas SVV subjektų bendradarbiavimo pagrindu, turintis tęstinį pobūdį ir verslą skatinantį poveikį daugumai toje erdvėje ir aplink ją esančių verslo subjektų – gautos 6 paraiškos, bendra projektų vertė – 129 329,22 Eur., pateiktų paraiškų poreikis – 91 258,65 Eur.
 

Bendra visų pateiktų projektų vertė – 485 103,16 Eur., o visų pateiktų projektų poreikis – 332 950,81 Eur.

Kviečiame dalyvauti  Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) seminare ir sužinoti:  
 

– kodėl svarbu tinkamai licencijuoti intelektinę nuosavybę
 

– kaip derybų etape identifikuoti galimus sandorio trikdžius ir jų išvengti
 

– kaip derybų dėl licencijavimo metu, tinkamai parengtas neatskleidimo susitarimas gali sumažinti vertingai informacijai keliamą riziką
 

– kaip konkurencijos įstatymai gali riboti jūsų sudaromą licencijavimo sandorį
 

– esminius dalykus, į kuriuos turite atsižvelgti derėdamiesi dėl licencijos turinio

Seminaras vyks birželio 8 d. 11 val. Registruotis į renginį galite jau šiandien. 

3D skenavimo technologijos jau yra plačiai naudojama automobilių gamybos pramonėje bei kitur. Iki šiol nebūta ryškesnių bandymų šią praktiką pritaikyti laivų statybos industrijoje, tačiau ekspertai vis garsiau kalba apie pokyčių svarbą.

3D skenavimas padėtų suartinti planavimą ir gamybą, taupytų užsakovų ir projektų įgyvendintojų laiką bei resursus – ši technologija gali tapti patikimu vedliu ir pagalbininku verslui, siekiančiam didesnio efektyvumo.
 

Tarptautinio projekto EXOPRODIGI partneriai, kurių konsorciumui priklauso ir du Vakarų Lietuvos atstovai – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei UAB „Western Baltic Engineering” – kviečia pasinaudoti unikalia galimybe ir tapti 3D skenavimo proceso stebėtojais, daugiau sužinoti apie minėtą technologiją bei užduoti rūpimus klausimus birželio 8 d. organizuojamose technologinėse dirbtuvėse.
 

Fizinio renginio metu pasitelkiant 3D skenavimą ir kitus virtualius įrankius bus renkami duomenys virtualaus laivų statyklos dvynio sukūrimui.

Tikslinė auditorija: inžinerijos specialistai, o taip pat ir kiti verslo organizacijų atstovai, besidomintys inovatyvių technologijų panaudojimo galimybėmis.

Renginio pradžia: birželio 8 d. (ketvirtadienis) 9:30 val.

Planuojama trukmė: 2 val.

Renginio vieta: Vakarų Baltijos laivų statykla, Pilies g. 8, Klaipėda.

Dalyvavimas – tik užpildžius išankstinės registracijos formą.

Renginio organizatoriai susisieks su dalyviais bei pateiks išsamesnę informaciją dėl patekimo į renginio vietą.

Prie Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komandos kviečiame prisijungti verslo konsultantą(-ę) skaitmenizacijos bei MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) klausimais.

Laukiame pretendentų laiškų su CV el. p. roma.stubriene@kmtp.lt iki birželio 18 d.

Darbo pobūdis:
 

MTEP rezultatų komercinimo ir/ar žinių bei technologijų perdavimo klausimai; potencialių komercializuoti technologijų identifikavimas; inovatyvaus produkto/verslo plėtros koncepcijos ir strategijos rengimas; naujų verslo rinkų galimybių analizė, vertinimas, plėtros galimybių paieška; bendrų mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektų, susijusių su inovacijomis, naujomis technologijomis organizavimas; mokslo ir verslo bendradarbiavimo strategijų kūrimas; potencialių MTEP produktų ir paslaugų naudotojų paieška nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Reikalavimai:
 

• Aukštasis universitetinis arba jam prilygstantis išsilavinimas (studijų tematikos – inovacijų vadyba, technologijų plėtra, tarptautinio verslo vadyba, rinkodara, inžinerija, inovatyvių projektų vadyba, eksperimentinė plėtra, intelektinės nuosavybės apsauga);

• Sėkmingo darbo patirtis verslo plėtros/ konsultacinėje srityje (ne mažiau kaip 3 metai);

• Iniciatyvumas, gebėjimas kurti aiškius tikslus ir juos įgyvendinti tiek asmeniškai, tiek su komanda;

• Patirtis rinkos tyrimų srityje bei ieškant potencialių klientų užsienio šalyse;

• Projektų valdymo įgūdžiai, nuovokumas, aktyvumas, įžvalga;

• Puikūs bendravimo įgūdžiai anglų k.;

• Darbo planavimo įgūdžiai;
   

• Stiprus atsakomybės jausmas.

Siūlome: 
 

• Galimybę savarankiškai priimti sprendimus ir būti atsakingam už gautą rezultatą;

• Dinamišką ir aktyvų darbą, kuriame galėsite pritaikyti komunikacinius gebėjimus;

• Galimybę dirbti savarankiškai ir inicijuoti naujoves, naujų technologinių sprendimų paiešką ir taikymą;

• Nuo  2 000 Eur bruto atlyginimą. Galutinis atlyginimo dydis priklausys nuo pasirinkto/-os kandidato/-ės kompetencijų. 

Klaipėdos universiteto mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės startuolis „Inobiostar” gegužės 27 d. tapo tikra „TechHub” renginio „Demo Day” žvaigžde ir buvo atrinktas į TOP 5-uką. 
 

Startuolį konsultuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komandos nuomone, šis pasiekimas yra rimtas indikatorius, jog mokslininkių idėja vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti bei neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais jau įspūdingais šuoliais skinasi kelią praktinio įgyvendinimo link – ji įtikina tiek ekspertus, tiek potencialius šios technologijos naudotojus ir investuotojus.

Padėtų kovoti su ekologinėmis nelaimėmis

KU mokslininkių kuriama technologija orientuota į didesnio mastelio išsiliejimus, kai naftos produktai pasklinda dideliame vandens plote ir jų jau neįmanoma surinkti mechaniškai. Teršalų neutralizavimo darbą turėtų atlikti mūsų išskirti mikroorganizmai.
 

Technologija jau „eina“ išradimo patentavimo ir preparato technologijos sukūrimo kelią. Mokslininkių projektas laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) finansavimą, leisiantį sukurti ir išgryninti išradimo technologiją, ją patentuoti ir licencijuoti bei pasiūlyti tarptautinei rinkai.
 

Projektas, pavadintas „InoBioTech Baltija“, startavo 2021 m. balandžio 1-ąją ir tęsis daugiau nei metus. Išradimui „sukomercinti“ (t.y. išbandyti, parengti metodines rekomendacijas, pagaminti bandomąją medžiagą) skirta 100 tūkst. Eur. Kuriama technologija jau yra apsaugota – pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija Europos patentų biurui, o jos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti. Pagrindine technologijos taikymo sritimi nurodomas vandens transporto sektorius. Tikslas – inovatyvios ir aplinkai draugiškos biologinio valymo technologijos, skirtos naftos teršalams skaidyti jūrinėje aplinkoje, kūrimas, taip siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir jūros pakrantėse.
 

Sutraukė įspūdingą auditoriją

Į progresyviausios Baltijos šalyse konferencijos LOGIN programą įtrauktą „TechHub Demo Day”, kurioje prisistatė ir klaipėdiečių „Inobiostar”, tiesiogiai stebėjo daugiau nei 35 000 žiūrovų. Renginys buvo skirtas startuoliams, investuotojams ir besidomintiems naujų verslo idėjų vystymu. 
 

Demo Day metu perspektyviausi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) TechHub pre-akceleratoriaus absolventai pristatė savo inovatyvius produktus ir paslaugas investuotojams bei varžėsi dėl kelialapių į akceleratorius bei komandiruotes pasirinktose Europos Sąjungos šalyse. 
 

Startuolių pitch’us vertino ir komentavo investuotojų ir inovacijų ekspertų komisija, kuri dalijosi savo įžvalgomis apie tai, kaip sėkmingai parduoti naują idėją.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia savivaldybėse ir regionuose įgyvendinamų projektų dalyvius teikti paraiškas Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinei atrankai, kurią organizuoja Europos Komisija. Šių apdovanojimų tikslas – pripažinti ir apdovanoti išskirtines viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvas, kuriomis skatinamas verslumas. Tai ne tik konkursas – juo taip pat siekiama išplėsti verslumo sampratą, skatinti palankių verslo sąlygų kūrimo politiką ir jos įgyvendinimą bei akcentuoti verslo sėkmės istorijas.

Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų konkurso nugalėtojai yra atrenkami iš 32 Europos valstybių pasiūlytų nacionalinių atrankų laimėtojų nominacijose: „Verslumo dvasios skatinimas“, „Investicijos į įgūdžius“, „Verslo aplinkos gerinimas“, „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“, „Žaliųjų rinkų plėtros ir išteklių panaudojimo efektyvumo skatinimas“ ir  „Atsakingas verslas“. Taip pat specialus prizas įteikiamas už kūrybiškiausią ir labiausiai įkvepiančią verslo iniciatyvą.

Pagrindiniai apdovanojimų teikimo tikslai:

• Nustatyti ir pripažinti sėkmingą veiklą ir iniciatyvas, kurių imamasi skatinant verslumą ir bendradarbiavimą
   
• Pristatyti ir pasidalyti geriausiais bendradarbiavimo pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis
   
• Dar labiau pabrėžti bendradarbiavimo vaidmens visuomenėje svarbą
   
• Paskatinti ir įkvėpti bendradarbiauti.

Paraišką galima teikti pagal vieną iš šių nominacijų:

• „Verslumo dvasios skatinimas“
   
• „Investicijos į verslumo įgūdžius“
   
• „Verslo aplinkos gerinimas ir skaitmeninės pertvarkos rėmimas“
   
• „Verslo tarptautinės plėtros skatinimas“
   
• „Tvarios pertvarkos finansavimas“
   
• „Apdovanojimas už atsakingą verslą“
   

2020 metais nacionalinės atrankos nugalėtojais tapo VšĮ Kaunas IN projektas „Kauno startuoliai“ (kategorija „Investicijos į verslumo įgūdžius“) ir Palangos miesto savivaldybės projektas „Palangiškio kortelė“ (kategorija „Atsakingas verslas“).

Paraiškos formą bei praktinį vadovą galite rasti čia. Paraiškas pateikti iki 2021 m. birželio 15 d. „Word“ ir PDF formatais elektroninio pašto adresu simona.gaidyte@eimin.lt.  

SVARBU: Paraiškose turi būti nurodytos vykdomos arba neseniai baigtos politikos kūrimo, verslumo ar švietimo srities iniciatyvos ir jų įtaka atitinkamam regionui ar vietovei bei parodyta laipsniška jų raida per ne mažiau nei 15 mėnesių.

Daugiau informacijos apie apdovanojimus rasite čia.