“EIT FOOD” siūlo ir finansuoja programas, kurios yra skirtos padėti jauniesiems inovatoriams tobulėti ir vystyti pažangius produktus agromaisto sektoriuje. Kviečiame ir Klaipėdos regiono atstovus registruotis ir išnaudoti puikias galimybes! 

JUMPSTARTER 

Programa skirta ankstyvosios stadijos inovatoriams, norintiems išbandyti savo idėjos koncepciją, patobulinti verslo planą bei pristatyti kuriamą produktą potencialiems investuotojams iš viso pasaulio.

Galimybė gauti iki 10 000 eur. Registracija vykdoma iki balandžio 30 d. 
 

TEAM UP

Programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, norintiems sukurti ir rinkai pasiūlyti sprendimus, kurie galėtų padaryti reikšmingą poveikį agromaisto sektoriui.

Atrinktos komandos bent tris mėnesius gaus 2 000 eur./mėn. dydžio stipendiją bei turės galimybę užsitikrinti tolimesnį finansavimą. Registracija vykdoma iki balandžio 30 d. 

TEST FARMS

Programa skirta visiems jauniesiems inovatoriams, kurie nori išmėginti savo kuriamą sprendimą realiomis sąlygomis – tikrame ūkyje!

Atrinkti inovatoriai gaus 3 000 eurų išmoką. Testavimai ūkyje bus atliekami dvi dienas. Registracija vykdoma iki balandžio 30 d. 

Išsamesnė informacija parsisiuntimui

Susidomėjusiųjų užklausos laukiamos el. paštu hub@agrifood.lt 

Praėjusieji metai buvo sudėtingi daugeliui sektorių ir vis tik, nepaisant pandemijos padarinių, šalyje fiksuotas teigiamas nuolatinių Lietuvos gyventojų prieaugis, Klaipėda ir toliau išlieka vienas jauniausių miestų Lietuvoje, augo vidutinis neto darbo užmokestis, o stabilus tiesioginių investicijų rodmuo šalyje patikina, jog esame ne taip lengvai paveikiami, skelbia Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID”.

Pokyčiais šalies ir Klaipėdos miesto ekonomikoje, svarbiausiais įvykiais, tendencijomis ir rekomendacijomis „Klaipėda ID” dalijasi 2020 m. Klaipėdos ekonominėje apžvalgoje: cutt.ly/evyykhD
 

Klaipėdos universitetas rudenį į studijų auditorijas sukvietė itin solidžią mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus lyderių grupę tam, kad mėlynoji ekonomika būtų ne kokia nors tolima vizija, o pažinta ir išstudijuota disciplina, kurios žiniomis remsis tolesnė krašto ekonominė raida bei stiprybės. Pirmojo  „Blue Growth Leaders Academy“ (BGA) paskaitų ciklas artėja pabaigos link. Projektą, kuriame žiniomis su Klaipėdos regiono atstovais, dalijosi aukščiausio tarptautinio lygmens mėlynosios ekonomikos žinovai, ketinama tęsti ir taip toliau regione skleisti mėlynąją bangą. Viena iš akademijos klausytojų – dr. Rasa Viederytė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Interviu su mokslininke, laikinai vėl tapusia studente.

Kas jus, ekonomikos mokslų specialistę, mokslininkę atvedė į „Blue Growth Leaders Academy“ studento suolą?

Susirinkę į pirmąją įžanginę BGA paskaitą su kolegomis pirmiausiai ir aptarėme tą malonų pojūtį vėl sėsti į studijų suolą, turėti galimybę klausytis, konspektuoti, mokytis, sužinoti tai, kas jau yra žinoma užsienio specialistams. Atvirai pasakius, moksle dažnai dirbame kaip vienišiai, neturim nuolatinių komandų, tad kartais stokojame atsinaujinimo impulsų, naujų vėjų. Mane mėlynosios ekonomikos temos domina nuo pat mokslinės karjeros pradžios. Dar 2010 m. ėmiausi gilinti žinias ir analizuoti jūrinės klasterizacijos problemą, 2015 m. sėkmingai apgyniau disertaciją tema „Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas“ ir dabar gana aktyviai dalyvauju tarptautinių klasterių kūrime bei plėtroje kaip konsultantė ar patarėja, toliau tęsiu mokslinius tyrimus šioje srityje. Matau, kad čia galima dar daug ką nuveikti: ne tik aiškinti klasterio sampratą ir naudas, bet padėti įmonėms pasiruošti klasterio kūrimo procesui, įsivertinti įmonių plėtros poreikius, atlikti reikalingus namų darbus, kad klasterio startas būtų efektyvus. Kaip Europos Komisijos ekspertė, vertinu mėlynosios ekonomikos tematikos projektų paraiškas. Tad studento suolas ir galimybės atnaujinti, pagilinti ar pasikartoti žinias yra tiesiog puikūs ir labai mieli!

Mėlynoji ekonomika daugumai žmonių kol kas skamba paslaptingai? Kas už jos slepiasi?

Tiek mėlynoji ekonomika, tiek žalioji ekonomika – reikšminės spalvos, kuriomis viešajame sektoriuje ir mokslo pasaulyje ekonomiką pradėta „spalvinti“ dar 2011-2012 metais. Mėlynoji ekonomika iš esmės apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs ekonominiai sektoriai – žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje. 

Tiek Klaipėdos miestas, tiek regionas savo strategijose yra pasirinkęs mėlynosios ekonomikos kryptį. Ką tai gali duoti mums, gyventojams, mokesčių mokėtojams, tiems, kurie visiškai nesusiję su jūrinės ekonomikos reikalais?

Dažnai ekonomikos studentams primenu klasika virtusį posakį: šalies ekonomika yra tiek stipri, kiek stipri silpniausia jos grandis. Mūsų regiono atveju jį reikėtų perfrazuoti maždaug taip: Klaipėdoje mėlynojo proveržio strategija bus tiek gyva ir turinti potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie kokybiško jos vystymo. Akademija ir sukurta tam, kad skatintų Klaipėdos regiono bendruomeniškumą ir tinklaveiką mėlynojo augimo srityje, kad burtų profesionalus, vienytų jų potencialą tam, kad regionui būtų pasiūlyta naujų proveržio idėjų, iniciatyvų ir projektų. Visiems mums labai įdomu ir vertinga pažinti kitus aukšto lygio profesionalus, dirbančius versle ar savivaldos institucijoje. Paradoksalu, bet Klaipėda iki šiol nepasižymėjo labai bendruomeniškais, ilgalaikiais tarpinstituciniais  ryšiais. Tad šią KU ir partnerių iniciatyvą laikau labai pavykusia, sėkminga ir viltinga. Jau dabar matau, kad plečiasi akiratis, „grupiokai“ ima labiau bendradarbiauti tarpusavyje tiek keičiantis informacija, tiek bendradarbiavimo idėjomis ir kt. Tai ir yra gerovės valstybės kūrimas mūsų regione. Žingsnis po žingsnio. Šis procesas yra nuolatinis, tęstinis, reikalaujantis naujų idėjų, palankaus visuomenės požiūrio, įtraukus ir tvarus aplinkai, jo poveikį pajaus visa Klaipėdos bendruomenė. Net ir senos demokratijos šalyse gerovės kūrimo procesai nėra savaiminiai, juose dalyvauja ekspertai. O tam, kad jie turėtų kaip pasireikšti – turi būti tinkama aplinka ir laikas. Tą ir pasiūlė  „Blue Growth Leaders Academy“,  suburdama būsimuosius mėlynosios ekonomikos ekspertus regiono pažangai kurti.

Pasirinkimą paprastai nulemia sėkmės pavyzdžiai. Ką pasaulis laiko sėkmės pavyzdžiais mėlynosios ekonomikos srityje? Į ką mes lygiuojamės arba bent jau galėtume lygiuotis?

Mėlynosios ekonomikos pažangiomis šalimis galėtume vadinti Maltą, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją. Malta yra viena iš penkių pirmaujančių ES valstybių narių, kurioje mėlynoji ekonomika sukuria didžiausią indėlį į šalies BVP – 4,7 proc. Maltos mėlynosios ekonomikos sektoriuje dirba apie 10 400 žmonių ir sukuriama 406 mln. EUR bendrosios pridėtinės vertės (BVP). Pavyzdžiui, Estijoje net 7 proc. šalies dirbančiųjų yra susitelkę šiame sektoriuje ir tai labai aukštas rodiklis. Penkios didžiausios šalys, turinčios didžiausios įtakos Europos Sąjungos mėlynajai ekonomikai yra: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Italija ir Prancūzija. Jungtinėje Karalystėje net trečdalis investicijų (apie 12,2 mlrd. Eur) nukeliauja į mėlynosios ekonomikos iniciatyvas – investuojama  į naftos ir dujų pramonę, Belgija 2 mlrd. Eur investuoja į uostų ir su uostais susijusių veiklų plėtrą, o Ispanija, Italija ir Graikija labiau specializuojasi darbo jėgai imliuose sektoriuose: pakrančių turizme, bioištekliuose ir pan. Kiekviena šalis turi savo prioritetus ir savo kelią. Uostamiesčio prioritetai yra pateikti Mėlyno augimo proveržio strategijoje „Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030“.  Jūrinės ekonomikos dalyje numatyti projektai, padedantys auginti pažangios jūrinės pramonės, logistikos bei turizmo sektorius. Nesakyčiau, kad mums reiktų į ką nors lygiuotis ar ką nors aklai kopijuoti. Visų šalių potencialas skirtingas, kitokia investicijų aplinka, darbo jėgos kaina, mokesčių sistema ir kt. Turėtume pažinti konkrečius sėkmės pavyzdžius, pasimokyti iš jų ir sėkmingas idėjas adaptuoti mūsų aplinkoje.

Kas, jūsų nuomone, gali sukurti sėkmę Klaipėdai ir jos regionui? 

Sukurti sėkmę gali profesionalų susitelkimas, nuolatinis žinių atnaujinimas ir strateginės krypties laikymasis. Tai – svarbiausios dedamosios. Į prioritetines sritis sutelktas finansavimas, tarptautinių projektų įgyvendinimas būtent ir atneša tai, kas ypač naudinga mūsų regionui: padeda išgryninti silpnąsias ir stipriąsias puses, sukuria terpę keistis gerosiomis patirtimis, inspiruoja naujus sprendinius ir paruošia komandą veikti ir kurti rezultatą pasirinktose srityse. Kiekviena institucija Klaipėdoje, manau, yra pajėgi prisidėti prie Mėlynojo proveržio pažangos kūrimo ir palaikymo. Klaipėdos universitete šių iniciatyvų tik daugėja. Esu ir pati kelių iniciatyvų autorė ar dalyvė. Nuo š. m. kovo 1 d. vadovauju Europos Komisijos finansuojamam projektui EU-CONEXUS RFS, kurio tikslas yra suburti 9 Europos universitetų aljansą pakrančių miestų tvariai plėtrai ir skatinti jų mokslines veiklas atverti platesnei visuomenei. Projektu siekiama institucinės pertvarkos visuose universitetuose – partneriuose, kad sukurtume tarpdisciplininę, tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą.

Kai aplink tiek daug pykstančių ir niurnančių, kur semtis įkvėpimo ambicingiems siekiams realizuoti?

Pykstantys ir niurnantys gali būti būtent tie kritikai, iš kurių galima pasisemti puikių idėjų savo tikslams realizuoti. Jei nepasitenkinimas išreiškiamas objektyviai ir su argumentais – tai yra puiki dialogo kalba su žmonėmis, kurie geba identifikuoti ir išsakyti, kas iš tikrųjų turi būti tobulintina. Gal tik postsovietinis elementas kartais pakiša koją: kaip ta kritinė mintis yra pasakoma ir kiek joje išlaikyta etika bei pagarba kitam. Ambicingų siekių ir tikslų turi kiekvienas, tik vieni imasi jų realizavimo, kiti galbūt laukia geresnio momento. Aš tikiu žmonėmis ir žinau, kad kiekvienoje darbinėje komandoje bus nuomonių išsiskyrimo bei nesutarimų, bet svarbu juos suvaldyti ir nukreipti tikslų realizavimui.

Ar tas pirmasis 30-tukas, išklausęs pirmąjį BGA kursą, jūsų nuomone, turės galimybių pakeisti pasaulį, bent tą nedidelį pasaulio plotą, susikoncentravusį apie Klaipėdą?

Sunku pateikti konkrečias prognozes, bet manau, kad liekamoji vertė tikrai bus. Suburtas ekspertų tinklas, pagilintos žinios mėlynojo augimo tematikose, padidintas lojalumas mėlyno augimo iniciatyvoms Klaipėdoje, sudarytos galimybės bendradarbiauti ateityje bei burti projektines komandas – visa tai yra puikios sąlygos tolesnei plėtrai.

Ar rekomenduotumėt šį kursą verslininkui iš kitos srities – medžio apdirbimo ar tekstilės pramonės? Kuo tai gali praturtinti kiekvieną?

Taip, tikrai rekomenduočiau. Žinios yra vertybė, o žinių atnaujinimas ir yra tai, kuo gyvena žingeidūs žmonės. Kitose srityse dirbančiųjų besąlygiškai nelaikyčiau neišmanančiais mėlynosios ekonomikos niuansų. Pajūrio žmonės tikrai domisi šia sritimi – skaito, ieško literatūros. Pačiai ne kartą teko rekomenduoti (ne studentams ir ne mėlynosios ekonomikos dalyviams) mokslinės literatūros šia tematika. Dabartinė asmens profesija ir veiklos sritis neapibrėžia žmogaus galimybių ir potencialo augti.

***

Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą:

Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su Klaipėdos universitetu ėmėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“. Uostamiesčio strategijos „Klaipėda 2030“ nubrėžtas siekis  orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą tapo reikšmingu kelrodžiu įgyvendinant šį projektą.

Išsamiau: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/lt/home/

Kalbėjosi Dalia Grikšaitė. D. Vaičiulio, E. Dovydavičiaus nuotr.

Kadangi intelektinė nuosavybė yra daugelio verslų esminis komponentas ir turtas, o žinios apie jos apsaugą yra itin svarbios, dalijamės naujausia Europos patentų tarnybos mokymosi programa 2021 metams.

Europos patentų tarnyba rengia mokymus įvairių lygių įmonėms, įskaitant MVĮ ir sparčiai augančius technologijų verslus.  EPT siūlo ne tik įvairiausias nuotolines konferencijas bei seminarus, bet ir ilgiau trunkančius nuotolinius kursus.  

Daugiau informacijos rasite ČIA

Mokymai vyks anglų kalba.

Turite klausimų? Susisiekite su Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė Alisa Černiavskyte tel. +370 5 278 02 83, el. p. alisa.cerniavskyte@vpb.gov.lt   www.vpb.lrv.lt

Dėl pandemijos nulemtų aplinkybių didelė dalis įmonių pertvarkė savo veiklą taip, kad darbuotojai galėtų atlikti užduotis iš namų. Visgi įsibėgėjant pavasariui ir daugeliui pajutus ne tik nuotolinio darbo privalumus, bet ir trūkumus, biurai vėl pamažu prisipildo gyvybės. 

„Pastaruoju metu juntame išaugusį užklausų dėl laisvų biuro patalpų kiekį. Šiltąjį sezoną pasitinkame džiaugdamiesi nuomos sutartis neseniai pasirašiusiais mūsų naujakuriais, o taip pat kviesdami naujus rezidentus papildyti mūsų aktyvią ir įvairiapusę bendruomenę”, – kalbėjo KMTP administratorė Živilė Andriušaitienė.

Šiuo metu laisvi biurai dviejuose KMTP pastatuose laukia naujų rezidentų:

• Vilhelmo Berbomo g. 10 yra laisvi 35,91 ir 54,39 kv. m ploto biurai

• Universiteto al. 19 (Verslo inkubatorius, greta PC Studlendas) yra laisvi 29,69; 86,70 ir 91,97 kv. m ploto biurai

  Nuomos kaina: 10,50 EUR + PVM / kv. m / mėn. (eksploataciniai kaštai – įskaičiuoti).
   

Patalpų naudojimas 24/7        Nemokama posėdžių salė (iki 10 valandų per mėn.)       Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė

KMTP teikiamų paslaugų kainų nustatymo ir tvirtinimo aprašas
 

Susisiekimas
 

• Patogus susisiekimas su Palangos oro uostu, Tarptautiniu keltų terminalu, automagistrale Klaipėda-Vilnius

   

• 5 min. iki Klaipėdos centro, autobusų ar geležinkelio stoties automobiliu, patogus ir greitas susisiekimas pėsčiomis ar dviračiu.

Laisvalaikis erdvėje
 

• Šalia – išskirtine architektūra pasižyminti KU miestelio aplinka, greta esantis parkas su išvystyta infrastruktūra dviratininkams, riedutininkams, šeimoms
   

• Galimybė greitai pasiekti Melnragės ar Girulių paplūdimius
   
• Greta– platų paslaugų spektrą siūlantis PC „Studlendas“ (sveikatingumo klubas, kavinės, vaikų laisvalaikio erdvė, parduotuvės)
   

• KMTP pastate Vilhelmo Berbomo g. 10 veikia dienos pietus siūlanti, įvairius renginius galinti aptarnauti kavinė.

Kontaktai

Administratorė Živilė Andriušaitienė +370 673 85113 info@kmtp.lt
 

Klaipėda ID nuotr.

Švari, ekologiškai ir ekonomiškai efektyvi, inovatyvi – esminiai ateities laivybos raktažodžiai. Emisijų normos jau yra ženkliai sugriežtintos, tad šis sektorius patiria didelius pokyčius, stengdamasis prisitaikyti prie švaresnę ateitį žadančių naujųjų standartų.

Balandžio 8 d. apie alternatyvų kurą laivyboje, sinergiją tarp energetikos ir transporto sektorių buvo diskutuota tarptautinės konferencijos „Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ metu. Renginį inicijavo projekte „Liquid Energy“ dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP), jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Norvegijoje veikianti organizacija „Shipping and Offshore Network“.
 

Apie galimybes modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti vandenilį, amoniaką, suskystintąsias gamtines dujas (SGD) ir suskystintąsias biodujas (SBD) bei procesus paversti integruotais, ekspertai kalba vis garsiau. Stiprėjant SGD  ir SBD  pozicijoms giliavandenėje ir trumpųjų nuotolių laivyboje, aiškinamasi,  kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo.
 

Siekiant nacionalinių ir europinių klimato neutralumo tikslų, Lietuva yra numačiusi integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tam, kad technologijos būtų vystomos ir integruojamos sparčiau, pernai buvo įsteigta Lietuvos vandenilio platforma, šiuo metu turinti 29 narius, kurių gretose yra ir Lietuvos jūrinis klasteris.
 

„Aktualūs verslo atstovų pranešimai, vandenilio technologijų plėtrą apimančios strateginės gairės, kurias pristatė Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai ir pasiekimai alternatyvaus kuro panaudojimo srityje – drauge su Lietuvos jūrinio klasterio bendruomene ir mūsų partneriais Norvegijoje“, – kalbėjo renginį moderavęs KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
 

Savo įžvalgas apie stebimas technologines tendencijas, reguliavimo mechanizmus, pažangius jau taikomus sprendimus, renginio metu pateikė užsienio ekspertai. Dr. Christos Chryssakis iš „DNV – Maritime“ pristatė pranešimą SGD varomų laivų ir tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytų reikalavimų tematika, „Energy Network Norway“ atstovo Egilio Rensviko pranešimas buvo dedikuotas hibridinių energetikos sprendimų apžvalgai.

Karen Sund iš „Biogass Oslofjord“ ir „Sund Energy“ apžvelgė inovacijas SGD bunkeriavimo srityje, kuomet į procesą įtraukiamas ir biodujų panaudojimas. Užsienio ekspertės nuomone, kalbėti apie esamus ir galimus pokyčius svarbu neprarandant suvokimo, kad iki proveržio, kuomet vandenilis bei elektra galėtų tapti plačiai naudojami laivyboje, dar laukia ilgas kelias. Transformacijos vyksta laipsniškai, tad šiuo etapu prasminga ieškoti tvaresnių sprendimų jau taikomose technologijose.

Pranešimus taip pat skaitė Lietuvos jūrinio klasterio nariai ir partneriai. Vandenilio energetikos technologijų centrui Lietuvos energetikos institute vadovaujantis dr. Darius Milčius pristatė Lietuvoje vystomą mokslinę tiriamąją ir eksperimentinės plėtros veiklas. Įmonei KN renginio programoje atstovavo SGD Komercijos skyriaus analitikas Kristijonas Grigaitis, pasidalijęs verslo perspektyva apie SGD pozicijas „žaliosios darbotvarkės“ kontekste. KN rizikų valdymo specialistė Vigailė Semaškaitė programą papildė pranešimu apie šalčio energijos panaudojimą  ir su SGD industrija susijusias kibernetinio saugumo aktualijas.

Renginį užbaigė tarptautinio projekto „Liquid Energy“ partnerių įžvalgos – savo pranešimą pristatė “HIE-RO” instituto Rostoke vykdantysis direktorius Pawelas Warszyckis.

„Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ iniciatoriai įsitikinę, jog tokio pobūdžio diskusijos ir apsikeitimas aktualia informacija itin svarbūs Klaipėdai nešant draugiškas aplinkai technologijas propaguojančio uosto vėliavą, tad Jūrinio klasterio partnerystės renginių ciklas  online formatu bus tęsiamas visus šiuos metus. Renginiai bus skelbiami www.kmtp.lt – svetainėje talpinamą informaciją patogu sekti užsiprenumeravus naujienlaiškį.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Pernai rudenį Klaipėdos universitete (KU) startavusi „Blue Growth Leaders Academy“ programa įgyvendino ambicingą užmojį – Vakarų Lietuvos verslo, savivaldos organizacijų vadovai, įvairių sričių specialistai turi unikalią galimybę semtis mėlynosios ekonomikos žinių, kuriomis dalijasi tarptautiniu mastu vertinami lektoriai.

Programoje dalyvaujantis įmonės „Inoship“ vadovas Andrius Uldukis mano, jog akademija ne tik suteikia prieigą prie plataus tematikų ir informacijos spektro, supažindina su charizmatiškais savo sričių ekspertais, bet ir padeda aiškiau išsigryninti esminius komponentus, be kurių mėlynasis augimas Klaipėdoje neįmanomas.

Stiprus mokslas, kritinė talentų masė ir verslo atvirumas – tokią formulę miesto sėkmei brėžia aktyvus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendruomenės narys.

Akademijos dalyvių bendruomenėje pats atstovaujate jūriniam verslui. Koks buvo jūsiškis profesinis kelias?

Jau daugiau nei 20 metų dirbu jūrinėje srityje. Didelę šio laiko dalį praleidau jūriniame sektoriuje besispecializuojančioje tarptautinėje kompanijoje. Ši karjera apima platų darbų spektrą, pradedant nuo plieno „čiupinėjimo“ gamybos procesų metu, vadybos sistemų ir pažangių technologijų vertinimo – iki  naujų reikalavimų interpretavimo ir įgyvendinimo tiek laivuose, tiek priekrantės įrengimuose, specifinių paslaugų kūrimo ir vystymo. Taip pat teko prisidėti prie nacionalinės įstatyminės bazės, apimančios jūrinę sritį, tobulinimo, drauge su kitomis institucijomis siekiant, jog mūsų teisės aktai atlieptų ir naujausius tarptautinius reglamentus.

Pernai profesinis kelias įgijo naują posūkį, kurio akivaizdoje nesuabejojau, kad metas išnaudoti jau įgytą patirtį – taip gimė įmonė „Inoship“.

Kokias veiklas vystote dabar?

Konsultacinę, inžinerinę tiriamąją bei kitų paslaugų veiklas. Viena sričių, nuo kurios pradėjome – tai inžinerinės tiriamosios paslaugos verslui, įgyvendinant su laivų perdirbimu susijusius tarptautinius reikalavimus. Lygiagrečiai vystėme ir kitas veiklos kryptis, susijusias su naujų reikalavimų diegimu laivuose. Gerai išmanydami rinką ir jos poreikius, netrukome įrodyti savo gebėjimus bei gauti užsakymų. Turimos ambicijos skatina nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų pasitelkiant patirtį bei tarptautinius ryšius.

Mūsų veiklos sritis reikalauja daug žinių ir tarpdisciplininio mąstymo. Žinoma, reikia ir drąsos, kuri tradiciškai neatsiejama nuo verslumo. Nepaisant didelės konkurencijos rinkoje, matome nemažai galimybių. Laivyba nuolat susiduria su besikeičiančiais reikalavimais, kompetencijų trūkumu bei efektyvumo didinimo iššūkiais, tad įvairių paslaugų poreikis turėtų nuosekliai didėti tiek tradicinėse, tiek naujose srityse, susijusiose su energetiniu efektyvumu, skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir panašiai.

Kaip pandemijos situacija paveikė Jūsų verslą?

Reikia pripažinti, kad pandemijos poveikis laivybai – labai didelis. Nors šioje srityje daugelį užduočių galima vykdyti ir nuotoliniu būdu, tačiau dabartinės sąlygos vis tik yra sudėtingos: išaugo ir taip didelis procesų kompleksiškumas, tapo apribotos galimybės keliauti ir betarpiškai bendrauti su užsakovais.

Dabartiniai mūsų klientai bazuojasi Baltijos šalyse, Šiaurės Europoje. Kultūriškai čia egzistuoja tam tikras išankstinio pasitikėjimo standartas, tačiau tiesioginis bendravimas, manau, padėtų sparčiau kurti gerus žmogiškuosius santykius. Tai, kaip dabar palaikome ryšius, – naujas kelias, kuriuo visi dar tik mokomės judėti. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kiek ir kaip verslo santykiai dėl pandemijos pasikeis ateityje.

Visgi kokias įžvelgiate perspektyvas?

Laivyba – sudėtinga verslo sritis ir pelningumu yra daug ją pranokstančių. Čia didelė konkurencija, dideli lūkesčiai, aukšti kokybiniai standartai.

Sektoriui reikšmingą poveikį daro besikeičiantis reglamentavimas. Per ateinantį dešimtmetį, o taip pat tolimesniame etape iki 2050-ųjų, laivybos laukia dideli pokyčiai, susiję su aplinkosauginiais bei energetinio efektyvumo aspektais. Laivų savininkams jau minant svarbių reikalavimų įgyvendinimo slenkstį, reikalingos aukštos inžinerinės kvalifikacijos ir labai daug pastangų, kad minėtieji pokyčiai vyktų sklandžiai. Savo ruožtu, stengiamės šioje situacijoje įžvelgti galimybes bei jomis pasinaudoti.

Kaip šiuo metu įvardintumėte savo pranašumus? Ar reikšmingą vietą jūsų kasdieniame darbe užima inovacijos?

Inovatyvumas – labai skambus žodis, juo galima sėkmingai pasinaudoti patraukliai save pozicionuojant rinkoje. Žvelgiant objektyviai, tik tikri savo srities lyderiai gali užsiimti rimtas pozicijas kuriant, diegiant inovacijas ir diktuojant rinkos tendencijas, kuriant naujus veiklos standartus ne tik lozungais, bet ir realiai. Laivyba yra stipriais segmentuota: egzistuoja rinkos lyderiai, bet taip pat yra daug vidutinės grandies kompanijų. Veiklos efektyvumas, kaštai yra svarbūs visiems, bet ypač – minėtai vidutinei grandžiai, kuriai dažniausiai nereikia „Teslos“, t.y. pačių inovatyviausių sprendimų. Dažnai verslui pakanka tiesiog efektyvių sprendimų bei paslaugų, taip vadinamojo „ticket to trade“, kuris padeda užtikrintai judėti. Šiuo metu mus priskirčiau pastariesiems, tačiau tam taip pat reikia auginti kompetencijas.
 

Ar šios ambicijos Jus atvedė ir į „Blue Growth Leaders Academy“?

„Blue Growth Leaders Academy“ programa sukuria išties palankias aplinkybes Klaipėdoje bei regione augti mėlynosios ekonomikos ir jūrinio verslo branduoliui. Visad buvau šios srities bendruomenės telkimo šalininkas, tad noras dalyvauti šiame procese ir paskatino mane prisijungti.

Iš įvairių šalių suburti lektoriai – itin didelė programos vertybė. Labai įdomu praplėsi akiratį, sužinoti, kas vyksta tose mėlynosios ekonomikos srityse, su kuriomis kol kas tiesiogiai ir nedirbame. Mėlynosios biotechnologijos, pakrančių turizmas, akvakultūra, skaitmenizacijos technologijos, tokios kaip blockchain, DLT, IoT ir jų taikymas – turinys išties yra tarpindustrinis, tad drauge su kitais dalyviais iš jo pasiimame sau aktualių ir įdomių aspektų.

„Blue Growth Leaders Academy“ programai pandemija taip pat įnešė pokyčių: nuotoliniu būdu bendradarbiavimo platformos formavimasis vyksta mažesniu masteliu, nei būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis. Visgi viliuosi, jog dalyviai išnaudos šią galimybę ir rasis būdų, padėsiančių megzti asmeninius ryšius, aktyviai keistis informacija bei diskutuoti apie tai, ką galime nuveikti drauge.
 

Koks nusiteikimas, Jūsų nuomone, svarbus prisijungiant prie tokio pobūdžio programos?

Atvirumas, siekis tobulėti, mokytis. Versluose būtina susikoncentruoti į savo kasdienes veiklas, bet tuo pat metu reikia ir atvirumo bei iniciatyvos žengti tą svarbią „extra mile“ – norint pamatyti daugiau, vertinti plačiau. Tokios programos kaip „Blue Growth Leaders Academy“, klasteriai – visa tai padeda sugeneruoti ryšių ir idėjų.

Visgi pamatyti, kur tie ryšiai ir idėjos atves, ne visuomet būna paprasta.

Kartais iš pirmo žvilgsnio tarsi mažai apčiuopiamos vertės atnešantys pokalbiai ir kontaktai ilgainiui gali išsivystyti į išties prasmingą bendradarbiavimą. Žinoma, verslas yra ne „iš idėjos“ – jis turi generuoti tinkamą grąžą. Gal būtent per tą galimą grąžą turėtume projektuoti ir lūkesčius, susijusius su šia programa?

Siekiant įgyvendinti Mėlynojo proveržio ambiciją Klaipėdoje, į šį procesą žvelgiama iš įvairių perspektyvų. Vizionieriškas požiūris, sudarantis sąlygas verslui bendrauti, bendradarbiauti, duodantis impulsą atsirasti naujoms platformoms, tokioms kaip ši programa, irgi teisingas bei reikalingas. Verslas ne visuomet žvelgia taip toli, kaip galbūt reikėtų, –  čia daugiau pragmatizmo. Visgi manau, kad sujungę tiek vieną, tiek kitą matymą bei pastangas, galime pasiekti išties gerų rezultatų.

Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą, jūrinių verslų steigimąsi Klaipėdoje ir mūsų regione?

Stiprus mokslas yra labai svarbi prielaida. Antra, tam, kad susidarytų kritinė masė žmonių, norinčių plėtoti naujas veiklas ir generuoti didesnę pridėtinę vertę, jiems būtina įgyti patirties. Pradžia „nuo nulio“, kai tuo pat metu tenka auginti ir kompetencijas, ir kurti verslą, būna gan inertiška bei sudėtinga. Stiprių tarptautinių kompanijų pritraukimas ir jų aktyvi veikla Klaipėdoje galėtų stipriai pasitarnauti telkiant Klaipėdoje jūrinės srities specialistus, ugdant jų kompetencijas.

Taip pat svarbu aiškiai suvokti, kad jūrinė industrija bei kitos mėlynosios ekonomikos sritys yra „capital thirsty“, t.y. reikalaujančios nemažai investicijų kompetencijai, technologijoms, įrangai, tyrimams ir panašiai. Turime tam pritraukti investicijų, kurti ir pritaikyti kitus reikalingus instrumentus.

Išskirtinai svarbus ir mūsų pačių gebėjimas savo idėjas labai aiškiai perteikti, jomis įtikinant kitus ir „parduodant“ savo gebėjimus.

Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą

Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su Klaipėdos universitetu ėmėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“.

Uostamiesčio strategijos „Klaipėda 2030“ nubrėžtas siekis  orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą tapo reikšmingu kelrodžiu įgyvendinant šį projektą.

Išsamiau: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/lt/home/

Keleivinių keltų, krovininių ir konteinerinių laivų statybos procesai atspindi įspūdingą šių objektų mastą ir pasižymi dideliu kompleksiškumu. Procesai apima įvairius darbo etapus: nuo užsakymo projektavimo – iki mažesnių dalių ir didesnių blokų gamybos, laivo surinkimo doke ir galiausiai – išbandymo realiomis sąlygomis.

Didelius laivų blokus neretai gamina skirtingi subrangovai – po to visi elementai sumontuojami, taip gimsta laivo korpusas. 
 

Skirtingų Baltijos jūroje plaukiojančių komercinių laivų ilgis svyruoja nuo 20 iki 400 metrų, o bendrasis tonažas – nuo 100 iki 200 000 tonų. Keli didžiausi keleiviniai laivai pasaulyje, pavyzdžiui, „Allure of the Seas“ ir „Oasis of the Seas“, kurių ilgis 361 metrai, o bendrasis tonažas – 225 000 tonų, yra pastatyti „Meyer“ laivų statykloje Turku mieste. Šie laivai gali gabenti beveik 8 500 keleivių.
 

Ar galite įsivaizduoti laivų statyklos, kurioje iškyla šios mega konstrukcijos, dydį ir sudėtingumą? Ar galite įsivaizduoti, kaip veikia kompleksiška tiekimo grandinė su daugybe subrangovų? Tarptautinio projekto ECOPRODIGI, kuriame dalyvauja Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, 4-ojo darbinio paketo turinys daugiausiai dėmesio skiria 3D skenavimo technologijoms ir aukštos kokybės IT sprendimams, siekiant optimizuoti gamybos planavimą ir procesus laivų statybos įmonėse ir padėti šiai industrijai siekti didesnio ekologinio efektyvumo.

4-asis darbinis EXOPRODIGI etapas yra nuosekli ECOPRODIGI projekto tąsa. Įgyvendinant pastarąjį, buvo identifikuotos įvairios laivų statybos ir remonto procesų stadijos, kurios pasižymi ekologiniu neefektyvumu, įskaitant blokų gamybą, modernizavimo procesus ir bendrą gamybos planavimo veiklą. ECOPRODIGI konsorciumo sugeneruotos išvados atskleidė, kad 3D skenavimo technologijos naudojimas blokų surinkimo ir modifikavimo etapuose gali pagerinti laivų statyklų gamybos procesų kokybės kontrolę, sumažinti nuokrypius, medžiagų švaistymą, energijos ir laiko sąnaudas. Galima teigti, kad gamybos planavimo optimizavimas naudojant skaitmeninius sprendimus didina tikslumą, efektyvumą ir produktyvumą, padeda geriau įvertinti ir suvokti visą procesą.

EXOPRODIGI daug dėmesio skiria laivų statyklose vykdomų procesų tobulinimui naudojant 3D skenavimą ir kitus virtualius įrankius. Vadinamojo virtualaus laivų statyklos dvynio užduotis – pagerinti planavimą ir gamybos įrenginių išdėstymą. Savo ruožtu tai padeda sumažinti galimas rizikas, išvengti galimų vėlavimų ar kitokių nepalankių situacijų gamybos metu. Siekiant sukurti minėtą virtualų dvynį, planuojama 3D lazeriniu skaitytuvu nuskenuoti Klaipėdoje esančią „Western Baltic Engineering” laivų statyklą su jos įrengimais. Patalpų plotas – maždaug 30 tūkst. kv. m. (apie 150×200 m). Taip pat bus sukurtas ir specialus skaitmeninis įrankis, reikalingas norint dirbti su virtualaus dvynio sistema. 

3D skenavimo praktika jau yra plačiai naudojama automobilių gamybos pramonėje bei kitur. Visgi dėl procesų sudėtingumo laivų statybos industrijoje, čia iki šiol nebūta ryškesnių bandymų ją pritaikyti. Ambicijų nestokojantis EXOPRODIGI projektas siekia situaciją keisti. Kuriant virtualųjį dvynį bei specialų skaitmeninį įrankį jėgas sutelks trys partneriai: kompanija „Visinator“ iš Švedijos, „Western Baltic Engineering“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 3D skenavimo technologija turėtų suartinti planavimą ir gamybą, padėti sutaupyti laiko, išvengti galimo resursų švaistymo ir kitokių problemų vykstant didelės apimties procesams.  

Dar viena EXOPRODIGI darbo kryptis – IT sprendimo, padedančio lengviau stebėti ir optimizuoti įvairių tiekėjų gaminamų laivų dalių pristatymą bei sandėliavimą, kūrimas, prie kurio dirba partneriai iš Suomijos „Carinafour“ ir „Meyer Turku“ laivų statykla.

Susipažinkite su projekto eiga išsamiau EXOPRODIGI svetainėje, kur rasite ir daugiau publikacijų apie skaitmeninių sprendimų panaudojimą laivų statybos sektoriuje.

Kovo 31 d. Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu.
 

Nuo šiol į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito 50 proc. ir daugiau lyginant ją su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 m. Iki šiol buvo numatytas 60 proc. apyvartos kritimas.

Taip pat verslams padidinta maksimali išmokų suma iki 350 tūkst. eurų.
 

„Įsiklausėme į labiausiai nukentėjusio verslo lūkesčius, kurie dėl sudėtingos epidemiologinės padėties Lietuvoje vis dar negali veikti. Tai kavinės, barai, sporto klubai, restoranai, kino teatrai, taip pat paralyžuota renginių organizavimo, turizmo bei kitų sektorių veikla. Peržiūrėjome iki šiol taikomus paramos gavimo kriterijus ir juos pakoregavome taip, kad  į paramą galėtų pretenduoti kuo daugiau verslų ir ji būtų kuo didesnė“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 
 

Pagal šį papildomos paramos paketą labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms verslo sritims vienkartinių išmokų forma numatoma paskirstyti 120 mln. eurų. Šią priemonę dar turi patvirtinti Europos Komisija.
 

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus – jam skiriama beveik penktadalis visos paramos. Iš viso 1864 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios 5,8 mln. eurų subsidijų. 
 

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų. Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę – tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų.  

Klaipėdoje išauginta jau trečioji krevečių vada. Keturiuose eksperimentinės bazės baseinuose knibždantys egzotiški vėžiagyviai per keturis mėnesius pasiekė 15 centimetrų ilgį bei 23-25 gramų svorį. Tarptautiniame projekte „AquaVIP” dalyvaujančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei KU mokslininkų planuojamas derlius – 80-100 kilogramų.

Akylai stebimos ir prižiūrimos krevetės augo griežtos biologinės saugos sąlygomis – taip siekiant šiuos organizmus apsaugoti nuo ligų ir poreikio naudoti gydančius cheminius preparatus: vienas iš bandymų tikslų – kad galutinis produktas būtų kuo švaresnis, atitinkantis pasaulyje populiarėjančioms ekologinio maisto tendencijoms. Laboratorijoje nuolat su šia jūrine kultūra dirbęs II kurso biologijos ir jūrų biotechnologijos specialybės studentas Jonas Lelys savo kursiniam darbui ir tyrimams pasirinko dar vieną stebėjimo sritį – streso poveikį krevetėms ir jų mirtingumui. „Krevetės itin jautrios stresui. O stresiniu veiksniu gali tapti ir vandens temperatūros pokyčiai ar nepakankamas maisto kiekis. Vienas iš būdų sukurti joms ramią aplinką – nuolat maitinti. Kuo didesnis pilvas, tuo laimingesnė krevetė“, – apie savo patirtį prižiūrint šiuos vėžiagyvius pasakojo būsimasis akvakultūros specialistas. 

Keturis mėnesius KU Verslo inkubatoriaus baseinuose praleidusios krevetės netrukus bus išgaudytos ir visus juos užpildys kitos, pradžioje  plika akimi vos įžiūrimos lervutės, atsigabentos iš tiekėjų užsienyje. Ketvirtasis auginimo ciklas bus skirtas ir naujos, pačių KU specialistų sukurtos technologinės įrangos bandymams. „Nauja krevečių vada augs ir baseinuose, ir mūsų sukurtame bokšte, kuris užima mažiau vietos, bet gali talpinti didesnį kiekį vėžiagyvių. Nuolat stebėsime jų augimo rodiklius ir turėsime galimybę palyginti technologijų efektyvumą. Kitą krevečių vadą planuojame maždaug po 5 mėnesių“,- sako Gintautas Narvilas KU JTI akvakultūros specialistas.

Visų mokslinių eksperimentų tikslas – sukurti efektyvią rinkoje populiaraus jūros produkto auginimo technologiją. Kadangi krevetės natūraliomis sąlygomis auga sūriame Ramiajame vandenyne, toks vanduo joms reikalingas ir uždarose sistemose, bet čia jas bandoma auginti mažesnio druskingumo terpėje, planuojama akvakultūrai išnaudoti Klaipėdos geoterminio vandens išteklius. „Didelė dalis akvakultūros mokslo nukreipta į pigesnių arba efektyvesnių pašarų kūrimą ir jų tiekimą, nes pašarai sudaro didžiausią akvakultūros produktų savikainos dalį. Kalbant apie jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą, taip pat dideli kaštai dirbtinio jūrinio vandens ruošimui naudojant druską. Jeigu rastume būdus efektyviai išnaudoti turimas gamtines galimybes, galėtume verslui pasiūlyti technologijas, atpiginančias galutinį produktą. O tai skatintų ir pačios akvakultūros plėtrą“,- sako KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas Nerijus Nika.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas įsitikinęs, jog akvakultūra – perspektyvi ir mokslo, ir verslo plėtros sritis. „Klaipėdos universiteto mokslininkai intensyviai dirba atliekant akvakultūros eksperimentus, bando naujas technologijas, kaupia patirtis bei apibendrina metodikas, nes tokių žinių poreikis tik auga. Tiek Klaipėdos universitetas, tiek miestas savo strateginiuose tiksluose yra užsibrėžę plėtoti mėlynosios ekonomikos galimybes, o akvakultūra – viena iš jų. Tikimės, kad su mokslininkų pagalba verslas ją prisijaukins ir išplėtos“,- teigia KU vadovas.

Natūralių gamtinių žuvies ir jūros produktų išteklių nykimu susirūpinusi žmonija žvilgsnį vis labiau kreipia į akvakultūros teikiamas galimybes. Neabejojama, jog ateities žmogaus meniu dominuos dirbtinėmis sąlygomis išauginti žuvies produktai.

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą.  Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.