The third crop of shrimp has been grown in Klaipeda. Exotic crustaceans swarming in the four basins of the experimental base reached a length of 15 centimeters and a weight of 23-25 grams in four months. The planned yield is 80-100 kilograms. The experiment is implemented by KSTP and KU as part of the international project AquaVIP.
Shrimps, which had been closely monitored and supervised, grew under strict biosecurity conditions to protect them from disease and the need for therapeutic chemicals: one of the aims of the tests was to keep the final product as clean as possible, in line with global organic food trends. Jonas Lelys, a 2nd year biology and marine biotechnology student who had worked with this marine culture in the laboratory, chose another field of observation for his course paper and research – the effect of stress on shrimp and their mortality. “Shrimps are extremely sensitive to stress. Any changes in water temperature or insufficient food can also be a stress factor. One way to create a quiet environment for them is to feed them regularly. The bigger the belly, the happier the shrimp,” the prospective aquaculture specialist shared his experience of caring for the said crustaceans.
Upon spending four months in the pools of the KU Business Incubator, the shrimp will soon be harvested, and the pools filled with other larvae, initially barely visible to the naked eye, brought from suppliers abroad. The fourth cycle of growing shrimps will also be used for testing the new technological equipment developed by KU specialists. “The new shrimp colony will grow both in the pools and in the tower we have built, which takes up less space but can accommodate more crustaceans. We will constantly monitor their growth rates and have the opportunity to compare the efficiency of technologies. We are planning another shrimp colony in about 5 months,” says Gintautas Narvilas, aquaculture specialist.
The aim of all these scientific experiments is to develop an efficient technology for growing a seafood product popular in the market. Since shrimp grow in natural conditions in the salty Pacific Ocean, they also need such water in closed systems, yet Klaipėda researchers try to grow them in a lower salinity milieu; Klaipėda geothermal water resources are to be used for aquaculture. “A large part of the science of aquaculture focuses on the development and supply of cheaper or more effective food, as food accounts for the largest share of the cost of aquaculture products. In the case of marine recirculating aquaculture, substantial costs arise due to the preparation of artificial seawater using salt. If we could find ways to make efficient use of the available natural resources, we could offer businesses technologies that reduce the cost of the final product. And this would promote the development of aquaculture itself,” says Nerijus Nika, Head of the KU Fisheries and Aquaculture Laboratory.
KU Rector prof. dr. Artūras Razbadauskas is sure that aquaculture is a promising field of both science and business development. “Researchers of Klaipėda University have been working intensely in carrying out aquaculture experiments, testing new technologies, accumulating experience, and summarising methodologies, because the need for such knowledge has been growing. Both the University and the city of Klaipėda have set the development of the opportunities of blue economy as their strategic goals, and aquaculture is one of them. We hope that, in collaboration with researchers, business will tame it and develop further,” says prof. Razbadauskas.
Concerned about the depletion of natural resources of fish and seafood, mankind has been increasingly focusing on the opportunities offered by aquaculture. There is no doubt that the human menu of the future will be dominated by artificially grown fish products.
This article has been produced with the financial assistance of the European Union (EU). Klaipeda Science and Technology Park is responsible for the content of the article. Under no circumstances can it be considered to reflect the views of the EU.
Jūrinė industrija vis stipriau gręžiasi į tvarius sprendimus – ieškoma būdų, kaip pasitelkti skirtingus energijos šaltinius siekiant įgyvendinti aplinkosauginius reikalavimus, efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą bei įgalinti spartesnį inovacijų diegimą. Alternatyvaus kuro panaudojimo galimybės laivyboje bus plačiai aptartos balandžio 8 d. vyksiančioje tarptautinėje „Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ konferencijoje, kurią inicijuoja Lietuvos jūrinis klasteris.
Pažangūs sprendimai skinasi kelią
Aplinkosauginius standartus diktuojantis Baltijos jūros regionas turi palankias sąlygas tapti švarios laivybos pavyzdžiu pasauliniame kontekste. Verslas siekia ne tik prisitaikyti prie tendencijų, bet ir užsitikrinti konkurencinį pranašumą vystant ir integruojant inovatyvius sprendimus alternatyvaus kuro panaudojimo srityje.
„Vandenilio technologijų svarba plačiai pripažįstama ES ir pasauliniu lygiu. Lietuvoje joms taip pat skiriame didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi AEI priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų.Sektoriuose, kuriuose dekarbonizacijos procesai iki šiol nebuvo itin spartūs, vandenilio ir vandenilio technologijų paklausa auga. Laivyba yra vienas tokių sektorių“, – akcentavo Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, savo pranešimu atidarysianti balandžio 8 d. nuotolinį renginį.
Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos, didžiosios energetikos įmonės, o taip pat Jūrinis klasteris pernai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos vandenilio platformos įkūrimo. Šalys taip įtvirtino siekį bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų. Šiuo metu Lietuvos vandenilio platforma turi 29 narius.
Gausi temų ir ekspertų rikiuotė
Vis drąsiau nagrinėjamos galimybės modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti vandenilį, amoniaką, suskystintąsias gamtines dujas (SGD) ir suskystintąsias biodujas (SBD ) ir procesus paversti integruotais. Stiprėjant SGD ir SBD pozicijoms giliavandenėje laivyboje ir trumpųjų nuotolių laivyboje, auga ir impulsas ieškoti galimybių, kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo.
Savo įžvalgas apie stebimas technologines tendencijas, reguliavimo mechanizmus, pažangius jau taikomus sprendimus, renginio metu pateiks užsienio ekspertai. Dr. Christos Chryssakis iš „DNV – Maritime“ pristatys pranešimą SGD varomų laivų ir tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nustatytų reikalavimų tematika, „Energy Network Norway“ atstovo Egilio Rensviko pranešimas bus dedikuotas hibridinių energetikos sprendimų apžvalgai, Karen Sund iš „Biogass Oslofjord“ ir „Sund Energy“ apžvelgs inovacijas SGD bunkeriavimo srityje.
Pranešimus taip pat skaitys Lietuvos jūrinio klasterio nariai ir partneriai. Vandenilio energetikos technologijų centrui Lietuvos energetikos institute vadovaujantis dr. Darius Milčius pristatys Lietuvoje vystomą mokslinę tiriamąją ir eksperimentinės plėtros veiklas siekiant plačiau atverti kelius vandenilio panaudojimui transporto sektoriuje.
Verslo perspektyva apie SGD pozicijas „žaliosios darbotvarkės“ kontekste dalinsis KN SGD Komercijos skyriaus analitikas Kristijonas Grigaitis. KN rizikų valdymo specialistė Vigailės Semaškaitės pranešime bus skirtas dėmesys ir jūrinėje industrijoje vis aktualesniam kibernetinio saugumo aspektui.
Partnerysčių stiprinimui – ypatingas dėmesys
„Aktyvus Lietuvos bei užsienio partnerių įsitraukimas organizuojant šį renginį, augantys dalyvių registracijos tempai liudija mūsų pasirinktą temą esant labai aktualia. Tikimės, jog nebus apsiribota vien informacijos apsikeitimu – siekiame, kad jūrinės verslo bendruomenės atstovai tokius renginius išnaudotų kaip platformą naujų bendradarbiavimo ryšių mezgimui. Kryptingos kolaboracijos vystant inovatyvius projektus – viena didžiausių mūsų siekiamybių“, – kalbėjo Jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Renginį projekto „Liquid Energy“ rėmuose Lietuvos jūrinis klasteris organizuoja bendradarbiaujant su užsienio partneriais – norvegų organizacija „Shipping & Offshore Network“. Dalyviai kviečiami registruotis, o susipažinti su išsamia programa galima ČIA
„Cool Gas as an Energy Source for Shipping“ – pirmasis klasterio partnerysčių stiprinimui skirto ciklo renginys šiemet. 2021-aisiais taip pat numatyti renginiai, skirti blockchain technologijų panaudojimo transporto sektoriuje, inovacijų ir aktualiausių tendencijų laivų statybos ir remonto sektoriuose apžvalgai, moderniai akvakultūrai, kitoms su jūrine industrija susijusioms temoms.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.
Kovo 30-31 dienomis vyko konferencija „Europos horizontas: galimybės Lietuvai“, kurią organizavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir inovacijų ryšių biuru Briuselyje LINO bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Konferencija susilaukė itin didelio lietuvių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų susidomėjimo – renginyje dalyvavo daugiau nei 600 dalyvių.
Pirmąją renginio dieną, kurioje sveikinimo kalbas sakė LR prezidentas Gitanas Nausėda, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, buvo aptariamos galimybės ir ambicijos, Lietuvos siekiai 2021-2027 m. programos laikotarpiu, būdus, kaip Lietuva gali išnaudoti programos teikiamas galimybes ir kaip suderinti nacionalinius prioritetus su šios programos prioritetais.
Antrąją konferencijos dieną susirinkusius dalyvius sveikino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Romas Baronas bei „Europos Horizontas“ teminių sričių atstovų MITA koordinatorius Gintas Kimtys, pabrėždamas, kad tikisi, jog dalyviai bus įkvėpti teikti projektus naujojoje programoje, o visais iškilusiais klausimais ragino kreiptis į MITA NCP. Antroji konferencijos diena buvo skirta detaliau supažindinti su programos struktūra ir galimybėmis būsimiems pareiškėjams.
Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – HEU programa) bus įgyvendinama 7 metus (2021-2027), biudžetas sieks 95,5 milijardus eurų ir užtikrins subalansuotą bei platų požiūrį į mokslinius tyrimus bei inovacijas, kai neapsiribojama naujų produktų/procesų/paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet vyks ir dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms, bus sudaromos sąlygos kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms. Programa „Europos horizontas“ siekiama paspartinti žaliąją ir skaitmeninę ES pertvarką bei ES ekonomikos, pramonės ir visuomenės transformaciją.
Programą sudaro trys veiklos sritys. Veiklos sritis „Pažangus mokslas“ apima Europos mokslinių tyrimų tarybą (angl. European Research Council (ERC)“, Marie Skłodowska-Curie veiksmai (angl. Marie Skłodowska-Curie Actions (MCSA)“ ir Tyrimų infrastruktūros (angl. Research Infrastructures). Šios srities tikslas yra didinti ES mokslinį konkurencingumą pasauliniu mastu.
Veiklos srityje „Pasauliniai iššūkiai ir Europos pramonės konkurencingumas“ bus skatinami tvarios pramoninės ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių (klasterių):
Cl 1 Sveikata (8,26 mlrd. Eur)
Cl 2 Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė (2,36 mlrd. Eur)
Cl 3 Civilinė visuomenės sauga (1,6 mlrd. Eur)
Cl 4 Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas (15,5 mlrd Eur)
Cl 5 Klimatas , energetika ir judumas (15 mlrd Eur)
Cl 6 Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka (9 mlrd. Eur)
Iš viso klasterių tikslams įgyvendinti bus skirama 53,5 mlrd. Eur, įskaitant misijas ir partnerystes.
Veiklos srityje taip pat numatyta įgyvendinti misijas, kurios padės ES spręsti aktualiausias problemas. Misijų sritys yra šios: „Prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės pokyčius“, „Kova su vėžiu“, „Dirvožemio būklė ir maisto produktai“, „Savo poveikį klimatui neutralizuojantys ir pažangūs miestai“ ir „Švarūs vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys“.
Sutartiems ES politikos tikslams įgyvendinti bei siekiant didesnio jų poveikio antroje veiklos srityje taip pat numatyta sukurti partnerystes.
Investicijos nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius visuomenės, ekonomikos ir pramonės pokyčius bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką , suburiant mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, galutinius naudotojus ir pirminius gamintojus (ūkininkus, žvejus ir kt.), visuomenės organizacijas. Nė viena teminė grupė (CL) nėra skirta tik vienam dalyvių būriui. Parama bus skiriama siekiant technologijas perkelti iš laboratorijų į rinką, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius. Bus užtikrinama sinergija su kitomis programomis. Veiklos padės įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (SDGs), Žaliojo kurso strategiją ir kt. politines kryptis.
„Inovatyvi Europa“ (pillar III, 13 mlrd. Eur) mokslinius tyrimus ir inovacijas papildys veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz. demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas. Bus numatyta remti į paklausą orientuotą veiklą. Dėmesys bus skiriamas neįpareigojantiems kvietimams pateikti pasiūlymus (bottom-up, open funding) t. y. bus atviros visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų inovacijoms. Numatyta ir tikslinė parama atsirandančioms proveržio technologijoms ar ardančiosioms inovacijoms. Priemonės bus orientuotos į novatorius, naudojant supaprastintas procedūras ir pasitelkiant pokalbio metodą paraiškoms įvertinti.
Europos inovacijų taryba EIC rems didelės rizikos inovacijas. Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis EIC verslo konsultacinėmis paslaugomis. Europos inovacijos ir technologijos institutas EIT rems žinių trikampio dalyvių bendradarbiavimą naujų produktų ir paslaugų plėtrai.
Komisija nustatys ir registruos pagal programą vykdomos veiklos rezultatus ir skleis juos pramonei, visų dydžių įmonėms, akademinei bendruomenei bei politikos formuotojams, kad augtų programos pridėtinė vertė.
Negalėjusius sudalyvauti renginyje kviečiame peržiūrėti renginio įrašus: pirmoji diena, antroji diena.
Dviejų Klaipėdos universiteto mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės idėja – vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais jau „eina“ išradimo patentavimo ir preparato technologijos sukūrimo kelią. Mokslininkių projektas laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) finansavimą, leisiantį sukurti ir išgryninti išradimo technologiją, ją patentuoti ir licencijuoti bei pasiūlyti tarptautinei rinkai.
KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresniąją mokslo darbuotoją Tatjaną Paulauskienę ir Jūros tyrimų instituto mokslininkę, tyrinėjusią Baltijos jūros pakrantės taršą mikroorganizmais, Mariją Kataržytę prieš porą metų į komandą suvedė netyčia gimusi mintis – patikrinti, ar gali mūsų pakrantės smėlyje ir vandenyje aptinkami mikroorganizmai išskaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Pirmieji bandymai, atlikti laboratorijoje, buvo rezultatyvūs. Tai mokslininkes ir užvedė ant sėkmės kelio.
Baltijos jūros vandens ir pakrančių tarša naftos produktais – aktuali problema. Atvejai, kuomet fiksuojami didesni ar mažesni naftos išsiliejimai uostuose ar jūros vandenyse, nėra reti. Europos Komisijos duomenimis, Baltijos jūroje intensyviai vyksta naftos transportavimas laivais – vienu metu jūroje plaukia daugiau kaip 2000 laivų, gabenančių naftą. Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje krovinių gabenimas jūra bus dar intensyvesnis, o tai didina ir ekologinių incidentų riziką. Lietuva ir jos jūrinė aplinka šiame kontekste taip pat ne išimtis
„Mūsų kuriama technologija orientuota į didesnio mastelio išsiliejimus, kai naftos produktai pasklinda dideliame vandens plote ir jų jau neįmanoma surinkti mechaniškai. Teršalų neutralizavimo darbą turėtų atlikti mūsų išskirti mikroorganizmai“,- sako Tatjana Paulauskienė. Mokslininkė drauge su kolege šiuo metu sprendžia problemą, kokia biologinė medžiaga galėtų efektyviai tarnauti išskleidžiant mikroorganizmus dideliuose nafta užterštuose plotuose. Iš MITA gautas finansavimas galutinei technologijai sukurti, jos metodikai aprašyti ir patentuoti, paspartins išradimo kelią praktinio panaudojimo link. Planuojami eksperimentai su šiaudais, aerogeliais, kurie galėtų ir tapti aplinkai draugiškomis mikroorganizmų pernešimo priemonėmis.
Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Kataržytė sako, jog didžiausias šio etapo iššūkis – sukurti ir išgryninti efektyvią technologiją. „Iki šiol vykdėme tik laboratorinius eksperimentus, kai aplinkos sąlygas gali kontroliuoti, dabar mūsų laukia eksperimentai natūraliomis sąlygomis. Dar vienas svarbus kriterijus, kurio turime siekti, kad technologija turi būti ne tik efektyvi, bet ir nebrangi. Tada ji bus sėkminga ir naudojama praktiškai“,- sako M. Kataržytė.
Projektas, pavadintas „InoBioTech Baltija“, startuoja š. m. balandžio 1-ąją ir tęsis daugiau nei metus. Projektą mokslininkės įgyvendins drauge su KU atžaline įmone „Inobiostar. Išradimui „sukomercinti“ (t.y. išbandyti, parengti metodines rekomendacijas, pagaminti bandomąją medžiagą) skirta 100 tūkst. Eur. Kuriama technologija jau yra apsaugota – pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija Europos patentų biurui, o jos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti. Pagrindine technologijos taikymo sritimi nurodomas vandens transporto sektorius. Tikslas – inovatyvios ir aplinkai draugiškos biologinio valymo technologijos, skirtos naftos teršalams skaidyti jūrinėje aplinkoje, kūrimas, taip siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir jūros pakrantėse.
KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas teigia, jog tai ne pirmas KU mokslininkų išradimas, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir sėkmingai praėjęs kelią nuo mokslo idėjos iki technologijos, naudojamos versle. „Inovacijos, kurios virsta patentais ir technologijomis – viena iš universitetų kuriamų pridėtinių verčių ir turbūt visų jaunųjų mokslininkų tikslas. Šis išradimas, orientuotas į Baltijos jūros ekologinių problemų sprendimą, mums reikšmingas ir tuo, jog atspindi mūsų nusibrėžtą strateginę kryptį – prisidėti prie regiono specializacijos formavimosi ir ekonominės pažangos, tampant regiono specializacijai aktualių mokslo žinių centru“,- sako KU rektorius.
Teigiama, jog didžiausią žalą išsiliejusi nafta padaro pasiekusi negilius vandenis ar krantą, užteršdama jautrias buveines ir pakenkdama tose pakrančių vietose gyvenančioms rūšims. „InoBioTech Baltija“ technologiją būtų galima naudoti ir labai sekliuose vandenyse, mažesniame nei 5 ar 10 metrų gylyje, ir ji neturėtų neigiamos įtakos jūros dugne gyvenantiems organizmams.
Europos jaunimo sostine šiemet tapusios Klaipėdos Lyderystės platforma, kurios partneris yra Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kviečia prisijungti prie „Tarptautinio socialinio verslumo konkurso” kuris vyks balandžio 22-23 dienomis.
Platformos kuratoriai – Lietuvos verslo kolegija – anonsuoja, jog renginio dalyviai dalyvaus seminaruose bei workshop’uose, klausysis geriausių socialinio verslo atstovų pranešimų iš Talino (Estijos), Helsinkio (Suomijos), Liepojos (Latvijos) ir Kaliningrado (Rusijos).
Jaunimas turės galimybę išvystyti savo socialinio verslo idėją, pristatyti ją komisijai ir pelnyti prizus.
Kaip tapti dalyviu?
1. Užpildyti registracijos formą vienam arba su komanda.
2. Jeigu neturite socialinio verslo idėjos, pažymėkite jog ieškote komandos. Prieš renginį užsiregistravę dalyviai gaus elektroninį laišką kuriame turės pasirinkti norimą temą. Organizatoriai jums padės surasti geriausiai jums tinkančią komandą ir padės su ja susisiekti dar prieš renginį.
3. Renginio metu dalyviai turės mentorius, kurie padės vystant idėją.
Prizai:
1 vieta – 200 eurų vertės kuponas iš Social Enterprise bei Choose klaipėda dovanų paketas.
2 vieta – 100 eurų vertės kuponas iš Social Enterprise bei Choose klaipėda dovanų paketas.
3 vieta – 50 eurų vertės kuponas iš Social Enterprise bei Choose klaipėda dovanų paketas.
Išsamiai apie Europos jaunimo sostinę 2021: http://chooseklaipeda.eu/
Aplinkosauginius standartus diktuojantis Baltijos jūros regionas turi palankias sąlygas tapti švarios laivybos pavyzdžiu pasauliniame kontekste. Šioje srityje ne tik nestokojama ambicijų – yra gerai išvystytos technologinės kompetencijos bei tam reikalinga infrastruktūra.
Valstybėms ir visam regionui vis labiau žvelgiant tvarių sprendimų kryptimi, verslas skuba prisitaikyti, o tuo pačiu – užsitikrinti konkurencinį pranašumą kuriant ir integruojant inovatyvius sprendimus alternatyvaus kuro panaudojimo srityje.
Vis drąsiau nagrinėjamos galimybės modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti skirtingus energijos šaltinius (SGD, SBD, amoniaką, vandenilį) ir procesus paversti integruotais. Stiprėjant SGD ir SBD pozicijoms giliavandenės laivybos ir trumpųjų nuotolių laivybos srityse, auga ir impulsas ieškoti galimybių, kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo.
Cool Gas as an Energy Source for Shipping renginys, vyksiantis online formatu balandžio 8 dieną, kviečia apžvelgti alternatyvaus kuro tematiką tiek iš platesnės perspektyvos, tiek diskutuojant apie su šia industrija susijusius iššūkius, kurie aktualūs Lietuvai ir ypač – Klaipėdos regionui.
Renginį projekto Liquid Energy rėmuose organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, prisijungęs prie 2020 m. įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos, bei klasterio koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaujant su užsienio partneriais – norvegų organizacija Shipping & Offshore Network.
Pranešimus skaitys ir į auditorijai aktualius klausimus atsakys LR energetikos ministerijos, energetikos sektoriaus, laivų statybos ir kitų pramonės šakų atstovai, užsienio ekspertai.
Aplinkosauginius standartus diktuojantis Baltijos jūros regionas turi palankias sąlygas tapti švarios laivybos pavyzdžiu pasauliniame kontekste. Šioje srityje ne tik nestokojama ambicijų – yra gerai išvystytos technologinės kompetencijos bei tam reikalinga infrastruktūra.
Valstybėms ir visam regionui vis labiau žvelgiant tvarių sprendimų kryptimi, verslas skuba prisitaikyti, o tuo pačiu – užsitikrinti konkurencinį pranašumą kuriant ir integruojant inovatyvius sprendimus alternatyvaus kuro panaudojimo srityje.
Vis drąsiau nagrinėjamos galimybės modernioje laivyboje lygiagrečiai pasitelkti skirtingus energijos šaltinius. SGD, SBD, amoniakas ir vandenilis yra kriogeninės dujos – šiuo aspektu galima kalbėti apie integruotus kriogeninius procesus. Stiprėjant SGD ir SBD pozicijoms giliavandenės laivybos ir trumpųjų nuotolių laivybos srityse, auga ir impulsas ieškoti galimybių, kaip ši plėtra galėtų technologiškai prisidėti prie vandenilio bei skysto amoniako panaudojimo.
Cool Gas as an Energy Source for Shipping renginys, vyksiantis online formatu kovo 26 dieną, kviečia apžvelgti kriogeninio kuro tematiką tiek iš platesnės perspektyvos, tiek diskutuojant apie su šia industrija susijusius iššūkius, kurie aktalūs Lietuvai ir ypač – Klaipėdos regionui.
Renginį projekto Liquid Energy rėmuose organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, prisijungęs prie 2020 m. įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos, bei klasterio koordinatorius Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.
Pranešimus skaitys ir į auditorijai aktualius klausimus atsakys LR energetikos ministerijos, energetikos sektoriaus, laivų statybos ir kitų pramonės šakų atstovai, užsienio ekspertai.
Kviečiame pasižymėti kovo 26 d. savo kalendoriuose! Programa ir dalyvių registracija bus paskelbta jau greitai.
Klaipėdos LEZ veikianti PET gamintoja UAB „NEO GROUP“ šių metų pradžioje pagamino ir klientams bandymams išsiuntė pirmąsias PET granules, kurių gamyboje panaudota 25% perdirbtos žaliavos. Kompanija prognozuoja, kad šios tvaresnės produkcijos komercinis taikymas klientų gaminamose pakuotėse prasidės jau gegužę. Ateinančių 3-5 metų perspektyvoje „NEO GROUP“ planuoja, kad perdirbtas PET sudarys 25-30% visos pagamintos produkcijos.
Nuo pat „NEO GROUP“ veiklos pradžios produkto gamybai buvo naudojamos vien tik iškastinės žaliavos. Vis dėlto stebėdama tendencijas rinkoje bei ruošdamasi 2025 m. įsigaliosiančiai ES direktyvai, kompanija dar 2019-aisiais pradėjo eksperimentinius tyrimus laboratorijoje grąžinant antrinį – perdirbtą PET (rPET) – į gamybos procesą. Po metus trukusių bandymų, pernai vienoje gamybinėje linijoje buvo sėkmingai pagamintas pirminei žaliavai kokybiniais parametrais nenusileidžiantis 15% rPET turintis produktas, o šiemet – jau ir 25% rPET turinčios granulės.
„NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas komentuoja, kad šis pasiekimas bendrovei svarbus dėl keleto priežasčių: kompanija prisideda prie tvarumo ir aplinkosaugos tikslų, suteikia savo klientams galimybę iš anksto pasiruošti ateities reikalavimams, leidžia klientams naudoti tvaresnę žaliavą nekeičiant esamos įrangos, o rPET naudojimo gamyboje technologija buvo ne nupirkta, o 100% sukurta Klaipėdos inžinierių, technologų ir mokslininkų. Todėl „NEO GROUP“ ne pirko teises į patentą, o šiuo metu pati ES patentuoja savo sukurto proceso technologiją.
„Dar 2011 m. įdiegėme technologiją, leidžiančią PET gamybos metu susidarančius šalutinius produktus perdirbti į statybų pramonėje plačiai naudojamus poliolius. Ši patirtis ir ekspertinės žinios mums pravertė pastaruosius keletą metų vystant rPET grąžinimo į gamybos procesą projektą: mūsų technologai pritaikė rinkoje unikalų rPET ištirpinimo, išvalymo ir grąžinimo į gamybos linijas būdą. Planuojame, kad jau gegužę pradėsime komercinį mūsų naujojo „NEOPET CYCLE“ pavadinto produkto tiekimą,– kalba R. Radajevas.
Pasak jo, kitų dviejų gamybos linijų įdarbinimas gaminant 25-30% rPET turinčias granules planuojamas 2023-2025, priklausomai nuo antrinės žaliavos prieinamumo bei klientų paklausos augimo greičio: didieji Europos gėrimų gamintojai 2025 m. įsigaliosiančiai ES direktyvai ruošiasi jau dabar, tačiau dalis gamintojų svarstymus pradės tik 2023 ar net 2024 m.
„Informacija dėl naująjį produktą testuojančių mūsų klientų yra konfidenciali, bet galime pasidžiaugti, kad pirmieji komercinę gamybą su mūsų žaliava pradės mūsų grupės narė, PET ruošinių gamintoja UAB „RETAL Lithuania“. Todėl galime didžiuotis, kad Lietuvoje sukurtos ir pagamintos išskirtinės PET granulės bus panaudotos Lietuvoje veikiančios įmonės PET ruošinių gamyboje ir tik tuomet pateks į kitas rinkas“, – sako NEO GROUP vadovas.
R. Radajevo teigimu, dabartinė kompanijos technologija su papildomomis investicijomis į įrangą gali leisti pasiekti iki 50% antrinės žaliavos dalį – šią kryptį „NEO GROUP“ komanda ir toliau plėtoja, juo labiau, kad nuo 2030 m. ES reikalaus 30% rPET dalies. Vis dėlto, „NEO GROUP“ vertinimu, ES rinkoje išlieka antrinės žaliavos trūkumo iššūkis, dėl ko žemyne būtina toliau stiprinti panaudotos taros surinkimo ekosistemą bei vartotojų edukaciją.
„NEO GROUP“ pasiekimą sveikina Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, tai yra puikus lietuviškos pramonės pavyzdys, kai imamasi realios žaliojo kurso lyderystės bei sukuriamos antrinės žaliavos panaudojimo inovacijos gerokai anksčiau nei reikalauja ES.
„Gerai veikianti Lietuvos užstato depozito sistema leidžia švarią antrinę žaliavą grąžinti antram gyvenimui, ir tik turint pakankamus kiekius gerai išrūšiuotų atliekų, mes galime tikėtis pramonės investicijų į tokius drąsius ir ankstyvus sprendimus. Sugrąžindama žaliavą į gamybą „NEO GROUP“ įgis išskirtinį konkurencinį pranašumą rinkoje. Apskritai Aplinkos ministerija šiemet planuoja reikšmingus pokyčius organizuojant antrinių žaliavų ir pakuočių sistemą, ir prie ateinančių pokyčių galės prisidėti kiekvienas“, – tvirtina S. Gentvilas.
O Klaipėdos universiteto rektoriaus Artūro Razbadausko teigimu, „NEO GROUP“ pasiekimas siunčia stiprų signalą miesto akademinei bendruomenei dėl žaliosios ekonomikos krypties plėtros praktinių galimybių. Pasak jo, „NEO GROUP“ įrodė, kad inovacijos ir tyrimai tvariųjų technologijų, medžiagų perdirbimo, organinės chemijos ir susijusiose srityse turi milžinišką komercinį potencialą, gali spręsti globalias problemas bei garsinti Lietuvos kaip šios srities lyderės vardą.
„Džiugu, kad ši prasminga inovacija gimė Klaipėdoje, o „NEO GROUP“ ne perka svetimus patentus ir išradimus, o patentuoja Lietuvos protų vaisius. Taip pat, „NEO GROUP“ pasiekimas vystomas prioritetinėje ir ES palaikomoje žiedinės ekonomikos srityje. Tai – impulsas toliau stiprinti akademinę bendruomenę šioje srityje bei įvairias partnerystes su verslumu“, – sako prof. dr. A. Razbadauskas.
„NEO GROUP“ priklauso tarptautinei grupei „RETAL Industries“, veikiančioje 10-yje šalių ir valdančioje 17 gamyklų. „RETAL Industries Ltd.“ Lietuvoje taip pat valdo PET ruošinių gamintoją UAB „RETAL Lithuania“ ir kamštelių bei maistinės plėvelės gamintoją UAB „RETAL Baltic Films“. „RETAL“ grupės prezidentas ir pagrindinis akcininkas yra Kipro pilietis Anatolijus Martynovas.
__
UAB „NEO GROUP“ – viena didžiausių polietileno tereftalato (PET) granulių gamintojų Europoje, įsikūrusi netoli Klaipėdos uosto. Savo veiklą Lietuvoje pradėjusi 2004 metais, iki šiol NEO GROUP gamykla – didžiausia privati plyno lauko investicija Lietuvoje. Dabar per metus gamykloje pagaminama per 450 tūkst. tonų, t.y. 14 proc. Europoje pagaminamo PET granulių, skirtų gaminti maisto ir gėrimų pakuotes, kiekio.
Klaipėdos moksleiviai turi galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su jūrinėmis, tik uostamiesčiams būdingomis profesijomis, bet ir jas „pasimatuoti“, atlikdami projektinius darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.
Šiokiadienio popietė neįprasta Uosto direkcijos elektronikos specialistui Žilvinui Atkočiūnui. Jis per nuotolį jungiasi virtualiam susitikimui su devyniais jaunaisiais inžinieriais – Klaipėdos Baltijos gimnazijos pirmos klasės gimnazistais. Šįkart smalsiems universitetinės inžinerinės klasės gimnazistams pasakojama apie jūrinį radijo ryšį, taip pat tobulinama kartu kuriama programėlė.
„Pačioje pradžioje pasitarėme su moksleiviais, kokie yra jų lūkesčiai, o tada kartu nusprendėme sukurti laivų atvykimo Klaipėdos uoste programėlę, kuri rodytų datą ir laiką. Galiu sakyti, kad einame į finišo tiesiąją, moksleiviai patyrė, kaip tai yra daroma. Jeigu vaikų akys užsidega – sėkmė garantuota“, – pats entuziazmo nestokoja Žilvinas Atkočiūnas.
Anot jo, iki vasaros yra suplanuota užbaigti šią programėlę. Tačiau neapsiribota vien ja.
„Dabar toks laikmetis, kad gyvenimas vyksta virtualioje erdvėje. Kadangi moksleiviai daugiausiai laiko praleidžia sėdėdami prie kompiuterių, tad tegul tas laikas būna prasmingas. Pasiūliau parengti informaciją apie automatinę identifikacijos sistemą lietuviškojoje Vikipedijoje, ir moksleiviams tai puikiai sekėsi“, – pasakoja Ž. Atkočiūnas.
Jis prasitaria nekantraujantis, kada baigsis karantinas ir moksleivius bus galima supažindinti su daugiau uosto veiklų, apsilankyti Laivų eismo tarnyboje.
Baltijos gimnazijos moksleiviai jau kuris laikas gilina inžinerines žinias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Tai numato praėjusį rudenį tarp Uosto direkcijos ir Baltijos gimnazijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
„Tikimės, kad šis mūsų bendradarbiavimas prisidės prie to, kad dalis jaunų žmonių, iš arčiau susipažinę su uosto profesijomis, jas patys pasirinks ir liks gimtajame uostamiestyje. Iš tikrųjų džiaugiamės galėdami prisidėti profesinėmis žiniomis, mūsų specialistų patirtimi bei turima technologine baze plėtojant inžinerinio ugdymo strategiją Klaipėdos Baltijos gimnazijoje“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Bendradarbiavimo sutartis numato, kad gimnazijos moksleiviai įmonėje turi galimybę atlikti projektinius darbus, kuriuos kuruoja mentoriai – paskirti Uosto direkcijos specialistai. Moksleiviams taip pat sudaromos sąlygos iš arčiau susipažinti su įmonėje kuriamais ir diegiamais IT sprendimais.
KVJUD inf.
Beveik kiekviename versle su įvairiais iškilusiais iššūkiais galima susidoroti pasitelkus matematinius metodus, analitinį ir kūrybišką mąstymą. Įmonėms, kasdien priimančioms daugybę sprendimų – kaip optimizuoti savo veiklą, gerinti rodiklius, didinti pelną, mažinti riziką – matematiniais skaičiavimais ir metodais grįstos rekomendacijos atneša didelę naudą.
KTU Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvės – renginys, kurio metu mokslininkų komanda visą savaitę skiria vien tik verslo įmonių pateiktoms užduotims spręsti, pasitelkdami matematines žinias ir diskutuodami komandoje.
Dirbtuvių data: 2021 m. rugpjūčio 23-27 d.
Susidomėjote?
Ar Jūsų įmonė susiduria su iššūkiu, kurį galėtų padėti įveikti mokslininkai?
O gal norite patikrinti originalias ir neišbandytas idėjas savo versle pasitelkiant matematinį modeliavimą?
Kviečiame teikti užduotis visose pramonės ir verslo srityse dirbančias įmones.
Esate matematikas ar IT mokslininkas, norintis prisijungti prie renginio, kurio metu sprendžiamos realios verslo problemos?
Norite dirbti su profesionalia mokslininkų komanda ir įgyti naujos patirties, žinių ir idėjų?
Dalyvauti kviečiame visus nuo doktoranto iki profesoriaus, dirbančius matematikos taikymų srityje.
