Nuo kovo 10 d. PC „Akropolis“ lankytojai gali išvysti net 2 Klaipėdos universiteto pristatomas ekspozicijas.
Vienoje, įsikūrusioje prie parduotuvės „Technorama“ (Čiuožyklos įėjimas), galima apžiūrėti archeologinę ekspoziciją „Atstatoma Šv. Jono bažnyčia archeologo žvilgsniu“.
Nuo 2020 m. vasaros Klaipėdos universiteto archeologai, kuriems vadovauja dr. Raimonda Nabažaitė, atliko pirmuosius kasinėjimus Šv. Jono bažnyčios vietoje. Bažnyčios vietoje archeologai ištyrė 600 kv. m plotą. Šis projektas kuria ypatingą vertę miestui, kadangi bažnyčia vėliau bus atstatyta.
Tuo tarpu, prie parduotuvės „Kristiana“ įsikūrė interaktyvi ekspozicija „Visur IT: nuo palydovo kosmose iki išmanaus namo“.
Joje galima pamatyti Klaipėdos universiteto dėstytojų ir studentų sukurtą išmanių programuojamų namų projektą. Šie nameliai išpjauti lazeriu iš organinio stiklo ir medienos, elektrifikuoti, prie jų prijungtas programuojamas mikrovaldiklis. Ir jų veikia visas kvartalas!
O Kovo 11-osios proga ant studentų pagamintų ir suprogramuotų išmanaus kvartalo namukų suplevėsavo Lietuvos trispalvės.
Aplankykite, pamatykite ir sužinokite daugiau apie Klaipėdos universiteto galimybes ir įdomybes!
2021 m. kovo 1 d. prasidėjo antrasis Europos Komisijos (EK) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) pilotinio projekto, skirto kompensuoti dalį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) patiriamų intelektinės nuosavybės (IN) apsaugos išlaidų, etapas.
Antrajame projekto etape Lietuvos verslo subjektai gali pasirinkti ne tik prekių ženklų registracijos ir (arba) dizaino paraiškos padavimo mokesčio kompensavimą, bet ir intelektinės nuosavybės išankstinio įvertinimo (IPScan) paslaugos mokesčio kompensavimą. IPScan paslaugos nauda – MVĮ turimų ir kuriamų intelektinės nuosavybės objektų išankstinis įvertinimas ir išsamios rekomendacijos dėl efektyviausios šių objektų apsaugos būdų ir kelių.
Šią paslaugą teiks Valstybinio patentų biuro direktorės 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3R-2 „Dėl Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės tarnybos projekto „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ intelektinės nuosavybės išankstinės diagnozės paslaugos teikimo Lietuvos ekspertų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti intelektinės nuosavybės srities ekspertai.
Su sąraše esančiais ekspertais ir jų kompetencija bei turima patirtimi intelektinės nuosavybės srityje galite susipažinti čia.
MVĮ dėl minėtos paslaugos suteikimo gali kreiptis į bet kurį sąraše esantį ekspertą, kuris, pasirašęs konfidencialumo susitarimą ir įvertinęs MVĮ turimą IN portfelį, parengs rekomendacijas dėl naudingiausių įmonei sprendimų saugant sukurtą ar kuriamą intelektinę nuosavybę. Pagal projektą gali būti kompensuojama 75% šios paslaugos suteikimo mokestis, bet ne daugiau kaip 525 eurai.
Išsamią informaciją apie projekto etapus, pagrindinius dalyvavimo projekte principus ir sąlygas bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite VPB svetainėje: https://vpb.lrv.lt/lt/aktualu/islaidu-in-objektu-apsaugai-kompensavimas.
Dėl papildomos informacijos ar kilus klausimams, galite kreiptis tiesiogiai į ESINT – smefund@euipo.europa.eu arba į Valstybinį patentų biurą – mviprojektas@vpb.gov.lt.
2021 m. kovo 1 d. prasidėjo antrasis Europos Komisijos (EK) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) pilotinio projekto, skirto kompensuoti dalį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) patiriamų intelektinės nuosavybės (IN) apsaugos išlaidų, etapas.
Antrajame projekto etape Lietuvos verslo subjektai gali pasirinkti ne tik prekių ženklų registracijos ir (arba) dizaino paraiškos padavimo mokesčio kompensavimą, bet ir intelektinės nuosavybės išankstinio įvertinimo (IPScan) paslaugos mokesčio kompensavimą. IPScan paslaugos nauda – MVĮ turimų ir kuriamų intelektinės nuosavybės objektų išankstinis įvertinimas ir išsamios rekomendacijos dėl efektyviausios šių objektų apsaugos būdų ir kelių.
Šią paslaugą teiks Valstybinio patentų biuro direktorės 2021 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3R-2 „Dėl Europos Sąjungos Intelektinės Nuosavybės tarnybos projekto „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“ intelektinės nuosavybės išankstinės diagnozės paslaugos teikimo Lietuvos ekspertų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti intelektinės nuosavybės srities ekspertai.
Su sąraše esančiais ekspertais ir jų kompetencija bei turima patirtimi intelektinės nuosavybės srityje galite susipažinti čia.
MVĮ dėl minėtos paslaugos suteikimo gali kreiptis į bet kurį sąraše esantį ekspertą, kuris, pasirašęs konfidencialumo susitarimą ir įvertinęs MVĮ turimą IN portfelį, parengs rekomendacijas dėl naudingiausių įmonei sprendimų saugant sukurtą ar kuriamą intelektinę nuosavybę. Pagal projektą gali būti kompensuojama 75% šios paslaugos suteikimo mokestis, bet ne daugiau kaip 525 eurai.
Išsamią informaciją apie projekto etapus, pagrindinius dalyvavimo projekte principus ir sąlygas bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus rasite VPB svetainėje: https://vpb.lrv.lt/lt/aktualu/islaidu-in-objektu-apsaugai-kompensavimas.
Dėl papildomos informacijos ar kilus klausimams, galite kreiptis tiesiogiai į ESINT – smefund@euipo.europa.eu arba į Valstybinį patentų biurą – mviprojektas@vpb.gov.lt.
Klaipėdai, kuri 2021-aisiais tapo Europos jaunimo sostine, šie metai išskirtiniai, žadantys turtingą programą ir atkreipsiantys į uostamiestį užsienio šalių žvilgsnius. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) taip pat įsitraukia į šį itin svarbų projektą.
Drauge su Lietuvos verslo kolegija, kuri koordinuoja šiųmetės jaunimo sostinės “Lyderystės“ platformą, kovo 4 d. pasidarytas dvišalis bendradarbiavimo susitarimas. KMTP įsipareigoja prisidėti prie „Lyderystės“ platformos rėmuose vykdomų renginių ir iniciatyvų savo ekspertinėmis žiniomis, kurios aktualios jaunimui galvojančiam apie savo verslo kūrimą, inovatyvių idėjų įgyvendinimą.
Socialinio verslo konkursas, sėkmės istorijų ciklas, jaunimo ir NVO teikiamų paslaugų mugė, edukaciniai renginiai – jaunimui išties bus iš ko pasirinkti.
Projektą „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” iš viso sudaro 9 platformos, pristatančios jaunimo idėjas, iššūkius ir problemas. Sužinokite apie jas bei numatomus renginius daugiau: www.chooseklaipeda.eu
Planuojamą renginių programą taip pat galite parsisiųsti ČIA.
Startuoliai ir didelės įmonės drauge su mokslininkais nestokoja ambicijų kurdami naujus produktus ir paslaugas, kurių pagrindu tampa tvariai naudojami jūriniai resursai. Procesai reikalauja ne tik žinių, bet ir tyrimų bei eilės kitų žingsnių, kol inovatyvi idėja galiausiai įgyja apčiuopiamą formą ir pasiekia vartotojus.
Kovo 10 d. – puiki galimybė sužinoti apie finansavimo priemones tiems, kurie dirba mėlynųjų biotechnologijų srityje! Taip pat dalyvių lauks pažintis ir su Blue Growth akseleratoriumi. Renginį pristato tarptautinis SUBMARINER tinklas, kuriam priklauso ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bei Alliance+ projektas.
Programa:
9:00 – 9:15 Blue Growth akseleratoriaus veikla ir vizija/ Efthalia Arvaniti, SUBMARINER Network
9:15 – 9:40 Finansavimo šaltiniai startuoliams pradinėse veiklos stadijose: kaip pasirinkti ir kaip pasinaudoti/ dr. Donatas Jonikas, Klaipedos mokslo ir technologijų parko deleguotas pranešėjas
9:40 – 10:15 Eurostars – galimybės į R&D orientuotoms įmonėms/ Joost Haugmark Jensen, Nordic Innovators
10:15 – 10:40 ‘Third-party/ Cascade” finansavimas: nauda startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms/ Vitor Vieira, INOVA+
Po kiekvieno pristatymo numatyta trumpa klausimų-atsakymų sesija.
Išsamesnė renginio informacija ir pranešėjų dosjė
Registracija: https://forms.gle/v58AxpkmLZdLfwd2A
Renginys nemokamas. Renginio kalba – anglų.
80% pajūrio regiono gyventojų labai gerai arba gerai vertina Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) reputaciją, parodė konsultacijų bendrovės „CIVITTA“ atliktas 500 asmenų tyrimas. Klaipėdiečiai taip pat itin teigiamai įvertino Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę, nurodė pasitikintys teritorijoje dirbančiomis įmonėmis bei tvirtino, kad savo sėkminga veikla LEZ įneša ženklią dalį į uostamiesčio regiono ir šalies biudžetą.
Būdama didžiausia regiono darbdave, stambiausiu Vakarų Lietuvos verslo centru bei artima klaipėdiečių kaimyne, Klaipėdos LEZ gruodžio mėnesį nutarė atlikti pirmą profesionalią gyventojų apklausą. Jos metu buvo siekiama susipažinti su Klaipėdos regiono gyventojų nuomone apie LEZ ir čia veikiančias įmones, nustatyti dažniausiai kylančias asociacijas, palankiai ir nepalankiai vertinamus faktorius.
Tyrimo duomenimis, 93% Klaipėdos regiono gyventojų žino Klaipėdos LEZ, o daugiau kaip pusė respondentų buvo susipažinę su teritorijos verslo bendruomenės veikla. Daugiausia klaipėdiečiams LEZ asocijuojasi su gamyba, logistika, pramone ir plastiku bei jo perdirbimu, o kaip žinomiausias LEZ įmones respondentai nurodė „NEO GROUP“, „Yazaki“, „Orion Global PET, „Fortum“ ir „Espersen“.
Gyventojų taip pat buvo klausiama apie Klaipėdos LEZ reputaciją ir patikimumą. 80% nuomonę turėjusių respondentų visiškai arba labiau sutiko su teiginiu, kad Klaipėdos LEZ turi gerą reputaciją. Taip pat, 78% apklaustųjų nurodė teigiamai vertinantys Klaipėdos LEZ verslo bendruomenę, o 70% nurodė ja pasitikintys.
Su LEZ veikla susipažinusių gyventojų geriausiai buvo įvertinti tokie faktoriai kaip LEZ reikšmingas indėlis į šalies ir regiono ekonomiką (52%), perspektyvi ir auganti verslo bendruomenė (51%), LEZ vykdomos inovacijos ir pažangūs sprendimai (47%), gerai organizuotas ir puikiai valdomas verslas (47%) bei eksportas (42%). Respondentai taip pat minėjo Klaipėdos LEZ ekosistemą vertinantys kaip patrauklų darbdavį skirtingų sričių specialistams, skaidrią, sąžiningą ir atsakingą, o tarp palinkėjimų dominavo plėtra, naujų investicijų ir darbo vietų kūrimas, tvarumas ir aplinkosauga.
Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo vertinimu, ši apklausa patvirtino glaudų miestiečių ir LEZ ryšį. „Džiugu matyti ne vien gerus atsiliepimus, bet ir klaipėdiečių suvokimą apie LEZ indėlį į viso regiono ekonominę plėtrą bei sėkmę. Mūsų bendruomenės pasiekimai yra kiekvieno čia dirbančio žmogaus – darbininko, specialisto ar tyrėjo bei kiekvieno jų šeimos narių – nuopelnas, todėl ši apklausa bus įkvepia toliau gilinti ryšį su gyventojais ir juos įtraukti į įvairias mūsų įmonių veiklas“, – sako E. Kiudulas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Klaipėdos LEZ sieks ir toliau plėsti dialogą su miestiečiais, kurio dėka pavyksta įgyvendinti vertę kuriančius projektus, tokius kaip šiemet paleista oro srautų stebėsenos sistema.
„Apklausa parodė, kad klaipėdiečiai net tik žino ir pasitiki Klaipėdos LEZ verslo bendruomene, bet ir mato ją kaip savo regiono ekonomikos ir inovacijų variklį bei patrauklų darbdavį įvairių sričių specialistams. Toks aukštas įvertinimas nėra dažnas reiškinys reputacijos tyrimuose! Jis parodo gyventojų atvirumą dialogui ir bendradarbiavimui. Tai yra svarbus plėtros potencialo požymis“ – sako tyrimą atlikusi Rūta Gaudiešienė, „CIVITTA“ partnerė.
Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 500 18-74 m. amžiaus Klaipėdos apskrities gyventojų. Klaipėdos LEZ tokias apklausas planuoja atlikti ir ateityje.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ teritorijoje yra įsikūrę 45 klientai, bendra pritrauktų ir planuojamų įgyvendinti investicijų suma siekia 726 mln. EUR. 2019 m. LEZ įmonės sugeneravo bendrą 1,16 mlrd. EUR apyvartą ir 542 mln. EUR eksporto – šie rodikliai artimi 3% visos Lietuvos BVP ir eksporto. Iš viso LEZ teritorijoje dirba daugiau kaip 100 įmonių bei beveik 6000 darbuotojų.
Nuo vasario 26 d. dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje.
„Pradedame paskutinį pirmojo paramos verslui paketo etapą. Jo metu susijusioms įmonėms bus paskirstyta iki 100 mln. eurų subsidijų. Suprantame, kad apribojimus patyręs verslas labai laukia valstybės pagalbos, tad kovo mėnesį suderinę su Europos Komisija tikimės pradėti skirstyti ir antrojo paramos paketo subsidijas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Išmokoms bus skirta dar 70 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Norint gauti subsidiją, įmonės turės užpildyti nesavarankiškos įmonės paraišką ir pateikti ją per VMI elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) adresu http://deklaravimas.vmi.lt. Paraiškos bus priimamos iki šių metų birželio 1 dienos.
Subsidiją, siekiančią iki 25 proc. 2019 metais sumokėto GPM, gaus įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu 2019–2020 m. laikotarpiu.
Subsidijos bus skiriamos visų sričių įmonėms, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas.
Savarankiškoms įmonėms subsidijos jau dalijamos daugiau kaip mėnesį, joms planuojama paskirstyti iki 50 mln. eurų. Susijusioms įmonėms numatyta išdalyti iki 100 mln. eurų subsidijų.
Pirmasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas pagalbos verslui paketas pradėjo veikti sausio 20 d., jį sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.
Verslui per pirmąjį mėnesį paskirstyta per 30 mln. eurų paramos subsidijų ir paskolų forma. Netrukus turėtų startuoti ir antrasis 150 mln. eurų paramos paketas, iš jo 70 mln. eurų sudarys subsidijos labiausiai nukentėjusioms įmonėms.
Lietuvos inovacijų centras kviečia įmones, startuolius ir inovatorius, kuriančius sprendimus ar paslaugas, kurie pagerintų visuomenės, ypač jos pagyvenusios dalies, gyvenimo kokybę, dalyvauti iAMUS vykdomoje sidabrinės ekonomikos plėtrai skirtoje Inovacijų programoje.
Dalyvių laukia:
- Individualios ir grupinės sesijos su mentoriais ir ekspertais
- Tarptautinis tinklaveiklos renginys
- Idėjos pristatymas vertinimo komisijai
Geriausių idėjų ir siūlymų autorių laukia Akceleravimo bei Smart Silver Lab programos.
Paraiškų teikimo terminas – kovo 15 d.
Daugiau informacijos ir registracijos formą rasite čia (https://fb.me/e/7ae0aJz38).
Parsisiųsti Inovacijų programos kvietimą
Lietuvos inovacijų centras kartu su iAMUS priklauso Interreg Balijos jūros regiono programos tarptautinei iniciatyvai OSIRIS, kuri ieško naujų verslo nišų, skatina naujų produktų ir paslaugų plėtrą bei remia inovacijų diegimą sidabrinės ekonomikos srityje.
Sukurtas ir, baigus įregistravimo procedūrą, oficialiai veiklą pradės Klaipėdos universiteto ateities paramos fondas. Fondo steigėjai užsibrėžė ambicingą tikslą – per artimiausius porą metų jį išauginti iki neliečiamo kapitalo fondo.
Klaipėdos universiteto ateities paramos fondo steigėjais ir dalininkais tapo 9 Klaipėdos krašte veikiantys verslo subjektai – AB „Vakarų laivų gamykla“, AB “Limarko laivininkystės kompanija”, AB “Linas Agro Group”, UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, UAB “Vėjo projektai”, UAB saugos tarnyba “Argus”, UAB „Garant”, UAB “Lighthouse Asset Management” ir UAB “Benko servisas”. Jų įnašai suformuoja ir pradinį fondo kapitalą, sieksiantį 90 tūkst. Eur.
Nuotoliniu būdu vykusioje fondo steigimo sutarties pasirašymo procedūroje trejų metų kadencijai išrinkta 5 asmenų valdyba ir revizorius. Fondo valdybos pirmininku išrinktas verslininkas, AB „Limarko laivininkystės kompanija“ generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris. Paskirtas ir fondo direktorius. Juo, dalininkams pritarus, tapo patyręs bankininkas Vytautas Adomaitis, neseniai palikęs AB „Swedbank“.
Idėja – sukurti uostamiestyje civilizuotą ir pasaulinėje praktikoje patvirtintą verslo paramos aukštajam mokslui finansuoti bei remti instrumentą akademinėje ir verslo bendruomenėje svarstyta ne vienerius metus. Susibūręs fondo branduolys startui ruošėsi dar rudenį, tačiau pandemijos antroji banga koregavo šiuos planus. „Džiaugiamės, kad pagaliau žengėme didelį žingsnį į priekį sukurdami aiškų ir skaidrų mechanizmą, kaip verslui prisidėti prie aukštojo mokslo plėtros regione. Tai – dar viena galimybė verslui ir mokslui konsoliduoti jėgas, finansinius ir intelektinius išteklius aktualioms krašto problemoms spręsti“,- steigiamajame susirinkime sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Fondo veiklos tiksluose yra siekiai stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, naujų idėjų ir paslaugų įgyvendinimą bei žinių perdavimą; remti aktualių mokslo inovacijų ir technologijų kūrimą, telkti kompetencijas ir stiprinti infrastruktūrą, reikalingą plečiant inovatyvias technologijas ir paslaugas jūrinės energetikos, uostų veiklos ir laivybos, biotechnologijų ir kituose mėlynosios ekonomikos sektoriuose; kurti ir remti naujas bei verslui ir bendruomenei aktualias studijų programas bei mokymus, remti universiteto akademijas, STEAM centrą, universitetines klases ir kitas mokymo formas; remti mokslo, kultūros, švietimo, meno, aplinkos apsaugos, istorijos, gamtos, architektūros, kultūros vertybių apsaugos, įamžinimo ir restauravimo bei kitus visuomenei naudingus projektus ir programas, taip pat kitą socialiai naudingą veiklą; steigti metines premijas studentams, dėstytojams, mokslininkams ir kitiems asmenims už geriausius įgyvendintus viešus ir privačius projektus, atitinkančius Fondo tikslus; steigti stipendijas studentams ir kt.
KU Ateities paramos fondo vadovas Vytautas Adomaitis sako, jog numatomi fondo pajamų šaltiniai – įvairūs. Tai ir privačių asmenų, ir verslo subjektų parama, 2 proc. nuo fizinių asmenų mokesčių pervedimas, kiti lėšų rinkimo mechanizmai.
KU nuotr.: KU rektorius prof. dr. A. Razbadaukas ir KU ateities pramos fondo direktorius Vytautas Adomaitis
Įvairių sektorių įmonių, vykdančių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriančių ar tobulinančių produktus, paslaugas bei procesus, atstovai kviečiami dalyvauti renginyje „Pinigų srautų optimizavimas per MTEP lengvatą“. Vebinaras vyks vasario 25 d. 10 val.
Vebinaro pranešėjai su auditorija aptars:
- Kaip reikšmingai sumažinti pelno mokestį, pasinaudojant MTEP lengvata?
- 5 klaidingi įsitikinimai apie pelno mokesčio lengvatą, kurie neleidžia ja pasinaudoti
- 3 žingsniai, norint pasinaudoti lengvata
- Ką apie šią lengvatą galvoja VMI?
- Lenkijos MTEP mokesčių lengvatos mechanizmo sukūrimas: nuo riboto naudojimo iki pagrindinės inovacijų skatinimo priemonės
- Projektų, kuriems taikoma MTEP lengvata Lenkijoje, pavyzdžių apžvalga
- Kaip Lenkijos patirtis gali padėti panaudoti MTEP mokesčių lengvatas Lietuvoje?
Pranešėjai:
Lina Banytė-Surplienė, Direktorė, Pelno mokesčio paslaugų grupės vadovė, „PwC“ Lietuvoje
Grzegorz Kuś, Vyr. projektų vadovas, advokatas, Mokesčių paslaugos, „PwC“ Lenkijoje
Renginio kalba: lietuvių ir anglų.
Kaina: nemokamas.
Reikalinga išankstinė REGISTRACIJA
Jei turite papildomų klausimų dėl šio renginio, kreipkitės kotryna.stancik@pwc.com arba tel. +370 605 10091.
Apie organizatorius:
PwC Lietuvoje turi biurus Vilniuje ir Klaipėdoje ir teikia verslui mokesčių, audito ir su auditu susijusias paslaugas, verslo valdymo ir technologijų, sandorių, taip pat buhalterinės apskaitos paslaugas.
