Mūsų šalies startuoliai, mažos ir labai mažos įmonės nuo šiol gali pretenduoti į 50–500 tūkst. eurų siekiančias investicijas ir jau ankstyvojoje veiklos stadijoje kur kas paprasčiau pritraukti rizikos kapitalo lėšų.
Inovacijų skatinimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąją sutartį su atrinkta fondų valdymo bendrove FIRSTPICK dėl dalyvavimo priemonės „Akceleratorius 2“ veikloje. Numatoma šios bendrovės fondų veikimo trukmė – 8 metai.
„Lietuvos startuolių ekosistema yra viena tų sričių, kuria pagrįstai galime didžiuotis: pernai startuolių pardavimo suma siekė 2,4 mlrd. eurų – tai du kartus daugiau nei užpernai. Investicijos į mūsų startuolius taip pat nuolat auga – pernai jie pritraukė 428 mln. eurų investicijų. Šį tempą yra labai svarbu išlaikyti. Parengėme papildomas priemones, kurios padės steigti startuolius, jiems augti ir plėtoti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Artimiausiu metu ketinama pasirašyti sutartį ir su kita „Akceleratoriaus 2“ veikloje dalyvausiančia atrinkta fondų valdymo bendrove – „Baltic Sandbox“. Numatoma jos fondų veiklos vykdymo trukmė – 10 metų, taip pat nustatoma galimybė šį terminą pratęsti 2 metams.
„Ši priemonė padės mažiesiems Lietuvos verslams, startuoliams daugiausia dėmesio skirti naujoms idėjoms plėtoti, produktams ar paslaugoms kurti, nes mažos bendrovės jau ankstyvojoje stadijoje galės kur kas paprasčiau pritraukti rizikos kapitalo investicijų, reikalingų verslo pradžiai ir augimui. Tai – indėlis į ateitį“, – sako viceministras Vincas Jurgutis.
„Akceleratorius 2“ – tai Inovacijų skatinimo fondo priemonė, kuria siekiama skatinti inovacinę veiklą, investuojant į besikuriančias perspektyvias labai mažas ir mažas įmones. Svarbiausias jos taikymo tikslas – skatinti startuolių ekosistemos plėtrą ir verslumą.
Inovacijų skatinimo fondas įsteigtas 2020 m. gruodžio 30 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei INVEGOS, ir yra finansuojamas valstybės lėšomis. „Akceleratoriui 2“ įgyvendinti skiriama 18 mln. eurų valstybės lėšų.
INVEGOS atrinkti du finansų tarpininkai taip pat pritrauks nepriklausomų privačių investuotojų lėšų.
Numatyta, kad, atrinkus du finansų tarpininkus, kiekvienas jų įsteigs po du rizikos kapitalo fondus – priešankstyvosios stadijos fondą (angl. „Pre-seed Fund“), kuris bus naudojamas preakceleravimo ir akceleravimo programoms vykdyti bei pradinėms rizikos kapitalo investicijoms, ir ankstyvosios stadijos fondą (angl. „Seed Fund“), kuris bus naudojamas rizikos kapitalo investicijoms.
Inovacijų agentūra gruodžio 06 d. 13.00 val., antradienį atvyksta į Klaipėdą, Kultūros fabriką, pristatyti ką tik startavusių pirmųjų ES investicijų priemonių ir pasidalinti naujienomis, kurių sulauksime dar šiemet!
Iki metų pabaigos Inovacijų agentūra planuoja paskelbti naujus ES investicijų kvietimus, kurių vertė sieks apie 55 mln. Eur. Teikti projektų įgyvendinimo planus, kviečiamos įmonės, esančios bet kuriame verslo brandos etape – nuo itin mažų iki brandžių pramonės bendrovių.
Naujajame finansavimo laikotarpyje didesnis dėmesys bus skiriamas regionuose veikiančiam verslui – Vakarų ir Vidurio Lietuvos (VVL) regionui. Kai kuriose numatytose ES finansinės paramos priemonėse VVL klientams bus taikomas didesnis iki 85 proc. finansavimo intensyvumas.
Suplanuotomis finansinėmis priemonėmis siekiama padėti įmonėms mažinti energetines, gamybos išlaidas, taršą, auginti įmonių produktyvumą. Įmonės taip pat galės dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose. Didžioji dalis naujų verslo finansavimo investicijų šiemet bus skirta skatinti verslą pereiti link klimatui neutralios ekonomikos, diegti inovacijas ir kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Kviečiame dalyvauti renginyje, kuriame Inovacijų agentūros atstovai pristatys ES investicijų teikiamą naudą, supažindins su jau startavusiais ir ateinančiais kvietimais bei suteiks visą reikiamą informaciją jūsų verslo augimui!
PAGRINIDNĖS TEMOS:
Inovacijų agentūros 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos priemonių portfelis – Gintarė Kuncaitytė, Investicijų valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Pramonės įmonių investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius – Rimantė Laurinavičiūtė, Verslo skatinimo projektų skyriaus programos vadovė.
MVĮ atsigavimui – investicijos į antikrizinį veiklos valdymą – Gintarė Staknienė, Verslo produktyvumo projektų skyriaus vadovo pavaduotoja.
Galimybės pramonės įmonėms – investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą – Gintarė Kuncaitytė, Investicijų valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Kviečiame dalyvauti renginyje ir aktyviai užduoti klausimus pranešėjams, kad Jūsų projektui būtų užtikrintas finansavimas!
Vieta: Kultūros fabrikas, Bangų g. 5A, Klaipėda.
Data: gruodžio 6 d., antradienis, 13:00 val.
Uostamiesčio mokslininkai ir verslas jungiasi į pasaulinį jūrinių inovacijų kūrėjų tinklą ir sieks pelnyti tarptautinį pripažinimą gruodžio 2-4 dienomis vyksiančiame „Ocean Hackathon“.
48 valandų trukmės prototipų generavimo maratonas apims kone visus žemynus – Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos bei Azijos miestus. Klaipėda šio pasaulinio hakatono dalyvių rikiuotėje – pirmąkart.
Raktas į sprendimus – duomenys
„Hakatono formatas, telkiantis skirtingų sričių specialistus ir reikalaujantis sprendimus į iškeltus iššūkius pasiūlyti kone žaibiškai, mums yra išties artimas – patys esame jau ilgametes tradicijas turinčio tarptautinio uosto technologijų hakatono „Portathon“ iniciatoriai. Šiemet nutarėme žengti dar toliau ir su itin kruopščiai atrinktomis ir labai motyvuotomis komandomis atverti Klaipėdoje dirbančių ir studijuojančių talentų potencialą“, – kalbėjo „Ocean Hackathon“ partnerio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Iš viso prie hakatono prisijungė 12 pasaulio miestų. Jų gyventojai, savivaldos institucijos bei verslo organizacijos teikė į aplinkosaugą orientuotus ir ypač – su jūrine ekosistema susijusius iššūkius, su kuriais susiduriama, ir kuriuos būtų galima išspręsti pasitelkiant duomenis. Dalis jų prieinami jau dabar, dalį jų įvairios pasauliniu mastu veikiančios organizacijos atvers specialiai hakatono komandoms, tokiu būdu prisidėdamos prie efektyvios sprendimų paieškos.
Akiratyje – Drevernos šliuzas
Klaipėdai atstovaus trys komandos, pasirinksiančios po vieną iššūkį, kuris aktualus uostamiesčiui ir pajūriui. Komandų sudėtis – Klaipėdos universiteto magistrantai ir doktorantai, kurių studijų ir domėjimosi sritys apima krantotvarką, okeonologiją, IT, inžineriją.
AB „Klaipėdos vanduo“ pasiūlė ieškoti sprendimo problemai, kuri kyla dėl to, kad sūrus vanduo per Drevernos šliuzą patenka į Vilhelmo kanalą, iš kurio imamas vanduo Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Tikimasi, kad kažkuri komanda, pasitelkdama hidrometeorologinius duomenis, sukurs hidrodinaminį technologinį sprendimą, kuris realiu laiku informuotų įmonę apie esamą situaciją ir esant poreikiui siųstų įspėjamuosius signalus – tai įgalintų operatyviai reaguoti blokuojant sūraus vandens patekimą į vandens tiekimo sistemą.
Ir esami iššūkiai, ir tikėtinos grėsmės
Modernių uostų žvilgsnis krypsta ne tik į jūrą – jie susiduria su įvairiomis problemomis ir ant kranto, kurias siekiama spręsti. Klaipėdos inovatorių komandas kviečiamos pasiūlyti išmanios sinchronizuoto eismo reguliavimo sistemos sprendimą. Sistema turėtų įvertinti miesto transporto ir krovinių srautus, kurie gabenami laivais, geležinkeliu bei sunkvežimiais, ir padėti eismą sureguliuoti taip, kad būtų užtikrintas sklandus transporto judėjimas išvengiant spūsčių, nenumatyto sunkiasvorio transporto stovėjimo ir padidintos taršos.
Trečiasis klaipėdiečiams pateiktas iššūkis atspindi pasauliniu mastu vykstančių klimato pokyčių pasekmes – vis dažnesni tampa ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kuriems miestai prie vandens turi būti itin pasirengę. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas kviečia hakatono metu sukurti sistemą, įspėjančią apie galimą Danės upės pakrantės teritorijų užliejimą. Upė teka per Klaipėdos miestą, kuriame yra Lietuvos jūrų uostas, gamybos, ūkio infrastruktūra, gyvenamieji rajonai, tad dėl stiprių kritulių ir vėjo pakilęs vandens lygis gali padaryti didelės ekonominės ir socialinės žalos. Mokslininkai mano, kad speciali įspėjimo sistema būtų naudinga savivaldybei, uostui, teritorijų planavimo specialistams. Vietos gyventojams taip pat aktualu lengvai rasti susistemintus ir realią situaciją atspindinčius meteorologinius ir hidrologinius duomenis vietoje, kad pasiruošti galimiems kataklizmams, apsaugoti save ir savo turtą.
Renginio dalyviai iššūkius į sprendimus turės transformuoti per 48 valandas. Stipriausia pripažinta komanda bus pakviesta kitąmet vasario 9 d. vykti į Brestą, Prancūziją, ir dalyvauti didžiajame „Ocean Hackathon“ finale.
Pirmojo jūrinės vėjo energetikos parko Lietuvoje statybai kruopščiai ruošiasi ne tik potencialūs investuotojai, bet ir Klaipėdoje veikiančios industrijos. Siekiant plačiau dalintis žiniomis apie parengiamuosius darbus ir diskutuoti apie tai, kuo šis energetikos objektas svarbus ne vien verslui, bet ir siekiant auginti Klaipėdos regiono gerovę, inicijuojamas forumas „Pokyčių vėjas“. Renginys uostamiestyje vyks gruodžio 7 d.
PREMILIMINARI PROGRAMA
Strateginės reikšmės projektas
Jūrinės energetikos verslo ir politikos forume susitiksiantys valstybės institucijų, savivaldos, mokslo ir pramonės atstovai diskutuos apie jūrinės vėjo energetikos plėtros atveriamas galimybes ir tai, kaip jos paveiks Klaipėdos regiono ekonomiką, inovacijų plėtrą, industrijai reikalingų talentų situaciją ir kitus aspektus. Forumą organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas, kurio „Aula Magna“ erdvėse ir vyks renginys.
Ruošiant įstatyminį kelią pirmajam jūrinio vėjo parko projektui Lietuvoje, stipriai akcentuota Žaliojo kurso kryptis ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo aspektai – numatoma, jog jūrinio vėjo parkas per metus galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos. Skaičiuojama, jog vien šis 700 MW galios elektrinių parkas, kuris, kaip tikimasi, pradės veikti 2028 m., padengtų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
Svarba įtvirtinta regiono specializacijoje
„Tokio pobūdžio projektai ne tik ženklina tam tikrą virsmo tašką prisiimant atsakomybę už švaresnę, tvaresnę mūsų ir ateities kartų aplinką – jie labai svarbūs ir pajūrio regiono savivaldybių augimui. Jūrinę vėjo energetiką akcentuojame kaip prioritetą, kuris yra reikšminga regiono specializacijos mėlynosios ekonomikos krypties dalis“, – kalbėjo asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Eglė Stonkė.
Pirmojo vėjo parko statybos Lietuvoje reiškia apie 1 mlrd. eurų investicijų ir mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. „Vieniems šie skaičiai galbūt yra tiesiog tam tikri planuojami rodikliai, o kitiems – tai galimybė čia kurti savo šeimą, namus, matyti profesinę ir socialinę savirealizaciją. Pasitikdami jūrinės vėjo energetikos nešamus pokyčius, pasitinkame ir naujas galimybes gyventojams“, – pažymėjo E.Stonkė.
Paruošta bazė sėkmingam startui
Pasitikti naujas galimybes jau skuba Klaipėdos uostas ir čia veikiantis jūrinis verslas, turintis kompetencijų ir reikiamos infrastruktūros tam, kad augant vėjo parkams, įvairių paslaugų ir produktų poreikiui, įsilietų į naujas vertės grandines.
Mokslui šis itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projektas taip pat svarbus, atveriantis naujų galimybių, nes verslui neabejotinai bus aktualūs įvairaus pobūdžio tyrimai, konsultacijos, o taip pat ir paruošti specialistai. Klaipėdos universitetas savo laivyne turi šiuolaikinį mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, kuris gali atlikti įvairius kompleksinius mokslinius tyrimus jūrose ir priekrantėse, Jūros tyrimų institute Klaipėdoje taip pat sukurta moderni infrastruktūra, laboratorijos.
„Jau egzistuoja svarbi startinė bazė, įgalinanti įsisavinti jūrinius resursus, tirti jūroje vykstančius procesus. Svarbu ne vien planuoti vėjo parkų plėtrą, bet ir užtikrinti, kad ji vyktų tvariai. Veikdami išvien, jūrinis mokslas ir verslas neabejotinai dalinsis nauda, kuri seks paskui vystomus vėjo projektus. Taip pat jūrinės inovacijų ekosistemos dalyviai puikiai supranta, kad visuomenės įtraukimas yra labai svarbus, nes juo daugiau informacijos turės gyventojai ir savivaldybės, tuo sklandžiau vyks procesai, kursis naujos tarpsektorinio bendradarbiavimo formos“, – kalbėjo Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Daugiabriaunė programa
Forumo „Pokyčių vėjas“ programa formuojama integruojant visus įvardintus sektorius. Pranešėjų gretose – Lietuvos jūrinio klasterio narės AB “Vakarų laivų gamykla“ vėjo energetikos grupės, Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto, AB „Klaipėdos nafta“ atstovai, įtrauktas šiemet LR Seime įkurtos Jūrinių reikalų komisijos veiklos pristatymas. Forume laukiama ne tik Klaipėdos regiono savivaldybių vadovų, kurie dalinsis savo įžvalgomis apie tai, kaip jose pasitinkamas pirmojo jūros vėjo parko atėjimas, – savo patirčių atveš ir Vokietijos energetikos kompanijos „RWE Renewables“ deleguoti atstovai, svečiai iš Lenkijos Pomeranijos regiono jūrinio vėjo energetikos platformos.
Išsami gruodžio 7 d. vyksiančio forumo „Pokyčių vėjas“ programa bus paskelbta artimiausiu metu – sekite www.kmtp.lt naujienas.
Būtina išankstinė dalyvių registracija: https://bit.ly/3gRHFGD Renginys nemokamas.
Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda įvaizdinę kampaniją „Judantis miestas“, kurios centre – uostamiesčio gyventojai, judantys kitokiu – savo ritmu ir skiriantys daugiau kokybiško laiko sau, yra užburti įvairiausių emocijų, kurios keičiasi kartu su sezoniškumu.
Ši kampanija kalbės pačių Klaipėdos miesto gyventojų lūpomis, atskleis jų jausmus, požiūrį ir gebėjimą su šypsena pažiūrėti į juos supančią kasdienybę. Pristatome save tokius, kokie esame ir didžiuojamės savo miestu!
Kampanijoje atsispindi ir vienas svarbiausių strateginių tikslų – formuoti Klaipėdos, kaip patrauklaus miesto, atitinkančio aukštus standartus, įvaizdį, siekiant didinti miesto žinomumą, konkurencingumą ir mažinant sezoniškumo įtaką.
„Šiandien miestų rinkodara tampa vis svarbesniu strateginiu įrankiu. Miesto pozicionavimas ir vizualinis identitetas – vienas nuo kito neatskiriami dalykai, kurie atspindi miesto tapatybę, vertybes ir išskirtinumą. Tikiu, kad vieninga įvaizdžio sistema užtikrins nuoseklų Klaipėdos įvaizdžio formavimą. Na, o visuomenė – verslas, savivalda, mokslo, kultūros, kitos įstaigos, ir, žinoma, gyventojai turi susitelkti komunikuojant žinias apie savo miestą, kuris turi visas prielaidas kurti sėkmę,“ – savo mintimis pasidalino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Kampanijos startu tapo skirtingose vietose publikuojami stendai, kurie, pasitelkus įvairias gyvenimiškas situacijas, atskleidžia pagrindinę žinutę. Šalia – ir naujasis Klaipėdos vizualinis identitetas, kuris nuo šiol yra miesto vizitinė kortelė ir, tikima, kad jis atsiras kiekvieno klaipėdiečio namuose, kieme, biure ar įstaigoje.
Visi paminėti pastebėjimai, susiję su klaipėdiečio identitetu ir atsispindės šioje kampanijoje, kuri bus išsibarsčiusi po visą miestą.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, jog lengviausia jausmą perduoti tiems, kurie savo širdyje turi ypatingą ryšį su gimtuoju miestu. Todėl džiaugiuosi, jog šiemet įvaizdinės kampanijos vairas yra klaipėdiečių rankose. Šia kampanija stengiamės sukurti emociją visiems klaipėdiečiams. Tikimės, kad pamatęs Klaipėdą vaizduose, video medžiagoje, tekstuose kiekvienas iš naujo ją atras, o gal įsimylės ją vėl, jei buvo praradęs šį jausmą. Šių dienų kontekste labai svarbu kiekvienam atrasti save, pažinti aplinką, kurioje gyveni, kurti, veikti ir skirti daugiau laiko sau ir šeimai savo, Klaipėdietišku ritmu. Būtent šie siekiai ir atsispindi įvaizdinėje kampanijoje“ – lūkesčiais pasidalijo Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Jūratė Sokolova.
Savivaldybės skelbtą Klaipėdos įvaizdinės kampanijos viešąjį konkursą šiemet laimėjo pajūryje įsikūrusi, savo drąsiais sprendimais stebinanti socialinių tinklų komunikacijos ir reklamos agentūra „Panama Agency“.
„Stengiamės kurti su tokia emocija, kurią ir patys jaučiame būdami klaipėdiečiai. Labai norime, jog klaipėdiečiai atpažintų save rodomuose siužetuose, pamatę tam tikrus epizodus susitapatintų, nusišypsotų, gal net pratrūktų juoku. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie miesto žinomumo ir tikime, jog komandos kūrybiniai sprendimai džiugins Klaipėdos gyventojus“, – intrigavo “Panama Agency” vadovas Emanuelis Kamarauskas.
Įvaizdinės kampanijos darbų spektrą apima vaizdo klipų kūryba ir gamyba skirtingoms auditorijoms, tai – dinaminės ir statinės epizodų ištraukos miesto stenduose, LED ekranuose, taip pat sukurtų produktų viešinimas socialinėje erdvėje.
Kviečiame visus klaipėdiečius stebėti kampaniją ir dalintis emocijomis Klaipėdos miesto savivaldybės Facebook paskyroje ir savo įspūdžiais dalintis žymint grotažymę #klaipedosritmu.
Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame daugiau dėmesio skiriama verslui, ekonomikai skatinti, energijos kainų augimo poveikiui sušvelninti ir investicijoms Lietuvos ateičiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžetas kitais metais sieks 584,3 mln. eurų – bus trečdaliu didesnis nei šiemet. Labiausiai biudžetas auga dėl didesnės Europos Sąjungos paramos inovacijoms ir Lietuvos pramonei.
„Šiuo neapibrėžtu laikotarpiu numatėme būdus, kaip skatinti inovatyvių pokyčių siekiantį Lietuvos verslą ir padėti sunkumų patiriančioms įmonėms. Stabilizuojame energijos kainas, suteikiame galimybę atidėti mokesčius, taip pat pratęsiame PVM lengvatą itin pažeidžiamiems sektoriams. Tai šiandien verslui gyvybiškai svarbūs sprendimai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kitais metais valstybė skirs daugiau lėšų investicijoms į įvairių paslaugų gyventojams ir verslui skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, įmonių žalinimą ir kitokių inovacijų diegimą, energijos taupymą. Pasak ministrės, tai svarbios investicijos, kurios atneš ilgalaikę naudą Lietuvos ekonomikai ateityje.
Energijos kainų augimo poveikiui švelninti verslo įmonėms kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyta 446 mln. eurų. Verslas gaus sąskaitas už elektrą, kurioms bus pritaikyta dalinė valstybės kompensacija. Kitų metų pirmąjį ketvirtį bus kompensuojama 50 proc. elektros kainos biržoje, viršijančios 28 ct/kWh.
Be to, įmonės, patiriančios dideles sąnaudas energetikai, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių. Energijai imlios įmonės galės atidėti mokesčių mokėjimą, o vėliau sudarius paskolų sutartis mokesčius bus galima padengti tik su 0,05 % palūkanomis.
9 proc. PVM mokesčio lengvata viešbučiams ir kultūros renginiams, kuri turėjo pasibaigti iki 2023 metų, bus taikoma neribotai. Taip pat pratęsta PVM lengvata maitinimo ir sporto paslaugų, poilsio renginių bei atlikėjų paslaugoms.
Minimalus darbo užmokestis kitais metais augs nuo 730 iki 840 eurų, neapmokestinamasis pajamų dydis – nuo 540 iki 625 eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kitų metų valstybės biudžete numatyta 584,3 mln. eurų – 149,5 mln. eurų, arba 34 proc., daugiau nei 2022 m. Kitais metais daugiau bus investuojama į valstybės skaitmeninimą (96 mln. eurų) ir pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimo skatinimą (46 mln. eurų).
Inovacijoms skatinti skirta 239 mln. eurų, investicijoms – 100 mln. eurų, valstybės skaitmeninimui – 99 mln. eurų. 57 mln. eurų skirta verslui ir verslumui skatinti, beveik 42 mln. eurų – pramonės perorientavimui link klimatui neutralios ekonomikos, beveik 32 mln. eurų – ekonomikos konkurencingumo stiprinimui ir verslo aplinkos gerinimui, beveik 21 mln. eurų – valstybės politikai konkurencijos, viešųjų pirkimų srityje įgyvendinti ir kitoms reikmėms.
Investicijoms į Lietuvos ateitį numatyta daugiau kaip 2,9 mlrd. eurų, iš jų žaliajai transformacijai – daugiau kaip 1 mlrd. eurų, skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis.
Drauge su Klaipėdos universitetu ir kitais uostamiesčio jūrinės inovacijų ekosistemos atstovais šią savaitę Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas vyko į Paryžių, drauge su EU-CONEXUS partneriais aptarti šio tarptautinio universitetų aljanso ateities gairių, kurias įtvirtina startuojantis projektas EU-CONEXUS+.
Naujajame aljanso gyvavimo etape – tikslai, apimantys veiklas švietimo ir mokslo, tyrimų ir inovacijų plėtros, bendruomenių įtraukimo srityse.
„Projekto įžanginio susitikimo dalyviai, pasidalinę grupėmis, aktualius klausimus aptarė skirtingoms temoms dedikuotose sesijose – mes jose atstovavome jūriniam sektoriui, akcentuodami Klaipėdos potencialą, kurį atrakinti ir transformuoti į europinio lygio sėkmės istoriją įgalina čia sukauptos kompetencijos, išvystyta infrastruktūrą ir ryžtas veikti. Nuo uosto technologijų hakatonų ir jaunų talentų – iki Lietuvos jūrinio klasterio ir jo veikloje dalyvaujančių organizacijų – Klaipėda yra proaktyvi telkiant jūrinę bendruomenę, o projektas EUCONEXUS+ atveria jai dar platesnius horizontus siekiant plėtoti inovatyvius sprendimus pasitelkiant ir užsienio mokslo centrų resursus ir išvesti naujus produktus ir paslaugas į tarptautinę areną”, – įsitikinęs A.Sutnikas.
Europos Komisijos palaikymas EU-CONEXUS aljansui – tvirtas ir nuoseklus – Komisija šiemet jam skyrė daugiau nei 14 mln. Eur. Tai reiškia geresnę studijų kokybę, jungtines mokymosi programas, daugiau mokslo inovacijų, daugiau galimybių mokslininkams ir studentams dalyvauti mainų programose, dalintis žiniomis bei patirtimis, naudotis bendromis duomenų bazėmis, generuoti naujas idėjas ir verslo sprendimus, kurie neapsiriboja vieno universiteto, miesto ar valstybės ribomis.
Į EU-CONEXUS junginį susivieniję 9 universitetai-partneriai iš Europos pakrančių miestų. Aljansas telkia daugiau nei 71 tūkst. studentų, daugiau nei 8 000 mokslininkų ir dėstytojų, beveik 1 000 studijų programų.
Keturiems KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto pirmakursiams, studijuojantiems informatiką bei informatikos inžineriją, šiandien įteikti simboliniai 3000 Eur vertės čekiai.
Tai – Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkurtos stipendijų programos „Ateitis priklauso man!“ jaunųjų talentų skatinimo priemonė.
Stipendijų programos tikslas – paskatinti jaunus žmones rinktis inžinerines specialybes, studijuoti geriausiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyti vertingų programavimo arba inžinerijos žinių bei papildyti būsimų technologijų srities specialistų gretas. Stipendijos steigėjai per penketą metų visoje Lietuvoje planuoja paskatinti apie 500 jaunuolių, tam skirdami 1,5 mln. Eur biudžetą. Programos „Ateitis priklauso man!“ stipendijas gavę jaunuoliai neturi jokio įsipareigojimo įsidarbinti „Teltonikos“ įmonėse.
Stipendininkus virtualiai pasveikinęs bendrovės „Teltonika EMS“ direktorius Simas Rutkauskas drąsino jaunus žmones siekti savo tikslų. „Svarbiausia, daryti tai, kas jums patinka”, – akcentavo jis.
Apdovanotasis ketvertas iš KU – Erika Petrulytė, Kęstutis Dauyotas, Nedas Donauskas, Mindaugas Dembinskas – 10 mėnesių gaus 300 eurų pinigines išmokas, leisiančias jiems koncentruoti dėmesį į studijas, o ne spręsti pragyvenimo problemas.
Anot KU studijų prorektorės dr. Sonatos Mačiulskytės “Teltonikos” įmonių grupė yra aštuntasis stipendijų steigėjas, laisvanoriškai prisidedantis prie KU studentų skatinimo. “Klaipėdos universiteto bendruomenei labai svarbu ir didelė garbė, kad pastaraisiais metais ypatingai daugėja įmonių – būsimųjų darbdavių – besidominčių ateities specialistais ir jų rengimu, nevengiant, o kaip tik demonstruojant vis naujas iniciatyvas prisidėti prie jaunų žmonių studijų sąlygų gerinimo”,- sakė dr. S. Mačiulskytė.
Pasaulinė SGD ir bio-SGD situacija dinamiškai kinta – lapkričio 29–30 d. prisijunkite prie „Liquid Energy“ organizuojamos konferencijos, kuri kviečia aptarti šioje srityje aktualius sprendimus, politiką ir technologijas. Renginys bus transliuojamas internetu iš Rostoko, Vokietijos.
Šiuo metu pagrindinė SGD verslo veikla yra orientuota į megaprojektus, o mikro ir nano masto bio-SGD rinka nesulaukia didelio dėmesio. Nors kol kas šio segmento, regis, nėra pramonės dalyvių dėmesio lauke, tačiau, atsižvelgiant į didelį šios rinkos potencialą, situacija turėtų keistis.
Įmonės, kurios siekia tapti tokių procesų dalyvėmis, turėtų būti pasirengusios veikti greitai, kad pasinaudotų first-mover pranašumais, jos taip pat reikalinga strategija, paremta atitinkamais pajėgumais, apimančiais reikiamas technologijas ir partnerystes pasaulinės bio-SGD grandinės kontekste. Politikos formavimo srityje verslui aktualios ne vien paskatos, bet ir jau veikiančių reglamentų, kurie kartais sudaro kliūčių siekiant diegti inovatyvius sprendimus, adaptavimas bei koregavimas.
Norint atrakinti mikro ir nano masto bio-SGD rinką, būtina skirti daugiau dėmesio galutinių vartotojų analizei, distribucijos kanalams, techniniams sprendimams.
Konferencijoje bus aptariami tokie aspektai kaip energijos saugojimas, logistikos grandinės, politika ir verslo modeliai. Renginyje dalyvaus sprendimų priėmėjai, įmonės, technologijų ekspertai, pasisakysiantys ir dalyvausiantys diskusijose apie SGD ir bio-SGD pramonės būklę bei jos evoliucijos ambicijas ateinančiais dešimtmečiais, daugiausia dėmesio skirdami mikro ir nano SGD rinkai.
Programa artimiausiu metu bus paskelbta ČIA.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą. Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.
Lapkričio 10 d. Klaipėdos universitete penkių krašto verslą vienijančių organizacijų lyderiai pasirašė bendrą Memorandumą, deklaruojantį verslo paramą Klaipėdos universitetui ir kviečiantį verslo bendruomenę prisidėti prie KU ateities neliečiamojo kapitalo fondo sukūrimo.
Memorandume pabrėžiama, jog Klaipėdos universiteto vaidmuo yra svarbus formuojant modernaus miesto veidą, pritraukiant talentus ir užtikrinant pozityvius demografinius procesus, įvairiapusį ir turiningą miesto socialinį bei kultūrinį gyvenimą. „Žmonės, kurie per universitetą įsilieja į Klaipėdą, taip pat yra itin svarbūs ir vertingi vietos verslui – savo kompetencijomis, naujomis idėjomis jie prisideda prie aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimo. Stiprus ir konkurencingas verslas reiškia stiprią ir konkurencingą Klaipėdą“,- teigiama dokumente. Verslo bendruomenė kviečiama prisidėti prie Universiteto stiprinimo sukuriant šimtmečiais veikiantį KU ateities neliečiamojo kapitalo fondą. Kad toks fondas pradėtų funkcionuoti, būtina sukaupti 0,5 mln. dydžio kapitalą, kurio investicinė grąža leistų KU finansuoti mokslinius tyrimus ir projektus, pritraukti bei išlaikyti talentingiausius mokslininkus ir dėstytojus, investuoti į mokslo ir studijų materialinės bazės stiprinimą, skatinti gabiausius studentus, tobulinti studijų programas.
Po memorandumo tekstu pasirašė Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Egidijus Mockus, Arnoldas Šileika, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas, Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Vytautas Lygnugaris, Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Andrius Sutnikas, Lietuvos jūrinio klasterio koordinatorius bei prof. dr. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius.
KU vadovas dėkojo verslo bendruomenės lyderiams už nuoseklią paramą Klaipėdos universitetui. „Esame antras universitetas Lietuvoje, kurio misijai remti yra sukurtas specialus fondas. Dėkoju verslo bendruomenei už šią iniciatyvą ir nuolat jaučiamą stiprų užnugarį, skatinantį mus regione skleisti universitetinę dvasią – ugdyti jaunimą, plėtoti mokslinius tyrimus, ieškoti talentų, kurti inovatyvius sprendimus regiono ekonominei bei socialinei aplinkai gerinti. Turėti neliečiamojo kapitalo fondą Universitetui – ne tik reputacijos rodiklis, bet ir jo reikalingumo bendruomenei įrodymas“,- sakė prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Mokslo ir verslo bendrystė užtikrina Klaipėdos klestėjimą ir yra būtina sąlyga siekiant, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis būtų išmanus ir jaunas“,- akcentavo KU ateities fondo vadovas Vytautas Adomaitis.
KU ateities fondas buvo įsteigtas 2021-aisiais devynių verslo bendrovių iniciatyva. Fondo valdyba užsibrėžė strateginį uždavinį kurti neliečiamojo kapitalo fondą. Jo sąskaitoje šiuo metu – daugiau nei 140 tūkst. eurų.
