Fintech sektorius ir kriptovaliutos – pastaraisiais metais blockchain panaudojimas daugiausiai buvo siejamas su šiais sektoriais. Visgi siekiama dar labiau praplėsti tokio pobūdžio technologijų pritaikymo spektrą.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su partneriais įvertino paskirstytųjų duomenų technologijos (DLT) pritaikymo galimybes gamybos versle – projekto komanda neabejoja, jog inovacija šiame segmente iš esmės transformuotų procesų valdymą. Verslo modelis ir techninė specifikacija DLT paremto sprendimo išvystymui bei įgalinimui – jau parengti.

Sprendimo paieškos – išvien su verslu

„Skaitmenizacija, jau nulėmusi milžiniškus pokyčius gamyboje, skverbiasi ir į valdymo procesus. Šias tendencijas mato ir mūsų verslo partneriai iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, technologinių sprendimų kūrėjai „Omega Technology“ bei „cloudyBoss“, su kuriais siekiame žengti reikšmingų pokyčių priešakyje. Tikime, jog DLT technologijos panaudojimas stipriai pasitarnautų gamybos verslui kuriant virtualias tiekimo grandines, įgalintų įmones globaliai pirkti įvairias paslaugas ir apsirūpinti reikalingais resursais“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
 

DLT ekspertų žvilgsnis neatsitiktinai nukrypo į 3D spausdinimo sektorių – abi šios technologijos žengia greta dirbtinio intelekto, daiktų interneto, papildytos realybės, Big Data, robotizavimo ir automatizavimo sprendimų, kurie sparčiai keičia gamybos ir logistikos procesus visame pasaulyje.
 

Kompetencijų ir išteklių platforma
 

Prireikus 3D technologija atspausdinti tam tikrą detalę, kuri reikalinga įmonei ar jos klientui, galbūt esančiam visai kitoje pasaulio dalyje, verslui tenka spręsti įvairius iššūkius. Ilgainiui įmonėms iškyla poreikis arba investuoti į brangias technologijas ir diegti jas greta savo gamybos bazių, arba tenka ieškoti subrangovų. Paslaugos teikėjų paieškos ir tolimesni techninių aspektų suderinimai pareikalauja nemažai laiko, o pagamintos detalės logistika neretai pasirodo esanti sudėtinga ir brangi. 

DLT technologija atvertų galimybes įgyvendinti „Factory-as-a-Service“ ir „Machine-as-a-Service“ verslo modelius. Gamybos procesus vykdyti ir juos valdyti taptų įmanoma decentralizuotu būdu – susikurtų tam tikros ekosistemos, sudarytos iš nepriklausomų, tačiau glaudžiai ir kryptingai sąveikaujančių dalyvių.

„Inovatyvi platforma sutelktų kompetencijas ir resursus globaliu mastu bei atlieptų visus su 3D spausdinimu susijusius poreikius: nuo inžinerinių ar dizaino – iki 3D spausdinimui reikalingų medžiagų testavimo“, – pažymėjo A.Sutnikas.

Prireikus 3D spausdinimo paslaugos, įmonės galėtų ją įsigyti ten, kur joms parankiausia kainos prasme, ar, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į 3D spausdinimo bazės lokaciją, planuojamus logistikos maršrutus. 3D spausdinimo proceso nereikėtų atskirai prižiūrėti – kad galutinis produktas atitiktų užsakovo pateiktą  brėžinį ar specifikaciją, rūpintųsi paslaugos teikėjas. Išplėtojus sistemą, ji stipriai pasitarnautų sutrumpinant 3D technologija atspausdintų detalių kelią iki kliento – tokiu būdu projektavimo, testavimo, gamybos procesai būtų ženkliai optimizuoti.

Flagmanais gali tapti LEZai
 

Manoma, jog toks DLT technologija grįstas modelis galėtų būti sėkmingai integruotas laisvosiose ekonominėse zonose, kuriose veiklą vysto daug skirtingo pobūdžio gamybos įmonių. Galėdamos pasiūlyti 3D spausdinimo paslaugą savo vietiniams klientams, o taip pat bet kurioje pasaulio vietoje veikiančiam verslui, šios zonos įgytų papildomo konkurencinio pranašumo, padėtų verslui sumažinti gamybos kaštus, išvengti įvairių rizikų.

Verslo modelis ir techninė specifikacija (SRS) DLT technologija grįsto sprendimo „Industry 4.5“ įgalinimui buvo parengta tarptautinio projekto „INforM“ rėmuose. Tolimesnis prototipo vystymo etapas apims darbą su galimais investuotojais – tikimasi, kad verslas atkreips dėmesį į inovacijos potencialą ir bus duota žalia šviesa tolimesniems sistemos projektavimo darbams bei jos išbandymui realiomis sąlygomis.
 

Už straipsnio  turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Lietuvos verslo forumas – didžiausias metų verslo forumas, subursiantis plačią auditoriją. Interaktyvūs pranešimai, diskusijos ir webinarai – 3 dienos, 150+ pranešėjų ir diskusijų dalyvių ir 5.000+  Lietuvos verslininkų, ekonomistų, verslo ir vadybos konsultantų.

Forumo temų spektras išsiskiria savo pločiu ir gyliu, todėl tinkamas temas ras tiek smulkus, tiek vidutinis, tiek stambus verslas.
 

Forumo partnerių dėka renginys turi galimybę pakviesti užsiregistravusius dalyvius stebėti vienos dienos pranešimus nemokamai.

Kovo 3/ PRANEŠIMŲ DIENA

Svarbiausios aktualijos verslui, įsibėgėjant 2021 metams:

Kaip naujosios vyriausybės politika skatins Lietuvos verslo augimą? Ir kaip ES atsigavimo fondo pinigai padės augti ir jūsų įmonei?

Kaip Europos žaliojo kurso įsipareigojimai paskatins jūsų verslo augimą ir ką svarbu žinoti kiekvienam?

Kaip, net ir smulkiausioje įmonėje, skaitmenizacijos sprendimai gali tapti kasdienybe, skatinančia įmonių efektyvumo šuolį?

Kaip 2020 m. pakoregavo skirtingas įmonės funkcijas: pardavimai, rinkodara, HR, kt? Kaip maksimaliai išnaudosime augimą eksporto rinkose?

Kovo 4/ DISKUSIJŲ DIENA
 

Kaip judėti į priekį? Iššūkiai ir sėkmės istorijos iš skirtingų verslo sektorių: NT, statybos ir architektūros, transporto ir logistikos, žemės ūkio, kitų pramonės šakų…

Skirtingų verslo sektorių vystymosi prognozės 2021 m. ir galimybių analizė

Verslo augimas vadovų akimis: kokių sprendimų imtis sparčiam augimui, iš naudojant skaitmenizacijos ir tvarios pramonės pamatus?

Diskusijos. Verslas pandemijos saulėlydyje: sektorių priimti sprendimai ir numatomi pokyčiai. Kokios aktyvios verslo ir valstybės rolės reikia?

Taip pat diskusijos su skirtingų verslo funkcijų profesionalais: rinkodara, pardavimai, eksportas, IT, gamyba, HR ir kt.

Kovo 5/ WEBINARŲ DIENA
 

Interaktyviuose webinaruose pranešėjai pristatys kalbamą temą ir atsakys į dalyvių klausimus: būkite aktyvūs, kad išsineštumėte kuo daugiau praktinės naudos! Skirtinguose webinaruose galės dalyvauti iki 300 žmonių!

Kokią lyderystę diktuoja naujoji hibridinė realybė?

El. komercijos eksportas: kaip išplėsti el. pardavimus į naują užsienio rinką?

Komandos virsmai neramiais laikais: kaip padėsime darbuotojams susigrąžintų laisvalaikio ir darbo balansą?

Kaip skaitmenizuoti verslą ir įdarbinti internetą? Klaidos, kurių reiktų nepadaryti, ir kitos aktualios temos…

Visą informaciją apie renginį ir registraciją rasite www.forumas2021.lt
 

Tarptautinis partnerių konsorciumas duoda startą renginių ciklui “Better off Blue”, kuris ne tik supažindins su mėlynosios bioekonomikos srityje vystomais projektais bei jų rezultatais, bet ir kvies interaktyvioms diskusijoms, naudingų kontaktų mezgimui, pažinčiai su inovatyviais produktais bei paslaugomis, vystomais Baltijos jūros regione.

Įvairių sričių ekspertai, akademinė bendruomenė, iniciatyvus jaunimas, startuoliai ir stambios verslo organizacijos – virtualiai susitiks išties plati ir įvairialypė auditorija. Kviečiame jos dalimi tapti ir Vakarų Lietuvos atstovus, kuriuos domina tvaraus jūrinių išteklių panaudojimo galimybės, mėlynųjų biotechnologijų vystymas, akvakultūra, aplinkosauginė tematika ir kt.

Registracija į renginius bei išsamesnė informacija bus paskelbta jau greitai. Organizatoriai tiksi ne vien klausytojų bei diskusijų dalyvių įsitraukimo – ciklas taip pat atviras pranešėjams, kuriamų inovacijų pavyzdžiams ir verslo sėkmės istorijoms.
 

Į visus iškylančius klausimus pasistengs atsakyti “Better Off Blue” renginių ciklą koordinuojanti Lisa Simone de Grunt: lsdg@submariner-network.eu, o taip pat KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė erika@kmtp.lt

Kviečiame susipažinti su preliminariu renginių tinkleliu bei pasižymėti Jums aktualias temas savo kalendoriuose:
 

25 February 2021 – Roundtable with Funding Programmes
 

18 March 2021 – Launch of the Baltic Sustainable Aquaculture Working Group
 

24-25 March 2021 – Alliance+ presents Better Off Blue – Baltic Blue Biotechnology
 

8-9 or 15-16 April 2021 – GRASS presents Better Off Blue – Baltic Macro-Algae
 

27 April 2021 – Maritime Spatial Planning and the Baltic Blue Bioeconomy
 

20 April 2021 – Technology for the Baltic Blue Bioeconomy
 

4 May 2021 – Baltic Marine Litter
 

11 May 2021 – Baltic Ocean Literacy
 

20-21 May 2021 – Blue Bioresources in the Baltic for Food
 

8 June 2021 – Baltic Blue Bioeconomy and the SDGs
 

8, 10, 15 or 17 June 2021 – Baltic Blue Bioeconomy Legislation and Regulation
 

TBD – Ecosystem Restoration
 

TBD – Multi-Use

“Better Off Blue” serija organizuojama Interreg BSR projektų rėmuose – čia įsitraukia Blue Platform (Advancing Blue Bioeconomy Capacities in the Baltic Sea Region), GRASS (Growing Algae Sustainably in the Baltic Sea) bei Alliance+ (Baltic Blue Biotechnology Alliance) konsorciumai.
 

Daugiau informacijos: https://submariner-network.eu/better-off-blue-2021
 

Tarptautinis partnerių konsorciumas duoda žalią šviesą renginių ciklui “Better of Blue”, kuris ne tik supažindins su mėlynosios ekonomikos srityje vystomais projektais bei jų rezultatais, bet ir kvies interaktyvioms diskusijoms, naudingų kontaktų mezgimui, pažinčiai su inovatyviais produktais bei paslaugomis, vystomais Baltijos jūros regione.

Įvairių sričių ekspertai, akademinė bendruomenė, iniciatyvus jaunimas, startuoliai ir stambios verslo organizacijos – virtualiai susitiks išties plati ir įvairialypė auditorija. Kviečiame jos dalimi tapti ir Vakarų Lietuvos atstovus, kuriuos domina tvaraus jūrinių išteklių panaudojimo galimybės, mėlynųjų biotechnologijų vystymas, akvakultūra, aplinkosauginė tematika ir kt.

Registracija į renginius bei išsamesnė informacija bus paskelbta jau greitai. Organizatoriai tiksi ne vien klausytojų bei diskusijų dalyvių įsitraukimo – ciklas taip pat atviras pranešėjams, kuriamų inovacijų pavyzdžiams ir verslo sėkmės istorijoms.
 

Į visus iškylančius klausimus pasistengs atsakyti “Better Off Blue” renginių ciklą koordinuojanti Lisa Simone de Grunt: lsdg@submariner-network.eu, o taip pat KMTP inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė erika@kmtp.lt

Kviečiame susipažinti su preliminariu renginių tinkleliu bei pasižymėti Jums aktualias temas savo kalendoriuose:
 

25 February 2021 – Roundtable with Funding Programmes
 

18 March 2021 – Launch of the Baltic Sustainable Aquaculture Working Group
 

24-25 March 2021 – Alliance+ presents Better Off Blue – Baltic Blue Biotechnology
 

8-9 or 15-16 April 2021 – GRASS presents Better Off Blue – Baltic Macro-Algae
 

27 April 2021 – Maritime Spatial Planning and the Baltic Blue Bioeconomy
 

20 April 2021 – Technology for the Baltic Blue Bioeconomy
 

4 May 2021 – Baltic Marine Litter
 

11 May 2021 – Baltic Ocean Literacy
 

20-21 May 2021 – Blue Bioresources in the Baltic for Food
 

8 June 2021 – Baltic Blue Bioeconomy and the SDGs
 

8, 10, 15 or 17 June 2021 – Baltic Blue Bioeconomy Legislation and Regulation
 

TBD – Ecosystem Restoration
 

TBD – Multi-Use

“Better Off Blue” serija organizuojama Interreg BSR projektų rėmuose – čia įsitraukia Blue Platform (Advancing Blue Bioeconomy Capacities in the Baltic Sea Region), GRASS (Growing Algae Sustainably in the Baltic Sea) bei Alliance+ (Baltic Blue Biotechnology Alliance) konsorciumai.
 

Daugiau informacijos: https://submariner-network.eu/better-off-blue-2021
 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) drauge su tarptautinio projekto Connect 2 Small Ports partneriais parengė ir pristato online kursą „Blockchain, IoT, Converging Technology”.

Savo žiniomis su auditorija dalijasi KMTP bendruomenei priklausančios kompanijos „Omega Technology“ eskpertas, technologijų ir verslo konsultantas bei cloudyBoss vadovas Giovanni di Noto. Kviečiame nepraleisti galimybės ir dalyvauti mokymuose Jums patogiu laiku!

Kam skirta: jūrinio, IT sektorių atstovams bei kitų sferų specialistams, besidomintiems blockchain bei daiktų interneto technologijomis.

Kurso apimtis: 5 mokymų moduliai.

Module 1 : DLT (Distributed Ledger Technology) – Blockchain Technology 

Module 2 : DLT – Blockchain Use Cases 

Module 3 : A. I. and IoT 

Module 4 – Technology Convergence 

Module 5 : DLT, AI and IoT for Ports & Supply Chains 

Kaip prisijungti: modulių video medžiaga, kurią galima peržiūrėti ir išklausyti dalyviams patogiu laiku, patalpinta online platformoje. Būtina registracija https://connect2smallports.eu/courses/

Kurso dalyviams išduodami sertifikatai. 
 

Dalyvavimas nemokamas.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) drauge su tarptautinio projekto Connect 2 Small Ports partneriais parengė ir pristato online kursą „Blockchain, IoT, Converging Technology”.

Savo žiniomis su auditorija dalijasi KMTP bendruomenei priklausančios kompanijos „Omega Technology“ eskpertas, technologijų ir verslo konsultantas bei cloudyBoss vadovas Giovanni di Noto. Kviečiame nepraleisti galimybės ir dalyvauti mokymuose Jums patogiu laiku!

Kam skirta: jūrinio, IT sektorių atstovams bei kitų sferų specialistams, besidomintiems blockchain bei daiktų interneto technologijomis.

Kurso apimtis: 5 mokymų moduliai.

Module 1 : DLT (Distributed Ledger Technology) – Blockchain Technology 

Module 2 : DLT – Blockchain Use Cases 

Module 3 : A. I. and IoT 

Module 4 – Technology Convergence 

Module 5 : DLT, AI and IoT for Ports & Supply Chains 

Kaip prisijungti: modulių video medžiaga, kurią galima peržiūrėti ir išklausyti dalyviams patogiu laiku, patalpinta online platformoje. Būtina registracija https://connect2smallports.eu/courses/

Kurso dalyviams išduodami sertifikatai. 
 

Dalyvavimas nemokamas.

Tarptautiniame projekte Connect2SmallPorts dalyvaujantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su partneriais pristato naują online mokymų kursą, supažindinantį su uosto ir terminalų skaitmenizacijos procesais bei geriausiomis praktikomis, atliepiančiomios iššūkius, su kuriais susiduria šiandienos uostai bei juose veikiančios įmonės. 

Kursas skirtas specialistams bei už skaitmenizacijos sprendimų integraciją atsakingiems organizacijų vadovams, naujausių tendencijų pulsą siekiančiam sekti verslui, akademiniam jaunimui bei visiems besidomintiems mėlynąja ekonomika. Mokymų programa parengta bendradarbiaujant su Blekingės technologijų universiteto (Švedija) mokslininku dr. Lawrence Henesey.

Prie kurso galima prisijungti Jums patogiu metu, užpildžius registracijos formą. Mokymų kalba – anglų.

Dalyvavimas nemokamas.
 

Mokymų programa:  

Start : Introduction to the course & What is Port Digitalization / Activity 1 : (07:29)

Final : Wicked problem / Activity 9

Verslumą bei inovatyvumą skatinanti iniciatyva STARTUP Klaipėda kviečia diskusijai apie sinergiją ir veiklų kryptis 2021-asiais. Online renginys vyks vasario 9 d. nuo 17:00. Drauge su partneriais kviečiame įmones, kitas organizacijas bei inovatorius dalyvauti!

Programa

17:00 „StartUp Klaipėda” veiklos kryptys 2021

dr. Diana Šaparnienė, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo studijų programų vadovė, Juozas Tubinas, viešbučių ir restoranų tinklo „Tubinas“ įkūrėjas ir vadovas

17:20 Startuolių ekosistemos kūrimo Klaipėdos regione vizija

Eglė Songailienė, „Klaipėda ID“ vadovė

17:30 Klaipėda – Europos Jaunimo Sostinė 2021. Lyderystės platformos veiklų pristatymas ir kas laukia jūsų šiais metais?

Indrė Razbadauskaitė-Venskė, LCC tarptautinio universiteto dėstytoja, Lyderystės ir verslumo platformos projekto vadovė [atstovaujama LTVK]

17:40 Nuo idėjos iki verslo

Indrė Kazlauskienė, „Versli Lietuva“, „Spiečius“ Klaipėdoje, koordinatorė regione

17:50 Inovacijų paramos paslaugos Klaipėdos mokslo ir technologijų parke

Andrius Sutnikas, KMTP plėtros vadovas

18:00 Dalyvių klausimai ir diskusija

Moderuoja: Indrė Razbadauskaitė-Venskė

Apie iniciatyvą

Į ilgalaikę perspektyvą orientuota iniciatyva „StartUp Klaipėda“ 2018 m. birželio 18 d. buvo įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi, kurią pasirašė Klaipėdos miesto mokslo ir švietimo įstaigų bei verslo atstovai. Jų gretose – Klaipėdos universitetas, LCC tarptautinis universitetas, Klaipėdos licėjus, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga, verslo atstovų vardu – nacionalinis viešbučių tinklas „Tubinas“.

Šalys skatins skatinti jaunimą generuoti ir kurti inovatyvių verslo projektų idėjas – tokiu būdu prisidedant prie Klaipėdos miesto, regiono bei šalies socioekonominės ir kultūrinės pažangos. „StartUp Klaipėda” iniciatyva taip pat siekiama stiprinti mokslo, švietimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystę kuriant bendradarbiavimu grįstą vertę vietos ir nacionaliniu mastu, plėtoti mentorystės ir mecenatystės idėją, prisidėti prie talentų išsaugojimo ir pritraukimo į Klaipėdos regioną.

„StartUp Klaipėda“ tikslai planuojamos veiklos ir siekiami rezultatai yra glaudžiai susiję su Klaipėdos miesto proveržio strategijos 2030 veiksmų plano uždaviniais.

Iniciatyvą koordinuoja: prof. dr. Diana Šaparnienė, prof. dr. Ligita Šimanskienė, Roma Stubrienė, Kristina Sipavičienė, Indrė Razbadauskaitė-Venskė, Lukas Vaitkūnas, Rasa Rupulevičienė, Jurgita Raišutienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina verslą investuoti į inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimą bei plėtrą. 2021-aisiais startuoja naujos priemonės, kurios suteiks naujų galimybių tiek mažam pradedančiajam verslui, tiek seniau įkurtoms įmonėms.

2021 m. I ketvirtį numatomi skelbti kvietimai ES struktūrinei  paramai gauti pagal šias priemones:
 

„E-verslo modelis COVID-19“. Šia priemone bus kviečiamos pasinaudoti mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) be partnerių. Remiamos veiklos: E-verslo modelių diegimas, persiorientuojant į procesų ir produktų (gaminamų gaminių ir (ar) teikiamų paslaugų) skaitmeninimą, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) produktų elektroninę prekybą ir pristatymą:
 

• nuotolinių darbo vietų sprendimų diegimas;
   
• e-pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimas.
   

Kita numatoma priemonė, kurios kvietimas planuojamas I ketvirtį yra „Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Čia taip pat bus kviečiamos MVĮ teikti paraiškas be partnerių ir numatomos remiamos veiklos yra originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas. Šia priemone MVĮ bus skatinamos iš kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų įsigyti ir diegti originalius produktų sprendimus (dizaino ar rinkodaros inovacijas), o tai tiesiogiai turės įtakos šių įmonių produktyvumo augimui.

Ministerija šiuo metu tikslina aprašus kvietimui „Žmogiškieji ištekliai InvestLT+“. Šis kvietimas taip pat planuojamas 2021 m. I ketvirtį. Pagal pirminius rengiamus dokumentus galima matyti, kad remiamos veiklos bus investuotojų, investuojančių Lietuvos Respublikos teritorijoje į gamybą ir (ar) paslaugas, darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas, įskaitant mokymo darbo vietoje organizavimą.

Verslai, kuriems COVID-19 krizės metu aktuali pagalba, gali pasinaudoti tęstinėmis finansinėmis priemonėmis: Garantijos, Paskolos, Rizikos kapitalo investicijos. Dar dvi papildomos priemonės „Akceleratorius 2“ ir „Perspektyva“ taip pat pasirodys netrukus, šiuo metu rengiami šių finansinių priemonių aprašai.
 

Numatyta, kad akceleravimo ir investavimo veiklas apimanti rizikos kapitalo priemonė „Akceleratorius 2“ skatins startuolių ekosistemos plėtrą ir verslumą, o finansinės priemonės „Perspektyva“ tikslas bus skatinti inovacijų diegimą, suteikiant verslo subjektams palankias finansavimo sąlygas tiesiogiai „Invegos“ teikiamų paskolų forma.
 

Besikuriantiems verslams siūloma pasinaudoti subsidijomis verslo pradžiai arba lengvatinėmis paskolomis verslo pradžiai. Startuoliai dar gali suskubti pateikti paraišką pagal priemonę „Inostartas“. Kvietimas baigia galioti jau šių metų kovo 31 d. Tad smulkus ir vidutinis verslas pasinaudodamas šia priemone  gali steigtis ar planuotis plėtrą, kurti inovatyvius produktus ar paslaugas, savarankiškai vykdyti mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veiklą įmonės viduje.

Galvojantys apie socialinio verslo kūrimą/ vystymą, gali teikti projektines idėjas pagal projektą „Alternatyvių Investicijų Detektorius (AID)“. Šio finansavimo tikslas –  plėtojant socialinės integracijos paslaugas didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje. Pagal šią priemonę finansuojamos veiklos:
 

• socialinės integracijos veiklos;

• socialinių inovacijų kūrimas ir išbandymas;

• savanoriškos veiklos skatinimas;
   
• kitos veiklos, užtikrinančios tikslinės grupės asmenų tvaresnę integraciją.
   

Šiam kvietimui taikomas tęstinis atrankos būdas, tad pareiškėjai, viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, paraiškas gali teikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. arba iki kol baigsis kvietimui skirtos finansavimo lėšos (daugiau informacijos).

Informacija nuolat keičiasi, todėl, kviečiame Jus nuolatos sekti informaciją LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos internetinėje svetainėje, arba kreiptis į Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkę Eriką Zavackienę erika@kmtp.lt

Tiksliai įsivertinti, kokios priemonės būtų tinkamiausios Jūsų plėtojamam ar kuriamam verslui, padės ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos sukurtas įrankis www.esgalimybes.lt

Asociacijos „Klaipėdos regionas“  nariams pristatyta Klaipėdos universiteto plėtros strategija 2021-2030. Virtualiame pristatyme dalyvavo 6 savivaldybių merai ar jų komandų nariai, Klaipėdos universiteto bendruomenės atstovai.

Tik šių metų sausį viešu dokumentu tapusi Klaipėdos universiteto strategija iki 2030-ųjų brėžia ne tik šios aukštojo mokslo įstaigos plėtros kryptis ir gaires. Universitetas, formuluodamas savo tikslus, ieško partnerystės ir veikimo sinergijos visame Vakarų Lietuvos regione, kad įgyvendintų savo ambicijas – tapti tvariu universitetu, kurti išmanų KU miestelį bei mėlynosios ekonomikos žinių lyderyste grįstą regiono inovacijų ekosistemą. „Mūsų vizija – ateičiai kuriantis universitetas. Orientuojamės tapti regiono gerovės pažangą skatinančia institucija ir čia matome didžiulę erdvę Universiteto ir regiono savivaldybių veiksmų sinergijai“,- pristatydama strategiją pabrėžė KU Atviro forumo koordinatorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

KU strategijos įgyvendinimo startas sutampa su Asociacijos koordinuojamu regiono specializacijos prioritetų įgyvendinimo veiksmų plano rengimu. Dviejų sėkmingai krašto plėtrai reikšmingų institucijų tikslų ir jų įgyvendinimo veiksmų suderinimas gali tapti didžiuliu postūmiu pajūrio krašto spurtui. KU išsikeltos 3 strateginės kryptys (Tvarių technologijų, mėlynojo bei žaliojo augimo ir sveikos jūros link; Visuomenės ir kultūros Baltijos pakrantėse; Darnios sveikatos ir gerovės link) net formaliai dera su Klaipėdos regiono formuluojamomis ateities plėtros specializacijomis – Jūros ekonomika, bioekonomika, pažangi pramonė, kūrybinė ir paslaugų ekonomika, darnus pakrančių ir jūros turizmas, inovatyvus ekologinis žemės ūkis.

„Jau turime gerų bendro veikimo patirčių su Klaipėdos miesto savivaldybe. Tampriai bendradarbiaujame įgyvendinant miesto ekonominės plėtros strategiją, Klaipėdos miestas prisideda prie reikalingų specialistų rengimo, motyvuodamas studentus stipendijomis, KU mokslinės pajėgos įtraukiamos į miestui aktualių problemų sprendimą. Matome, kad kiekvienas žingsnis, kiekviena pastanga grįžta ir neša naudą abiem pusėms. Tokios partnerystės Universitetas tikisi ir iš regiono savivaldybių“,- sakė KU atstovė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

Kad KU yra reikšmingas regiono sėkmės dėmuo, savo pasisakymuose minėjo Kretingos rajono, Palangos miesto vadovai. Pastarosios savivaldybės vadovas žadėjo visapusišką paramą Universitetui siekiant išsikeltų tikslų. Kaip regionas ir KU gali dirbti drauge įgyvendindami savo strategijas, anot asociacijos „Klaipėdos regionas“ laikinai einančios pareigas vadovės Eglės Stonkės, paaiškės per artimiausią mėnesį, kuomet bus paruoštas konkrečių veiksmų planas.

„Tai buvo pirmas pokalbis su regiono savivaldybių politiniais lyderiais, kuriame Universitetas pristatė savo ambicijas bei tikslus. Tikiuosi, jog diskusija, ieškant bendrų veikimo krypčių tęsis ir taps konkrečiais veiksmais“,- susitikimą apibendrino KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Posėdyje KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė R. Viederytė pristatė mokslininkų komandos atlikto tyrimo „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“ rezultatus. Išsami studija apibendrino regiono verslų patirtis ir situaciją po pirmojo karantino, pateikė rekomendacijas valdžios institucijoms dėl antikrizinių veiksmų efektyvumo.