Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi, kokioje sudėtingoje padėtyje yra jau antrąją COVID-19 bangą išgyvenantis turizmo sektorius, šio verslo atstovams, greta neatidėliotinų pagalbos priemonių, siūlo aktyviai naudotis nuo sausio 20 d. galiojančiomis pirmojo pagalbos verslui paketo priemonėmis. Ministerija taip pat rekomenduoja turizmo verslui planuoti naudotis šiuo metu rengiamu antruoju paramos verslui paketu ir apsvarstyti, kaip efektyviai taikyti jame numatytas priemones.
„Dedame visas pastangas siekdami padėti turizmo verslui, tačiau aiškiai suvokiame, kad jokia finansinė parama nepadeda taip, kaip veiklos atgaivinimas. Šiuo metu turizmo sektorius gali naudotis pirmojo pagalbos verslui paketu, pagal kurį karantino metu 30 proc. ir didesnį apyvartos kritimą patyręs verslas gali teikti paraiškas subsidijoms ir paskoloms gauti. Tam skirta 180 mln. eurų. Pirmosios lėšos jau paskirstytos praėjus vos savaitei nuo šios priemonės veikimo pradžios. Dėl antrojo pagalbos verslui paketo, kuriame taip pat numatoma pagalba individualiai dirbantiems ir labiausiai nukentėjusiems verslams, vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais. Numatoma, kad šis paketas sieks 150 mln. eurų“, – sako viceministras Vincas Jurgutis.
Dauguma nuo pandemijos nukentėjusių verslų gali naudotis tik bendromis pagalbos priemonėmis, o turizmo sektorius gali naudotis tiek bendromis (mokesčių atidėjimai, prastovos, subsidijos ir kt.), tiek ir išskirtinai jiems skirtomis priemonėmis.
Lengvatines paskolas viešbučiai, kaip ir kelionių organizatoriai bei restoranai, gali gauti išskirtinai geromis sąlygomis – paskolai iki 1 mln. eurų neprašoma užstato (plg.: Latvijoje riba yra tik 150 tūkst. eurų). Paskolos leidžia kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais dėl neįvykusių kelionių, o viešbučiams ir restoranams – padengti būtinąsias išlaidas. Lengvatinėms paskoloms viešbučiams ir restoranams numatyta iki 22 mln. eurų, šia priemone bus galima naudotis iki 2021 m. birželio 30 d.
Atsižvelgdama į mažėjančius užsikrėtimo rodiklius šalyje ir galimą verslo ribojimų sumažinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina turizmo sektorių rengtis išėjimo iš karantino laikotarpiui, būti pasirengus priimti tiek vietinius, tiek atvykstančius turistus.
Uostamiesčio prieigose pradedamas statyti moderniausias Baltijos šalyse Pramonės inovacijų parkas. Projektą vysto tarptautinė investicinė VMG grupė, investicijos į jį sieks iki 22 mln. eurų. Čia planuojama skurti per 150 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
Pramonės inovacijų parkas rengiamas Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, greta automagistralės Vilnius-Klaipėda. Oficiali projekto statybų pradžia numatoma šių metų pavasarį. Pramonės inovacijų parkas veiklą turėtų pradėti po metų, 2022 m. pavasarį.
Pasak investuotojo, vienintelio VMG grupės akcininko Sigito Paulausko, modernus ir į 4.0 kartos technologinę revoliuciją orientuotas projektas prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo.
„Inovacijos ir aukštosios technologijos yra atsakymas, kaip kurti proveržį pramonės sektoriuje. Todėl į šio projekto kuriamą vertę žiūrime plačiai. Jis atvers naujas galimybes didinti pramonės našumą, padės kurti naujus gaminius eksportui, ugdys specialistus, skatins pramonės ir mokslo, aukštųjų technologijų sričių bendradarbiavimą. Sėkmingai įgyvendinus projektą Klaipėda turėtų virsti tarptautiniu pramonės inovacijų centru“, – sako investuotojas.
Inovacijų parke bus gaminami standartiniai ir nestandartiniai automatinių sistemų gaminiai pramonei, metalo konstrukcijos, bus vykdoma pramoninių robotizacijos sprendimų integracija į gamybai skirtus technologinius įrenginius.
Jame bus įrengta per 300 darbo vietų, iš kurių naujų planuojama sukurti daugiau kaip 150.
Suplanuotas statinių plotas sieks 17.580 kv. metrų, iš kurių 15.560 kv. metrų sudarys gamybinės – sandėliavimo patalpos, 3.736 kv. metrų – administracinės patalpos ir 1.684 kv. metrų – techninės, administracinės patalpos. Bendras Inovacijų parko plotas sieks kiek daugiau nei 20.980 kv. metrų.
Inovacijų parke taip pat bus įkurta 400 kv. metrų mokymo erdvė, kurioje veiks pramonės inovacijų laboratorija ir bus ugdomi nauji specialistai. Šią veiklą planuojama vykdyti bendradarbiaujant su šalies aukštojo ir profesinio mokymo įstaigomis.
Unikalus elipsės formos pastatas suprojektuotas taip, kad ne tik darniai ir estetiškai papildytų kraštovaizdį, bet ir atspindėtų projekto veržlumą bei inovatyvumą.
Diegiami inovatyvūs technologiniai sprendimai užtikrins, kad čia vykdoma veikla būtų draugiška aplinkai.
Šiuo metu VMG grupę sudaro 25 įmonės, kuriose dirba daugiau nei 4.500 darbuotojų. Kompanijų produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.
Asociacija „Investor‘s Forum“ VMG grupės tvarias ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančias investicijas įvertino skirdama 2019 metų investuotojo apdovanojimą.
Suprasdama sudėtingą verslo situaciją dėl pandeminės situacijos ir kone metus su nedideliu atokvėpiu vasarą besitęsiančio karantino, Klaipėdos miesto savivaldybė parengė pagalbos priemonių 2021 metais projektą ir pradeda diskusijas su savo socialiniais partneriais.
Numatytos priemonės sąlyginai suskirstytos į 3 dalis: viruso plitimo suvaldymas mieste, siekimas išsaugoti darbo vietas ir klaipėdiečių pajamas bei parama verslui.
Viruso plitimo mieste sustabdymui 2020 m. iš miesto biudžeto skirta 1 243 600 eurų, šiais metais planuojama skirti 600 tūkst. Eur. Siekiant suvaldyti COVID – 19 koronaviruso infekcijos plitimą mieste, užtikrinti gyventojų saugumą ir sudaryti sąlygas verslui dirbti ir šiemet numatyta didelį dėmesį skirti sveikatos priežiūros ir kitų kontaktines paslaugas gyventojams teikiančių įstaigų aprūpinimui medicininėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti saugumą viešose vietose ir finansuoti karščiavimo klinikos bei mobilaus patikros punkto veiklą.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir šiemet imsis priemonių išsaugoti nevyriausybinio sektoriaus darbo vietas ir gyventojų pajamas, tuo pačiu – netiesiogiai prisidėti prie verslo palaikymo. 2020 m. savivaldybė šiame sektoriuje suteikė lengvatų už daugiau nei 1 mln. eurų. Bus tęsiamos praėjusių metų veiklos kryptys – atleisti tėvelius nuo įmokų už ugdymą savivaldybės neformalaus ugdymo įstaigose, pailgintose dienos grupėse savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose, savivaldybės sporto mokyklose, savivaldybės lopšeliuose – darželiuose, bus tęsiamas savivaldybės kompensuojamų lėšų mokėjimas ne savivaldybės ugdymo įstaigoms (darželiams, sporto klubams, neformalaus ugdymo įstaigoms).
Klaipėdos savivaldybė planuoja pratęsti priemonių verslo palaikymui įgyvendinimą. Pagalbos priemonių paketo vertė verslui 2020 m. siekė daugiau nei 516 tūkst. Eur. Šiais metais planuojamų priemonių vertė yra ženkliai didesnė – 733 tūkst. Eur. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pandemijos stipriausiai paveiktiems svetingumo sektoriuje dirbantiems verslams, į kurių veiklos skatinimą ir lengvinimą nukreipta didžioji dalis priemonių.
Tarp numatytų priemonių – atleisti verslo subjektus nuo vietinių rinkliavų už leidimų prekybos ir paslaugų teikimą miesto viešosiose vietose išdavimą (už visus 2021 m.); leidimus įrengti išorinę reklamą ant Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų objektų ar teritorijų išdavimą (viso karantino laikotarpiu).
Kita paramos verslui priemonė – mokesčių sumažinimas bei atidėjimas. Mokesčių mokėtojams, įtrauktiems į VMI sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, ketinama 10 procentų sumažinti mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir žemės nuomą už visus 2021metus. Praėjusiais metais savivaldybė verslo subjektus atleido nuo mokesčių už 314 tūkst. Eur.
Dar didesnę paramą suteikti ketinama sveikatingumo sektoriaus įmonėms, įtrauktoms į VMI sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą – mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir žemės nuomą už visus 2021metus joms siūloma mažinti 40 procentų. Tokiu būdu šiais metais joms suteiktų mokesčių lengvatų suma siektų apie 531 tūkst. Eur.
Klaipėdos miesto savivaldybė siūlo sudaryti galimybę atidėti savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos mokestį, jeigu nuomininkas negali naudotis išsinuomotomis patalpomis dėl šalyje paskelbto karantino. Taip pat siūloma karantino laikotarpiu 30 proc. sumažinti nuomos mokestį savivaldybės nekilnojamojo turto nuomininkams, kurie dėl paskelbto karantino negalėjo vykdyti veiklos arba jų veikla buvo apribota.
Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas ir šiemet numatyta teikti asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse veiklą, susijusią su menu, dailiaisiais amatais, etnografiniais verslais bei turizmą skatinančią veiklą. 2020 m. nekilnojamo turto mokesčių verslo subjektams, veikiantiems Senamiestyje, centre ir Smiltynėje, lengvatos siekė beveik 58 tūkst. Eur.
Planuojama tęsti praėjusių metų gerąją patirtį ir lauko kavines nemokamai aprūpinti dezinfekciniu skysčiu, skirtu saugiai aplinkai užtikrinti.
Numatoma lengvinti sąlygas verslo subjektams, norintiems užsiimti ar plėsti lauko kavinių, maisto furgonų ar kitas veiklas, kurioms reikalingi savivaldybės išduodami leidimai.
Verslui ketinama pasiūlyti lengvatines komunalinių atliekų rinkliavos bei mokesčių už kitas suteikiamas komunalines paslaugas sąlygas.
Bus tęsiami paramos verslui projektai: kofinansavimas per Vietos veiklos grupę vietos plėtros strategiją vykdomiems smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros projektams, bus tęsiamos savivaldybės konkurso būdu finansuojamos SVV paskatos.
Savivaldybė sieks užtikrinti vykdomų projektų tęstinumą, ieškant būdų nestabdyti vykdomų veiklų, išlaikyti užsakymų verslui srautą ir taip skatinti bei stimuliuoti ekonomiką. Numatyta tęsti ir pagal galimybes spartinti savivaldybės Strateginiame veiklos plane numatytų priemonių, investicinių projektų vykdymą, aktyviai ieškoti galimybių papildomai skolintis ir užtikrinti nepertraukiamą veiklų ir projektų finansavimą, taip pat ketinama dalyvauti visose valstybės siūlomose programose, siekiant gauti ES finansavimą, valstybės investicijų programos lėšas.
Plano projektas bus pristatytas Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariams bei Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams. Remiantis išdiskutuotu priemonių planu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistai rengs tarybos sprendimų projektus dėl lengvatų teikimo 2021 m. Tikimasi, kad savivaldybės taryba juos patvirtins jau vasario mėnesį.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti duomenis verslui ir visuomenei, bei aptarė duomenų saugumo klausimus, skaitmeninės ambasados steigimą.
EBPO duomenys rodo, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimo politiką 2019 metais užėmė tik 32 vietą iš 34 šalių. Jei valstybės institucijos įgyvendintų Europos Sąjungos rekomendacijas dėl didesnio kiekio turimų duomenų atvėrimo, Lietuvos ekonomika galėtų išaugti beveik milijardu eurų.
„Lietuva turi pagaliau pakilti iš atvirų duomenų dugno ir pasitempti iki išsivysčiusių pasaulio šalių lygio. Šiuolaikiniams verslams, tokiems kaip aukštųjų technologijų ir skaitmeniniams, ypač reikalingi atviri duomenys, kad galėtų kurti ir vystyti savo produktus. Atviri duomenys – valstybės pažangos ir skaidrumo rodiklis, todėl Registrų centras turi šią politiką įgyvendinti“, – sako A. Armonaitė.
Šiandien Registrų centras atvers daugiau Juridinių asmenų registro duomenų. Jie leis visuomenei nemokamai naudotis informacija apie verslo, valdžios institucijų vadovybę, įstatinį kapitalą ar apie finansines ataskaitas vėluojančias pateikti įmones. Visuomenei tai leis matyti ir lengviau suprasti bendrą Lietuvoje veikiančių įmonių, organizacijų ar institucijų paveikslą.
Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių prioritetų yra ir duomenų atvėrimas žiniasklaidai, kuris garantuoja visuomenės teisę žinoti ir yra liberalios demokratijos ramstis. Registrų centro vadovas A. Armonaitę patikino, kad įmonė yra pasirengusi dalyvauti šiuo metu vykstančiose diskusijose Seime ir ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti duomenų atvėrimą ir teikimą žurnalistams.
Susitikimo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Registrų centras taip pat sutarė, kad, siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir užkirsti kelią krizėms, duomenų kopijas būtų galima laikyti skaitmeninėje ambasadoje sąjungininkių valstybėse. Tokią aukščiausius saugumo standartus atitinkančią ambasadą kaimyninė Estija yra įkūrusi Liuksemburge ir pažadėjusi pasidalinti su Lietuva reikiama patirtimi.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti ir visokeriopą duomenų saugumą Lietuvoje. Pernai vasarą įvykęs incidentas, kurio metu po stiprios liūties Vilniuje vanduo užliejo valstybei gyvybiškai svarbias Registrų centro patalpas, tik išryškino fizines duomenų saugumo spragas. Susitikime Registrų centro vadovas pristatė priemones, kurių imasi, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sausio 22 d. nuotoliniu būdu susitiko su VšĮ „Versli Lietuva“ vadove Daina Klepone ir aptarė, kaip skatinti eksportą, gerinti verslo aplinką, mažinti biurokratinę naštą įmonėms ir pasirengti geram ekonomikos startui po karantino pabaigos.
„Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui. Jau dabar turime rasti būdų, kaip skatinti valstybės ilgalaikį augimą, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą, rengtis skaitmeninei pertvarkai – tam svarbu skatinti eksportą ir kartu pritraukti investicijų. Jei Lietuva nenori likti vidutinių pajamų spąstuose, turime persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ir skaitmeninės bei ir inovatyvios pramonės kūrimą, siekti aktyvesnio mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Pernai Pasauliniame inovacijų indekse, kuriame vertinamas išlaidų inovacijoms dydis, Lietuva užėmė 40-ąją vietą iš 131 – tai rodo, kad šalyje nemažai investuojama į inovacijas, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, jų sukuriama ir įdiegiama nedaug. Pasak ministrės, Lietuva per ketverius metus turi pakilti bent iki 35-osios vietos, o iki 2030-ųjų metų kartelę kilstelėti dar aukščiau.
Nepaisant pandemijos, praėję metai Lietuvos eksportuotojams buvo gana sėkmingi, todėl reikia visokeriopai stengtis, kad eksportą padidinusios įmonės išlaikytų jo mastą, o eksporto kryptys turi būti labiau diversifikuojamos. Taip pat ministrė pabrėžia keitimosi informacija tarp užsienyje veikiančių „Verslios Lietuvos“, komercijos atašė ir diplomatinių atstovybių svarbą.
Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra yra vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijos ministerijos strateginių veiklos prioritetų. Todėl „Versli Lietuva“ turi gerinti veiklos sąlygas startuoliams ir pritraukti jų iš užsienio. Taip pat būtina stiprinti ir didinti su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra dirbančių startuolių skaičių. Šiuo metu šalyje tokių turime vos 5 proc.
Ministrė pabrėžė, kad svarbu skatinti verslumą regionuose, ugdyti moksleivių ir jaunimo verslumą, stiprinti bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtrą. Šiemet, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama įsteigti dar šešis naujus „Spiečius“ Utenoje, Birštone, Plungėje, Rokiškyje, Ukmergėje ir Visagine.
Siekiant užtikrinti palankias sąlygas verslui, ketinama mažinti reguliavimo naštą ir šalinti biurokratines kliūtis. Viena iš „Verslios Lietuvos“ užduočių galėtų būti didesnis įsitraukimas į verslo aplinkos gerinimą. Šiuo metu pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitos valdžios reguliavimo naštos įvertį Lietuva iš 141 šalies yra 85 vietoje.
Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, investicijų pritraukimas, inovacijų politika, valstybės paslaugų skaitmenizavimas ir biurokratinių kliūčių verslui mažinimas – svarbiausi ministrės A. Armonaitės politiniai prioritetai.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas džiaugiasi pratęsiamu bendradarbiavimu su advokatų kontora „Žlioba ir Žlioba“.
Advokatų kontoroje dirbantys septyni advokatai partneriai specializuojasi skirtingose teisės srityse ir gali suteikti aukščiausios klasės kvalifikuotą juridinę pagalbą. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su „Žlioba ir Žlioba“ advokatų kontora, apjungdami savo patirtį, žmogiškuosius išteklius, profesines žinias, įgūdžius ir dalykinę reputaciją, jau kelerius metus iš eilės bendradarbiauja siekdami didinti ir skatinti Klaipėdos regiono verslumą, specialiomis žiniomis grįsto verslo plėtrą bei mokslo ir verslo partnerystę.
Advokatų kontoros teisininkai Klaipėdos mokslo ir technologijų parko startuoliams teikia pirmines konsultacijas teisiniais verslo kūrimo ir plėtros klausimais.
Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė) šiemet startuoja nauja Baltijos geopolitikos programa. Esminis jos tikslas – Jungtinės Karalystės akademinėje aplinkoje ir už jos ribų gilinti supratimą apie Baltijos jūros regioną, šio regiono istorines sąsajas su Britanija ir geopolitinius iššūkius, su kuriais regionas susiduria šiandien.
Programos iniciatoriai yra Kembridžo universiteto Geopolitikos centras ir Charlesas Clarke’as, buvęs Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorius. Informacija apie programą jau 2020 m. pabaigoje buvo išplatinta Baltijos jūros valstybių ambasadoms Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinės Karalystės ambasadoms Baltijos jūros regiono valstybėse. 2021 m. sausio 20 d. įvyko viešas virtualus programos pristatymo renginys, kuriame kalbėjo Estijos Respublikos Prezidentė JE Kersti Kaljulaid, Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono patarėjas prof. Johnas Bew, Kembridžo universiteto profesorius Davidas Abulafia, žinomas britų rašytojas ir žurnalistas, knygos apie naująjį šaltąjį karą ir kitų darbų autorius Edwardas Lucas.
Programai paremti ir Baltijos jūros regiono studijoms propaguoti susibūrė neformalus 10 institucijų tinklas – Baltic Geopolitics Network. Šį tinklą kartu su Kembridžo, Kopenhagos, Gdansko, Glasgo, Graifsvaldo, Helsinkio, Latvijos, Tartu ir Upsalos universitetų padaliniais įkūrė ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (KU BRIAI). Daugelis į tinklą įsiliejusių institucijų mokslininkų jau iki šiol bendradarbiavo, ypač istorijos ir politikos mokslų tyrimų srityje. Tikimasi, kad tinklas ne tik padės šiuos kontaktus išplėtoti, bet ir leis sustiprinti susidomėjimą Šiaurės ir Baltijos regionu iš Europos Sąjungos neseniai pasitraukusioje Jungtinėje Karalystėje. 2021 m. sausio 20 d. vykusiame pirmajame visų tinklo atstovų susitikime dalyvavo ir KU BRIAI direktorius Vasilijus Safronovas, buvo aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys bei konkretūs operatyviai įgyvendinami darbai.
„Įsiliejimas į Kembridžo universiteto inicijuotą Baltijos geopolitikos tinklą – dar vienas patvirtinimas, kad Klaipėdos universiteto istorikų moksliniai darbai pagarbiai vertinami tiek Lietuvoje, tiek toli už jos ribų. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto veikla – viena iš Universiteto stiprybių. Tad galime tik džiaugtis partneryste su viena iš autoritetingiausių pasaulio mokslo institucijų“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Tapęs vienu iš tinklo steigėjų, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas tikisi prisidėti prie pagrindinių tinklo ir programos tikslų. Nuo įkūrimo 1992 m. mokslinę veiklą Institutas orientuoja į rytinės Baltijos pakrantės regionų tarp Vyslos ir Dauguvos upių kultūros paveldo, šių regionų kultūrų ir visuomenių pažinimą istorinėje perspektyvoje. Nuolat ieškodamas vis naujų būdų integruotis į Baltijos jūros regione vykdomų istorijos ir archeologijos tyrimų kontekstą, Institutas savo tyrimais ir iki šiol prisidėjo prie kultūriškai savitų regionų didesnio atvėrimo platesnei Europos erdvei. Institute nuo 1997 m. vykdoma Baltijos šalių istorijos antrosios pakopos studijų programa taip pat plečia Baltijos jūros regione XVI–XX šimtmečiais vykusių svarbiausių socialinių ir kultūrinių pokyčių pažinimą.
„Tikimės, kad veiklos Kembridžo universiteto suburtame tarptautiniame tinkle prisidės prie svarbiausio BRIAI uždavinio – didinti Baltijos jūros regiono ir jo aktualijų pastebimumą pasaulyje“,- sako KU BRIAI direktorius Vasilijus Safronovas.
KU inf.
Europos universitetas EU-CONEXUS pradėjo pirmąsias bendras papildomų bakalauro specializacijų (minor) studijas. Per sausio 19-ąją surengtą specialų renginį – virtualią Pasveikinimo dieną – pasveikinti pirmieji šių programų studentai.
Europos universitetą EU-CONEXUS sudaro 6 Europos universitetai-partneriai: La Rochelle universitetas (Prancūzija), Valensijos katalikiškasis universitetas (Ispanija), Zadaro universitetas (Kroatija), Atėnų žemės ūkio universitetas (Graikija), Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetas (Rumunija) ir Klaipėdos universitetas (Lietuva). Partnerius vienija išmaniųjų pakrančių miestų tvarios plėtros tema bei strateginis tikslas – kurti bendras studijų ir tyrimų programas.
Virtualioje Pasveikinimo dienos ceremonijoje EU-CONEXUS vadovas Jean-Marc Ogier ir vykdančioji direktorė Isabella Baer-Eiselt pasveikino pirmuosius 220 studentų iš 6 universitetų, jau pasirinkusių pirmąsias papildomų bakalauro specializacijų programas. Kol kas siūlomos dvi specializacijos – Mėlynoji ekonomika ir augimas bei Pakrančių plėtra ir tvarus jūrų turizmas, sudaryto iš 19 dalykų ir 10 teminių sektorių, kurie gali būti pasirenkami individualiai, atsižvelgiant į studentų poreikius bei interesus.
Pirmąsias tarptautines papildomų specializacijų programas studijuoti pasirinko 16 KU studentų. Viena jų – Julija Kersnauskaitė, šiuo metu uostamiesčio universitete studijuojanti hidrologiją. „Aš matau puikią terpę įgyti papildomų žinių, reikalingų mano studijoms čia. Rašau bakalauro darbą apie Lietuvos pakrančių nykimą, o ši tema siejasi su EU-CONEXUS programa Pakrančių plėtra ir tvarus jūrinis turizmas. Kol kas mokysimės nuotoliniu būdu, bet tikėtina, kad kitąmet jau bus galimybė išvykti į kitus universitetus. Dar ne viską žinau apie EU-CONEXUS galimybes, dar iki galo nesuvokiu viso to grožio, kas laukia mūsų ateity, bet jaučiu, kad gimsta kažkas naujo ir svarbaus“,- pirmosios dienos patirtimi dalijosi Julija. Studentė sakė, jog jai, vertinant ateities perspektyvą, svarbu, kad baigusi papildomą bakalauro studijų specializacijos programą, gaus Europos universiteto diplomą.
Pasveikinimo diena suteikė studentams progą nuodugniai susipažinti su virtualia mokymosi aplinka. EU-CONEXUS išmaniojo miestelio vadybininkas Jean-Christophe Burie jiems pristatė nuotolinio mokymo platformas, kurias virtualiam mobilumui ir mokymui(si) naudos tarptautinė studentų ir dėstytojų bendruomenė. Kiekvienas universitetas pristatė savo atstovus, atsakingus už šių programų įgyvendinimą. Klaipėdos universiteto EU-CONEXUS papildomų bakalauro specializacijų administratore paskirta Ingrida Rukavičė, KU studijų tarptautiškumo vyresnioji specialistė.
„Žengiame didelį žingsnį į priekį vienydami EU-CONEXUS partnerių akademinį ir mokslinį potencialą. Sukurtos ir jau pradėtos įgyvendinti bendros studijų programos dar vienas reikšmingas poslinkis kuriant naują Europos universitetų modelį, naują studijų ir mokslo kokybę. Virtuali erdvė, kurioje startuoja EU-CONEXUS, šiame etape ypač paranki ir leidžia įgyvendinti studijų programas nepaisant tarpvalstybinių apribojimų dėl pandemijos grėsmių“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Europos universitetas EU-CONEXUS įsteigtas 2019 m., įgyvendinant ES idėją vienyti Europos šalių universitetus mokslo ir studijų pažangos vardan. Klaipėdos universitetas buvo pakviestas tapti vieno iš 17 Europos universitetų dalimi.
KU inf.
Baltijos-Amerikos Laisvės Fondas anonsuoja BAFF Talks on-line webinarų serijos tęsinį! BAFF webinaruose alumnai iš įvairių profesinių sričių dalijasi savo patirtimi ir patarimais su būsimais BAFF stipendiantais bei visais norinčiais paklausyti įkvepiančių ir motyvuojančių istorijų. Pernai BAFF Talks buvo skirtos inžinerijai, politikai ir tarptautiniams santykiams, menams ir dizainui, o šiųmetė sesija bus skirta startuoliams.
BAFF Talks: STARTUPS webinaras vyks sausio 21 d. nuo 18:00 iki 19:30 val. Webinaro metu trys BAFF alumnai – startuolių įkūrėjai ir vadovai – iš trijų Baltijos šalių dalinsis savo patirtimi. Webinaro dalyviai turės progą užduoti klausimus, gauti patarimų.
Webinaras vyks anglų kalba.
Registracijos forma dalyviams: https://forms.gle/WrZ1cqqPQrVjM2qJ7 (dalyviai kviečiami ją užpildyti iki sausio 19 d.)
Užsiregistravusiems webinaro dalyviams organizatoriai atsiųs prisijungimo nuorodą.
Startuojant devynių mėnesių trukmės „Exoprodigi” projektui Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (KMTP) drauge su tarptautiniu partnerių konsorciumu žengia naują svarbų žingsnį siekiat inovatyviai pritaikyti 3D skenavimo technologijas laivų statybos sektoriuje.
„Jau pasiekta revoliucingų pokyčių UAB Western Baltic Engineering įsigijus 3D skenerį ir pasitelkus šią technologiją techninės priežiūros ir kokybės kontrolės srityse, tačiau čia nesustojame – tikime, kad 3D skenavimas gali iš esmės transformuoti ir gamybos procesų planavimą laivų statybos kompanijose, didindamas jų efektyvumą, augindamas projektų kokybę ir konkurencingumą. Automobilių gamybos pramonėje tai jau pavyko įgyvendinti – 3D srityje besispecializuojanti švedų kompanija Visinator buvo įsitraukusi į šiuos procesus, tad jos sukaupta patirtis mums bus išties vertinga ieškant naujų technologijos pritaikymo galimybių”, – kalbėjo KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
„Exoprodigi” pilotinių projektų platforma bus sukurta bendradarbiaujant su Jūrinio klasterio partneriais – AB „Vakarų laivų gamykla” grupės įmone „Western Baltic Engineering”, solidžiais partneriais iš užsienio – Turku universitetu, Meyer Turku laivų statykla, kompanijomis „Visinator” ir „Carinafour”, o taip pat pasitelkiant Pietų Danijos universiteto bei kompanijos DFDS ekspertines žinias ir patirtį.
