Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, sausio 12 d. nuotoliniu būdu susitikusi su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaliniu direktoriumi Mantu Katinu, teigia, kad ši įstaiga turėtų maksimaliai išnaudoti šiuo metu susidariusią situaciją pasaulyje tiek pritraukiant investicijas į mūsų šalį, tiek padedant trečiųjų šalių verslui įsikurti Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu šiuo metu rengia Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisas, kurios leis investuotojams paprasčiau į Lietuvą perkelti savo darbuotojus. Numatoma, kad dėl leidimo laikinai gyventi galės kreiptis visi perkeliami įmonės ar įmonių grupės darbuotojai, taip pat būtų sudaryta galimybė tokiems darbuotojams atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Šiomis pataisomis galėtų pasinaudoti tos bendrovės, kurios įsipareigotų investuoti Lietuvoje, sukurtų naujų darbo vietų ir mokėtų atitinkamą darbo užmokestį. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių vien iš Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.
„Mūsų pašonėje Baltarusijos režimas šiandien persekioja žmones ir verslą, todėl turime padėti kaimynams ir sukurti sąlygas tęsti savo veiklą laisvoje Lietuvoje. Baltarusijoje yra labai daug talentų, kurie galėtų sėkmingai veikti mūsų valstybėje ir kartu kurti inovatyvią, tvarią ir konkurencingą ekonomiką. Auginti ir pritraukti talentus – tai Lietuvos raktas į sėkmę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taip pat ji pabrėžia, kad siekiant sėkmingai konkuruoti su kitomis šalimis dėl investicijų ir talentų pritraukimo yra labai svarbu didinti Lietuvos, kaip atviros ir aukštos vertės ekonomiką kuriančios šalies, matomumą užsienyje. Tam reikalinga ekonominio atstovavimo plėtra, todėl planuojama vykdyti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ plėtrą, didinti atstovybių skaičių Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, steigti naujas atstovybes JAV (Rytinėje ir Vakarinėje pakrantėse) ir Švedijoje. Ministrės teigimu, Azijos regione ekonominis Lietuvos prioritetas turėtų būti ne Kinija, o labiau diversifikuotos rinkos – Taivanas, Pietų Korėja ir Indonezija.
Taip pat, pasak ministrės, labai svarbu skatinti aukštos kvalifikacijos užsienyje gyvenančius lietuvius ir užsieniečius siekti karjeros Lietuvoje veikiančiose įmonėse, vykdančiose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Tai būtų papildomas motyvas investuotojams žengti į Lietuvą, žinant, jog čia nesusidurs su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, kurių stygius kai kuriose srityse, pavyzdžiui, IT, pastaruoju metu yra juntamas.
Pasak ministrės, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ greta pagrindinių strateginių tikslų – aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimo, talentų ugdymo ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo – per 5 metus turėtų įgyvendinti konkrečius užsibrėžtus tikslus – pritraukti apie 1 mlrd. eurų investicijų, kurios sukurtų apie 10 tūkstančių darbo vietų. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama investicijoms į Lietuvos informacinių, ryšių technologijų bei finansų technologijų sektorius bei pritraukti investuotojų lėšas į ilgalaikį turtą gamybos ir gyvybės mokslų srityse.
Siekdama gerinti investicinę aplinką ir pritraukti talentus į Lietuvą, ekonomikos ir inovacijų ministrė ketina stiprinti pagalbą grįžtantiems lietuviams bei atvykstantiems užsieniečiams, kurti efektyvesnę inovacijų ekosistemą Lietuvoje, skaitmenizuoti valstybės paslaugas bei užtikrinti skaidrią ir aiškią verslo aplinką.
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Rasos Viederytės, visą pastarąjį pusmetį analizavo Klaipėdos regiono verslų ir savivaldybių socioekonominę situaciją, darė verslo ir savivaldos atstovų apklausas, rengė diskusijas tikslinėse grupėse, rinko ir apibendrino daugybę duomenų bei teisės aktų, siekdami išsiaiškinti, kaip Klaipėdos regiono verslus įtakojo pirmasis, vadinamasis pavasarinis karantinas bei Vyriausybės pagalbos ir kiti intervenciniai veiksmai situacijai stabilizuoti.
Tyrėjai sau kėlė uždavinį ne tik nustatyti teigiamus ar neigiamus regiono verslus ištikusios krizinės situacijos padarinius, bet ir suformuluoti rekomendacijas tiek verslui, tiek valstybės bei savivaldos institucijoms, jeigu vėl tektų įvesti griežtas socialinių ir ekonominių suvaržymų sąlygas. Šiandien tyrimas pirmąkart pristatytas viešai. Tyrėjai sako planuojantys susitikimus ir su verslo bei valdžios institucijų atstovais, nes su mokslininkais bendradarbiavę verslų atstovai tikisi būti išgirsti, kad ateity, valstybę ištikus force majeure sąlygoms, vėl nebūtų kartojamos tos pačios klaidos.
Pristatydamas KU mokslininkų komandą ir jų darbo rezultatą KU rektorius rof. dr. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, jog tyrimo objekto tapo pagrindinė laikmečio aktualija. „Universiteto misija – identifikuoti problemas, kurios aktualios regionui, ištyrinėti jas ir teikti mokslu grįstas išvadas. COVID-19 tema turi daug probleminių pjūvių, vienas iš jų – pandemijos ir Vyriausybės antikrizinių veiksmų poveikis regiono verslui. Mokslo žmonių analizė ir įžvalgos, manau, bus puiki medžiaga apmąstymams, ką politikai, valstybės institucijos ir verslas gali padaryti, kad krizė etaptų žlugdančiu išbandymu“,- teigė KU vadovas.
Tyrimo laukas: karantininis pavasaris Klaipėdos regione
Pagal Vyriausybės įvestų veiklų ribojimo griežtumo vertinimą, Lietuvoje karantinas vertintas kaip pakankamai griežtas: mūsų šalies rodiklis 68,52 balo, palyginimui – Latvijos – 57,41, Estijos – 29,63, Lenkijos – 71,3. Karantino režimas šalyje buvo įvestas š.m. kovo 16-ąją ir truko tris mėnesius, iki birželio 16-osios. Tiek valdžios institucijoms, tiek verslams, tiek piliečiams teko išmokti gyventi kitokioje realybėje – patirti socialinę izoliaciją, pažinti ir įvaldyti nuotolines darbo ir mokymosi technologijas, sustabdyti ar uždaryti verslus, jeigu jų nebuvo įmanoma organizuoti ribojimų sąlygomis. KU komanda tyrimo lauku pasirinko Klaipėdos regioną ir 7-iose jo savivaldybėse (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos bei Kretingos, Šilutės ir Kretingos raj.) veikiančius verslus.
Tyrėjai analizavo iš regiono verslo bendruomenės gautų apklausų duomenis, rengė susitikimus-diskusijas su tikslinėmis grupėmis. Iš viso apibendrintos 77 šio krašto smulkiam ir vidutiniam verslui atstovaujančių asmenų anketos, 7 tikslinių grupių diskusijos. „Pradėdami šį tyrimą tikėjomės didesnio verslo bendruomenės aktyvumo ir noro bendradarbiauti, bet puikiai suprantame ir verslininkų realybę – intensyviausiai dirbome tuo metu, kai verslai bandė atsitiesti po pavasarinio karantino ir ruošėsi tokiam pat nenuspėjam rudeniui, kuomet vėl po truputį ėmė griežtėti ribojimai ir galiausiai vėl buvo įvestas karantinas. Tačiau surinkta medžiaga leidžia atspindėti regiono verslų būklę, karantininę patirtį bei vertinti Vyriausybės žingsnių veiksmingumą“,- sako projekto vadovė dr. Rasa Viederytė.
Poveikis verslams: be bankrotų, bet su mažesniu atlygiu ir neplanuotomis atostogomis
Iš tyrime dalyvavusių smulkaus ir vidutinio verslo segmentui priklausančių regiono verslų net 50,7 proc. susidūrė su Vyriausybės įvestais veiklos ribojimais ir tik 2,7 proc. veiklai karantinas neturėjo jokios įtakos, trečdalis buvo priverstas veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, dar 2,7 proc. veiklą nutraukė. Tik ketvirtadalis apklaustųjų (24,7 proc.) nurodė, jog pavasarį apyvartos rodikliai liko tokie pat, ir vos 1,4 proc. pasidžiaugė augimu, likusieji neteko nuo 20 iki 50 proc. turėtos apyvartos. Stabiliausius apyvartos rodiklius išlaikė gamybos įmonės, didžiausius nuostolius patyrė prekybos ir paslaugų teikimo sektoriai. Nors kai kurie pastarojo sektoriaus atstovai nurodė apyvartos rodiklio augimą, tačiau regiono verslo aplinkos tyrimas neužčiuopė karantinui būdingo el. parduotuvių kūrimo suaktyvėjimo.
Vidutiniai atlyginimai maždaug pusėje apklaustų įmonių nepakito, tačiau penktadalis juos mažino daugiau nei 10 proc., tačiau net ir tokiomis sąlygomis buvo verslų, kur atlygio rodikliai gerėjo – tai deklaravo 4,1 proc. verslo subjektų. Daugumai verslų (net 89 proc.) pavyko išsaugoti nepakitusį darbo vietų skaičių. Priemonės, leidusios išlaikyti darbuotojus – darbuotojai išėjo kasmetinių privalomų atostogų (46,4 proc.); darbuotojai buvo prastovose arba dalinėse prastovose – 26,1; darbuotojai sutiko su sumažintomis algomis – 14,5 ir kt.
Neišpildyti lūkesčiai: trūko komunikavimo su verslu
Valstybės parama pasinaudojo beveik 60 proc. verslo subjektų, iš jų net 88 proc. sakė, jog parama buvo panaudota darbo vietoms išsaugoti. Paraiškas paramai gauti, siekiant užtikrinti ekonominės veiklos tęstinumą karantino laikotarpiu, teikė vos 52,1 proc. verslo subjektų, kiti nematė tam būtinybės ar baiminosi varginančių procedūrų. Dažniausios paramos formos, į kurias apeliuota – parama mikroįmonėms, paskolos nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams, nuomos mokesčio kompensacija. Populiariausiomis savivaldybių teikiamos paramos priemonės – mokesčių bei rinkliavų sumažinimas bei atidėjimas; nuomos mokesčio atidėjimas, atšauktos vietinės rinkliavos.
Vertinant tyrimo medžiagą aiškėja verslo bendruomenės požiūris į kompensacinių valstybės veiksmų veiksmingumą. Nesinaudojusieji parama vardino šias priežastis: informacijos apie valstybės/savivaldybės teikiamą paramą verslui stoka vienoje vietoje; neaiškūs įsipareigojimai valstybei, gavus paramą; valstybės pagalbos priemonės labai išskaidytos ir kt. Verslo lūkestis, jog būtent čia galėjo suveikti „vieno langelio“ principas, kuomet visa informacija apie galimą paramą verslui sklistų iš vieno šaltinio. Realybėje žinių teko ieškoti patiems, dokumentus paramai gauti pildyti spėliojimo būdu, o po to laukti nežinioje – komunikacijos, kodėl buvo atmestos paraiškos, esą taip pat nebuvę. Verslo atstovų teigimu, savivaldybės galėjo šioje situacijoje galėjo tarpininkų ir/ar konsultantų vaidmenį verslui siekiant valstybės pagalbos, tačiau jos liko nuošalyje. Verslininkai kaip didelį trūkumą minėjo pernelyg didelį paramos biurokratizavimą, ilgus administravimo terminus.
Įdomu, jog kokybinėse apklausose Vyriausybės sprendimą dėl karantino įvedimo ir jo priemones dauguma apklaustųjų vertino kaip adekvačias. Diskusijose kaip abejotinos ir perteklinės buvo įvardijamos tokios priemonės, kaip nedarbingumo išmokų skyrimas tėvams, likusiems namie prižiūrėti vaikų; kaukių dėvėjimo reikalavimai kavinėse ar baruose; turgaviečių veiklos ribojimai tuo pat metu, kai leidžiama maisto parduotuvių veikla.
Beje, verslo atstovai pozityviai įvertino praktinę savivaldybių pagalbą karantino pradžioje padedant jiems apsirūpinti dezinfekavimo skysčiu.
Labiausiai nukentėjo Palanga, optimizmą transliuoja Neringa
Vertindami regiono savivaldybių verslų specifiką, KU mokslininkai daro išvadą, jog labiausiai dėl pavasarinio karantino režimo nukentėjo į turistų aptarnavimą orientuoti Palangos verslai (50 proc. sustabdė veiklą, likusi pusė dirbo ekonominės veiklos ribojimų sąlygomis). Kitose krašto savivaldybėse tokio drastiško verslų stabdymo neprireikė, ten buvo sprendžiamos kitos problemos – prisitaikymas dirbti karantino sąlygomis ar nuotoliniu būdu.
Krizę bene lengviausiai išgyvenusi krašto savivaldybė – Neringa. Griežčiausioji karantino dalis buvo tuo metu, kai Neringa dar tik rengėsi priimti turistus, o drauge su ribojimų švelninimu atėjo ir vasaros sezonas su kurortui ištikimais poilsiautojais. Beje, Neringos savivaldybė teigė sąmoningai nekomunikavusi draudimų bei grėsmių. Koronavirusas šią savivaldybę taip pat faktiškai aplenkė.
Visi apklausti Palangos verslo subjektai nurodė, kad karantinas turės neigiamų pasekmių 2020 metų finansiniams rezultatams, tuo pat metu net trečdalis neringiškių planavo geresnes pajamas.
Pamokos. O jeigu vėl…
„Mokslininkai turi identifikuoti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį. Jeigu užsidarė durys, gal atsivėrė langas? Daugeliui verslų karantino metas buvo stimulas neatidėlioti ir peržiūrėti savo įmonių veiklą, darbo organizavimo tvarką, perplanuoti investicijas, ieškot naujų rinkų“,- sako tyrimo vadovė dr. Rasa Viederytė.
Tyrimo komanda neabejoja, jog pavasarį Lietuvą ištikęs karantinas praktiškai įtvirtino nuotolinį darbo organizavimo būdą. „Tyrimas atskleidė, jog nuotolinis darbo organizavimas verslams buvo vienas iš didžiausių pandeminės realybės iššūkių, todėl parengėme rekomendacijas verslui dėl jo organizavimo“,- sako tyrėja H. Ruginė.
Studijoje surašytos mokslininkų parengtos rekomendacijos valdžios institucijoms, kursiančioms naujas galimų krizių įveikimo strategijas. Esminė išvada – krizėms reikia ruoštis, rengti, nuolat peržiūrėti bei atnaujinti galimų antikrizinių veiksmų planus, kad lemiamu momentu būtų išvengta chaotiškų veiksmų.
Studija „Su COVID-19 susijusių ekonominės veiklos apribojimų ir valstybės intervencinių priemonių poveikio Klaipėdos regiono įmonėms efektyvumo vertinimas“ skelbiama čia:
Sausio 12 d. vyksiančios tarptautinės konferencijos, kurios ašimi taps kūrybinių industrijų ir verslo bendradarbiavimas, specialusis svečias – Jurgis Didžiulis.
Nuotolinis renginys CTCC Creative Broker Network: Where the Innovation Prototyping Journey Ends and the Future Begins kviečia jungtis visus, kurie pasitiki kūrybiškumo jėga ir norėtų ją drąsiau bei kryptingiau pasitelkti savo organizacijose, kuriant ir tobulinant produktus bei paslaugas, trasformuojant įprastinius procesus.
REGISTRACIJA (būtina/ tik užsiregistravusiems dalyviams bus išsiųsta prisijungimo nuoroda).
Savo pranešime How Can we Break the Boundaries: Working Hand in Hand with Creatives in Today’s Business Jurgis Didžiulis kalbės ne tik apie kūrybiškumo svarbą verslui ir inovacijų generavimo procesams, bet ir kvies pralaužti įprastinių normų „ledus“, dalindamasis savo įkvepiančia asmenine patirtimi grįstomis įžvalgomis apie žmogiškąsias ir organizacijų vertybes bei prasmingų ryšių kūrimą.
Auditorija. Nuotolinis renginys sujungs dalyvius iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos bei kitų Baltijos jūros regiono šalių – startuolius ir savo veiklą jau išplėtojusias įmones, kūrybinių industrijų, įvairių kitų organizacijų atstovus.
Vertė. Renginio metu išgirsite įkvepiančių pavyzdžių apie naujų produktų, paslaugų ar verslo modelių kūrimą. Ir dar daugiau:
✓ Organizacijos Media Dizajn prezidentės dr. Monikos Klein (Lenkija) pranešimas apie kultūros įtaką sprendimų ir išankstinių nuostatų formavimuisi
✓ Galėsite susipažinti su 34 pilotiniais inovaciniais projektais, kuriuos bendradarbiaudami įgyvendino tradicinio ir kūrybinio verslo atstovai.
✓ Pristatysime tarptautinį kūrybinių brokerių tinklą bei jų teikiamus įrankius, padedančius plėtoti inovacijas įmonėse.
✓ Diskutuosime apie pridėtinę vertę verslo ir kitoms organizacijoms, įsitraukiančioms į tokio bendradarbiavimo pagrindu vystomus projektus.
✓ Dalinsimės ateities tendencijas brėžiančiomis įžvalgomis apie tai, kaip kūrybiškas mąstymas gali keisti kasdienius procesus Jūsų veikloje.
Renginio laikas: 2021 m. sausio 12 d. nuo 10:00 iki 13:00 val. Lietuvos laiku (arba 9:00 UTC+01 – 12:00 UTC+01).
Renginys NEMOKAMAS. Renginio kalba – anglų.
Renginys Facebook platformoje: https://www.facebook.com/events/342858607006049
Beveik dveji metai intensyvaus darbo, dešimtys posėdžių darbo grupėje, formalių ir neformalių susitikimų, aptarimų, siūlymų ir apibendrinimų – tokia ką tik parengtos ir viešai paskelbtos Klaipėdos universiteto plėtros strategijos 2021-2030 metams nematomoji pusė. Dokumentas, jau patvirtintas KU Tarybos, sausio 6-ąją viešai pristatytas Universiteto bendruomenei.
KU plėtros strategijos rengime aktyviai dalyvavęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sako, jog kiekviena save gerbianti organizacija turi turėti strategiją bent jau 10-mečiui. „Naujai Universiteto vadovų komandai buvo ypač svarbu išgryninti ir aiškiai suformuluoti tikslus, kur ir kokie mes būsime po metų, dvejų ar dešimtmečio, kokia bus mūsų vieta ir reikšmė mieste, regione ar net tarptautinėje erdvėje. Galiu pasidžiaugti, jeigu pradedant darbą mums apskritai kildavo klausimų apie Universiteto išlikimą, dabar mes apie tai net nekalbame, mes keliame ambicingus tikslus ir planuojame veiksmus jiems įgyvendinti“,- sako prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Klaipėdos universiteto plėtros strategijos rengimo darbo grupės vadovės dr. Ritos Vaičekauskaitės teigimu, gyvenimą be strategijos, galima būtų prilyginti klaidžiojimui erdvėje užrištomis akimis. Naujoji dešimtmečio strategija neturėtų būti priimama ir vertinama kaip formalumas, ar gražių frazių ir rodiklių rinkinys. „Norėčiau, kad ji tarnautų žmonėms, padėtų mūsų bendruomenės nariams svajoti ir kurti, augintų sparnus, stiprintų Universiteto bei bendruomenės gerovę. Tegul tai mūsų Universitetui bus „restarto“ visomis prasmėmis momentas“,- sako viena iš KU plėtros strategijos 2021-2030 m. rengėjų.
Pristatomame dokumente apibrėžiami esamo KU veiklos lauko kontekstas, iššūkiai. Pirmąkart suformuluotos aukštosios mokyklos ambicijos – Tvarus universitetas; Išmanusis KU miestelis; Mėlynosios ekonomikos žinių lyderyste grįsta regiono inovacijų ekosistema. Diskusijose su bendruomene išgrynintos misija („Svarbiausia darnią socialinę, kultūrinę ir ekonominę regiono pažangą skatinanti institucija, kurios veikla skirta kūrybingoms asmenybėms ugdyti ir visuomenės gerovei kurti“) bei vizija – „Ateičiai kuriantis universitetas su pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais ir Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis“. Strateginiais prioritetais įvardintos trys siekiamybės – kūrybingas žmogus, vertė regionui, bendruomenės gerovė. „Dokumente akcentuojame kūrybiškumą, kūrybiškų asmenybių svarbą, nes mūsų kasdienėje veikloje vis daugėja biurokratizmo. Išlikti kūrybingu tokiame kontekste tampa tikru iššūkiu. Norime sustiprinti požiūrį, jog universitetai visada buvo kūrybos šaltiniai ir tokiais jie turi likti, tai jų vertė“,- akcentuoja dr. R. Vaičekauskaitė.
Strategijoje taip pat įvardintos stiprybės, silpnybės, galimybės bei grėsmės. Tarp pastarųjų – valstybinės aukštojo mokslo politikos poveikis plėtrai, mažėjantys demografiniai rodikliai, menka technologijų studijų paklausa, kt.
Į šio dokumento rengimą nuo pat pradžių buvo stengiamasi įtraukti bendruomenę. „Dažnai strategijos yra nuperkamos ir jas rašo profesionalūs strategijų rašytojai. Mes dirbome patys. Partnerystės pagrindais mums padėjo Universiteto partneriai, vienas jų – KU afilijuotas profesorius iš Vokietijos Volkeris Wittpahlas. Ir įgyvendinant strategiją norisi tokio pat aktyvaus bendruomenės vaidmens – tam sumanyta Atviro forumo platforma, kurioje drauge su bendruomene kalbėsimės apie vienus ar kitus strategijos klausimus, aptarsim jos įgyvendinimo planus. Mums svarbi bendruomenės narių nuomonė“,- teigia prof. dr. A. Razbadauskas.
Pirmasis Atviro forumo renginys, skirtas KU plėtros strategijai 2021-2030 metams pristatyti, sausio 6-ąją vyko virtualioje erdvėje. Į pristatymą buvo pakviesti Klaipėdos miesto savivaldybės, įgyvendinančios ambicingą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“, atstovai – Klaipėdos miesto meras ir KU tarybos pirmininkas dr. Vytautas Grubliauskas, Savivaldybės vyriausias patarėjas Ričardas Zulcas, Ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ direktorė Eglė Songailienė. Diskusiją moderavo Atviro Forumo koordinatorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Visas KU plėtros strategijos 2021-2030 m. dokumentas skelbiamas:
https://www.ku.lt/wp-content/uploads/2020/12/KU_strategija_2020-12-17-pages_web.pdf
Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas tuos, kurie nori karantino laikotarpį išnaudoti efektyviai. Įgyvendinti pirmojo verslo idėją – nelengvas iššūkis, tačiau savarankiško užimtumo rėmimo priemonė tai padaryti padėjo daugybei Lietuvos gyventojų. Nauja paraiškų atranka prasidėjo sausio 6 dieną.
„Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti. Tai – pagrindinis mūsų tikslas ir veiklos prasmė, nors per pandemiją gali atrodyti, kad mūsų paskirtis – dalinti laikinąsias išmokas ir subsidijas“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos bus priimamos iki vasario 5-osios imtinai Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo departamentų skyriuose, kurių aptarnaujamose teritorijose planuojama steigti darbo vietą.
Dokumentus gali teikti darbo ieškantys asmenys, turintys bedarbio statusą, kurie:
> kartu su Užimtumo tarnybos įdarbinimo konsultantu aptarė ir sudarė individualų užimtumo veiklos planą bei jame numatė dalyvavimą savarankiško užimtumo rėmimo priemonėje;
> pirmą kartą steigia darbo vietas sau Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtose labai mažose įmonėse ir atitinka vieną iš sąlygų, numatytų Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje, t. y.:
darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
jaunimas iki 29 metų;
vyresni kaip 45 metų asmenys.
Paraiškos sąmatoje numatytos išlaidos turi būti skirtos darbo vietai įsteigti ar sudaryti sąlygas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti įsteigtoje darbo vietoje. Vienos planuojamos darbo vietos subsidijos dydis neturi viršyti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos (19921,26 euro) savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dieną.
Vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, didelis dėmesys skiriamas užimtumo didinimui kaimo vietovėse, didžiausio nedarbo teritorijose, vertinamas paraiškos teikėjo nuosavų lėšų indėlis, prašomos paramos dydis. Taip pat – planuojamas sukurti papildomų darbo vietų skaičius, paraiškos teikėjo gebėjimai atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį.
Praėjusiais metais Užimtumo tarnybai buvo pateiktos 1032 savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos. Šiuo metu finansuojamos – 607. Jomis sukurtos psichologo, geodezininko, tatuiruotojo, fotografo, spaudinių dizainerio ir daugelis kitų darbo vietų.
Dėl sudėtingos ekonominės padėties, ekstremalios situacijos bei karantino didžiosios dalies projektų įgyvendinimas perkeltas į 2021 metus.
Išsamiau apie savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų teikimą nuotolinėmis priemonėmis konsultuoja Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriai. Jų kontaktus galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie savarankiško užimtumo rėmimo priemonės organizavimą rasite čia.
Vienas svarbiausių renginių jūrinei industrijai – pasaulinė jūrinės pramonės paroda SMM – šiemet keliasi į virtualią erdvę. Šiomis aplinkybėmis naują formatą įgis ir verslo susitikimai. Enterprise Europe Network Hamburg kviečia įmones nuotoliniu būdu prisijungti prie tarptautinio B2B-Networking renginio MariMatch vasario 2-5 dienomis bei atrasti šioje platformoje vertingų kontaktų ir naujų bendradarbiavimo galimybių.
Registracija vyksta iki vasario 1 dienos. Susitikimų laikas rezervuojamas iš anksto:
https://smm-marimatch2020.b2match.io/
Kas 2 metus organizuojamoje fizinėje parodoje Hamburge savo stendus iki šiol pristatydavo apie 2 200 dalyvių iš kone 70-ies pasaulio šalių, kuriuos aplankydavo apie 50 tūkst. svečių iš 120-ies valstybių. Nors šiemet renginys bus nuotolinis, jis pasiūlys ne mažiau palankias galimybes susitikti jūrinės industrijos ir valdžios institucijų atstovams atstovams, skirtingų sektorių ekspertams dalintis informacija apie inovatyvias technologijas bei aptarti jūrinės pramonės perspektyvas.
MariMatch renginyje susitiks šių sektorių, kuriuos apima paroda SMM, atstovai:
- Laivų statyba ir įranga
- Varikliai ir elektronika
- Jūrinis interjero dizainas
- Uostų technologijos, krovos sistemos
- Jūrinės paslaugos
- Jūrinis verslas
- Jūrinės technologijos
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas skatins investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą. Per fondą įgyvendinamoms finansinėms priemonėms šiuo metu numatyta skirti 21 mln. Eur, o ateityje, priklausomai nuo poreikio, gali būti plečiamas finansinių priemonių spektras, tad ir joms įgyvendinti reikalingų lėšų planuojama skirti daugiau.
„Siekiant modernios, tvarios ir atsparios šalies ekonomikos labai svarbu pritraukti kuo daugiau investicijų į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų sritis. Naujai įsteigtas fondas sudarys galimybę verslui kur kas paprasčiau gauti lėšų įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, be to, jis bus ypač naudingas inovacinę veiklą vykdantiems startuoliams, kuriems reikalingas finansavimas verslo pradžiai ir produktų vystymui. Investicijas gavusios bendrovės sukurs daugiau aukštesnės pridėtinės vertės ir inovatyvių produktų – tai mūsų ekonomikos ateitis“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Fondo veikloje numatytos dvi pagrindinės finansinės priemonės: „Perspektyva“, kurią planuojama pradėti įgyvendinti šių metų I ketvirtį, ir „Akceleratorius 2“, kurią planuojama įgyvendinti ne anksčiau kaip 2022 metais.
„Perspektyva“ – finansinė priemonė, kurios tikslas skatinti inovacijų diegimą, suteikiant verslo subjektams palankias finansavimo sąlygas tiesiogiai „Invegos“ teikiamų paskolų forma. „Akceleratorius 2“ – akceleravimo ir investavimo veiklas apimanti rizikos kapitalo priemonė, kuriai būtų skirta iki 20 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Ši finansinė priemonė skatintų startuolių ekosistemos plėtrą ir verslumą.
Fondas finansuojamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lėšomis, jo valdytojas – „Invega“. Prie fondo gali prisijungti ir kiti asignavimų valdytojai, siekiantys per fondą įgyvendinti inovacijų skatinimui skirtas finansines priemones.
Skaičiuojama, kad fondas teiks naudą ir valstybės finansams, nes skatins naujų produktų kūrimą ir pardavimą, didins inovatyvaus verslo sumokamus mokesčius į valstybės biudžetą.
Jis būtų naudingas Lietuvos ekonomikai, kadangi šio fondo investicijos kartu su jomis paskatintomis privačiomis investicijomis per laikotarpį iki 2040 metų pabaigos gali kasmet siekti vidutiniškai 0,14 procento šalies bendrojo vidaus produkto.
Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250.
„Negrąžinamosioms subsidijoms bendrai yra skirta 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir siekiame, kad šis daugiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paramos paketas įmones pasiektų kuo greičiau. Planuojama, kad įmonės galės pradėti teikti paraiškas jau 2021 m. sausio pirmojoje pusėje. Negalime gaišti laiko, nuolat bendraujame su socialiniais partneriais ir girdime jų poreikius, todėl šioje mūsų patikslintoje koncepcijoje yra numatyta kuo plačiau atsižvelgti į įvairių verslo bendruomenių lūkesčius – kad kuo daugiau nukentėjusių įmonių operatyviai galėtų gauti realią finansinę pagalbą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vyriausybei patvirtinus patikslintą koncepciją, paramą galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, o jų metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų.
Subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių metinė apyvarta krito ne mažiau kaip 30 proc. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu. Jeigu įmonių veikla dėl pandemijos buvo sustabdyta nuo gruodžio mėn., tuomet pajamų kritimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.
Numatoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje bus skelbiami du kvietimai įmonėms teikti subsidijų paraiškas. Pirmasis kvietimas bus skirtas savarankiškoms įmonėms 50 mln. Eur sumai, antrasis kvietimas – nesavarankiškoms, su kitais subjektais susijusioms įmonėms 100 mln. Eur sumai.
Parama verslui bus skiriama iki tol, kol bus paskirstytos visos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., o paraiškos subsidijai gauti galės būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, įvertinus kvietimų eigą, yra numatyta galimybė numatytas lėšas perskirstyti tarp kvietimų, bet ne anksčiau nei 2021 m. balandžio 1 d.
Ministerija jau dabar ragina įmones kuo skubiau pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius Registrų centrui, nes, siekiant gauti subsidijas, pagal tai bus nustatoma, ar jos yra sunkumų patiriančios įmonės.
Subsidijos gali būti skiriamos pareiškėjams, veikiantiems visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas. Šis apribojimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį. Šioms sritims paramos priemonės, jeigu reikalingos, bus nustatomos kitų institucijų.
Šiuo metu yra rengiamas antrasis pagalbos verslui paketas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo paveikta žymiai daugiau, nei pirmajame etape įvardytas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus. Taip pat numatomas priemonių paketas, leisiantis padėti nuo karantino antrosios bangos nukentėjusiam stambesniam verslui.
Priemonių projektus dar sausio pradžioje numatoma pristatyti socialiniams partneriams ir, atsižvelgus į jų pasiūlymus, skubos tvarka derinti jų taikymą su Europos Komisija, taip siekiant užtikrinti, kad parama nukentėjusį verslą pasiektų kuo greičiau.
Plačiau su nutarimo projektu galima susipažinti čia.
